2017-04-26 Nr. AB-9044-3-61-3-00720-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-758-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00720-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal P. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM, atsakovas) 2015 m. sausio 13 d. sprendimą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos” Nr. 1D-338(11) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d., neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 115,34 Eur (398,24 Lt), kuri susidarė dėl Konstitucijai prieštaraujančio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 880,82 Eur (3 041,30 Lt), kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad VRM 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 11SP-2465 jam nuo 2012 m. balandžio 11 d. buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri perskaičiuota vadovaujantis 2009 m. gruodžio 9 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi ir iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta. Kadangi pareiškėjas nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, buvo dar kartą sumažinta. Pareiškėjas dėl pensijos nepriemokos grąžinimo kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos. Iš Vidaus reikalų ministerijos gavo 2015 m. sausio 13 d. atsakymą, kuriame nurodyta, kad valstybinės pensijos mažinimui buvo taikoma Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, o prašymas dėl pensijos nepriemokos, susidariusios dėl laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, nagrinėjamas nebus, kadangi praleistas šio veiksmo apskundimo terminas. Pareiškėjo teigimu, aukščiau paminėtas teisinis reguliavimas, kurio pagrindu buvo sumažinta valstybinė pensija, pažeidė pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojo konstitucinę asmens teisė į nuosavybę.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, tuo pačiu atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjo pensija 2012–2013 metais buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šiai normai atitikus Konstituciją, buvo preziumuojama, kad VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo. Pabrėžė, jog pareiškėjo pensijos perskaičiavimas buvo įvykdytas. Vidaus reikalų ministerija veikė pagal įstatymus ir nėra teisės normos (taisyklės), pagal kurią Vidaus reikalų ministerija galėjo ir turėjo kompensuoti pareiškėjui šį perskaičiavimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 1D-338(11) dalį, kuria pareiškėjui atsisakyta išmokėti dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo 2012 m. gegužės–birželio mėnesiais neišmokėtą valstybinės karių ir pareigūnų pensijos dalį ir priteisė pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 113,34 Eur neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas.

Teismas, remdamasis Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba) pažyma, nustatė kad pareiškėjo pensijos apskaičiavimui laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo taikomos Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatos ir mokama sumažinta pensija.

Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos su prašymu paskaičiuoti, koks skirtumas susidarė tarp paskirtos valstybinės pensijos ir sumažintos valstybinės pensijos laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Vidaus reikalų ministerija 2015 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 1D-338(11) nurodė, kad pareiškėjui išmokėti nepriemokos neturi teisinio pagrindo. Atsakovas sprendime išaiškino pareiškėjui pensijos sumažinimo aplinkybes ir teisinį pagrindą, nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d., jo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo perskaičiuojama iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, atsisakė nagrinėti, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Teismas su tokia VRM pozicija nesutiko, nurodė, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos pareiškėjo pensijos apskaičiavimui pradėtos taikyti 2012 m. balandžio mėn., o Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos – 2012 m. gegužės mėn. Todėl, teismas vertino, jog pareiškėjas į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo kreipęsis 2015 m. sausio 28 d. nepraleido 3 metų termino kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikino įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas, priteisimo. Teismas darė išvadą, kad VRM 2015 m. sausio 13 d. sprendime Nr. 1D-338(11) neteisingai taikė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl ko atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 22 d. prašymo dalį dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, išmokėjimo.

Dėl pareiškėjo pozicijos, kad jam pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta neteisėtai, teismas pasisakė, jog nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl pensijos perskaičiavimo, remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, jog ginčui aktualus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Pabrėžė, jog ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas. Teigė, kad VRM, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas taikė tinkamai. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurios pagrindu pareiškėjui perskaičiuota pensija, Konstitucinio Teismo pripažinta neprieštaraujančia Konstitucijai.

Taip pat, teismas pabrėžė, jog Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai. Todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismas teigė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neišmokėtos pensijos dalies, atsiradusios taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Teismas nustatė, jog dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, pareiškėjui 2012 m. gegužės ir birželio mėn. buvo neišmokėta 115,34 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Įvertinęs aukščiau nurodytas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas, teismas pasisakė, jog pensijos sumažinimas 2012 m. gegužės–birželio mėn. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pareiškėjo atžvilgiu, laikytinas Konstitucijos saugomų teisių pažeidimu, todėl, atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog buvo teisinis pagrindas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 1D-338(11) dalį, kuria pareiškėjui buvo atsisakyta išmokėti, dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, neišmokėtą valstybinės karių ir pareigūnų pensijos dalį ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 2012 m. gegužės–birželio mėn. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo neišmokėtą 113,34 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, jo manymu, turėjo vadovautis ne tik Konstitucinio teismo nutarimu, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartija, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymu ir pareiškėjo skundą tenkinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano, kad 2016 m. vasario 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas ta apimtimi, kuria jo skundo dalis buvo atmesta kaip nepagrįsta, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Prašo panaikinti 2016 m. vasario 10 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, kuria pareiškėjo prašymas dėl sumažintos valstybinės pensijos priteisimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį yra atmestas kaip nepagrįstas ir priimti naują sprendimą.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog sutinka su Vilniaus apygardos administracinis teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką, ribojant pensiją pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnį atmesta kaip nepagrįsta. Prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl pareiškėjo teisės į valstybinės pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos kanclerio 2012 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 11SP-2465 pareiškėjui nuo 2012 m. balandžio 11 d. neterminuotai paskirta 176,03 Eur (607,80 Lt) dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 19). Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pažyma apie 2012–2013 m. pensijos dydį rodo, kad pareiškėjo pensijos apskaičiavimui laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo taikomos Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatos ir mokama sumažinta pensija. Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos su prašymu paskaičiuoti, koks skirtumas susidarė tarp paskirtos valstybinės pensijos ir sumažintos valstybinės pensijos laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (b. l. 20). Vidaus reikalų ministerija 2015 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 1D-338(11) nurodė, kad pareiškėjui išmokėti nepriemokos neturi teisinio pagrindo. Atsakovas sprendime išaiškino pareiškėjui pensijos sumažinimo aplinkybes ir teisinį pagrindą, nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d., jo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo perskaičiuojama iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, atsisakė nagrinėti, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos (b. l. 19–20).

2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537), pagal kurio 4 straipsnio 1 dalį, paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, <...>, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), nurodo, jog reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Todėl, įvertinusi tai, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos nepriemokos paskaičiavimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nepraleido 3 metų termino kreiptis dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikino įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas išmokėjimo, dėl ko VRM 2015 m. sausio 13 d. sprendime Nr. 1D-338(11) neteisingai taikė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjo 2014 m. gruodžio 22 d. prašymo dalį dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo.

Pasisakydama dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, kolegija pažymi, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį (2009 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 ir 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-983 redakcijos), jo galiojimo laikas buvo nustatytas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Tačiau šio (15) straipsnio vėliau priimtomis redakcijomis (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 31 d. įstatymas Nr. XII-92) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio galiojimo laikas buvo pratęstas atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo, sietino su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymu, pagrįstumą, yra būtina aptarti paties Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir šio įstatymo 15 straipsnio (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 31 d. įstatymo Nr. XII-92 redakcijos) teisėtumo klausimą.

Tai darydama, kolegija pažymi, kad išvardytų teisės normų konstitucingumo klausimas buvo ištirtas Konstitucinio Teismo (kuris yra vienintelė institucija, kompetentinga spręsti Konstitucijos aiškinimo klausimus). Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime buvo konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos neprieštaravo Konstitucijai, o 2015 m. gegužės 14 d. nutarime buvo konstatuota, kad abiejų paminėtų redakcijų Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatos taip pat neprieštaravo Konstitucijai. Kolegija, suponuodama tai, kad Konstitucija yra vientisas teisės aktas, o Konstitucinis Teismas, spręsdamas paminėtas bylas (bylas, kuriose buvo priimti paminėti Konstitucinio Teismo nutarimai), taikė ir aiškino Konstitucijos nuostatas (tarp jų ir Konstitucijoje įtvirtintus teisės taikymo principus) kaip visumą, daro išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio prieštaravimo jo nurodytiems teisės taikymo principams bei pačiai Konstitucijai negali būti pripažinti pagrįstais ir yra atmestini.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo aptariamu klausimu nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija sutinka su teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, sietino su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymu, nepagrįstumo.

Pasisakydama dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo teisėtumo ir pagrįstumo, kolegija pažymi, kad paminėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu ji buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Todėl, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjui dėl valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nuo 2012 m. gegužės–birželio mėn. turėtų būti priteista 115,34 Eur nepriemoka.

Vadovaujantis tuo, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Tačiau, pirmosios instancijos teismas sprendime nors ir pripažino, jog pareiškėjui turi būti priteista neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 115,34 Eur, tačiau 2016 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjui priteisė 113,34 Eur, todėl atsižvelgiant į šį rašymo apsirikimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pareiškėjo P. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. 1D-338(11) dalį, kuria pareiškėjui atsisakyta išmokėti dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo 2012 m. gegužės–birželio mėnesiais neišmokėtą valstybinės karių ir pareigūnų pensijos dalį.

Priteisti pareiškėjo P. Š. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 115,34 Eur neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė