Lithuanian court partially allows work injury claim, awarding half damages and splitting litigation costs between parties.
Legislator summary
AI generatedThe Alytus District Court partially dismissed the plaintiff's claim for work-related injury damages, awarding 49,925.81 EUR in compensation while rejecting the full 101,294.71 EUR request. The court found that the employer failed to adequately train the employee on safety protocols for the specific machinery used, contributing to the accident, but did not accept the plaintiff's assertion of sole employer fault. Consequently, the court ordered the employer to pay the awarded damages, litigation costs, and interest, while requiring the plaintiff to reimburse the employer for the portion of legal fees corresponding to the rejected claim.
Legislator headnote
AI generatedCPK 623 straipsnio 1 dalis; CPK 624 straipsnio 1 dalis: When an employer's failure to provide proper safety training contributes to a work injury, the court may apportion liability and award partial damages, requiring the injured party to bear costs associated with the rejected portion of their claim.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. e2-691-887/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-821-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos:1.3.8.7.; 2.6.10.2..; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.16.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.;3.2.6.1.(S) ALYTAUS APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 18 d.Alytus Alytaus apylinkÄs teismo Alytaus rÅ«mų teisÄja AgnÄ PetkeviÄienÄ,sekretoriaujant R. Å ., A. Ä., R. M.,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. K., jo atstovui advokatui L. D., atsakovÄs UAB âL.â atstovui advokatui M. V.,žodinio proceso tvarka teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo A.
K. ieÅ¡kinį atsakovei UAB âL.â dÄl žalos, padarytos asmens sveikatai darbo metu, atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä : ieÅ¡kovas A. K. 2018-05-31 patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ UAB âL.â: 1) 101 294,71 Eur žalos atlyginimÄ ; 2) 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, priimtos civilinÄje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria priteista 25 000,00 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, visiÅ¡ko įvykdymo dienos; 3) 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ , nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos;
4) ieÅ¡kovo patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas A. K. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad tarp jo ir atsakovÄs 2013 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 402, kurios pagrindu jis buvo priimtas į darbÄ atlikti medžio pjovimo staklių operatoriaus (staklininko) pareigas. IeÅ¡kovas 2013 m. balandžio 18 d. pradÄjo dirbti prie skersavimo staklių atsakovÄs lentpjÅ«vÄje (duomenys neskelbtini), o 2014 m. gegužÄs mÄnesį, (duomenys neskelbtini) lentpjÅ«vÄs vadovo L. P. sprendimu, buvo perkeltas dirbti prie daugiapjÅ«klių iÅ¡ilginio medienos pjovimo staklių.
Darbo minÄtomis staklÄmis ypatumus ieÅ¡kovui ribotai pristatÄ prie jų tuo metu dirbÄs E. N.. Prie iÅ¡ilginio medienos pjovimo staklių dirbÄs E. N. 2015 m. kovo 4 d. paaiÅ¡kinime nurodo, kad su atsakove jau buvo sutarÄs nutraukti darbo sutartį, taÄiau prieÅ¡ tai dar pažadÄjo parodyti ieÅ¡kovui, kaip dirbti su minÄtų staklių valdymo pultu. E. N. teigia kelis kartus įspÄjÄs ieÅ¡kovÄ , kad prieÅ¡ lipant ant staklių bÅ«tina įsitikinti, jog diskiniai pjÅ«klai nustojo suktis.
IeÅ¡kovas 2015 m. vasario 13 d., kaip įprastai, atvyko į darbÄ 7.30 val. TÄ dienÄ buvo pjaunami viengubo pjovimo puÅ¡iniai rÄ stai, kurių ilgis - 2,5 m., o storis - 14-30 cm. IeÅ¡kovas prie staklių dirbo visÄ darbo dienÄ ir baigÄs pjauti rÄ stus, maždaug 15.45 val. iÅ¡jungÄ stakles, nulipo nuo valdymo aikÅ¡telÄs ir ruoÅ¡Äsi sutvarkyti darbo vietÄ . Lietuvos Respublikos valstybinÄs darbo inspekcijos prie socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos akte nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ Å¡ono priÄjÄs prie staklių pamatÄ, kad juda pjuvenų Å¡alinimo transporteris, todÄl grįžo prie valdymo pulto ir jį iÅ¡jungÄs vÄl atÄjo prie pjÅ«klų.
Tada, kaip įprastai, paÄmÄs oro kompresoriaus guminÄ Å¾arnÄ suspausto oro pagalba nupÅ«tÄ nuo darbinio stalo susikaupusias pjuvenas. PraÄjus kelioms minutÄms, ieÅ¡kovas pažvelgÄ Ä¯ pro apsauginį gaubtÄ besimatanÄius diskinius pjÅ«klus ir susidarÄ Ä¯spÅ«dį, kad Å¡ie nustojo suktis. Tuomet, norÄdamas iÅ¡valyti likusias pjuvenas, ieÅ¡kovas mÄgino pakelti gaubtÄ , taÄiau to nespÄjo padaryti, nes antrasis diskinis pjÅ«klas, kurio iÅ¡ po apsauginio gaubto nesimatÄ, vis dar sukosi.
Besisukantis antrasis diskinis pjÅ«klas įtraukÄ ieÅ¡kovo laikomÄ oro kompresoriaus guminÄ Å¾arnÄ , o su ja ir ieÅ¡kovo deÅ¡inÄ plaÅ¡takÄ , kuriÄ sužalojo negrįžtamai. IeÅ¡kovas, rÄkdamas iÅ¡ skausmo nuÅ¡oko nuo staklių, o netoliese dirbÄ kiti darbuotojai paÅ¡aukÄ darbų vadovÄ L. P., kurio nurodymu ieÅ¡kovas įmonÄs transportu buvo iÅ¡vežtas į Kauno klinikas. DÄl sunkių sužalojimų, tos paÄios dienos vakare ieÅ¡kovui buvo atlikta deÅ¡inÄs rankos plaÅ¡takos amputacija.
SekanÄiÄ dienÄ po operacijos, t. y. 2015 m. vasario 14 d., ieÅ¡kovo ligoninÄje aplankyti atvyko atsakovÄs direktorius S. P. su žmona L. P. ir sÅ«numi, (duomenys neskelbtini) lentpjÅ«vÄs vadovu, L. P.. Jie ieÅ¡kovui pažadÄjo patirtÄ Å¾alÄ kompensuoti ir padavÄ pasiraÅ¡yti kažkokį dokumentÄ , teigdami, kad po nelaimingo atsitikimo darbe, tai padaryti buvo bÅ«tina. Tyrimo akte nustatyta, kad daugiapjÅ«klÄs iÅ¡ilginio medienos pjovimo staklÄs, kuriomis susižeidÄ ieÅ¡kovas, pagamintos Vokietijoje, pirktos Lenkijoje iÅ¡ Italijos įmonÄs âV.
B. - Weber 28â. AtsakovÄ Å¡ias dÄvÄtas stakles įsigijo 2011 m. sausio 12 d., taÄiau gamintojo nustatytų naudojimo dokumentų visÄ eksploatavimo periodÄ neturÄjo. Eksploatuojant stakles nebuvo įvertinta profesinÄ rizika, neįvertintas staklių atitikimas saugos darbe norminiams aktams ir jų pavojingumas. PastebÄta, kad staklÄs nÄra pažymÄtos CE ženklu, žyminÄiu gaminio atitiktį esminiams Europos SÄ jungos normų reikalavimams dÄl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos, ir į rinkÄ naudojimui iÅ¡leistos neturint atitiktį patvirtinanÄių dokumentų.
Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad staklÄs nelaimingo atsitikimo metu neatitiko saugos reikalavimų. Tyrimo akte konstatuota, kad nelaimingÄ atsitikimÄ lÄmÄ keletas priežasÄių, o bÅ«tent: darbo priemonÄs - daugiapjÅ«klių iÅ¡ilginio medienos pjovimo staklių - neatitikimas saugos ir sveikatos reikalavimams, nes eksploatuojamos neįrengus automatinio stabdymo įtaiso, kuris sustabdytų įrankį per trumpÄ laikÄ , jei stabdant lÄÄiau atsiranda sÄ lyÄio su juo rizika; eksploatuojamos neturint gamintojo nustatytų naudojimo dokumentų; eksploatuojamos nepaženklintos CE ženklu.
Saugos ir sveikatos vidinÄs kontrolÄs įmonÄje nepakankamumas: ieÅ¡kovui leista dirbti medžio pjovimo staklių operatoriumi (staklininku) prieÅ¡ tai jo neapmokius ir neatestavus įmonÄje nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais mokymo tvarka; ieÅ¡kovui leista dirbti medžio pjovimo staklių operatoriumi (staklininku) prieÅ¡ tai jo nesupažindinus su daugiapjÅ«klių medžio pjovimo staklių gamintojų nustatytais darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais; pažeisti saugos ir sveikatos instrukcijų darbo vietoje, privalomų darbuotojams, reikalavimai, o bÅ«tent reikalavimas staklių valymÄ atlikti tik iÅ¡jungus elektros variklį ir pilnai sustojus besisukanÄioms dalims.
IÅ¡vardytos priežastys tiesiogiai lÄmÄ nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, kurio pasekmÄ - negrįžtamas ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimas, taÄiau už žalÄ atsakinga atsakovÄ vis dar nÄra atlyginusi jokių ieÅ¡kovo patirtų nuostolių. Darbdavio pareiga užtikrinti saugias ir tinkamas darbo sÄ lygas bei užtikrinti darbuotojų apmokymÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi, priimta civilinÄje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018, taip pat buvo konstatuota, kad dÄl nelaimingo atsitikimo ir dÄl jos atsiradusios žalos yra visiÅ¡kai atsakinga atsakovÄ.
Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis 2014 m. lapkriÄio ir gruodžio mÄn. buvo 299,76 Eur (bruto), o 2015 m. sausio mÄn. 642,17 Eur (bruto), į tai, kad pagal tarp Å¡alių susiklosÄiusiÄ praktikÄ ieÅ¡kovui kiekvienÄ mÄnesį buvo mokami priedai prie atlyginimo (atlyginimas nuo iÅ¡dirbio) ir 2014 m. lapkritį ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokÄta 217,21 Eur (bruto), 2014 m. gruodį - 245,33 Eur (bruto), o 2015 m. sausį â 238,00 Eur (bruto), vadovaujantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003 m. gegužÄs 27 d.
Nutarimu Nr. 650 patvirtinto âDarbuotojo, valstybÄs tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo tvarkos apraÅ¡oâ 4.1 ir 4.3 punktais, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis 2015 m. vasario mÄn. buvo 647,41 Eur (bruto), t. y. 502,91 Eur (neto). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas yra jauno amžiaus, į tai, kad nelaimÄs metu Å¡alies vidutinis darbo užmokestis buvo 543,60 Eur (neto), Å¡iuo metu 700,20 Eur (neto), taip pat auga minimalus darbo užmokestis, tikÄtina, kad ieÅ¡kovo darbo užmokestis, jeigu jis nebÅ«tų sužalotas darbe ir taip netekÄs 50 procentų darbingumo, bÅ«tų žymiai didesnis.
Atkreiptinas dÄmesys, kad pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 2017 m. IV ketvirtį asmens dirbanÄio medienos gaminių gamyboje darbo užmokestį sudarÄ vidutiniÅ¡kai 843,00 Eur (bruto), 664,45 Eur (neto). IeÅ¡kovui nuo 2016 m. rugpjÅ«Äio 21 d. neterminuotai nustatytas 50 procentų darbingumas, t. y. jis dÄl trauminÄs plaÅ¡takos amputacijos neteko 50 procentų darbingumo. IeÅ¡kovui paskirta netekto darbingumo pensija, kuri siekia 105,97 Eur per mÄnesį, taip pat netekto darbingumo periodinÄ kompensacija, kuri siekia 105,13 Eur per mÄnesį.
Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinio darbo užmokesÄio dydžiu, bei ieÅ¡kovo, kaip talentingo darbuotojo sugebÄjimais, mano, kad jeigu ieÅ¡kovas nebÅ«tų sužalotas darbe ir netekÄs 50 procentų darbingumo, Å¡iuo metu jis turÄtų gauti mažiausiai 650,00 Eur darbo užmokestį. IeÅ¡kovas neteko 50 procentų darbingumo, taigi neteko galimybÄs gauti ir 50 procentų pajamų, t. y. 325,00 Eur (650 x 50 proc.). Kadangi ieÅ¡kovas yra iÅ¡ dalies darbingas, jis iki Å¡iol sugebÄjo periodiÅ¡kai gauti papildomų pajamų dirbdamas sargu, taÄiau Å¡ie darbo santykiai buvo neilgalaikiai, iÅ¡ jų gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, o kito kvalifikuoto darbo ieÅ¡kovas negali dirbti dÄl sveikatos sužalojimo.
Taigi, ieÅ¡kovui mokama netekto darbingumo periodinÄ kompensacija ir netekto darbingumo pensija ne visiÅ¡kai padengia (padengs) jo patirtÄ Å¾alÄ , t. y. mokama suma nepadengia 113,90 Eur netektų pajamų ((105,13+105,97) - 325). IeÅ¡kovui galutinį nedarbingumo lygį nustatÄ 2016 m. rugpjÅ«Äio mÄn., kuomet ieÅ¡kovui buvo 27 m., o tai reiÅ¡kia, kad jam iki pensinio amžiaus (65 metų) liko 37 metai ir 7 mÄnesiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo sužalojimai yra neatstatomi, negrįžtami, o nedarbingumo lygis nustatytas neterminuotai, darytina iÅ¡vada, kad ir jam nustatytas 50 procentų nedarbingumas nesumažÄs visÄ jo darbingÄ laikotarpį.
TodÄl iÅ¡ atsakovÄs priteistina 51 368,90 Eur (vieno mÄnesio negautų pajamų (113,90 Eur) už 451 mÄn.) suma negautų pajamų. Ortopedas pateikÄ ieÅ¡kovui pasiÅ«lymÄ , kuriame plaÅ¡takos protezo kaina siekia 49 925,81 Eur su PVM. Sveikos rankos negali atstoti joks protezas, todÄl, vadovaujantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principu, siekiant ieÅ¡kovÄ maksimaliai sugrÄ Å¾inti į prieÅ¡ nelaimingÄ atsitikimÄ darbe buvusiÄ padÄtį, darytina iÅ¡vada, kad tam, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų priteista pinigų suma pakankama mioelektriniam protezui įsigyti, pakanka vien fakto, kad Å¡is protezas gali bÅ«ti pritaikomas ieÅ¡kovui.
Å iuo atveju mioelektrinio protezo pritaikomumas yra patvirtintas gydytojo rekomendacijomis. TodÄl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs mioelektrinio protezo įsigijimo iÅ¡laidas â 49 925,81 Eur. Ä®vertinus praÅ¡omų priteisti negautų pajamų ir protezavimo iÅ¡laidų dydį, ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ iÅ¡ atsakovÄs priteisti 101 294,71 Eur žalos atlyginimÄ .IeÅ¡kovo atstovas advokatas L. D. teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä tenkinti ieÅ¡kinį ir papildomai paaiÅ¡kino, kad pasisakius Lietuvos AukÅ¡Äiausiajam Teismui, ginÄas vyksta dÄl turtinÄs žalos atlyginimo.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas aiÅ¡kiai nurodÄ, kad dÄl įvykio kaltas darbdavys, neatsargumo elementai nereikÅ¡mingi Å¡ioje byloje. CK, Konstitucijos 30 straipsnis numato visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ , asmuo turi bÅ«ti grÄ Å¾intas maksimaliai į pradinÄ padÄtį. PraktiÅ¡kai nÄra nei vieno tinkamo protezo, kuris sugrÄ Å¾intų rankÄ , maksimalus rezultatas gali bÅ«ti pasiektas tik su mioelektriniu protezu. Patirtis rodo, kad su tokiais protezais žmonÄs laimi olimpiadose, vadinasi puikiai veikia praktikoje ir galimybÄ yra, kuri nekainuoja milijono, 49 000,00 Eur įmonei yra protinga suma.
Net ir tokiu atveju galima kalbÄti tik apie santykinai visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ , nes niekada ranka nebus tokia kokia buvo. AtsakovÄ verslininkÄ, kuri pelnosi iÅ¡ medienos darbų. Å ios Å«kinÄs veiklos įmonÄms reikia prisiimti rizikÄ , atsakomybÄ. AtsakovÄ vengia atsakomybÄs, prisigalvoja ciniÅ¡kų argumentų, teigia, kad ieÅ¡kovo sužalojimas nÄra ypatingas. TaÄiau matosi, kokia yra ieÅ¡kovo ranka, koks yra estetinis ir fizinis pakenkimas. ValstybÄ Å¡iam žmogui gali padÄti, priteisdama žalos atlyginimÄ ir sugrÄ Å¾indama jo bÅ«klÄ kiek galima maksimaliai į ankstesnÄ padÄtį, kad sužalota ranka atrodytų kaip kita sveika ranka.
PosÄdyje buvo iÅ¡klausytos dvi ortopedijos mokyklos, senoji - vadovaujasi tarybiniais metodais, siÅ«lo protezÄ , kurio pirÅ¡tai nejuda, tvirti ir iÅ¡klausyta Å¡iuolaikinÄ mokykla. IeÅ¡kovas Å¡iandien dirba sargo darbÄ , nors jis imlus ir protingas. Pajamos, kurias gauna, sudaro 50 procentų likusio darbingumo. AnksÄiau jis buvo geriausias lentpjÅ«vÄs darbuotojas, tikÄtina, kad vÄliau jis bÅ«tų pradÄjÄs vadovauti grupelei žmonių, vÄliau vadovybÄ bÅ«tų pastebÄjusi, pakÄlusi jį pareigose.
PanaÅ¡u, kad bÅ«tų buvusi nebloga karjera toje ar kitoje įmonÄje. Dabar jis niekam nereikalingas, iÅ¡mestas likimo valiai, žala nebuvo atlyginta, kol nebuvo imtasi teisminių priemonių. Byloje yra gydytojų rekomendacijos, viena iÅ¡ jų tai yra kojos pirÅ¡tų persodinimas arba egzoprotezas. IÅ¡siaiÅ¡kinta, kad egzoprotezas yra iÅ¡orinis protezas, o mioelektrinis protezas â egzoprotezo rūšis. Yra alternatyva, užsidÄti atsakovÄs siÅ«lomÄ kosmetinį protezÄ , kurio privalumai, kad galima kažkÄ pakelti, važiuoti motociklu.
Kita alternatyva toliau luoÅ¡inti ieÅ¡kovÄ ir persodinti kojos pirÅ¡tus ant rankos, kas reiÅ¡kia papildomÄ skausmÄ , moralinÄ Å¾ala, sužalotÄ kojÄ . Bet yra dar viena galimybÄ - mioelektrinis protezas, kuris minimaliai atstato pirÅ¡tų funkcijas. AtsakovÄs tvirtinimu, kad mioelektrinis protezas yra gendantis, reikalaujantis techninio aptarnavimo, neva praÄjus dviems metams jį galima iÅ¡mesti, taÄiau nÄra jokio pagrindo daryti tokias iÅ¡vadas. Ä®monÄs âIdemusâ gydytojai teikia savo pasiÅ«lymus nematÄ paciento.
AtsakovÄs netenkina protezo kaina, taÄiau pati atsakovÄ kainos dydžio nepaneigÄ, nes pigesnių mioelektrinių protezų nÄra. Negautos pajamos grindžiamos prognozavimu, darbdavys teigÄ, kad ieÅ¡kovas buvo geriausias darbuotojas, be to neatsižvelgiama į infliacijÄ . AtsakovÄ teigia, kad ieÅ¡kovas gauna pensijÄ ir dar uždirba, dÄl ko po traumos jo pajamų gavimo galimybÄs pagerÄjo. IeÅ¡kovas nenorÄjo patirti tokiÄ traumÄ ir nenori gyventi iÅ¡ pensijos. Jis nori galimybÄs užsidirbti pajamas.
IeÅ¡kovas A. K. teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus, palaikÄ ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes bei savo atstovo paaiÅ¡kinimus.AtsakovÄ UAB âL.â atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodo, kad jis buvo netinkamai instruktuotas, apmokytas, jam nebuvo pravesti pirmosios pagalbos ir higienos įgÅ«džių mokymai, jam nebuvo skirta stažuotÄ ir tai anot ieÅ¡kovo neturÄjo įtakos jo patirtai traumai, mano, kad Å¡ie ieÅ¡kovo argumentai nÄra laikytini priežastimi įtakojusia nelaimingo atsitikimo atsiradimÄ .
IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad, ieÅ¡kovas buvo supažindintas su Staklininko saugos ir sveikatos instrukcija, su DaugiapjÅ«klių staklių naudojimo saugaus ir sveikatos instrukcija, kurių jis nesilaikÄ. IeÅ¡kovas taip pat nesilaikÄ kitų, atsakovÄs lokaliuose teisÄs aktuose nustatytų saugaus darbo reikalavimų - Darbo tvarkos taisyklių, Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinÄs instrukcijos, Staklininko pareiginių nuostatų. IeÅ¡kovas teigia, kad su aukÅ¡Äiau nurodytais reikalavimais jis supažindintas nebuvo, taÄiau Å¡ias aplinkybes paneigia paties patikslintame ieÅ¡kinyje nurodomi paaiÅ¡kinimai, kad jam naudojamų staklių veikimo principai buvo žinomi.
Jei ieÅ¡kovas bÅ«tų laikÄsis paties nurodomos bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nelaimingas atsitikimas nebÅ«tų įvykÄs. Tai yra konstatuota tiek nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte, tiek baudžiamojoje byloje esanÄioje tyrimo medžiagoje. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 51 368,90 Eur (vieno mÄnesio negautų pajamų (113,90 Eur) už 451 mÄn.) sumÄ negautų pajamų. AtsakovÄs manymu, ieÅ¡kovo pateiktas negautų pajamų sumos apskaiÄiavimo bÅ«das bei metodika yra teisiÅ¡kai nepagrįsti ir neteisingi.
IeÅ¡kovas, 2018-05-23 vykusio teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad Å¡iuo metu jam nustatytas netekto nedarbingumo lygis siekia ne 50 procentų, o 45 procentus. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo apskaiÄiuota bei nurodyta negautų pajamų dydžio suma negali bÅ«ti laikytina teisinga. IeÅ¡kovas negautų pajamų sumÄ skaiÄiuoja vertindamas ne savo paties gautas pajamas darbo atsakovo įmonÄje metu, taÄiau imdamas asmens, dirbanÄio medienos gaminių gamyboje darbo užmokesÄio vidurkį 2017 m. IV ketvirtyje.
IeÅ¡kovas nurodo, kad jo negautos pajamos turi bÅ«ti apskaiÄiuojamos vadovaujantis nelaimingo atsitikimo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003 m. gegužÄs 27 d. Nutarimu Nr. 650 patvirtintu âDarbuotojo, valstybÄs tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo tvarkos apraÅ¡uâ, kuris nustatÄ, kad apskaiÄiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi Å¡ių taisyklių: skaiÄiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mÄnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mÄnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
AtsakovÄs pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovui mokÄtina vidutinio darbo užmokesÄio suma sudaro 426,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo negautos pajamos turi bÅ«ti apskaiÄiuojamos vadovaujantis bÅ«tent Å¡iuo, o ne kitu dydžiu. Nors ieÅ¡kovas 2018-05-30 patikslintame ieÅ¡kinyje užsimena apie tai, kad jis gauna pajamas iÅ¡ darbinÄs veiklos, taÄiau pateiktame negautų pajamų apskaiÄiavime, Å¡ių pajamų neskaiÄiuoja. PažymÄtina tai, kad 2017-11-17 įvykusio teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas patvirtino, kad jis dirba UAB âG.â, jo gaunamas darbo užmokestis per mÄnesį sudaro 350,00-370,00 Eur.
Atliekant ieÅ¡kovo negautų pajamų skaiÄiavimus, Å¡ios pajamos neabejotinai turi bÅ«ti vertinamos. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo teiginiai neva jo gautinos per mÄnesį pajamos dÄl nustatyto nedarbingumo sudaro bei sudarys 325,00 Eur yra visiÅ¡kai neteisingi ir klaidinantys. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, jo gaunamos pajamos, įvertinant gaunamas VSDFV mokamas iÅ¡mokas, ne tik nesumažÄjo, taÄiau netgi padidÄjo. IÅ¡ ieÅ¡kovo keiÄiamos pozicijos bei skirtingų negautų pajamų skaiÄiavimo bÅ«dų, ieÅ¡kovas vadovaujasi ne objektyviais kriterijais paremtais teiginiais, taÄiau savo paties subjektyvia nuomone paremtais spÄjimais apie tikÄtinai ateityje jam mokÄtinÄ darbo užmokestį.
DÄl nurodytų aplinkybių, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti jam 51 368,90 Eur negautų pajamų sumÄ , yra nepagrįstas ir atmestinas. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 49 925,81 Eur dydžio protezavimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas savo reikalavimo teisÄ Ä¯ protezavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ grindžia vieninteliu byloje pateiktu raÅ¡ytiniu įrodymu 2016-06-01 UAB âP. P.â komerciniu pasiÅ«lymu âDÄl mioelektrinių pirÅ¡tų protezo âTouch bionicsâ pagaminimoâ. AtsakovÄs manymu, Å¡is ieÅ¡kovo pateiktas komercinis pasiÅ«lymas negali bÅ«ti pripažintas vieninteliu ir neginÄijamu įrodymu, suteikianÄiu teisÄ priteisti ieÅ¡kovo naudai ypatingai didelÄ 49 925,81 Eur sumÄ .
Sprendžiant protezavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ , visų pirma turÄtų bÅ«ti susipažįstama su civilinÄje byloje pateiktais medicininiais dokumentais, gydytojų bei medicinos specialistų iÅ¡vadomis bei rekomendacijomis, įvertintas ieÅ¡kovo patirtos traumos pobÅ«dis, taip pat taikomų protezavimo priemonių tipas, specifika bei pritaikomumas. IeÅ¡kovas yra pateikÄs komercinį pasiÅ«lymÄ , kuriuo jam siÅ«loma pagaminti mioelektrinį pirÅ¡tų protezÄ . NeaiÅ¡ku dÄl kokių priežasÄių buvo pateiktas pasiÅ«lymas tiktai dÄl tokio tipo protezo pagaminimo, ar Å¡io tipo protezo pagalba atliekamų funkcijų negali atlikti kitokio tipo protezai.
EsminÄ reikÅ¡mÄ plaÅ¡takos funkcijos atlikimui turi rankos rodomasis pirÅ¡tas bei nykÅ¡tys. IeÅ¡kovui yra iÅ¡likÄs rankos plaÅ¡takos nykÅ¡tys. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad egzistuoja du alternatyvÅ«s bÅ«dai ieÅ¡kovo rankos plaÅ¡takos funkcijai atstatyti, t. y. kojos pirÅ¡tų transplantacija arba egzoprotezai ir visiÅ¡kai neužsimenama apie tai, kad ieÅ¡kovui turi bÅ«ti skirtas mioelektrinių pirÅ¡tų protezas. Be to, 2017-11-15 UAB âI.â pateiktame raÅ¡te yra nurodoma, kad įvertinus ieÅ¡kovo traumos pobÅ«dį, jos gydymui gali bÅ«ti pritaikytas individualus kosmetinis rankos protezas iÅ¡ silikono, kuris kompensuotų prarastų rankos pirÅ¡tų funkcijas likusio pirÅ¡to pagalba.
Pacientas likusio pirÅ¡to pagalba galÄtų paimti daiktÄ , prilaikyti, pakelti. Protezas kompensuotų estetinį vaizdÄ . MinÄti medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ai bei egzistuojanÄios faktinÄs aplinkybÄs leidžia teigti, kad ieÅ¡kovo patirtos traumos pobÅ«dis bei sužalojimas nÄra labai sunkÅ«s, netrukdo dirbti. Be to, mioelektriniai pirÅ¡tų protezai gali bÅ«ti ne visada taikomi. Jų pritaikymas galimas tik esant tam tikrom sÄ lygom - bÅ«tinas pakankamas raumenų potencialas, taip pat protezo funkcionalumÄ lemia ne tik techniniai aspektai, taÄiau ir paties paciento pastangos treniruotis ir iÅ¡mokti įtemti atskiras raumenų grupes.
Negana to, mioelektrinių pirÅ¡tų protezai Å¡iuo metu dar yra pakankamai naujas, inovatyvus ir ne visada užtikrintai funkcionuojantis įrengimas. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrinta tokia žalÄ patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvaÄiai sunkių padarinių žalÄ atlyginti turinÄiam. IeÅ¡kovo praÅ¡omų protezavimo iÅ¡laidų priteisimas, turÄtų neadekvaÄiai sunkių padarinių atsakovei, taip pat bÅ«tų neteisingas ir neproporcingas.
DÄl aukÅ¡Äiau nurodytų priežasÄių, atsakovÄ praÅ¡o šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .AtsakovÄs atstovas advokatas M. V. teismo posÄdžio metu praÅ¡Ä atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovÄ civilinÄs atsakomybÄs nevengÄ, nebuvo taip, kad ieÅ¡kovas buvo iÅ¡mestas, direktoriui neįdomus. Nuo pat pradžių ieÅ¡kovui buvo siÅ«lomas darbas, atsakovÄ buvo prisiÄmusi atsakomybÄ surasti ieÅ¡kovui darbÄ , bet ieÅ¡kovas atsisakÄ.
AtsakovÄ yra socialiai atsakinga ne tik vienam darbuotojui - ieÅ¡kovui, bet ir kitiems, todÄl ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti suma sunkiai pakeliama naÅ¡ta. Reikalavimas atlyginti turtinÄ Å¾alÄ susideda iÅ¡ dviejų dalių - protezavimo įrengimo sumos priteisimo ir negautų pajamų dydžio priteisimo. Protezavimo klausimas kelia daug abejonių, dÄl ko praÅ¡oma priteisti tokia suma. Reikia vadovautis gydytojo S. S. 2016 m. pateiktu medicininiu iÅ¡raÅ¡u, kuriame konstatuojamos faktinÄs aplinkybÄs. Matyti, kad dÄl traumos netektas darbingumas yra 50 procentų, taÄiau tai nÄra sudÄtinga situacija.
Yra iÅ¡likÄs vienas pagrindinis rankos pirÅ¡tas, tai padeda bÅ«ti mobiliam, sprÄsti buitines situacijas, dalyvauti darbo rinkoje. Å iuo atveju pats priimtiniausias variantas yra kojos pirÅ¡o transplantacija. Toks gydymo bÅ«das maksimaliai atkurtų pirÅ¡tų funkcijas. Transplantuoti pirÅ¡tai bÅ«tų jautrÅ«s, turÄtų galimybÄ palaikyti, pakelti. Byloje yra kitas gydytojo R. L. medicininis iÅ¡raÅ¡as, kuriame siÅ«lomas mioelektrinis protezas. Medicininiame iÅ¡raÅ¡e gydytojas negali nurodyti konkretaus protezo.
PaaiÅ¡kÄjo, kad protezus parduodanti įmonÄ yra âP. P.â, o R. L. Å¡ioje įmonÄje dirba. Gaunasi situacija, kad gydytojas pažiÅ«ri pacientÄ , nukreipia į įmonÄ, kurioje dirba, ten pagamina ir pritaiko protezÄ . Tai kelia abejones, todÄl toks raÅ¡ytinis įrodymas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu. Pats protezo parinkimas nÄra teisingas. Liudytojas A. L. pateikÄ alternatyvias ir kitas iÅ¡vadas apie protezus, jų funkcionalumÄ . Protezuotojas I. V. âP. P.â vadovas, patvirtino, kad tokio protezo jis nÄra gaminÄs ir dÄjÄs. A.
L. nurodo, kad jis ne vienÄ mioelektrinį protezÄ gaminÄs, pritaikÄs ir jis turi tam tikrų trÅ«kumų. Reikia vadovautis objektyviais kriterijais. Å is protezas nÄra panacÄja Å¡ioje situacijoje, jis negali pakelti sunkaus daikto, yra eilÄ gedimo, aptarnavimo niuansų, jis negaminamas Lietuvoje. DÄl negautų pajamų, sudÄtinga suprasti ieÅ¡kovo pozicijÄ , paskaiÄiavimai skirtingi. Infliacijos rodikliai, euro įvedimas neturi reikÅ¡mÄs, yra darbuotojo darbo užmokestis, nuo kurio ir turi bÅ«ti skaiÄiuojama.
Turi bÅ«ti įvertinta tai, kad ieÅ¡kovui mokama negauto darbingumo paÅ¡alpa. IeÅ¡kovas neteko 50 procentų darbingumo, bet jis darbingas, turi galimybÄ dirbti, jis užsidirba. IeÅ¡kovo gaunamos pajamos sumine prasme Å¡iuo metu yra didesnÄs negu jis gaudavo iki traumos. Tuo paÄiu metu praÅ¡oma atlyginti ir negautas pajamas, ir kompensuoti protezÄ . Jeigu bus pritaikytas protezas, tai ieÅ¡kovo galimybÄs užsidirbti dar padidÄs, dubliuojant reikalavimus ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtÄs. Vertinant žalos atlyginimo klausimÄ , bÅ«tina vertinti atsakovÄs turtinÄ padÄtį.
IÅ¡ dokumentų matyti, kad įmonÄ dirba nuostolingai, turto buvimas nÄra kriterijus, kurio pagrindu atsakovÄ turÄtų iÅ¡mokÄti tokiÄ sumÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovÄs 2013 m. balandžio 17 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 402, kurios pagrindu ieÅ¡kovas priimtas į darbÄ atlikti medžio pjovimo staklių operatoriaus (staklininko) pareigas. IeÅ¡kovas 2013 m. balandžio 18 d. pradÄjo dirbti prie skersavimo staklių atsakovÄs lentpjÅ«vÄje (duomenys neskelbtini), o 2014 m. gegužÄs mÄnesį, (duomenys neskelbtini) lentpjÅ«vÄs vadovo sprendimu, perkeltas dirbti prie daugiapjÅ«klių iÅ¡ilginio medienos pjovimo staklių. 2015 m. vasario 13 d. ieÅ¡kovas, kaip įprastai, atvyko į darbÄ 7.30 val., tÄ dienÄ buvo pjaunami viengubo pjovimo puÅ¡iniai rÄ stai.
IeÅ¡kovas prie staklių dirbo visÄ darbo dienÄ ir baigÄs pjauti rÄ stus, maždaug 15.45 val. iÅ¡jungÄ stakles, nulipo nuo valdymo aikÅ¡telÄs ir ruoÅ¡Äsi sutvarkyti darbo vietÄ . Besisukantis antrasis diskinis pjÅ«klas įtraukÄ ieÅ¡kovo laikomÄ oro kompresoriaus guminÄ Å¾arnÄ , o su ja ir ieÅ¡kovo deÅ¡inÄ plaÅ¡takÄ , kuriÄ sužalojo. DÄl sunkių sužalojimų, tos paÄios dienos vakare ieÅ¡kovui buvo atlikta deÅ¡inÄs rankos plaÅ¡takos amputacija.IeÅ¡kovas pareiÅ¡kÄ teismui ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs ir turtinÄs žalos priteisimo.
DÄl neturtinÄs žalos priteisimo pasisakÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausias Teismas, turtinÄs žalos priteisimo klausimas grÄ Å¾intas nagrinÄti pirmos instancijos teismui. DÄl ieÅ¡kovo ir atsakovÄs veiksmų â kaltÄs laipsnio nelaimingo atsitikimo metu.Alytaus rajono apylinkÄs teismas 2017-01-09 sprendimu pasisakÄ tiek dÄl ieÅ¡kovo, tiek dÄl atsakovÄs kaltÄs laipsnio nelaimingo atsitikimo metu, priteisÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kauno apygardos teismas 2017-10-03 nutartimi Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2017-01-09 sprendimo dalį dÄl ieÅ¡kovui priteistos neturtinÄs žalos paliko nepakeistÄ .
Lietuvos AukÅ¡Äiausias Teismas 2018-04-13 nutartimi konstatavo, kad nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovo didelio neatsargumo, nulÄmusio žalos kilimÄ nenustatyta, dÄl nelaimingo atsitikimo ir kilusios žalos atsakinga atsakovÄ, todÄl teismai neturÄjo teisinio pagrindo mažinti iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovui priteistinos žalos dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinÄti.
Aplinkybes, kurių nereikia įrodinÄti, reglamentuoja CPK 182 straipsnis. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinÄti aplinkybių, nustatytų įsiteisÄjusiu teismo sprendimu kitoje civilinÄje ar administracinÄje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).Kasacinis teismas, pasisakydamas dÄl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavÄs tokias pagrindines taisykles:
1) prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybÄs;
2) prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybÄs turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims;
3) pirmesnÄje civilinÄje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinÄjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinÄjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2016-05-20 nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016; kt.).Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos AukÅ¡Äiausias Teismas 2018-04-13 nutartimi pasisakÄ dÄl ieÅ¡kovo ir atsakovÄs kaltÄs laipsnio nelaimingo atsitikimo metu, konstatavo iÅ¡imtinai atsakovÄs kaltÄ, ieÅ¡kovo didelio neatsargumo nenustatÄ, pasisakÄ dÄl ieÅ¡kovui priteistinos neturtinÄs žalos dydžio, todÄl teismas dÄl to paties dalyko pakartotinai nepasisako (CPK 182 straipsnis).
DÄl negautų pajamų priteisimo.AiÅ¡kindamas ir taikydamas ginÄo santykį reglamentuojanÄias Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra suformavÄs praktikÄ , kad, draudžiant darbuotojÄ nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga pagal Socialinio draudimo įstatymÄ , atsiranda tik ribota draudiko atsakomybÄ mokÄti apdraustajam netekto darbingumo kompensacijÄ .
Darbuotojui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Socialinio draudimo įstatymÄ , turi atlyginti už žalÄ atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-1115/2003). AiÅ¡kindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojanÄias žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, kasacinis teismas yra nurodÄs, kad už žalÄ atsakingi asmenys privalo nukentÄjusiajam atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius, o nuostoliai â tai nukentÄjusiojo iÅ¡ dalies netektas darbingumas.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dÄl turtinÄs žalos atlyginimo turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį.Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi bÅ«ti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis bÅ«tų gavÄs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota. Negautos pajamos apskaiÄiuojamos kaip pajamų, kurias nukentÄjusysis realiai gavo arba realiai galÄjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.
Negautų pajamų dydis, esant ginÄui, turi bÅ«ti įrodytas. Jo įrodinÄjimo pareiga byloje tenka ieÅ¡kovui (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dÄmesys, kad pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcijos Gyventojų pajamų mokesÄio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktÄ sumos turtinei žalai dÄl negautų pajamų atlyginti nÄra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.Jau buvo minÄta, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dÄl turtinÄs žalos dÄl negautų pajamų atlyginimo turi bÅ«ti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį.
Negautų pajamų sÄ voka turi bÅ«ti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginÄ iÅ¡raiÅ¡ka per tam tikrÄ laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinÄs žalos dÄl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminÄ , už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis. Kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodÄs, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovui nuo 2015-08-21 iki 2016-08-20 buvo nustatytas 45 procentų netektas darbingumas (t. 4 b. l. 17), o nuo 2016-08-21 neterminuotam laikotarpiui nustatytas 50 procentų netektas darbingumas (t. 3 b. l. 89).
IeÅ¡kovui paskirta netekto darbingumo pensija, kuri siekia 105,97 Eur per mÄnesį, taip pat netekto darbingumo periodinÄ kompensacija, kuri siekia 105,13 Eur per mÄnesį, iÅ¡ viso 211,10 Eur.IeÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis skaiÄiuojamas pagal atsakovÄs į bylÄ pateiktus dokumentus. Atkreiptinas dÄmesys, kad vidutinis darbo užmokestis turÄjo bÅ«ti apskaiÄiuotas pagal Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003 m. gegužÄs 27 d. Nutarimu Nr. 650 patvirtintÄ âDarbuotojo, valstybÄs tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesÄio apskaiÄiavimo tvarkos apraÅ¡oâ III skyriaus nuostatas (galiojanti redakcija nuo 2015-01-01 iki 2017-07-01).
Å io ApraÅ¡o 4 punkte yra nurodyti mokÄjimai, kurie įskaitomi į vidutinį darbo užmokestį, 6 punkte - kurie neįskaitomi ir kaip jis yra apskaiÄiuojamas (7 punktas). ApskaiÄiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi bÅ«ti apskaiÄiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis: skaiÄiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaiÄiaus (7.2 punktas). SkaiÄiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mÄnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mÄnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis (7.1 punktas).
ApskaiÄiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dÄl pateisinamų priežasÄių faktiÅ¡kai nedirbo įmonÄje, taip pat piniginÄs sumos, iÅ¡mokÄtos už tas dienas (valandas), (7.5. papunktis). Kaip numatyta ApraÅ¡o 6.1 papunktyje į vidutinį darbo užmokestį neįskaitomas darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dÄl darbuotojo kaltÄs, tarpsezoninius laikotarpius, darbo užmokestis, gautas iÅ¡ kitos įmonÄs, kurios įpareigojimus vykdÄ darbuotojas, kitos numatytos iÅ¡mokos.IÅ¡ teismui pateiktų įrodymų apie ieÅ¡kovui priskaiÄiuotÄ ir iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį bei, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, t. y. kad vertinamÄ jį laikotarpį sudaro 2014 metų lapkriÄio ir gruodžio mÄnesiai bei 2015 metų sausio mÄnesis, nustatyta, jog atsakovÄs teismui keletÄ kartų teiktuose dokumentuose yra netikslumų, neatitikimų.
IeÅ¡kovo atstovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad apskaiÄiuojant ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį turi bÅ«ti vadovaujamasi 2016-04-22 pažymos ir asmens kortelių duomenimis (t. 1 b. l. 35-36, t. 3 b. l. 62, 63). Tuo tarpu atsakovÄ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodÄ, kad apskaiÄiuojant ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį turi bÅ«ti vadovaujamasi 2017-11-15 pažyma apie priskaiÄiuotÄ bei iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį ir pažyma apie darbo užmokesÄio skaiÄiavimÄ , 2018-06-11 paaiÅ¡kinimu apie priskaiÄiuotų ir iÅ¡mokÄtų sumų dydžius, 2018-06-21 pažyma apie iÅ¡mokas už nepanaudotas kasmetines atostogas (t. 5 b. l. 39, 43, t. 6 b. l. 59-60, 64-73, 90-91).
IeÅ¡kovas remiasi įrodymais â asmens kortelÄmis, kuriose užfiksuota, kad 2014 metų lapkritį ieÅ¡kovui buvo priskaiÄiuota 299,75 Eur (1 035,00 Lt) atlyginimas, 217,22 Eur (750,00 Lt) priedas, 111,11 Eur (383,65 Lt) atostoginiai â 628,00 Eur (2 168,65 Lt), iÅ¡mokÄta 488,91 Eur (1 688,10 Lt), 2014 metų gruodį ieÅ¡kovui buvo priskaiÄiuota 299,75 Eur (1 035,00 Lt) atlyginimas, 245,30 Eur (847,00 Lt) priedas â 545,06 Eur (1 882,00 Lt), iÅ¡mokÄta 429,04 Eur (1 481,42 Lt) bei 2015 metų sausį ieÅ¡kovui priskaiÄiuota 642,17 Eur atlyginimas, 238,00 Eur priedas â 880,17 Eur, iÅ¡mokÄta 766,28 Eur.
AtsakovÄ atitinkamai remiasi įrodymais â 2018-06-21 pažyma, kurioje užfiksuota, kad 2014 metų lapkritį ieÅ¡kovui buvo priskaiÄiuota 299,76 Eur atlyginimas, 217,22 Eur priedas, 111,11 Eur atostoginiai â 628,09 Eur, iÅ¡mokÄta 488,91 Eur, 2014 metų gruodį ieÅ¡kovui buvo priskaiÄiuota 299,76 Eur atlyginimas, 245,30 Eur priedas â 545,06 Eur, iÅ¡mokÄta 429,04 Eur, o 2015 metų sausį ieÅ¡kovui buvo priskaiÄiuota 300,00 Eur atlyginimas, 238,00 Eur priedas â 538,00 Eur, iÅ¡mokÄta 424,11 Eur.
Atkreiptinas dÄmesys, kad asmens kortelÄse pildomi duomenys apie tai, kiek turi bÅ«ti priskaiÄiuota ir iÅ¡mokÄta darbuotojui, tuo tarpu pažymoje apie priskaiÄiuotÄ ir iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas atsispindi faktiÅ¡kai atlikti mokÄjimai. IÅ¡ 2016-04-22 pažymos matyti, kad nors ieÅ¡kovui 2014 metų gruodžio mÄnesį priskaiÄiuota iÅ¡mokÄti 1 481,42 Lt (429,04 Eur), taÄiau mokÄjimas atliktas vienas â 2014-12-23 300,00 Lt (86,88 Eur). TodÄl akivaizdu, kad neiÅ¡mokÄta trÅ«kstama suma 1 181,42 Lt (342,17 Eur). 2015 metų sausio mÄnesį ieÅ¡kovui sumokÄta 766,28 Eur suma per tris mokÄjimus â 2015-01-09, 2015-01-23 ir 2015-02-13. 2015-01-09 sumokÄta tiksli trÅ«kstama 342,17 Eur suma.
Teismas vertina, kad teisingi duomenys nurodyti 2018-06-21 pažymoje (t. 6 b. l. 90), kuriÄ pagrindžia 2018-06-11 atliktų skaiÄiavimų bei atliktų mokÄjimų iÅ¡aiÅ¡kinimas, mokÄjimų nurodymai (t. 6 b. l. 59-60, 67-72). TodÄl daroma iÅ¡vada, kad 2014 metų lapkriÄio mÄnesį ieÅ¡kovui buvo priskaiÄiuota 299,76 Eur atlyginimas, 217,22 Eur priedas, 111,11 Eur atostoginiai â 628,09 Eur, iÅ¡mokÄta 488,91 Eur 2014-11-28 ir 2014-12-12 (t. 3 b. l. 62, 63, t. 6 b. l. 59-60, 67, 68, 90). 2014 metų gruodžio mÄnesį ieÅ¡kovui buvo priskaiÄiuota 299,76 Eur atlyginimas, 245,30 Eur priedas â 545,06 Eur, iÅ¡mokÄta 429,04 Eur 2014-12-23 ir 2014-01-09 (t. 3 b. l. 62, 63, t. 6 b. l. 59-60, 70, 71, 90). 2015 metų sausio mÄnesį ieÅ¡kovui buvo priskaiÄiuota 300,00 Eur atlyginimas, 238,00 Eur priedas â 538,00 Eur, iÅ¡mokÄta 424,11 Eur 2015-01-23 ir 2015-02-13 (t. 3 b. l. 62, 63, t. 6 b. l. 59-60, 71, 72, 90).
PažymÄtina, jog vertinant 2016-04-22 pažymoje nurodytus duomenis, kuria vadovaujasi ieÅ¡kovas ir 2018-06-21 pažymoje nurodytus duomenis, kuria vadovaujasi atsakovÄ, už ginÄo laikotarpį ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokÄta analogiÅ¡ka 1 342,06 Eur suma. Kadangi už atostogas iÅ¡mokÄtos pajamos neįskaitomos, 111,11 Eur suma minusuojama, todÄl iÅ¡ viso gaunama 1 230,95 Eur suma už skaiÄiuojamÄ jį laikotarpį, pagal kuriÄ skaiÄiuojamas ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis. IÅ¡ 2016-08-21 pažymos matyti, kad 2014 metų lapkriÄio, gruodžio ir 2015 metų sausio mÄnesiais faktiÅ¡kai buvo dirbta 61 diena, 486 valandos.
Toks pats dirbtų valandų skaiÄius nurodomas ir 2016-04-22 pažymoje, todÄl darytina iÅ¡vada, kad analogiÅ¡kas ir dirbtų darbo dienų skaiÄius â 61. Å ias faktines aplinkybes taip pat patvirtina į bylÄ pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡Äiai (t. 5 b. l. 40-42). Vadovaujantis teismo pirmiau nurodytu ApraÅ¡u, apskaiÄiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, pirmiausia turi bÅ«ti apskaiÄiuojamas jo vidutinis darbo dienos užmokestis: skaiÄiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaiÄiaus (7.2 punktas).
TodÄl ieÅ¡kovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 20,18 Eur (1 230,95 : 61), faktiÅ¡kai dirbtos darbo dienos per mÄnesį â 20 (61 : 3). Kadangi nustatyta, jog ieÅ¡kovui nuo 2015-08-21 iki 2016-08-20 buvo konstatuotas 45 procentų netektas darbingumas, ieÅ¡kovas dÄl sužalojimo per dienÄ neteko 9,08 Eur (20,18 x 45 proc.), per mÄnesį â 181,60 Eur (9,08 x 20 (faktiÅ¡kai dirbtų dienų skaiÄius)). TodÄl konstatuojama, jog už laikotarpį, kuomet ieÅ¡kovui buvo nustatytas 45 procentų netektas darbingumas, ieÅ¡kovui mokamos kasmÄnesinÄs 211,10 Eur iÅ¡mokos akivaizdžiai dengia pajamas, kurias ieÅ¡kovas per mÄnesį bÅ«tų gavÄs. Nuo 2016-08-21 ieÅ¡kovui neterminuotai nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, todÄl ieÅ¡kovas dÄl sužalojimo per dienÄ neteko 10,09 Eur (20,18 x 50 proc.), per mÄnesį â 201,80 Eur (10,20 x 20 (faktiÅ¡kai dirbtų dienų skaiÄius)).
TodÄl akivaizdu, kad ir už šį laikotarpį, kuomet ieÅ¡kovui buvo nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, ieÅ¡kovui mokamos kasmÄnesinÄs 211,10 Eur iÅ¡mokos akivaizdžiai dengia pajamas, kurias ieÅ¡kovas per mÄnesį bÅ«tų gavÄs.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad jis buvo geriausias ir perspektyviausias darbuotojas įmonÄje bei atsižvelgiant į tai, kad jis jauno amžiaus, į augantį minimalų darbo užmokestį, tikÄtina, jog neįvykus nelaimei, jo darbo užmokestis bÅ«tų žymiai didesnis.
Kadangi asmens, dirbanÄio medienos gaminių gamyboje, darbo užmokestį sudarÄ vidutiniÅ¡kai 843,00 Eur (bruto), 664,45 Eur (neto), mano, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovas galÄtų gauti mažiausiai 650,00 Eur darbo užmokestį. Atitinkamai remiantis Å¡ia suma atlikti ieÅ¡kovo paskaiÄiavimai dÄl negautų pajamų dydžio. Teismas nesutinka su tokia ieÅ¡kovo pozicija. PažymÄtina, kad visiÅ¡kas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, jog nukentÄjÄs darbuotojas turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į tokiÄ turtinÄ padÄtį, kokia bÅ«tų buvusi, jei nebÅ«tų padaryta žala.
Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos. DÄl to atlyginant žalÄ bÅ«tina įvertinti, kad jÄ atlyginus darbuotojas neatsidurtų geresnÄje padÄtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojanÄio žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentÄjÄs asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota. Tuo tarpu ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybÄs, koks jo darbo užmokestis galÄtų bÅ«ti Å¡iandienÄ yra tik teoriniai pamÄ stymai, visiÅ¡kai negrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
TodÄl teismas ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes atmeta kaip nepagrįstas. Teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis.AtsakovÄ atsiliepime nurodÄ bei atstovas teismo posÄdžio metu akcentavo, kad ieÅ¡kovas nuo 2016-04-04 pradÄjo dirbti ir gauna pajamas, todÄl atliekant negautų pajamų skaiÄiavimus, bÅ«tina atsižvelgti į ieÅ¡kovo uždirbamas pajamas. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo uždirbamos pajamos neturi įtakos teismo paskaiÄiuotam ieÅ¡kovo negautų pajamų dydžiui.
IeÅ¡kovui 50 procentų netektas darbingumas nustatytas neterminuotai, 211,10 Eur iÅ¡moka nekis, ieÅ¡kovo vidutinis darbo užmokestis paskaiÄiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2003 m. gegužÄs 27 d. Nutarimu Nr. 650 patvirtintu ApraÅ¡u. Lietuvos AukÅ¡Äiausias Teismas formuoja praktikÄ , jog negautos pajamos mokamos už laikotarpį, kuriam nustatytas nedarbingumas, atitinkamai atsižvelgiant į netekto darbingumo nustatytÄ procentinÄ dalį.TodÄl, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais bei suformuota teismų praktika, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 51 368,90 Eur negautų pajamų atmetamas kaip nepagrįstas.
DÄl protezavimo iÅ¡laidų priteisimo.IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs mioelektrinio protezo įsigijimo iÅ¡laidas â 49 925,81 Eur. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad nori įsigyti protezÄ atsižvelgiant į ortopedo pasiÅ«lymÄ . Nors iÅ¡laidos dar nÄra realiai patirtos, taÄiau atsižvelgiant į tai, kad protezavimas yra bÅ«tinas, o ieÅ¡kovas tam lÄšų neturi, teismas Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ atsakovÄs turÄtų priteisti remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad dÄl sužalojimų darbe ieÅ¡kovui buvo nustatyta rankos traiÅ¡kytinio sužalojimo ir trauminÄs amputacijos padariniai - deÅ¡inÄs plaÅ¡takos trauminÄ amputacija delnakaulio vidurinio treÄdalio lygyje, II-V pirÅ¡tų netektis.
IeÅ¡kovui nuo 2016-08-21 neterminuotai nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovo sužalojimas sudÄtingas ir neatstatomas, psichologiÅ¡kai traumuojantis jaunÄ Å¾mogų. Teismas neabejoja, kad dÄl patirtos traumos ieÅ¡kovas patiria nepatogumus atlikdamas elementarius buities darbus, susiaurÄjo ieÅ¡kovo darbo pasirinkimo galimybÄs bei kad ieÅ¡kovas jauÄiasi neužtikrintas dÄl savo ateities, galimybÄs kurti ir iÅ¡laikyti Å¡eimÄ . TodÄl teismas konstatuoja, kad neabejotinai egzistuoja pagrindinis kriterijus, sprendžiant dÄl bÅ«simų iÅ¡laidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį tai yra protezavimo, kurio iÅ¡laidas praÅ¡oma atlyginti, bÅ«tinumas.
Å i procedÅ«ra nukentÄjusiajam yra bÅ«tina siekiant paÅ¡alinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrÄ Å¾inti nukentÄjusįjį, kiek tai įmanoma esamoje situacijoje, į iki sveikatos sužalojimo buvusiÄ padÄtį. AtsakovÄ iÅ¡ esmÄs neginÄija, kad ieÅ¡kovui reikalingas protezas, taÄiau vertina, kad egzistuoja alternatyvÅ«s, savo funkcine paskirtimi veikiantys protezavimo įrenginiai, kurių mažesnÄ kaina, be to, juos kompensuoja ValstybinÄ ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
IeÅ¡kovas pateikÄ Ä¯ bylÄ Ä¯monÄs âP. P.â individualÅ«s ortopediniai sprendimai, komercinį pasiÅ«lymÄ dÄl mioelektrinių pirÅ¡tų protezo âT. B.â pagaminimo (t. 1 b. l. 37). PasiÅ«lyme nurodyta, kad atsižvelgiant į A. K. praÅ¡ymÄ ir įvertinus plaÅ¡takos bigÄ bei funkcinÄ bÅ«klÄ, siÅ«loma pagaminti âT. B.â mioelektrinių pirÅ¡tų protezÄ . âT. B.â yra vienintelÄ kompanija pasaulyje gaminanti tokio tipo protezus â kai yra dalinÄ plaÅ¡takos amputacija ir pacientui yra reikalingi tik rankos pirÅ¡tai, kurių kiekvienas turi atskirÄ valdymÄ .
Teismas ieÅ¡kovo pateiktÄ komercinį pasiÅ«lymÄ vertina, kaip objektyvų įrodymÄ , kadangi atsakovÄ nepateikÄ teismui jokių analogiÅ¡kų įrodymų nuginÄijanÄių ieÅ¡kovo pateiktÄ âP. P.â individualÅ«s ortopediniai sprendimai, komercinį pasiÅ«lymÄ .Teismui į bylÄ yra pateikti du medicinos dokumento iÅ¡raÅ¡ai, t. y. gydytojo traumatologo â ortopedo R. L. (t. 4 b. l. 19-20) iÅ¡raÅ¡as ir gydytojo S. S. (t. 2 b. l. 101) iÅ¡raÅ¡as. Teismo vertinimu abiejų gydytojų rekomendacijų esmÄ analogiÅ¡ka, kadangi nurodyta, jog galima operacinÄ plaÅ¡takos pirÅ¡tų rekonstrukcija, taÄiau galimos komplikacijos ir nepatenkinamas rezultatas.
Alternatyva yra egzoprotezai â iÅ¡orÄs protezai. Tik gydytojas R. L. rekomenduoja konkreÄiÄ egzoprotezų rūšį â mioelektrinį protezÄ kiekvieno pirÅ¡to mobilumui.Apklausti liudytojai tiek gydytojas traumatologas â ortopedas R. L., tiek ortopedas I. V., kurie apžiÅ«rÄjo ieÅ¡kovÄ bei įvertino jo realiÄ situacijÄ , patvirtino, kad ieÅ¡kovui galima pagaminti bei pritaikyti mioelektrinį protezÄ ir tai nÄra naujas, sunkiai funkcionuojantis ar eksperimentinis įrenginys, kÄ tvirtina atsakovÄ bei jos atstovas.
Be to, atsakovÄ savo tvirtinamų abejonių nepagrindÄ jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu atsakovÄs praÅ¡ytas apklausti liudytoju ortopedas A. L. ieÅ¡kovo nebuvo apžiÅ«rÄjÄs, jis kaip savo srities specialistas davÄ paaiÅ¡kinimus apskritai apie protezų kokybÄ, vizualinį vaizdÄ , kÄ galima bÅ«tų pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui. Ä®statymas numato, jog iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinÄjant bylÄ kylanÄius klausimus, reikalaujanÄius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizÄ ir, atsižvelgdamas į dalyvaujanÄių byloje asmenų nuomonÄ, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizÄ kompetentingai ekspertizÄs įstaigai.
Prireikus gali bÅ«ti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Ekspertu gali bÅ«ti skiriamas asmuo, turintis reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizÄs įstatyme. Kai nÄra reikiamos specialybÄs teismo ekspertų arba jie negali bÅ«ti skiriami teismo ekspertais konkreÄioje byloje (dÄl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali bÅ«ti skiriamas asmuo, turintis reikiamÄ kvalifikacijÄ iÅ¡vadai duoti (CPK 212 straipsnis).
Atkreiptinas dÄmesys, kad teismas 2018-05-23 teismo posÄdžio metu (t. 6 b. l.
28) pasiÅ«lÄ Å¡alims apsvarstyti galimybÄ dÄl ekspertizÄs skyrimo Å¡ioje byloje, taÄiau Å¡alys Å¡ia teise nepasinaudojo, ekspertizÄs nepraÅ¡Ä skirti.AtsakovÄ bei jos atstovas kaip alternatyvius bÅ«dus ieÅ¡kovui rankos plaÅ¡takos funkcijai atstatyti siÅ«lo kojos pirÅ¡tų transplantacijÄ taip pat kosmetinį rankos protezÄ iÅ¡ silikono. IeÅ¡kovas su atsakovÄs pasiÅ«lymais kategoriÅ¡kai nesutinka. Teismas, vadovaudamasis byloje esanÄiais gydytojų medicinos iÅ¡raÅ¡ais bei liudytojų parodymais, visiÅ¡kai sutinka su ieÅ¡kovu, kad kojos pirÅ¡tų transplantacijos pasiÅ«lymas yra nepriimtinas.
Tokiu atveju bÅ«tų sužalota ieÅ¡kovo ne tik ranka, bet ir koja, o kaip nurodo gydytojai, operacija yra rizikinga, galimos komplikacijos, transplantuoti pirÅ¡tai gali neprigyti, nefunkcionuoti, be to, nesuvokiamas estetinis vaizdas. AtsakovÄs siÅ«lomo kosmetinio rankos protezo iÅ¡ silikono pirÅ¡tai nejudrÅ«s, visada iÅ¡liekantys toje paÄioje pozicijoje. Kaip paaiÅ¡kino liudytojai ortopedai toks protezas atliktų atramos funkcijÄ ieÅ¡kovo iÅ¡likusiam nykÅ¡Äiui, elementariai daikto paÄmimo funkcijai atlikti.
TodÄl teismas vertina, kad toks protezas faktiÅ¡kai kompensuotų tik estetinį vaizdÄ , bet nebÅ«tų atkurtos pirÅ¡tų funkcijos, kÄ galima padaryti su mioelektriniu protezu. Teismas pažymi, kad paprastai deliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ taikoma, kai nukentÄjÄs asmuo jau yra realiai patyrÄs žalos, jau yra turÄjÄs atitinkamų iÅ¡laidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs kompensacinÄ funkcijÄ bei siekiant atkurti iki teisÄs pažeidimo buvusiÄ padÄtį.
TaÄiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaiÄiuoti gali prireikti daug laiko, taip pat jų gali atsirasti ateityje. Tokiais atvejais gali nukentÄti nukentÄjusio asmens interesai, jeigu jo turtinÄ padÄtis nÄra gera ir jam nedelsiant reikia lÄšų, taÄiau jo finansinÄ padÄtis yra bloga, jis neturi tam pinigų. Å iais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti bÅ«simÄ Å¾alÄ remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimÄ priteisti konkreÄiÄ pinigų sumÄ , periodines iÅ¡mokas arba įpareigoti skolininkÄ užtikrinti žalos atlyginimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
Teismas vertina, kad Å¡ioje byloje yra iÅ¡skirtinÄ situacija, kadangi ieÅ¡kovas yra jaunas žmogus, siekiantis dirbti, užsidirbti, sukurti Å¡eimÄ , todÄl teismas vertina kaip pagrįstÄ jo norÄ Ä¯sigyti rankos protezÄ , kuris maksimaliai kompensuotų estetinį vaizdÄ ir atkurtų pirÅ¡tų funkcijÄ . Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, įsigyti mioelektrinio protezo neturi galimybÄs. Teismo vertinimu, Å¡ios bylos atveju egzistuoja CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymo sÄ lygos dÄl ieÅ¡kovo bÅ«simų nuostolių už protezavimo paslaugas.
Bylos duomenys teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovui priteistinas bÅ«simų protezavimo iÅ¡laidų atlyginimas yra realiai tikÄtinas, nustatytas vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais (CPK 176, 177, 185 straipsniai). TodÄl teismas tenkina ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovÄs mioelektrinio protezo įsigijimo iÅ¡laidas â 49 925,81 Eur.AtsakovÄs tvirtinimu ieÅ¡kovo praÅ¡omų protezavimo iÅ¡laidų priteisimas turÄtų neadekvaÄiai sunkių padarinių atsakovei, taip pat bÅ«tų neteisingas ir neproporcingas.
AtsakovÄ turi socialinÄ atsakomybÄ ir kitiems darbuotojams, o ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti piniginÄ suma bÅ«tų atsakovei sunkiai pakeliama naÅ¡ta. AtsakovÄ teikia teismui pelno (nuostolių) ataskaitas bei balansÄ , kuriomis grindžia įmonÄs gaunamo pelno dydį, valdomo turto vertÄ ir galimybių nebuvimÄ mokÄti ieÅ¡kovui jo praÅ¡omos priteisti žalos dydį. Teismas vertina, kad atsakovÄ turi galimybÄ Ä¯vykdyti jai priklausanÄiÄ Å¾alos atlyginimo prievolÄ, kadangi Å¡ioje byloje areÅ¡tuotas 156 300,00 Eur vertÄs atsakovei priklausantis turtas (t. 1 b. l. 174-176), be to, iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų matyti, kad atsakovÄ dar turi kito neareÅ¡tuoto nekilnojamojo turto (t. 4 b. l. 30-47) bei įmonÄ vykdo veiklÄ .
Atitinkamai tenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas teismo priteistÄ sumÄ , nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Bei tenkintinas reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovÄs 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, priimtos civilinÄje byloje Nr.(duomenys neskelbtini)., kuria priteista 25 000,00 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo, visiÅ¡ko įvykdymo dienos.
IeÅ¡kovas A. K. teikia teismui įrodymus, kad patyrÄ 2 420,00 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti (t. 6 b. l. 16-20). AtsakovÄ UAB âL.â teikia teismui įrodymus, kad patyrÄ 3 973,00 Eur (1 938,00+600,00+225,00+1 210,00) iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti (t. 3 b. l. 96-98, t. 4 b. l. 25-27, t. 5 b. l. 116, t. 6 b. l. 101-102). Teismo nuomone, ieÅ¡kovo ir atsakovÄs patirtos advokatų pagalbos iÅ¡laidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ nustatytus advokato užmokesÄio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi teismas tenkino 75 procentus ieÅ¡kinio reikalavimų, todÄl ieÅ¡kovas turi atlyginti atsakovei 993,25 Eur jos patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų bei atsakovÄ turi atlyginti ieÅ¡kovui 1 815,00 Eur jo patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Teismas Å¡ioje byloje patyrÄ 12,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iÅ¡ atsakovÄs valstybei priteistina 9,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263â265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 49 925,81 Eur turtinÄs žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už teismo priteistÄ 49 925,81 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme 2016-07-18 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 815,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovÄs UAB âL.â, j. a. k. (duomenys neskelbtini).Priteisti ieÅ¡kovui A.
K., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už teismo priteistÄ 25 000,00 Eur sumÄ neturtinÄs žalos atlyginimo nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme 2016-07-18 iki Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, priimtos civilinÄje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti atsakovei UAB âL.â, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 993,25 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ atsakovÄs UAB âL.â, j. a. k.(duomenys neskelbtini), 9,34 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas valstybei sumokant į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ mokÄjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660.
MokÄjimÄ patvirtinantį dokumentÄ pateikti teismo Civilinių bylų raÅ¡tinei, kab. Nr. 206.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Alytaus apylinkÄs teismo Alytaus rÅ«mus. TeisÄja                                                                               AgnÄ PetkeviÄienÄ