Legislator Case Law & Legislation
df1db2c2-9a3f-4ee4-bf69-cc54a4e1cae2 AI generated

df1db2c2-9a3f-4ee4-bf69-cc54a4e1cae2 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number df1db2c2-9a3f-4ee4-bf69-cc54a4e1cae2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

esamos būklės analizės stadija – vertinimas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos tendencijos, probleminės situacijos; koncepcijos nustatymo stadija – nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai;

Legislator headnote

AI generated

df1db2c2-9a3f-4ee4-bf69-cc54a4e1cae2 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas: PareiÅ¡kėjui, kurį detaliojo planavimo procese atstovauja teritorijų planavimo, statybos ir teisės srityje atstovaujanti verslo įmonė, turėjo bÅ«ti žinoma, kad kolegiali atstovaujamoji institucija savivaldybės taryba savo posėdžiuose nepriima raÅ¡tų, o tik tarybos sprendimus. Tarybos sprendimų teikėjais gali bÅ«ti tik įstatyme ir tarybos veiklos reglamente nurodyti sprendimų teikėjai (savivaldybės administracija, tarybos nariai ir kt.). Pagal tarybos veiklos reglamento nuostatas, tarybos sprendimų projektai turi bÅ«ti suderinti su kalbininku, juristu ir tam tikrais atvejais – su finansų departamentu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-915-162/2014 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00366-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 14.3.3; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 2 d. Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovė „Translaiva“ atstovui Visvaldui Petrylai,atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovui Andriui Kačalinui,2014 m. gegužės 12 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Translaiva“ skundÄ atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ iÅ¡nagrinėti įgalioto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“ 2014 m. kovo 17 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytÄ terminÄ pateikti sprendimÄ patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepcijÄ .

       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:        PareiÅ¡kėjas UAB „Translaiva“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:       1) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 17 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytÄ terminÄ pateikti sprendimÄ patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepcijÄ ;       2) iÅ¡ atsakovo priteisti 1 210 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

       Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. AD1-768 priėmė sprendimÄ sudaryti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį su pareiÅ¡kėju dėl žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir jam perleisti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. 2012 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. J9-445.

Pažymi, jog 2012 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto savivaldybės ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius iÅ¡davė planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. ARI0-25 ir planavimo sÄ lygas Nr. AR9-30, pagal kurių 9.2 punktÄ buvo numatyta rengti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepcijÄ (toliau – ir Koncepcija) ir jÄ tvirtinti savivaldybės taryboje. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo įgaliotas asmuo UAB „Almontus“ 2013 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tu Nr. 559 kreipėsi į Klaipėdos m. savivaldybės tarybÄ , praÅ¡ydamas svarstyti ir pritarti Koncepcijai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 9 d. raÅ¡tu Nr. (4.39.)-R2-3218 pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad su praÅ¡ymu, adresuotu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, susipažino ir informuoja, kad pateikta projektinė dokumentacija neatitinka teisės aktų reikalavimų. RaÅ¡te taip pat buvo nurodyta, kad Koncepcija netinkamai parengta, tačiau nebuvo nurodyta, kodėl netinkamai parengta bei nenurodyta kaip jÄ iÅ¡taisyti. Nurodo, jog kreipėsi į savivaldybės atitinkamus specialistus, praÅ¡ydami paaiÅ¡kinti, kÄ Koncepcijoje reikėtų iÅ¡taisyti.

Pataisę KoncepcijÄ , 2014 m. sausio 13 d. raÅ¡tu Nr. 10 vėl kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ su praÅ¡ymu svarstyti ir pritarti Koncepcijai. Klaipėdos miesto savivaldybė 2014 m. vasario 6 d. raÅ¡tu Nr. (4.39.)-R2-450 informavo, kad projektinė dokumentacija pataisyta ne visiÅ¡kai bei vėl nurodė Koncepcijos trÅ«kumus, tačiau nepaaiÅ¡kino, kodėl tokie trÅ«kumai nurodyti.        Nurodo, kad pataisę KoncepcijÄ pagal architekto A. M. patarimus, 2014 m. kovo 17 d. raÅ¡tu Nr. 103 vėl kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ su praÅ¡ymu svarstyti ir pritarti Koncepcijai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dar kartÄ , t. y. 2014 m. balandžio 14 d. raÅ¡te Nr. (4.39.)-R2-1235 iÅ¡ esmės nurodė tÄ patį, kÄ buvo nurodžiusi iki Å¡iol.        Teigia, kad tokių nepagrįstų teisės aktų apskųsti teismui negali, nes jie priimti ne Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir laikytini tarpiniais dokumentais. Pabrėžia, kad savivaldybės administracija nėra įgaliota priiminėti vietoj tarybos sprendimus dėl detaliojo teritorijų planavimo dokumentų koncepcijos tvirtinimo, o taryba atsisako įstatymų nustatyta tvarka vykdyti savo funkcijas ir vilkina patvirtinti KoncepcijÄ arba pateikti motyvuotÄ atsisakymÄ tvirtinti.

Teigia, kad tik tarybos sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ pareiÅ¡kėjas gali ginčyti.       Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba iki Å¡iol nėra priėmusi sprendimo tvirtinti ar netvirtinti Koncepcijos, taip praleisdama įstatymų nustatytus terminus sprendimui priimti, o tai reiÅ¡kia, kad atsakovas atsisako atlikti pagal kompetencijÄ jai priskirtus veiksmus (vilkina priimti sprendimÄ ).       PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcija galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) 25 straipsnio 1, 3, 26 straipsnio 4 dalimi, Detaliųjų planų rengimo taisyklių (redakcija galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.), patvirtintų 2004 m. gegužės 3 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. D1-239, 51 punktu ir teigia, kad iÅ¡ Å¡ių teisės normų akivaizdu, kad pareiga tvirtinti detaliųjų planų koncepcijas tenka savivaldybių taryboms. Taip pat pabrėžia, jog Teritorijų planavimo įstatymas numato, kad detalusis planas privalo bÅ«ti patvirtinamas per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus praÅ¡ymo tvirtinti detalųjį planÄ pateikimo dienos. Teigia, jog nors Å¡ios teisės normos aiÅ¡kiai nenustato termino koncepcijai patvirtinti, tačiau iÅ¡ to, kad detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo procedÅ«ra apraÅ¡yta kartu su viso detaliojo plano tvirtinimo procedÅ«ra tose pat nuostatose ir iÅ¡ to, kad koncepcija yra viena iÅ¡ detaliojo plano stadijų, daro iÅ¡vadÄ , kad ji tvirtinama tokia pat procedÅ«ra ir per tokį pat terminÄ kaip ir pats detalusis planas.

Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje numatyta, kad administracinė procedÅ«ra turi bÅ«ti baigta ir administracinės procedÅ«ros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Teigia, jog detaliųjų planų ar jų atskirų dalių – koncepcijų tvirtinimo procedÅ«ras reglamentuojantys teisės aktai nenumato administracinių procedÅ«rų pratęsimo, dėl to mano, kad terminas per kurį savivaldybės taryba privalo patvirtinti detaliojo plano koncepcijÄ ar motyvuotai atmesti yra 20 darbo dienų.

Pažymi, jog planavimo organizatoriaus įgalioto asmens UAB „Almontus“ praÅ¡ymas savivaldybės merui buvo pateiktas tris kartus ir jokio sprendimo nebuvo priimta. Paskutinį kartÄ praÅ¡ymas buvo pateiktas 2014 m. kovo 18 d., t. y. daugiau nei prieÅ¡ mėnesį ir iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 14 d. raÅ¡to Nr. (4.39.)-R2-1235 supranta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba ir nežada jokio sprendimo priimti. Atsižvelgdamas į tai pareiÅ¡kėjas teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba per nustatytÄ teisės aktuose terminÄ Koncepcijos nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto neigiamo atsakymo, o tai reiÅ¡kia, kad atsisakymas atlikti pagal kompetencijÄ priskirtus veiksmus (vilkinimas) tęsiasi toliau.       PareiÅ¡kėjo atstovas Visvaldas Petryla praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

       Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovas Andrius Kačalinas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.       Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas turėjo suprasti, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos nustatytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, kad savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius, kad savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjui, kurį detaliojo planavimo procese atstovauja teritorijų planavimo, statybos ir teisės srityje atstovaujanti verslo įmonė, turėjo būti žinoma, kad kolegiali atstovaujamoji institucija savivaldybės taryba savo posėdžiuose nepriima raštų, o tik tarybos sprendimus. Tarybos sprendimų teikėjais gali būti tik įstatyme ir tarybos veiklos reglamente nurodyti sprendimų teikėjai (savivaldybės administracija, tarybos nariai ir kt.). Pagal tarybos veiklos reglamento nuostatas, tarybos sprendimų projektai turi būti suderinti su kalbininku, juristu ir tam tikrais atvejais – su finansų departamentu.

Todėl neteisėti tarybos sprendimų projektai negali bÅ«ti teikiami tarybai svarstyti. Å i nuostata logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama tuo, kad tarybos nariai, bÅ«dami politikais, paprastai negali profesionaliai įvertinti tarybos sprendimų projektų teisėtumÄ , o tai atlieka savivaldybės administracijos tarnautojai. Be to, pareiÅ¡kėjui detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas perdavė bÅ«tent Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, o ne taryba. BÅ«tent Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bÅ«dama atsakinga pagal sutartį už perduotÄ detaliojo planavimo organizavimÄ , priima sprendimus, kurių negali priimti pareiÅ¡kėjas, tarp jų ir tarybos sprendimų rengimas, derinimas, teikimas ir pristatymas tarybos komitetų ir tarybos posėdyje.

Å iuo aspektu pažymi, kad pareiÅ¡kėjas ir neteikė parengto tarybos sprendimo projekto, o tik detaliojo plano medžiagÄ .        Atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodo pats pareiÅ¡kėjas savo skunde, pareiÅ¡kėjas tinkamai suvokė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tų turinį ir taisė KoncepcijÄ , ieÅ¡kojo susitikimų su administracijos darbuotojais. Toks elgesys liudija, kad pareiÅ¡kėjas tinkamai suvokė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raÅ¡tų prasmę ir reikÅ¡mę, o bandymas ignoruoti atsisakymo teikti tarybos sprendimų projektus yra nesÄ Å¾iningas.

          Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :        Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įpareigojimo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 17 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytÄ terminÄ pateikti sprendimÄ patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepcijÄ (minėta, toliau – ir Koncepcija).          Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. balandžio 12 d.

įsakymu Nr. AD1-768 perdavė žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas UAB „Translaiva“. 2012 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. J9-445, kuria pareiÅ¡kėjui UAB „Translaiva“ perduotos 1,1039 ha žemės sklypo, esančio buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir numatyti detaliojo planavimo tikslai: sujungti žemės sklypus į vienÄ sklypÄ ; pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iÅ¡ žemės Å«kio paskirties į kitos paskirties; nustatyti pagrindinį žemės naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį – gyvenamosios teritorijos, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos bei papildomÄ Å¾emės naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį – komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; suformuoti teritorijos dalį, skirtÄ apsauginės paskirties želdynams. 2012 m. birželio 18 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyrius iÅ¡davė planavimo sÄ lygų sÄ vadÄ detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. AR10-25 ir planavimo sÄ lygas Nr. AR9-30, pagal kurių 9.2 punktÄ numatyta rengti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepcijÄ ir jÄ tvirtinti savivaldybės taryboje.       PareiÅ¡kėjo įgaliotas asmuo UAB „Almontus“ 2013 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tu Nr. 559 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ , praÅ¡ydamas svarstyti ir pritarti Koncepcijai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2013 m. spalio 9 d. raÅ¡tu Nr. (4.39.)-R2-3218 informavo, kad su praÅ¡ymu, adresuotu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, susipažino ir informuoja, kad pateikta projektinė dokumentacija neatitinka teisės aktų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimo Nr. T2-110 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ priedų reikalavimų, 2012 m. balandžio 5 d. detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. J9-445 įsipareigojimų, ArchitektÅ«ros ir miesto planavimo skyriaus 2012 m. birželio 18 d. planavimo sÄ lygų Nr. AR9-30 8.4-8.8, 9.2 ir 9.3 punktų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas KoncepcijÄ pataisė ir pareiÅ¡kėjo įgaliotas asmuo UAB „Almontus“ 2014 m. sausio 13 d. raÅ¡tu Nr. 10 vėl kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ , praÅ¡ydamas svarstyti ir pritarti Koncepcijai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. vasario 6 d. raÅ¡tu Nr. (4.39.)-R2-450 informavo, kad projektinė dokumentacija pataisyta nepilnai, todėl nurodyta dar kartÄ atidžiai iÅ¡studijuoti teisės aktų, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties, miesto bendrojo plano, planavimo sÄ lygų reikalavimus, projektinę dokumentacijÄ pataisyti ir teikti pakartotinai.

Pataisius KoncepcijÄ , pareiÅ¡kėjo įgaliotas asmuo UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 18 d. raÅ¡tu Nr. 103 dar kartÄ kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ su praÅ¡ymu svarstyti ir pritarti Koncepcijai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014 m. balandžio 14 d. raÅ¡tu Nr. (4.39.)-R2-1235 dar kartÄ nurodė atidžiai iÅ¡analizuoti paminėtose raÅ¡tuose iÅ¡dėstytas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pastabas, teisės aktų, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties, planavimo sÄ lygų reikalavimus, miesto bendrojo plano bei kitų susijusių galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, rengiamÄ KoncepcijÄ pataisyti ir teikti pakartotinai.          Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d.

įstatymo redakcija Nr. XII-407, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) priedo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sÄ lygų, gali bÅ«ti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimÄ .       Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas teritorijų planavimo dokumentus pradėjo rengti dar iki Teritorijų planavimo įstatymo 2013 m. birželio 27 d. redakcijos įsigaliojimo nuo 2014 m. sausio 1 d., todėl nagrinėjamoje byloje taikytina Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.

       Teritorijų planavimo įstatymas (1995 m. gruodžio 12 d. įstatymas Nr. I-1120, 2012 m. rugsėjo 20 d. įstatymo redakcija Nr. XI-2225, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimÄ , planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas Å¡iame procese (Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnis). Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesÄ sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapÄ sudaro:

1) esamos būklės analizės stadija – vertinimas esamos teritorijos (žemės sklypų) užstatymas, inžineriniai tinklai, gatvės, želdiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai ir kt., nustatomos teritorijos tendencijos, probleminės situacijos;

2) koncepcijos nustatymo stadija – nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai;

3) sprendinių konkretizavimo stadija – numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos reglamentavimas. IÅ¡ nurodytų teisės aktų normų matyti, kad koncepcijos nustatymo stadija yra viena iÅ¡ teritorijų planavimo dokumento rengimo etapÄ sudarančių stadijų, kurios metu nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad detalųjį planÄ tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu.

Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus praÅ¡ymo tvirtinti detalųjį planÄ pateikimo dienos. Detaliojo plano koncepcijÄ , jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etapu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas) įforminami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.       Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d.

įstatymas Nr. VIII-1234, byloje aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-478 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 20 d.) 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata garantuoja asmenims teisę į įstatymais pagrįstÄ ir objektyvų asmenų praÅ¡ymų, skundų ir praneÅ¡imų nagrinėjimÄ . Vienas pagrindinių vieÅ¡ojo administravimo principų yra įstatymo virÅ¡enybės principas, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus.       Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d.

įstatymas Nr. I-533, 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-731 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 7 d.) 3 straipsnyje apibrėžta savivaldybės sÄ voka, reiÅ¡kianti, jog savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotÄ savivaldos teisę, įgyvendinamÄ per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų iÅ¡rinktÄ savivaldybės tarybÄ ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomÄ jÄ ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas.

Vienas iÅ¡ esminių vietos savivaldos principų yra atstovaujamosios demokratijos principas, kuris įgyvendinamas per savivaldybės tarybÄ , jai svarstomais klausimais priimant sprendimus ir kontroliuojant jų įgyvendinimÄ (Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnis, 11 straipsnis, 12 straipsnis). Kadangi atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, jam taikomi ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimai.        Kiekvienas vieÅ¡ojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis).

Jeigu vieÅ¡ojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedÅ«ros sprendimÄ dėl skunde iÅ¡dėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneÅ¡a asmeniui (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis). Administracinė procedÅ«ra turi bÅ«ti baigta ir administracinės procedÅ«ros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 31 straipsnis).

Ä®statymų leidėjas numatė galimybę vieÅ¡ojo administravimo subjektui pratęsti administracinę procedÅ«rÄ ne ilgiau kaip 10 darbo dienų bei skundo nenagrinėti, jeigu teismas ar tas pats vieÅ¡ojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedÅ«ros sprendimÄ tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimÄ , tačiau tokiais atvejais asmeniui turi bÅ«ti atitinkamai praneÅ¡ama (VieÅ¡ojo administravimo įstatymas 23 straipsnio 6 dalis, 31 straipsnis).

Kiekviena administracinė procedÅ«ra baigiama administracinės procedÅ«ros sprendimo priėmimu, atitinkančiu sprendimo formai bei turiniui keliamus reikalavimus, o asmeniui, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedÅ«ra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raÅ¡tu praneÅ¡ama apie priimtÄ administracinės procedÅ«ros sprendimÄ ir nurodoma sprendimo apskundimo tvarka (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra pažymėjęs, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų.

Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Pagal gero administravimo principÄ valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012).        Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės procedÅ«ros sprendimui priimti, reikalavimas iÅ¡ asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedÅ«ra, turi bÅ«ti teisėtas ir motyvuotas.

To paties įstatymo straipsnio 3 dalis įpareigoja vieÅ¡ojo administravimo institucijÄ dokumentams ir informacijai pateikti nustatyti konkretų terminÄ , o pakartotinai reikalauti dokumentų ir informacijos iÅ¡ asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedÅ«ra, galima tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant Å¡ių dokumentų ir informacijos bÅ«tinumÄ .        Bylos medžiaga nustatyta, jog į pareiÅ¡kėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 18 d. raÅ¡tÄ Nr. 103, adresuotÄ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, kuriuo trečiÄ kartÄ buvo teikiamas praÅ¡ymas svarstyti ir pritarti detaliojo plano Koncepcijai, atsakyta ne to subjekto, t. y. atsakymÄ pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Minėta, jog Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje aiÅ¡kiai nurodyta, kad detaliojo plano koncepcijÄ , jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba. Teritorijų planavimo įstatymo nuostatose nėra numatyta iÅ¡imčių, kurios savivaldybės administracijai suteiktų teisę iÅ¡ esmės iÅ¡spręsti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl detaliojo plano koncepcijos tvirtinimo, tuo labiau, jei toks praÅ¡ymas yra adresuotas bÅ«tent savivaldybės tarybai. IÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 14 d. raÅ¡to Nr. (4.39.)-R2-1235 matyti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija iÅ¡ esmės priėmė sprendimÄ dėl Koncepcijos netvirtinimo, kadangi minėtu raÅ¡tu iÅ¡dėstė pareiÅ¡kėjui Koncepcijos trÅ«kumus ir pateikė kitus nurodymus, kuriuos pareiÅ¡kėjas privalo iÅ¡taisyti, siekdamas, kad Koncepcija bÅ«tų patvirtina.

Å iuo atveju savivaldybės administracija tokiu atsakymu iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė klausimÄ , kuris priskirtinas nagrinėti savivaldybės tarybai, t. y. pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį. Kaip ir minėta, pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 ir 3 dalį, dokumentų ir informacijos, reikalingų administracinės procedÅ«ros sprendimui priimti, reikalavimas iÅ¡ asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedÅ«ra, turi bÅ«ti teisėtas ir motyvuotas, turi bÅ«ti nustatytas konkretus terminas ir pakartotinai reikalauti dokumentų ir informacijos iÅ¡ asmenų, dėl kurių pradėta administracinė procedÅ«ra, galima tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant Å¡ių dokumentų ir informacijos bÅ«tinumÄ .

Å iuo atveju akivaizdu, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 14 d. raÅ¡te Nr. (4.39.)-R2-1235 nėra nurodytas joks terminas, per kurį pareiÅ¡kėjas turėtų pateikti papildomus dokumentus, informacijÄ ar iÅ¡taisyti kitus trÅ«kumus. Net ir nurodžius pareiÅ¡kėjui atitinkamus trÅ«kumus ir papraÅ¡ius pateikti papildomÄ informacijÄ , tačiau jos nepateikus, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (po nurodyto termino per kurį reikalauta paÅ¡alinti trÅ«kumus) vis tiek bÅ«tų privalėjusi priimti atitinkamÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, nepaisant to, pareiÅ¡kėjas iÅ¡taisė ar neiÅ¡taisė tokius trÅ«kumus.

Nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas joks Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, todėl akivaizdu, kad buvo vilkinama atlikti veiksmus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.       Akcentuotina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės veiklos reglamentÄ negali bÅ«ti pateikti tarybai svarstyti neteisėti tarybos sprendimų projektai. Teisėju kolegija pažymi, kad teisėje galioja bendras principas – lex superior derogat legi inferiori, kitaip tariant, aukÅ¡tesnės galios teisės norma turi virÅ¡enybę prieÅ¡ žemesnės galios teisės normÄ .

Å iuo atveju VieÅ¡ojo administravimo įstatymas aiÅ¡kiai nustato administracinės procedÅ«ros nagrinėjimo tvarkÄ bei terminus. Pagal minėto įstatymo nuostatas, gavęs pareiÅ¡kėjo 2014 m. kovo 18 d. praÅ¡ymÄ dėl detaliojo plano Koncepcijos tvirtinimo, atsakovas turėjo ne tik pareigÄ atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. priimti administracinės procedÅ«ros sprendimÄ , bet ir pareigÄ tuos veiksmus atlikti per VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytÄ terminÄ . Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nepateikė įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ 2014 m. kovo 18 d. praÅ¡ymÄ Nr. 103 „Dėl detaliojo plano koncepcijos teikimo tvirtinti“ iÅ¡nagrinėjo ir priėmė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 34 straipsnyje numatytÄ sprendimÄ .

Ä®vertinus minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir bylos aplinkybes, sprendžiama, kad net pareiÅ¡kėjui ir pateikus teisės aktams prieÅ¡taraujančiÄ KoncepcijÄ , dėl jos privalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas, t. y. Koncepcijos neatitinkamas teisės aktų nuostatoms yra trÅ«kumas dėl kurios tokia Koncepcija negali bÅ«ti patvirtinta, tačiau nėra trÅ«kumas dėl kurio iÅ¡ viso negali bÅ«ti priimtas joks sprendimas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, teikdama savivaldybės tarybai svarstyti klausimÄ dėl detaliojo plano Koncepcijos, gali nurodyti Å¡ios Koncepcijos trÅ«kumus ir atitinkamai siÅ«lyti jos netvirtinti.

Tačiau dėl tokios Koncepcijos tvirtinimo ar netvirtinimo sprendimÄ privalo priimti bÅ«tent savivaldybės taryba (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalis, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalis), kurios nariai laisvu demokratiniu apsisprendimu (atstovaujamosios demokratijos principas) priima atitinkamÄ sprendimÄ .        Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, vertintina, jog atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, bÅ«dama vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nepriėmė administracinio akto ar kitokio dokumento, kuriame bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ojo administravimo subjekto valia kaip numatyta aukščiau nurodytose VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatose ir toks Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos neveikimas laikytinas vilkinimu atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

Tokie atsakovo veiksmai prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje numatytai įstatymo paskirčiai, t. y. sudaryti prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatÄ , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei garantuoja asmenų teisę apskųsti vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimÄ ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstÄ ir objektyvų asmenų praÅ¡ymų, skundų ir praneÅ¡imų nagrinėjimÄ .        Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiÅ¡kėjo skundas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, įpareigojant atsakovÄ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ pateiktÄ 2014 m. kovo 17 d. praÅ¡ymÄ Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytÄ terminÄ pateikti sprendimÄ patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepcijÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 90 straipsnis).

      Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų        Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti 1 210 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pateikta 2014 m. balandžio 17 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 00175 ir 2014 m. balandžio 17 d. kasos pajamų orderis Nr. 00375, iÅ¡ kurių matyti, kad už skundo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui suraÅ¡ymÄ sumokėta 1 210 Lt.        Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas (ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalis). ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. ABTÄ® 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus praÅ¡ymus dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja priimdamas sprendimÄ dėl administracinės bylos.

Kitais atvejais praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo teismas iÅ¡nagrinėja paprastai raÅ¡ytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.       IÅ¡ į bylÄ pateikto 2013 birželio 14 d. įgaliojimo matyti, kad UAB „Translaiva“ įgaliojo UAB „Almontus“ suderinti, paruoÅ¡ti, atlikti visus reikalingus veiksmus bei atstovauti įgaliotajam visose teismo įstaigose dėl klausimų susijusių su įgaliotojo nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), esančių Klaipėdos mieste savivaldybės teritorijoje rengiamu detaliuoju planu.

Minėtas įgaliojimas galioja iki 2018 m. gruodžio 30 d.        Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012 yra konstatavusi, kad vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, administracinių bylų teisenoje proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti jai tokias atstovavimo išlaidas, kurias ji patyrė ne tik advokato ar advokato padėjėjo, bet ir kitų asmenų, kurie teisėtai atstovavo proceso šaliai, teisinėms paslaugoms apmokėti.

Todėl atsižvelgiant į minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį, akivaizdu, kad patenkinus pareiÅ¡kėjos UAB „Translaiva“ skundÄ , ji turi teisę reikalauti iÅ¡ kitos Å¡alies patirtas atstovavimo iÅ¡laidas dėl UAB „Almontus“ atstovavimo.        Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Nors Å¡ios Rekomendacijos reglamentuoja maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) dydžius, tačiau į jas, privaloma atsižvelgti sprendžiant dėl Å¡ioje byloje patirtų iÅ¡laidų (ABTÄ® 4 straipsnio 6 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012). Å ių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. 2012 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1543, nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga 1 000 Lt, todėl iÅ¡laidų atlyginimas skaičiuojamas pagal minimalios algos dydį, jį dauginant iÅ¡ koeficiento.       Procesinių dokumentų parengimo maksimalius dydžius apibrėžia Rekomendacijų 8 punktas, kuris numato, kad už Å¡ias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai yra: 8.2. už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį – 3 (taikomas koeficientas).       2014 m. balandžio 17 d.

PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. 00175 ir 2014 m. balandžio 17 d. kasos pajamų orderyje Nr. 00375 nurodyta, kad už skundo suraÅ¡ymÄ sumokėta 1 210 Lt. Remiantis Rekomendacijų 8.2 akivaizdu, kad Å¡i suma nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (3 x 1000 Lt = 3000 Lt). Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Å¡ių Rekomendacijų 8 punkte nurodytus dydžius ir į Å¡iuos kriterijus: 2.1) bylos sudėtingumÄ ; 2.2) teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; 2.3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; 2.4) bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5) turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); 2.6) teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; 2.7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; 2.8) kitas svarbias aplinkybes.

       Taigi, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 ir 8 punktus, į tai, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nereikalavo ypatingų teisinių žinių, į tai, kad pareiškėjo atstovas UAB „Almontus“ atstovavimo sritis yra susijusi su teritorijų planavimo, žemės ir statybos klausimais, todėl pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų suma mažintina pusiau.         Iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pareiškėjo naudai priteisti 605 Lt bylinėjimosi išlaidų.

       Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 - 45 straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija nusprendžia:        PareiÅ¡kėjo uždarosios kacinės bendrovės „Translaiva“ skundÄ tenkinti.       Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ iÅ¡nagrinėti įgalioto asmens uždarosios akcinės bendrovė „Almontus“ 2014 m. kovo 17 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ Nr. 103 ir per teisės aktų nustatytÄ terminÄ pateikti sprendimÄ patvirtinti ar motyvuotai nepatvirtinti žemės sklypų buvusiame (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano koncepcijÄ .       PareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Translaiva“ praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies.       IÅ¡ atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pareiÅ¡kėjo naudai priteisti 605 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

       Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                                                         Remigijus Arminas                                                                                                                          Dalia Gumuliauskienė Laimutė Jokubauskaitė