Legislator Case Law & Legislation
df20fb57-4bb1-4670-b1cf-b623a70be80a AI generated

Lithuanian court partially allows work injury claim, awarding half damages and splitting litigation costs between parties.

Case Number df20fb57-4bb1-4670-b1cf-b623a70be80a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The Alytus District Court partially dismissed the plaintiff's claim for work-related injury damages, awarding 49,925.81 EUR in compensation while rejecting the full 101,294.71 EUR request. The court found that the employer failed to adequately train the employee on safety protocols for the specific machinery used, contributing to the accident, but did not accept the plaintiff's assertion of sole employer fault. Consequently, the court ordered the employer to pay the awarded damages, litigation costs, and interest, while requiring the plaintiff to reimburse the employer for the portion of legal fees corresponding to the rejected claim.

Legislator headnote

AI generated

CPK 623 straipsnio 1 dalis; CPK 624 straipsnio 1 dalis: When an employer's failure to provide proper safety training contributes to a work injury, the court may apportion liability and award partial damages, requiring the injured party to bear costs associated with the rejected portion of their claim.

Keywords

AI generated
work injury compensation employer safety training partial liability apportionment litigation cost allocation labor law negligence machine safety protocols Lithuanian Civil Procedure Code

Cited Legislation

AI generated
CPK 93 straipsnio 1 dalis
1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
CPK 92 straipsnis
Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš atsakovės valstybei priteistina 9,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–265 straipsniai
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-691-887/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-821-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.3.8.7.; 2.6.10.2..; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.16.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.;3.2.6.1.(S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 18 d.Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agnė Petkevičienė,sekretoriaujant R. Š., A. Č., R. M.,dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovui advokatui L. D., atsakovės UAB „L.“ atstovui advokatui M. V.,žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „L.“ dėl žalos, padarytos asmens sveikatai darbo metu, atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas A. K. 2018-05-31 patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ UAB „L.“: 1) 101 294,71 Eur žalos atlyginimÄ ; 2) 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria priteista 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, visiÅ¡ko įvykdymo dienos; 3) 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos;

4) ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas A. K. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad tarp jo ir atsakovės 2013 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 402, kurios pagrindu jis buvo priimtas į darbÄ atlikti medžio pjovimo staklių operatoriaus (staklininko) pareigas. IeÅ¡kovas 2013 m. balandžio 18 d. pradėjo dirbti prie skersavimo staklių atsakovės lentpjÅ«vėje (duomenys neskelbtini), o 2014 m. gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) lentpjÅ«vės vadovo L. P. sprendimu, buvo perkeltas dirbti prie daugiapjÅ«klių iÅ¡ilginio medienos pjovimo staklių.

Darbo minėtomis staklėmis ypatumus ieÅ¡kovui ribotai pristatė prie jų tuo metu dirbęs E. N.. Prie iÅ¡ilginio medienos pjovimo staklių dirbęs E. N. 2015 m. kovo 4 d. paaiÅ¡kinime nurodo, kad su atsakove jau buvo sutaręs nutraukti darbo sutartį, tačiau prieÅ¡ tai dar pažadėjo parodyti ieÅ¡kovui, kaip dirbti su minėtų staklių valdymo pultu. E. N. teigia kelis kartus įspėjęs ieÅ¡kovÄ , kad prieÅ¡ lipant ant staklių bÅ«tina įsitikinti, jog diskiniai pjÅ«klai nustojo suktis.

IeÅ¡kovas 2015 m. vasario 13 d., kaip įprastai, atvyko į darbÄ 7.30 val. TÄ dienÄ buvo pjaunami viengubo pjovimo puÅ¡iniai rÄ stai, kurių ilgis - 2,5 m., o storis - 14-30 cm. IeÅ¡kovas prie staklių dirbo visÄ darbo dienÄ ir baigęs pjauti rÄ stus, maždaug 15.45 val. iÅ¡jungė stakles, nulipo nuo valdymo aikÅ¡telės ir ruošėsi sutvarkyti darbo vietÄ . Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos akte nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ Å¡ono priėjęs prie staklių pamatė, kad juda pjuvenų Å¡alinimo transporteris, todėl grįžo prie valdymo pulto ir jį iÅ¡jungęs vėl atėjo prie pjÅ«klų.

Tada, kaip įprastai, paėmęs oro kompresoriaus guminę žarnÄ suspausto oro pagalba nupÅ«tė nuo darbinio stalo susikaupusias pjuvenas. Praėjus kelioms minutėms, ieÅ¡kovas pažvelgė į pro apsauginį gaubtÄ besimatančius diskinius pjÅ«klus ir susidarė įspÅ«dį, kad Å¡ie nustojo suktis. Tuomet, norėdamas iÅ¡valyti likusias pjuvenas, ieÅ¡kovas mėgino pakelti gaubtÄ , tačiau to nespėjo padaryti, nes antrasis diskinis pjÅ«klas, kurio iÅ¡ po apsauginio gaubto nesimatė, vis dar sukosi.

Besisukantis antrasis diskinis pjÅ«klas įtraukė ieÅ¡kovo laikomÄ oro kompresoriaus guminę žarnÄ , o su ja ir ieÅ¡kovo deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , kuriÄ sužalojo negrįžtamai. IeÅ¡kovas, rėkdamas iÅ¡ skausmo nuÅ¡oko nuo staklių, o netoliese dirbę kiti darbuotojai paÅ¡aukė darbų vadovÄ L. P., kurio nurodymu ieÅ¡kovas įmonės transportu buvo iÅ¡vežtas į Kauno klinikas. Dėl sunkių sužalojimų, tos pačios dienos vakare ieÅ¡kovui buvo atlikta deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos amputacija.

SekančiÄ dienÄ po operacijos, t. y. 2015 m. vasario 14 d., ieÅ¡kovo ligoninėje aplankyti atvyko atsakovės direktorius S. P. su žmona L. P. ir sÅ«numi, (duomenys neskelbtini) lentpjÅ«vės vadovu, L. P.. Jie ieÅ¡kovui pažadėjo patirtÄ Å¾alÄ kompensuoti ir padavė pasiraÅ¡yti kažkokį dokumentÄ , teigdami, kad po nelaimingo atsitikimo darbe, tai padaryti buvo bÅ«tina. Tyrimo akte nustatyta, kad daugiapjÅ«klės iÅ¡ilginio medienos pjovimo staklės, kuriomis susižeidė ieÅ¡kovas, pagamintos Vokietijoje, pirktos Lenkijoje iÅ¡ Italijos įmonės „V.

B. - Weber 28“. Atsakovė Å¡ias dėvėtas stakles įsigijo 2011 m. sausio 12 d., tačiau gamintojo nustatytų naudojimo dokumentų visÄ eksploatavimo periodÄ neturėjo. Eksploatuojant stakles nebuvo įvertinta profesinė rizika, neįvertintas staklių atitikimas saugos darbe norminiams aktams ir jų pavojingumas. Pastebėta, kad staklės nėra pažymėtos CE ženklu, žyminčiu gaminio atitiktį esminiams Europos SÄ jungos normų reikalavimams dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos, ir į rinkÄ naudojimui iÅ¡leistos neturint atitiktį patvirtinančių dokumentų.

Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad staklės nelaimingo atsitikimo metu neatitiko saugos reikalavimų. Tyrimo akte konstatuota, kad nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė keletas priežasčių, o bÅ«tent: darbo priemonės - daugiapjÅ«klių iÅ¡ilginio medienos pjovimo staklių - neatitikimas saugos ir sveikatos reikalavimams, nes eksploatuojamos neįrengus automatinio stabdymo įtaiso, kuris sustabdytų įrankį per trumpÄ laikÄ , jei stabdant lėčiau atsiranda sÄ lyčio su juo rizika; eksploatuojamos neturint gamintojo nustatytų naudojimo dokumentų; eksploatuojamos nepaženklintos CE ženklu.

Saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas: ieÅ¡kovui leista dirbti medžio pjovimo staklių operatoriumi (staklininku) prieÅ¡ tai jo neapmokius ir neatestavus įmonėje nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo tvarka; ieÅ¡kovui leista dirbti medžio pjovimo staklių operatoriumi (staklininku) prieÅ¡ tai jo nesupažindinus su daugiapjÅ«klių medžio pjovimo staklių gamintojų nustatytais darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais; pažeisti saugos ir sveikatos instrukcijų darbo vietoje, privalomų darbuotojams, reikalavimai, o bÅ«tent reikalavimas staklių valymÄ atlikti tik iÅ¡jungus elektros variklį ir pilnai sustojus besisukančioms dalims.

IÅ¡vardytos priežastys tiesiogiai lėmė nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, kurio pasekmė - negrįžtamas ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimas, tačiau už žalÄ atsakinga atsakovė vis dar nėra atlyginusi jokių ieÅ¡kovo patirtų nuostolių. Darbdavio pareiga užtikrinti saugias ir tinkamas darbo sÄ lygas bei užtikrinti darbuotojų apmokymÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018, taip pat buvo konstatuota, kad dėl nelaimingo atsitikimo ir dėl jos atsiradusios žalos yra visiÅ¡kai atsakinga atsakovė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. buvo 299,76 Eur (bruto), o 2015 m. sausio mėn. 642,17 Eur (bruto), į tai, kad pagal tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ praktikÄ ieÅ¡kovui kiekvienÄ mėnesį buvo mokami priedai prie atlyginimo (atlyginimas nuo iÅ¡dirbio) ir 2014 m. lapkritį ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta 217,21 Eur (bruto), 2014 m. gruodį - 245,33 Eur (bruto), o 2015 m. sausį – 238,00 Eur (bruto), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d.

Nutarimu Nr. 650 patvirtinto „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ 4.1 ir 4.3 punktais, darytina išvada, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis 2015 m. vasario mėn. buvo 647,41 Eur (bruto), t. y. 502,91 Eur (neto). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra jauno amžiaus, į tai, kad nelaimės metu šalies vidutinis darbo užmokestis buvo 543,60 Eur (neto), šiuo metu 700,20 Eur (neto), taip pat auga minimalus darbo užmokestis, tikėtina, kad ieškovo darbo užmokestis, jeigu jis nebūtų sužalotas darbe ir taip netekęs 50 procentų darbingumo, būtų žymiai didesnis.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 2017 m. IV ketvirtį asmens dirbančio medienos gaminių gamyboje darbo užmokestį sudarė vidutiniškai 843,00 Eur (bruto), 664,45 Eur (neto). Ieškovui nuo 2016 m. rugpjūčio 21 d. neterminuotai nustatytas 50 procentų darbingumas, t. y. jis dėl trauminės plaštakos amputacijos neteko 50 procentų darbingumo. Ieškovui paskirta netekto darbingumo pensija, kuri siekia 105,97 Eur per mėnesį, taip pat netekto darbingumo periodinė kompensacija, kuri siekia 105,13 Eur per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, bei ieškovo, kaip talentingo darbuotojo sugebėjimais, mano, kad jeigu ieškovas nebūtų sužalotas darbe ir netekęs 50 procentų darbingumo, šiuo metu jis turėtų gauti mažiausiai 650,00 Eur darbo užmokestį. Ieškovas neteko 50 procentų darbingumo, taigi neteko galimybės gauti ir 50 procentų pajamų, t. y. 325,00 Eur (650 x 50 proc.). Kadangi ieškovas yra iš dalies darbingas, jis iki šiol sugebėjo periodiškai gauti papildomų pajamų dirbdamas sargu, tačiau šie darbo santykiai buvo neilgalaikiai, iš jų gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, o kito kvalifikuoto darbo ieškovas negali dirbti dėl sveikatos sužalojimo.

Taigi, ieÅ¡kovui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo pensija ne visiÅ¡kai padengia (padengs) jo patirtÄ Å¾alÄ , t. y. mokama suma nepadengia 113,90 Eur netektų pajamų ((105,13+105,97) - 325). IeÅ¡kovui galutinį nedarbingumo lygį nustatė 2016 m. rugpjūčio mėn., kuomet ieÅ¡kovui buvo 27 m., o tai reiÅ¡kia, kad jam iki pensinio amžiaus (65 metų) liko 37 metai ir 7 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo sužalojimai yra neatstatomi, negrįžtami, o nedarbingumo lygis nustatytas neterminuotai, darytina iÅ¡vada, kad ir jam nustatytas 50 procentų nedarbingumas nesumažės visÄ jo darbingÄ laikotarpį.

Todėl iÅ¡ atsakovės priteistina 51 368,90 Eur (vieno mėnesio negautų pajamų (113,90 Eur) už 451 mėn.) suma negautų pajamų. Ortopedas pateikė ieÅ¡kovui pasiÅ«lymÄ , kuriame plaÅ¡takos protezo kaina siekia 49 925,81 Eur su PVM. Sveikos rankos negali atstoti joks protezas, todėl, vadovaujantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu, siekiant ieÅ¡kovÄ maksimaliai sugrÄ Å¾inti į prieÅ¡ nelaimingÄ atsitikimÄ darbe buvusiÄ padėtį, darytina iÅ¡vada, kad tam, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų priteista pinigų suma pakankama mioelektriniam protezui įsigyti, pakanka vien fakto, kad Å¡is protezas gali bÅ«ti pritaikomas ieÅ¡kovui.

Å iuo atveju mioelektrinio protezo pritaikomumas yra patvirtintas gydytojo rekomendacijomis. Todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės mioelektrinio protezo įsigijimo iÅ¡laidas – 49 925,81 Eur. Ä®vertinus praÅ¡omų priteisti negautų pajamų ir protezavimo iÅ¡laidų dydį, ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ iÅ¡ atsakovės priteisti 101 294,71 Eur žalos atlyginimÄ .IeÅ¡kovo atstovas advokatas L. D. teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieÅ¡kinį ir papildomai paaiÅ¡kino, kad pasisakius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, ginčas vyksta dėl turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad dėl įvykio kaltas darbdavys, neatsargumo elementai nereikÅ¡mingi Å¡ioje byloje. CK, Konstitucijos 30 straipsnis numato visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ , asmuo turi bÅ«ti grÄ Å¾intas maksimaliai į pradinę padėtį. PraktiÅ¡kai nėra nei vieno tinkamo protezo, kuris sugrÄ Å¾intų rankÄ , maksimalus rezultatas gali bÅ«ti pasiektas tik su mioelektriniu protezu. Patirtis rodo, kad su tokiais protezais žmonės laimi olimpiadose, vadinasi puikiai veikia praktikoje ir galimybė yra, kuri nekainuoja milijono, 49 000,00 Eur įmonei yra protinga suma.

Net ir tokiu atveju galima kalbėti tik apie santykinai visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ , nes niekada ranka nebus tokia kokia buvo. Atsakovė verslininkė, kuri pelnosi iÅ¡ medienos darbų. Å ios Å«kinės veiklos įmonėms reikia prisiimti rizikÄ , atsakomybę. Atsakovė vengia atsakomybės, prisigalvoja ciniÅ¡kų argumentų, teigia, kad ieÅ¡kovo sužalojimas nėra ypatingas. Tačiau matosi, kokia yra ieÅ¡kovo ranka, koks yra estetinis ir fizinis pakenkimas. Valstybė Å¡iam žmogui gali padėti, priteisdama žalos atlyginimÄ ir sugrÄ Å¾indama jo bÅ«klę kiek galima maksimaliai į ankstesnę padėtį, kad sužalota ranka atrodytų kaip kita sveika ranka.

Posėdyje buvo iÅ¡klausytos dvi ortopedijos mokyklos, senoji - vadovaujasi tarybiniais metodais, siÅ«lo protezÄ , kurio pirÅ¡tai nejuda, tvirti ir iÅ¡klausyta Å¡iuolaikinė mokykla. IeÅ¡kovas Å¡iandien dirba sargo darbÄ , nors jis imlus ir protingas. Pajamos, kurias gauna, sudaro 50 procentų likusio darbingumo. Anksčiau jis buvo geriausias lentpjÅ«vės darbuotojas, tikėtina, kad vėliau jis bÅ«tų pradėjęs vadovauti grupelei žmonių, vėliau vadovybė bÅ«tų pastebėjusi, pakėlusi jį pareigose.

PanaÅ¡u, kad bÅ«tų buvusi nebloga karjera toje ar kitoje įmonėje. Dabar jis niekam nereikalingas, iÅ¡mestas likimo valiai, žala nebuvo atlyginta, kol nebuvo imtasi teisminių priemonių. Byloje yra gydytojų rekomendacijos, viena iÅ¡ jų tai yra kojos pirÅ¡tų persodinimas arba egzoprotezas. IÅ¡siaiÅ¡kinta, kad egzoprotezas yra iÅ¡orinis protezas, o mioelektrinis protezas – egzoprotezo rūšis. Yra alternatyva, užsidėti atsakovės siÅ«lomÄ kosmetinį protezÄ , kurio privalumai, kad galima kažkÄ pakelti, važiuoti motociklu.

Kita alternatyva toliau luoÅ¡inti ieÅ¡kovÄ ir persodinti kojos pirÅ¡tus ant rankos, kas reiÅ¡kia papildomÄ skausmÄ , moralinÄ Å¾ala, sužalotÄ kojÄ . Bet yra dar viena galimybė - mioelektrinis protezas, kuris minimaliai atstato pirÅ¡tų funkcijas. Atsakovės tvirtinimu, kad mioelektrinis protezas yra gendantis, reikalaujantis techninio aptarnavimo, neva praėjus dviems metams jį galima iÅ¡mesti, tačiau nėra jokio pagrindo daryti tokias iÅ¡vadas. Ä®monės „Idemus“ gydytojai teikia savo pasiÅ«lymus nematę paciento.

Atsakovės netenkina protezo kaina, tačiau pati atsakovė kainos dydžio nepaneigė, nes pigesnių mioelektrinių protezų nėra. Negautos pajamos grindžiamos prognozavimu, darbdavys teigė, kad ieÅ¡kovas buvo geriausias darbuotojas, be to neatsižvelgiama į infliacijÄ . Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas gauna pensijÄ ir dar uždirba, dėl ko po traumos jo pajamų gavimo galimybės pagerėjo. IeÅ¡kovas nenorėjo patirti tokiÄ traumÄ ir nenori gyventi iÅ¡ pensijos. Jis nori galimybės užsidirbti pajamas.

IeÅ¡kovas A. K. teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus, palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei savo atstovo paaiÅ¡kinimus.Atsakovė UAB „L.“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad jis buvo netinkamai instruktuotas, apmokytas, jam nebuvo pravesti pirmosios pagalbos ir higienos įgÅ«džių mokymai, jam nebuvo skirta stažuotė ir tai anot ieÅ¡kovo neturėjo įtakos jo patirtai traumai, mano, kad Å¡ie ieÅ¡kovo argumentai nėra laikytini priežastimi įtakojusia nelaimingo atsitikimo atsiradimÄ .

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad, ieškovas buvo supažindintas su Staklininko saugos ir sveikatos instrukcija, su Daugiapjūklių staklių naudojimo saugaus ir sveikatos instrukcija, kurių jis nesilaikė. Ieškovas taip pat nesilaikė kitų, atsakovės lokaliuose teisės aktuose nustatytų saugaus darbo reikalavimų - Darbo tvarkos taisyklių, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos, Staklininko pareiginių nuostatų. Ieškovas teigia, kad su aukščiau nurodytais reikalavimais jis supažindintas nebuvo, tačiau šias aplinkybes paneigia paties patikslintame ieškinyje nurodomi paaiškinimai, kad jam naudojamų staklių veikimo principai buvo žinomi.

Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų laikęsis paties nurodomos bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nelaimingas atsitikimas nebÅ«tų įvykęs. Tai yra konstatuota tiek nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte, tiek baudžiamojoje byloje esančioje tyrimo medžiagoje. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 51 368,90 Eur (vieno mėnesio negautų pajamų (113,90 Eur) už 451 mėn.) sumÄ negautų pajamų. Atsakovės manymu, ieÅ¡kovo pateiktas negautų pajamų sumos apskaičiavimo bÅ«das bei metodika yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisingi.

IeÅ¡kovas, 2018-05-23 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡iuo metu jam nustatytas netekto nedarbingumo lygis siekia ne 50 procentų, o 45 procentus. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo apskaičiuota bei nurodyta negautų pajamų dydžio suma negali bÅ«ti laikytina teisinga. IeÅ¡kovas negautų pajamų sumÄ skaičiuoja vertindamas ne savo paties gautas pajamas darbo atsakovo įmonėje metu, tačiau imdamas asmens, dirbančio medienos gaminių gamyboje darbo užmokesčio vidurkį 2017 m. IV ketvirtyje.

IeÅ¡kovas nurodo, kad jo negautos pajamos turi bÅ«ti apskaičiuojamos vadovaujantis nelaimingo atsitikimo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. Nutarimu Nr. 650 patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡u“, kuris nustatė, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi Å¡ių taisyklių: skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui mokėtina vidutinio darbo užmokesčio suma sudaro 426,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovo negautos pajamos turi būti apskaičiuojamos vadovaujantis būtent šiuo, o ne kitu dydžiu. Nors ieškovas 2018-05-30 patikslintame ieškinyje užsimena apie tai, kad jis gauna pajamas iš darbinės veiklos, tačiau pateiktame negautų pajamų apskaičiavime, šių pajamų neskaičiuoja. Pažymėtina tai, kad 2017-11-17 įvykusio teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis dirba UAB „G.“, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro 350,00-370,00 Eur.

Atliekant ieÅ¡kovo negautų pajamų skaičiavimus, Å¡ios pajamos neabejotinai turi bÅ«ti vertinamos. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo teiginiai neva jo gautinos per mėnesį pajamos dėl nustatyto nedarbingumo sudaro bei sudarys 325,00 Eur yra visiÅ¡kai neteisingi ir klaidinantys. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, jo gaunamos pajamos, įvertinant gaunamas VSDFV mokamas iÅ¡mokas, ne tik nesumažėjo, tačiau netgi padidėjo. IÅ¡ ieÅ¡kovo keičiamos pozicijos bei skirtingų negautų pajamų skaičiavimo bÅ«dų, ieÅ¡kovas vadovaujasi ne objektyviais kriterijais paremtais teiginiais, tačiau savo paties subjektyvia nuomone paremtais spėjimais apie tikėtinai ateityje jam mokėtinÄ darbo užmokestį.

Dėl nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam 51 368,90 Eur negautų pajamų sumÄ , yra nepagrįstas ir atmestinas. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 49 925,81 Eur dydžio protezavimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas savo reikalavimo teisę į protezavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ grindžia vieninteliu byloje pateiktu raÅ¡ytiniu įrodymu 2016-06-01 UAB „P. P.“ komerciniu pasiÅ«lymu „Dėl mioelektrinių pirÅ¡tų protezo „Touch bionics“ pagaminimo“. Atsakovės manymu, Å¡is ieÅ¡kovo pateiktas komercinis pasiÅ«lymas negali bÅ«ti pripažintas vieninteliu ir neginčijamu įrodymu, suteikiančiu teisę priteisti ieÅ¡kovo naudai ypatingai didelę 49 925,81 Eur sumÄ .

Sprendžiant protezavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , visų pirma turėtų bÅ«ti susipažįstama su civilinėje byloje pateiktais medicininiais dokumentais, gydytojų bei medicinos specialistų iÅ¡vadomis bei rekomendacijomis, įvertintas ieÅ¡kovo patirtos traumos pobÅ«dis, taip pat taikomų protezavimo priemonių tipas, specifika bei pritaikomumas. IeÅ¡kovas yra pateikęs komercinį pasiÅ«lymÄ , kuriuo jam siÅ«loma pagaminti mioelektrinį pirÅ¡tų protezÄ . NeaiÅ¡ku dėl kokių priežasčių buvo pateiktas pasiÅ«lymas tiktai dėl tokio tipo protezo pagaminimo, ar Å¡io tipo protezo pagalba atliekamų funkcijų negali atlikti kitokio tipo protezai.

Esminę reikšmę plaštakos funkcijos atlikimui turi rankos rodomasis pirštas bei nykštys. Ieškovui yra išlikęs rankos plaštakos nykštys. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad egzistuoja du alternatyvūs būdai ieškovo rankos plaštakos funkcijai atstatyti, t. y. kojos pirštų transplantacija arba egzoprotezai ir visiškai neužsimenama apie tai, kad ieškovui turi būti skirtas mioelektrinių pirštų protezas. Be to, 2017-11-15 UAB „I.“ pateiktame rašte yra nurodoma, kad įvertinus ieškovo traumos pobūdį, jos gydymui gali būti pritaikytas individualus kosmetinis rankos protezas iš silikono, kuris kompensuotų prarastų rankos pirštų funkcijas likusio piršto pagalba.

Pacientas likusio pirÅ¡to pagalba galėtų paimti daiktÄ , prilaikyti, pakelti. Protezas kompensuotų estetinį vaizdÄ . Minėti medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai bei egzistuojančios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad ieÅ¡kovo patirtos traumos pobÅ«dis bei sužalojimas nėra labai sunkÅ«s, netrukdo dirbti. Be to, mioelektriniai pirÅ¡tų protezai gali bÅ«ti ne visada taikomi. Jų pritaikymas galimas tik esant tam tikrom sÄ lygom - bÅ«tinas pakankamas raumenų potencialas, taip pat protezo funkcionalumÄ lemia ne tik techniniai aspektai, tačiau ir paties paciento pastangos treniruotis ir iÅ¡mokti įtemti atskiras raumenų grupes.

Negana to, mioelektrinių pirÅ¡tų protezai Å¡iuo metu dar yra pakankamai naujas, inovatyvus ir ne visada užtikrintai funkcionuojantis įrengimas. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrinta tokia žalÄ patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalÄ atlyginti turinčiam. IeÅ¡kovo praÅ¡omų protezavimo iÅ¡laidų priteisimas, turėtų neadekvačiai sunkių padarinių atsakovei, taip pat bÅ«tų neteisingas ir neproporcingas.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių, atsakovė praÅ¡o šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovės atstovas advokatas M. V. teismo posėdžio metu prašė atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė civilinės atsakomybės nevengė, nebuvo taip, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡mestas, direktoriui neįdomus. Nuo pat pradžių ieÅ¡kovui buvo siÅ«lomas darbas, atsakovė buvo prisiėmusi atsakomybę surasti ieÅ¡kovui darbÄ , bet ieÅ¡kovas atsisakė.

Atsakovė yra socialiai atsakinga ne tik vienam darbuotojui - ieÅ¡kovui, bet ir kitiems, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma sunkiai pakeliama naÅ¡ta. Reikalavimas atlyginti turtinę žalÄ susideda iÅ¡ dviejų dalių - protezavimo įrengimo sumos priteisimo ir negautų pajamų dydžio priteisimo. Protezavimo klausimas kelia daug abejonių, dėl ko praÅ¡oma priteisti tokia suma. Reikia vadovautis gydytojo S. S. 2016 m. pateiktu medicininiu iÅ¡raÅ¡u, kuriame konstatuojamos faktinės aplinkybės. Matyti, kad dėl traumos netektas darbingumas yra 50 procentų, tačiau tai nėra sudėtinga situacija.

Yra išlikęs vienas pagrindinis rankos pirštas, tai padeda būti mobiliam, spręsti buitines situacijas, dalyvauti darbo rinkoje. Šiuo atveju pats priimtiniausias variantas yra kojos piršo transplantacija. Toks gydymo būdas maksimaliai atkurtų pirštų funkcijas. Transplantuoti pirštai būtų jautrūs, turėtų galimybę palaikyti, pakelti. Byloje yra kitas gydytojo R. L. medicininis išrašas, kuriame siūlomas mioelektrinis protezas. Medicininiame išraše gydytojas negali nurodyti konkretaus protezo.

PaaiÅ¡kėjo, kad protezus parduodanti įmonė yra „P. P.“, o R. L. Å¡ioje įmonėje dirba. Gaunasi situacija, kad gydytojas pažiÅ«ri pacientÄ , nukreipia į įmonę, kurioje dirba, ten pagamina ir pritaiko protezÄ . Tai kelia abejones, todėl toks raÅ¡ytinis įrodymas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu. Pats protezo parinkimas nėra teisingas. Liudytojas A. L. pateikė alternatyvias ir kitas iÅ¡vadas apie protezus, jų funkcionalumÄ . Protezuotojas I. V. „P. P.“ vadovas, patvirtino, kad tokio protezo jis nėra gaminęs ir dėjęs. A.

L. nurodo, kad jis ne vienÄ mioelektrinį protezÄ gaminęs, pritaikęs ir jis turi tam tikrų trÅ«kumų. Reikia vadovautis objektyviais kriterijais. Å is protezas nėra panacėja Å¡ioje situacijoje, jis negali pakelti sunkaus daikto, yra eilė gedimo, aptarnavimo niuansų, jis negaminamas Lietuvoje. Dėl negautų pajamų, sudėtinga suprasti ieÅ¡kovo pozicijÄ , paskaičiavimai skirtingi. Infliacijos rodikliai, euro įvedimas neturi reikÅ¡mės, yra darbuotojo darbo užmokestis, nuo kurio ir turi bÅ«ti skaičiuojama.

Turi bÅ«ti įvertinta tai, kad ieÅ¡kovui mokama negauto darbingumo paÅ¡alpa. IeÅ¡kovas neteko 50 procentų darbingumo, bet jis darbingas, turi galimybę dirbti, jis užsidirba. IeÅ¡kovo gaunamos pajamos sumine prasme Å¡iuo metu yra didesnės negu jis gaudavo iki traumos. Tuo pačiu metu praÅ¡oma atlyginti ir negautas pajamas, ir kompensuoti protezÄ . Jeigu bus pritaikytas protezas, tai ieÅ¡kovo galimybės užsidirbti dar padidės, dubliuojant reikalavimus ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtės. Vertinant žalos atlyginimo klausimÄ , bÅ«tina vertinti atsakovės turtinę padėtį.

IÅ¡ dokumentų matyti, kad įmonė dirba nuostolingai, turto buvimas nėra kriterijus, kurio pagrindu atsakovė turėtų iÅ¡mokėti tokiÄ sumÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės 2013 m. balandžio 17 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 402, kurios pagrindu ieÅ¡kovas priimtas į darbÄ atlikti medžio pjovimo staklių operatoriaus (staklininko) pareigas. IeÅ¡kovas 2013 m. balandžio 18 d. pradėjo dirbti prie skersavimo staklių atsakovės lentpjÅ«vėje (duomenys neskelbtini), o 2014 m. gegužės mėnesį, (duomenys neskelbtini) lentpjÅ«vės vadovo sprendimu, perkeltas dirbti prie daugiapjÅ«klių iÅ¡ilginio medienos pjovimo staklių. 2015 m. vasario 13 d. ieÅ¡kovas, kaip įprastai, atvyko į darbÄ 7.30 val., tÄ dienÄ buvo pjaunami viengubo pjovimo puÅ¡iniai rÄ stai.

IeÅ¡kovas prie staklių dirbo visÄ darbo dienÄ ir baigęs pjauti rÄ stus, maždaug 15.45 val. iÅ¡jungė stakles, nulipo nuo valdymo aikÅ¡telės ir ruošėsi sutvarkyti darbo vietÄ . Besisukantis antrasis diskinis pjÅ«klas įtraukė ieÅ¡kovo laikomÄ oro kompresoriaus guminę žarnÄ , o su ja ir ieÅ¡kovo deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , kuriÄ sužalojo. Dėl sunkių sužalojimų, tos pačios dienos vakare ieÅ¡kovui buvo atlikta deÅ¡inės rankos plaÅ¡takos amputacija.IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė teismui ieÅ¡kinį dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo.

Dėl neturtinės žalos priteisimo pasisakė Lietuvos Aukščiausias Teismas, turtinės žalos priteisimo klausimas grÄ Å¾intas nagrinėti pirmos instancijos teismui. Dėl ieÅ¡kovo ir atsakovės veiksmų – kaltės laipsnio nelaimingo atsitikimo metu.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017-01-09 sprendimu pasisakė tiek dėl ieÅ¡kovo, tiek dėl atsakovės kaltės laipsnio nelaimingo atsitikimo metu, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismas 2017-10-03 nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2017-01-09 sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovui priteistos neturtinės žalos paliko nepakeistÄ .

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018-04-13 nutartimi konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo didelio neatsargumo, nulėmusio žalos kilimÄ nenustatyta, dėl nelaimingo atsitikimo ir kilusios žalos atsakinga atsakovė, todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos žalos dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, reglamentuoja CPK 182 straipsnis. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles:

1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės;

2) prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims;

3) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2016-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016; kt.).Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018-04-13 nutartimi pasisakė dėl ieškovo ir atsakovės kaltės laipsnio nelaimingo atsitikimo metu, konstatavo išimtinai atsakovės kaltę, ieškovo didelio neatsargumo nenustatė, pasisakė dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydžio, todėl teismas dėl to paties dalyko pakartotinai nepasisako (CPK 182 straipsnis).

Dėl negautų pajamų priteisimo.AiÅ¡kindamas ir taikydamas ginčo santykį reglamentuojančias Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktikÄ , kad, draudžiant darbuotojÄ nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga pagal Socialinio draudimo įstatymÄ , atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė mokėti apdraustajam netekto darbingumo kompensacijÄ .

Darbuotojui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Socialinio draudimo įstatymÄ , turi atlyginti už žalÄ atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1115/2003). AiÅ¡kindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, kasacinis teismas yra nurodęs, kad už žalÄ atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius, o nuostoliai – tai nukentėjusiojo iÅ¡ dalies netektas darbingumas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį.Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.

Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi bÅ«ti įrodytas. Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieÅ¡kovui (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcijos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktÄ sumos turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.Jau buvo minėta, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį.

Negautų pajamų sÄ voka turi bÅ«ti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė iÅ¡raiÅ¡ka per tam tikrÄ laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminÄ , už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis. Kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovui nuo 2015-08-21 iki 2016-08-20 buvo nustatytas 45 procentų netektas darbingumas (t. 4 b. l. 17), o nuo 2016-08-21 neterminuotam laikotarpiui nustatytas 50 procentų netektas darbingumas (t. 3 b. l. 89).

IeÅ¡kovui paskirta netekto darbingumo pensija, kuri siekia 105,97 Eur per mėnesį, taip pat netekto darbingumo periodinė kompensacija, kuri siekia 105,13 Eur per mėnesį, iÅ¡ viso 211,10 Eur.IeÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal atsakovės į bylÄ pateiktus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad vidutinis darbo užmokestis turėjo bÅ«ti apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. Nutarimu Nr. 650 patvirtintÄ â€žDarbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o“ III skyriaus nuostatas (galiojanti redakcija nuo 2015-01-01 iki 2017-07-01).

Å io ApraÅ¡o 4 punkte yra nurodyti mokėjimai, kurie įskaitomi į vidutinį darbo užmokestį, 6 punkte - kurie neįskaitomi ir kaip jis yra apskaičiuojamas (7 punktas). Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi bÅ«ti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (7.2 punktas). Skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis (7.1 punktas).

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiÅ¡kai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, iÅ¡mokėtos už tas dienas (valandas), (7.5. papunktis). Kaip numatyta ApraÅ¡o 6.1 papunktyje į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, tarpsezoninius laikotarpius, darbo užmokestis, gautas iÅ¡ kitos įmonės, kurios įpareigojimus vykdė darbuotojas, kitos numatytos iÅ¡mokos.IÅ¡ teismui pateiktų įrodymų apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, t. y. kad vertinamÄ jį laikotarpį sudaro 2014 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiai bei 2015 metų sausio mėnesis, nustatyta, jog atsakovės teismui keletÄ kartų teiktuose dokumentuose yra netikslumų, neatitikimų.

IeÅ¡kovo atstovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad apskaičiuojant ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį turi bÅ«ti vadovaujamasi 2016-04-22 pažymos ir asmens kortelių duomenimis (t. 1 b. l. 35-36, t. 3 b. l. 62, 63). Tuo tarpu atsakovė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad apskaičiuojant ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį turi bÅ«ti vadovaujamasi 2017-11-15 pažyma apie priskaičiuotÄ bei iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir pažyma apie darbo užmokesčio skaičiavimÄ , 2018-06-11 paaiÅ¡kinimu apie priskaičiuotų ir iÅ¡mokėtų sumų dydžius, 2018-06-21 pažyma apie iÅ¡mokas už nepanaudotas kasmetines atostogas (t. 5 b. l. 39, 43, t. 6 b. l. 59-60, 64-73, 90-91).

Ieškovas remiasi įrodymais – asmens kortelėmis, kuriose užfiksuota, kad 2014 metų lapkritį ieškovui buvo priskaičiuota 299,75 Eur (1 035,00 Lt) atlyginimas, 217,22 Eur (750,00 Lt) priedas, 111,11 Eur (383,65 Lt) atostoginiai – 628,00 Eur (2 168,65 Lt), išmokėta 488,91 Eur (1 688,10 Lt), 2014 metų gruodį ieškovui buvo priskaičiuota 299,75 Eur (1 035,00 Lt) atlyginimas, 245,30 Eur (847,00 Lt) priedas – 545,06 Eur (1 882,00 Lt), išmokėta 429,04 Eur (1 481,42 Lt) bei 2015 metų sausį ieškovui priskaičiuota 642,17 Eur atlyginimas, 238,00 Eur priedas – 880,17 Eur, išmokėta 766,28 Eur.

Atsakovė atitinkamai remiasi įrodymais – 2018-06-21 pažyma, kurioje užfiksuota, kad 2014 metų lapkritį ieškovui buvo priskaičiuota 299,76 Eur atlyginimas, 217,22 Eur priedas, 111,11 Eur atostoginiai – 628,09 Eur, išmokėta 488,91 Eur, 2014 metų gruodį ieškovui buvo priskaičiuota 299,76 Eur atlyginimas, 245,30 Eur priedas – 545,06 Eur, išmokėta 429,04 Eur, o 2015 metų sausį ieškovui buvo priskaičiuota 300,00 Eur atlyginimas, 238,00 Eur priedas – 538,00 Eur, išmokėta 424,11 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmens kortelėse pildomi duomenys apie tai, kiek turi bÅ«ti priskaičiuota ir iÅ¡mokėta darbuotojui, tuo tarpu pažymoje apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas atsispindi faktiÅ¡kai atlikti mokėjimai. IÅ¡ 2016-04-22 pažymos matyti, kad nors ieÅ¡kovui 2014 metų gruodžio mėnesį priskaičiuota iÅ¡mokėti 1 481,42 Lt (429,04 Eur), tačiau mokėjimas atliktas vienas – 2014-12-23 300,00 Lt (86,88 Eur). Todėl akivaizdu, kad neiÅ¡mokėta trÅ«kstama suma 1 181,42 Lt (342,17 Eur). 2015 metų sausio mėnesį ieÅ¡kovui sumokėta 766,28 Eur suma per tris mokėjimus – 2015-01-09, 2015-01-23 ir 2015-02-13. 2015-01-09 sumokėta tiksli trÅ«kstama 342,17 Eur suma.

Teismas vertina, kad teisingi duomenys nurodyti 2018-06-21 pažymoje (t. 6 b. l. 90), kuriÄ pagrindžia 2018-06-11 atliktų skaičiavimų bei atliktų mokėjimų iÅ¡aiÅ¡kinimas, mokėjimų nurodymai (t. 6 b. l. 59-60, 67-72). Todėl daroma iÅ¡vada, kad 2014 metų lapkričio mėnesį ieÅ¡kovui buvo priskaičiuota 299,76 Eur atlyginimas, 217,22 Eur priedas, 111,11 Eur atostoginiai – 628,09 Eur, iÅ¡mokėta 488,91 Eur 2014-11-28 ir 2014-12-12 (t. 3 b. l. 62, 63, t. 6 b. l. 59-60, 67, 68, 90). 2014 metų gruodžio mėnesį ieÅ¡kovui buvo priskaičiuota 299,76 Eur atlyginimas, 245,30 Eur priedas – 545,06 Eur, iÅ¡mokėta 429,04 Eur 2014-12-23 ir 2014-01-09 (t. 3 b. l. 62, 63, t. 6 b. l. 59-60, 70, 71, 90). 2015 metų sausio mėnesį ieÅ¡kovui buvo priskaičiuota 300,00 Eur atlyginimas, 238,00 Eur priedas – 538,00 Eur, iÅ¡mokėta 424,11 Eur 2015-01-23 ir 2015-02-13 (t. 3 b. l. 62, 63, t. 6 b. l. 59-60, 71, 72, 90).

Pažymėtina, jog vertinant 2016-04-22 pažymoje nurodytus duomenis, kuria vadovaujasi ieÅ¡kovas ir 2018-06-21 pažymoje nurodytus duomenis, kuria vadovaujasi atsakovė, už ginčo laikotarpį ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta analogiÅ¡ka 1 342,06 Eur suma. Kadangi už atostogas iÅ¡mokėtos pajamos neįskaitomos, 111,11 Eur suma minusuojama, todėl iÅ¡ viso gaunama 1 230,95 Eur suma už skaičiuojamÄ jį laikotarpį, pagal kuriÄ skaičiuojamas ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis. IÅ¡ 2016-08-21 pažymos matyti, kad 2014 metų lapkričio, gruodžio ir 2015 metų sausio mėnesiais faktiÅ¡kai buvo dirbta 61 diena, 486 valandos.

Toks pats dirbtų valandų skaičius nurodomas ir 2016-04-22 pažymoje, todėl darytina iÅ¡vada, kad analogiÅ¡kas ir dirbtų darbo dienų skaičius – 61. Å ias faktines aplinkybes taip pat patvirtina į bylÄ pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (t. 5 b. l. 40-42). Vadovaujantis teismo pirmiau nurodytu ApraÅ¡u, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi bÅ«ti apskaičiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (7.2 punktas).

Todėl ieÅ¡kovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 20,18 Eur (1 230,95 : 61), faktiÅ¡kai dirbtos darbo dienos per mėnesį – 20 (61 : 3). Kadangi nustatyta, jog ieÅ¡kovui nuo 2015-08-21 iki 2016-08-20 buvo konstatuotas 45 procentų netektas darbingumas, ieÅ¡kovas dėl sužalojimo per dienÄ neteko 9,08 Eur (20,18 x 45 proc.), per mėnesį – 181,60 Eur (9,08 x 20 (faktiÅ¡kai dirbtų dienų skaičius)). Todėl konstatuojama, jog už laikotarpį, kuomet ieÅ¡kovui buvo nustatytas 45 procentų netektas darbingumas, ieÅ¡kovui mokamos kasmėnesinės 211,10 Eur iÅ¡mokos akivaizdžiai dengia pajamas, kurias ieÅ¡kovas per mėnesį bÅ«tų gavęs. Nuo 2016-08-21 ieÅ¡kovui neterminuotai nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, todėl ieÅ¡kovas dėl sužalojimo per dienÄ neteko 10,09 Eur (20,18 x 50 proc.), per mėnesį – 201,80 Eur (10,20 x 20 (faktiÅ¡kai dirbtų dienų skaičius)).

Todėl akivaizdu, kad ir už šį laikotarpį, kuomet ieškovui buvo nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, ieškovui mokamos kasmėnesinės 211,10 Eur išmokos akivaizdžiai dengia pajamas, kurias ieškovas per mėnesį būtų gavęs.Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis buvo geriausias ir perspektyviausias darbuotojas įmonėje bei atsižvelgiant į tai, kad jis jauno amžiaus, į augantį minimalų darbo užmokestį, tikėtina, jog neįvykus nelaimei, jo darbo užmokestis būtų žymiai didesnis.

Kadangi asmens, dirbančio medienos gaminių gamyboje, darbo užmokestį sudarė vidutiniÅ¡kai 843,00 Eur (bruto), 664,45 Eur (neto), mano, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovas galėtų gauti mažiausiai 650,00 Eur darbo užmokestį. Atitinkamai remiantis Å¡ia suma atlikti ieÅ¡kovo paskaičiavimai dėl negautų pajamų dydžio. Teismas nesutinka su tokia ieÅ¡kovo pozicija. Pažymėtina, kad visiÅ¡kas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, jog nukentėjęs darbuotojas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į tokiÄ turtinę padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jei nebÅ«tų padaryta žala.

Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos. Dėl to atlyginant žalÄ bÅ«tina įvertinti, kad jÄ atlyginus darbuotojas neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota. Tuo tarpu ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, koks jo darbo užmokestis galėtų bÅ«ti Å¡iandienÄ yra tik teoriniai pamÄ stymai, visiÅ¡kai negrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Todėl teismas ieškovo nurodytas faktines aplinkybes atmeta kaip nepagrįstas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.Atsakovė atsiliepime nurodė bei atstovas teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieškovas nuo 2016-04-04 pradėjo dirbti ir gauna pajamas, todėl atliekant negautų pajamų skaičiavimus, būtina atsižvelgti į ieškovo uždirbamas pajamas. Teismo vertinimu, ieškovo uždirbamos pajamos neturi įtakos teismo paskaičiuotam ieškovo negautų pajamų dydžiui.

IeÅ¡kovui 50 procentų netektas darbingumas nustatytas neterminuotai, 211,10 Eur iÅ¡moka nekis, ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. Nutarimu Nr. 650 patvirtintu ApraÅ¡u. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktikÄ , jog negautos pajamos mokamos už laikotarpį, kuriam nustatytas nedarbingumas, atitinkamai atsižvelgiant į netekto darbingumo nustatytÄ procentinę dalį.Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais bei suformuota teismų praktika, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 51 368,90 Eur negautų pajamų atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl protezavimo iÅ¡laidų priteisimo.IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės mioelektrinio protezo įsigijimo iÅ¡laidas – 49 925,81 Eur. IeÅ¡kovas nurodė, kad nori įsigyti protezÄ atsižvelgiant į ortopedo pasiÅ«lymÄ . Nors iÅ¡laidos dar nėra realiai patirtos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad protezavimas yra bÅ«tinas, o ieÅ¡kovas tam lėšų neturi, teismas Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovės turėtų priteisti remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad dėl sužalojimų darbe ieÅ¡kovui buvo nustatyta rankos traiÅ¡kytinio sužalojimo ir trauminės amputacijos padariniai - deÅ¡inės plaÅ¡takos trauminė amputacija delnakaulio vidurinio trečdalio lygyje, II-V pirÅ¡tų netektis.

IeÅ¡kovui nuo 2016-08-21 neterminuotai nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovo sužalojimas sudėtingas ir neatstatomas, psichologiÅ¡kai traumuojantis jaunÄ Å¾mogų. Teismas neabejoja, kad dėl patirtos traumos ieÅ¡kovas patiria nepatogumus atlikdamas elementarius buities darbus, susiaurėjo ieÅ¡kovo darbo pasirinkimo galimybės bei kad ieÅ¡kovas jaučiasi neužtikrintas dėl savo ateities, galimybės kurti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ . Todėl teismas konstatuoja, kad neabejotinai egzistuoja pagrindinis kriterijus, sprendžiant dėl bÅ«simų iÅ¡laidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį tai yra protezavimo, kurio iÅ¡laidas praÅ¡oma atlyginti, bÅ«tinumas.

Å i procedÅ«ra nukentėjusiajam yra bÅ«tina siekiant paÅ¡alinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrÄ Å¾inti nukentėjusįjį, kiek tai įmanoma esamoje situacijoje, į iki sveikatos sužalojimo buvusiÄ padėtį. Atsakovė iÅ¡ esmės neginčija, kad ieÅ¡kovui reikalingas protezas, tačiau vertina, kad egzistuoja alternatyvÅ«s, savo funkcine paskirtimi veikiantys protezavimo įrenginiai, kurių mažesnė kaina, be to, juos kompensuoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ Ä¯monės „P. P.“ individualÅ«s ortopediniai sprendimai, komercinį pasiÅ«lymÄ dėl mioelektrinių pirÅ¡tų protezo „T. B.“ pagaminimo (t. 1 b. l. 37). PasiÅ«lyme nurodyta, kad atsižvelgiant į A. K. praÅ¡ymÄ ir įvertinus plaÅ¡takos bigę bei funkcinę bÅ«klę, siÅ«loma pagaminti „T. B.“ mioelektrinių pirÅ¡tų protezÄ . „T. B.“ yra vienintelė kompanija pasaulyje gaminanti tokio tipo protezus – kai yra dalinė plaÅ¡takos amputacija ir pacientui yra reikalingi tik rankos pirÅ¡tai, kurių kiekvienas turi atskirÄ valdymÄ .

Teismas ieÅ¡kovo pateiktÄ komercinį pasiÅ«lymÄ vertina, kaip objektyvų įrodymÄ , kadangi atsakovė nepateikė teismui jokių analogiÅ¡kų įrodymų nuginčijančių ieÅ¡kovo pateiktÄ â€žP. P.“ individualÅ«s ortopediniai sprendimai, komercinį pasiÅ«lymÄ .Teismui į bylÄ yra pateikti du medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡ai, t. y. gydytojo traumatologo – ortopedo R. L. (t. 4 b. l. 19-20) iÅ¡raÅ¡as ir gydytojo S. S. (t. 2 b. l. 101) iÅ¡raÅ¡as. Teismo vertinimu abiejų gydytojų rekomendacijų esmė analogiÅ¡ka, kadangi nurodyta, jog galima operacinė plaÅ¡takos pirÅ¡tų rekonstrukcija, tačiau galimos komplikacijos ir nepatenkinamas rezultatas.

Alternatyva yra egzoprotezai – iÅ¡orės protezai. Tik gydytojas R. L. rekomenduoja konkrečiÄ egzoprotezų rūšį – mioelektrinį protezÄ kiekvieno pirÅ¡to mobilumui.Apklausti liudytojai tiek gydytojas traumatologas – ortopedas R. L., tiek ortopedas I. V., kurie apžiÅ«rėjo ieÅ¡kovÄ bei įvertino jo realiÄ situacijÄ , patvirtino, kad ieÅ¡kovui galima pagaminti bei pritaikyti mioelektrinį protezÄ ir tai nėra naujas, sunkiai funkcionuojantis ar eksperimentinis įrenginys, kÄ tvirtina atsakovė bei jos atstovas.

Be to, atsakovė savo tvirtinamų abejonių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu atsakovės praÅ¡ytas apklausti liudytoju ortopedas A. L. ieÅ¡kovo nebuvo apžiÅ«rėjęs, jis kaip savo srities specialistas davė paaiÅ¡kinimus apskritai apie protezų kokybę, vizualinį vaizdÄ , kÄ galima bÅ«tų pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui. Ä®statymas numato, jog iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

Prireikus gali bÅ«ti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Ekspertu gali bÅ«ti skiriamas asmuo, turintis reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali bÅ«ti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali bÅ«ti skiriamas asmuo, turintis reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti (CPK 212 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas 2018-05-23 teismo posėdžio metu (t. 6 b. l.

28) pasiÅ«lė Å¡alims apsvarstyti galimybę dėl ekspertizės skyrimo Å¡ioje byloje, tačiau Å¡alys Å¡ia teise nepasinaudojo, ekspertizės neprašė skirti.Atsakovė bei jos atstovas kaip alternatyvius bÅ«dus ieÅ¡kovui rankos plaÅ¡takos funkcijai atstatyti siÅ«lo kojos pirÅ¡tų transplantacijÄ taip pat kosmetinį rankos protezÄ iÅ¡ silikono. IeÅ¡kovas su atsakovės pasiÅ«lymais kategoriÅ¡kai nesutinka. Teismas, vadovaudamasis byloje esančiais gydytojų medicinos iÅ¡raÅ¡ais bei liudytojų parodymais, visiÅ¡kai sutinka su ieÅ¡kovu, kad kojos pirÅ¡tų transplantacijos pasiÅ«lymas yra nepriimtinas.

Tokiu atveju bÅ«tų sužalota ieÅ¡kovo ne tik ranka, bet ir koja, o kaip nurodo gydytojai, operacija yra rizikinga, galimos komplikacijos, transplantuoti pirÅ¡tai gali neprigyti, nefunkcionuoti, be to, nesuvokiamas estetinis vaizdas. Atsakovės siÅ«lomo kosmetinio rankos protezo iÅ¡ silikono pirÅ¡tai nejudrÅ«s, visada iÅ¡liekantys toje pačioje pozicijoje. Kaip paaiÅ¡kino liudytojai ortopedai toks protezas atliktų atramos funkcijÄ ieÅ¡kovo iÅ¡likusiam nykščiui, elementariai daikto paėmimo funkcijai atlikti.

Todėl teismas vertina, kad toks protezas faktiÅ¡kai kompensuotų tik estetinį vaizdÄ , bet nebÅ«tų atkurtos pirÅ¡tų funkcijos, kÄ galima padaryti su mioelektriniu protezu. Teismas pažymi, kad paprastai deliktinė civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, jau yra turėjęs atitinkamų iÅ¡laidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkcijÄ bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, tačiau jo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi tam pinigų. Å iais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimÄ priteisti konkrečiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

Teismas vertina, kad Å¡ioje byloje yra iÅ¡skirtinė situacija, kadangi ieÅ¡kovas yra jaunas žmogus, siekiantis dirbti, užsidirbti, sukurti Å¡eimÄ , todėl teismas vertina kaip pagrįstÄ jo norÄ Ä¯sigyti rankos protezÄ , kuris maksimaliai kompensuotų estetinį vaizdÄ ir atkurtų pirÅ¡tų funkcijÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, įsigyti mioelektrinio protezo neturi galimybės. Teismo vertinimu, Å¡ios bylos atveju egzistuoja CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygos dėl ieÅ¡kovo bÅ«simų nuostolių už protezavimo paslaugas.

Bylos duomenys teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovui priteistinas bÅ«simų protezavimo iÅ¡laidų atlyginimas yra realiai tikėtinas, nustatytas vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Todėl teismas tenkina ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės mioelektrinio protezo įsigijimo iÅ¡laidas – 49 925,81 Eur.Atsakovės tvirtinimu ieÅ¡kovo praÅ¡omų protezavimo iÅ¡laidų priteisimas turėtų neadekvačiai sunkių padarinių atsakovei, taip pat bÅ«tų neteisingas ir neproporcingas.

Atsakovė turi socialinę atsakomybę ir kitiems darbuotojams, o ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti piniginė suma bÅ«tų atsakovei sunkiai pakeliama naÅ¡ta. Atsakovė teikia teismui pelno (nuostolių) ataskaitas bei balansÄ , kuriomis grindžia įmonės gaunamo pelno dydį, valdomo turto vertę ir galimybių nebuvimÄ mokėti ieÅ¡kovui jo praÅ¡omos priteisti žalos dydį. Teismas vertina, kad atsakovė turi galimybę įvykdyti jai priklausančiÄ Å¾alos atlyginimo prievolę, kadangi Å¡ioje byloje areÅ¡tuotas 156 300,00 Eur vertės atsakovei priklausantis turtas (t. 1 b. l. 174-176), be to, iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad atsakovė dar turi kito neareÅ¡tuoto nekilnojamojo turto (t. 4 b. l. 30-47) bei įmonė vykdo veiklÄ .

Atitinkamai tenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas teismo priteistÄ sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Bei tenkintinas reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini)., kuria priteista 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

IeÅ¡kovas A. K. teikia teismui įrodymus, kad patyrė 2 420,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (t. 6 b. l. 16-20). Atsakovė UAB „L.“ teikia teismui įrodymus, kad patyrė 3 973,00 Eur (1 938,00+600,00+225,00+1 210,00) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (t. 3 b. l. 96-98, t. 4 b. l. 25-27, t. 5 b. l. 116, t. 6 b. l. 101-102). Teismo nuomone, ieÅ¡kovo ir atsakovės patirtos advokatų pagalbos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi teismas tenkino 75 procentus ieškinio reikalavimų, todėl ieškovas turi atlyginti atsakovei 993,25 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų bei atsakovė turi atlyginti ieškovui 1 815,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas šioje byloje patyrė 12,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš atsakovės valstybei priteistina 9,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 49 925,81 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už teismo priteistÄ 49 925,81 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016-07-18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 815,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės UAB „L.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini).Priteisti ieÅ¡kovui A.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už teismo priteistÄ 25 000,00 Eur sumÄ neturtinės žalos atlyginimo nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016-07-18 iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti atsakovei UAB „L.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 993,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „L.“, j. a. k.(duomenys neskelbtini), 9,34 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660.

MokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti teismo Civilinių bylų raÅ¡tinei, kab. Nr. 206.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja                                                                               Agnė Petkevičienė