df1c03a2-6be9-4de4-924a-e911158f428a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-173-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01535-2010-0)Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų M. S. ir M. K. praÅ¡ymÄ atsakovėms Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjai M. S. ir M. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) 2010 m. gegužės 27 d. teismui padavė praÅ¡ymÄ , praÅ¡ydami solidariai iÅ¡ atsakovių Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Aviacijos rinktinės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSAT, priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – M. S. – 2938,92 Lt (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir devyniasdeÅ¡imt du centus), M.

K. – 2012,80 Lt (du tÅ«kstančius dvylika litų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt centų), bei po 100 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 1–5).PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad 2007–2008 m. laikotarpiu jiems, VSAT Aviacijos rinktinės pareigÅ«nams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) nuostatomis dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, buvo iÅ¡mokėtas ne visas darbo užmokestis dėl įstatyme buvusio nustatyto ribojimo. Nurodė, kad 2009 m. gruodžio 11 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ kuriuo pripažinta, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis, virÅ¡ijančias nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 str. 1 d. nuostatai, todėl, pareiÅ¡kėjų nuomone, jiems turi bÅ«ti sumokėta praÅ¡oma priteisti suma.

Pareiškėjų teigimu, dėl pažeistų teisių jie kreipėsi nepasibaigus 3 metų senaties terminui, nes apie teisę į ieškinį sužinojo tik po minėto Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Todėl sprendimas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, viršijančios 70 procentų pareiginės algos, išmokėjimo yra laikytinas neįvykdytu ir keliamiems reikalavimams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra taikytinas 2009 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas. PareiÅ¡kėjų nuomone, nagrinėjamu atveju galimas ir valstybės civilinės atsakomybės taikymas.Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VSAT, atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b. l. 16–19) su praÅ¡ymu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad civilinė atsakomybė gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės nustatytu elgesio standartu. Jeigu asmens veikla teisės požiÅ«riu yra nepriekaiÅ¡tinga, civilinė atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl veiklos, yra negalima.

Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalÄ kitam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

To paties straipsnio 1 d. įtvirtinta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. PareiÅ¡kėjai, siekdami žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryÅ¡io ir žalÄ sukėlusių pareigÅ«nų elgesio neteisėtumo faktus. Valstybė gali bÅ«ti įpareigota atlyginti žalÄ tik esant teisei prieÅ¡ingiems veiksmams. Pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 107 str. Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjai su skundu į teismÄ kreipėsi 2010 m. gegužės 17 d., todėl jų piniginiai reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo 2007 m. gegužės 17 d. Tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas, sprendimo vykdymÄ prašė atidėti vieneriems metams.

Atsakovė VSAT Aviacijos rinktinė atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b. l. 24–27) su praÅ¡ymu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , analogiÅ¡kais motyvais kaip ir atsakovė Lietuvos valstybė. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, taip pat sprendimo vykdymÄ dėl sunkios valstybės ekonominės padėties atidėti vieneriems metams.PareiÅ¡kėjai, atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 50, 51, 53).Skundas tenkinamas visiÅ¡kai.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčas kilęs dėl statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo teisėtumo ir neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.IÅ¡ pareiÅ¡kėjų ir VSAT Aviacijos rinktinės pateiktų darbuotojo asmeninio uždarbio kortelių matyti, kad VSAT Aviacijos rinktinė mokėdama pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį taikė 70 proc. apribojimÄ , dėl kurio 2008 m. pareiÅ¡kėjams buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio. 2008 m. gegužės mėn. M.

S. buvo neišmokėta 19,48 Lt, birželio mėn. – 8,55 Lt, liepos mėn. – 697,24 Lt, rugpjūčio mėn. – 2199,33 Lt, spalio mėn. – 14,32 Lt. Taigi iš viso dėl ribojimo taikymo minėtu laikotarpiu M. S. neišmokėta 2938,92 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 7–8, 30–31). 2008 m. rugpjūčio mėn. M. K. buvo neišmokėta 562,55 Lt, spalio mėn. – 508,37 Lt, lapkričio mėn. – 859,15 Lt, gruodžio mėn. – 82,73 Lt. Taigi iš viso dėl ribojimo taikymo minėtu laikotarpiu M.

K. neišmokėta 2012,80 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 9, 36). Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį ginčo laikotarpiu reglamentavo ir tebereglamentuoja VTĮ VI skyriaus „Darbo užmokestis“ (23–26 str.) nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 str. 2 d., yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.VTĮ 25 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . VTÄ® 25 str. 7 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 d. 2, 3 ir 4 p. nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 23 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o Å¡io straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 str. 3 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.             2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas.

Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., kurio 2 d. nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 d. 4 p. nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 p. nustatyti priedai.Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 str. 1 d. (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos darbo užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad VTÄ® VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pagal Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje (administracinės bylos Nr. A575-1831/2011) konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 d., nuostatų kylantis reikalavimas asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, suteikia teisę pareiÅ¡kėjui teisme reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto apribojimo taikymo.

Atitinkamai teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas. Teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir nepriteisiant pareiÅ¡kėjui teisingo atlyginimo už faktiÅ¡kai atliktÄ darbÄ , įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.

Tačiau tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 str. 1 d., numatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, šiuo konstituciniu imperatyvu yra siekiama, kad nebūtų taikomas Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis); kad dėl tokio teisės akto (jo dalies) taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių; kad nebūtų pažeistos asmens teisės; kad asmuo, kuriam būtų taikytas Konstitucijai ar įstatymui priešingas teisės aktas, dėl to nepagrįstai neįgytų jam nepriklausančių teisių ar atitinkamo teisinio statuso (Konstitucinio Teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarimas).

Taigi, tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo teisės į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ . Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte (LVAT 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-638/2005), nes darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, o už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį.

Taigi bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Tuo remiantis daroma iÅ¡vada, kad už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį, o bÅ«tent – VSAT Aviacijos rinktinė, todėl pareiÅ¡kėjų reikalavimas Lietuvos valstybės atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas. VTÄ® nereglamentuoja termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK).

DK 27 str. 2 d. nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . LVAT 2010 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A143-397/2010 konstatavo, kad dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nustatymas iÅ¡ esmės suponuojamas dvejopo pobÅ«džio aspektų aiÅ¡kinimo bei vertinimo:

1) atitinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie konkretaus asmens (pareiÅ¡kėjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamÄ jo teisės pažeidimo laikÄ , įvertinimu, 2) materialinės teisės normos, kuri tariamai yra pažeista, aiÅ¡kumu ta prasme, kiek ji yra aiÅ¡ki ir suprantama konkrečiam asmeniui (pareiÅ¡kėjui), kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo teisės gynimo. Nustatyta, kad praÅ¡ymas teismui paduotas 2010 m. gegužės 27 d. (b. l. 1–5). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, M.

S. priedų, priemokų ribojimas buvo pritaikytas 2008 m. gegužės – rugpjūčio ir spalio mėnesiais, o M. K. – 2008 m. rugpjūčio – gruodžio mėnesiais, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjai senaties termino, nustatyto DK 27 str. 2 d., nepraleido. Pažymėtina ir tai, kad LVAT ne kartÄ yra konstatavęs, jog bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuojančios, o ne civilinės teisės normos.

Todėl laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti priteisiama neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis DK 298 str. (2009 m. sausio 23 d. nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, DK 298 str. imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas trejais kalendoriniais metais.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjų M. S. ir M. K. praÅ¡ymas tenkinamas visiÅ¡kai: M. S. naudai iÅ¡ atsakovės VSAT Aviacijos rinktinės priteistina 2938,92 Lt (dviejų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų ir devyniasdeÅ¡imt dviejų centų) darbo užmokesčio nepriemoka, M. K. naudai iÅ¡ atsakovės VSAT Aviacijos rinktinės priteistina 2012,80 Lt (dviejų tÅ«kstančių dvylikos litų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties centų) darbo užmokesčio nepriemoka.PareiÅ¡kėjams priteistina atlyginimo suma yra nurodoma su privalomaisiais valstybei mokėjimais, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti vykdant teismo sprendimÄ . VSAT Aviacijos rinktinė prašė atidėti sprendimo vykdymÄ metams, atsižvelgiant į sunkiÄ Lietuvos valstybės finansinę padėtį, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad praÅ¡ymo tenkinimas, priteisiant nurodytÄ sumÄ , reikÅ¡mingai paveiks jos turtinę padėtį.

Teismas įvertina darbo užmokesčio nepriemokos ir reikalavimo senumÄ , todėl sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiÅ¡kėjų teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat vadovaudamasis LVAT suformuota praktika analogiÅ¡kose administracinėse bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1856/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėj byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad VSAT Aviacijos rinktinės praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ netenkintinas.PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovių po 100 Lt skundo rengimo iÅ¡laidoms atlyginti.Byloje yra pateikta 2010 m. gegužės 17 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 34(10), pagal kuriÄ VieÅ¡oji įstaiga Profesinių sÄ jungų plėtros centras „Force majore“ parengė pareiÅ¡kėjams skundÄ dėl 70 procentų priedų ribojimo priteisimo (b. l. 6 abi lapo pusės).

PareiÅ¡kėjai savo reikalavimÄ grindžia minėtai vieÅ¡ajai įstaigai iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis faktÅ«romis (b. l. 12, 13) bei kasos pajamų orderio kvitais (b. l. 10, 11). PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas atmestinas, nes įstatymai nenumato galimybės priteisti teismo iÅ¡laidas už atstovavimÄ ar skundo parengimÄ , jei Å¡ias paslaugas suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas (LVAT 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-587/2009, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-62-786-11).

Å iuo atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pareiÅ¡kėjams skundÄ parengė VieÅ¡oji įstaiga Profesinių sÄ jungų plėtros centras „Force majore“, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pagrindo nėra.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų M. S. ir M. K. praÅ¡ymÄ tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti pareiÅ¡kėjui M.

S. iÅ¡ atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės 2938,92 Lt (dviejų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų ir devyniasdeÅ¡imt dviejų centų) darbo užmokesčio nepriemokÄ .Priteisti pareiÅ¡kėjui M. K. iÅ¡ atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės 2012,80 Lt (dviejų tÅ«kstančių dvylikos litų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties centų) darbo užmokesčio nepriemokÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                    Milda Vainienė