2025-07-02 Nr. AB-11028-3-61-3-02007-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-738-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02007-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo U. A. (U. A.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Bochegov Viktor Transporte“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas U. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. kovo 31 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės. Sprendime nurodoma, kad Bendrovė, kurioje pareiškėjas ketino dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, neatitinka licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygų ir nepagrindžia savo prisiimtų įsipareigojimų aprūpinti asmenį nuolatiniu darbu Lietuvoje, atliekant bendrovėje tarptautinio krivinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijas, tai reiškia, kad duomenys, kuriuos pateikė bendrovė, neatitinka darbdaviui keliamų sąlygų.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Sprendimu, teigė, kad atsakovas viršijo jam suteiktą kompetenciją, nes jam nepavesta prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir, ar jie turi pakankamai kroviniams vežti skirtų automobilių, ar tie automobiliai gali dalyvauti eisme.

Teigė, kad skundžiamas Sprendimas yra deklaratyvus, formalus ir nemotyvuotas, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, neparemtas teise.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio nuostatas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo adresas korespondencijai, nurodytas skunde, sutampa su trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bochegov Viktor Transporte“ (toliau – ir Bendrovė) nurodytu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Už skundo teismui padavimą žyminį mokestį – 30 Eur, sumokėjo Bendrovė. Be kita ko, iš skundo turinio bei pateiktų paaiškinimų matyti, jog skunde akcentuojamas Bendrovės, kaip pareiškėjo įdarbinimo įmonės, atitikimas darbdaviui keliamiems reikalavimams – skunde nurodoma, jog nurodyta įmonė įregistruota 2023 m. gegužės 12 d. ir vykdo savo veiklą, kalbama apie įmonės aktyvumą, stabilumą, vykdomos veiklos dinamiką. Taip pat akcentuojama tai, jog Migracijos departamento Sprendimas trukdo Bendrovės darbui bei nurodo, kad nepanaikinus skundžiamo Sprendimo, Bendrovės darbas būtų sustabdytas pusei metų. Teismas nurodė, kad iš skundo turinio matyti, jog skunde nėra nurodomi argumentai dėl pareiškėjo teisių pažeidimo priimant Sprendimą, tačiau akcentuojami Bendrovės teisių galimi pažeidimai bei nurodomi argumentai dėl Migracijos departamento atliktų veiksmų ir situacijos tyrimo nepagrįstumo Bendrovės atžvilgiu. Be to, byloje nėra pateiktas pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kurio pagrindu teismas galėtų patvirtinti pareiškėjo asmens tapatybę bei nustatyti skunde esančio parašo tikrumą – jog teismui pateiktą skundą pasirašė pareiškėjas. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju skundą pareiškėjo vardu teismui pateikė Bendrovė.

Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra pateiktas pareiškėjo Bendrovei duotas įgaliojimas veikti pareiškėjo vardu bei atstovauti jį teismuose. Be to, Bendrovė neatitinka įgalioto atstovo teisme sąvokos, kaip tai įtvirtinta ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje bei nepatenka į asmenų, galinčių būti įgaliotais atstovais teisme, sąrašą. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju skundą pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teismas akcentavo, kad iš skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, jog šiuo Sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas pareiškėjo atžvilgiu, todėl teisinės pasekmės kyla pareiškėjui, o ne Bendrovei. Skundžiamas Sprendimas jokių teisinių pasekmių Bendrovei nesukelia, jokios pareigos juo nenustatytos, todėl Bendrovė neturi teisės teikti teismui skundą dėl šio Sprendimo panaikinimo.

Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Išaiškino pareiškėjui, kad ši nutartis neužkerta kelio pateikti originaliu parašu pasirašyto skundo, kartu pateikiant ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, kurios pagrindu galimą būtų nustatyti skunde esančio parašo tikrumą, arba paduoti skundą naudojantis elektroninėmis ryšių priemonėmis, pasirašant skundą saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nutartyje yra aiškinamos ABTĮ nuostatos, tačiau teismo išvados neturi nieko bendro su ABTĮ.

Pareiškėjas teigia, kad neketino naudotis atstovavimo paslaugomis, kadangi savo teises ir teisėtus interesus pajėgus ginti pats. Nurodo, kad dirba Bendrovėje krovininio transporto vairuotoju ir visą laiką būna komandiruotėse Vakarų Europoje, todėl jokio kito adreso korespondencijai gauti negalėjo nurodyti, nes jo Lietuvos Respublikoje ir neturi. Aplinkybė, kad žyminį mokestį už paduodamą skundą teismui, pareiškėjo prašymu, sumokėjo Bendrovė, neatima teisės ir galimybės pareiškėjui kreiptis į teismą.

Pareiškėjas nesutinka ir su teismo argumentais dėl skundo turinio, pareiškėjo parašo autentiškumo. Teigia, kad joks teisės aktas neįpareigoja pateikti parašo tikrumą patvirtinančius įrodymus ar įrodinėti parašo autentiškumą. Jeigu teismui kilo abejonių dėl parašo tikrumo, jis turėjo kreiptis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Pareiškėjas teigia, kad dėl skundo turinio, jo pagrįstumo, argumentų, skunde nurodytų aplinkybių ir įrodymų leistinumo, patikimumo, prieštaravimų ar panašiai, teismas pasisako galutiniame sprendime, o ne nutartyje, kuria sprendžiamas skundo priimtinumo nagrinėti teisme klausimas.

Pareiškėjas sutinka su nutartyje nurodytais argumentais, kad Sprendimo pasekmės kyla pareiškėjui, todėl jis ir skundžia Migracijos departamento Sprendimą. Tačiau, pareiškėjo teigimu, jam iš Sprendimo kylančios pasekmės neatsiejamos nuo Bendrovės. Migracijos departamento Sprendimo turinys skirtas Bendrovės veiklai, o neigiamos pasekmės kyla pareiškėjui, nes jis prarado galimybę dirbti Bendrovėje, kurioje dirbo.

Pareiškėjo nuomone, teismas, analizuodamas skundo turinį ir jį vertindamas, išreiškė savo išankstinę nuomonę.

Pareiškėjas teigia, kad nekiltų abejonių dėl jo parašo autentiškumo, teikia teismui visais įmanomais būdais pasirašytą skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Skunde nurodė argumentus, dėl kurių, jo nuomone, Sprendimas turėtų būti panaikintas, skundas pasirašytas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti teisme klausimą, sprendė, jog skundą pareiškėjo vardu pasirašė ne pareiškėjas, skundo turinys orientuotas į galbūt Bendrovės teisių pažeidimą, nors Sprendimas Bendrovei jokių teisių ir pareigų nesukuria, todėl Bendrovė neturi teisės jį skųsti, o pareiškėjas neįgaliojo Bendrovės jo vardu pateikti skundą teismui. Be to, Bendrovė neatitinka įgalioto asmens sąvokos, nustatytos ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundą teismui pateikė jis, o ne Bendrovė. Aplinkybė, kad žyminį mokestį už jį sumokėjo Bendrovė, neeliminuoja jo teisės pateikti skundą teismui. Kadangi pareiškėjas nuolat būna komandiruotėse, Lietuvoje gyvenamosios vietos neturi, todėl jo adresas nurodytas darbovietės, tačiau ir ši aplinkybė neatima jo teisės kreiptis į teismą. Taip pat joks teisės aktas neįpareigoja teismo tikrinti ir nustatinėti pareiškėjo parašo autentiškumą. Be to, teismas, skundo priėmimo stadijoje vertindamas skundo turinį, išreiškė išankstinę savo poziciją, o tai teisės aktai draudžia.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. ABTĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Taigi, pirmosios instancijos teismui yra nustatyta pareiga veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; kt.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis jam nustatytiems reikalavimams (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-126-662/2023); skundo trūkumų šalinimo institutu galima pasinaudoti tada, kai skundo turinio ir formos trūkumai trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012 ir joje nurodytą ankstesnę praktiką).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, esant nurodytoms aplinkybėms (abejonių dėl to, kas paduoda skundą pareiškėjo vardu, kas jį pasirašė, dėl skundo pagrindo ir panašiai), turėjo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti ir tokiu būdu padėti pareiškėjui tinkamai realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių teisminę gynybą, tačiau to nepadarė.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nurodytu adresu, kuriuo jam siųsti korespondenciją, Bendrovės už pareiškėją sumokėtas žyminis mokestis už paduodamą skundą ir pats skundo turinys savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog šiuo atveju skundą pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taip pat iš skundo turinio bei jam ABTĮ keliamų reikalavimų, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, negalima daryti išvados, kad skundą pareiškėjo vardu pateikė Bendrovė. Pažymėtina, kad jeigu skundą paduoda (pasirašo) pareiškėjas, tokiu atveju nekyla ir negali kilti klausimas dėl atstovo įgaliojimų vesti bylą teisme, nes skundą paduoda ne atstovas.

Teismas atsisakė priimti skundą nenustatęs aplinkybių (procesinių prielaidų kreiptis į teismą), kurioms esant / nesant procesas teisme negali vykti, procesas negali būti pradėtas, arba pradėtas turi būti užbaigtas nepriimant sprendimo dėl esmės – byla nutraukiama. Atsisakyti priimti skundą galima tik ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, kitaip yra pažeidžiama asmens teisė kreiptis į teismą, kuris privalo priimti ir išnagrinėti asmens skundą, jeigu nėra konkrečiu atveju nustatomos ABTĮ įsakmiai įtvirtintos procesinio pobūdžio aplinkybės, dėl kurių teismo procesas negali būti pradėtas.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo U. A. (U. A.) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo U. A. (U. A.) skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius