2022-06-01 Nr. AB-14475-4-49-3-00104-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2808-442/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00104-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Aleno Piesliako ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės S. H. O. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės S. H. O. O. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė S. H. O. O. (toliau – ir Užsienietė) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 22S6371 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietė nurodė, kad nėra objektyvių duomenų, kad ji nebendradarbiauja. Užsienietė dalyvavo apklausose, nebandė pabėgti, davė parodymus. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, savo teisėmis naudojosi sąžiningai. Užsienietės sulaikymas nėra būtina priemonė, siekiant užtikrinti sprendimo dėl asmens išsiuntimo į kilmės valstybę priėmimą ir įvykdymą. Užsienietę apgyvendinus Tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų būtų sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti asmens laisvės. Centruose užsieniečiams taikomų sąlygų visuma prilygsta nežmoniškam ir žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

3. Migracijos departamentas nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiomis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis. Užsienietės atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laivai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Užsienietės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi ji nėra sulaikyta. Užsienietės tapatybė yra nustatyta, ji nekelia grėsmės viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, todėl galima taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną, nepateikė kelionės dokumentų. Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties. Užsienietė kreipėsi su prašymu dėl prieglobsčio suteikimo ir Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Sprendimą Užsienietė apskundė, skundas yra nagrinėjamas, todėl Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu atmetė Užsienietės skundą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) pusės, jos tapatybė yra nustatyta. Migracijos departamentas išnagrinėjo Užsienietės prieglobsčio prašymą ir 2022 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo nesuteikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą Užsienietė apskundė, todėl Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 2 d. priėmė Sprendimą įleisti Užsienietę Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

6. Teismas įvertinęs susidariusią situaciją, kad Užsienietė yra apgyvendinta Kybartų Centre, ji turi galimybę judėti Centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su jos interesus atstovaujančiu advokatu, neturėjo pagrindo šio apgyvendinimo vertinti kaip de facto (faktiškai) sulaikymo. Teismas nurodė, kad Užsienietės atžvilgiu taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl teismas padarė išvadą, kad Užsienietei paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams.

7. Teismas pažymėjo, kad Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, tačiau Užsienietė neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) pusės. Atvykus į (duomenys neskelbtini) Užsienietė ten neliko ir prieglobsčio neprašė, tik pristačius į užkardą pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respubliką, todėl, teismo nuomone, pagrįstai manytina, kad Užsienietė gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybes. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas, Sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką Užsienietės situacijos vertinimą.

III. 8. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir tenkinti Užsienietės skundą.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo išvados yra visiškai nepagrįstos faktiniais duomenimis, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo ir (ar) sulaikymo pagrindų taikymo. Formalaus institucijos nurodymo, jog prieglobsčio prašytojas nebendradarbiauja, nepakanka, kad pagrįsti kraštutinę jo laisvę ribojančią priemonę neprotingai ilgą laiką. Byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų Užsienietės nebendradarbiavimą. Sprendžiant klausimą dėl užsieniečio laisvės ribojimo jo nebendradarbiavimo aspektu nėra reikšmingos jo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra aiškiai apibrėžta, kas yra laikoma užsieniečio nebendradarbiavimu. Jokių duomenų apie tai, kad Užsienietė klaidintų institucijas ar pati atliktų kokius nors nesąžiningus veiksmus, byloje nėra. Užsienietės apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, nepriklausomai nuo to, ar ji gauna šiltą maistą, gali nusiprausti, tačiau nuo judėjimo ribojimo. Atsakovas Sprendimu patvirtino, kad Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų. Tai iš esmės reiškia, kad ji bendradarbiauja su pareigūnais ir nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsienietės teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė priemonė yra nepagrįsta ir nežmogiška. Teismo argumentas, kad Užsienietė neturi socialinių, ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje yra apsimestinis ir formalus. Užsienietė iš esmės neturi galimybės užmegzti socialinių, ekonominių, šeiminių santykių, nes atsakovas tokias galimybes sąmoningai riboja.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymima, jog galutinis sprendimas dėl Užsienietės dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad Lietuvos Respublika nebuvo Užsienietės kelionės tikslas. Siekdama pagrįsti prieglobsčio prašymo motyvus Užsienietė nepateikė jokių įrodomąją vertę turinčių įrodymų, vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, kalbėjo abstrakčiai, bendrais bruožais, neslėpė ekonominių motyvų. Šių aplinkybių visuma parodo Užsienietės nebendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais bei darbuotojais, taip pat pagrindžia prielaidą, kad Užsienietė piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, tad tikėtina, jog atsisakius suteikti jai prieglobstį, vengdama grąžinimo ji gali pasislėpti ir bandyti išvykti pas šeimą į (duomenys neskelbtini). Sprendimas yra priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsienietės veiksmais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Užsienietės atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Užsienietės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi Užsienietė nėra sulaikyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies, kuria Užsienietė 6 mėnesiams apgyvendinta Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas Užsienietės prašymo netenkino, nurodęs, jog taikant Užsienietės nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, nebus užtikrinti siekiami tikslai.

13. Migracijos departamentas 2022 m. kovo 2 d., priėmė Sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo jos užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti ją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.

14. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr.IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816). Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas turėjo taikyti Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 1408 straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

15. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

16. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

17. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

18. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama tai, ar prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

19. Tikrinamoje byloje nustatyta, jog šiuo metu Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, nes nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Užsienietės skundas šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

20. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą vadovavosi Įstatymo 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip Užsienietės nebendradarbiavimą (neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkės, kurios pagrįstų išvadą, jog Užsienietės atžvilgiu nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Migracijos departamento Sprendime taip pat nurodyta, jog Užsienietė nepateikė jokių įrodomąją reikšmę turinčių įrodymų, vengė tiesioginių atsakymų į klausimus, neslėpė ekonominių motyvų, todėl aplinkybių visumą galima vertinti kaip nebendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Užsienietė nebendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nebendradarbiavimas paprastai siejamas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022, 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-502/2022).

22. Byloje nėra pateikta duomenų, kad per buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį Užsienietė nesilaikė apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, yra padariusi pažeidimų. Užsienietė taip pat nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, yra pateikusi asmens dokumentą ((duomenys neskelbtini) pasą). Teisėjų kolegija pažymi, jog kitų aplinkybių (pasislėpimo rizikos veiksnių), dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad Užsienietė gali pasislėpti, Migracijos departamentas Sprendime nenurodė, tokių duomenų nėra ir byloje. Nagrinėjamu atveju Užsienietės apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai ir yra neproporcingas. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžytų Užsienietės judėjimo laisvę, todėl ši Migracijos departamento Sprendimo dalis naikintina.

23. Užsienietės prašymas taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės ribojimų arba kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas. Nesant pagrindo Užsienietės apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Užsienietės apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės S. H. O. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės S. H. O. O. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 22S6371 dalį, kuria nutarta apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietę S. H. O. O. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Alenas Piesliakas

Dainius Raižys