df26dc34-aaa5-48a3-8a88-cc78c2b05502 · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-891-953/2014Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00011-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.;1.2.25.4.3.; 2.1.15.3.3.;2.3.6.4.6.;(S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 27 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Eglei Jurgeliūnienei, Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,kaltinamajai A. K.,jos gynėjui advokatui Aivarui Giliui, laiduotojui A.

K.,nukentėjusiosios V. N. atstovei pagal įstatymÄ N. M. M.,nukentėjusiosios V. N. ir jos atstovės pagal įstatymÄ N. M. M. gynėjai advokatei Eglei Gecevičei,nukentėjusiajai V. N. nedalyvaujant,civilinio atsakovo AAS ,,(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, atstovui nedalyvaujant,vieÅ¡ame teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeA. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) mokytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

A. K., 2014 metų sausio 10 dienÄ apie 16.43 valandÄ (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukdama kairėn, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę, bei artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų per pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡ kairės pusės ėjusiÄ bei jos važiavimo krypties eismo juostÄ kirtusiÄ pėsčiÄ jÄ V.

N., ir dėl to jÄ kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. N. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: kaukolės pamato deÅ¡inės pusės vidurinės duobės, deÅ¡iniojo momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiai, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalu, muÅ¡tinės žaizdos kaktoje ir deÅ¡inėje blauzdoje, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje pakauÅ¡io pusėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje, o dėl kaukolės pamato lūžio ir galvos smegenų sumuÅ¡imo V.

N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji A. K. kalta visiÅ¡kai prisipažino ir parodė, kad įvykis buvo 2014 m. sausio 10 d., buvo tamsus paros metas. Ä®vykis įvyko (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, sukantis į kairę, prieÅ¡ tai praleidus vienÄ automobilį. Ji važiavo su vyro automobiliu Citroen Xsara. Ji važiavo negreitai, valytuvai vos spėjo valyti, ji suko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ji pradėjo važiuoti įsijungusi pirmÄ pavarÄ .

Blizgėjo prieÅ¡ais važiuojančių automobilių Å¡viesos, matomumas buvo prastas. Moterį pamatė paskutiniu momentu, kai ji ėjo iÅ¡ kairės pusės. Moteris tuo metu jau buvo kirtusi jos važiuojamÄ jÄ dalį. Ji spėja, kad nukentėjusioji ėjo perėjos kraÅ¡teliu. Ji sustojo ir nubėgo prie nukentėjusiosios, bei iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Ji visÄ laikÄ buvo Å¡alia. Jai teko bendrauti su nukentėjusiÄ ja, tÄ patį vakarÄ nuvažiavo į ligoninę, buvo daug jos artimųjų.

Jis atsiprašė, pakalbėjo kaip nukentėjusiosios sveikata. Po savaitės vėl važiavo į ligoninę, bet artimųjų jau nebuvo. Ji skambino anÅ«kui, teiravosi dėl sveikatos. Po to skambindavo dukrai, nes ji buvo įstatyminė atstovė. Ji norėjo su V. N. artimaisiais palaikyti ryšį, kalbėjosi su V. N. dukra dėl žalos atlyginimo, tačiau ji negalėjo įvardinti sumos. Draudimas buvo iÅ¡mokėjęs kažkokiÄ sumÄ . Nukentėjusiosios dukra sakė, kad turi nueiti į bankÄ ir pažiÅ«rėti, kiek iÅ¡ sÄ skaitos pinigų buvo nuimta ir pasakė, kad 8 tÅ«kst. litų.

Ji susisiekė su draudimo kompanija ir jie pervedė nukentėjusiajai tÄ sumÄ . Ji su nukentėjusiosios dukra paskutinį kartÄ kalbėjo vasarÄ , norėjo pasiteirauti, kaip laikosi mama, bet ji atsisakė su ja bendrauti, sakė kreiptis į advokatę. Žala nukentėjusiajai turi bÅ«ti atlyginta, bet ji nežino kokia suma. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Laiduotojas A. K. nurodė, kad jo santykiai su žmona A. K. yra geri, Å¡eimyniÅ¡ki. Jis dirba Å iaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariate.

Jis nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi. Jis yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl laidavimo ir jį palaiko. Jis net neabejoja, kad yra tinkamas laiduotojas. Žmona klauso jo paaiÅ¡kinimų, patarimų. Jam tenka sėdėti Å¡alia jos, kai ji vairuoja, jis dalinasi patarimais, nes jis yra geresnis vairuotojas negu ji. Ji visada jo patarimų klauso, nėra linkusi pažeisti taisyklių. Nukentėjusiosios V. N. atstovė pagal įstatymÄ N. M. M. paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ mamai V.

N. sudaro tai, kad ji prieÅ¡ įvykį, buvo gyvybingas žmogus, viskuo domėjosi, viskÄ darydavo savarankiÅ¡kai, savarankiÅ¡kai iÅ¡eidavo į miestelį pasivaikščioti, į BažnyčiÄ , savarankiÅ¡kai sugebėjo pasigaminti sau maistÄ . Po įvykio, jai buvo sudaužyta galva, nuo to ji pradėjo kliedėti, jos elgesys pasikeitė, ji pasiklysta kambariuose, jos negali vienos palikti namuose. Mama iki įvykio neturėjo nei invalidumo, ji buvo sveika moteris, vaistų nevartojo. Å is įvykis jos mamai sukėlė baisius dvasinius iÅ¡gyvenimus, jos žiauri kasdienybė, jai vaidenasi, pikta, irzli.

Å iuo metu mamos sveikata blogėja, todėl dabartinę jos bÅ«klę vertina kaip neturtinę žalÄ .Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas, nukentėjusiosios gynėja ir prokuroras.

Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais. Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota apžiūra eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažymėta automobilio judėjimo kryptis ir padėtis po eismo įvykio – už pėsčiųjų perėjos, užfiksuota kraujo dėmės vieta, išmatuoti reikiami atstumai (1 t., b. l. 7-16).Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyti automobilio CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio A.

K., požymiai (1 t., b. l. 17-18, 20). Nukentėjusioji V. N. nurodė, kad apie šį eismo įvykį pasakyti nieko negali, nieko neprisimena, nes stipriai sutrenkta galva, skilusi kaukolė (1 t., b. l. 27-28).Liudytojas A. V. nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-01-10, 16.37 valandÄ , (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. PrieÅ¡ įvykstant Å¡iam eismo įvykiui, vairavo savo automobilį CHRYSLER, kuris pačiam ir priklauso. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiavimo greitis buvo nedidelis.

Atsimena, kad tÄ dienÄ , jo nurodytu eismo įvykio laiku, buvo labai blogos oro sÄ lygos. Lijo, buvo sunku kÄ matyti, nes, gerai atsimena, kad gatvių apÅ¡vietimas buvo dar neįjungtas. Kai pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryÅ¾Ä , gerai atsimena, kad po deÅ¡ine puse, kelkraÅ¡tyje buvo daug pristatytų automobilių. Jie stovėjo iki pat pėsčiųjų perėjos, kur ir įvyko Å¡is eismo įvykis. Paskutinis automobilis, liudytojo važiavimo kryptimi, stovėjo maždaug 1 m atstumu iki tos pėsčiųjų perėjos.

Atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės, dar sumažino greitį, nes pagalvojus, kad kas gali staiga iÅ¡lįsti į tÄ pėsčiųjų perėjÄ , bÅ«tų sudėtinga iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Likus maždaug 8-10 m iki tos pėsčiųjų perėjos, po deÅ¡ine puse, išėjo į pėsčiųjų perėjÄ močiutė, tikrai garbaus amžiaus. Ji buvo apsirengusi taip tamsiai, kad buvo sunku jÄ pamatyti einančiÄ . Tačiau ji tikrai ėjo per pėsčiųjų perėjÄ .

Dar matė, kaip (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuoja automobilis, kuris sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve, norėjo suktis į kairę, tai yra, į (duomenys neskelbtini) gatvę. Atsimena, kad tas pats automobilis, praleido dar sau prieÅ¡inga kryptimi važiavusį automobilį ir po lengva pradėjo manevrÄ , tai yra, suktis kairėn. Ta močiutė jau buvo perėjusi jo važiavimo krypties eismo juostÄ , faktiÅ¡kai jau buvo bebaigianti pereiti ir kitÄ , jai buvo likę tik keli žingsniai iki kelkraščio, kai tas automobilis, kuris sukosi iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės, jÄ perbloÅ¡kė kairiuoju priekiniu kampu, bamperiu.

Automobilis judėjo sukdamasis negreitai, tačiau yra įsitikinęs, kad ta vairuotoja, kuri vairavo CITROEN automobilį, tos močiutės paprasčiausiai nematė. SusidÅ«rimas įvyko pėsčiųjų perėjoje. PrieÅ¡ pat įvykstant Å¡iam susidÅ«rimui, jis sustojo prieÅ¡ tÄ pėsčiųjų perėjÄ . Matė kaip močiutė vertėsi. Po smÅ«gio tas automobilis dar keletÄ metrų pajudėjo, kol visiÅ¡kai sustojo. Tuos kelis metrus ant variklio gaubto veždamas pėsčiÄ jÄ . Močiutė po susidÅ«rimo gulėjo kažkur 4 m nuo pėsčiųjų perėjos ant važiuojamosios kelio dalies.

IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, pavažiavęs Å¡iek tiek už perėjos, puolė pasižiÅ«rėti kaip ta pėsčioji. Matė, kad jau vairuotoja yra iÅ¡lipusi, prie jos dar stovi keletÄ Å¾monų. Tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Sulaukė policijos pareigÅ«nų, kurie įformino šį eismo įvykį, jiems davė savo anketinius duomenis. Ä®vykio vietoje buvo ir vienas vyras, gali bÅ«ti panaÅ¡us į benamį. Jie abu su vairuotoja ir buvo kartu priėję prie tos močiutės. Tikrai kitų žmonių aplinkui tÄ minutę nebuvo.

Vėliau tik susirinko pasižiÅ«rėti, kas įvyko. Gali kategoriÅ¡kai tvirtinti, kad močiutė ėjo per pėsčiųjų perėjÄ ir susidÅ«rimas įvyko bÅ«tent ten. O gatvių apÅ¡vietimas buvo įjungtas kažkur 4-5 minutes po eismo įvykio. Močiutė su savimi neturėjo jokio Å¡viesÄ atspindinčio elemento (1 t., b. l. 41-42).Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu liudytojas A. V. parodė, kur jis bÅ«damas pamatė pėsčiÄ jÄ ir kur tuo metu buvo pėsčioji, kur buvo pėsčioji, kai automobilis pradėjo posÅ«kį į kairę, kur buvo kliudyta pėsčioji, kur po susidÅ«rimo sustojo automobilis ir nukrito pėsčioji (1 t., b. l. 43-57).Liudytojas Å .

I. nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-01-10, apie 17.00 valandÄ , (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, esančioje pėsčiųjų perėjoje. Kad tas eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje sprendžia iÅ¡ to, kad pati vairuotoja prisipažino, kai atėjo į ligoninę, bei iÅ¡ automobilio stovėjimo padėties po susidÅ«rimo. Gali pasakyti, kad pats buvo įvykio vietoje, jau po susidÅ«rimo ir matė, kaip tas automobilis stovi. Buvo net du kartus. PirmÄ jį kartÄ â€“ pravažiavo, o antrÄ jį, kai pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini), matė, kad toje eismo įvykio vietoje vyksta matavimai.

Kai pastatė automobilį (duomenys neskelbtini), užlipo į namus ir paklausė, kur močiutė, sakė, kad išėjo į bažnyčiÄ . Tai galėjo bÅ«ti apie 17.07 ar 17.10 valandÄ . Tada, išėjęs laukan, priėjo prie pat tos pėsčiųjų perėjos. Tada ir matė, kokioje padėtyje stovi automobilis. Tada lijo lietus, buvo tamsu. Pačio susidÅ«rimo nematė. Kai buvo įvykio vietoje ir apžiÅ«rinėjo, močiutės jau nebebuvo, matė dar važiuojančiÄ greitÄ jÄ , kuri greičiausiai ir vežėsi jo močiutę.

Kai viskÄ apžiÅ«rinėjo, dar nesuprato, kad tai bÅ«tent jo močiutė yra papuolusi į šį eismo įvykį. Ä® įvykio vietÄ medikų nekvietė, buvo netikslinga. Savo telefono numerį turi tik vienÄ , juo įvykio vietoje nesinaudojo, nors telefonas buvo įjungtas, visada yra su juo, niekam jo neskolina ir naudotis neduoda. Ilgai įvykio vietoje nebuvo, buvo neramu, nuėjo iki bažnyčios. Norėjo rasti močiutę. Pamatė vienÄ panaÅ¡iÄ , tačiau apsipažino. Grįžo iÅ¡ po bažnyčios atgal į įvykio vietÄ , kaip nujausdamas.

Tačiau policijos pareigÅ«nų nedrįso paklausti, kas čia įvyko. Tad taip ir prastovėjo, kol baigėsi jų darbas Å¡io vietoje. Tada iÅ¡važiavo į miestÄ . Tačiau močiutė negrįžo ilgai, sunerimo dar labiau, kol galų gale, paskambino į ligoninę ir ten jam pasakė, kad ji guli paguldyta, po eismo įvykio. Kai jau rado močiutę, į ligoninę atėjo pati vairuotoja. Ji papasakojo, kaip viskas įvyko. Jų atsiprašė, savo kaltę pripažino, apgailestavo. Ji buvo atėjusi tÄ pačiÄ eismo įvykio dienÄ , po 21.00 valandos.

Močiutė, nors ir garbaus amžiaus, tačiau buvo sÄ moninga. Bet po eismo įvykio, ji pasikeitė visiÅ¡kai. Ji eismo įvykio Å¡iuo metu neprisimena, negali pasakyti, kaip atsidÅ«rė ligoninėje. Å iandien ji dar duoti parodymų apie eismo įvykio aplinkybes negali. Jai yra lūžusi kaukolė, stipriai sutrenkta galva (1 t., b. l. 58-59).Liudytojas D. Å . nurodė, kad eismo įvykis įvyko 2014-01-10 apie 17.00 valandÄ , tikslaus laiko nepasakys. Tačiau buvo labai tamsus paros metus, oras buvo labai blogas, lijo lietus.

Gatvių apÅ¡vietimas buvo jau įjungtas, kai atvyko. TÄ dienÄ buvo atsakingas už eismo įvykių forminimÄ . Darbo valandos buvo nuo 7.00 iki 19.00 valandos. Dirbo kartu su A. Å .. IÅ¡ Å iaulių AVPK budėtojų gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje yra įvykęs įskaitinis eismo įvykis, kurio metu buvo kliudyta moteris. Kai gavo šį praneÅ¡imÄ , buvo kitoje įvykio vietoje, formino kitÄ eismo įvykį. Ä® Å¡iÄ Ä¯vykio vietÄ pirmi atvažiavo kiti pareigÅ«nai.

Jie atvyko panaÅ¡iai už 10 minučių. Kai atvyko, ten jau buvę policijos pareigÅ«nai, apsaugojo tik eismo įvykio vietÄ , o jie pradėjo įforminimÄ . Gali tik pasakyti, kai atvyko, pėsčiosios jau nebebuvo, nes ji jau buvo iÅ¡vežta medikų į ligoninę. ApžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , nubraižė schemÄ , apžiÅ«rėjo automobilį, viskÄ nufotografavo. Vairuotoja buvo nuvežta patikrinti blaivumÄ /girtumÄ , paimant kraujÄ . Buvo iÅ¡siųstas paklausimas ir dėl pėsčiosios blaivumo/girtumo nustatymo.

Atliko kitus reikalingus veiksmus, norint tinkamai pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Kas liečia liudytojus, tai jų anketinius duomenis perdavė kiti pareigÅ«nai, kurie pirmi atvažiavo į įvykio vietÄ . Liudytojų buvo du. Vienas jų atrodė kaip benamis ir su juo teko bendrauti. Jautėsi, kad tas liudytojas buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Liudytojas atrodantis kaip benamis teigė, kad pėsčioji ėjo tam automobiliui, kuris kliudė močiutę, iÅ¡ kairės pusės. Parodė ranka kryptį ėjimo.

Nelabai ėjo suprasti, ar ji ėjo per pėsčiųjų perėjÄ , ar ne. Kalba jo buvo sunki, sunkiai iÅ¡tarė savo vardÄ pavardę, vos iÅ¡lemeno savo gimimo metus. Bendravimas buvo sunkus. Jau po visko paaiÅ¡kėjo, kad pėsčioji buvo paguldyta į VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės neurochirurgijos skyrių. ViskÄ surinkus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 61-62).Liudytoja Nijolė M. M. parodė, kad jos mamos V. N. sveikata yra jau geresnė, ji jau bent gali pavaikščioti.

Tačiau pasekmės yra vis dar sunkios. Ji visiÅ¡kai neatsimena eismo įvykio aplinkybių. Kas liečia, jos protÄ , tai ji vis dar gyvena praeitimi, jokios dabarties nėra. Ji jaučiasi persekiojama. Jei ko nors jos paklausia, labai retai kada gauna protingÄ atsakymÄ . Mamai reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, mama tikrai negalės save teisme atstovauti. ( 1 t., b. l. 30-31)Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A-750/14(01) nurodyta, kad 2014-01-10 14.45 val. paimtame A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 85).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 432/14(04) nurodyta, kad V.

N. padaryti šie sužalojimai: kaukolės pamato dešinės pusės vidurinės duobės, dešiniojo momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiai, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalu, muštinės žaizdos kaktoje ir dešinėje blauzdoje, poodinė kraujosruva dešinėje pakaušio pusėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas plaštakos nugariniame paviršiuje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku.

V. N. dėl kaukolės pamato lūžio ir galvos smegenų sumuÅ¡imo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 95).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11Å -60 (14) nurodyta, kad tiriamoje eismo situacijoje automobilio CITROEN XSARA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja A. K., nereguliuojamojoje sankryžoje, sukdama į kairę, nepraleido važiuojamÄ ja kelio dalimi per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusios pėsčiosios V. N. bei jÄ kliudė, – techniniu požiÅ«riu buvo pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 99-102).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas Bylos aplinkybės, t. y. pačios kaltinamosios A. K., liudytojo A. V., Å . I., D. Å . parodymai, specialistų iÅ¡vados, eismo įvykio apžiÅ«ros protokolas, liudija, kad kaltinamoji (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama kelių transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį CITROEN XSARA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukdama kairėn, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvę, bei artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ , kad praleistų per pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡ kairės pusės ėjusiÄ bei jos važiavimo krypties eismo juostÄ kirtusiÄ pėsčiÄ jÄ V.

N., ir dėl to jÄ kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamosios A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, kadangi vairuodama transporto priemonę, ji pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Civilinis ieÅ¡kinys Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Pažymėtina, kad civiliniam ieÅ¡kiniui patenkinti turi bÅ«ti nustatytos visos minėtos aplinkybės.Nukentėjusiosios V.

N. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieÅ¡kovui) visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo.

Teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovaujasi 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) bei 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimo pagrįstumÄ dėl atsakovų atsakomybės ir nustatydamas privalantį atlyginti žalÄ asmenį nagrinėjamu atveju, vadovaujasi byloje nustatyta aplinkybe, kad transporto priemonė Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AAS ,, (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). ( 1 t., b.l. 24-26) Å ia sutartimi buvo apdrausta A. K. civilinė atsakomybė, taip pat ir neturtinė žala. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V.

N. 2014-08-25 pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį civiliniams atsakovams A. K. ir AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas, praÅ¡ydama priteisti subsiadiriai iÅ¡ atsakovų 5000 Lt neturtinę žalÄ , nurodydama, kad V. N. buvo skilusi kaukolė, buvo bÅ«tina operacija, po galvos operacijos mėnesį gydėsi ligoninėje, pusantro mėnesio reabilitacinėje poliklinikoje. V. N. nueidavo savarankiÅ¡kai į bažnyčiÄ , parduotuvę, pasiÅ¡ildydavo valgį, pavalgydavo, save apsitarnaudavo. Po sužalojimo pasikeitė, su nukentėjusiÄ ja sunku bendrauti, jai nuolat vaidenasi, Å¡neka nesuprantamus dalykus, tapo labai irzli, pikta, neklauso, sunku nuvežti pas gydytojus, iÅ¡sivystė psichikos sutrikimai, atkurti sveikatÄ gydytojui neteikia jokios vilties (1 t., 185-187).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės V. N. įstatyminė atstovė N. M. M. patikslintame ieÅ¡kinyje padidino civilinį ieÅ¡kinį iki 50 000 Lt dėl neturtinės žalos ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas 17264 Lt neturtinę žalÄ , į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitant jau sumokėtÄ 8000 Lt ir iÅ¡ A. K. 32736 Lt neturtinę žalÄ . Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad nukentėjusioji iki įvykio buvo visiÅ¡kai sveika, tiek savimi, tiek ir savo aplinka savarankiÅ¡kai ir nepriklausomai nuo kitų besirÅ«pinanti.

Tuo tarpu dabartiniu metu dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji nebegalinti pati savarankiÅ¡kai ne tik susitvarkyti savo aplinkos, atlikti namų ruoÅ¡os darbų, iÅ¡eiti pasivaikščioti, nueiti į bažnyčiÄ , parduotuvę ir pan, bet negali pasirÅ«pinti ir savimi. Nuolat yra reikalinga kitų asmenų pagalba. Nukentėjusioji nesusigaudo aplinkoje, nežino kur yra, neskiria asmenų, pasiklysta pažįstamose vietose ir namuose, nesugeba atsiminti trumpo daiktų sÄ raÅ¡o, nesugeba suskaičiuoti nedidelio pinigų kiekio, nelaiko Å¡lapimo ir iÅ¡matų, su ja sunku bendrauti, jai nuolat vaidenasi, Å¡neka nesuprantamus dalykus, tapo labai dirgli, irzli, pikta, neklauso, sunku nuvežti net pas gydytojus, nors tai yra bÅ«tina.

Po galvos smegenų traumos iÅ¡sivystė psichikos sutrikimai. V. N. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų kentė didelius skausmus, be to, patyrė daug radiacinių spinduliuočių dėl atliekamų tyrimų tomografu ir pan. Po eismo įvykio gulėjo 21 dienÄ Å iaulių VÅ Ä® Respublikinės ligoninės neurochirurgijos skyriuje, prikaustyta prie lovos, po to 1,5 mėn – reabilitacinėje ligoninėje. V. N. ne tik bÅ«dama ligoninėse patyrė fizines ir dvasines kančias, buvo visiÅ¡kai priklausanti nuo kitų asmenų, tačiau visÄ likusį gyvenimÄ liks suluoÅ¡inta, jai nuolat bus reikalinga gydytojų pagalba, psichologo ir psichiatro konsultacijos, vaistai, ji nebegalės savarankiÅ¡kai, be kitų pagalbos gyventi ir Å¡itaip liks iki gyvenimo pabaigos.

Atkurti V. N. sveikatÄ gydytojai neteikia jokios vilties (2 t., b.l. 42-45). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie jam sukelia iÅ¡gyvenimus. Asmeniui nenaudingÄ poveikį gali daryti fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai asmeniui apmÄ stant įvykio pasekmes.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktikÄ , jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto jų pasekmės nepaÅ¡alinamos, tai prie neturtinės žalos gali bÅ«ti priskiriami tokie iÅ¡gyvenimai kaip susirÅ«pinimas bÅ«simomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks paÅ¡alinti operacija ar operacijomis bei iÅ¡gyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 20000 Lt iki 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiosios V. N. įstatyminė atstovė N. M. M. pareiÅ¡kė byloje patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį 50 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, praÅ¡ydama priteisti V.

N. iÅ¡ kaltinamosios A. K. 32 736 Lt, o iÅ¡ civilinio atsakovo AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas, 17 264 Lt, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitant jau sumokėtÄ 8000 Lt sumÄ . IÅ¡ civilinio atsakovo AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas, praÅ¡ymo matyti, kad V. N. yra sumokėta 8000 Lt neturtinė žala (2 t., b.l. 25-26)IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl A. K. kaltės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajai V. N. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: kaukolės pamato deÅ¡inės pusės vidurinės duobės, deÅ¡iniojo momenkaulio ir smilkinkaulio lūžiai, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po smegenų kietuoju ir voratinkliniu dangalu, muÅ¡tinės žaizdos kaktoje ir deÅ¡inėje blauzdoje, poodinė kraujosruva deÅ¡inėje pakauÅ¡io pusėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas plaÅ¡takos nugariniame pavirÅ¡iuje.

V. N. dėl kaukolės pamato lūžio ir galvos smegenų sumuÅ¡imo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 95). Dėl padarytos nusikalstamos veikos V. N. patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji nebegali pati savarankiÅ¡kai ne tik susitvarkyti savo aplinkos, atlikti namų ruoÅ¡os darbų, iÅ¡eiti pasivaikščioti, nueiti į bažnyčiÄ , parduotuvę, bet negali pasirÅ«pinti savimi. Jai nuolat yra reikalinga kitų asmenų pagalba. IÅ¡ 2014-04-24 Blessedo demencijos skalės (2 t., b.l.

46) matyti, kad ji nesugeba atlikti namų ruoÅ¡os darbų, nesugeba suskaičiuoti nedidelio pinigų kiekio, nesugeba atsiminti trumpo daiktų sÄ raÅ¡o, pasiklysta namuose, pasiklysta pažįstamose gatvėse, nesusigaudo aplinkoje, neatsimena neseniai buvusių įvykių, nelaiko Å¡lapimo ir iÅ¡matų, padidėjęs mÄ stymo frigidiÅ¡kumas, padidėjęs egocentrizmas, nepagarbi kitų jausmams, nevaldo emocijų, sumažėjo emocinis atsakas. Po galvos smegenų traumos iÅ¡sivystė psichikos sutrikimai.

IÅ¡ 2014-05-19 iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad V. N. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kaukolės kaulų lūžimas, potrauminė demencija (1 t., b.l. 38). IÅ¡ 2014-10-23 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ raÅ¡to matyti, kad V. N. gydyta ligoninėje nuo 2014-01-10 iki 2014-01-31, reabilitacinėje ligoninėje nuo 2014-01-31 iki 2014-03-12. Pacientės sveikatos bÅ«klė bloga, sutrikusi lygsvara, sutrikusi orientacija laike, erdvėje. Pacientės dokumentai pateikti į NDNT tarnybÄ . (2 t., b.l. 47).

IÅ¡ Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos SP Nr. 020340 matyti, kad V. N. nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis nuo 2014-11-04 neterminuotai, be to, V. N. nustatytas specialusis transporto iÅ¡laidų kompensacijos poreikis nuo 2014-11-04 neterminuotai. (2 t., b.l. 68)Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Kaltinamoji A. K. padarė neatsargų nusikaltimÄ , Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja ir gauna virÅ¡ 2000 Lt atlyginimÄ , iÅ¡ 2014-03-03 pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. vasario mėn. jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, vidutiniÅ¡kai buvo 2580 Lt (1 t., b.l. 123), turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, yra vedusi, vyras dirba ir gauna atlyginimÄ , Å¡eimoje augina du mažamečius vaikus, kuriuos iÅ¡laiko.Ä®vertinus nukentėjusiosios V.

N. patirtų sužalojimų pobÅ«dį, gydymosi trukmę, patirtus nepatogumus bei iÅ¡gyvenimus, kaltinamosios A. K. turtinę padėtį, Å¡eimos sudėtį (4 asmenų Å¡eima, iÅ¡ kurių du mažamečiai vaikai, kuriems reikalingas iÅ¡laikymas), padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, kaltės rūšį, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, be to, Å¡ioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima bÅ«tų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iÅ¡ esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais teismas V.

N. padarytos neturtinės žalos dydį mažina iki 35 000 Lt. Civilinis atsakovas AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas, atlygino nukentėjusiajai V. N. 8 000 Lt neturtinę žalÄ (2 t., b.l. 25-26), o kaltinamoji A. K. atlygino 2000 Lt neturtinę žalÄ patirtÄ dėl eismo įvykio (2 t., b.l. 67). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nukentėjusiajai V. N. priteistina likusi 9264 Lt neatlyginta neturtinė žala iÅ¡ civilinio atsakovo AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas, ir 15 736 Lt neturtinė žala iÅ¡ kaltinamosios A.

K.. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sÄ lygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Kaltinamosios A. K. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Taigi akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, susijusi su nusikaltimo klasifikacija, priskyrimu neatsargiam nusikaltimui, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra.Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Byloje yra laiduotojo A. K. (1 t., b.l. 145) praÅ¡ymas perduoti A. K. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimÄ , kuriame nurodyta, kad A. K. nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau nebuvo teista, Å¡i nusikalstama veika nėra sistemingas jos elgesys, bet visiÅ¡kas atsitiktinumas ir nelaimė ne tik nukentėjusiajai, bei jos artimiesiems, tačiau ir pačiai A. K.. A. K. buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę, ji dirba mokytoja, savo darbovietės yra charakterizuojama teigiamai, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Jis, kaip jos vyras, prisiima visÄ atsakomybę už savo žmonÄ ir įsipareigoja dėti visas pastangas, kad ji nedarytų naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų. Mano, kad gali bÅ«ti vertas teismo pasitikėjimo, kaip laiduotojas bei daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo žmonai, kadangi pats yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka, turi nuolatinį darbÄ (jau beveik 19 metų dirba policijoje), darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. A. K. praÅ¡yme nurodytus teiginius patvirtina byloje esanti Å iaulių apskrities VPK RadviliÅ¡kio rajono PK virÅ¡ininko charakteristika (1 t., b.l. 148-149), pažymos apie teistumÄ ir administracinį baustumÄ , iÅ¡ kurių matyti, kad A.

K. neteistas ir administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 146-147). Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamosios A. K. vyras A. K. turi autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui – savo žmonai A. K. ir gali jai daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, visos BK 40 straipsnio 1 dalies sÄ lygos byloje yra, tačiau BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos ir kitos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos.

Teismų praktikoje konstatuota, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma ir tik visų Å¡ių sÄ lygų buvimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-P-82/2010). Taigi, tokiu atveju asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamoji A. K. praeityje nėra teista (1 t., b.l. 132), t.y. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, taip pat kaltinamoji A.

K. atlygino nukentėjusiosios atstovei N. M. M. neturtinę žalÄ 2000 Lt sumoje (2 t., b.l. 67), be to, kaltinamoji A. K. charakterizuojama teigiamai (1 t., b.l. 122, 125). Tokiu bÅ«du, teismas įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ bei atsižvelgęs į tai, kad nustatyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė, bei nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji praeityje neteista, nėra bausta administracine tvarka už Å¡iukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bei į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji A.

K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. ir A. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymÄ , jÄ perduodant A. K. atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato.Baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise neskirtinas, kadangi kaltinamoji A. K. bÅ«dama blaivi padarė neatsargų nusikaltimÄ , praeityje nors ir bausta už KET pažeidimus, tačiau pažeidimai nėra Å¡iukÅ¡tÅ«s, be to, nuobaudas yra įvykdžiusi, t.y. nors nusikalstamos veikos padarymo metu ir turėjo galiojančiÄ administracine nuobaudas už KET pažeidimus (1 t., b.l. 129-130), tačiau už 2013-02-27 pažeidimÄ , numatytÄ LR ATPK 124 1 str. 4 d. buvo taikytas administracinis nurodymas, kuris buvo įvykdytas 2013-04-18, todėl už šį pažeidimÄ asmuo nelaikomas baustu administracine tvarka, o už 2013-05-16 pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 1 d., 124 str. 2 d., paskirta bauda sumokėta 2013-05-30.

Be to, kaltinamajai A. K. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykti į darbÄ bei vežti vaikus į bÅ«relius. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina. (1 t., b.l. 141-142) Proceso iÅ¡laidos Nukentėjusiosios V. N. ir nukentėjusiosios V. N. įstatyminės atstovės N. M. M. advokatė Eglė Gecevičė pateikė pinigų priėmimo kvitus 3000 Lt už teisines paslaugas (1 t., b.l. 194) bei prašė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti.

IÅ¡ Advokatės Eglės Gecevičės užmokesčio paskaičiavimo pažymos matyti, kad klientė N. M. M. už konsultacijas, susipažinimÄ su byla, ieÅ¡kinio parengimÄ turi sumokėti 1500 Lt, klientė V. N. už konsultacijas, susipažinimÄ su byla, ieÅ¡kinio parengimÄ turi sumokėti 1500 Lt (1 t., b.l. 190-191). Å ias sumas (3000 Lt) N. M. M. sumokėjo (1 t., b.l. 194) Nukentėjusiosios V. N. patirtas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitai 1200 Lt sumai (susipažinimas su byla 300 Lt, ieÅ¡kinio parengimas 900 Lt (1 t., b.l. 191)).

Šias išlaidas ji patyrė dėl A. K. sukelto eismo įvykio, dėl to jos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios A. K.. Nukentėjusiosios V. N. patirtos išlaidos dėl konsultacijų 300 Lt (1 t., b.l. 191) yra nepagrįstos, todėl nepriteistinos, nes N. M. M. nurodė, kad V. N. sveikata yra bloga, su ja yra apsunkintas bendravimas.Nukentėjusiosios V. N. įstatyminės atstovės N. M. M. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitai 300 Lt sumai (konsultacija 300 Lt) (1 t.., b.l. 190), dėl to jos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios A.

K..N. M. M. patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti - Advokatės pakartotinis susipažinimas su ta pačia byla (300 Lt), ieÅ¡kinio parengimas (900 Lt), praÅ¡ant priteisti iÅ¡ nukentėjusiosios N. M. M., kai byloje N. M. M. nėra pripažinta nukentėjusiÄ ja, - yra nepagrįstos, todėl nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu n u s p r e n d ž i a :

A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ , ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.A. K. perduoti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato 1 (vieneriems) metams.IÅ¡aiÅ¡kinti A. K., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nukentėjusiosios V. N. 50 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir nukentėjusiosios V. N. naudai priteisti 9264 Lt (devynių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių litų) neatlygintÄ neturtinę žalÄ iÅ¡ civilinio atsakovo AAS ,, (duomenys neskelbtini), Lietuvos filialas, ir 15 736 Lt (penkiolikos tÅ«kstančių septynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių litų) neturtinę žalÄ iÅ¡ A.

K., o likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Pripažinti V. N. ir N. M. M. 1500 (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų) atstovavimo iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir priteisti 300 Lt (trijų Å¡imtų litų) sumÄ iÅ¡ A. K. nukentėjusiosios V. N. įstatyminės atstovės N. M. M. naudai ir 1200 Lt (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų litų) sumÄ iÅ¡ A. K. nukentėjusiosios V. N. naudai.Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                           Martynas Galvičius