df1f2d9e-dc65-4e8a-a170-3be87a8834a7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-627-437/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02275-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.8 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. praÅ¡ymÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R.

V. padavė teismui praÅ¡ymÄ (b. l. 1–6), kuriame praÅ¡o solidariai priteisti jam iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, už priedus ir priemokas neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 2668,85 Lt už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. imtinai.PraÅ¡yme paaiÅ¡kina, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr.

VPK) pareigÅ«nas. Pažymi, kad Vilniaus apskr. VPK nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., nes laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. už atliktas pareigas jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (iÅ¡mokėta tik priedų ir priemokų dalis, nevirÅ¡ijanti 70 proc. pareiginės algos).Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. priemokos ir priedai yra viena iÅ¡ valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, kurių suma negali virÅ¡yti 70 proc. pareiginės algos.Nurodo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. yra įtvirtinti valstybės tarnautojams mokami priedai, to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad priedai už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ir už laipsnį arba tarnybinį rangÄ negali virÅ¡yti 55 proc. pareiginės algos.

Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. nustatyti pagrindai, kuriems esant valstybės tarnautojams mokamos priemokos, šiame straipsnyje nurodytos priemokos negali viršyti 60 proc. pareiginės algos. Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 str. 1 d. įtvirtintos pareigūnams mokamos priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . PareigÅ«nams mokamų priemokų suma negali virÅ¡yti 60 proc. pareiginės algos (Statuto 38 str. 5 d.). Statuto 36 str. nustatyta, kad pareigÅ«nai, kurių profesionalumas vertinamas kvalifikacine kategorija, turi teisę į priedus už kvalifikacinę kategorijÄ ir laipsnį, Å¡ie priedai negali virÅ¡yti 55 proc. pareiginės algos (36 str. 6 d.).Atkreipia dėmesį, kad dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo jam yra neiÅ¡mokėtos uždirbtos priemokos ir teisėtai apskaičiuoti priedai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 48 str. 1 d. nuostatÄ .

Pabrėžia, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos , kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimu byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03/27/03.Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2008 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (byla Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai, pagal kuriÄ kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , ir konstituciniam teisinės valstybės principui.Pažymi, kad bendrÄ ja prasme jo darbdavys yra Lietuvos valstybė, o Vilniaus apskr.

VPK laikytinas Lietuvos valstybės priimtų sprendimų vykdytoju. Be to, finansavimas yra skiriamas iÅ¡ valstybės biudžeto, todėl mano, kad Vilniaus apskr. VPK ir valstybei turėtų kilti solidari atsakomybė.Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ , o praÅ¡ymo dalyje dėl 167,71 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir bylÄ nutraukti. Pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b. l. 19–22, 24–28), kuriame paaiÅ¡kina, kad Vilniaus apskr.

VPK, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, pagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas su skundu į teismÄ kreipėsi tik 2010-05-26, t. y. po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo, bet skundžiami veiksmai buvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2009-12-11 nutarimais, įstatymo teisėtumo prezumpcija (LR KT 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir 2009-02-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-256/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato apžvalga publikuota 1997-07-02 Teismų praktikoje Nr.

7. Teisingo apmokėjimo už darbÄ principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis. Mano, kad pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio nepriemoka galėtų bÅ«ti priteista tik tuo atveju, jei atsakovas, po KT 2009-12-11 nutarimo priėmimo, mokėdamas jam darbo užmokestį ir toliau taikytų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, pripažintas prieÅ¡taraujančiomis LR Konstitucijai.Nurodo, kad Vilniaus apskr.

VPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Taip pat pažymi, kad nėra CK 6.271 straipsnyje, nei kituose pareiÅ¡kėjo nurodytuose argumentuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.Pažymi, kad R. V. praÅ¡omos priteisti sumos nurodytos skunde dalis buvo atskaityta 2006 m. (167,71 Lt), todėl Å¡ioje dalyje jis yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 14–17), kuriame prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ , skundÄ patenkinus sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Lietuvos valstybės sunkiÄ finansinę padėtį.

NesutikimÄ su pareiÅ¡kėjo skundu pagrindė iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ . Papildomai nurodo, kad atsakovu Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti tik Vilniaus apskr. VPK kaip pareiÅ¡kėjo darbdavys.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo.PraÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio apskaičiavimo teisėtumo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistu (b. l. 7–9, 33–35).Vilniaus apskr.

VPK, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal pateiktus suvestinius atsiskaitymo lapelius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 2006–2008 metus pareiškėjui R. V. neišmokėjo iš viso 2668,85 Lt: 2006 m. lapkričio mėn. – 37,06 Lt; 2006 m. gruodžio mėn. – 130,65 Lt; 2007 m. sausio mėn. – 80,93 Lt; 2007 m. vasario mėn. – 121,61 Lt; 2007 m. kovo mėn. – 193,68 Lt; 2007 m. balandžio mėn. – 162,49 Lt; 2007 m. gegužės mėn. – 56,80 Lt; 2007 m. birželio mėn. – 287,72 Lt; 2007 m. liepos mėn. – 268,43 Lt; 2007 m. rugpjūčio mėn. – 190,14 Lt; 2007 m. rugsėjo mėn. – 72,66 Lt; 2007 m. gruodžio mėn. – 14,48 Lt; 2008 m. rugsėjo mėn. – 899,98 Lt; 2008 m. gruodžio mėn. – 152,19 Lt (b. l. 7–9, 33–35).Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 – 26 straipsnių nuostatos, kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams yra taikomos be išlygų.Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal to paties straipsnio 7 dalį Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos (26 str. 3 d.).2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija), kuriuo buvo pakeistas bei papildytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia bei neginčija skundu priteisti praÅ¡omos sumos, tik praÅ¡o tam tikram laikotarpiui taikyti senaties terminÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime pažymėjo, kad Seimui nekyla pareigos nustatyti teisinio reguliavimo, pagal kurį Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia bÅ«tų nukreipiama į praeitį, o ne į ateitį.

Konstitucinis Teismas nutraukė bylos dalį pagal praÅ¡ymus iÅ¡tirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalies tiek, kiek joje tiesiogiai nėra nustatyta, kokie sprendimai yra įtvirtinti formuluotėse „neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai“, „jeigu tokia sprendimai nebuvo įvykdyti“, atitiktį Konstitucijai, kadangi jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus.Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Darbo kodekse, kurio 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų.

IeÅ¡kinio senatis – tais įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų nutartys administracinėse bylose Nr.A12-219/2004;

A1-638/2005).Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t.y. teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A143-397/2010 konstatavo, kad dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nustatymas iÅ¡ esmės suponuojamas dvejopo pobÅ«džio aspektų aiÅ¡kinimo bei vertinimo:

1) atitinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie konkretaus asmens (pareiÅ¡kėjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamÄ jo teisės pažeidimo laikÄ , įvertinimu, 2) materialinės teisės normos, kuri tariamai yra pažeista, aiÅ¡kumu ta prasme, kiek ji yra aiÅ¡ki ir suprantama konkrečiam asmeniui (pareiÅ¡kėjui), kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo teisės gynimo.PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2010 m. liepos 29 d. ir praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. Vadovaudamasis DK 27 straipsnio 2 dalimi, ir atsižvelgdamas į tai, kad darbo užmokestis už praėjusį mėnesį pilnai iÅ¡mokamas kito mėnesio pirmosiomis dienomis, teismas reikalavimo daliai – 810,22 Lt nepriemoka – laikotarpiui nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. taiko ieÅ¡kinio senatį, ir Å¡ioje dalyje skundÄ atmeta (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Pažymėtina, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokio pobÅ«džio ginčai, koks yra nagrinėjamas Å¡ioje byloje, yra tarnybinis ginčas, o darbdavio teises ir pareigas, inter alia pareigÄ tinkamai atlyginti pareigÅ«nui už jo atliktÄ darbÄ , įgyvendina įstaiga, kurioje pareigÅ«nas tarnavo (LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1735/2010, 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus apskr.

VPK, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus, tuo tarpu valstybė Å¡iuo atveju nėra jo tiesioginis darbdavys, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis priteistina iÅ¡ Vilniaus apskr. VPK.Sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Paskelbus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio dalies nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį, tokiu aiÅ¡kinimu nėra paneigiamos, nes Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedÅ«ros, t. y. iÅ¡likus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius (žr.

Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimÄ , LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).PareiÅ¡kėjo R. V. praÅ¡oma priteisti nepriemokų sumÄ , dėl kurios jis kreipėsi nepažeisdamas senaties termino – 1885,63 Lt, susidarė už laikotarpį nuo 2007 m. birželio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. ir Å¡is laikotarpis nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnyje nustatyto 3 metų apribojimo dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo.LR CPK 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Teisėjas, atsižvelgdamas į tai, kad praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo buvo pareikÅ¡tas 2010 m. ir į Lietuvos valstybės turtinės padėties pokyčius nuo 2010 m., sprendžia, kad nėra pagrindo sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127, 129 str., LR CPK 284 str. 1 d., teisėjas n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R.

V. iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1885,63 Lt (tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis litus ir 63 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Kitoje dalyje dėl reikalavimo priteisi neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį iÅ¡ Lietuvos valstybės ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuriai pritaikytas ieÅ¡kinio senaties terminas, skundÄ atmesti.Netenkinti praÅ¡ymo atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Raimondas Blauzdžius