df2c0015-bf39-41b1-8f86-4e1f94b59c8c · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-548-282/2014Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00157-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.; 1.2.20.12.; 2.1.7.; 2.1.14.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.; 3.12. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 4 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,gynėjui advokatui Algirdui JuÅ¡kai,nuteistajam E. D.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį (už vengimÄ atlikti areÅ¡to bausmę pagal 2010-08-30 baudžiamÄ jį įsakymÄ ir nutartį) laisvės atėmimu 4 mėnesiams, - pagal BK 242 straipsnį (už vengimÄ atlikti areÅ¡to bausmę pagal 2011-07-12 baudžiamÄ jį įsakymÄ ir nutartį) laisvės atėmimu 3 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iÅ¡ dalies jas sudedant, E. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinus vienu trečdaliui, E. D. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinus visiÅ¡kai sudedant su paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis pagal TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2010-08-30 baudžiamÄ jį įsakymÄ (bausmė pakeista 2013-11-25 nutartimi) ir TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011-07-12 baudžiamÄ jį įsakymÄ (bausmė pakeista 2013-12-09 nutartimi), E. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.Kolegija n u s t a t ė:

E. D. nuteistas už tai, kad jis vengė atlikti bausmę, bÅ«damas 2010-08-30 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00539-09, pripažintas kaltu dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir nuteistas 14 MGL dydžio, t. y. 1820 Lt bauda, 2013-11-25 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. T-153-339/2013 Å¡iÄ 14 MGL dydžio, t. y. 1820 Lt baudÄ , pakeitus į 5 parų areÅ¡to bausmę, pavedant atlikti jÄ areÅ¡tinėje, bÅ«damas dar nesuimtas, nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2013-12-03, iki 2014-03-02, t. y. iki tol, kol buvo sulaikytas TelÅ¡ių apskrities VPK pareigÅ«nų, slėpdamasis savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vengė atlikti 2013-11-25 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę. Be to, jis nuteistas už tai, kad vengė atlikti bausmę, bÅ«damas 2011-07-12 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 86-2-00016-11 pripažintas kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir nuteistas 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt bauda, 2013-12-09 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. T-138-187/2013 Å¡iÄ 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt baudÄ , pakeitus į 5 parų areÅ¡to bausmę, pavedant atlikti jÄ areÅ¡tinėje, bÅ«damas dar nesuimtas, nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2013-12-17, iki 2014-03-02, t. y. iki tol, kol buvo sulaikytas TelÅ¡ių apskrities VPK pareigÅ«nų, slėpdamasis savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), vengė atlikti 2013-12-09 TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. praÅ¡o pakeisti TelÅ¡ių r. apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendį ir jam paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, arba paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti.

Teigia, kad nuosprendis nėra visiÅ¡kai teisėtas ir pagrįstas, nes bylos aplinkybės nėra iÅ¡tirtos objektyviai ir visapusiÅ¡kai, todėl nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados ne visiÅ¡kai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, o yra grindžiamos prieÅ¡taringais įrodymais, dėl to mano, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas ir bausmė jam paskirta netinkamai. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jis tyčia vengė atlikti paskirtÄ bausmę, mano, kad Å¡i teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, kadangi jis dėl skubaus tyrimo ir teisminio nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gerai nesuprato jam pareikÅ¡tų kaltinimų bei teisme užduodamų klausimų, todėl prisipažino kaltu, manydamas, kad tikrai nėra atlikęs abiem pradiniais teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių.

Be to, nurodo, kad jis nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, kai jam nuosprendžiais paskirtos baudos buvo pakeistos areÅ¡to bausmėmis, nes buvo iÅ¡vykęs į užsienį uždirbti Å¡eimai pinigų, todėl nežinojo apie bausmių pakeitimÄ , apie paskelbtÄ jo paieÅ¡kÄ . Pripažįsta, kad iÅ¡ savo motinos ir sugyventinės pasakojimų telefonu žinojo, kad jo porÄ kartų namuose ieÅ¡kojo policijos pareigÅ«nai, tačiau teigia supratęs, kad pareigÅ«nai jo ieÅ¡kojo norėdami pristatyti į teismo posėdžius.

Nurodo, kad teismo nutarčių, kuriomis jam baudos buvo pakeistos areÅ¡to bausmėmis, jis negavo, niekas jam neiÅ¡aiÅ¡kino tvarkos, nuo kada ir kokiu laiku jis privalo atlikti areÅ¡to bausmes. Dėl to mano, kad jis, nežinodamas apie pakeistas bausmes, sÄ moningai negalėjo vengti Å¡ių bausmių atlikti. Pripažįsta, kad vilkino baudų sumokėjimÄ , tačiau tai darė dėl sunkios turtinės padėties, vaiko gimimo ir dėl to atsiradusių papildomų iÅ¡laidų, be to, tikėjosi, kad baudas iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kos antstolis, bei nemanė, kad už baudų nesumokėjimÄ gresia baudžiamoji atsakomybė.

Pastebi, kad įsidarbinęs motinos įmonėje pradėjo mokėti baudas antstoliui. Teigia, kad į Å¡ias jo nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jų nevertino, o sureikÅ¡mino jo ankstesnius teistumus, kurie iÅ¡skirti kaip jį neigiamai apibÅ«dinanti aplinkybė, ir, mano, kad bÅ«tent tai nulėmė teismo apsisprendimÄ dėl bausmės rÅ«Å¡ies bei realios laisvės atėmimo bausmės skyrimÄ . Taip pat teigia, kad teismo iÅ¡vada dėl jam skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo yra nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į jo nurodyto tokio elgesio motyvus, kad paskirtų baudų nemokėjo ir policijos vengė dėl sunkios turtinės padėties, nes nenorėjo palikti vienos ir be pakankamų pajamų savo sugyventinės, kuri (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrÄ .

Pripažįsta suklydęs aukščiau įstatymo reikalavimų iÅ¡kėlęs savo ir savo Å¡eimos asmeninius interesus. Mano, kad teismas galėjo ir privalėjo įvertinti, jog jo motyvai tikrai ne nusikalstami, o humaniÅ¡ki ir žmogiÅ¡ki, kad, galiausiai, jeigu bÅ«tų gavęs kokį nors suprantamÄ ir vienareikÅ¡miÅ¡kai neiÅ¡vengiamÄ nurodymÄ konkrečiu laiku atvykti atlikti areÅ¡to bausmę (palikti Å¡eimÄ tik 10 d. sudarant galimybes ja pasirÅ«pinti, ypač jeigu bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta galimybė areÅ¡tÄ atlikti dalimis ir net iÅ¡eiginėmis dienomis), neabejotinai bÅ«tų atlikęs bausmes.

Teigia, kad jo pateikiamas agentÅ«ros „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 2013-11-22 jis internetu buvo rezervavęs savo vardu bilietÄ 2013-11-24 laivu grįžti į LietuvÄ iÅ¡ Norvegijos, kur tuo laiku uždarbiavo. Nurodo, kad jis Å¡iuo metu dirba ir gyvena pilnavertį gyvenimÄ su savo Å¡eima pas savo motinÄ J. D., kurios sveikata yra silpna, dėl to jo motina negali niekuo padėti jo sugyventinei ir jo vaikui. Taip pat teigia pakeitęs savo gyvenimo bÅ«dÄ , nepadarė jokių teisės pažeidimų.

Mano, kad teismas formaliai iÅ¡sprendė jam skiriamos bausmės klausimÄ , kadangi nesvarstė galimybės skirti jam BK 242 straipsnio sankcijoje numatytÄ baudÄ arba taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , nors to buvo praÅ¡oma ir teismui buvo pateikti įrodymai. Taip pat mano, kad teismas kitaip galėjo iÅ¡spręsti bausmės proporcingumo klausimÄ , nes jam už 10 parų areÅ¡to bausmės vengimÄ paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri iÅ¡ dalies sutrumpinta jam sutikus bylÄ iÅ¡spręsti greitai, nors dabar mato, kad bÅ«tent dėl tokio sprendimo ir nukentėjo.

Nurodo, kad jo elgesio motyvai, nedidelė vengimo trukmė, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, į jo elgesį prieÅ¡ nusikaltimÄ , nusikaltimo darymo metu bei po nusikaltimo, duotus parodymus ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo metu, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kad dirba ir rÅ«pinasi Å¡eima bei mažamečiu savo vaiku, yra pakankamos daryti iÅ¡vadÄ , jog laisvės atėmimo bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimas jam aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principams, todėl mano, kad nuosprendis dėl bausmės turi bÅ«ti pakeistas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti ir skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, arba atidėti bausmės vykdymÄ , prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės vengus atlikti areÅ¡to bausmę.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. teigia, kad jis tyčia nevengė atlikti bausmių, o tik norėjo padėti savo sugyventinei paauginti dukrÄ , jas iÅ¡laikyti, bei teigia nežinojęs apie jam areÅ¡tu pakeistas bausmes. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu.BK 242 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris bÅ«damas nuteistas areÅ¡to bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtÄ bausmę.

Pagal teismų praktikÄ Å¡i nusikalstama veika yra formali, todėl laikoma baigta nuo to momento, kai nuteistasis atlieka veiksmus, rodančius, kad apskritai jis vengia atlikti areÅ¡tÄ , t. y. jis gali slėptis, keisti iÅ¡vaizdÄ , iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, nedeklaruoti gyvenamosios vietos ir t. t. Å i nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jis turi atlikti areÅ¡to bausmę, nėra pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis gali nevykdyti paskirtos bausmės, bei suvokia, kad jis vengia atlikti bausmę, t. y. siekia ilgiau, negu leidžia atitinkami teisės aktai, nepradėti atlikti areÅ¡to bausmės. IÅ¡ bylos matyti, kad TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs antstolio teikimus dėl E. D. paskirtų bausmių pakeitimo areÅ¡tu, 2013-11-25 bei 2013-12-09 nutartimis TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2010-08-30 ir 2011-07-12 baudžiamaisiais įsakymais E. D. paskirtas bausmes – baudas pakeitė areÅ¡to bausmėmis (33–38 b. l).

Minėtos apylinkės teismo nutartys įsiteisėjo 2013-12-03 ir 2013-12-17 ir buvo pateiktos vykdyti TelÅ¡ių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (6, 10 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnį, nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, po nuosprendžio, o taip pat ir po nutarties, kuria bausmė pakeista areÅ¡tu, įsiteisėjimo (iÅ¡skyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areÅ¡tÄ poilsio dienomis) suimami ir tokį asmenį VieÅ¡ojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos per tris paras pristato į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ .

Iš 2014-01-11 bei 2014-01-26 Telšių AVPK tyrėjo V. V. tarnybinių pranešimų matyti, kad policijos pareigūnai buvo nuvykę pas E. D. į namus, tačiau jo namuose nerado, o jo motina nurodė, kad jos sūnus E. D. žino, jog jo ieško policija ir žadėjo pats prisistatyti į Telšių AVPK (92, 93 b. l.). Be to, byloje esantys dokumentai (102, 105, 106, 131, 134, 135 b. l.) patvirtina, kad E. D. žinojo apie tai, kad teisme nagrinėjami klausimai dėl jam paskirtų bausmių – baudų – pakeitimo areštu, nes dalyvavo 2013-10-31 bei 2013-11-08 vykusiuose eismo posėdžiuose ir prašė teikimų nagrinėjimus atidėti mėnesiui bei leisti jam sumokėti baudas (105, 134 b. l.).

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui adv. A. JuÅ¡kai, E. D. prisipažino, kad prieÅ¡ kelias dienas pačios teisėjos V. Liauzginienės buvo informuotas apie 2013-11-25 vyksiantį teismo posėdį, bei pripažino, kad jam buvo atsiųstos abi teismo nutartys apie baudų pakeitimÄ areÅ¡tu, tačiau žinodamas apie pareigÄ atlikti areÅ¡to bausmes, savo noru nėjo nei į policijÄ , nei į teismÄ (57–58 b. l.). Apeliantas pirmosios instancijos teisme taip pat pripažino vengęs atlikti jam paskirtas bausmes, nurodė žinojęs apie bausmių – baudų pakeitimÄ areÅ¡tu, buvo gavęs abi nutartis, žinojo, kad jo ieÅ¡ko pareigÅ«nai (64 b. l.).

Visuma Å¡ių paminėtų aplinkybių rodo, kad E. D., žinodamas apie jam paskirtas areÅ¡to bausmes, bei žinodamas, kad jo ieÅ¡ko policijos pareigÅ«nai, sÄ moningai vengė atlikti ne tik teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes – baudas, bet ir už baudų nevykdymÄ paskirtas areÅ¡to bausmes. Nuteistojo argumentai, kad jis dirbo užsienyje bei norėjo pasirÅ«pinti savo sugyventine, 2014-01-30 gimusia dukra, nepaneigia jo kaltės padarius BK 242 straipsnyje numatytÄ nusikalstamas veikas, t. y. vengus atlikti paskirtas bausmes.

Nuteistojo pateiktas kelionės bilietas taip pat nepaneigia jo kaltės, nes iÅ¡ bilieto matyti, kad 2013-11-22 minėtas bilietas 2013-11-24 kelionei buvo atÅ¡auktas paties apelianto. Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad E. D. pagrįstai pripažintas kaltu tyčia vengus atlikti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013-11-25 bei 2013-12-09 nutartimis jam paskirtas bausmes – areÅ¡tÄ .Taip pat nuteistasis apeliaciniu skundu praÅ¡o jam suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, mano, kad jam pagal BK 242 straipsnį galėjo bÅ«ti paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėjo bÅ«ti atidėtas.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmes nuteistajam pirmosios instancijos teismas Å¡ių įstatymo reikalavimų nepažeidė.Teismas E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nuteistasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikdamas tyčia. E. D. nevedęs, turi mažametį vaikÄ , dirba savo motinos įmonėje, tačiau baustas administracine tvarka, teistas, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui ir neatlikus ankstesniais teismo sprendimais (2010-08-30 bei 2011-07-12 teismo baudžiamaisiais įsakymais) paskirtų bausmių. LITEKO duomenimis apelianto atžvilgiu teisme nagrinėta baudžiamoji byla, kurioje E. D. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013-11-25 nutartimi buvo perduota prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimÄ .

Taip pat yra duomenų, kad apeliantas buvo teistas ir Danijos Karalystėje bei Norvegijos Karalystėje. Apelianto ankstesni teistumai rodo, kad E. D. iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, o jam anksčiau paskirtos bausmės (baudos, areÅ¡tas) teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Už BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriama tik bauda, arba laisvės atėmimas. Dėl to įvertinus Å¡ias visas paminėtas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. D. paskyrė BK 242 straipsnio sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , kadangi Å¡velnesne bausme – bauda nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 242 straipsnyje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikÅ¡mingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytÄ nusikaltimÄ paskirta žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmė, daroma iÅ¡vada, kad E. D. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Dėl to nėra pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės mažinti ar pakeisti kita bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtÄ bausmę su ankstesniais teismo sprendimais paskirtomis bausmėmis, BK 64 straipsnio nuostatų nepažeidė. Taigi apeliantui paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiÅ¡kiai per griežta, dėl to nėra pagrindo jÄ mažinti. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natÅ«ralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors E. D. nuteistas už nesunkų nusikaltimÄ , jam paskirta 4 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, dėl ko yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartÄ , kad jam anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vengė atlikti areÅ¡to bausmę, kad jo atžvilgiu tiriama dar viena nusikalstama veika, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl to nėra pagrindo atidėti E. D. paskirtos bausmės vykdymo.Tai, kad nuteistojo motina turi sveikatos problemų – 2014-03-27 jo motina J. D. lankėsi Psichikos sveikatos centre ir jai buvo diagnozuotas generalizuotas nerimo sutrikimas (kodas F41.1), ar kad nuteistasis turi mažametį vaikÄ , yra aplinkybės, sÄ lygojančios Å¡velnesnės nei įstatymo numatytos bausmės skyrimÄ , tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistojo motina yra neįgali ar serga sunkia liga ir nėra kam jos prižiÅ«rėti, o E. D. mažametė dukra K.

J. turi motinÄ , kurios motinystės teisės nėra apribotos ar atimtos, todėl yra kas jÄ prižiÅ«ri. Taigi, nėra sÄ lygų taikyti ir BK 62 straipsnio nuostatų.Remiantis tuo kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl proceso iÅ¡laidų BPK 106 str. 2 d. (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija) nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 str. 1 d.). Nuteistasis E. D. gynėjo nebuvo pasikvietęs, tačiau apeliaciniu skundu prašė jį ginti apeliacinės instancijos teismo posėdyje paskirti advokatÄ A. JuÅ¡kÄ . E. D. ginti buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas A. JuÅ¡ka. Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos, iÅ¡laidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam E. D.

Å¡ioje baudžiamojoje byloje sudaro 537,48 Lt. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundÄ , iÅ¡laidos už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ nuteistojo (BPK 105 str., 106 str. 1 d.). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo E. D. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžio.

Priteisti iÅ¡ E. D. valstybei 537,48 Lt proceso iÅ¡laidų už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡kant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ (duomenys neskelbtini), bankÄ â€“ AB „(duomenys neskelbtini)“, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                    Virginija Žindulienė Teisėjai                                                                             Boleslovas Kalainis                                                                              Bronius Zalaga