2026-01-21 Nr. AB-1515-3-62-3-01567-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-29-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01567-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas), 100 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Jis atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Pravieniškių 2-jame kalėjime, yra laikomas atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis lengvojoje grupėje. Pareiškėjas 2024 m. birželio 5 d. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkui pateikė prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 68 straipsnį, tačiau Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas 2024 m. birželio 13 d. raštu Nr. SN-23-1067 (toliau – ir Raštas) pareiškėjo prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir LKT, atsakovo atstovas) direktorius 2024 m. liepos 30 d. raštu Nr. 2S-3858 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2024 m. liepos 30 d. raštas) Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko atsakymą paliko galioti (toliau abu kartu – ir Sprendimai).

2.2. Trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimas, kai pareiškėjas atitinka visas kitas sąlygas, yra diskriminacinis ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. birželio 4 d. nutarime Nr. KT47-N7/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (2022 m. birželio 28 d. redakcija) 67 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Nutarimas) pripažino, jog BVK 67 straipsnio 1 dalis, kiek pagal ją nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nėra suteikiama teisė į trumpalaikes išvykas iš bausmės atlikimo vietos, prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo sąlygomis lengvojoje grupėje ir atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus tiek dėl elgesio, tiek dėl resocializacijos pažangos, todėl atsakovo Sprendimai nesuteikti trumpalaikės išvykos yra nepagrįsti. Dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Raštu nesuteiktos jam trumpalaikės išvykos, pareiškėjas jautė diskriminaciją, orumo pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas 2024 m. birželio 7 d. administracijai pateikė prašymą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas Raštu pareiškėjo prašymo netenkino, sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

4.2. Pagal BVK 68 straipsnio 1 dalį pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Kalėjimo administracijai nėra suteikta diskrecijos teisė rinktis, ar suteikti teisę į trumpalaikę išvyką nuteistajam, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

4.3. Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 4 d. Nutarime buvo nagrinėjama situacija dėl trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves nesuteikiamo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Pareiškėjo situacija nėra tapati.

4.4. Pareiškėjas, apibūdindamas tariamai patirtą žalą, apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma, todėl skundas atmestinas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neturtinės žalos (CK 6.250 str. 1 d.) atlyginimo aspektu.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui yra paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Pareiškėjas 2024 m. birželio 7 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkui pateikė prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus pagal BVK 68 straipsnį. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas Raštu pareiškėjo prašymo netenkino, sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. LKT direktorius 2024 m. liepos 30 d. raštu Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Raštą paliko galioti. LKT direktorius 2024 m. liepos 30 d. rašte pažymėjo, kad pareiškėjui yra paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, todėl trumpalaikė išvyka į namus negali būti suteikiama.

8. Teismas vadovavosi BVK 67 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir pažymėjo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijai nėra suteikta diskrecijos teisė rinktis (ne)suteikti teisę į trumpalaikę išvyką nuteistajam, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Teismas pripažino, kad Sprendimai, kuriais atsisakyta patenkinti asmens prašymą ir suteikti trumpalaikę išvyką į namus, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, yra teisėti ir pagrįsti.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl diskriminacijos kitų nuteistųjų atžvilgiu, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarime pateiktą diskriminacijos išaiškinimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) analogišką aiškinimą ir paminėjęs imperatyvų teisinį reguliavimą, pareiškėjo specifinį teisinį statusą bei objektyviai pateisinamą pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo trumpalaikei išvykai iš įkalinimo įstaigos.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo situacija nėra tapati tai, kuri susiklostė cituojamame Konstitucinio Teismo Nutarime, kadangi jame buvo nagrinėjama situacija dėl trumpalaikės išvykos į artimojo laidotuves nesuteikimo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Kadangi Konstitucinio Teismo Nutarime nebuvo vertinama BVK 68 straipsnio 5 dalies atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus šiuo aspektu.

11. Teismas neanalizavo likusių ginčo šalių argumentų, kuriuos laikė pertekliniais, pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas vertino, jog pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustatęs žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas sprendė, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant jam 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Teismas neišnagrinėjo ginčo išsamiai ir visapusiškai, apsiribojo išskirtinai BVK 68 straipsnio 5 dalimi, konstatuojant atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą. Nors sutiktina, kad BVK 68 straipsnio 5 dalis numato išimtį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančiam nuteistajam ir kad Konstitucinio Teismo Nutarimas buvo priimtas dėl BVK 67 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai, tačiau Nutarimo bendro pobūdžio akcentai dėl nuteistųjų iki gyvos galvos teisinės padėties tapatumo su ilgalaikei terminuotai bausmei būdingais bruožais suteikia objektyvų pagrindą Nutarimu remtis ir kilusiame ginče dėl teisės į trumpalaikę išvyką į namus.

13.2. Iš teismo sprendimo neaišku, kokios konkrečios aplinkybės / kriterijai lemia išvadą, kad nuteistojo iki gyvos galvos teisinis statusas yra specifinis. BVK įvairiai diferencijuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų padėtį, tačiau toks diferencijavimas yra susietas išskirtinai su asmens elgesio disciplina ir resocializacijos pažanga (BVK 4 str. 1 d. 6 p., 36 str. 37 str. 2 d.). Pareiškėjas atitinka visus įstatymo keliamus kriterijus tiek dėl elgesio, tiek dėl resocializacijos pažangos, laisvės atėmimo sąlygos yra identiškos pusiau atviro tipo lengvojoje grupėje laikomo terminuota laisvės atėmimo bausme, viršijančia 10 metų, nuteistojo asmens laisvės atėmimo sąlygoms. Aplinkybė dėl nenumatytos teisės į trumpalaikę išvyką yra nulemta išskirtinai bausmės rūšies (laisvės atėmimo iki gyvos galvos), kuri savaime nepagrindžia pareiškėjo teisinio statuso išskirtinės specifikos. Ši aplinkybė suteikia objektyvų pagrindą atsižvelgti į Nutarimą, kuriame akcentuojami bendrieji principai, kartu pažymint, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė taip pat patenka į šių principų taikymo apimtį. Nuteistojo teisė į trumpalaikę išvyką į namus įstatyme būtent ir yra siejama išskirtinai tik su galimybe palaikyti šeimos santykius, t. y. itin svarbi resocializacinė priemonė laisvės atėmimo bausmės vykdymo procese.

13.3. LKT atsisakymas vertinti pareiškėjo galimybę gauti trumpalaikę išvyką į namus, t. y. tokios galimybės paneigimas BVK 68 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu diskriminavo pareiškėją dėl socialinės padėties (bausmės rūšies), paneigė teisę į šeimos santykius bei teisę būti traktuojamam lygiu su kitais nuteistaisiais, tuo pažeminus orumą, todėl patirti ir iki šiol patiriami neigiami dvasiniai išgyvenimai vertinami 100 Eur suma.

14. Atsakovo atstovas LKT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LKT veiksmų ir jo nurodytos žalos, teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, o pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tik savo subjektyvią nuomonę. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, kuri visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Konstitucinio Teismo Nutarime nagrinėta situacija nėra tapati pareiškėjo situacijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. L., atsiradusios dėl Sprendimais netenkinto pareiškėjo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, prašymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus pagal Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnį.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė priėjęs prie išvados, kad Sprendimai, kuriais atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus, atsižvelgiant į BVK 68 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą imperatyvaus pobūdžio reglamentavimą, yra teisėti ir pagrįsti. Teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinę žalą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo ginčą, nepateikė jokių motyvų dėl jo specifinio teisinio statuso, o pareiškėjo galimybės gauti trumpalaikę išvyką į namus paneigimas BVK 68 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu diskriminavo pareiškėją dėl socialinės padėties (bausmės rūšies), paneigė teisę į šeimos santykius bei teisę būti traktuojamam lygiu su kitais nuteistaisiais. Dėl šių neigiamų dvasinių išgyvenimų pareiškėjas patyrė 100 Eur neturtinę žalą, kuri turėtų būti priteista.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados.

21. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

22. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų trumpalaikes išvykas į namus reglamentuoja BVK 68 straipsnis (2024 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIV-2590 redakcija). Pagal šio straipsnio 1 dalį pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie atitinka visas sąlygas, nurodytas šios dalies 1–4 punktuose. Pagal BVK 68 straipsnio 5 dalies 1 punktą trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

23. Taigi, įstatymų leidėjas, reglamentuodamas bausmių vykdymo santykius, BVK 68 straipsnio 1 dalies normoje nustatė, kad už labai sunkius, pačius pavojingiausius nusikaltimus griežčiausia – laisvės atėmimo iki gyvos galvos – bausme nubaustiems asmenims nesuteikiama galimybė gauti trumpalaikę išvyką į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, net jei jie atitinka kitas tokios išvykos suteikimo sąlygas.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas, atliekantis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, 2024 m. birželio 7 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininką ir prašė suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus vadovaujantis BVK 68 straipsniu. Byloje nekyla ginčas dėl pareiškėjo prašymo turinio ir jame nurodyto teisinio reguliavimo. LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. birželio 13 d. raštu Nr. SN-23-1067 „Dėl prašymo“ netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti jam trumpalaikę išvyką iš įkalinimo įstaigos, nes pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. LKT 2024 m. liepos 30 d. raštu Nr. 2S-3858 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ atmestas pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko Rašto, pripažinus jį teisėtu ir pagrįstu.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinusi aptartą ginčui aktualų teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad atsakovo atstovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą ir suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus vadovaujantis BVK 68 straipsniu. Paminėtoje imperatyvioje teisės normoje aiškiai numatyta, kad trumpalaikė išvyka į namus nesuteikiama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Pravieniškių 2-ajam kalėjimui nėra suteikta diskrecijos teisė rinktis (ne)suteikti teisę į trumpalaikę išvyką nuteistajam, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, todėl Sprendimai, kuriais atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą ir suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus, yra pagrįsti ir teisėti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-74-1047/2024.

26. Pareiškėjas, grįsdamas savo poziciją dėl BVK 68 straipsnio, remiasi Konstitucinio Teismo 2024 m. birželio 4 d. Nutarimu ir jame pateiktais bendro pobūdžio / bendrųjų principų išaiškinimais. Konstitucinis Teismas 2024 m. birželio 4 d. Nutarime konstatavo, kad įstatymo leidėjas, BVK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinęs tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems, skirtingai nei terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, nėra suteikiama teisė dėl artimojo mirties, sunkios artimojo gyvybei gresiančios ligos ar gaivalinės nelaimės, padariusios didelę materialinę žalą nuteistajam ar jo artimiesiems, išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip dešimt parų, net jei jie atitinka įstatyme nustatytas su jų asmenybe, elgesiu bausmės atlikimo metu, taip pat su jų išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu aplinkiniams galinčio kilti pavojaus rizika susijusias sąlygas, nepaisė Konstitucijoje, inter alia (be kita ko, įskaitant) jos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, neužtikrino šiems nuteistiesiems deramos pagal Konstitucijos 21 straipsnio 2, 3 dalis ginamo orumo apsaugos, taip pat neproporcingai apribojo Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje garantuojamą teisę į asmeninio ir šeimos gyvenimo apsaugą. Taigi, Konstitucinis Teismas Nutarime pasisakė dėl BVK 67 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems nebuvo suteikiama teisė trumpam laikui išvykti iš bausmės atlikimo vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl itin svarbių priežasčių, inter alia artimojo mirties, jo nepagydomos ligos ar kitų humaniškų priežasčių. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju susiklostė faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis kitokia situacija: ginčui aktualus BVK 68 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, pareiškėjas nurodė, kad prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus pateikė, nes norėjo pasimatyti su artimaisiais, bendrauti. Taigi atmestini pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentai, kad nesivadovauta ginčui aktualiu Konstitucinio Teismo Nutarimu.

27. Pažymėtina, kad BVK reglamentuotos nuteistiesiems taikomos bausmės atlikimo sąlygos, įskaitant pasimatymus, paskambinimą, laiškų siuntimą ir gavimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl paneigtos teisės į šeimos santykius atmestini, nes byloje nėra tokių įrodymų.

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl diskriminacijos. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo abejoti ginčui aktualaus teisinio reguliavimo teisėtumu, ypač atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių priešingų bei padarytas išvadas paneigiančių argumentų bei nenurodė / nepateikė teismui konkrečių pavydžių, patvirtinančių, kad nuteistieji būdami vienodoje situacijoje galėjo būti traktuojami skirtingai. Tam tikrais atvejais atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus, ir tai nėra laikoma diskriminacinio pobūdžio veiksmais.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nesutiko (nepritarė) su tam tikrais pareiškėjo argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Pripažinus, jog atsakovo atstovų Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog nenustatytos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nustatytų aplinkybių, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis