df239f7d-8da9-4ff8-9cb3-92ae7cf5d80d · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-520-730/2020 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00090-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovei G. K., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“ dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės G. K. 28 962 EUR skolÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už penkerius metus, jos sudaro 7240,50 EUR, bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje jis nurodė, kad tarp jo ir atsakovės G. K. 2008 m. gegužės 18 d. (duomenys neskelbtini), buvo sudarytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, pagal kurį atsakovė įsipareigojo 2008 m. liepos 15 d. sumokėti ieÅ¡kovui A. M. 28 962 EUR (100 000 LT) skolÄ , tačiau iki Å¡iol ji skolos nesumokėjo. Mano, kad pagal Lietuvoje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas ir nurodo, kad vekselis kaip vertybinis popierius iÅ¡raÅ¡omas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) nustatyta tvarka, kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Ä®PVÄ® 2 straipsnio 1 dalis).

Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡i prievolė yra savarankiÅ¡ka, tai yra, jos nesieja teisinis ryÅ¡ys su jos atsiradimo pagrindu – tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas. Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis.

Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo, o skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame.

Taigi vekselio vieÅ¡o patikimumo savybė lemia tai, kad Å¡io vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai, laikomas sÄ Å¾iningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Svarbu tai, kad pagal minėtÄ sudarytÄ 2008 m. gegužės 18 d. vekselį atsakovė G. K. įsipareigojo ieÅ¡kovui A. M. 2008 m. liepos 15 d. sumokėti 28 962 EUR (100 000 LT) skolÄ . IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi žodžiu į atsakovę dėl skolos grÄ Å¾inimo, tačiau atsakovė nepateikė jokios informacijos ar duomenų, dėl ko skolos negrÄ Å¾ina.

IeÅ¡kovas ne kartÄ bandė iÅ¡kilusi ginÄÄ spręsti taikiai, tačiau jokių konkrečių sprendimo bÅ«dų atsakovė G. K. nepateikė, todėl ieÅ¡kovas priverstas kreiptis į Tauragės apylinkės teismÄ .

2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas patikslino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas dėl to, jog atsakovei jis pardavė automobilį „Lexus“ už 100 000 LT, o kadangi ji už automobilį nesumokėjo, tai jis ir mano, kad vekselyje nurodyta suma yra skola, kuriÄ jis savo ieÅ¡kinyje ir nurodė. Tačiau tai nėra paskola, jis jai pinigų neskolino, tai yra nesumokėta jam skola už automobilį. Taip pat ir raÅ¡ydamas atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ jis neturėjo mintyje, kad jis jai paskolino pinigų, tačiau laikė, kad ji yra skolinga jam už automobilį.

Jis nurodė, kad kasos iÅ¡raÅ¡e ir PVM sÄ skaitoje yra nurodyta dalis automobilio vertės, tai yra 30 000 LT, kuriuos sumokėjo ne atsakovė, o jis iÅ¡ savo pinigų, tik pagal atsakovės praÅ¡ymÄ jis įrašė jos pavardę, kitaip ji negalėtų Å¡io automobilio panaudoti (duomenys neskelbtini) kaip jo savininkė. Jokių likusių pinigų (70 000 LT) iÅ¡ A. K. (A. K.) jis negavo. Jeigu atsakovė bÅ«tų įneÅ¡usi dalį pinigų, tai ji nebÅ«tų pasiraÅ¡iusi 100 000 LT sumos vekselio.

Kadangi atsakovė ir A. K. yra sugyventiniai, tai jie ir aiÅ¡kina tai, kas jiems yra naudinga. Jis dėl pinigų atgavimo buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini), tačiau jų negavo, o vėliau prisiskambinti nei atsakovei, nei A. K. negalėjo, nes jie neatsiliepdavo. Duodamas automobilį atsakovei jis ja patikėjo, jog ji grÄ Å¾ins jam pinigus, nes jis ne kartÄ yra pardavęs automobilį A. K. ir jis su juo atsiskaitydavo.

3. IeÅ¡kovo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad Å¡ioje byloje praÅ¡o patraukti trečiuoju asmeniu uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Atenergo“, nes tai yra buvusi ieÅ¡kovo individuali įmonė, kuri 2009 m. persitvarkė į bendrovę, nes automobilis yra buvęs įmonės turtas. Jis Å¡iuo metu turi ir su ta bendrove sutartį dėl atstovavimo teisme, todėl praÅ¡o iÅ¡ karto posėdyje patraukti bendrovę trečiuoju asmeniu be savarankiÅ¡kų reikalavimų ir tęsti bylos nagrinėjimÄ .

Be to, ieškovo atstovas teismui pareiškė, kad šalis ieškinio pagrindo nekeičia, nes atsakovė turi prievolę ieškovui ir ta prievolė turi būti įvykdyta tinkamai. Taip pat byloje neprašo šios bendrovės patraukti ieškove, nes mano, kad individualios įmonės ir įmonės savininko turtas yra neatskiriamas, todėl A. M. gali būti byloje ieškovu. Toliau ieškovo atstovas parodo, kad vis dėlto atsakovė pirko iš įmonės automobilį ir tai įformino pirkimo ir pardavimo orderiu, nes atsakovei reikėjo automobilį išvežti iš Lietuvos, todėl ir buvo surašytas pirkimo–pardavimo dokumentai, nors ieškovas pinigų negavo.

Kadangi, kaip jau minėjo, automobilį reikėjo iÅ¡vežti iÅ¡ Lietuvos, o ji neturėjo sumokėti pinigų už automobilį, o norėjo pirkti automobilį per (duomenys neskelbtini) bankÄ , todėl prievolę sumokėti Å¡alys pakeitė į prievolę sumokėti ieÅ¡kovui 100 000 LT pagal vekselį, o tai vadinama novacija. Jo atstovaujamasis praeitame teismo posėdyje netinkamai aiÅ¡kino novacijos prievolės sÄ vokÄ , todėl taip ir sakė, kad galvojo, kad duoda pinigus, o ne prekę, nes prekė yra iÅ¡reikÅ¡ta pinigais.

Pradinis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo parengtas pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ vekselį. Kai Klaipėdos apygardos teismas panaikino ankstesnį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ motyvuodamas ieÅ¡kovo pareigÄ Ä¯rodinėti pinigų perdavimÄ , todėl jie ir pradėjo įrodinėti aplinkybes, iÅ¡ ko tie santykiai transformavosi iki to vekselio suraÅ¡ymo. Å iuo metu jis ieÅ¡kinio pagrindÄ pagal įstatymÄ nurodo kaip prievolės novacijÄ .

4. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl jos nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . NesutikimÄ su ieÅ¡kiniu motyvavo teigdama, kad niekada neėmė pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M.. 2008 metais iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. ji pirko automobilį, kurio pirkimui 2008 m. gegužės 16 d. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra 30 000 Lt sumos ir ji Å¡iÄ sumÄ sumokėjo. Vienintelis sandoris, sudarytas jos su ieÅ¡kovu A. M., – nurodyto automobilio pirkimas. Kitokių sandorių su ieÅ¡kovu nebuvo sudariusi. LikusiÄ pinigų sumÄ ji grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui per A. K..

5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad jos atstovaujamoji nurodo, jog ji nesiskolino pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovo, todėl pagal vekselį ji neprivalo jų grÄ Å¾inti. IeÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinime, duotame 2018 m. lapkričio 27 d. pirmame teismo posėdyje, taip pat ir savo pradiniame ieÅ¡kinyje, ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad jis paskolino atsakovei 100 000 LT pagal iÅ¡duotÄ vekselį, o 2019 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje jau nurodo aplinkybes, visai prieÅ¡ingas ankstesnėms, ir tvirtina, kad vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas ne dėl paskolos davimo pinigais, o dėl automobilio „Lexus“ pardavimo.

Mokėjimo už automobilį sÄ skaitas ir kasos orderį ieÅ¡kovas prie pradinio ieÅ¡kinio nepridėjo, o tai reiÅ¡kia, kad jis sÄ moningai tai nuslėpė norėdamas prisiteisti pinigus kaip paskolÄ , o ne kaip mokestį už automobilio pardavimÄ . Atsakovė nusipirkusi automobilį ir grįžusi į (duomenys neskelbtini) sudarė lizingo sutartį dėl automobilio pardavimo, kad galėtų gauti pinigus automobiliui įsigyti ir Lizingas jai iÅ¡mokėjo pinigus pervesdamas juos į jos banko sÄ skaitÄ .

Mano, kad ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas pradžioje sakydamas, kad tai buvo paskola pagal vekselį, o dabar teigiantis, kad tai buvo kažkokia priemonė užtikrinti pinigų gavimÄ už parduodamÄ automobilį. O tai yra ieÅ¡kinio faktinio pagrindo keitimas, kuris turi bÅ«ti įforminamas įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė pripažįsta, kad už automobilį ji sumokėjo pradžioje 30 000 LT, tai patvirtina 2018 m. gegužės 16 d. sÄ skaita faktÅ«ra ir kvitas, o likusiÄ sumÄ ji sumokėjo per A. K..

Vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas dėl to, kad ji visÄ 100 000 LT sumÄ sumokės, kai ji per du mėnesius gaus pinigus už įsigytÄ lizinguojamÄ automobilį, tai yra vekselis buvo kaip užtikrinimo priemonė prievolei įvykdyti, kad ji tÄ sumÄ (likusiÄ 70 000 LT) sumokės per du mėnesius. Kaip tik atsakovei iÅ¡ banko 2018 m. birželio 20 d. ir buvo pervesti pinigai už lizinguojamÄ automobilį, kuriuos ji dalį pinigų (70000Lt) per A. K. perdavė ieÅ¡kovui. Kadangi ieÅ¡kovas neįrodė, kad pinigai buvo perduoti atsakovei dėl paskolos grÄ Å¾inimo, bei tai, kad ieÅ¡kovas savo paaiÅ¡kinimais pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ , jog pinigai nebuvo skolinti, o vekseliu buvo užtikrintas kažkoks pinigų grÄ Å¾inimas, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nustatyta tvarka nepakeitė ieÅ¡kinio pagrindo. Automobilio kaina buvo 100 000 Lt. Taip pat vekselis buvo iÅ¡duotas lietuvių kalba, todėl atsakovė galėjo ir nesuprasti vekselio turinio, todėl ir pasirašė dėl 100 000 LT. Nežino, kodėl lizingÄ ji įformino visai 100 000 LT sumai, o ne daliai. Taip pat mano, kad jokios novacijos Å¡ioje prievolių įvykdymo teisiniame santykyje nebuvo. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 6. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei G.

K. 3008 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 25,95 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, panaikinto 2018 m. spalio 2 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi pritaikytas atsakovei G. K. laikinÄ sias pasaugos priemonės. Pagrindiniai sprendimo motyvai: 6.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad 2008 m. gegužės 18 d. buvo sudarytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovė 2008 m. liepos 15 d. privalo sumokėti atsakovui 100 000 LT (28 962 EUR).

Mokėjimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Jokių aplinkybių apie tai, kad Å¡iuo vekseliu ieÅ¡kovas norėjo užtikrinti parduodamo automobilio „Lexus IS 350“ apmokėjimÄ , nei 2018 m. sausio 8 d. ieÅ¡kinyje, nei 2019 m. vasario 4 d. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas nenurodė. PrieÅ¡ingai: iÅ¡ paties2018 m. sausio 8 d. ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio turinio yra galima suprasti, kad reikalaujama skola yra negrÄ Å¾inta; taip pat ir nagrinėjant bylÄ teisme jis nurodė, kad bÅ«tent buvo paskolinti pinigai, o ne perduotas automobilis.

Taigi ieÅ¡kovas tik 2019 m. lapkričio 15 d. teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo nurodė, kad skola pagal vekselį yra ne perduota atsakovei pinigų suma, o skola susijusi su automobilio pirkimu, kurį atsakovė 2018 m. gegužės 16 d. iÅ¡ jo įsigijo už 100 000 LT. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad vekselis ieÅ¡kovo nurodymu buvo sudarytas dėl to, kad ji neturėjo iÅ¡ karto pakankamai pinigų sumokėti už perkamÄ automobilį, todėl sumokėjusi 30 000 LT – dalį automobilio kainos, pasirašė vekselį, kad galėtų vėliau gavusi iÅ¡ banko paskolÄ sumokėti ieÅ¡kovui likusiÄ automobilio kainÄ . 6.2.

Pirmosios instancijos teismas dėl vekselio galiojimo nurodė, kad paprastasis vekselis neturi paprastojo vekselio galios, nes buvo praleisti jo pateikimo vykdyti senaties terminai iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ vekselio davėjo. Tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ , tai yra remiantis nurodytomis aplinkybėmis bÅ«tina nustatyti tarp Å¡alių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentÄ .

IeÅ¡kovas pradžioje nurodė piniginius prievolinius santykius dėl suteiktos 100 000 LT paskolos grÄ Å¾inimo, o vėliau faktines aplinkybes pakeitė, nurodydamas, kad pinigai nebuvo duoti, o parduotas automobilis ir už automobilio pardavimÄ pinigai nėra grÄ Å¾inti, o teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ nurodė novacijÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo savo paaiÅ¡kinimais keičia ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , tačiau nesutinka nustatyta tvarka jį pakeisti.

Nurodo, kad tokiu atveju bÅ«tent ieÅ¡kovui, o ne atsakovei tenka pareiga įrodyti paskolos sutartimi (Å¡iuo atveju paskolos raÅ¡teliu – buvusiu vekseliu) sulygtų pinigų perdavimo atsakovei faktÄ , tačiau, kaip matyti, byloje ieÅ¡kovas tai neįrodė, o nukrypo į visai kitas faktines aplinkybes, aiÅ¡kindamas, kad tai yra ne piniginė skola, o įsiskolinimas už automobilio pardavimÄ , todėl negalima tenkinti Å¡io ieÅ¡kovo reikalavimo. 6.3. Pirmosios instancijos teismas dėl skolos grÄ Å¾inimo nurodė, kad teismas yra saistomas ieÅ¡kovo nurodytu ieÅ¡kinio pagrindu, todėl byla buvo nagrinėjama dėl skolos priteisimo, kylančio iÅ¡ piniginių paskolinių prievolių teisinių santykių, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas.

Taip pat Å¡ioje byloje pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ faktinį pagrindÄ dėl automobilio pardavimo yra netinkamas ieÅ¡kovas, nes bylos duomenimis yra nustatyta, kad automobilis priklausė ne fiziniam asmeniui, o juridiniam, todėl ieÅ¡kovas kaip fizinis asmuo nėra tinkamas ieÅ¡kovas. Dėl anksčiau minėtų aplinkybių pertvarkyta ieÅ¡kovo individuali įmonė į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Atenergo“ ir buvo byloje patraukta trečiuoju asmeniu. Teismo nuomone, nėra pagrindo laikyti, kad pagal procesinę padėtį ieÅ¡kovas, automobilio pardavimo metu bÅ«damas savo individualios įmonės savininku, o Å¡iuo metu nuo 2009 m. pertvarkytos bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ akcininku, parduodamas įmonei priklausantį automobilį galėtų bÅ«ti byloje tinkamu ieÅ¡kovu motyvuojant tuo, kad individualios įmonės savininko turtas neatskiriamas nuo įmonės turto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) A. M. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 gruodžio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dėl skolos priteisimo iÅ¡ G. K. tenkinti, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažįstant G. K. dalyvavimÄ bÅ«tinu, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 7.1. Apeliantas dėl ieÅ¡kinio pagrindo ir faktinių aplinkybių nurodo, kad teismas neatsižvelgė į apelianto paaiÅ¡kinimus, jog paskola apeliantei niekada nebuvo suteikta.

Nurodo, kad sudarytas vekselis tik patvirtino skolos faktÄ už parduotÄ automobilį, todėl Å¡iuo atveju teismas neįvertino skolos atsiradimo aplinkybių. Nuodo, kad Å¡iuo atveju atsakovei įgijus automobilį ji turi prievolę sumokėti automobilio pirkimo kainÄ . Teigia, kad 100 000 LT sumos vekselis buvo sudarytas už automobilio įsigijimÄ , kai atsakovė įsigijimo metu visų lėšų neturėjo. Tokiu aplinkybių neginčija pati atsakovė. 7.2. Apeliantas dėl ieÅ¡kinio pagrindo nurodo, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo siÅ«lyti tikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ , nes ieÅ¡kinio pagrindas neprieÅ¡taravo ieÅ¡kinio dalykui, t. y., ieÅ¡kiniu buvo įrodinėjama, kad atsakovė yra skolinga ieÅ¡kovui, atsakoves skolos faktÄ pagrindžia raÅ¡ytinis įrodymas – atsakovės pasiraÅ¡ytas ir ieÅ¡kovui iÅ¡duotas vekselis, ir tuo pagrindu ieÅ¡kiniu reikalaujama (ieÅ¡kinio dalykas) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui skola.

Tai yra prieÅ¡ingai, nei vertino teismas, ieÅ¡kinio faktinis pagrindas nebuvo grindžiamas paskolos teisiniu santykiu tarp ginčo Å¡alių susiklostymu, ieÅ¡kinio dalykas taip pat nebuvo suformuluotas kaip reikalavimas priteisti ieÅ¡kovui negrÄ Å¾intÄ paskolÄ . 7.3. Apeliantas dėl ieÅ¡kinio reikalavimo nurodo, kad pati atsakovė pripažįsta, kad ji pirko iÅ¡ ieÅ¡kovo automobilį „Lexus“ už 100 000 LT, t. y. suma nurodyta neprotestuotiname vekselyje; vekselis sutampa su automobilio pirkimo data. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovė pardavė automobilį AS HANSA lizingui už 31 900 EUR, tai sudaro 110 144,32 LT, o ne sudarė lizingo sutartį dėl minėto automobilio iÅ¡pirkimo.

Be to, pati atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad sumokėjo ieÅ¡kovui jo reikalaujamÄ 100 000 LT (289 62 EUR) sumÄ . Pažymi, kad nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė netinkamas ieÅ¡kovas, kadangi nors automobilis ir priklausė individualiai įmonei, kurios savininkas buvo ieÅ¡kovas, tačiau Å¡iuo atveju vekselis sudarytas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, o tretieji asmenys iÅ¡ esmės neginčijo ieÅ¡kovo reikalavimo teisės.

8. Atsakovė G. K. praÅ¡o atmesti apelianto apeliacinį skundÄ , priteisti iÅ¡ apelianto visas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovei ir atsisakyti skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Pagrindiniai atsiliepimo argumentai: 8.1. Atsakovė dėl ieÅ¡kinio pagrindo nurodo, kad apelianto ieÅ¡kinyje neužsimenama apie automobilio „Lexus“ pirkimo–pardavimo sandorį, prie ieÅ¡kinio nepridėti svarbiausi nurodytÄ sandorį pagrindžiantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie buvo pateikti į bylÄ vėliau bÅ«tent atsakovės – 2008 m. gegužės 16 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. GAA 0747804 bei kasos pajamų orderio kvitas Nr. SAG 06388626. Teisminio nagrinėjimo metu apeliantas nesugebėjo racionaliai paaiÅ¡kinti, kodėl jis pirmosios instancijos teismui nepateikė pagrindinių dokumentų, kuriais pradėjo grįsti savo reikalavimÄ Nurodo, kad apeliantas sÄ moningai nuslėpė nuo teismo tikrųjų santykių pobÅ«dį, atitinkamai nuslėpdamas Å¡ių dokumentų buvimÄ , o atsakovei Å¡iuos dokumentus pateikus, kardinaliai pakeitė savo pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo, pradėdamas tvirtinti, kad vis dėlto ne pinigai buvo perduoti pagal vekselį, o automobilis, kad santykiai transformavosi, kad įvyko novacija ir pan., nors minėtų aplinkybių jis nenurodė nei ieÅ¡kinyje, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. 8.2.

Atsakovė nuodo, kad paskolinių santykių tarp bylos Å¡alių niekada nebuvo, o buvo sudarytas nurodytas automobilio įsigijimo sandoris, apeliaciniame skunde akcentuojant, kad apeliantas neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimo – neįrodė pinigų perdavimo fakto, todėl negalima laikyti, kad buvo įrodytas paskolos suteikimo faktas. Teigia, kad Å¡iuo atveju apeliantui atsisakius pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė paskolinių santykių buvimo bei grynųjų pinigų perdavimo atsakovei fakto, ieÅ¡kinys teisėtai bei pagrįstai buvo atmestas. 8.3.

Atsakovė dėl materialaus reikalavimo nurodo, kad teismas, ginÄÄ nagrinėdamas apelianto suformuotose ginčo ribose, atsižvelgdamas į faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , tai yra paskolinių santykių aspektu, pagrįstai sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, o bÅ«tent neįrodė paskolos suteikimo. Nurodo, kad apeliantas turėjo įrodyti skolos faktÄ , tačiau nagrinėjamu atveju apeliantas to nepadarė. Pažymi, kad Å¡iuo atveju automobilis įsigytas ne iÅ¡ apelianto, kaip fizinio asmens, o iÅ¡ jo turimos individualios įmonės (A.

M. individualios įmonės), todėl ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamo ieÅ¡kovo byloje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

11. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažįstant atsakovės dalyvavimÄ bÅ«tinu. Atsakovė praÅ¡o apelianto praÅ¡ymÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmesti.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas. Taigi proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Teismų praktikoje įstatymo nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

13. Atsižvelgdama į apelianto praÅ¡ymo ir apeliantės atsiliepimo į apelianto praÅ¡ymÄ argumentus, proceso teisės normas reglamentuojančias apeliacinių skundų nagrinėjimo taisykles, teisėjų kolegija mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Pirmiausia apeliantas praÅ¡ydamas skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ nenurodo tam jokio pagrindo, tik iÅ¡ esmės remiasi atsakovės procesine pozicija, kuri, apelianto vertinimu, yra prieÅ¡taringa, antra – teisėjų kolegijos vertinimu ir vidiniu įsitikinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 7 straipsnis), proceso teisės normas reglamentuojančias apeliacinių skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnis) apelianto praÅ¡ymas atmetamas. Dėl apeliacinio skundo argumentų.

14. Apeliantas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, nenagrinėjo vekselio sudarymo aplinkybių, o iÅ¡ esmės atmesdamas ieÅ¡kinį formaliai rėmėsi tik jo pagrindu, nenagrinėdamas bylos iÅ¡ esmės. Atsakovė su nurodytais argumentais nesutinka, teigia, kad apeliantas neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimo – neįrodė pinigų perdavimo fakto, todėl negalima laikyti, kad buvo įrodytas paskolos suteikimo faktas. Teigia, kad Å¡iuo atveju apeliantui atsisakius pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė paskolinių santykių buvimo bei grynųjų pinigų perdavimo atsakovei fakto, ieÅ¡kinys teisėtai bei pagrįstai buvo atmestas, be to, automobilis įsigytas ne iÅ¡ apelianto, kaip fizinio asmens, o iÅ¡ jo turimos individualios įmonės (A. M. individualios įmonės), todėl ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ir netinkamo ieÅ¡kovo byloje.

15. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus (nutarties 14 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas netenkinti apelianto reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialinės teisės normas.

16. Byloje nustatyta, kad 2008 m. gegužės 18 d. buvo sudarytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodyta, kad atsakovė 2008 m. liepos 15 d. privalo sumokėti apeliantui 100 000 LT (28 962 EUR) iki 2008 m. liepos 15 d. (I e.tomas, 19, 132 e.b.l.). Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl fakto, kad paprastasis neprotestuotinas vekselis buvo sudarytas užtikrinti apelianto, kaip individualios įmonės savininko (III e.tomas, e.b.l. 3–7) parduodamo automobilio „Lexus IS 350“ atsakovei apmokėjimÄ , kadangi automobilio pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovė neturėjo visos sumos sumokėti už perkamÄ automobilį.

Atsakovė pripažįsta, kad už automobilį ji sumokėjo pradžioje 8688, 60 EUR (30 000 LT), tai patvirtina 2018 m. gegužės 16 d. sÄ skaita faktÅ«ra ir kvitas (II e.tomas, e.b.l.138–139). Atsakovė teigia, kad likusiÄ 20 273, 40 EUR (70 000 LT) sumÄ ji sumokėjo per A. K.. Atsakovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas dėl to, kad ji visÄ 28 962 EUR (100 000 LT) sumÄ sumokės, kai ji per du mėnesius gaus pinigus už įsigytÄ lizinguojamÄ automobilį, tai yra vekselis buvo kaip užtikrinimo priemonė prievolei įvykdyti, kad ji tÄ sumÄ (likusiÄ 20 273, 40 EUR (70 000 LT)) sumokės per du mėnesius.

Kaip matyti, atsakovė šį automobilį 2008 m. birželio 26 d. įkeitė bankui 31 900 EUR suma (II e.tomas, e.b.l. 8–11).

17. Apeliantas ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovei kildina iÅ¡ 2008 m. gegužės 18 d. paprastojo vekselio 100 000 Lt (28 962 EUR) sumos, kuriuo atsakovė įsipareigojo apeliantui skolÄ sumokėti iki 2008 m. liepos 15 d. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiÅ¡kas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintÄ reglamentavimÄ vekselis patvirtina besÄ lygiÅ¡kÄ mokėjimo pareigÄ ir iÅ¡ Å¡ios pareigos atsiradusiÄ reikalavimo teisę.

18. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima viena iš vekselio savybių – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad, pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris.

Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 suformavo tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trÅ«kumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iÅ¡ vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali bÅ«ti taikomos Ä®PVÄ® nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besÄ lygiÅ¡kumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos.

Sprendžiant klausimÄ dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu raÅ¡ytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikÅ¡mės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.

20. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių ginčo nėra, kad iÅ¡duotas paprastas neprotestuotinas vekselis neteko vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo. Taigi iÅ¡duotam paprastajam neprotestuotinam vekseliui praradus besÄ lygiÅ¡kumo ir abstraktumo savybes, apeliantas turi įrodyti egzistuojančiÄ vekselyje nurodytos sumos atsakovo prievolę. Apeliantas prievolės egzistavimÄ Ä¯rodinėja Å¡alių sudarytos automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kuria, bÅ«damas individualios įmonės „Atenergo“ savininku (III e.tomas, e.b.l.3–7), tai yra turintis teisę paimti iÅ¡ individualios įmonės lėšas ar kitÄ turtÄ savo asmeninėn nuosavybėn, ir, be kita ko, naudoti šį turtÄ atsiskaityti su savo asmeniniais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014), pardavė pastarajai įmonei priklausiusį automobilį „Lexus IS350“ už 100 000 LT (28 962 EUR) atsakovei G.

K.. Byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl fakto, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu atsakovė apeliantui perkamo visos automobilio sumos nesumokėjo, o sumokėjimÄ garantavo paprastuoju neprotestuotinu vekseliu.

21. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Taigi Å¡iuo atveju apeliantui tenka pareiga įrodyti atsakovės prievolę ieÅ¡kovui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovė iÅ¡ esmės pagrįstai kritikuoja apelianto procesinės pozicijos nenuoseklumÄ , tačiau nagrinėjamu atveju matyti, jog faktiÅ¡kai automobilio pirkimo–pardavimo sandoris tarp Å¡alių yra įvykęs ir tiek apeliantas, tiek atsakovė pripažįsta, kad atsakovė automobilio įsigijimo metu su apeliantu neatsiskaitė, o atsiskaitymÄ garantavo paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Taigi Å¡iuo atveju abi sandorio Å¡alys sutarė, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ tiek dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tiek dėl atsiskaitymo tvarkos už įsigyjamÄ automobilį.

22. Nagrinėjamu atveju siekiant iÅ¡spręsti tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , visų pirma svarbu tinkamai kvalifikuoti tarp Å¡alių kilusius teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutartys aiÅ¡kinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji Å¡alių valia; sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2009).

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai. Visų pirma sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai; antra, Å¡ioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiÅ¡kinimo principas, įpareigojant aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais.

23. Nors nagrinėjamu atveju apelianto pozicija bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli, tačiau kiekvienu atveju turi bÅ«ti nustatyti ir iÅ¡aiÅ¡kinti faktiniai Å¡alių veiksmai, siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010). Nagrinėjamu atveju tiek apeliantas, tiek atsakovė patvirtina, kad tarp Å¡alių sudaryta transporto priemonės – automobilio „Lexus IS 350“, pirkimo –pardavimo sutartis, pagal kuriÄ apeliantas pardavė atsakovei sutartyje nurodytÄ automobilį už 28 962 EUR (100 000 LT).

Atsakovė iÅ¡davė ieÅ¡kovui paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2008 m. liepos 15 d. sumokėti apeliantui 28 962 EUR (100 000 LT) (I e.tomas, e.b.l.19, 132). Teismas pažymi, kad Å¡alys nurodytų aplinkybių neginčijo, jas patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Kaip matyti, apeliantas siekė parduoti, o atsakovė – įsigyti individualiai įmonei, kurios savininkas yra apeliantas (III e.tomas, e.b.l.3–7), priklausantį automobilį „Lexus IS 350“ už 28 962 EUR (100 000 LT).

Atsakovė iÅ¡davė apeliantui paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriame nurodė, kad 2008 m. liepos 15 d. turi sumokėti apeliantui 28 962 EUR (100 000 LT), kadangi automobilio pirkimo–pardavimo metu negalėjo sumokėti automobilio kainos (I e.tomas, e.b.l.19, 132). Taigi atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, Å¡alių paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, darytina iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių susiklostė pirkimo–pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4., 6.305, 6.411 straipsniai).

24. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) sutartais terminais (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.413 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ sutarčių aiÅ¡kinimo praktikÄ pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta Å¡alims tinkamai susitarus dėl daikto perdavimo iÅ¡ vienos Å¡alies (pardavėjo) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

Bendra taisyklė yra ta, kad įgyjant daiktÄ pagal sandorį, nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento (CK 4.49 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisės perėjimo momentÄ , yra dispozityvios, todėl Å¡alys turi teisę savo susitarimu nustatyti ir kitokias taisykles, pavyzdžiui, jog nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdo tam tikrÄ sutartyje numatytÄ sÄ lygÄ (CK 4.49 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad atsižvelgus į tai, jog Å¡alys paprastuoju neprotestuotinu vekseliu numatė, kad atsakovė prievolę sumokėti 28 962 EUR (100 000 LT) įvykdys 2008 m. liepos 15 d., laikytina, kad Å¡alys susitarė, jog atsakovė savo prievolę sumokėti už apelianto parduodamÄ automobilį turi įvykdyti ne daikto perdavimo momentu, o vėliau, t. y. 2008 m. liepos 15 d. (I e.tomas, e.b.l.19, 132).

25. Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti vykdyti prievolę, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sÄ lygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). IeÅ¡kovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, perdavė atsakovei automobilį, tačiau atsakovė savo prievolės neįvykdė – už perduotÄ automobilį ieÅ¡kovei nesumokėjo, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog atsakovė yra skolinga apeliantui 28 962 EUR (100 000 LT) EUR sumÄ , kadangi byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė už automobilį yra sumokėjusi 8688, 60 EUR (30 000 LT), tai patvirtina 2018 m. gegužės 16 d. sÄ skaita faktÅ«ra ir kvitas (II e.tomas, e.b.l.138–139). Kita vertus atmestini ir atsakovės argumentai, jog ji su apeliantu yra atsiskaičiusi už nupirktÄ automobilį. Atsakovė iÅ¡ esmės nurodo, kad likusiÄ sumÄ sumokėjo A.

K., tačiau byloje duomenų, jog Å¡is asmuo sumokėjo visÄ likusiÄ 20 273, 40 EUR (70 000 LT) sumÄ apeliantui už įsigytÄ automobilį, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

26. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alis yra pati atsakovė, paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį iÅ¡davė bei nurodytus dokumentus pasirašė pati atsakovė, ir į tai, kad tokios aplinkybės patvirtintos ir teismo posėdžio metu, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, raÅ¡ytiniams įrodymams, darytina iÅ¡vada, kad apeliantas turi teisėtÄ pagrindÄ reikalauti likusios nesumokėtos 20 273,40 EUR (70 000 LT) skolos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atmesto ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovei naikintina ir apelianto reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies, apeliantui iÅ¡ atsakovės priteistina 20 273,40 EUR (70 000 LT) skola už automobilį „Lexus IS 350“ (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).

27. Apeliantas pateiktu ieÅ¡kiniu taip pat prašė priteisti 7240,50 EUR palÅ«kanų. Å iuo atveju apeliantas praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas paskaičiavo CK 6.874 straipsnio 1 dalies pagrindu už 5 metų laikotarpį laiku negrÄ Å¾inus paskolos sumos, tai yra, kaip mokėjimo palÅ«kanas. Nagrinėjamu atveju bylÄ dalyje grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo dėl atsakovei pareikÅ¡to reikalavimo iÅ¡ esmės paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, jog faktiÅ¡kai piniginės lėšos perduotos, kaip ir paskolos sutartis sudaryta, nebuvo, o sudarytas vekselis jo sudarymo momentu iÅ¡ esmės garantavo ir nustatė piniginių lėšų už parduodamÄ automobilį sumokėjimo tvarkÄ (nutarties 23 punktas), todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra teisėto pagrindo iÅ¡vadai, kad apeliantas, turi teisę į mokėjimo palÅ«kanas, paskaičiuotas už 5 metų laikotarpį.

Palūkanos neperskaičiuotinos remiantis specialiuoju įstatymu (ĮPVĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu), kadangi šiuo atveju pirmiausia neapmokėtame vekselyje nebuvo numatytos mokėjimo palūkanos ir išduotas paprastas neprotestuotinas vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo (nutarties 20 punktas), todėl apelianto reikalavimas dėl 7240,50 EUR mokėjimo palūkanų priteisimo atmetamas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 28. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovė patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų: 800 EUR dėl apeliacinio skundo suraÅ¡ymo, 768 EUR dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ , 1000 EUR – už atstovavimÄ teismo posėdyje, 440 EUR – už teisinę pagalbÄ atnaujinus procesÄ .

Visos bylinėjimosi išlaidos sudaro 3008 EUR.

29. Apeliantas patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1413,78 EUR sumokėtas žyminis mokestis ir 1815 EUR advokato pagalbos iÅ¡laidų. IÅ¡ viso 3228,78 EUR. IÅ¡ dalies tenkinus apelianto ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, laikoma, kad yra patenkinta 65 procentų ir atmesta 35 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Tauragės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-878-799/2018 visiÅ¡kai tenkinus apelianto ieÅ¡kinį apeliantui paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos – žyminio mokesčio sumokėjimo iÅ¡laidos, priteisiant iÅ¡ apeliantės 712,40 EUR, atsakovo A.

S. 229,86 EUR, atsakovo A. K. 471,52 EUR. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-802-460/2019 panaikino sprendimo dalį dėl apelianto reikalavimų, reikÅ¡tų G. K., iÅ¡ jų ir dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir Å¡iÄ dalį grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo, kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ . Todėl Å¡iuo atveju skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalį, laikoma, kad apeliantas iÅ¡ viso patyrė 2527,40 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų dėl atsakovės G.

K., kadangi advokato pagalbos iÅ¡laidos buvo patirtos tik bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo dėl reikalavimo, pareikÅ¡to G. K.. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas laikytina, kad apeliantui iÅ¡ atsakovės priteistinos jo patirtos 1642,81 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidos, o atsakovei iÅ¡ apelianto – 1052,80 EUR, todėl apeliantui iÅ¡ atsakovės priteisiama 590,01 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

30. Atitinkamai perskirstomos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė iš A. M. 25,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas (nutarties 29 punktas) iš atsakovės G. K. priteisima 16,86 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir iš apelianto priteisiama 9,08 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Dėl procesinės bylos baigties 31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 33. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, laikoma, kad yra patenkinta 65 procentų apeliacinio skundo reikalavimų ir atmesta 35 procentų apeliacinio skundo reikalavimų. Apeliantas pateikė įrodymus, jog patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas – 652 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1000 EUR advokato pagalbos iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas laikytina, kad apeliantui iÅ¡ atsakovės priteistinos jo patirtos 423,80 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidos, o atsakovei iÅ¡ apelianto – 350 EUR, todėl apeliantui iÅ¡ atsakovės priteisiama 73,80 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : IeÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės G. K. 20 273,40 EUR skolos, 590,01 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui A. M.. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės G. K. 16,86 EUR ir apelianto A. M. 9,08 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (bylinėjimosi iÅ¡laidas sumokėti į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB banke „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AN DNB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Å iaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Danske bank, AS, Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660, įmokos pavadinimas – ,,bylinėjimosi iÅ¡laidos“). Priteisti apeliantui A.

M. 73,80 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės G. K.. Teisėjos Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė Danutė Žvinklytė