2021-05-13 Nr. AB-10478-3-61-3-02118-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1111-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02118-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir atsakovas, NTA) 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 4R-775-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pakeisti NTA direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 9FB-8-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo A. S.“ (toliau – ir 2019 m. kovo 20 d. įsakymas), perskaičiuojant pareiškėjai valstybinės pensijos dydį pagal faktiškai dirbtą laiką, t. y. 14 metų ir 8 mėnesius; 3) pradėti NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 9FB1-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ (toliau – ir 2014 m. sausio 16 d. įsakymas) bei jo priedo teisėtumo tyrimą.

2. Pareiškėja nurodė, kad iki 2019 m. vasario 18 d. dirbo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja. NTA direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymu jai buvo paskirta 712,35 Eur dydžio teisėjo valstybinė pensija, su kurios dydžiu nesutiko, todėl kreipėsi į NTA, prašydama perskaičiuoti pensijos dydį, paskaičiuojant pensiją už faktiškai dirbtą laiką, t. y. už 14 metų ir 8 mėnesius, kas sudarytų 34 procentus vietoje paskaičiuotų 32 procentų. NTA Sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė, nurodydama, kad paskirdama pareiškėjai 32 procentų nuo vidutinio darbo užmokesčio už paskutinius 5 darbo metus valstybinę pensiją, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalimi ir pensijų skaičiavimo principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime (toliau – ir Konstitucinio Teismo nutarimas).

3. Pareiškėja teigė, jog Konstitucinio Teismo nutarime nurodoma, kad nutrūkus teisėjo įgaliojimams socialinės garantijos gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę, ir jame nėra pasakyta, kad darbo trukmė gali būti nustatoma tik už visiškai išdirbtus metus. Pareiškėjos išdirbti 8 mėnesiai pagal nustatytą skaičiavimo tvarką turėtų padidinti jai skiriamą teisėjų valstybinę pensiją, priskaičiuojant papildomai 2 procentus nuo 5 metų vidutinio darbo užmokesčio, kas sudarytų 44,52 Eur. Konstitucinis Teismas nutarime nurodė, kad konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus teisėjo įgaliojimams sampratos, inter alia (be kita ko, įskaitant) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies reikalavimų, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo imperatyvų neatitiktų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjų, kurie gavo vienodo ar panašaus dydžio darbo užmokestį, bet kurių darbo teismuose trukmė labai skiriasi, tokios socialinės (materialinės) garantijos dydis būtų toks pat ar panašus arba teisėjų, kurie gavo vienodo ar panašaus dydžio darbo užmokestį, bet kurių darbo teismuose trukmė mažai skiriasi, tokios socialinės (materialinės) garantijos dydis būtų labai skirtingas. Konstitucinio Teismo nutarime kalbama apie teisėjo darbo trukmę, o ne darbo trukmę, skaičiuojamą metais.

4. Pareiškėja vadovavosi Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 68, (toliau – ir Nuostatai) 20 punktu, kuris nustato, kad teisėjo darbo stažas teisėjo valstybinei pensijai gauti, įgytas dirbant teisėju skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku, teisėjų valstybinei pensijai gauti sumuojamas: įskaitomi metai, mėnesiai ir dienos; stažo dalis, apskaičiuota dienomis, išreiškiama mėnesiais, dienų skaičius dalijamas iš 30; likęs dienų skaičius, nesudarantis pilno mėnesio, į darbo stažą neįskaitomas. Ši nuostata taikoma dirbant teisėju skirtinguose teismuose ir skirtingu laiku, tačiau pareiškėjai liko neaišku, kaip pagal Nuostatus yra skaičiuojamas darbo stažas kitiems teisėjams ir, ar gali būti taikomas skirtingas darbo stažo skaičiavimas.

5. Pareiškėja paaiškino, kad Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., tačiau Lietuvos Respublikos Seimas nenustatė naujo teisinio reguliavimo, o NTA direktorius 2014 m. sausio 16 d. įsakymu negalėjo įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarime įtvirtintų teisėjų darbo stažo skaičiavimo principų, nes tai gali būti nustatyta tik įstatymu. NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymas turi būti ištirtas dėl jo teisėtumo, taip pat kaip prieštaraujantis Konstitucinio Teismo nutarimui.

6. Atsakovas NTA atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. vasario 25 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas skirti teisėjo valstybinę pensiją. NTA direktorius, vadovaudamasis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei atsižvelgdamas į NTA direktoriaus 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu sudarytos Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 5 d. išvadą Nr. 15FB-7-(4.46), 2019 m. kovo 20 d. priėmė įsakymą, kuriuo pareiškėjai nuo 2019 m. vasario 19 d. paskyrė 712,35 Eur dydžio teisėjų valstybinę pensiją. Apskaičiuojant pareiškėjos valstybinės pensijos dydį, buvo vadovaujamasi jos paskutinių 5 metų, prieš nustojant užimti teisėjo pareigas, faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkiu, t. y. 2 226,09 Eur, kuris buvo nustatytas pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 25 d. pažymą, ir atsižvelgiant į pareiškėjos įgytą valstybinei teisėjų pensijai skirti teisiškai reikšmingą 14 metų teisėjo darbo stažą. Pareiškėjai paskirta 32 procentų dydžio teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuota nuo faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkio. 2019 m. kovo 26 d. pareiškėjai buvo išsiųstas NTA raštas, kuriame ji informuota apie paskirtą pensiją, prie jo buvo pridėta 2019 m. kovo 20 d. įsakymo kopija.

8. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. balandžio 19 d. NTA gavo pareiškėjos 2019 m. balandžio 17 d. skundą, kuriuo ji, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo nutarime įtvirtintais teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo principais, prašė pakeisti 2019 m. kovo 20 d. įsakymą, perskaičiuojant valstybinės pensijos dydį, t. y. paskiriant 2 procentais didesnę pensiją. NTA Sprendimu atsisakė perskaičiuoti pareiškėjai paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydį ir pakeisti 2019 m. kovo 20 d. įsakymą, išaiškindama teisėjų darbo stažo teisėjų valstybinei pensijai gauti apskaičiavimo ir teisėjų valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimo tvarką ir nurodydama, kad perskaičiuoti pareiškėjos valstybinę teisėjo pensiją nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

9. Atsakovas nesutiko, kad pareiškėjai teisėjų valstybinė pensija turėtų būti apskaičiuojama, atsižvelgiant į faktinį teisėjo darbo stažą, t. y. faktiškai teisėju dirbtą laiką metų ir mėnesių tikslumu, o ne tik metų tikslumu. Konstitucinio Teismo nutarimu, be kita ko, buvo pripažinta, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, pagal kurią teisėjų valstybinės pensijos dydis diferencijuojamas atsižvelgiant į 5 teisėjo darbo stažo metų intervalą, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas nutarime nepateikė jokios kritikos Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, numatančioms, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, o prieštaraujančia Konstitucijai pripažino tik tą Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuria, įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį, nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus. Konstitucinis Teismas nutarime pasisakė ir dėl darbo stažo skaičiavimo, nustatant pensijos dydį procentais principo, pagal kurį į darbo stažą turi būti įskaičiuoti kiekvieni darbo teisėju metai, t. y. kiekvieni pilni teisėjo išdirbti kalendoriniai metai. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog jai paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydis neatitinka Konstitucinio Teismo nutarime pateiktų išaiškinimų dėl teisėjo valstybinės pensijos skaičiavimo, nepagrįsti.

10. Atsakovas pažymėjo, kad po to, kai Konstitucinio Teismo nutarimas oficialiai buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ (2010 m. lapkričio 16 d.), Seimas nenustatė naujo ir Konstitucijai neprieštaraujančio teisinio reguliavimo. Kadangi NTA pareiga skirti ir mokėti teisėjų valstybines pensijas neišnyko, NTA direktorius, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo suformuluotais teisėjų valstybinės pensijos skyrimo principais, 2014 m. sausio 16 d. priėmė įsakymą kuriuo patvirtino Teisėjų valstybinės pensijos dydžių lentelę (toliau – ir Pensijos dydžių lentelė) bei nurodė nuo 2014 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas netaikyti Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo, o apskaičiuojant teisėjų valstybinės pensijos dydį, įskaičiuoti kiekvienus teisėjo darbo metus pagal 2014 m. sausio 16 d. įsakymu patvirtintą Pensijos dydžių lentelę.

11. Atsakovas nesutiko, kad apskaičiuojant darbo stažo trukmę, į darbo stažą turi būti įskaičiuoti kiekvieni darbo teisėju metai, t. y. kiekvieni pilni teisėjo išdirbti kalendoriniai metai. Nuostatų 3.6 ir 19 punkte įtvirtintos teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo taisykles nurodo, kad pareiškėjos pensijos dydžiui apskaičiuoti buvo imtas jos paskutinių 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkis, t. y. 2 226,09 Eur, nurodytas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 25 d. pažymoje, ir vadovaujantis NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu patvirtinta Pensijos dydžių lentele. Pareiškėjai skirta 32 procentų dydžio teisėjų valstybinė pensija, apskaičiuota nuo faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkio.

12. Atsakovas teigė, jog pareiškėjos skundas grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, jame nenurodoma priešingos teismų praktikos pavyzdžių, o pateikiama tik pareiškėjos nuomonė, kad, apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas, turi būti įvertintas ne tik metais, bet ir mėnesiais skaičiuojamas stažas. Vien tai, kad įstatymų leidėjas iki šiol nėra sureguliavęs Konstitucijai prieštaraujančios teisėjų valstybinių pensijų dydžių apskaičiavimo tvarkos, nereiškia, kad tokia tvarka negali būti įgyvendinama kitų subjektų priimamais teisės aktais, kuriuos, spręsdami individualius ginčus, teismai pripažįsta teisėtais.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjos A. S. skundą.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2004 m. gegužės 20 d. iki 2019 m. vasario 18 d. ėjo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (iki 2017 m. gruodžio 31 d. – Alytaus rajono apylinkės teismo) teisėjos pareigas. Pareiškėja su 2019 m. vasario 21 d. prašymu kreipėsi į NTA direktorių dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad ji yra išdirbusi 14 metų ir 8 mėnesius, todėl mano, kad jai priklauso 34 procentai nuo atlyginimo dydžio pensija. Pareiškėja prie prašymo pateikė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. pažymą Nr. (4.26) BF-33 apie jos vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą už paskutinius 5 metus prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad skaičiuojamas laikotarpis yra nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 18 d., o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2 249,44 Eur. Komisija 2019 m. kovo 5 d. priėmė išvadą Nr. 15FB-7-(4.46) (toliau – ir Išvada), kuria rekomendavo NTA direktoriui nuo 2019 m. vasario 19 d. pareiškėjai skirti 712,35 Eur dydžio teisėjų valstybinę pensiją. NTA direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsniu, 7 straipsnio 1 dalimi, Nuostatais ir atsižvelgdamas į Komisijos Išvadą, 2019 m. kovo 20 d. įsakymu nuo 2019 m. vasario 19 d. paskyrė pareiškėjai 712,35 Eur dydžio teisėjų valstybinę pensiją. Atsakovas 2019 m. kovo 26 d. raštu Nr. 4R-483-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo“ (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, kad nuo 2019 m. vasario 19 d. jai yra paskirta 712,35 Eur dydžio teisėjų valstybinė pensija. Pareiškėja, nesutikdama su jai paskirtu teisėjų valstybinės pensijos dydžiu, su 2019 m. balandžio 17 d. skundu kreipėsi į NTA direktorių, prašydama pakeisti NTA direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymą, perskaičiuojant jai paskirtos valstybinės pensijos dydį. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, Sprendimu informavo pareiškėją, jog neturi teisinio ir faktinio pagrindo pakeisti paskirtą teisėjų valstybinės pensijos dydį.

15. Teismas aptarė Įstatymo 6 straipsnio 1, 2 dalis, analizavo Konstitucinio Teismo nutarimą ir pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas nutarime nepasisakė dėl Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, numatančių, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Taip pat Konstitucinis Teismas nutarime, pasisakydamas dėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, kurioje yra įtvirtinta nuostata, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, atitikimo Konstitucijai, prieštaraujančia Konstitucijai pripažino tik tą įstatymo nuostatą, kuria, įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį, nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-341-525/2019).

16. Teismas nurodė, kad NTA direktorius, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo suformuluotais teisėjų valstybinės pensijos skyrimo principais tų Įstatymo nuostatų atžvilgiu, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, 2014 m. sausio 16 d. patvirtino Pensijos dydžių lentelę ir nurodė nuo 2014 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas netaikyti Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo; apskaičiuojant teisėjų valstybinės pensijos dydį, įskaičiuoti kiekvienus teisėjo darbo stažo metus, pagal šiuo įsakymu patvirtiną Pensijos dydžių lentelę. Dėl pareiškėjos prašymo pradėti NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymo bei jo priedo teisėtumo tyrimą, teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje jau buvo pasisakyta dėl NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymo teisėtumo, pažymint, kad NTA direktorius, priimdamas 2014 m. sausio 16 d. įsakymą, tinkamai įgyvendino Konstitucinio Teismo nutarime įtvirtintą teisėjų darbo stažo skaičiavimo principą, jog į teisėjų darbo stažą yra įskaičiuojami kiekvieni darbo teisėju metai, ir kad teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-341-525/2019). Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, todėl pareiškėjos prašymo dėl NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymo teisėtumo ištyrimo netenkino.

17. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarime taip pat buvo pasisakyta dėl darbo stažo skaičiavimo, nustatant pensijos dydį procentais principo, pagal kurį į darbo stažą turi būti įskaičiuoti kiekvieni pilni teisėjo išdirbti kalendoriniai metai. Atsižvelgęs į konstitucinės doktrinos, Įstatymo, NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymo nuostatas ir suformuotą teismų praktiką, teismas sprendė, kad pareiškėja, turėdama faktinį 14 metų 8 mėnesių 29 dienų teisėjo darbo stažą, įgijo valstybinei teisėjų pensijai skirti 14 metų teisėjo darbo stažą, kuriuo remiantis ir buvo apskaičiuota paskirta teisėjų valstybinė pensija. Teismas aptarė Nuostatų 3.6, 19 punktus, nustatė, kad pareiškėjos pensijos dydžiui apskaičiuoti buvo imtas pareiškėjos paskutinių 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkis, t. y. 2 226,09 Eur (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 25 d. pažyma Nr. (4.26) BF-33)) ir, vadovaujantis Pensijos dydžių lentele, patvirtinta NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu, pareiškėjai skirta 32 procentų dydžio teisėjų valstybinė pensija (apskaičiuota nuo faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkio). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad valstybinės pensijos dydis pareiškėjai apskaičiuotas tinkamai, laikantis nustatyto teisinio reglamentavimo, o NTA direktorius, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą ir skundą, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, suformuota administracinių teismų praktika, Įstatymu bei NTA direktoriaus patvirtinta teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka ir priėmė teisėtus bei pagrįstus 2019 m. kovo 20 d. įsakymą ir Sprendimą, kurių nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti. Teismas pareiškėjos skundas atmetė.

III. 18. Pareiškėja A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

19. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Byloje yra pateiktos dvi pažymos apie paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkį. Vienoje pažymoje, kuri nurodyta skunde, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2 249,44 Eur, tuo tarpu teismas remiasi pažyma, kurioje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 2 226,09 Eur. Teismas dėl šio neatitikimo nepasisakė;

19.2. Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo nutarimu nurodė, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, nes suniveliuoja teisėjų, turinčių labai skirtingą darbo stažą, valstybinių pensijų dydžius arba sudaro prielaidas paskirti skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjų darbo stažo trukmė nedaug skiriasi. Šia nuostata remiantis, pareiškėjos teigimu, teisėjas, kurio stažas bus didesnis 3 mėnesiais ir 2 dienomis, gaus 3 procentais didesnę pensiją. Teismas nurodė, kad Konstitucinis Teismas nepasisakė dėl valstybinės pensijos apskaičiavimo iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Byloje nėra ginčijamas pensijos paskaičiavimas, ginčas kilęs dėl pensijos skaičiavimo iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio, t. y. kad būtų skaičiuojama ne už 14 metų, tačiau už 14 metų ir 8 mėnesius, t. y. už faktiškai dirbtą laiką;

19.3. Konstitucinio Teismo nutarime nustatyta, kad socialinės garantijos, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę. Taigi, nėra pasakyta, kad darbo trukmė gali būti nustatoma tik už pilnus metus. Pareiškėjos išdirbti 8 mėnesiai, pagal nustatytą skaičiavimo tvarką, turėtų padidinti skiriamą valstybinę pensiją, paskaičiuojant papildomai 2 procentus nuo 5 metų vidutinio darbo užmokesčio, kas sudarytų 44,52 Eur. Esant paskirtai mažesnei nei Lietuvos Respublikos teisėjų gaunamų valstybinių pensijų vidurkis pensijai, nurodyti 2 procentai sudaro didelę sumą, kuri yra ženkli ir kitų valstybėje nustatytų socialinių (materialinių) garantijų kontekste;

19.4. Teismas netenkino prašymo pradėti NTA 2014 m. sausio 16 d. įsakymo bei jo priedo teisėtumo tyrimą, nurodydamas, kad teismų praktikoje jau buvo pasisakyta dėl šio įsakymo teisėtumo bei, kad šis įsakymas nekelia abejonių dėl jo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Nurodytoje teismų praktikoje nebuvo keliamas klausimas dėl akto teisėtumo tyrimo pradėjimo, tai yra teismų sprendimų rezoliucinėse dalyse nebuvo nutarta minėtą įsakymą laikyti teisėtu, apie tai buvo pasisakyta tik kitose sprendimų dalyse, todėl laikytina, kad įsakymas nebuvo ištirtas dėl jo teisėtumo. Taigi, teismas neatsakė į pareiškėjos skundo argumentus dėl 2014 m. sausio 16 d. įsakymo ištyrimo;

19.5. Teismas neišnagrinėjo visų pareiškėjos skunde išdėstytų reikalavimų, nepagrindė savo išvadų, todėl teismo sprendimas naikintinas.

20. Atsakovas NTA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Pareiškėja savo apeliacinį skundą grindžia argumentais, kurie jau buvo tinkamai ir motyvuotai įvertinti teismo sprendimu. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima kvestionuoti teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą;

21.2. Konstitucinis Teismas nutarime nepateikė jokios kritikos Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatoms, numatančioms, kad teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama iš paskutinių 5, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, metų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio. Konstitucinis Teismas nutarime prieštaraujančia Konstitucijai pripažino tik tą Įstatymo nuostatą, kuria įtvirtintas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos dydis. Konstitucinis Teismas nutarime taip pat pasisakė dėl darbo stažo skaičiavimo, nustatant pensijos dydį procentais, principo, pagal kurį į darbo stažą turi būti įskaičiuoti kiekvieni darbo teisėju metai, t. y. kiekvieni pilni teisėjo išdirbti kalendoriniai metai. Dėl šios priežasties pareiškėjos skundo argumentai, kad jai paskirtos teisėjų valstybinės pensijos dydis neatitinka Konstitucinio Teismo nutarime pateiktų išaiškinimų dėl teisėjo valstybinės pensijos apskaičiavimo, teismo pagrįstai buvo atmesti;

21.3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai buvo paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d. Atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją, privalėdamas vykdyti Įstatymo priskirtą pareigą skirti ir mokėti teisėjų valstybines pensijas ir negalėdamas laukti, kol Seimas nustatys naują teisinį reguliavimą, NTA direktorius 2014 m. sausio 16 d. įsakymu patvirtino Pensijos dydžių lentelę bei nurodė nuo 2014 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas netaikyti Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo; apskaičiuojant teisėjų valstybinės pensijos dydį, įskaičiuoti kiekvienus teisėjo darbo stažo metus, pagal Pensijos dydžių lentelę;

21.4. Dar iki NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymo priėmimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas plėtojo nuoseklią praktiką, kurioje pripažįstama, kad stažo teisėjo valstybinei pensijai gauti skaičiavimas metais pripažintinas tinkamu teisėjų valstybinei pensijai apskaičiuoti, įvertinant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus, ir nėra teisinio pagrindo likusius teisėjo darbo stažo mėnesius, nesudarančius pilnų metų, apvalinti iki pilnų metų (žr., pvz., 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-417/2013; 2013 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-339/2013; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-506/2013; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-267/2013);

21.5. Teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta dėl 2014 m. sausio 16 d. įsakymo teisėtumo, nurodant, kad NTA direktorius, priimdamas 2014 m. sausio 16 d. įsakymą, tinkamai įgyvendino Konstitucinio Teismo nutarime įtvirtintą teisėjų darbo stažo skaičiavimo principą, jog į teisėjų darbo stažą yra įskaičiuojami kiekvieni darbo teisėju metai, ir kad teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-341-525/2019; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-65-756/2019);

21.6. Pareiškėjos pensijos dydžiui apskaičiuoti buvo imtas pareiškėjos paskutinių 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkis, t. y. 2 226,09 Eur (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 25 d. pažyma Nr. (4.26) BF-33, kuria patikslinta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. vasario 19 d. pažyma Nr. (4.26) BF-33) ir, vadovaujantis Pensijos dydžių lentele, pareiškėjai skirta 32 procentų dydžio teisėjų valstybinė pensija (apskaičiuota nuo faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkio).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės teismų administracijos 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. 4R-775-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos dydžio apskaičiavimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas yra dėl teisėjo darbo stažo, kuris yra siejamas su teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dalimi (procentais), skiriant teisėjo valstybinę pensiją, skaičiavimo pilnais metais, teisėtumo. Pareiškėjos teigimu, teisinis reguliavimas, pagal kurį jai apskaičiuotas valstybinės pensijos dydis pagal išdirbtus pilnus metus, į kuriuos nepatenka mėnesiai, nesudarantys pilnų metų, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, prieštarauja Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimui.

25. Apeliantės teigimu tai, kad Konstitucinis Teismas nustatė, jog socialinės garantijos, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę, reiškia jog nėra pasakyta, kad darbo trukmė gali būti nustatoma tik už pilnus metus, todėl galima darbo teisėju trukmę skaičiuoti ir mėnesiais.

26. Pirmiausia akcentuotina, jog Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus teisėjo įgaliojimams sampratos, inter alia Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalies reikalavimų, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo, proporcingumo, protingumo imperatyvų neatitiktų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjų, kurie gavo vienodo ar panašaus dydžio darbo užmokestį, bet kurių darbo teismuose trukmė labai skiriasi, tokios socialinės (materialinės) garantijos dydis būtų toks pat ar panašus arba teisėjų, kurie gavo vienodo ar panašaus dydžio darbo užmokestį, bet kurių darbo teismuose trukmė mažai skiriasi, tokios socialinės (materialinės) garantijos dydis būtų labai skirtingas. Pavyzdžiui, pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą teisėjui, įgijusiam 14 metų teisėjo darbo stažą, skiriama 20 procentų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensija, o teisėjui, jau įgijusiam 15 metų teisėjo darbo stažą, – 35 procentų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensija.

27. Taigi, iš pacituotos Konstitucinio Teismo doktrinos aiškiai matyti, kad Konstitucinis Teismas nagrinėjamu aspektu tik tuo atveju įžvelgė tiriamo Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies prieštaravimą Konstitucijai, kai nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjų, kurie gavo vienodo ar panašaus dydžio darbo užmokestį, bet kurių darbo teismuose trukmė labai skiriasi socialinės (materialinės) garantijos (valstybinės pensijos) dydis būtų toks pat ar panašus, arba teisėjų, kurie gavo vienodo ar panašaus dydžio darbo užmokestį, bet kurių darbo teismuose trukmė mažai skiriasi, tokios socialinės (materialinės) garantijos dydis būtų labai skirtingas. Konstitucinis Teismas taip pat pateikė netinkamo teisinio reguliavimo iliustraciją pavyzdžiu, kaip antai, pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą teisėjui, įgijusiam 14 metų teisėjo darbo stažą, skiriama 20 procentų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensija, o teisėjui, jau įgijusiam 15 metų teisėjo darbo stažą, – 35 procentų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio valstybinė pensija.

28. Kitaip tariant, Konstitucinio Teismo nuomone, toks teisinis reguliavimas, kai teisėjas yra įgijęs 14 metų teisėjo darbo stažą, ir jam skiriama tik 20 procentų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensija, neatitinka Konstitucijos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad yra įgijusi 14 metų ir 8 mėnesių teisėjo darbo stažą. NTA direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu pareiškėjai skirta 32 procentų dydžio teisėjų valstybinė pensija (apskaičiuota nuo faktiškai gauto darbo užmokesčio vidurkio). Pareiškėjai, įgijus 15 metų stažą, jai būtų skirta – 35 procentų teisėjo gauto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensija. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju, esant socialinės (materialinės) garantijos (valstybinės pensijos) 3 procentų dydžio skirtumui (35–32), pagal Konstitucinio Teismo doktriną, toks dydis nėra labai skirtingas. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti teisinio reguliavimo, pagal kurį pareiškėjai buvo apskaičiuotas valstybinės pensijos dydis, konstitucingumu.

29. Apeliantė daro prielaidą, kad Konstitucinis Teismas nedraudžia darbo teisėju trukmę skaičiuoti ir mėnesiais, ir tuo grindžia savo prašymą ištirti teisinio reguliavimo, pagal kurį pareiškėjai buvo apskaičiuota valstybinė pensija neskaičiuojant mėnesių, kurie nesudaro pilnų metų, atitiktį Konstitucijai. Kitaip tariant, pareiškėja prašo ištirti ne tai, kas teisės akte nustatyta, o tai, kas jame nėra nustatyta, t. y. prašo tirti konstitucinę teisės spragą.

30. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalaujama kuriame nors aukštesnės galios teisės akte, inter alia pačioje Konstitucijoje (2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas; 2011 m. birželio 9 d., 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimai).

31. Taigi, pagal Konstitucinio Teismo doktriną tik tuo atveju, gali būti preziumuojama legislatyvine omisija, kai aukštesnės galios teisės aktas (nagrinėjamu atveju įstatymas), inter alia Konstitucija reikalauja nustatyti atitinkamą teisinį reguliavimą. Nei pirma aptartas Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, nei kiti galiojantys Lietuvoje įstatymai nenustato reikalavimo, kad teisėjui apskaičiuojant valstybinės pensijos dydį privalo būti įskaitomi ir nepilni darbo metai (mėnesiai ir dienos). Toks reikalavimas nekyla nei eksplitcitiškai, nei implicitiškai ir iš Konstitucijos, ką ir pati pareiškėja pripažįsta, kad Konstitucinio Teismo nutarime „nėra pasakyta, kad darbo trukmė gali būti nustatoma tik už pilnus metus, todėl galima darbo teisėju trukmę skaičiuoti ir mėnesiais“.

32. Tais atvejais, kai pareiškėjas ginčija tai, kad jo nurodytame įstatyme ar kitame teisės akte (jo dalyje) nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, bet tas teisinis reguliavimas pagal Konstituciją neprivalo būti nustatytas būtent tame ginčijamame teisės akte (jo dalyje), Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad byloje dėl pareiškėjo prašymo nėra tyrimo dalyko (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas, 2003 m. gegužės 6 d., 2003 m. gegužės 13 d. sprendimai, 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas).

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nesant teisinių motyvų, argumentų, kurie pagrįstų, kad nenustatytas teisinis reguliavimas (dėl teisėjų valstybinės pensijos stažo paskaičiavimo įtraukiant mėnesius, kurie nesudaro pilnų kalendorinių metų) kyla iš aukštesnės galios teisės akto, inter alia Konstitucijos, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio teisinio reguliavimo atitiktimi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymui ir / arba Konstitucijai.

34. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos prašymą nėra faktinių nei teisinių pagrindų, todėl apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildžiusi jo motyvus argumentais dėl teisinio reguliavimo atitikties Teisėjų valstybinių pensijų įstatymui ir Konstitucijai, palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė