2019-03-07 Nr. AB-6022 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3912-415/2019

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečio A. M. atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos įgaliotam atstovui Raimondui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kirgizijos Respublikos piliečio A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus teikimą dėl Kirgizijos Respublikos piliečio A. M. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. sausio 10 d. gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) Užsieniečių reikalų skyriaus teikimas Nr. 10-SP6-1 (toliau – ir Teikimas), kuriuo prašoma: sulaikyti Kirgizijos Respublikos pilietį A. M. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečiu registracijos centras) 3 mėnesiams iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (b. l. 10–12).

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba teikime nurodė, kad gavo vykdymui Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (15-01)31-00414/(15/5-5)1U-46 dėl Migracijos departamento 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (15/5-3)1U-396 „Dėl Kirgizijos Respublikos pil. A. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“, kuriuo nuspręsta: pripažinti Migracijos departamento 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (15/5-3)1U-396 (toliau – ir 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimas) netekusiu galios, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Kirgizijos Respubliką, atlikus bausmę bei nesant priežasčių, dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnio 2 dalį sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas; uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įrašyti jo duomenis į Užsieniečių registrą;

įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 6 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šentgeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 pastraipą ir 3 dalį 2,5 metus nuo išsiuntimo dienos (toliau – ir 2018 m. birželio 18 d. sprendimas). Migracijos departamentas atsižvelgė į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2017 m. gruodžio 4 d. išvadą Nr. 5-S-11508, kurioje konstatuota, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Užsienietis 2018 m. birželio 29 d. pasirašytinai supažindintas su sprendimu, nurodė, kad sprendimo neskųs, tačiau po supažindinimo pasislėpė (2018-07-16 tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-29454), todėl jo išsiųsti iš šalies nepavyko. Migracijos departamentas 2018 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (15/5-3)2U-6 sustabdyti 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo vykdymą, iki kol bus nustatyta užsieniečio buvimo vieta Lietuvos Respublikoje ir jis bus sulaikytas. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės (toliau – ir VPR) Vilniaus oro uosto pasienio užkarda 2019 m. sausio 9 d. informavo Vilniaus apskrities VPK, kad 2019 m. sausio 9 d., 14.40 val.

į VSAT Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą reisu LH886 iš Frankfurto, pagal 2018 m. sausio 7 d. Migracijos departamento raštą „Dėl perdavimo pagal Dublino III Reglamentą“ Nr. (15/5-7)40PR-02 grąžintas užsienietis. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 114 straipsnio 1 dalimi užsienietis buvo sulaikytas 48 valandoms Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriuje, nes jis pateko į šalį ir yra Lietuvos Respublikoje neteisėtai.

Užsienietis paaiškino, kad 2018 m., tikslios datos neprisimena, pasirašytinai buvo supažindintas su 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu, tačiau pats išvyko į Vokietijos Federacijos Respubliką, kur planavo susituokti su savo sugyventine. Ten prašė pabėgėlio statuso, vyko per Lenkijos Respubliką. Ten vyko posėdis, kuriuo metu užsieniečiui buvo paaiškinta, kad jis gali laisvai vykti į Lietuvos Respubliką. Užsienietis tikina, kad jį su Lietuva sieja stiprus ryšys – sugyventinė bei su ja turimas bendras vaikas. Užsienietis nurodė, kad Lietuvoje jis gyveno iš lėšų, kurias jam siuntė giminaičiai.

Duomenų apie užsieniečio paiešką ar prieglobsčio prašymo pateikimą nėra. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 127 straipsnio 5 dalimi, migracijos departamento sprendimu užsienietis turi būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, tačiau Migracijos valdyba negali užtikrinti išsiuntimo vykdymo, nes išsiuntimo vykdymas gali užtrukti dėl užsieniečio perdavimo per kitą Šengeno valstybę tranzitu derinimo, kadangi tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Kirgizijos Respubliką nėra. Atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio išsiuntimo iš šalies vykdymo metu užsienietis buvo pasislėpęs nuo pareigūnų, šiuo metu nėra žinomas teisėtas jo pragyvenimo šaltinis bei galima jo vieta šalyje, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui, yra Įstatyme nustatyti pagrindai sulaikyti užsienietį (b. l. 10–12).

II. 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendimu Migracijos valdybos teikimą tenkino ir sulaikė Kirgizijos Respublikos pilietį A. M. Užsieniečių registracijos centre trims mėnesiams, iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos (b. l. 60–61).

4. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad po 2018 m. rugpjūčio 13 d. spendimo dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti į šalį, paskelbimo ir jo vykdymo metu užsienietis buvo pasislėpęs nuo pareigūnų, šiuo metu nėra žinomas teisėtas jo pragyvenimo šaltinis bei galima jo vieta šalyje, o užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui.

5. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju yra didelė tikimybė, jog netaikant pareiškėjui sulaikymo Užsieniečių registracijos centre, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos, taip dar kartą pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus. Užsienietis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

6. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad užsieniečiui taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, numatytas Įstatymo 115 straipsnyje, nėra pagrindo, darė išvadą, kad neteisėtai Lietuvos Respublikoje esančio užsieniečio buvimo kontrolė gali būti užtikrinta tik sulaikius jį Užsieniečių registracijos centre.

III. 7. Kirgizijos Respublikos pilietis A. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendimą; išreikalauti iš Vokietijos Federacinės Respublikos Acheno administracinio teismo bylos Nr. 1K3257/18.A Lietuvos Respublikos 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštišką pareiškimą dėl užsieniečio susigražinimo; suteikti teisę užsieniečiui gyventi kartus su savo šeima, adresu (duomenys neskelbtini), ir tinkamai tvarkyti dokumentus bendram gyvenimui su savo šeima; laikinai sustabdyti Migracijos departamento 2018 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (15-01)31-00414/(15/5-5) 1U-46 (toliau – ir 2018 m. birželio 18 d. sprendimas) vykdymą, kol bus išspręstas Migracijos departamento 2018 m. birželio 18 d. sprendimo apskundimo termino atnaujinimo procesas, skaičiuojant nuo šio skundo padavimo dienos.

8. Apelianto teigimu, skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia jo teises, yra neteisėtas, priimtas nesilaikant nešališkumo principo, teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišnagrinėjo akivaizdžių aplinkybių, pagrindžiančių teisę užsieniečiui nebūti sulaikytam.

9. Apeliantas pažymi, kad pagal Europos Žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies a) ir e) punktus, Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, dokumento vertimas asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, yra būtina sąlyga. Su 2018 m. birželio 18 d. sprendimu jis nebuvo supažindintas jam suprantama kalba, ką, apelianto teigimu, patvirtina pats sprendimas, kuriame nėra vertėjo, patvirtinančio dokumento vertimą į užsieniečio suprantamą kalbą, parašo. Sprendimo įteikimo faktas nepatvirtina, kad užsienietis suprato priimto sprendimo esmę. Todėl tinkamai neišaiškinus sprendimo esmės ir apskundimo tvarkos, nėra pagrindo konstatuoti, kad užsienietis pabėgo ir praleido apskundimo terminą.

10. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas konstatavo, kad užsienietį su Lietuvos Respublika nesieja joks ryšys, nežinoma jo gyvenamoji vieta, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Į bylą teikiami duomenis patvirtina, kad užsienietis šeimos sujungimo, įtvirtintu Įstatymo 2 straipsnio 27 punkte, pagrindu gyvena su sutuoktine R. Z. ir jų bendru vaiku A. M. adresu: (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, jis yra prieš savo valią neteisėtai atskirtas nuo savo šeimos, o priimami sprendimai dėl draudimo būti kartu su savo vaiku iš esmės pažeidžia nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų reikalavimus.

11. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Dėl to, kad buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, savo elgesio nepateisina, suprato, kad elgėsi netinkamai, todėl gailisi. Atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje už gerą elgesį buvo paleistas lygtinai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi byloje Nr. T-600-925/2017 ir gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su savo šeima. Tolesnės bausmės atlikimo metu vykdė visus jam paskirtus įpareigojimus ir jokių pažeidimų Probacijos tarnyba nenustatė, o tinkamą užsieniečio elgesį patvirtino ir Nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, jog užsienietis pažeidinėja viešąją tvarką ir kelia grėsmę visuomenės interesams.

12. Apelianto vertinimu, Lietuvos Respublikos 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštiškas pareiškimas dėl jo susigražinimo prieštarauja Migracijos departamento 2018 m. birželio 18 d. sprendimui.

13. Apeliantas pabrėžia, kad sutinka būti prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus Elektrėnų savivaldybės, ieškos legalaus pragyvenimo šaltinio, o iki to gyvens padedamas savo šeimos narių.

14. Atsakovas Migracijos valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą, iš esmės atkartodamas Teikime nurodytas aplinkybes bei pritardamas apeliaciniu skundu skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo motyvams, prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Teismo posėdžio Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu užsieniečio atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teikimo taikyti sulaikymą užsieniečiui, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tenkino Migracijos valdybos teikimą sulaikyti užsienietį trims mėnesiams iki jis įstatymo nustatyta tvarka bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, Kirgizijos Respublikos pilietis A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės taikymu.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio priemonė (lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

19. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko ir jų sulaikymo, klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

21. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, teisėti jo pragyvenimo šaltiniai šalyje nežinomi, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir saugumui, pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos procedūros metu jis slapstėsi, todėl jo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre yra pateisinama ir proporcinga priemonė įvertinant tikslus, kurių siekiama ją taikant (Įstatymo 113 str. 2 d.). Tai, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja šeiminiai ryšiai, savaime nepaneigia sulaikymo teisėtumo, kuris, nors ir išimtinė priemonė, tačiau būtina sprendimui dėl išsiuntimo įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.

22. Migracijos departamento 2018 m. birželio 18 d. sprendimas nėra nagrinėjimo šioje byloje dalykas, todėl Nutarties 9 punkte nurodyti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos nevertinami.

23. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kirgizijos Respublikos piliečio A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius