df221345-e3e7-4100-af4a-b48fbec4f673 · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civ. byla Nr. Baudžiamoji byla Nr. 1-162-1021/2016          Proceso Nr. 1-01-1-09496-2016-0        Procesinio sprendimo kategorijos:             (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.6.6; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8 VILKAVIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU              2016 m.spalio 21 d.VilkaviÅ¡kis VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, kaltinimÄ palaikant prokurorams Gintarei MeÅ¡kauskienei, R.

M.,dalyvaujant kaltinamajam K. P.,nukentėjusiajam O. M.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) VilkaviÅ¡kio r. sav., gyvenantis nesantuokoje, dirbantis (duomenys neskelbtini) mechaniku, teistas 2015-02-24 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 str. 1 d. 6 MGL ( 225,96 eurų) bauda, kuri sumokėta, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str.1 d..

Teismas n u s t a t ė : K. P. 2016 m. vasario 26 d. apie 01:00 val., prie adresu (duomenys neskelbtini), VilkaviÅ¡kio r. sav., esančios kavinės - baro (duomenys neskelbtini) , automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, t.y. vieÅ¡oje vietoje, liudytojų V. J. ir K. D. akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, kilusio tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju O. M. metu, tyčia sudavė kumščiais nukentėjusiajam O. M. tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių, bet ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, bei ne daugiau kaip keturis smÅ«gius, tuo padarydamas nukentėjusiajam O.

M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , bei padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str.1 d..Kaltinamasis K. P. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir teisiamajame posėdyje parodė, kad jis, K. D. ir V. J. 2016 m. vasario 26 d. užsukę pas O. M. į svečius, į barÄ (duomenys neskelbtini) Važiavę su maÅ¡ina, jis vairavęs, negėręs buvo, o kiti buvo nedaug gėrę. Kaip supratęs (duomenys neskelbtini) O.

M. buvo iÅ¡sinuomavęs kambarį. O. yra V. J. draugas, bendradarbis. Jis buvęs su K. D. tÄ vakarÄ , dviese, buvo privažiavęs V. su O. M. ir dar dviem žmonėmis, juos pasikvietė pas į svečius. Ten tam kambaryje buvo O. bendradarbis ir brolis. IÅ¡ viso buvę penkiese. Gėrė ten, nežinantis kÄ Â Å¡ventė. Gėrė bendradarbis, O. brolis negėrė, K. gėrė, V. gėrė. O. kažkiek gėrė. Ar jie buvo iÅ¡gėrę, kai atvažiavę, nematęs. Persižodžiavęs su O. tarpusavyje ant bajerio, Å¡iaip, ant bajerio, tokie pajuokavimai, dar nėra tokie įžeidžiantys, jis nelabai atsimenantis, pusė metų praėjo, žodis į žodį neatsimenantis.

Nebuvo konflikto, kad Å¡oktų vienas prieÅ¡ais kitÄ , muÅ¡tis ar kažkas tokio, tik juoko forma. Nesijautęs įsižeidęs, nelabai jis atsimenantis. Blaivus buvęs. Paskui sugalvoję, kad iÅ¡važiuoti reikia namo, nulipę į apačiÄ . Jie dar rÅ«kė, parÅ«kyti sugalvoję prieÅ¡ iÅ¡važiuojant V., K., O. ir jis. Nebuvo nieko daugiau, vienas jau miegoti buvo nuėjęs. Apačioje jie buvo keturiese, buvo prie to įėjimo į tÄ barÄ , tokia kaip aikÅ¡telė yra. Buvo vienoje vietoje visi.

Ratu sustoję, Å¡nekėjęsi visi. Paskui pradėję užgaulioti vienas kitÄ Å¾odžiais. Kuris pirmas pradėjo, neatsimenantis, neatkreipęs dėmesio, kuris pirmas kÄ pasakė. O. pasakė, kad jie kaimiečiai, jis buvo neblaivus, buvo gėręs, jis agresyviai nesielgė, nesikabinėjo per daug, tik žodžiais, nebuvo, kad Å¡oktų muÅ¡tis. Jis tuo pačiu atsakęs, irgi žodžiais, jis jam pasakęs, kad jis kaimietis. K.ir V. matė. Jie keturiese apačioje buvę – O., jis, V. ir K.

Jis tik vienas negėręs buvo. Toliau žodžiavęsi. Jis buvo aukščiau laiptais palipęs, nukentėjusysis apačioje buvo. Nukentėjusysis Å¡oko, pirma jį stÅ«mė, priėjęs stÅ«mė jį plaÅ¡takomis. Jis paėjęs pora metrų atgal. O. priėjęs prie jo bandė jam kirsti iÅ¡ kumščio, užsimojo ranka paprastai, kumščiu deÅ¡iniu, iÅ¡ Å¡ono. Aukščiau pečių buvo kumÅ¡tis, jis iÅ¡vengęs to smÅ«gio, atsitraukęs, po to grįžęs į savo vietÄ .

Jis nesupratęs, kodėl jis jį stÅ«mė, grįžęs į savo vietÄ , neklausęs, kodėl stÅ«mė. Jei bÅ«tų neatsitraukęs, bÅ«tų gavęs. Tai tada jis kirtęs apie pora kartų, daugiau gal. Jis nelabai atsimenantis, viskas taip greitai įvyko. Buvo supykęs. Anksčiau nebuvo su juo pažįstamas, tada pirmÄ kartÄ su juo susimatę, nes iÅ¡ anksčiau nepažįstantis. Galvojęs, kad draugiÅ¡kai galima pajuokauti kompanijoj bÅ«dami. Jis nukentėjusiajam sutrenkęs kelis kartus.

Nukentėjusysis buvo matyt parpuolęs, nelabai atsimenantis, viskas įvyko labai greitai. Po visko jis užlipo į viršų, ir jie išsiskirstę. K. ir V. buvo, daugiau tai niekas nematė. Ta vieta apšviesta buvo, viena lempa lauko kabo. Jie, liudytojai buvo toliau už jų, už poros metrų. Ar jie juos matė, jis neturėjęs kada žiūrėti. Jų išskirti jie nepriėjo stovėjo šalia ir viskas, nebuvo visai priėję po to. Baigę, kai jis nukentėjusiajam sudavęs kelis smūgius, atsitraukę nuo to konflikto vietos, jis į savo pusę, jis į savo pusę.

Nukentėjusysis apsiramino, jis apsiraminęs, nusiraminę abudu, iÅ¡siskirstę. O. į kambariukÄ gyvenamÄ nuėjo, o jie iÅ¡važiavę namo. Jis smÅ«gius sudavęs, nes gynęsis, nenorėjęs jo skriausti, visÄ vakarÄ jis kabinėjosi. Tikslo sumuÅ¡ti nukentėjusįjį nebuvo, taip įvyko. Kai jis su rankomis stÅ«mė, ir kai susistumdę, kai sumušęs, 5 minutės truko. Tikslo vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeisti nebuvo. Jis pripažįstantis kaltę, kad jis jam sudavęs du smÅ«gius. Liudytojai buvo Å¡alia, tai manantis, kad matė tikrai.

Jis pats nežinantis, ar jie juos stebėjo, ar ne. Po to jis bendravęs su K. ir V., jie tokiu jo elgesiu nepasipiktino, tiesiog sakė, kad O. pats pirmas pradėjo. Jie sakė, kad matė, kai jis jam davęs smÅ«gius, kad O. pradėjo, jis gynęsis, tai jam ir sudavęs. Po tų smÅ«gių sudavimo nieko nedaręs, jis irgi apsisuko ir į savo kambarį nuėjo. Daugiau niekas nematė. Buvo pirma valanda nakties, tamsu jau buvo. ŽalÄ atlyginęs, nes norėjęs, kad užsibaigtų viskas, kad nereikėtų po teismus tampytis.

Jis pripažįstantis savo kaltę, kad jis jam sudavęs du smÅ«gius. Atsimenantis parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis neatsimenantis kÄ sakęs, praėjo daug laiko, ne viskÄ galiu atsiminti žodis į žodį. Teismui pagarsinus kaltinamojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 2 d., jis parodė, kad tas užgauliojimas gavosi juoko forma, tada, kai buvęs pas juos kambariuke. Neįsižeidęs, jis ne karÅ¡takoÅ¡is. Pirminiai parodymai tikslesni, arčiau po įvykio, trumpesnis laikas buvo.

Å ie parodymai tikslesni. Gali bÅ«ti, kad keturiais smÅ«giais sužalojimus padaręs, kai tai greitai vyko, neskaičiavęs smÅ«gių. Nukentėjęs negalėjo bÅ«ti susižalotas prieÅ¡ tai, nesimatė tokių požymių. Nukentėjęs kreipėsi į policijÄ rytojaus dienÄ . Du smÅ«giai tai tikrai buvo, ne tas galvoje buvo, kad skaičiuoti smÅ«gius. SmÅ«gių sudavimas buvo gintis. Jis kada jam smogė, tai jis supratęs, kad jau čia negražiuoju baigsis, kad tikrai nepasiÅ¡nekėti priėjo ir užsimojo.

Nukentėjusysis jį pastÅ«mė, po to jis priėjęs prie jo, atsistojęs į tÄ savo vietÄ , kur buvo. Ne iÅ¡ draugiÅ¡kumo jis pastÅ«mė, bet gal kažkokia įtampa sukilo tarp jų. Jis priėjęs prie nukentėjusiojo, nes nuėjęs į tÄ bendrÄ ratÄ kur stovėjęs. Nukentėjusysis iÅ¡ karto jam užsimojo. Kai užsimojo, to smÅ«gio iÅ¡vengęs, paskui jis pats smÅ«giavęs. Gali bÅ«ti ne du smÅ«giai, gali bÅ«ti ir daugiau. Nukentėjusysis pargriuvo, tada nesmÅ«giavęs. Nukentėjusiajam žalÄ atlyginęs. Nežinantis, ar jis gavo, bet jis jam pinigus pervedęs į banko sÄ skaitÄ .

Gailisi, iÅ¡ vienos pusės abudu kalti, bet kadangi pirmas kirtęs smÅ«gius, jis kalčiausias, galėję ir iÅ¡vengti to viso įvykio, pasikarščiavęs.Nukentėjusysis O. M. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju nepažįstamas, pirmÄ kartÄ tÄ vakarÄ susipažinę, 2016 m. vasario 26 d. Nei draugai, nei kÄ , tiesiog susipažinę tÄ vakarÄ ir viskas. Po to laiko neturėję ryÅ¡ių. 2016 m. vasario 26 d. dirbęs Å akiuose tam pačiam objekte su kolega V. J.. Jie susitarę susitikti vakare, nes seniai buvo matęsi, tai susitikę ir jis atėjo į bendrabutį ten, kur gyvenę Vasario 16-osios gatvėje, PilviÅ¡kiuose.

Jis užėjo ir jie trise iÅ¡gėrę – jis pats, V. J. ir P. M.. Paties brolis V.M. negėrė. Jiems pritrÅ«kus alkoholio, nuėję į visÄ naktį ten dirbančiÄ parduotuvę, nusipirkę alaus. Begrįždami kalbėję ir atvažiavo P. K. su draugu, ir jie tada užlipę į viršų visi. Ten sėdėję, iÅ¡gėrę. Buvo V. J., jo draugas, K. P., brolis V. M., P. M. ir jis pats, Å¡eÅ¡iese. Sėdėję ir gėrę alų, degtinę, brolis V.M. negėrė. Kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs, gėrė.

Pradėję jie ten aiÅ¡kintis santykius dėl kažkokios maÅ¡inos, tiksliai jis neatsimenantis, negalintis pasakyti. K. pasakojo kur dirba, siÅ«lė maÅ¡inÄ gal pirkti. Pradėję kirstis per piktumus, net nežinau kaip įvardinti. Buvo įžeidžiantys žodžiai, gali bÅ«ti, kad ir jis pats pradėjęs, buvęs pats iÅ¡gėręs, tai neįvardinsiÄ s, kuris pirmas buvo. Ten nebuvo nieko, tenai viskas gerai buvo. Atvažiavusieji sakė, kad važiuoja namo. Jis išėjęs parÅ«kyti, apsirengęs, su V. nusileidęs laiptinėj kalbėję, dar atsisveikinę, o kaltinamasis stovėjo su draugu prie maÅ¡inos, ir pradėję tÄ konfliktÄ tokį.

Jis pats turbÅ«t buvęs daugiau tamsumoje, o jie aikÅ¡telėje, apÅ¡viestoje teritorijoje. Ne ratu sustoję, o jis prieÅ¡ tai su V.u kalbėjęs dviese. Pradėjo konfliktas vykti, ir jis nulipęs, jį tada pastÅ«męs plaÅ¡takomis. Žodžiai buvo tarp jų. Jis stovėjęs ant laiptų ir tada pradėję konfliktÄ . Keiksmažodžiais jie vienas ant kito pradėję sakyti. Jis pradėjęs pats, kažkas nepatiko, buvo iÅ¡gėręs, pirmÄ kartÄ toks įvykis, niekada neturėjęs. Girtumas padarė viskÄ .

Sakęs keiksmažodžius, jis tuo pačiu kažkÄ atsakė, ir jis tada nulipęs laiptais plaÅ¡takomis pastÅ«męs kaltinamÄ jį į krÅ«tinę iÅ¡ jėgos. Kaltinamasis pasistÅ«mė, tikrai paėjo kažkiek žingsnių atgal, jis priėjo, ir paskui jis prabudęs ant laiptų. Ar jam buvo užsimojęs ranka į galvÄ , Å¡ito negalintis pasakyti. Nes tada pasistumdę, ir jis atsimerkęs, kad jis laiptais lipantis susiėmęs už akies. SÄ monę buvo praradęs turbÅ«t, apsvaigęs, nes prabudęs, kad jis prie laiptų, kad jis lipa.

PastÅ«mimÄ atsimenantis, o užsimojimo ne. Prie jo nepriėjo kiti asmenys, tik prabudęs ir lipęs į viršų. Tada brolis pamatė jį, kadangi jį prikėlęs, nes reikėjo apsiprausti. SmÅ«gių davė du kartus tai tikrai, o daugiau kitų nežinantis. VienÄ smÅ«gį tikrai atsimenantis, tada sÄ monę praradęs. Kairės pusės antakis prakirstas, guziukas po akimi, nematęs visiÅ¡kai, žandas buvo iÅ¡tinęs. Jis buvęs pas specialistÄ , atliko jo sužalojimo tyrimÄ . Keturiais poveikiais sužalojimai padaryti, vėliau susižaloti tikrai negalėjęs. Krisdamas negalėjęs susižaloti.

Grįžus į kambarį, brolis apiprausė ir iÅ¡važiavęs į namus, kad nekiltų dar kažkas. Brolis iÅ¡vežė. Ä® policijÄ kreipęsis kitÄ rytÄ . Žala buvo padaryta, įvardinęs 500 eurų, nes plius tas visas važinėjimas bendroje sumoje. Kaltinamasis atlygino, tÄ pačiÄ dienÄ jie pasirašę. Jis buvęs laikiname nedarbingume savaitę, įvardinęs datÄ , nėra problemų dėl to. Ta aikÅ¡telė tai buvo apÅ¡viesta, ne itin ten gerai apÅ¡viesta. K. D. ir V. J., ar matė smÅ«gių sudavimÄ , jis negalintis pasakyti.

Jie tik dviese stovėję, jis matęs jį, o jis turbÅ«t matė jį. Kaltas dėl to įvykio ir jis kažkiek, ir jis yra pradėjęs tÄ konfliktÄ . Jis suprantantis, jis gynėsi tiesiog nuo jo, o kad sužalojo, turėjo atsižvelgti, kad jis gerai iÅ¡gėręs buvo, nelabai kÄ ir sužalosi. Jis irgi iÅ¡gėręs, bendrai gėrę. Gal kaltinamasis daugiau jėgos turi. PrieÅ¡ tai dvi alaus ir butelį 0,5 l. degtinės, pradžiai trise iÅ¡gėrę, jis pats, V. J., P. M.. PrieÅ¡ tai su V. tik buvę, o jie paskui prisijungė.

Jis buvo apsvaigęs, ant kojų laikęsis, judesiai ne tokie, galėjęs parkristi. Ä® laukÄ kai išėjęs, ne grasinimus, tiesiog keiksmažodžius pradėjęs vardinti, jam žodžius sakęs, įžeidinėjimas tiktai buvo. Ar kaltinamasis galėjo iÅ¡ jo jausti grėsmę, labai abejojantis, ar jis bÅ«tų galėjęs tÄ vakarÄ tokiam stovyje kÄ nors padaryti. Jis žinantis, kad pastÅ«męs, o suduoti tikrai abejojantis, kad jis galėjęs padaryti kÄ nors. Kad pastÅ«męs, tai tikrai pastÅ«męs, Å¡ito neneigiantis.

Rankomis pastÅ«męs tikrai, o užsimoti, nežinantis tiksliai, net labai abejojantis, kad galėjęs tai padaryti. PastÅ«męs, kaltinamasis priėjo prie jo, Å¡itÄ pamenantis, o kas toliau buvo, tikrai neatsimenantis. Manantis, kad gynyba buvo, iÅ¡gėręs buvo irgi, tai jeigu jis aiÅ¡kina, kad bandęs sutrenkti, tai gynėsi, kaip kitaip galima įvertinti. Nemanantis, kad norėjo specialiai paimti ir sumuÅ¡ti.  Liudytojas V. J. parodė, kad  kaltinamasis K. pažįstamas, draugas, o O. kolega, pažįstamas, draugas.

Nenusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai nei prieÅ¡ vienÄ . Buvo susitarę, kad pasisėdės vakare su O., jo broliu, ir dar vienas kolega buvo. Jis nuvykęs pėsčiomis į barÄ (duomenys neskelbtini), vieÅ¡bučio kambary. Buvo O. brolis ir dar vienas bendradarbis, nepažįstantis jis jo, tik iÅ¡ matymo. Keturiese buvę. Jis nuvykęs blaivus, visi blaivi buvo, paskui vartoję alkoholį, degtinę. Kiek iÅ¡gėrę, neatsimenantis tiksliai, negalintis pasakyti. Pusė metų praėjo, iÅ¡ kur jis gali atsiminti.

Gal litro butelis, gal 0.7 buvo. Alaus negėrę, kiek pamenantis. Paskui vėl atvyko K. su K.. Jis nuėjęs apie 7 val. vakare, o jie apie 11 val., abu buvo blaivÅ«s. Sėdėję, bendravę, toliau vartoję alkoholį, nes dar turėję, o atvykę jie negėrė, kaltinamasis negėrė, o K. jam atrodo, vartojo brendį. Sėdėję ir kalbėję. Jam atrodo, kad viduje nevyko konfliktai, kiek pamenantis. Paskui jie išėję, ruošęsi namo eiti, jau vėlu buvo, pusė pirmos vakaro. Ir buvo pasibaigęs alkoholis, kitÄ dienÄ Ä¯ darbÄ reikėjo eiti. Ruošęsis iÅ¡eiti jis, K. ir K., nes kiti trys ten gyveno, jiems nebuvo kur eiti.

Nusileidę į apačiÄ parÅ«kyti, į laukÄ , prie (duomenys neskelbtini) durų lauke stovėjimo aikÅ¡telėje. Jam atrodo ten yra apÅ¡vietimas, lempa nuo judesio įsijungia. Jie rÅ«kę. O. su K. apsižodžiavo, apsistumdė. IÅ¡ pradžių buvę vienoje vietoje, ant laiptų buvę, gal dviese buvę aikÅ¡telėje. Kai apsistumdymas buvo, buvęs kažkur gretimai netoliese. Visi kartu buvę. Kodėl apsistumdė nežinantis, paskui jie susimušė. KonfliktÄ pradėjo kas, nežinantis, gal O.

Å¡iek tiek ant K., kaimiečiu vadino, kÄ pastÅ«mė, nematęs tiksliai. NežiÅ«rėjęs, tamsu buvo, iÅ¡gėręs, jautęsis neblogai girtas, gal nesvirduliavęs. Grįžau iÅ¡ karto ėjęs miegoti. KitÄ Â dienÄ važiavęs į darbÄ . MuÅ¡tynių pačių nematęs, prietema buvo ten, kur jie mušėsi. Tik kai susistumdė, jis paskui nematęs nieko. Kai susistumdė, vienas kitam kepÅ¡telėjo ir viskas. Ä® krÅ«tinę gal pastÅ«mė vienas kitÄ , K. su O.. Nelabai gerai prisimenantis, jam atrodo, kad į krÅ«tinę.

Susistumdė, o paskui susimušė, voliojosi. Kaip toliau buvo, nėjęs, nežiÅ«rėjęs. Daug laiko praėjo ir girtas pakankamai buvęs. Savo parodymus teisingus davęs. Sudavė smÅ«gius tikriausiai, kad nepatiko vienas kitam.    Liudytojas K. D. parodė, kad nukentėjusiojo nepažįstantis visai, kaltinamasis draugas. Nukentėjusiojo nematęs anksčiau. Su kaltinamuoju geri santykiai. Žinantis dėl ko kviestas, smulkiai nepapasakosiÄ s, neatsimenantis. Å ių metų vasario mėnesį jis su K.

P. susitikę V. J. prie parduotuvės, su Valdu paÅ¡nekėję. Valdas pasivadino juos kartu eiti PilviÅ¡kiuose į barÄ ,,MagijÄ â€œ barÄ , sakė – jie ten ,,daro“ butelį. Jie nuėję. Ar JuÅ¡kevičius buvo iÅ¡gėręs, nežinantis, neatsimenantis. Tai vakare jau buvo, apie 10 val. kažkur. Nuėję ten, buvo nukentėjusysis ir du jo draugai, jų nepažįstantis, nematęs. Jie buvo iÅ¡gėrę. Nukentėjusysis buvo iÅ¡gėręs, ne visiÅ¡kai girtas. Jie su Valdu pradėję gerti butelį, gėrė ir nukentėjusysis.

Jie Å¡nekėjęsi visi tarpusavyje trise, jis, Kazimieras, Valdas, pasiÅ¡aipydavę, kaip pripratę, ir to pasekoje buvo ir neigiamų emocijų iÅ¡ nukentėjusiojo Ovidijaus, kad jie Å¡aipėsi iÅ¡ V. J.. Jie dar pasėdėję neilgai, žodžiais keliais nemaloniais apie kaimÄ persimetę, ir viskas. Nebandę santykių aiÅ¡kintis kumščiais. Jie paskui nusprendę skirstytis su Kazimieru, nes matę, kad nepageidaujami- kaimiečiai, visokie, tokie, dėl to, kad jie pradėję su Valdu Å¡aipytis.

Dėl Ovidijaus veiksmų pasijutę nepageidaujami. Paskui jie išėję į laukÄ . Jis gėręs nedaug, buvo iÅ¡gėrę buteliukÄ degtinės. Jam atrodo, K. P. negėrė visai. Jis buvo su automobiliu, vairavo, užtat negėrė. Ä® laukÄ išėję jis, Kazimieras, V. J., jie su Kazimieru rÅ«ko, jie su Kazimieru buvo arčiau maÅ¡inos, aikÅ¡telėje prie kavinės baro ,,Magija“, ten yra laiptai. Valdas su Ovidijumi stovėjo virÅ¡uje laiptų, o jie stovėję aikÅ¡telėje prie maÅ¡inos arčiau, trys, kokie keturi metrai.

Jie rÅ«kė, jis pats nerÅ«kęs. JuÅ¡kevičius rÅ«ko. Ovidijus ir JuÅ¡kevičius rÅ«kė ant laiptų, o jis su Kazimieru stovėję apačioje prie maÅ¡inos. Kaltinamasis ir nukentėjusysis kartu nerÅ«kė, Valdas rÅ«kė. Paskui kažkaip žodžiais iÅ¡sirutuliojo tas konfliktas. Pradėjo žodžius Ovidijus, kaip vadino, neatsimenantis, tačiau žodžiai nemalonÅ«s buvo, neįvardinsiÄ s jų, Kazimieras galėjo įsižeisti. Tai jie pasistumdė, Ovidijus pastÅ«mė Kazį, K.

O., nepasakysiÄ s kuris smogė, nematęs kaip kaltinamasis smogė nukentėjusiajam, tamsa buvo, konkrečiai negalįs pasakyti. Jo pirminiuose parodymuose apklausoje yra smulkiau paaiÅ¡kinta. Dėl to, kad jie susistumdė, jam jokių pasekmių, jokio skirtumo nebuvo, buvo tai buvo, ir viskas. Tiksliai neatsimenantis. Teisėjui perskaičius liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bylos lapai Nr. 29-31, parodė, kad Ovidijui nepatiko žodžiai. Kaltinamasis smÅ«giavo rankomis, ne kojomis. Ikiteisminio tyrimo metu sakęs, kad matęs, kaip buvo suduoti smÅ«giai, o teisme sakęs, kad buvo tamsu: tai tada matęs pasirodo.

Ovidijus sudavė Kazimierui iÅ¡ pradžių. Kazimieras atsitraukė nuo smÅ«gio ir klausė kÄ Äia darai, pakartojo dar sykį ir viskas. Kazimieras kaip sudavė, nematęs, neatsimenantis, negalintis pasakyti tiksliai. Nukentėjusiojo po to nematęs, jie iÅ¡siskirstę, sėdę į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavę. Baras tuo metu neveikė. Kambaryje, kur iÅ¡ pat pradžių buvę, buvo jo du kolegos, nežinantis kaip įvardinti. Konfliktas vyko aikÅ¡telėje, ir iÅ¡kart yra laiptai, įėjimas ir paskui vėl kiti laiptai, ir gatvė už 15 metrų.

PaÅ¡alinių asmenų nebuvo, nematęs. AikÅ¡telė atvira. Nukentėjusysis iÅ¡gėręs buvo, iÅ¡ pat pradžių žodžiais buvo. Ar galėjo jis kažkÄ padaryti, jie nenorėję problemų, užtai išėję, galvoję, kad su juo gali kilti problemų, muÅ¡tynės. Nebuvo arti to, bet jie iki to neprileidžia, kad priartėti, geriau iÅ¡ anksto iÅ¡eiti. Be kaltinamojo K. P. prisipažinimo, jo kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iÅ¡tirtais bei įvertintais raÅ¡ytiniais įrodymais:

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame apžiÅ«rėta įvykio vieta ir nustatyta, kad įvykio vieta yra prie PilviÅ¡kiai, Vasario 16-osios 2,VilkaviÅ¡kio raj. sav, kavinės - baro "Magija", esanti automobilių stovėjimo aikÅ¡telė (b.b. 7-8 l.);Specialisto iÅ¡vada Nr. G 184/13(10) nustatyta, kad O. M. konstatuota kairio antakio muÅ¡tinė žaizda, veido hemotoma, kairės akies sumuÅ¡imas, kraujosruvos kaktos, deÅ¡inės akies apatinio voko - nosies nugarinėje srityje ir kairio žasto srityje, kurie galimai padaryti 4 poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.b. 75-76 l.);Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 str. 1 d. kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Taikant Å¡iÄ normÄ , be kita ko, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).

Sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiÅ¡kios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, skatina daryti iÅ¡vadÄ , jog asmens veika pirmiausia nukreipta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡ojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013).Kaltinamasis prisipažįsta nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo O.

M. sveikatÄ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau savo veiksmus vertina kaip gynybÄ , kad nenorėjęs pažeisti vieÅ¡os tvarkos. Teismas Å¡iuos jo teiginius vertina, kaip teisinių žinių neturėjimo sÄ lygotÄ sÄ Å¾iningÄ klydimÄ dėl įvykio aplinkybių vertinimo teisiniu požiÅ«riu, ir konstatuoja, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Å iÄ teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia iÅ¡skirti Å¡ias bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas:

1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi;

2) kėsinimasis turi būti realus;

3) kėsinimasis turi būti akivaizdus;

4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui;

5) neperžengtos bÅ«tinosios ginties ribos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad muÅ¡tynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai bÅ«na puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). MuÅ¡tynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, bÅ«dinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtÄ naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muÅ¡tynėse nėra besiginančiųjų; muÅ¡tynių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013).

             Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvados matyti, kad sveikatos sutrikdymas padarytas tik nukentėjusiajam, kaltinamajam jokių sveikatos sutrikdymų nesukelta. Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų matyti, kad prieš įvykį visi bendravo nukentėjusiojo išsinuomuotame viešbučio kambaryje, kai kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis ir nukentėjusysis teigė vienas kito iki šio įvykio nepažinoję, jokių tarpusavio santykių ankščiau neturėję.

Kaltinamasis tvirtina negėręs, nes vairavęs automobilį, o nukentėjusysis tvirtina, kad kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs ir gėrė alkoholinius gėrimus. Liudytojas V. J. nurodė, kad kaltinamasis negėrė, o liudytojas K. D., kad jam atrodo, jog kaltinamasis negėrė, nes vairavo automobilį. Todėl teismas vertindamas Å¡iuos iÅ¡ esmės prieÅ¡taringus parodymus, remdamasis nekaltumo prezumcijos principu ,,In dubio pro reo“, reiÅ¡kiančiu, kad visos abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, daro iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, kad kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Kaltinamasis parodė, kad kambaryje tarp jo ir nukentėjusiojo vyko abipusis užgauliojimas, tačiau konfliktas į kokius nors smurtinius veiksmus neperaugo.

Nukentėjusysis patvirtino kaltinamojo parodymus, teigdamas, kad kambaryje vienas kitÄ pavadino įžeidžiančiais žodžiais, galėjo ir pirmas pradėti, tačiau į tolimesnį konfliktÄ tai neperaugo. Liudytojas K. D. teigė panaÅ¡iai, nurodydamas, kad viduje begeriant vyko pasiÅ¡aipymai vienas iÅ¡ kito, tačiau tai smurtiniais veiksmais nesibaigė. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, teismas daro iÅ¡vada, kad  nors vieÅ¡bučio kambaryje ir buvo kilusi konfliktinė situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dėl menkaverčių priežasčių, t.y. tiesiog norint pasiÅ¡aipyti vienas iÅ¡ kito, tačiau ji pasibaigė be jokio smurto.

IÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad konfliktinė situacija dėl menkaverčių priežasčių tarp jų vėl kilo jiems išėjus ir bÅ«nant vieÅ¡oje vietoje aikÅ¡telėje prie kavinės - baro ,,Magija“. Kaltinamasis parodė, kad jis su nukentėjusiuoju vienas kitÄ iÅ¡vadino kaimiečiais, taip pat kitais įžeidžiančiais žodžiais. Nukentėjusiojo parodymai, kad  jis ir kaltinamasis vieÅ¡oje vietoje konfliktavo, vienas kitÄ Â plÅ«do keiksmažodžiais, neprieÅ¡tarauja kaltinamojo parodymams, juos papildo ir patikslina.

Kaltinamasis teigė, kad nukentėjęs jį pastÅ«mė rankomis, po to bandė suduoti kumščiu, kurio jis iÅ¡vengęs, tačiau grįžęs atgal ir smÅ«giavęs kelis kartus nukentėjusiajam, du kartus tai tikrai, galėjęs ir keturis kartus, kadangi viskas vyko greitai, smÅ«gių neskaičiavęs. Nukentėjusysis pripažino, kad konfliktuojant su kaltinamuoju jį pastÅ«męs į krÅ«tinę, tačiau neatsimena, kad bÅ«tų ant jo užsimojęs kumščiu, po ko kaltinamasis jam smÅ«giavo į galvÄ , ir jis apsvaigęs, daugiau smÅ«gių neatsimenantis, atsipeikėjęs lipdamas laiptais.

Liudytojas V. J. parodė, kad jis matęs, kaip kaltinamasis su nukentėjusiuoju apsižodžiavo, apsistumdė, paskui susimušė, muÅ¡tynių pačių nematęs, kadangi ten buvo prietema. Liudytojas K. D. parodė, kad matęs kaip pirmas nukentėjusysis sudavė kaltinamajam, tačiau nematęs, kaip kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam. Atsižvelgdamas į Å¡ias nustatytas aplinkybes, teismas  nukentėjusiojo ir kaltinamojo konfliktÄ vertinÄ kaip abipusį, kadangi kaltinamas, teigdamas įvykio vietoje buvęs blaivus, nedėjo jokių pastangų iÅ¡vengti konflikto, pats aktyviai jame dalyvavo atsakydamas nukentėjusiajam keiksmažodžiais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, bei fiziniu smurtu, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , neįvertino, tai kad konfliktiÅ¡kus nukentėjusiojo veiksmus galėjo kelti jo neblaivumas, nebandė suÅ¡velninti esamos situacijos, pasiÅ¡alinti nuo nukentėjusiojo, ar kitais bÅ«dais iÅ¡vengti galimų konflikto pasekmių.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam nebuvo kilusi jokia reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, kadangi nukentėjusysis kaltinamajam neiÅ¡sakė jokių grasinimų sumuÅ¡ti, padaryti kokį nors kÅ«no sužalojimÄ , nenaudojo ir nesikėsino naudoti kokias nors papildomas priemones, skirtas kÅ«nui žaloti, nors kaltinamasis ir panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusį, tačiau pastarasis muÅ¡tynių nepratęsė, be to  šalia buvo jų draugai, kurie elgėsi neutraliai, ir į jų konfliktÄ nesikiÅ¡o.

Kaltinamojo smÅ«gių kumščiais sudavimas nukentėjusiajam tiesiai į sveikatai ir gyvybei pavojingÄ kÅ«no dalį – galvÄ , nesant tam jokio realaus pagrindo, nelaikytini gynybiniais veiksmais, jie yra puolamojo pobÅ«džio, todėl kaltinamojo atsakomieji veiksmai prilyginami muÅ¡tynėms, kurių metu teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla. Teismas vertina kaltinamojo veiksmus, kaip konfliktinės situacijos iÅ¡sprendimo bÅ«dÄ , panaudojant smurtinius veiksmus prie nukentėjusįjį. Teismų praktikoje fizinio smurto, nesant tarpasmeninių santykių, panaudojimas vieÅ¡oje vietoje sprendžiant iÅ¡kilusias konfliktines situacijas, prilyginamas įžūliam elgesiui, ir vertinamas vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymu, bei laikoma, kad tokie panaudoti veiksmai automatiÅ¡kai sutrikdo vieÅ¡Ä tvarkÄ ir rimtį, kadangi kiekvienas žmogus bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje turi teisę į saugumÄ jausmÄ , galioja bendra taisyklė, kad kiekvienas su kitu elgiasi, sprendžia iÅ¡kilusius konfliktus pagal įstatymus ir visuomenėje vyraujančias moralės normas.

Teismas remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais, konstatuoja, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, suprato, kad savo veiksmus atlieka dėl mažareikÅ¡mės priežasties vieÅ¡oje vietoje, suprato, kad Å¡alia yra liudytojai V. J. ir K. D., kad į vieÅ¡Ä vietÄ prie kavinės gali įeiti ir paÅ¡aliniai žmonės. Nors nurodo, kad neturėjo tikslo pažeisti vieÅ¡Ä tvarkÄ , tačiau nusikaltimas, numatytas BK 284 str.1 d. gali bÅ«ti padaromas ir neapibrėžta tyčia.

VieÅ¡oje tvarka buvo sutrikdyta realiai, kadangi nukentėjusysis be jokios rimtos pateisinamos priežasties buvo sužalotas vieÅ¡oje vietoje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik tas faktas, kad nukentėjusiam be jokios rimtos priežasties vieÅ¡oje vietoje buvo sutrikdyta sveikata, pripažįstama vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymu, kadangi kiekvienas žmogus bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje turi teisę į saugumÄ , galioja bendra taisyklė, kad kiekvienas su kitu elgiasi pagal įstatymus ir moralės normas, konfliktus sprendžia teisinėmis priemonėmis.

Kaltinamasis savo veiksmais Å¡iÄ vieÅ¡Ä tvarkÄ Â realiai sutrikdė, todėl jis pripažintinas kaltu ir baustinas.BK 284 str.1 d. numatyto nusikaltimo padarymas baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.              Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.).

Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .).Kaltinamasis padarė vienÄ baigtinį nesunkų tyčinį nusikaltimÄ tiesiogine tyčia.

Nusikaltimo motyvas buvo pyktis dėl nukentėjusiojo iÅ¡sakytų įžeidžiančių žodžių jo atžvilgiu, bei pastÅ«mimo rankomis, tikslas iÅ¡spręsti konfliktinę situacijÄ panaudojant fizinį smurtÄ vieÅ¡oje vietoje. Nukentėjusiajam sudavė ne mažiau 2 ir ne daugiau 4 smÅ«gių, jam nukritus, daugiau nemušė, padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis ankščiau yra teistas pagal BK 254 str.1 d. bauda, kuriÄ yra sumokėjęs. Dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai (b.b.103 l.).

Ankščiau administracine tvarka baustas už KET pažeidimus, nuobaudos negaliojančios. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas ankščiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , t.y. recidyvistas (BK 27 str., 60 str.1 d.13 p.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.). Teismas taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str.1 d. 6 p.).             Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis O.

M. kaltinamajam pareiškė 500 EUR civilinį ieškinį padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b.b.18 l.), Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 36,45 EUR civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti (b.b.34-35 l.), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius kaltinamajam pareiškė 67,54 EUR civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai atlyginti (b.b.45-46 l.). Kaltinamasis teismui nurodė, kad šiuos visus civilinius ieškinius atlygino, tai patvirtino nukentėjusysis, VSDFV Alytaus skyrius.

Todėl Å¡i aplinkybė, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ , taip pat pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str.1 d.3 p.). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajai už jo padarytÄ numatytÄ BK 284 str.1 d. 8 p. skirtina 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laikÄ Â bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val..

Teismo manymu paskyrus tokiÄ bausmę bus pasiekti bausmės tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str.1, 2 d.).Kaltinamajam K. P. 2016-03-02 paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.b.1 tomas 122-124 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintina.Teismas, remdamasis paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 str., 59 str.1 d. 2 p. 3 p.,6 p., 60 str.1 d. 13 p., Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 str.., 313 str.3 d., n u s p r e n d ž i a :

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skirti teismo įpareigojimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p.- bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Bausmės atlikimo pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo probacijos tarnybos skyriuje dienos.KardomÄ jÄ priemonę, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis ir bus pradėtas nuosprendžio vykdymas.                          Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                   Jonas Abraitis