2021-04-28 Nr. AB-9276-3-61-3-01124-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-564-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01124-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.7; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK), ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), solidariai 166,86 Eur turtinei žalai atlyginti, 104 000 Eur (patikslinto skundo 27 punkte 25 puslapyje nurodyta 88 000 Eur, tačiau teismas tai laikė techniniu apsirikimu) neturtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad turi regėjimo negalią. Sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo 2000 metų, jis siekė aktyviai dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose ir tokiu būdu įgyvendinti savo pilietinę teisę balsuoti, tačiau dėl kliūčių, kurių Lietuvos valstybė nėra pašalinusi iki šiol, negalėjo ir negali tinkamai įgyvendinti balsavimo teisės vykstančiuose rinkimuose: Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose. VRK bei Vilniaus miesto savivaldybė nevykdo įstatymų joms numatytų pareigų dėl rinkimų organizavimo – nesudaro galimybės neregiams balsuoti savarankiškai, nepažeidžiant slapto balsavimo principo bei neužtikrina prieinamumo balsuoti lygiai su kitais asmenimis.

3. Kiekvienų rinkimų metu pareiškėjas turėjo ir turi prašyti pagalbos, kad galėtų atlikti savo pilietinę pareigą, nes esamos aplinkos kliūtys nesudaro galimybės balsuoti savarankiškai ir diskriminuoja pareiškėją dėl negalios: į balsavimo vietą pareiškėjas turi vykti lydimas kito žmogaus, kuris padeda nuvykti į balsavimo vietą, nes nėra reljefinio žymėjimo ir savarankiškai neregintis asmuo negali patekti į balsavimo vietą, lydintis asmuo padeda orientuotis pačioje rinkimų apylinkėje, pareiškėjo prašymu pažymi balsavimo biuletenį už pareiškėją ir jį įmeta į balsadėžę. Visi kiti rinkėjai turi galimybę rinkimų apylinkėje dar kartą peržiūrėti kandidatus, už kuriuos galima balsuoti, ir galutinai apsispręsti, taip pat kiti rinkėjai neprivalo įsiminti kandidatų, už kuriuos planuoja balsuoti, sąrašo numerio bei eilės numerio, o pareiškėjui ir kitiems neregiams tokios galimybės nėra sudarytos, todėl jie turi namuose išsirinkti kandidatus, už kuriuos planuoja balsuoti.

4. Net ir nuo 2019 m. gegužės mėn. rinkimų, įvedus Brailio trafaretus, problema išlieka, nes nėra užtikrinama galimybė neregiui balsuoti slaptai ir savarankiškai: norėdamas įsitikinti, ar pažymėtas reikiamas variantas, ar rašiklis rašo, neregys turi pasiteirauti reginčio asmens. O tuo tikslu vis tiek reikia prašyti lydinčio asmens pagalbos. Nepaisant to, kaip ir anksčiau, tiek prieiga į rinkimų apylinkę, tiek ir orientavimasis joje savarankiškai pareiškėjui nebuvo prieinamas, nes vis dar nėra jokio reljefinio ženklinimo. Be to, 2019 m. gegužės mėn. vykdytame referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo dėl dvigubos pilietybės, buvo padaryta techninė klaida t. y. reginčiųjų raštu buvo užrašas „Taip“, o Brailio – „Ne“.

5. Dėl tokios situacijos, kai pareiškėjui nesudaroma galimybė savarankiškai naudotis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu, pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas turimos negalios pagrindu, jaučiasi nepilnavertiškai ir labai išgyvena. Pareiškėjas yra pilietiškas, domisi politika ir stengiasi nuolat dalyvauti rinkimuose. Įgyvendinti balsavimo teisę pareiškėją dažniausiai lydi J. Ž. (nuo 2004 metų, pakeitus gyvenamąją vietą), kuri palydi pareiškėją iki rinkimų apylinkės, padeda joje orientuotis bei pažymi rinkimų biuletenį už pareiškėją ir jį įmeta į balsadėžę.

VRK informavo pareiškėją, jog duomenys apie rinkėjų dalyvavimą rinkimuose yra saugomi tik nuo 2015 m., o rinkėjų sąrašai yra sunaikinami keturi mėnesiai po rinkimų, todėl dokumentų, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimą iki 2015 m. vykusiuose rinkimuose, pareiškėjas ir VRK pateikti negali ir savo aktyvų dalyvavimą rinkimuose pareiškėjas grindė savo ir liudytojų parodymais. Siekdamas užfiksuoti pažeidimus ir kliūtis balsuoti, 2016 m. spalio 9 d. pareiškėjas pasitelkė antstolio pagalbą faktinių aplinkybių konstatavimui.

Pareiškėjas, žinodamas, kad nei per vienus ankstesnius rinkimus jam nebuvo užtikrinama slapto balsavimo teisė, dar prieš 2016 m. spalio 9 d. įvykstant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams, kreipėsi į VRK, prašydamas užtikrinti jam lygiavertę su kitais asmenimis rinkimų teisę. Pareiškėjas sulaukė atsakymo, kad jis gali įgyvendinti balsavimo teisę padedamas kitų asmenų, kurie balsuos už pareiškėją. Pareiškėjui paklausus, kodėl nėra įgyvendinami tarptautiniai teisės aktai, kurie įpareigoja neregiams užtikrinti lygiavertę slapto balsavimo teisę – pareiškėjas atsakymo iš VRK negavo.

Pareiškėjas taip pat kreipėsi į tuometinį Lietuvos Respublikos Premjerą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, pastaroji persiuntė pareiškėjo užklausą pavaldžioms įstaigoms. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2016 m. spalio 20 d. pareiškėjui atsakė, kad greitu metu bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo 2016–2020 metų priemonių plano patvirtinimo“ projektas, kurio dėka regėjimo negalią turintys asmenys galės balsuoti internetu, įgyvendinant slapto balsavimo principą.

Nei 2016 m. pakartotiniuose, nei 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų, nei 2019 m. kovo 17 d. pakartotiniuose savivaldybių tarybų rinkimuose bei vėliau 2019 m. vykusiuose Prezidento rinkimuose bei rinkimuose į Europos Parlamentą, regėjimo negalią turintiems asmenims tokios balsavimo teisės nebuvo sudarytos ir, pareiškėjo turimomis žiniomis, nebus sudarytos greitu metu.

6. Pareiškėjas nurodė, jog VRK internetinis puslapis (www.vrk.lt) nėra pritaikytas regėjimo negalią turintiems asmenims, todėl nėra žinoma, pavyzdžiui, kokie Seimo nariai kandidatuoja konkrečioje rinkimų apylinkėje, kokie balsavimo rezultatai ir kt. Puslapis nepritaikytas neįgaliesiems, nes sukurtas nesilaikant Tinklapio turinio prieinamumo gairių (angl. Web Content Accessibility Guidelines (WCAG) tarptautinių standartų, skirtų internetinių puslapių kūrėjams. Pvz., www.rinkejopuslapis.lt nėra karštųjų klavišų (angl. hotkeys), be kurių neregiai ekrano skaitymo programų naudotojai negali patogiai naviguoti puslapyje. Taip pat nėra sudarytos tinklapio struktūros, išnaudojant antraštes (angl. headings), trūksta navigacinio kelio atvaizdavimo ekrano skaitymo programinei įrangai, kas neleidžia sklandžiai orientuotis ir naviguoti puslapyje. Per mažas teksto ir fono kontrastas, nėra galimybės pasididinti šrifto, kas silpnaregiams apsunkina naudojimąsi tinklapiu. Taigi su rinkimais susijusi medžiaga VRK puslapyje pareiškėjui, kaip ir kitiems šią negalią turintiems asmenims, nėra prieinama, kas taip pat diskriminuoja ir verčia nepilnavertiškai jaustis pareiškėją bei lemia visos šios grupės asmenų diskriminaciją.

7. Pareiškėjas rėmėsi Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 2 dalimi, 119 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsniu, 33 straipsniu, 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi, 6–8 straipsniais, 22 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 5 straipsniu ir 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 4 ir 5 straipsniais, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 6 punktu, Lietuvos ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3, 10 ir 14 straipsniais, Europos socialinės chartijos 15 straipsniu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 21 straipsniais. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. Sp-11 „Dėl Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir Balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“ patvirtinto Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas Nr. 1) 8 punkto, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. Sp-191 „Dėl balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“ patvirtinto Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas Nr. 2) 18 ir 20 punktų nuostatomis.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas dar 2016 m. balandžio 20 d. pateikė rekomendacijas Lietuvai, priimtas atsižvelgiant į realų Konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje. Viena iš susirūpinimą keliančių sričių, nurodytų šiose rekomendacijose, yra ta, kad dabartiniai rinkimų įstatymai Lietuvoje neužtikrina autonomiško, laisvo ir slapto visų asmenų su negalia dalyvavimo rinkimų procesuose. Komitetas rekomendavo užtikrinti prieigą prie prieinamų balsadėžių, rinkimų medžiagos, balsavimo vietų ir kitų aktualių dalykų bei užtikrinti laisvai pasirinktos, pakankamos ir būtinos paramos teikimą, kad balsuoti galėtų visi asmenys, nepaisant negalios pobūdžio.

Kadangi tokios priemonės reikalingos tinkamam žmogaus teisių užtikrinimui bei Konvencijos įgyvendinimui, valstybė privalo skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Dėl šios priežasties VRK bei kitos atsakingos institucijos privalėjo tinkamai ir laiku vykdyti savo pareigas ir imtis visų įmanomų priemonių tinkamam rinkimų proceso organizavimui – pritaikyti aplinką rinkimams. Europos Komisijos veikiantis Ministrų Komitetas, į kurio poziciją Lietuvos Respublika taip pat privalo atsižvelgti, yra pateikęs Rekomendacijas CM/Rec(2011)14 valstybėms narėms dėl neįgaliųjų dalyvavimo politiniame ir viešame gyvenime (toliau – ir Rekomendacijos).

Europos Komisijos, įskaitant Europos Sąjungos nares, šalių nacionaliniai teismai, priimdami sprendimus bylose dėl neįgaliųjų balsavimo teisių pažeidimų, atsižvelgia į Rekomendacijas (žr., pvz., Airijos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą byloje Sinnott v. The Minister for The Environment, Nr. 2014 3352 P). Pareiškėjas teigė, kad užsienio teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien absoliutaus balsavimo slaptumo neužtikrinimas yra akivaizdus pagrindas pripažinti asmens balsavimo teisės pažeidimą bei tuo pačiu atsakingos institucijos neteisėtus veiksmus. 2017 m. gruodžio 6 d.

Europos Parlamente buvo priimtas Europos neįgaliųjų forumo inicijuotas manifestas (toliau – ir Manifestas), kuriuo atkreipiamas dėmesys, kad vis dar ne visais atvejais yra užtikrinamas Konvencijos 29 straipsnis – galimybė neįgaliesiems politines teises įgyvendinti lygiai su kitais asmenimis. Manifeste nustatyta, kad privaloma užtikrinti neįgaliesiems patogų priėjimą prie balsadėžių / rinkimų vietų, įskaitant galimybę neįgaliesiems balsuoti nuotoliniu būdu. Manifeste taip pat reikalaujama užtikrinti, kad rinkimų kampanijos medžiagos ir priemonės, politinės diskusijos, politinių partijų programos būtų pasiekiamos ir prieinamos visiems neįgaliesiems.

Lygių galimybių kontrolierius dar 2016 m. gruodžio 19 d. Nr. (16)SN-181)SP-140 pažymoje konstatavo, kad regėjimo negalią turintiems asmenims galimybių nesudarymas balsuoti slaptai, pavyzdžiui, trafaretų ar kitų priemonių nesuteikimas, pažeidžia Konvencijos 29 straipsnio a punkto ii papunktį.

9. Pareiškėjas nurodė, kad jaučiasi diskriminuojamas, suvaržytas aplinkos kliūčių, kurių neturėtų būti, nusivylė esama situacija, kuri ilgą laiką mažina jo žmogišką savivertę, pažeidžia orumą. Pareiškėjas iki šiol jaučiasi emociškai pažeistas ir nusivylęs, patiria baimę dėl ateities, nes situacija nesikeičia. Pareiškėjas pateikė psichologės D. B. pažymą, kurioje pabrėžiama, kad jis patiria frustraciją dėl diskriminacijos, nepilnavertiškumo jausmą, kai yra priverstinėje prašytojo pozicijoje, kai pažeidžiamas konfidencialumas. Pareiškėjas pabrėžė pažeminimo jausmą, kai turi būti priklausomas nuo kitų, nors pats galėtų išreikšti savo valią. Negalėjimas lygiaverčiai (ir savarankiškai) balsuoti Lietuvos Respublikos rinkimuose didino pareiškėjo frustracijos lygį, pažeminimo, nepilnavertiškumo, diskriminavimo jausmą.

10. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią prašė priteisti solidariai iš atsakovų. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti susiklosčiusią situaciją, buvo priverstas kreiptis į antstolį A. N. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Atsižvelgiant į tai, antstolis A. N. 2016 m. spalio 9 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, 2016 m. spalio 10 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, už ką pareiškėjas pagal antstolio išrašytą sąskaitą Nr. 157-16-139 turėjo sumokėti 166,86 Eur. Tai sudaro pareiškėjo turtinę žalą, kuri atsirado dėl atsakovų kaltės, nevykdant aukščiau išvardintų tarptautinių teisės aktų / įstatymų normų.

11. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 104 000 Eur. Pabrėžė, kad sankcija turi būti atgrasanti.

12. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė VRK atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo skundo netenkinti.

13. VRK akcentavo, kad neginčija, jog visuose rinkimuose, vykusiuose nuo 2000 m. kovo 19 d. savivaldybių tarybų rinkimų iki 2019 m. gegužės mėn. vykusių Prezidento, Europos Parlamento rinkimų ir referendumų, pareiškėjui nebuvo pateiktas biuletenis Brailio raštu ar sudaryta galimybė balsuoti internetu. Tačiau VRK nesutiko, kad dėl to buvo pažeisti teisės aktai ar kad VRK piktybiškai nevykdė teisės aktų reikalavimų ar diskriminavo pareiškėją bei kitus regėjimo negalią turinčius asmenis. 2016 m. kovo 18 d. raštu VRK kreipėsi į visų Lietuvos savivaldybių administracijų direktorius, atkreipdama dėmesį, jog Aprašu Nr. 1 yra nustatyti reikalavimai balsavimo patalpoms ir šie reikalavimai yra privalomi viešojo administravimo subjektams, atsakingiems už balsavimo patalpų įrengimą. 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu rinkimų apygardų pirmininkams VRK nurodė pateikti išsamią ataskaitą dėl patalpų būklės, įvertinti patalpų trūkumus bei paaiškinti, dėl kokių priežasčių tų trūkumų nepavyko pašalinti. VRK bendradarbiavo su neįgaliuosius vienijančiomis organizacijomis ir savo kompetencijos ribose siūlė spręsti neįgaliųjų problemas. Nuo 2016 m. VRK leido leidinius apie rinkimus pritaikytu formatu, atliko kitus aktyvius veiksmus (laidų vertimas į gestų kalbą ir t.t.). VRK savo svetainę yra pritaikiusi asmenims, naudojantiems kalbos sintezatorius. VRK svetainė yra pritaikyta neįgaliesiems, t. y. pagal esamą VRK svetainės struktūrą neįgaliesiems yra pritaikyta navigacija, panaudotos antraštės (ang. headings), įgyvendinta greitosios paieškos klavišo funkcija.

14. VRK paaiškino, kad 2019 m. gegužės 12 d. Prezidento rinkimuose ir referendumuose bei Europos Parlamento rinkimuose rinkėjams, turintiems regėjimo negalią, buvo sudarytos sąlygos balsuoti asmeniškai ir slaptai. VRK rinkimams paruošė specialias rinkimų biuletenių įmautes, kurios sudarė galimybes akliesiems ir silpnaregiams balsuoti be kitų asmenų pagalbos. Reitinguoti taip pat buvo galimybė. Po balsavimo įmaučių nebuvo privaloma grąžinti, rinkėjai galėjo jas pasiimti. VRK žiniomis, vienas rinkėjas skundėsi, kad buvo sumaišyti tekstai ant įmaučių Brailio raštu, tačiau iš kitų neįgaliųjų jokių nusiskundimų nebuvo gauta. VRK, patikrinusi turimas priemones Brailio raštu, klaidų nenustatė. VRK sutiko, kad patenkant į balsavimo apylinkę ir patalpoje nebuvo reljefinio kelio žymėjimo, tačiau nebuvo ir teisės aktų, įpareigojančių užtikrinti tokį žymėjimą keliuose link balsavimo patalpos ir patalpose. VRK neturi duomenų, kad toks reljefinis žymėjimas būtų įdiegtas kitose pasaulio šalyse. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, ištyrusi Lietuvos neįgaliųjų forumo skundą dėl lygių galimybių pažeidimo, nurodė atmetanti skundo dalį dėl galimo Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos nevykdymo, nepasitvirtinus nurodytam pažeidimui.

15. VRK teigimu, Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos įteisina balsavimą pasitelkiant kito asmens pagalbą. Tai nelaikytina slapto balsavimo principo pažeidimu. Analogiškas nuostatas įtvirtina Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, Prezidento rinkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir 56 straipsnio 5 dalis, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 7 straipsnio 3 dalis ir 66 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 55 straipsnio 6 dalis. Aplinkybės, kurias pareiškėjas laiko diskriminacijos įrodymais (gatvės ir patalpos nepažymėtos reljefiniu ženklinimu), labai priklauso nuo valstybės finansinių išteklių. Dėl elektroninio balsavimo VRK paaiškino, kad jis nėra įteisintas įstatymu, todėl VRK negali jo užtikrinti. Elektroninį balsavimą taiko tik Estija, kitos Europos valstybės atsižvelgia į kibernetinių atakų grėsmes.

16. Dėl pareiškėjo nurodytos turtinės žalos VRK nurodė, kad nebuvo jokio poreikio kreiptis į antstolį tam, kad būtų užfiksuota aplinkybė, kurios VRK neginčija. Pareiškėjas 2016 m. susirašinėjo su tuometiniu VRK nariu R. S., kuris pareiškėjui paaiškino situaciją. Todėl pareiškėjo prašymas atlyginti turtinę žalą atmestinas. Dėl pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos VRK nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio neturtinę žalą. Be to, VRK prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

17. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Administracija atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundo netenkinti.

18. Administracija akcentavo, kad pareiškėjas neįrodinėjo tariamų jo teisių pažeidimų nuo 2000 m. kovo 19 d. iki 2016 m. spalio 9 d., tik nurodė aplinkybes, jog minėtu laikotarpius jis dalyvavo vykusiuose rinkimuose. Patikslintame skunde teigiama, kad dokumentų, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimą iki 2015 m. vykusiuose rinkimuose, pareiškėjas ir VRK pateikti negali, todėl savo aktyvų dalyvavimą rinkimuose pareiškėjas grįs savo ir liudytojų parodymais. Pareiškėjas teigė, kad dėl nuo 2000 m. kovo 19 d. vykusių jo rinkimų teisės pažeidimų jis patyrė neturtinę žalą, tačiau jokių duomenų, kad pareiškėjo teisės galimai buvo pažeistos minėtuose rinkimuose, o juo labiau, kad pareiškėjas apskritai dalyvavo rinkimuose, nėra.

19. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjas selektyviai cituoja teisės aktų nuostatas. Seimo rinkimų įstatymo 66 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Tapati nuostata yra įtvirtinta ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 63 straipsnio 4 dalyje, Prezidento rinkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje, Referendumo įstatymo 55 straipsnio 6 dalyje. Tokia praktika sėkmingai taikoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Administracijos teigimu, šiuo atveju pareiškėjas turėjo galimybę įgyvendinti rinkimų teisę vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais ir teigti, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas taikant jam įstatymuose numatytas išimtis, nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Pareiškėjas nurodė, kad rinkimų apylinkė nebuvo pritaikyta patekti negalią turintiems asmenims, t. y. nebuvo reljefinio žymėjimo, kuris padėtų greitai patekti į rinkimų apylinkę bei greitai ir tiksliai orientuotis joje. Tačiau ši aplinkybė, vertinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nepaneigė fakto, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė balsuoti lygiai su kitais asmenimis. Pareiškėjas, susipažinęs su VRK informacija, kad J. Kolaso rinkimų apylinkė Nr. 469 ar kitos pareiškėjo minimos rinkimų apylinkės nėra pritaikytos negalią turintiems asmenims, turėjo teisę pasirinkti bet kurį kitą balsavimo būdą, kurie tiek Seimo rinkimų įstatymu, tiek Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, tiek Prezidento rinkimų įstatymu, tiek ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymu bei Referendumo įstatymu yra pripažinti lygiaverčiais ir kurie, priešingai nei traktuoja pareiškėjas, negali būti laikomi labiau diskriminuojančiais vienus asmenis ir suteikiančiais pranašumo kitiems. Pareiškėjas galėjo rinktis:

1) išankstinį balsavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje;

2) balsavimą rinkimų dieną kitoje apylinkėje;

3) kitą įstatymų nustatytą būdą įgyvendinti rinkimų teisę. Be kita ko, Aprašo Nr. 2 20 punkte įtvirtinta nuostata, jog jeigu arčiausiai rinkėjo su negalia gyvenamosios vietos esanti rinkimų apylinkė yra nepritaikyta asmenims su negalia, rinkimų komisija tokius rinkėjus informuoja, kurioje artimiausioje neįgaliesiems pritaikytoje rinkimų apylinkėje jie gali balsuoti. Taip pat paminėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. sausio 31 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. A51-9995/19(3.3.2.12-EM4) informavo VRK, jog kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos koordinatore R.

Š. atlikus realų rinkimų patalpų prieinamumo neįgaliesiems patikrinimą nustatyta, kad tinkamomis pripažintos 42 rinkiminės apylinkės, o dar 11 planuojama pritaikyti žmonėms su negalia. Be kita ko, po 2019 m. kovo mėnesį vykusių savivaldybių tarybų rinkimų, Vilniaus miesto savivaldybė buvo įvertinta ir gavo padėką iš Vilniaus rinkimų apygardos pirmininkės. Administracijos teigimu, pareiškėjo teisė balsuoti galėjo būti įgyvendinta alternatyviais būdais, o Vilniaus miesto savivaldybė savo veiksmais ar tariamu neveikimu nesiekė diskriminuoti ir jokiais būdais nediskriminavo pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais pagrindais, priešingai – pagal galimybes siekiama kuo daugiau rinkiminių apylinkių tinkamai pritaikyti žmonėms su negalia.

21. Administracija nurodė, kad Manifestas yra programinio pobūdžio kreipimosi raštas, tad akivaizdu, kad jokių teisinių pasekmių jis nesukuria ir negali sukurti. Administracija su 2019 m. kovo 20 d. raštu Nr. A51-24803/19(3.3.19.2E-EM4) „Dėl regėjimo negalią turinčių asmenų balsavimo teisės užtikrinimo“ kreipėsi į VRK, prašydama išnagrinėti galimybę dalį biuletenių parengti Brailio raštu arba kitu būdu užtikrinant asmenims, turintiems regėjimo negalią, slapto balsavimo principo įgyvendinimą. Savo ruožtu VRK išplatino viešą pranešimą, jog artėjančiuose Lietuvos Respublikos Prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose bus užtikrintas balsavimo biuletenių pateikimas Brailio raštu didmiesčiuose, t. y. ten, kur gyvena daugiausiai regėjimo negalią turinčių rinkėjų. Dar viena priemonė pagerinti silpnaregių galimybę be pagalbos balsuoti – A4 formato didinamieji stiklai. VRK 2019 m. gegužės mėnesį vykusiuose Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose bei referendumuose užtikrino rinkimų biuletenių pateikimą Brailio raštu, kas patvirtina institucijos siekį užtikrinti kuo didesnį neregių savarankiškumą įgyvendinant rinkimų teisę bei nediskriminavimą. Administracijos teigimu, pareiškėjas teisę balsuoti galėjo realizuoti keliomis formomis, tiek Administracijos patalpos, tiek šalia esančios kitos rinkimų apylinkės patalpos buvo pritaikytos į jas patekti asmenims su negalia, todėl Aprašo Nr. 1 8 punktas ir Aprašo Nr. 2 18 punktas nebuvo pažeistas, kadangi pareiškėjui buvo užtikrinta teisė balsuoti šių punktų prasme, jo teisė balsuoti niekaip nebuvo suvaržyta ar apribota negalios pagrindu. Anot Administracijos, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad jo teisės ar teisėti interesai būtų suvaržyti renkantis alternatyvias balsavimo galimybes.

22. Administracija pažymėjo, kad už galimai pareiškėjui kilusią žalą atsakinga turėtų būti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama VRK. Vilniaus miesto savivaldybė negali prisiimti atsakomybės už Lietuvos valstybės neveikimą ar ne visų asmenų interesus tenkinančių įstatymų priėmimą. Pareiškėjas pateiktame teismui patikslintame skunde nenurodė, kokiais konkrečiais ir bendrais veiksmais ar neveikimu atsakovas prisidėjo prie tariamai patirtos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo. Vilniaus miesto savivaldybė, veikdama jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, jokių neteisėtų veiksmų kartu su Lietuvos valstybe, atstovaujama VRK, neatliko.

23. Administracija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Vilniaus miesto savivaldybė tik įgyvendina teisės aktų reikalavimus bei teisėtai veikia jų apibrėžtose ribose, tad teigti, jog egzistuoja būtent Vilniaus miesto savivaldybės atlikti neteisėti veiksmai, nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas niekaip nepagrindė patirtų nepatogumų dydžio. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Pareiškėjas apsiribojo bendrais teiginiais apie galimai patirtus nepatogumus ir jo orumą žeminančius veiksmus, tačiau visiškai neindividualizavo patirtos neturtinės žalos materialinės išraiškos. Pareiškėjo į bylą pateikta psichologės D. B. pažyma nelaikytina pakankamu įrodymu pagrįsti pareiškėjo tariamai patirtą neturtinę žalą.

24. Administracija nurodė, kad nuo didžiosios dalies rinkimų jau yra praėję gerokai daugiau nei 3 metai, prašė taikyti ieškinio senatį.

25. Teismo posėdyje liudytoja L. B. parodė, kad yra pareiškėjo gyvenimo draugė, pažįsta pareiškėją nuo 7 klasės, turi vaikų kartu. Su pareiškėju kartais ėjo kartu į rinkimus, neatsimena, ar jai kada reikėjo pažymėti už pareiškėją. Pareiškėjas domisi politika, yra aktyvus šiuo klausimu. Balsuoja visada ir ją pačią ragina. Prieš balsavimą pradeda ieškoti, kas palydės, pergyvena, skundžiasi dėl savo teisių pažeidimo. Per rinkimus ir po jų pareiškėjas jausdavo diskomfortą, kalbėdavo politinėmis temomis, nebalsavęs nusimindavo. Pareiškėjas pyko, kad nepritaikyta, kad yra diskriminuojamas. Pareiškėjas kovojo už savo teises.

26. Teismo posėdyje liudytoja J. Ž. parodė, kad yra šeimos draugė. Maždaug nuo 2008 m. lydi pareiškėją į rinkimus. Galimybės pareiškėjui pačiam balsuoti nebuvo, jis pasakydavo jai, ji pažymėdavo. Pareiškėjo būsena buvo bloga, jis pyko, jautėsi nuošalyje nuo visuomenės. Jautėsi nuvertintas žmogus. Jos klausdavo, ką ji pažymėjo iš tikrųjų.

II. 27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, 166,86 Eur turtinei žalai atlyginti. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, po 175 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

28. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų, atlyginimo.

29. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2019 m. kovo 21 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo už rinkimus, vykusius nuo 2000 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 1 d. Kadangi VRK ir Administracija, atstovaujantys atsakovus Lietuvos valstybę ir Vilniaus miesto savivaldybę, prašė taikyti ieškinio senatį, o pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą senaties terminą. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad jau 2000 m. suprato, kad negalės tinkamai dalyvauti rinkimuose. Pareiškėjo išgyvenimus jau tuo metu patvirtino ir liudytojos. Teismas nenustatė jokių teisėtų priežasčių praleistą terminą atnaujinti. Taigi konstatavus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo už neteisėtus atsakovų veiksmus rinkimų, vykusių nuo 2000 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 1 d., metu, pareiškėjo skundo dalis dėl žalos atlyginimo nuo 2000 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 1 d. atmesta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.131 straipsnio 1 dalį.

30. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą žalą priteisti solidariai, nes CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad prievolė būtų susijusi su atsakovų bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 2 dalį administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Taigi nors pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašė solidariai priteisti iš atsakovų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, teismas, įvertinęs reikalavimo turinį (konkrečiai nurodyti veiksmai, už kuriuos prašoma priteisti žalos atlyginimą) ir siekdamas teisingai išspręsti bylą, analizavo ir vertino, ar yra pagrindas priteisti žalos atlyginimą iš kiekvieno iš atsakovų.

31. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

32. Pareiškėjas teigė, kad valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai pasireiškė slapto balsavimo principo pažeidimu (pareiškėją lydintis asmuo pareiškėjo prašymu pažymi balsavimo biuletenį už pareiškėją), nesudarymu sąlygų pareiškėjui savarankiškai patekti į jo rinkimų apylinkę ir joje orientuotis, nesudarymu sąlygų rinkimų apylinkėje peržiūrėti kandidatų sąrašus, VRK internetinio puslapio (www.vrk.lt) nepritaikymu regėjimo negalią turintiems asmenims.

33. Teismas vadovavosi Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsniu, 33 straipsnio 1 dalimi, 55 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 2 dalimi, 119 straipsnio 2 dalimi, Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsniu, 22 straipsnio 4 dalimi, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 1 d.) 6 straipsniu, 7 straipsnio 1 dalimi, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi, Prezidento rinkimų įstatymo 6 straipsniu, 7 straipsniu, 56 straipsnio 5 dalimi, Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Konvencijos 2 straipsniu, 4 straipsnio 1 dalies a ir d punktais, 29 straipsniu, EŽTK 3 straipsniu, 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 14 straipsniu, Europos socialinės chartijos 15 straipsniu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsniu, 21 straipsniu, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. Sp-11 „Dėl Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir Balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“ patvirtinto Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo (galiojo iki 2018 m. gruodžio 14 d.) 8 punktu, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. Sp-191 „Dėl balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“ patvirtinto Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo (galioja nuo 2018 m. gruodžio 14 d.) 18 ir 20 punktais.

34. Teismas dėl rinkimų slaptumo principo pažeidimo nustatė neteisėtus VRK veiksmus: slaptos rinkimų teisės, kaip to reikalauja teisės aktai, pareiškėjui neužtikrinimo 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose. Teismas sutiko, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato tokią procedūrą – balsuoti padedant kitam asmeniui, kuriuo jis pasitiki, tačiau taip pat pabrėžė, kad, sistemiškai ir teologiškai aiškinant teisės aktus, balsavimas padedant kitam asmeniui galimas ir turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas tokio išimtinio atvejo nenustatė, nes egzistuoja visos 4 sąlygos. Pirma, balsavimo rinkimuose slaptai principo reikšmė yra didelė ir labai svarbi tinkamam rinkimų teisės realizavimui užtikrinti. Antra, teisės aktai nustato, kad, kai dėl fizinių trūkumų rinkėjas negali pats balsuoti, jis naudojasi kito asmens pagalba. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gali balsuoti, jei jam bus sudarytos sąlygos. Teismas sutiko, kad asmenų negalios gali būti labai įvairios ir VRK gali būti nepasiruošusi, kokias sąlygas kiekvienu konkrečiu atveju sudaryti rinkėjams. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas buvo iš anksto kreipęsis į VRK, aktyviai domėjęsis, prašęs ir teiravęsis, iš anksto kreipęsis dėl sąlygų sudarymo. Taigi pareiškėjo noras balsuoti slaptai nebuvo siurprizinis valstybės institucijoms ir dėl to pateisinantis nepasiruošimą – jos žinojo, kokią negalią turi pareiškėjas, todėl galėjo pasiruošti. Trečia, VRK turėjo ir fizinių, ir techninių, ir teisinių galimybių sudaryti sąlygas pareiškėjui balsuoti slaptai, galėjo tam anksto ruoštis, tačiau to nepadarė. Ketvirta, pareiškėjo keliama problema aktuali reikšmingai daliai visuomenės. Penkta, pareiškėjo keliamos problemos išsprendimas nereikalauja neproporcingai didelių kaštų (tą įrodo į bylą pateiktos 2018 m. gruodžio 19 d. informacinių leidinių apie 2019–2020 m. vyksiančius visuotinius rinkimus Brailio raštu parengimo, spausdinimo ir platinimo paslaugų teikimo sutartis, 2019 m. sausio 22 d. spausdinimo paslaugų teikimo sutartis), todėl atmesti VRK argumentai dėl valstybės finansinių pajėgumų.

35. Teismas nenustatė, kad VRK būtų atlikusi neteisėtus veiksmus 2019 m. gegužės 12 d. ir 2019 m. gegužės 26 d. rinkimų metu, nes pareiškėjas galėjo naudotis specialiomis rinkimų biuletenių įmautėmis, kurios sudarė galimybes akliesiems ir silpnaregiams balsuoti be kitų asmenų pagalbos. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl nerašančio tušinuko, nes tušinuko trūkumai ir atitinkamai rinkėjo valios iškreipimas tokiu būdu yra rizika tiek balsuojant asmenims, neturintiems regėjimo negalios, tiek asmenims su regėjimo negalia. Ši rizika gali būti valdoma (pavyzdžiui, pasitikrinant tušinuko kokybę prieš rinkimus), be to, ji yra priimtina atsižvelgiant į tokio balsavimo teikiamus privalumus (rinkimų teisės slaptumo užtikrinimas). Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad tik elektroninis balsavimas užtikrintų regėjimo negalią turinčių asmenų teises, nes elektroninio balsavimo nėra visiems rinkėjams dėl valstybės saugumo interesų.

36. Teismas nenustatė, kad VRK būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, susijusius su VRK internetiniu puslapiu (www.vrk.lt). Pirma, dalis pareiškėjo teiginių dėl VRK internetinio puslapio vertinti kaip abstraktūs, deklaratyvūs (sukurtas nesilaikant Tinklapio turinio prieinamumo gairių (angl. Web Content Accessibility Guidelines (WCAG) tarptautinių standartų, skirtų internetinių puslapių kūrėjams), todėl teismas juos atmetė kaip nekonkrečius ir neįrodytus. Antra, dalis pareiškėjo teiginių dėl VRK internetinio puslapio paneigti VRK: dėl svetainės pritaikymo asmenims, naudojantiems kalbos sintezatorius, dėl antraščių (ang. headings), dėl greitosios paieškos klavišo funkcijos. Trečia, dalis pareiškėjo teiginių dėl VRK internetinio puslapio skirti puslapio tobulinimui: dėl geresnės ir aiškesnės navigacijos („negali patogiai naviguoti puslapyje“), dėl galimybės pasididinti šriftą („silpnaregiams apsunkina naudojimąsi tinklapiu“). Šie teiginiai negali būti pagrindas pripažinti neteisėtus veiksmus, nes visi internetiniai puslapiai gali būti tobulinami, jų kokybė gali būti gerinama. Tačiau galimybė patobulinti internetinį puslapį nereiškia, kad VRK atliko neteisėtus veiksmus neužtikrindama pareiškėjo teisės į informaciją VRK internetiniame puslapyje.

37. Teismas nenustatė, kad VRK būtų atlikusi neteisėtus veiksmus dėl galimybės peržiūrėti kandidatų sąrašus rinkimų apylinkėje. Pirma, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tokios informacijos prašė rinkimų apylinkėse. Tokių jo paaiškinimų nėra nei skunde, nei pateikta teismo posėdžiuose. Į bylą pateiktuose 2019 m. spalio 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir vaizdo medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs informacijos jam prieinamu būdu ir jos negavęs. Antra, VRK teigimu, Brailio raštu leidiniai rinkimams leidžiami jau daugiau nei 10 metų. Leidiniai užsakomi ir spausdinami vadovaujantis į bylą pateikta 2018 m. gruodžio 19 d. VRK ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „LASS Respublikinis centras“ sutartimi.

38. Pareiškėjas teigė, kad atsakovai nesudarė sąlygų pareiškėjui savarankiškai patekti į jo rinkimų apylinkę ir joje orientuotis (nebuvo reljefinio žymėjimo). 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d., 2019 m. gegužės 12 d., 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose pareiškėjas balsavimo teisę siekė įgyvendinti J. Kolaso, Skroblų ir Džiaugsmo rinkimų apylinkėse. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aprūpinimo ir transporto skyriaus rašto „Dėl informacijos pateikimo“ priede, kuriame nurodomos asmenims su negalia pritaikytos rinkimų apylinkės, J. Kolaso, Skroblų ir Džiaugsmo rinkimų apylinkių nėra. Taigi teismas darė išvadą, kad šios rinkimų apylinkės nebuvo pritaikytos asmenims su negalia. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė pareigą, įtvirtintą Aprašo Nr. 1 8 punkte ir Aprašo Nr. 2 18 punkte.

39. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime teigė, kad pareiškėjo galimai patirta neturtinė žala kyla tik iš neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės neveikimo. Teismas su tokiu atsakovo vertinimu sutikti negalėjo, nes STR 2.02.02:2004 7 punkte aiškiai numatyta, kad Visuomeninės paskirties statiniai, patalpos turi būti pritaikyti žmonių su negalia reikmėms pagal STR 2.03.01:2001 [4.14] nustatytus reikalavimus. VRK Aprašo Nr. 1 8 punkte ir Aprašo Nr. 2 18 punkte aiškiai nustatė reikalavimus, kurių privalu laikytis. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė, tinkamai nepritaikiusi patalpų neįgaliųjų asmenų balsavimui, neužtikrino galimybės pareiškėjams dalyvauti balsavime, todėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nustatyti.

40. Taigi teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo neteisėtus VRK veiksmus, neužtikrinant pareiškėjui slapto balsavimo principo 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose, ir neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus, nes J. Kolaso, Skroblų ir Džiaugsmo rinkimų apylinkės nebuvo pritaikytos asmenims su negalia 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d., 2019 m. gegužės 12 d., 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose.

41. Pareiškėjas prašė priteisti 166,86 Eur turtinės žalos, kuri atsirado pareiškėjui samdant antstolį faktinių aplinkybių užfiksavimui. Teismas pažymėjo, kad ši turtinė žala pareiškėjui atsirado ne automatiškai, o todėl, kad pareiškėjas siekė užfiksuoti ir įrodyti neteisėtus veiksmus. Teismas darė išvadą, kad nurodyta 166,86 Eur suma yra priežastiniu ryšiu susijusi su VRK neteisėtais veiksmais (neužtikrinant slapto balsavimo): dėl to, kad nebuvo užtikrinta galimybė pareiškėjui balsuoti slaptai, jis negalėjo tinkamai pasinaudoti šia savo teise, tą užfiksavo antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teismas atmetė VRK argumentus, kad šio fiksavimo nereikėjo, nes nėra ginčo tarp šalių šiuo aspektu, nes ginčo (ne)buvimo faktas paaiškėjo tik teisme šalims pateikus procesinius dokumentus. Pareiškėjas to iš anksto žinoti negalėjo. Be to, Administracija kvestionavo pareiškėjo norą dalyvauti rinkimuose. Taigi pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, priteista 166,86 Eur turtinei žalai atlyginti.

42. Pareiškėjas prašė iš atsakovų solidariai priteisti 104 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog jaučiasi diskriminuojamas, suvaržytas aplinkos kliūčių, kurių neturėtų būti, nusivylė esama situacija, kuri ilgą laiką mažina jo žmogišką savivertę, pažeidžia orumą, jaučiasi emociškai pažeistas ir nusivylęs, patiria baimę dėl ateities, nes situacija nesikeičia. Pareiškėjas pateikė psichologės D. B. pažymą, kurioje pabrėžiama, kad pareiškėjas patiria frustraciją dėl diskriminacijos, nepilnavertiškumo jausmą, kai yra priverstinėje prašytojo pozicijoje, kai pažeidžiamas konfidencialumas. Pareiškėjas pabrėžė pažeminimo jausmą, kai turi būti priklausomas nuo kitų, nors pats galėtų išreikšti savo valią. Pareiškėjas nurodė, kad negalėjimas lygiaverčiai (ir savarankiškai) balsuoti Lietuvos Respublikos rinkimuose didino pareiškėjo frustracijos lygį, pažeminimo, nepilnavertiškumo, diskriminavimo jausmą. Teismo posėdyje pareiškėjo intensyvius neigiamus išgyvenimus paliudijo liudytoja L. B. ir liudytoja J. Ž.

43. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala nagrinėjamoje byloje įrodyta pareiškėjo paaiškinimais, psichologės pažyma, liudytojų parodymais ir kitais netiesioginiais įrodymais (pareiškėjo el. laiškai ir susirašinėjimas su atitinkamomis institucijomis ir t. t.). Pateikti įrodymai atitinka reikalavimus įrodymams tokio pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-95/2009).

44. Teismas darė išvadą, kad priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos egzistuoja: dėl to, kad VRK neužtikrino pareiškėjui slapto balsavimo principo 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose pareiškėjas patyrė intensyvius, ilgai trunkančius neigiamus išgyvenimus. Dėl to, kad J. Kolaso, Skroblų ir Džiaugsmo rinkimų apylinkės nebuvo pritaikytos asmenims su negalia 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d., 2019 m. gegužės 12 d., 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose, pareiškėjas patyrė intensyvius, ilgai trunkančius neigiamus išgyvenimus.

45. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažinta, kad neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, pažeidimų mastą, trukmę bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismų praktiką, įrodymus, esančius byloje dėl neturtinės žalos dydžio, neturtinės žalos trukmę, atsakovų elgesį (pastangas taisyti situaciją), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus pareiškėjo atžvilgiu padarytiems teisės pažeidimams ir šiuo požiūriu yra teisingas. VRK pažeidė pareiškėjo teises 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose, todėl pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, priteista 400 Eur (po 100 Eur už kiekvienus rinkimus). Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė pareiškėjo teises 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d., 2019 m. gegužės 12 d., 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose, todėl pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteista 600 Eur (po 100 Eur už kiekvienus rinkimus). Likusi pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už VRK ir Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus rinkimų, vykusių nuo 2016 m. spalio 9 d. iki 2019 m. gegužės 26 d., metu dalis atmesta.

46. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundą tenkinus iš dalies, pareiškėjas turi teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas bei su prašymu pateikti dokumentai patvirtino, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 400 Eur už užklausų ir procesinių dokumentų rengimą ir vertinimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje.

47. Atsižvelgdamas į patenkintų (reikalavimas priteisti turtinę žalą tenkintas, reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintas iš dalies) ir nepatenkintų reikalavimų santykį, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti ¼ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, t. y. 350 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendė, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pareiškėjui iš viso priteisė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas padalino po lygiai abiem atsakovams, t. y. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, pareiškėjui priteisė 175 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, pareiškėjui priteisė 175 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

III. 49. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VRK, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, ir priimti naują sprendimą – šią pareiškėjo skundo dalį atmesti. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

49.1. Tiek Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, tiek Seimo rinkimų įstatyme yra numatyta slapto balsavimo principo įgyvendinimo tvarka, pagal kurią rinkėjas, kuris dėl neįgalumo negali balsuoti savarankiškai, turi teisę balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki. Toks balsavimas nėra laikomas slapto balsavimo principo pažeidimu, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad balsavimas padedant kitam asmeniui gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Jeigu pats rinkėjas tokia teise pasinaudoja, nėra pagrindo konstatuoti balsavimo slaptumo principo pažeidimo.

49.2. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iš viso atvyko į rinkimus 2019 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 17 d. Jeigu pareiškėjas savo teise dalyvauti šiuose rinkimuose nepasinaudojo, tai jo teisė į slaptą balsavimą negalėjo būti pažeista. Teismas turėjo nustatyti, ar pareiškėjas buvo atvykęs balsuoti nurodytomis dienomis ir kokie byloje esantys įrodymai tai pagrindžia. Pareiškėjo dalyvavimas 2016 m. spalio 9 d. rinkimuose yra įrodytas 2016 m. spalio 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjas neatliko balsavimo, tačiau, VRK vertinimu, šie pareiškėjo veiksmai savaime neparodo, jog VRK atliko neteisėtus veiksmus, teismas nenurodė, kokius tiksliai neteisėtus veiksmus atliko VRK.

50. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Administracija pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

51. Administracija sutinka su teismo pozicija, kad siekiant, jog pareiškėjas būtų galėjęs savarankiškai pasinaudoti savo teise į slaptą balsavimą, reikėjo parengti biuletenių Brailio raštu ir aprūpinti jais, taip užtikrinant asmenims (įskaitant pareiškėją), turintiems regėjimo negalią, slapto balsavimo principo įgyvendinimą. Remiantis pareiškėjo pateiktais įrodymais, matyti, kad jis buvo iš anksto kreipęsis į VRK, aktyviai domėjosi, prašė tinkamų sąlygų sudarymo. Taigi VRK buvo žinomas pareiškėjo noras balsuoti slaptai ir tai, kokią negalią turi pareiškėjas, todėl nepasiruošimas nepateisinamas.

52. Pareiškėjas E. B. pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

53. Pareiškėjas pažymi, kad sistemiškai ir teleologiškai aiškinant teisės aktus balsavimas padedant kitam asmeniui galimas ir turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Atsakovo cituojamos teisės normos, kuriose numatoma, kad „rinkėjas turi teisę balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki“, numato rinkėjui teisę, bet ne pareigą balsuoti padedamam kito asmens. Priešingu aiškinimu pasireiškia neįgalaus asmens diskriminavimas, kada iš jo atimama pasirinkimo galimybė, nesudaroma galimybė alternatyvai – balsuoti savarankiškai ar pasitelkti kitą asmenį. Vien absoliutaus balsavimo slaptumo neužtikrinimas yra akivaizdus pagrindas pripažinti asmens balsavimo teisės pažeidimą bei tuo pačiu atsakingos institucijos neteisėtus veiksmus.

54. Pareiškėjas pažymi, kad VRK ginčija jo dalyvavimą 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose, tačiau 2019 m. spalio 23 d. rinkimai Lietuvoje išvis nevyko. Pareiškėjas palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teisme, dėl dalyvavimo visuose nurodomuose rinkimuose ir pabrėžia, kad, viena vertus, nesant ginčo pirmojoje instancijoje dėl jo fizinio atvykimo dalyvauti rinkimuose, šį klausimą kelti apeliacinėje instancijoje neleidžia teisės aktai; kita vertus, reikalauti iš pareiškėjo vykti atlikti savo pilietinę pareigą, kada yra visuotinai žinoma, jog to padaryti jis negalės ne dėl nuo jo priklausančių, bet dėl aplinkos kliūčių, už kurių pašalinimą yra atsakingas atsakovas, yra nepagrista ir žemina jo, kaip asmens, orumą. Atitinkamai, kliūčių nepašalinimu ir sistemingu neveikimu ir pasireiškė neteisėti atsakovo veiksmai ir pareiškėjo diskriminavimas dėl turimos negalios.

55. Pareiškėjas E. B. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

55.1. Teismas netinkamai vertino neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes. Teismas priteisė itin mažą, simbolinį, žalos atlyginimo dydį, nepaisant to, kad neteisėti atsakovų veiksmai nukreipti į prigimtines žmogaus teises ir laisves bei konstitucines vertybes. Pareiškėjo vertinimu, simbolinės žalos atlyginimo sumos priteisimas, savo esme lygus situacijai, kai neturtinė žala asmeniui nėra atlyginama visiškai, nors neteisėti veiksmai nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nepateikė pakankamų motyvų, pagrindžiančių teismo sprendimą neturtinę žalą kompensuoti būtent tokia, o ne kitokia suma, bei neanalizavo neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo kriterijų. Todėl nėra aišku, kokios objektyvios aplinkybės lėmė, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai įvertinti konkrečia pinigų suma, kurios dydis iš esmės yra formalus ir nereikšmingas. Teismas nevertino apelianto realiai patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir susijaudinimo intensyvumo, frustracijos lygio, kurį pagrindė prie bylos pridėta psichologės išvada bei pareiškėjo ir liudytojų parodymai. Regos negalią turinčio žmogaus gyvenimo kokybė nėra visavertė dėl daugelio aplinkos kliūčių, tokių kaip pavyzdžiui, viešosios aplinkos nepritaikymas, todėl būtinos valstybės pastangos pritaikant šiems asmenims aplinką plačiąja prasme, taip pat ir rinkimų aplinką, užtikrinant tai, į ką turi teisę bet kuris visuomenės narys, nesudarant kažko išskirtinio, tiesiog pašalinant infrastruktūros kliūtis. Pirmosios instancijos teismo priteistas simbolinis neturtinės žalos dydis (100 Eur atsakovui už vienus rinkimus) nepaveikus, neveiksmingas ir neefektyvus už tokius sistemingus ilgai trunkančius esminių konstitucinių žmogaus teisių pažeidimus.

55.2. Iš atsakovų priteistas neturtinės žalos dydis (100 Eur už rinkimus) neatlieka prevencinės funkcijos. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai maža suma įvertino apelianto orumo pažeidimą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, neatsižvelgė į apelianto, kaip vienos iš labiausiai pažeidžiamos asmenų grupės atstovo, interesą būti vertinamam lygiai su visa visuomene, gyventi ir įgyvendinti savo teises oriai. Nepagrįstai asmens išgyvenimai prilyginti minimaliai sumai, skirtai užtikrinti būtinuosius materialinius poreikius. Nėra aišku, kodėl teismas netaikė vidutinio darbo užmokesčio kriterijaus, kuris labiau atitiktų valstybės politiką mažinti socialinę atskirtį, nuo kurios dažniausiai ir kenčia negalią turintys asmenys. Prašomos priteisti neturtinės žalos dydį pagrindžia ir tai, jog atsakovams buvo žinoma problema ir jie nesiėmė jokių veiksmų iki neįgalieji savo pažeistas teises nepradėjo ginti teismo tvarka. Atsakovai nesilaiko Konvencijos reikalavimų ir neįgyvendina rekomendacijų. VRK ir savivaldybė turėjo galimybę tinkamai pasiruošti rinkimams nuo Konvencijos ratifikavimo, bet aplaidžiai to nedarė.

55.3. Pareiškėjo vertinimu, už kilusią žalą yra solidariai atsakingi abu atsakovai, kadangi žala priežastiniu ryšiu susijusi su abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais. Įvertinus teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad rinkimams suteikiamų balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą judėjimo ir (ar) regėjimo negalią turinčių ir senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams privalo užtikrinti tiek VRK, tiek savivaldybė, kurios atsakingos už viešosios paskirties pastatų pritaikymą specialiesiems poreikiams.

55.4. Būdamas neįgalus asmuo, pareiškėjas sąžiningai klydo nežinodamas apie ieškinio senaties terminą, be to, nors CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nurodyta tęstinio pažeidimo samprata kaip kiekvieną dieną vykstančio pažeidimo, tačiau šiuo atveju objektyviai nėra galimybių rinkimų teisę pažeisti kasdien – būtent dėl šios priežasties, pareiškėjo manymu, teisės į slaptą balsavimą rinkimų metu pažeidimai turėtų būti kvalifikuoti kaip tęstiniai, sistemingai pasikartojantys jau daugelį metų, valstybei neatliekant veiksmų, kuriuos ji privalo atlikti, laikantis tiek tarptautinių, tiek ir nacionalinių nuostatų neįgaliųjų teisių apsaugos srityje, arba ieškinio senatis turėtų būti laikoma praleista dėl svarių priežasčių ir turėtų būti atnaujinama. Taigi ieškinio senaties terminas skundui dėl valstybės neveikimo ir neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti skaičiuojamas nuo paskutiniųjų įvykusių rinkimų, t. y. nuo 2019 m. gegužės 26 d.

56. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

57. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą Administracija nurodo, kad nesutinka, jog priteistas neturinės žalos dydis buvo itin mažas. Pažymi, kad net teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Pareiškėjas buvo pateikęs psichologės D. B. pažymą, tačiau teismo posėdžio metu į Vilniaus miesto savivaldybės atstovės klausimą pareiškėjas atsakė, kad į psichologę kreipėsi prieš rinkimus. Taigi pažyma niekaip nepagrindžia pareiškėjo negatyvių emocijų, kurios tiesiogiai susijusios su vyksiančiais rinkimais. Tik rinkimų dieną nuvykus balsuoti į rinkimų apylinkę būtų galima įvertinti ir konstatuoti faktą – ar atsakovai įvykdė ar nevykdė jiems nustatytus įsipareigojimus tų konkrečių rinkimų metu, tačiau jokiu būdu ne prieš juos. Be to, pareiškėjas turėjo šias galimybes pasirenkant balsavimo vietą ir laiką: a) balsavimas rinkimų dieną: 1) savo apylinkėje; 2) kitoje apylinkėje; b) išankstinis balsavimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Taigi pareiškėjas, pasinaudodamas jam teisės aktais suteikta galimybe pasirinkti balsavimo vietą ir laiką, galėjo išvengti neigiamų emocijų, ir tuo pačiu įgyvendinti jam teisės aktais garantuojamą teisę balsuoti. Vilniaus miesto savivaldybė visiškai sutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, kuris proporcingai paskirstytas tarp abiejų atsakovų ir yra pakankama satisfakcija, kadangi prašomos priteisti neturtinės žalos dydis akivaizdžiai nepagrįstas ir nemotyvuotas.

58. Administracija sutinka su teismo pozicija dėl solidariosios atsakomybės. Vilniaus miesto savivaldybė, veikdama jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, jokių neteisėtų veiksmų kartu su Lietuvos valstybe, atstovaujama VRK, neatliko. Administracijos vertinimu, nesutiktina ir su pareiškėjo pozicija, jog pareiškėjas neva „nežinojo, kad tokia teisė gali būti ginama teisme“. Pats pareiškėjas posėdžio metu patvirtino, jog jau nuo 2000 m. suvokė apie savo teisės pažeidimą. Nėra aišku, kokiais objektyviais argumentais ar teismų precedentais pareiškėjas grindžia savo teiginį dėl tęstinio pažeidimo. Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, teismas tinkamai, pagrįstai, motyvuotai ir objektyviai taikė ieškinio senatį.

59. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VRK pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

60. VRK pažymi, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos sumos objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nepaaiškino, kokie atsakovo veiksmai sukėlė neturtinę žalą, o patirtą žalą grindė tik deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą rinkimuose per 20 metų laikotarpį. Pareiškėjas pateikė tik psichologės pažymą, tačiau iš pažymos neaišku, kada tiksliai pareiškėjas lankėsi pas psichologę – prieš ar po rinkimų. Kitokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatą byloje nėra. VRK nesutinka, kad pareiškėjui priteista itin maža suma, ir pabrėžia, kad civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą.

61. VRK pažymi, kad vykdė visus teisės aktų reikalavimus dėl rinkimų patalpų pritaikymo neįgaliesiems savo kompetencijos ribose. Be to, rinkimų įstatymuose yra specialios normos, skirtos užtikrinti vyresnių ir neįgalių rinkėjų dalyvavimą rinkimuose jiems nustatant specialius dalyvavimo rinkimuose būdus – balsavimas namuose, balsavimas sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos ar globos įstaigose, balsavimas pasitelkiant kitą asmenį, balsavimas iš anksto savivaldybėje. 2019 m. duomenimis, 67 proc. rinkimų apylinkių buvo pritaikytos neįgaliesiems. VRK nesutinka su pareiškėjo nuomone dėl atsakomybės solidarumo, nes teisės aktai skirtingai reglamentuoja VRK ir savivaldybės teises ir pareigas rinkimų procese. VRK vertinimu, ieškinio senaties taikymas nagrinėjamu atveju atitinka teisės aktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 62. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo E. B. prašymo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, solidariai 166,86 Eur turtinei ir 104 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo.

63. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, 166,86 Eur turtinei ir 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, – 600 Eur neturtinei žalai atlyginti; taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, po 175 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

64. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 166,86 Eur turtinę žalą pareiškėjas patyrė samdydamas antstolį faktinių aplinkybių užfiksavimui tam, kad užfiksuoti neteisėtus atsakovo veiksmus. Teismas darė išvadą, kad nurodyta 166,86 Eur suma yra priežastiniu ryšiu susijusi su VRK neteisėtais veiksmais (neužtikrinant slapto balsavimo): dėl to, kad nebuvo užtikrinta galimybė pareiškėjui balsuoti slaptai, jis negalėjo tinkamai pasinaudoti šia savo teise, ką ir užfiksavo antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Dėl neturtinės žalos teismas konstatavo, kad VRK pažeidė pareiškėjo teises 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose (neužtikrino pareiškėjui slapto balsavimo principo), todėl pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, priteista 400 Eur (po 100 Eur už kiekvienus rinkimus). Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė pareiškėjo teises 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d., 2019 m. gegužės 12 d., 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose (J. Kolaso, Skroblų ir Džiaugsmo rinkimų apylinkės nebuvo pritaikytos asmenims su negalia), todėl pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteista 600 Eur (po 100 Eur už kiekvienus rinkimus). Likusi pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už VRK ir Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus rinkimuose, vykusiuose nuo 2016 m. spalio 9 d. iki 2019 m. gegužės 26 d., dalis atmesta.

65. Apeliacinius skundus pateikė tiek atsakovas, tiek pareiškėjas. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VRK, apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, tiek Seimo rinkimų įstatyme yra numatyta slapto balsavimo principo įgyvendinimo tvarka, pagal kurią rinkėjas, kuris dėl neįgalumo negali balsuoti savarankiškai, turi teisę balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, todėl pažeidimas konstatuotas nepagrįstai. VRK pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iš viso atvyko į rinkimus 2019 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 17 d. Jeigu pareiškėjas savo teise dalyvauti šiuose rinkimuose nepasinaudojo, tai jo teisė į slaptą balsavimą negalėjo būti pažeista.

66. Pareiškėjas E. B. apeliaciniame skunde mano, kad teismas netinkamai vertino neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes. Teismas priteisė itin mažą, simbolinį žalos atlyginimo dydį. Pareiškėjo vertinimu, už kilusią žalą yra solidariai atsakingi abu atsakovai, kadangi žala priežastiniu ryšiu susijusi su abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas, nes teisės į slaptą balsavimą rinkimų metu pažeidimai turėtų būti kvalifikuoti kaip tęstiniai, sistemingai pasikartojantys jau daugelį metų. Pareiškėjas taip pat prašo šį terminą atnaujinti.

67. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1101-442/2021).

68. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, ir, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teismo sprendimo motyvų nebekartoja ir, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, juos tik papildo.

69. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas, nes teisės į slaptą balsavimą rinkimų metu pažeidimai turėtų būti kvalifikuoti kaip tęstiniai, sistemingai pasikartojantys jau daugelį metų. Pareiškėjas taip pat prašo šį terminą atnaujinti.

70. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

71. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2019 m. kovo 21 d., prašė priteisti patirtos žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2000 m. kovo 19 d. savivaldybių tarybų rinkimų. Atsakovus Lietuvos valstybę ir Vilniaus miesto savivaldybę atstovaujantys VRK ir Administracija prašė taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas pats nurodė, kad jau 2000 m. suprato, jog negalės tinkamai dalyvauti rinkimuose, patirtą žalą siejo su jau 2000 metais patirtais išgyvenimais, kuriuos patvirtino ir liudytojos, taigi pareiškėjas jau 2000 metais žinojo apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo už neteisėtus atsakovų veiksmus dėl rinkimų, vykusių nuo 2000 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 1 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusių aplinkybių, kliudžiusių jam laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios. Teisėjų kolegijai tokių aplinkybių taip pat nenustačius, nėra pagrindo šį terminą atnaujinti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundo dalį dėl žalos atlyginimo nuo 2000 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 1 d. atmetė pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį.

72. VRK apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme, tiek Seimo rinkimų įstatyme yra numatyta slapto balsavimo principo įgyvendinimo tvarka, pagal kurią rinkėjas, kuris dėl neįgalumo negali balsuoti savarankiškai, turi teisę balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, todėl pažeidimas, VRK vertinimu, konstatuotas nepagrįstai.

73. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog teisės aktuose yra įtvirtinta rinkėjo, kuris dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali balsuoti įprasta tvarka, t. y. asmeniškai ir slaptai, teisė balsuoti padedant kitam asmeniui, kuriuo asmuo pasitiki, tačiau tuo pačiu sutiktina, kad valstybei, visų pirma, tenka pareiga visiems asmenims sudaryti galimybes balsuoti asmeniškai ir slaptai, o balsavimas padedant kitam asmeniui turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai objektyviai kitokiu būdu nėra galima / itin sudėtinga užtikrinti balsavimo teisės realizavimą, arba rinkėjo, kuris dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali balsuoti įprasta tvarka, pasirinkimu. Kaip nurodė pareiškėjas, gali susidaryti situacijos, kai asmens, kuriuo jis pasitiki, nebus arba jis konkrečiu atveju negalės padėti regėjimo negalią turinčiam asmeniui, todėl vien dėl to regėjimo negalią turintis asmuo neturėtų prarasti teisės balsuoti. Tuo labiau, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas ne kartą prieš rinkimus iš anksto kreipėsi į VRK ir aktyviai domėjosi dėl tinkamų sąlygų sudarymo, taigi pareiškėjo noras balsuoti slaptai nebuvo netikėtas valstybės institucijoms. Riboti finansiniai pajėgumai taip pat negali pateisinti VRK neveikimo, nes byloje nustatyta, kad tokios problemos išsprendimas (tai buvo padaryta prieš 2019–2020 m. rinkimus, be kita ko, parengus specialias rinkimų biuletenių įmautes, kurios sudarė galimybes akliesiems ir silpnaregiams balsuoti be kitų asmenų pagalbos) nepareikalavo neproporcingai didelių kaštų, ką patvirtina į bylą pateiktos 2018 m. gruodžio 19 d. informacinių leidinių apie 2019–2020 m. vyksiančius visuotinius rinkimus Brailio raštu parengimo, spausdinimo ir platinimo paslaugų teikimo sutartis, 2019 m. sausio 22 d. spausdinimo paslaugų teikimo sutartis.

74. Nors VRK apeliaciniame skunde pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas iš viso atvyko į rinkimus 2016 m. spalio 23 d. (nurodyta 2019 m. spalio 23 d., tačiau iš viso konteksto akivaizdu, jog tai yra rašymo apsirikimas ir VRK apeliaciniame skunde kalbama apie 2016 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus), 2019 m. kovo 17 d., įvertinus pareiškėjo nurodytus argumentus (2016 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, 2019 m. kovo 17 d. pakartotiniuose savivaldybių tarybų rinkimuose pareiškėjas balsavimo teisės negalėjo įgyvendinti, nes jis neturėjo lydinčio asmens, o situacija nebuvo pasikeitusi, t. y. nebuvo galimybės savarankiškai patekti ir orientuotis rinkimų apylinkėje, savarankiškai užpildyti biuletenį ir balsuoti), aplinkybes, kurių neginčija ir atsakovas (kvestionuodama išlaidų, pareiškėjo patirtų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimui pagrįstumą, VRK nurodė, jog ginčo dėl to, kad situacija per 20 metų nesikeitė – t. y. nebuvo spręstas aplinkos pritaikymo klausimas, nėra), nėra pagrindo abejoti pareiškėjo teiginiais, kad jis siekė realizuoti savo balsavimo teisę 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose.

75. Pareiškėjo vertinimu, už kilusią žalą yra solidariai atsakingi abu atsakovai, kadangi žala priežastiniu ryšiu susijusi su abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais.

76. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad prievolė būtų susijusi su atsakovų bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Priešingai, teismas pabrėžė, kad VRK Apraše Nr. 1 ir Apraše Nr. 2 buvo aiškiai nustačiusi reikalavimus, kurių privalu laikytis, tačiau būtent Vilniaus miesto savivaldybė, tinkamai nepritaikiusi patalpų neįgaliųjų asmenų balsavimui, neužtikrino galimybės pareiškėjui dalyvauti balsavime. Tuo tarpu slapto balsavimo principo pažeidimas sietas būtent su VRK kompetencijai priskirtinais veiksmais. Pareiškėjas, nurodydamas argumentus dėl solidariosios atsakovų atsakomybės, iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad nustatyti skirtingi VRK ir Administracijos neteisėti veiksmai. Nustačius, kad žala kilo iš skirtingų pažeidimų, kuriuos atliko atskiri subjektai, solidarioji atsakomybė pagrįstai netaikyta.

77. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat mano, kad teismas netinkamai vertino neturtinės žalos dydžiui reikšmingas aplinkybes. Anot pareiškėjo, teismas priteisė itin mažą, simbolinį žalos atlyginimo dydį.

78. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-712-556/2020).

79. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1878-442/2018).

80. Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo sprendė įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, išklausęs liudytojų parodymus bei atsižvelgdamas į kitus reikšmingus duomenis. Teismas skunde prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino, atsižvelgęs į pažeidimų mastą, trukmę bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismų praktiką, įrodymus, esančius byloje dėl neturtinės žalos dydžio bei atsakovų elgesį (pastangas taisyti situaciją). Pirmosios instancijos teismas, skirtingai nei teigia pareiškėjas, analizavo neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat vertino pareiškėjo patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pateiktą psichologės išvadą, liudytojų L. B. ir J. Ž. parodymus apie pareiškėjo patirtus išgyvenimus ir kitus netiesioginius įrodymus (pareiškėjo el. laiškus ir susirašinėjimą su atitinkamomis institucijomis ir t. t.). Pareiškėjas, nesutikdamas su priteistu žalos atlyginimo dydžiu, apeliaciniame skunde nenurodo objektyvių argumentų, kad teismas būtų netyręs kokių nors reikšmingų aplinkybių ar atmetęs kokius nors įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas neturtinės žalos atlyginimo dydžiui aktualias aplinkybes, o pareiškėjas pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas svarstyti, kad pareiškėjui priteistas netinkamo dydžio neturtinės žalos atlyginimas, apeliaciniame skunde nenurodė.

81. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

82. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, nėra pagrindo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan