2023-08-29 Nr. BB-5610-1-01-1-14290-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3900/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14290-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo V. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 18 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo V. U. gynėjas advokatas D. Svirinavičius kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nuteistojo atžvilgiu nutraukti, o pareikštus civilinius ieškinius – atmesti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas ją išnagrinėjo neišsamiai, taip padarydamas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad pagrindiniai įrodymų šaltiniai byloje yra nukentėjusiosios ir nuteistojo parodymai, tačiau šis teismas iš esmės analizavo ir bylos aplinkybes nustatinėjo vertindamas tik nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes. Kasatorius nurodo aplinkybes ir pateikia argumentus, kurie sudaro pagrindą abejoti nukentėjusiosios parodymų objektyvumu ir nuoširdumu, į kurias neatsižvelgė apeliacinės instancijos teismas, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą kasatorius grindžia argumentais, kad nuteistojo veiksmai atitinka būtinojo reikalingumo sąlygas, todėl negali būti laikomi nusikalstamais. Taigi, konstatavę nusikalstamos veikos sudėties požymius nuteistojo veiksmuose teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus, dėstant įrodymais nepagrįstas versijas ir deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde nurodomi argumentai yra daugiausia skirti byloje nustatytų faktinių aplinkybių atpasakojimui ir teismų ištirtų įrodymų vertinimui nuteistajam palankia linkme. Nors kasatorius teigia, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą didesnė įrodomoji reikšmė buvo suteikta nukentėjusiosios parodymams, tačiau šie jo teiginiai yra deklaratyvūs ir neparemti konkrečiais teisiniais argumentais, skunde paprasčiausiai kvestionuojant atskirų įrodymų vertinimą. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išsamiai aprašyti ir įvertinti nukentėjusiosios parodymai įvairiose proceso stadijose (nutarties 7-9 punktai), nuteistojo parodymai (10-11 punktai), liudytojų parodymai (13-15 punktai), įvykio sekos atpasakojimas paremtas visų pirmiau paminėtų asmenų parodymų visuma (17 punktas), išsamiai pasisakyta dėl to, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios, o ne nuteistojo parodymais (18-20 punktai). Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir atmetė gynybinę nuteistojo versiją, nurodė įrodymus, kurie ją paneigia (pvz. nutarties 22-23 punktai), atskirai įvertino ir kvestionuojamą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą (28 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai paremti iš esmės nesutikimu su faktinių bylos aplinkybių konstatavimu bei teismų atliktu įrodymų vertinimu. Į analogiško pobūdžio argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, o kasaciniame skunde, be jau minėto nesutikimo su teismo išvadomis, nepateikta argumentų dėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimo įrodymų vertinimo procese. Kasatorius siekia, kad nagrinėdamas bylą kasacine tvarka teismas tuos pačius teismų ištirtus įrodymus vertintų pakartotinai, tik šį kart – nuteistojo naudai. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat kildinamas iš nesutikimo su įrodymų vertinimu, o ne susijęs su konkrečiais galimais įstatymo taikymo trūkumais. Tokio pobūdžio kasatoriaus argumentai nesudaro pagrindo kasacijai, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. U. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis