df22b141-d84b-4e6a-b274-8487b5374fc7 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-326-394/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03057-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 4 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. T.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas E. T. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-3 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – atsakovas, Å iaulių TI), 60 000 Lt neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ryÅ¡ium su laisvės apribojimu buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2011-07-13 iki 2014-03-17, jam nebuvo sudarytos normalios suėmimo sÄ lygos, buvo laikomas perpildytose kamerose, neturėjo galimybės pajudėti, trÅ«kdavo oro, skaudėjo galvÄ , negalėjo gerai iÅ¡simiegoti, dažnai kildavo konfliktai, tapo irzlus ir nervingas.

Kalinamas netinkamomis sÄ lygomis patyrė neturtinę žalÄ , t.y. emocinę depresijÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, skunde prašė jo į teismo posėdį neetapuoti (3, 86, b. l.). Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, atstovas į posėdį neatvyko, atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime (24-29 b. l.) nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2011-07-19 iki 2014-03-17, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurį praÅ¡o taikyti, skaičiuojant nuo pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dienos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-12-29 pažymos Nr. 69/06-6315 „Dėl E. T.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, buvo laikomas kamerose su dar 1-10 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 2,29 kv. m. iki 22,9 kv. m. Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sÄ lygomis, Å iaulių TI administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m. ploto, bet tokia situacija nėra pastovi, administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ - toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus, dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje, Å¡i aplinkybė turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendro ploto.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje per laikotarpį, su kuriuo susijusiems reikalavimams dėl neturtinės žalos reikÅ¡ti nesuėjęs senaties terminas, iÅ¡ viso buvo laikomas 830 dienų. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta Visuomenės sveikatos centro patikrinimų. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 p. nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas, o 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

LR Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laivės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 p. įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.ABTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2014 m. kovo 17 d. Neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų, kamerose buvo laikoma daugiau asmenų, nei yra galima pagal galiojančius teisės aktus, kamerų bÅ«klė ir laikymo sÄ lygos neatitiko higienos normų reikalavimų.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina vienÄ pagrindinių demokratinės valstybės vertybių, ji įtvirtina absoliutų kankinimo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio draudimÄ , toks draudimas nepriklauso nuo aukos elgesio (2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimas Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ).EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, jog nepaprastai didelis kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ EŽTK 3 straipsnio požiÅ«riu (2005 m. balandžio 7 d. sprendimas Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). EŽTT ne kartÄ yra nurodęs, kad tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjams teko mažiau negu trys kvadratiniai metrai grindų ploto, kameros perpildymas turi bÅ«ti laikomas toks didelis, kad savaime pateisina EŽTK 3 straipsnio pažeidimÄ (2011 m. sausio 20 d.

EŽTT sprendimas Mandic ir Jovic prieÅ¡ SlovėnijÄ ; 2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti žalos atsiradimui, teismas laiko, kad turi bÅ«ti atsižvelgta į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ . Pagal Civilinio kodekso 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Reikalavimams dėl žalos atlyginimo Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 str. 1 d.), tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 str.. 1 d.). Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Å iaulių TI sÄ lygų, t.y. įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė (LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-307/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011-07-19 iki 2014-03-17 (31 b. l.), o į teismÄ kreipėsi 2014 m. gruodžio 5 d. (pagal spaudÄ ant voko), todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-07-19 iki 2011-12-04 turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, o pareiÅ¡kėjo teisė į žalos atlyginimÄ teismo ginama nuo 2011-12-05 iki 2014-03-17.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.IÅ¡ byloje esančios 2014-12-29 pažymos Nr. 69/06-6315 (31 b. l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjas E. T. laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, t.y. nuo 2011-12-05, buvo laikomas kameroje Nr. 39 iki 2012-07-26 ir nuo 2012-07-31 iki 2013-03-14, su dar 1-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,86 kv. m. iki 11,46 kv. m., kameroje Nr. 82 – nuo 2013-03-14 iki 2013-11-11, vienas arba su dar 9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,29 iki 22,88 kv. m., kameroje Nr. 89 - nuo 2013-11-11 iki 2013-11-21 su dar 3-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,67 iki 4,68 kv. m. ir kameroje Nr. 63 – nuo 2013-11-21 iki 2014-03-17 su dar 1-6 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,59 iki 9,08 kv. m.

Taigi pareiÅ¡kėjui tenkantis kamerų plotas tik iÅ¡ dalies atitiko reikalavimus, tačiau iÅ¡ pateiktos pažymos tiksliai nustatyti kada ir kiek laiko pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å¡iose kamerose nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nėra galimybių, tikslios informacijos apie pareiÅ¡kėjui tekusį Å¡ių kamerų plotÄ atsakovas nepateikė, todėl 2014-12-29 pažymos turinys vertintinas pareiÅ¡kėjo naudai (LVAT 2014-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1469/2014) ir konstatuotina, jog laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiÅ¡kėjas visas 830 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus kamerų plotui.

Ä®vertinęs tai, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis (32 b. l.), teismas sprendžia, jog iÅ¡ tiesų pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas tam tikrais laikotarpiais buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.IÅ¡ byloje esančių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (38-73 b. l.) matosi, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nebuvo atlikta patikrinimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas.

Kamera Nr. 63, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2013-11-21 iki 2014-03-17, buvo patikrinta 2011 m. birželio 15 d., nustatyta, kad kameroje sienų ir lubų danga nusilupusi, sanitarinio mazgo durys sulaužytos (HN 76:2011 IV skyriaus 6 p., X skyriaus 62 p. pažeidimas), todėl laikyti, kad Å¡ie pažeidimai buvo ir pareiÅ¡kėjo laikymo kameroje Nr. 63 metu, nėra pagrindo, nes nuo patikrinimo dienos iki pareiÅ¡kėjo patalpinimo į Å¡iÄ kamerÄ buvo praėję daugiau kaip du metai. Å iaulių TI Ūkio skyriaus 2014-12-29 pažymoje Nr. 62/08-509 (32 b. l.) nurodyta, kad Å iaulių TI rėžiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, kitų įrodymų dėl netinkamų kamerų bÅ«klės byloje nėra, todėl konstatuoti, kad valstybės valdžios institucijos (Å iaulių tardymo izoliatoriaus) pareigÅ«nai laikė pareiÅ¡kėjÄ kamerose, neatitinkančiose joms keliamų Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, nėra pagrindo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę (830 dienos), į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukelia dvasines kančias, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ ), kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

Kalinimo laikotarpiu pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiÅ¡kėjui diskomfortÄ ir psichologinę kančiÄ , dar daugiau, toks kalinimas trukdė naudotis bet kokiu privatumu kasdieniniame gyvenime, kas savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ , kas sudarytų po 72,29 Lt (20,94 Eur) už kiekvienÄ kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ .

Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas buvimo Å iaulių TI laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų ploto norma nuolat kito. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo metu kokiu nors bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu) skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jo laikymo sÄ lygų, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus, be to, įvertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje padarytus įraÅ¡us (11-22 b. l.) nenustatyta, kad nagrinėjamu atveju dėl kalinimo sÄ lygų bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ (pvz., LVAT 2014-10-30 nutartimi byloje Nr. A-575-1594/2014 už 539 dienas priteisė 8700 Lt, LVAT 2014-11-25 nutartimi byloje Nr. A-575-2045/2014 už 396 dienas priteisė 4900 Lt, LVAT 2014-12-01 nutartimi byloje Nr. A-442-1560/2014 už 358 dienas priteisė 6000 Lt, LVAT 2015-01-07 nutartimi byloje Nr. A-45-442/2015 už 221 dienÄ priteisė 1400 Eur, LVAT 2015-01-29 nutartimi byloje Nr. A-143-858/2015 už 516 dienų priteisė 2800 Eurų, LVAT 2015-02-11 nutartimi byloje Nr. A-663-575/2015 už 564 dienas priteisė 2000 Eur) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 4500 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. T. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. T. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 4500 Eur (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                              Jarūnė Sedalienė