Legislator Case Law & Legislation
df2128d5-9090-49fe-81ef-cdd7925fb287 AI generated

df2128d5-9090-49fe-81ef-cdd7925fb287 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number df2128d5-9090-49fe-81ef-cdd7925fb287
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

Legislator headnote

AI generated

df2128d5-9090-49fe-81ef-cdd7925fb287 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ (LAT 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, LAT 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015). PareiÅ¡kėjas I. S. siekia nustatyti faktÄ , kad jo sesuo A. M. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). IÅ¡ prie pareiÅ¡kimo pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini) , namų knygoje esančių duomenų matyti, kad A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-767-405/2019 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00935-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 3.4.5.15.2 VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 7 d. Å venčionys Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mų teisėja Nijolė Lisauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal I. S. (I. S.) pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotu asmeniu Valstybe, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas I. S. pareiÅ¡kimu praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad jo sesuo A. M., mirusi (duomenys neskelbtini) , pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Nurodo, kad jo sesuo 1999 m. iÅ¡ V. P. (V. P.) nusipirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , už kurį dalį kainos sumokėjo iÅ¡ karto, o likusiÄ dalį susitarė sumokėti per dvejus metus. A. M., pagal susitarimÄ su V. P., bute apsigyveno 1999-06-08.

Ji susitartu terminu atsiskaitė už butÄ , tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes (duomenys neskelbtini) V. P. mirė. Po V. P. mirties A. M. liko gyventi bute, gyveno jame iki mirties (2018-01-16) ir valdė kaip savo nuosavybę. Šį turtÄ A. M. valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ilgiau nei deÅ¡imt metų, mokėjo mokesčius savo vardu, ji nebuvo įgijusi nuosavybės į butÄ . Nekilnojamojo turto registre butas iki Å¡iol registruotas V. P. vardu, tačiau Å¡ios aplinkybės pagrindu negali bÅ«ti netenkinamas pareiÅ¡kimas, jei pasitvirtintų aplinkybės dėl faktiÅ¡kai sudaryto, bet tinkamai neįforminto, buto pirkimo-pardavimo sandorio.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis po sesers mirties priėmė palikimÄ , todėl, nustačius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , padidėtų palikimo apimtis. Suinteresuoto asmens atstovė VÄ® Turto bankas atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. PareiÅ¡kimas atmetamas. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ , tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 str. 2, 3 d.);

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); t. y. valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ (LAT 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, LAT 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015). PareiÅ¡kėjas I. S. siekia nustatyti faktÄ , kad jo sesuo A. M. įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). IÅ¡ prie pareiÅ¡kimo pateikto iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini) , namų knygoje esančių duomenų matyti, kad A.

M. 1999-06-08 deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu, esančiu (duomenys neskelbtini) , iÅ¡ atsiskaitymo knygelėje esančių duomenų nustatyta, kad už sunaudotÄ elektros energijÄ nuo 2001-05-17 moka A. M.. Byloje esančiais duomenimis patvirtinama, kad A. M. vieÅ¡ai ir nepertraukiamai naudojosi turtu, jį valdė ir prižiÅ«rėjo, tačiau rÅ«pinimasis turtu, turto iÅ¡laikymas pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti daikto valdymÄ kaip savo. CK 4.69 str. 3 d. nustatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Å¡iais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-67/2011). Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Kito asmens nuosavybės teisė įregistruojama vieÅ¡ame registre esant nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui (pagrindams) ir kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo (tačiau ne dėl procedÅ«rinio registracijos pažeidimo), nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 str. 1 d.

Priešingu atveju būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 str.), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , įregistruotas V.

P. vardu, V. P. nuosavybės teisė nenuginčyta. V. P. (duomenys neskelbtini) mirė, tačiau, mirus nekilnojamųjų daiktų savininkui, nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus pereina jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ , o kai įpėdinių nei pagal įstatymÄ nei pagal testamentÄ nėra, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Å iuo atveju paveldėjimas galimas ir faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti, o nesant įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , paveldimas turtas pereina valstybei (CK 5.62 str.).

Pagal LAT praktikÄ , tai, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nėra valstybės nuosavybė (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). LR CK 4.69 str. 3 d. imperatyviai nustatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į kitiems asmenims priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo ir įgyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nenustačius nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinų sÄ lygų visumos, nėra pagrindo pripažinti A. M. nuosavybės teisę į butÄ Ä¯gyjamosios senaties bÅ«du. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 533 str., CK 4.68–4.71 str., n u s p r e n d ž i a : Atmesti I. S. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Å venčionių rÅ«mus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė