2022-06-08 Nr. AB-15129-3-61-3-01549-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-486-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01549-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pro Security“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pro Security“ skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pro security“ (toliau – ir UAB „Pro security“, pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20135 administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui UAB „Pro security“ (toliau – ir Nutarimas).

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui keturiolikos kalendorinių dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos terminą skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius skundžiamo Nutarimo gavimo (arba sužinojimo apie priimtą Nutarimą) datą, nuo kurios skaičiuotinas terminas skundui paduoti.

Pareiškėjas 2022 m. balandžio 27 d. pateikė teismui patikslintą skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Nutarimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas termino skundui paduoti praleidimą grindė tuo, jog pareiškėjas, nepraleisdamas termino, 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nutarimą. Teismas 2022 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėj byloje Nr. I2-2571-983/2022 nustatė pareiškėjui terminą iki 2022 m. sausio 24 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino ir neprašė šio termino pratęsti, teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėj byloje Nr. I2-2571-983/2022 pareiškėjo skundas pripažintas nepaduotu. Pareiškėjas nurodė 2022 m. sausio 10 d. nutarties, kuria buvo nustatyti skundo trūkumai, negavęs, todėl nežinojęs apie priimtą nutartį dėl trūkumų šalinimo ir negalėjęs laiku įvykdyti teismo įsipareigojimo, o skundą teismui pakartotinai pateikęs iš karto sužinojęs, kad jo pirminį skundą atsisakyta priimti.

Teismas byloje vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1–2 dalių nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo teismui turinį, paaiškinimus ir termino praleidimo priežastis, sprendė, jog pareiškėjas teismui, nagrinėjusiam jo pirminio skundo priėmimo klausimą, jokio pranešimo apie savo pasikeitusį adresą nepateikė, jokių kitų adresų nenurodė, todėl sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Teismas atkreipė dėmesį, jog teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjo nurodytu adresu, tačiau jie grįžo neįteikti, nors pareiga informuoti apie pasikeitusį adresą tenka pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios. Teismo vertinimu, pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų bei operatyvumo standarto. Nenustatęs objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą ir kurios gali būti pripažintos svarbiomis, ekstraordinariomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį, tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir priimti nagrinėjimui pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad į teismą, ginčydamas Nutarimą, pirmą kartą kreipėsi nepraleidęs apskundimo termino, tačiau teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nustatė skundo trūkumus ir 2022 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-2571-983/2022 įpareigojo juos pašalinti. Teismas šią nutartį išsiuntė pareiškėjo buveinės adresu, tačiau ši nutartis nebuvo įteikta pareiškėjui (2022 m. sausio 27 d. AB „Lietuvos paštas“ patvirtinime nurodyta, kad teismo korespondencija nebuvo atsiimta per nustatytą terminą). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, sprendė, kad teismo nutartis pareiškėjui yra įteikta 2022 m. sausio 20 d., praėjus 10 dienų nuo nutarties išsiuntimo iš teismo dienos. Kadangi teismas sprendė, jog teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo buvo tinkamai įteikta UAB „Pro security“, 2022 m. vasario 1 d. buvo priimta nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo. Ši nutartis taip pat buvo siųsta pareiškėjui, tačiau ji taip pat nebuvo įteikta (AB „Lietuvos paštas“ nurodė, kad adresas, kuriuo buvo siųsti procesiniai dokumentai, yra netikslus).

Pareiškėjas teigia, kad įmonės buveinės adresu 2022 m. sausio mėn. nebuvo gauti jokie AB „Lietuvos paštas“ pranešimai apie gautą korespondenciją Lietuvos pašto skyriuje, todėl pareiškėjas, nežinodamas apie siųstas teismo nutartis, negalėjo ištaisyti skundo trūkumų.

Pareiškėjas akcentuoja, kad 2022 m. sausio mėnesį galėjo negauti teismo siųstų procesinių dokumentų dėl AB „Lietuvos paštas“ aplaidumo ar nerūpestingumo, ar dėl pandeminės situacijos, nes pareiškėjui nebuvo paliktas pranešimas apie gautą korespondenciją. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog bandant pareiškėjui įteikti vėlesnius teismo siųstus dokumentus, nurodomos jau kitos siuntų neįteikimo pareiškėjui aplinkybės, t. y., kad dėl netikslaus pareiškėjo adreso nebuvo galima pranešimu informuoti korespondencijos gavėjo, ir dėl to korespondencija nebuvo atsiimta iš pašto skyriaus.

Pareiškėjas pažymi, jog pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

Pareiškėjo teigimu, CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo, siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu, sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, ir šis būdas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, išsiuntus teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I2-2571-983/2022 ir nepavykus jos įteikti juridinio asmens buveinėje, nesiėmė papildomų priemonių nutarčiai įteikti, nesiuntė jos antrą kartą, o byloje nėra duomenų, ar teismo siųstus dokumentus buvo bandoma įteikti bet kuriam įmonės darbuotojui.

Pareiškėjas, vadovaudamasis 2019 m. kovo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, pažymi, jog nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turėjo išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti korespondenciją juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę.

Pareiškėjas nurodo nežinojęs ir negalėjęs žinoti apie teismo siunčiamą 2022 m. sausio 10 d. nutartį dėl skundo trūkumų pašalinimo administracinėje byloje Nr. I2-2571-983/2022, todėl tik 2022 m. balandžio 12 d., sužinojęs aplinkybes, kad jo pirminį skundą yra atsisakyta priimti, jau kitą dieną kreipėsi į tą patį Vilniaus apygardos administracinį teismą su analogišku skundu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios, nes pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo ir sąžiningumo reikalavimų bei operatyvumo standarto, todėl pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo terminą praleidęs dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausiusių priežasčių, nes jam nebuvo įteikti teismo administracinėje byloje Nr. I2-2571-983/2022 siųsti procesiniai dokumentai.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiką. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia Nutarimą, kuris yra priimtas 2021 m. lapkričio 26 d. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2022 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos administraciniame buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad 2022 m. sausio 7 d. pareiškėjo gautas skundas yra su trūkumais, todėl 2022 m. sausio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-2571-983/2022 nustatė pareiškėjui terminą iki 2022 m. sausio 24 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo siunčiama skunde nurodytu pareiškėjo buveinės adresu. Pareiškėjui per nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, ir grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjas nurodo tik 2022 m. balandžio 12 d. sužinojęs, kad minėta 2022 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir nedelsiant pateikęs teismui naują skundą nagrinėjamoje byloje (skundas teisme gautas 2022 m. balandžio 13 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad jis negavo teismo administracinėje byloje Nr. I2-2571-983/2022 paštu siųstų siuntų, todėl nežinojo, kad teismas atsisakė priimti jo 2022 m. sausio 7 d. pateiktą skundą, todėl pakartotinai skundą teismui pateikė praleidęs skundo padavimo terminą.

Minėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio nuostata garantuoja asmenų teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jų pažeistos teisės, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-427-624/2017).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai atliko savo pareigas, kadangi siekdamas įteikti pareiškėjui teismo nutartį administracinėje byloje Nr. I2-2571-983/2022, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, ir nutartį, kuria nuspręsta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, šias nutartis pareiškėjui siuntė pareiškėjo skunde nurodytu adresu, kuris taip pat nurodytas ir pareiškėjo atskirajame skunde. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2022 m. sausio 7 d. skundą, neskundė.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepaaiškina, dėl kokių priežasčių jis pašte neatsiėmė teismo siųstos korespondencijos (pareiškėjas šią aplinkybę grindžia hipotetinėmis prielaidomis apie netinkamą AB „Lietuvos paštas“ darbą), ir ilgą laiką (nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2021 m. balandžio 12 d.), nesidomėjo skundo priėmimo klausimo išsprendimu. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nepateikia duomenų, kad yra pasikeitęs įmonės adresas, nes, kaip minėta, tokį patį adresą, kaip nurodytas abiejuose pareiškėjo skunduose pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nurodo ir atskirajame skunde. Taigi, pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kadangi nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl termino skundui neatnaujinimas ir skundo nepriėmimas šiuo atveju nėra teisės į teisminę gynybą ribojimas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog būtent pareiškėjo pasyvūs veiksmai (pareiškėjas pašto siuntos neatsiėmė pašte, nepakankamai domėjosi jo paties inicijuotu teisminiu procesu), lėmė jam neigiamas pasekmes, t. y. praleistą terminą skundui paduoti.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl savo veiksmų, kurie negali būti vertinami kaip objektyvios termino skundui paduoti praleidimo priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios.

Pareiškėjas atskirajame skunde vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėtas išaiškinimas priimtas sprendžiant dėl sprendimo už akių priėmimo teisėtumo, ir vertinant, ar šalis, prieš kurią buvo priimtas sprendimas už akių, buvo tinkamai informuota apie ieškinį (ar jai tinkamai buvo įteikti procesiniai dokumentai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats iniciavo teismo procesą, teikdamas skundą teismui nurodė savo adresą korespondencijai, tačiau nebuvo aktyvus ir nesidomėjo savo pateikto skundo priėmimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo išsakytus argumentus dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Nutarimą. Kadangi nenustatyta, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, darytina išvada, jog nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl remiantis pareiškėjo atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta. Dėl nurodytų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pro Security“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė