Legislator Case Law & Legislation
df19840f-0c8d-4ed0-8980-7ff1fa958531 AI generated

df19840f-0c8d-4ed0-8980-7ff1fa958531 · Kauno apygardos teismas

Case Number df19840f-0c8d-4ed0-8980-7ff1fa958531
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-465-1049/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50226-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2.; 1.2.4.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V.

Legislator headnote

AI generated

df19840f-0c8d-4ed0-8980-7ff1fa958531 · Kauno apygardos teismas: ir E. Ž. teigia prieÅ¡ingai. Policijos pareigÅ«no kÅ«no kameros (bodykameros) III dalyje užfiksuota, kai E. Ž. pasako, kad „mama ėjo uždaryti duris, visiÅ¡kai jam (V. Ž.) nieko nedariusi“ (2:50 min.), nors iÅ¡ V. Ž. pateiktų vaizdo ir garso įrašų Nr. 1 ir 2 yra akivaizdu, kad L. Ž. (M.) buvo užsipuolusi V. Ž., todėl E. Ž. akivaizdžiai meluoja bandydama apkaltinti tėvÄ V. Ž. ir dangstyti motinÄ L. Ž. (M.). Taip pat teismo posėdžio metu L. Ž. (M.) teigė, kad ji 2020 m. gruodžio 26 d. nebuvo prisilietusi prie V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-465-1049/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50226-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2.; 1.2.4.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V.

Ž., jo gynėjui advokatui D. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. Ž. ir jo gynėjo advokato D. N. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis).

Baudžiamoji byla V. Ž. atžvilgiu nutraukta. Nukentėjusiosios L. M. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. Ž. priteista 200,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Atmestas praÅ¡ymas priteisti 600,00 eurų iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. Ž. buvo kaltintas tuo, kad 2020 m. gruodžio 26 d. apie 13.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia sugriebė savo buvusiai žmonai L.

Ž. (M.) už abiejų rankų žastų, jÄ stipriai papurtė ir stÅ«mė, tokiu bÅ«du smurtaudamas sukėlė L. Ž. (M.) fizinį skausmÄ ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva deÅ¡iniame žaste. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniame skunde V. Ž. ir jo gynėjas D. N. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

Taip pat skundu praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ â€“ užklausti Kauno apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ (neapsiribojant Kauno miesto Santakos policijos komisariato duomenimis), siekiant nustatyti, ar 2017 metų kovo – spalio mėnesių laikotarpiu L. Ž. (M.) pranešė policijai apie tariamÄ jos sutuoktinio V. Ž. grasinimÄ jai ginklu bei pareikalauti, kad bÅ«tų pateikti paieÅ¡kos filtrų duomenys ir pagal juos rasta informacija. Informacijos ieÅ¡koti ir tarp praneÅ¡imų (įvykių), pagal kuriuos buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Taip pat praÅ¡oma prijungti prie baudžiamosios bylos duomenis ir atlikti jų tyrimÄ â€“ 2018 m. lapkričio 27 d. – 2019 m. sausio 11 d. teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktÄ Nr. 103MS-235/2018 ir 2021 m. birželio 15-16 d. garso įraÅ¡us, padarytus V. Ž. kalbantis su sÅ«numi E. Ž. bei Å¡ių garso įrašų stenogramas. 1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. Ž. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , grindė remdamasis tariamos nukentėjusiosios L.

Ž. (M.), liudytojų T. M., E. Ž. parodymais ir specialisto iÅ¡vada, kuria grindžiamas tariamajai nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymo laipsnis. Pažymėtina, kad kiekviename inscenizuotame nusikaltime bÅ«tų tie patys tariamo nusikaltimo pėdsakai, tai yra tariamo nukentėjusiojo ir su juo susijusių asmenų parodymai, inscenizuoti kÅ«no sužalojimai, atvykusių policijos pareigÅ«nų parodymai, kurie patys įvykio nematė, o tik parodo, kÄ jiems papasakojo tariama nukentėjusioji ir jai padedantys meluoti asmenys.

Teismas turėjo Å¡ių asmenų parodymus patikrinti su kitais byloje esamais įrodymais, tačiau pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, to nepadarė. Sutikrinus tariamos nukentėjusiosios ir su ja susijusių asmenų parodymus su byloje esamais daiktiniais įrodymais, akivaizdžiai paaiÅ¡kėja, kad Å¡ie kaltinimÄ grindžiantys įrodymai yra prieÅ¡taringi ir todėl netikri. 2.1.1. L. Ž. (M.), T. M. ir E. Ž. teigia, kad reikalavo V.

Ž. uždaryti duris, tačiau jis nereagavo, bet V. Ž. pateiktuose 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo ir garso įrašuose šis reikalavimas neatsispindi (2 t., b. l. 15). Vadinasi, tokio reikalavimo nebuvo, ir tai parodo, kad L. Ž. (M.), T. M. ir E. Ž. suderino savo parodymus, norėdami melagingai apkaltinti V. Ž.. 2.1.2. L. Ž. (M.), T. M. ir E. Ž. teigia, kad V. Ž. paėmė L. M. už rankų tuomet, kai pastaroji ėjo uždarinėti paliktų atidarytų lauko durų ir už rankų buvo paimta namo koridoriuje, tačiau iš 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo ir garso įrašo Nr. 2 (VID_20201226_130636.mp4) 5 sekundės ir 37, 38 sekundžių yra akivaizdu, kad durys buvo uždarytos.

Pagal 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo įraÅ¡Ä Nr. 1 (VID_20201226_130508) durys buvo atidarytos, tačiau L. Ž. (M.), trankydama rankomis V. Ž., atėmė iÅ¡ pastarojo telefonÄ , su kuriuo jis filmavo, ir filmavimÄ iÅ¡jungė. V. Ž. ir L. Ž. (M.) jau buvo lauke, nes nufilmuotas vaizdas baigiasi užfiksavus lauko trinkeles ir lauko laiptus. Vadinasi, pirmojo užėjimo metu V. Ž. paimti už rankų L. Ž. (M.) negalėjo, nes turėjo suimti už žastų koridoriuje, o vaizdo įraÅ¡as baigėsi lauke.

Be to, pirmame vaizdo įraše negirdėti jokio T. M. garso, kuriuo jis neva gynė L. Ž. (M.) nuo V. Ž.. 2.1.3. Pagal L. Ž. (M.), T. M. ir E. Ž. parodymus, neva V. Ž. suėmė L. Ž. (M.) už abiejų rankų koridoriuje ir neva tuo metu T. M. šaukė „nesistumdyk“, tačiau iš 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo ir garso įrašo Nr. 2 (VID_20201226_130636.mp4) 5 sekundės ir 37, 38 sekundžių yra akivaizdu, kad durys buvo uždarytos. Be to, tuo metu, kai T. M. šaukė „nesistumdyk“, V.

Ž. buvo nusisukęs nugara į L. Ž. (M.) ir filmavo rankoje laikydamas telefonÄ , ir atvirkščiai – L. Ž. (M.) stumdė V. Ž.. Be to, V. Ž. buvo nusisukęs nugara arba Å¡onu į L. Ž. (M.), todėl tokioje padėtyje V. Ž. niekaip negalėjo suimti L. Ž. (M.) už rankų. 2.1.4. IÅ¡ pateiktų V. Ž. 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo ir garso įrašų yra akivaizdu, kad 2020 m. gruodžio 26 d. fizinio kontakto konfliktÄ su V. Ž. pradėjo L. Ž. (M.), tačiau tiek L. Ž. (M.), tiek jÄ bandantys pridengti melagingai parodymus suderinę asmenys T.

M. ir E. Ž. teigia prieÅ¡ingai. Policijos pareigÅ«no kÅ«no kameros (bodykameros) III dalyje užfiksuota, kai E. Ž. pasako, kad „mama ėjo uždaryti duris, visiÅ¡kai jam (V. Ž.) nieko nedariusi“ (2:50 min.), nors iÅ¡ V. Ž. pateiktų vaizdo ir garso įrašų Nr. 1 ir 2 yra akivaizdu, kad L. Ž. (M.) buvo užsipuolusi V. Ž., todėl E. Ž. akivaizdžiai meluoja bandydama apkaltinti tėvÄ V. Ž. ir dangstyti motinÄ L. Ž. (M.). Taip pat teismo posėdžio metu L. Ž. (M.) teigė, kad ji 2020 m. gruodžio 26 d. nebuvo prisilietusi prie V.

Ž. ir jam neįdrėskė, tačiau V. Ž. pateikti vaizdo ir garso įraÅ¡ai Nr. 1 ir 2 įrodo prieÅ¡ingus faktus (2 t., b. l. 15). 2.1.5. L. Ž. (M.) teigia, kad jai einant uždarinėti durų, V. Ž. jai neleido praeiti, tačiau iÅ¡ pateiktų 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo ir garso įrašų yra akivaizdu, kad V. Ž. netrukdė praeiti L. Ž. (M.), jai netrÅ«ko vietos praeiti pro V. Ž., o ji sÄ moningai bandė iÅ¡muÅ¡ti telefonÄ V. Ž. iÅ¡ rankų, kad pastarasis nefilmuotų, nes L.

Ž. (M.) veiksmus lydėjo tokie žodžiai „V., tuoj telefonÄ kaip Å¡veisiu“. 2.1.6. L. Ž. (M.) ir E. Ž. teigia, kad L. Ž. (M.), eidama neva uždaryti durų, nieko nedarė V. Ž., tačiau iÅ¡ 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo ir garso įrašų akivaizdu, kad L. Ž. (M.) trankė rankomis V. Ž., jį stumdė, o T. M. tuo metu Å¡aukė „nestumdyk žmogaus“, nors iÅ¡ vaizdo įrašų akivaizdžiai matosi, kad stumdėsi L. Ž. (M.), o ne V. Ž.. Be to, T. M. negalėjo matyti, kÄ veikia V.

Ž., nes rėkė (V. Ž.) „nestumdyk žmogaus“ tuo metu, kai L. Ž. (M.) stumdė V. Ž., o ne V. Ž. L. Ž. (M.). Tai taip pat atskleidžia, kad L. Ž. (M.), T. M. ir E. Ž., bÅ«dami susitarę, sÄ moningai meluoja, norėdami nepagrįstai apkaltinti V. Ž.. 2.1.7. L. Ž. (M.) teigia, kad įvykį matė T. M. ir E. Ž., tačiau iÅ¡ 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo įrašų akivaizdu, kad L. Ž. (M.) visada buvo nusisukusi nugara į namo gilumÄ , kur galėjo stovėti T. M. ir E. Ž. irgi negalėjo matyti, kas darosi jai už nugaros ir kas stebi šį įvykį.

Be to, L. Ž. (M.) kÅ«nas ir T. M. kÅ«nas turėjo užstoti matymÄ E. Ž., todėl tai dar kartÄ patvirtina, kad L. Ž. (M.), T. M. ir E. Ž. parodymai yra melagingai suderinti ir neatitinka tikrovės. Šį gynybos samprotavimÄ patvirtina ir T. M. parodymai teisme, kai teisme jis iÅ¡ pradžių teigė, kad nėra tikras, ar jis matė įvykį, kuomet buvo sugriebta L. Ž. (M.) už rankų. Tuo pačiu nesuprantama, kaip galėjo matyti E. Ž., kai ji buvo T. M. už nugaros ir yra žemesnė už pastarÄ jį. 2.1.8.

L. Ž. (M.) teigia, kad dėl 2020 m. gruodžio 26 d. pavartoto smurto patyrė Å¡okÄ , instinktyviai užrakino duris ir laukė atvažiuojančios policijos, jokio Å¡uns nėjo ieÅ¡koti, tačiau iÅ¡ 2020 m. gruodžio 26 d. trečiojo vaizdo ir garso įraÅ¡o matyti, kad L. Ž. (M.) nėra prislėgta – pati drÄ siai puola į akis V. Ž. ir dar replikuoja „filmuok nefilmavęs, nieko nepeÅ¡i“. T. M. eina atsipalaidavęs, nebandydamas apsaugoti, pridengti tariamos aukos nuo tariamo smurtautojo V.

Ž. ir tai dar kartÄ patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 26 d. tariamas smurtinis nusikaltimas iÅ¡galvotas, nes po tariamo smurto taip aukos nesielgia. 2020 m. gruodžio 26 d. atvažiavusiam policijos patruliui L. Ž. (M.) teigė, kad ji visa „kalatojasi“, tačiau iÅ¡ policijos pareigÅ«no kÅ«no kameros 1 vaizdo įraÅ¡o (2020_1226_134044_009.MP4; 1 t. b. l. 172) aiÅ¡kiai matosi, kai L. Ž. (M.) ramiai geria arbatÄ , „nesikalatodama“. Be to, jeigu tariamas smurto įvykis bÅ«tų tikras, tai pati L.

Ž. (M.) bÅ«tų iÅ¡kvietusi policijÄ , o Å¡iuo atveju V. Ž. kvietė policijÄ dėl namie rasto asmens T. M., kuriam nesuteikta uzufrukto teisė gyventi name. 2.1.9. L. Ž. (M.), T. M., E. Ž. teigia, kad tariamai aukai V. Ž. suėmė už žastų abejomis rankomis, tai nurodyta ir pačiame kaltinime, tai nurodyta ir skundžiamajame nuosprendyje, tačiau iÅ¡ 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo ir garso įrašų akivaizdu, kad V. Ž. bent vienoje rankoje laikė savo telefonÄ ir negalėjo abejomis rankomis suimti už rankų tariamai aukai, o tai dar kartÄ patvirtina liudytojų ir kaltinimo netikrumÄ .

Taigi, pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad V. Ž. padarė nusikaltimÄ , teigia, jog nėra jokio pagrindo netikėti L. Ž. (M.), T. M. ir E. Ž. parodymais, tačiau aukščiau aptartuose punktuose nurodyti argumentai atskleidžia, kad jų parodymai yra prieÅ¡taringi kitiems bylos įrodymams ir jais negali bÅ«ti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. 1.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad L. Ž. (M.) ir E. Ž. gali melagingai apkaltinti V. Ž. ir yra linkusios sakyti netiesÄ . Tariama nukentėjusioji L.

M. (Ž.) yra ne kartÄ apkaltinusi savo buvusį sutuoktinį V. Ž. smurtu prieÅ¡ jÄ , ir tai patvirtina prokuroro 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-36864-16 esant V. Ž. veiksmuose atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių – bÅ«tinajai ginčiai (2 t. b. l. 127–128). Taip pat tai patvirtina ir kito ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-36865-16 duomenys, kuris buvo nutrauktas BK 38 straipsnio ir BPK 212 straipsnio 5 punkto tvarka kaltininkei L. Ž. (M.) susitaikius su nukentėjusiuoju V.

Ž. (3 t. b. l. 6–9). 2.2.1. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. Ž. parodė, kad 2017 metų kovo – spalio mėnesių laikotarpiu, tikslios datos V. Ž. nežino, L. Ž. (M.) informavo Kauno policijÄ apie tariamÄ sutuoktinio V. Ž. grasinimÄ jai ginklu. Tiriant šį įvykį paaiÅ¡kėjo, kad prieÅ¡ tariamÄ Ä¯vykį V. Ž. savo ginklÄ buvo pridavęs į Ginklų fondÄ , todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas arba buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ (V. Ž. tikslaus sprendimo nežino, sprendimo neiÅ¡saugojęs) dėl V.

Ž. tariamai nusikalstamų veiksmų. 2.2.2. 2019 m. kovo 22 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-58152-17 pagrindžia, kad L. M. (Ž.), pasitelkusi savo dukrÄ E. Ž., ne pirmÄ kartÄ bandė apkaltinti V. Ž. smurtu, siekiant asmeninės, turtinės naudos. 2018 m. lapkričio 27 d. – 2019 m. sausio 11 d. teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-235/2018 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-58152-17 (tiriamasis E. Ž., gim. 2013 m. gegužės 30 d., V. Ž. ir L. M. (Ž.s) sÅ«nus, E. Ž. brolis) ekspertės užfiksavo, kad „sesė pasakojo.

Pylė Å¡alto vandens ir rėkė, ir davė su keliu į pilvÄ â€œ. Dar kartÄ patvirtina Å¡io konflikto nematęs „ne, sesė man sakė“ <...> Sesė jam apie visa tai pasakojo, „kad pasakyčiau aÅ¡ jums“, o pasakyti reikia, nes tuomet „iÅ¡veÅ¡it iÅ¡ namų. IÅ¡mesit iÅ¡ namų. MÅ«sų tėtį. Nes jis pas mus namuose gyvena vienas. Mes norim su mama ir su sese ir su A. vieni gyventi“. Teiraujantis, kas jo seseriai liepęs pasakoti visa tai, tiriamasis sako „kad mušė mamÄ .

Kad tėtis mušė mamÄ . Sesė sakyt sakė“. Taip pat akte konstatuota, kad „tiriamojo parodymus rekomenduojama vertinti kaip duotus dėl jam daromo poveikio“. Atlikusios tyrimÄ ekspertės padarė iÅ¡vadÄ , kad „nėra galimybių įvertinti, ar E. Ž. duodamas parodymus rėmėsi asmenine patirtimi. Juolab, savo parodymų ekspertizės metu nepakartoja bei nurodo sesers E. Ž. jam daromÄ poveikį. Nekelia abejonių ta parodymų dalis, kai E. Ž. kalba apie savo jausmus tėvui“.

Å is ekspertizės aktas patvirtina, kad E. Ž., siekdama apkaltinti savo tėvÄ V. Ž. smurtu prieÅ¡ jÄ (E. Ž.), įtakojo savo brolį E. Ž., kad Å¡is apklausiamas pasakytų, jog matė, kuomet tėvas (V. Ž.) neva pylė Å¡alto vandens ir keliu spyrė sesei (E. Ž.) į pilvÄ . Tokio melo tikslas – iÅ¡mesti iÅ¡ namų V. Ž. ir kad Å¡iuose namuose galėtų gyventi L. Ž. (M.) su E. Ž., E. Ž. ir Å¡unimi A.. 2.2.3. 2018 m. lapkričio 27 d. – 2019 m. sausio 11 d. teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-234/2018 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-58152-17 (tiriamoji E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) V.

Ž. ir L. M. (Ž.s) duktė) nurodyta, kad tiriamoji E. Ž. apie bausmės tėvui pritaikymo reikalingumÄ (ikiteisminio tyrimo baigtį) nurodo „mano manymu, gal taip. Kad jis gražintų pinigų sumÄ seneliui, nes tikrai labai daug senelis davė jam. Bet ir mama jam duodavo. Visa pinigų suma – gal 100 tÅ«kstančių eurų“. Ekspertizės akte užfiksuota, kad ,,tiriamoji itin jautriai, gynybiÅ¡kai reaguoja į klausimus apie mamÄ â€“ net uždavus neutralius klausimus, tarsi siekia jÄ apginti“.

Taip pat ekspertizės akte konstatuota, kad ,,tiriamoji ekspertizės metu akivaizdžiai skirtingai pasisakė apie savo motinÄ ir tėvÄ â€“ atitinkamai iÅ¡skirtinai teigiamai ir neigiamai; jos žodžių turinyje atsiskleidė informacija, kurios vaikai tėvų skyrybų metu neturėtų žinoti, nevaikiÅ¡kai formuluojamos mintys Å¡ia tema (tai rodo jos įtraukimÄ Ä¯ tėvų tarpusavio konfliktus, kas žaloja vaiko psichikÄ ); galimai patirto fizinio smurto iÅ¡ tėvo tiriamoji aiÅ¡kiau neapibÅ«dina, sudėtinga tokias situacijas atkurti retrospektyviai.

Visa tai rodo apie tiriamajai daromÄ poveikį, tačiau Å¡iuo metu galima pagrįstai teigti tik dėl artimųjų (motinos ar motinos tėvų) daromo netiesioginio poveikio (dėl tiriamosios turimų žinių apie tėvų konfliktų priežastis), kuris neigiamai veikia ne tik tiriamosios psichikÄ , bet ir jos duodamus parodymus“. Be to, akte konstatuota, kad „tėvų skyrybos ir jų tarpusavio nesutarimai tiesiogiai ir/ar netiesiogiai neigiamai veikia tiriamÄ jÄ , o tuo pačiu ir jos duodamus parodymus.

Tikėtina, kad tiriamoji parodymus davė remdamasi asmenine patirtimi, tačiau juos vertinant, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad (1) ekspertizės metu parodymus ji pakartoja su gausiu neesminių detalių skirtumų kiekiu, (2) iÅ¡sako nevaikiÅ¡kus vertinimus dėl tėvų skyrybų, (3) tėvų elgesį apibÅ«dina dichotomiÅ¡kai (iÅ¡skirtinai teigiamai apie mamÄ ir neigiamai apie tėvÄ ), (4) tiriamoji yra linkusi aktyviai apginti savo motinÄ , gynybiÅ¡kai reaguoja į su mama susijusius klausimus, (5) tiriamosios bÅ«sena (iÅ¡gyvenamos nuoskaudos) yra siejama su tėvų skyrybomis apskritai, o ne atskirais tėvo veiksmais.

Visa tai rodo tiriamajai daromÄ tiesioginį ir/ar netiesioginį poveikį, kurie tam tikra apimtimi (kokia – nustatyti Å¡iuo metu nėra galimybių) veikia duodamų byloje parodymų turinį. Pagrįstai manytina, kad tiriamajai netiesioginį poveikį daro jos motina (galimai ir motinos tėvai) – kaip mergaitė ji su motina identifikuojasi, natÅ«raliai perima jos mÄ stysenÄ , elgsenÄ , jausenÄ , be to, tiriamoji žino tėvų tarpusavio konfliktų turinį, kas rodo, kad ji yra tiesiogiai ar netiesiogiai į juos įtraukiama.

Å iuo metu nustatyti tiriamajai tiesiogiai daromÄ poveikį nėra galimybių (nėra pakankamų duomenų)“. 2.2.4. Abu ekspertizės aktai patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58152-17 dėl V. Ž. tariamo smurto prieÅ¡ dukrÄ E. Ž. buvo inicijuotas siekiant iÅ¡spręsti turtinius ginčus, vykusius tarp V. Ž. ir L. M. (Ž.s), siekiant, kad namas (esantis (duomenys neskelbtini)) atitektų L. Ž. (M.) su vaikais ir kad iÅ¡ V. Ž. bÅ«tų priteista 100 000,00 eurų, kuriuos jis neva gavo iÅ¡ savo uoÅ¡vių.

Taip pat patvirtina, kad E. Ž., bandydama neteisingai apkaltinti savo tėvÄ V. Ž. nusikaltimo padarymu, apsimetė auka, ne tik pati davė neteisingus parodymus, bet ir darė poveikį broliui E. Ž., kad ir jis duotų neteisingus parodymus prieÅ¡ tėvÄ . Be to, ekspertizės aktai patvirtina, kad L. Ž. (M.), bandydama iÅ¡spręsti ginčus su V. Ž., buvo ir yra pasitelkusi savo dukrÄ E. Ž.. Esat tokiems duomenimis, akivaizdu, kad ir Å¡ioje byloje L. Ž. (M.) ir E. Ž. melavo teismui, siekdamos nepagrįstai apkaltinti V.

Ž., tarimai smurtavus prieÅ¡ L. Ž. (M.). Teismas, atmesdamas gynybos argumentus, turėjo nurodyti motyvus, dėl ko juos atmeta, o jų nenurodęs, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. 1.3. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai reikalauja, kad bÅ«tų užtikrinta vaiko teisė iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ , įskaitant ir Å¡eimos ryÅ¡ius, pripažįsta viena iÅ¡ svarbiausių vertybių, kuri turi bÅ«ti ypatingai saugoma valstybės. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principÄ .

Tėvai savo pareigas vaikui privalo vykdyti itin rūpestingai, pirmenybę teikiant jo teisėms ir interesams. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tuo tarpu L. M. (Ž.s) manipuliavimas dukra E. Ž. rodo, kad ji veikė priešingai vaiko interesams, siekdama apkaltinti V. Ž. tariamo nusikaltimo padarymu. Taigi, apeliacinio skundo autoriai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra jokio pagrindo netikėti L. Ž. (M.s) parodymais, kadangi ji siekdama nusikalstamų tikslų – nepagrįstai apkaltinti savo buvusį sutuoktinį V.

Ž. smurtu prieÅ¡ jÄ , ne pirmÄ kartÄ ne tik pati akivaizdžiai meluoja, bet ir verčia (moko) meluoti savo nepilnametę dukrÄ E. Ž. apkaltinant jos tėvÄ V. Ž.. 1.4. Skunde nurodoma, kad L. Ž. (M.) teigia, kad ji niekada nenuteikinėjo savo vaikų prieÅ¡ jų tėvÄ V. Ž. ir niekada nedraudė jiems matytis su tėvu, niekada nežemino V. Ž. jo vaikų akivaizdoje. Taip pat E. Ž. teigia, kad jos mama L. Ž. (M.) niekada nekalba apie tėtį blogai, tačiau ir vėlgi L. Ž. (M.) ir E. Ž. meluoja. 2021 m. birželio 15 – 16 d. garso įraÅ¡ai padaryti V.

Ž. kalbantis su sÅ«numi E. Ž., kurie patvirtina, kad L. Ž. (M.) grasino (gÄ sdino) savo sÅ«nų E. Ž. iÅ¡mesianti jį iÅ¡ namų, ir jis „neturės tokių namų, mamos ir sesės“, jei E. Ž. bendraus su savo tėvu V. Ž.. Dėl tokio motinos L. Ž. (M.s) elgesio mažametis E. Ž. priverstas imtis savisaugos priemonių, kad tik motina L. Ž. (M.) nesužinotų, kad jis matėsi su tėvu (siÅ«lo palikti savo kuprinę žaidimo aikÅ¡telėje prie draugų, mažametis vaikas siÅ«lo tėvui pastatyti automobilį kitoje mokyklos pusėje, kad tik mama nepamatytų tėvo automobilio).

Prokurorė Genovaitė Ročienė 2018 m. vasario 9 d. nutarime yra nurodžiusi, kad „L. Ž. (M.s) bendravimo stilius su dukra negali bÅ«ti pripažintinas moraliu, siekiančiu iÅ¡ugdyti dukrÄ E. kaip dorÄ , kultÅ«ringÄ Å¾mogų, gebantį pagarbiai elgtis tiek su savo artimaisiais, tiek su kitais visuomenės, kurioje ji gyvena ir gyvens, nariais. Tokiu savo elgesiu ji pažeidžia savo dukters teisę iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ - Å¡eimos ryÅ¡ius. Girdint dukrai, vadindama jos tėvÄ â€ždebilu“, „gaidžiu“, „žuliku“, sakydama „aÅ¡ atvažiuosiu b, kai sumestu visus savo rÅ«bus, tai galės žiaukčioti, apsivemti galės“, „jam su galva negerai“, „pas jį tik tiek smegenys neÅ¡a, E., tu supranti, kad tu b iÅ¡vesi mane iÅ¡ proto su savo tokiais dalykais, kaip man jaustis dabar, kaip, ar tu įsivaizduoji kaip aÅ¡ turiu jaustis, kai tu pas kažkokias Å¡liundras sėdi tėvo savo“ ir kt.

Akivaizdu, jog tokiu savo bendravimu su dukra L. Ž. (M.) formuoja savo dukters prieÅ¡iÅ¡kumÄ tikram tėvui, žemindama jį dukters akyse, tuo pačiu žemina ir savo dukrÄ , kas neabejotinai pažeidžia dukters teisę į normalaus ryÅ¡io su savo tėvu iÅ¡saugojimÄ , taigi, motinos valdžiÄ naudoja prieÅ¡ingai savo dukters interesams“ (2 t. b. l. 73). 2020 m. gruodžio 15 d. garso įraÅ¡as, kurio metu L. Ž. (M.) žemina V. Ž. jo sÅ«naus E. akivaizdoje, patvirtina, kad V. Ž. sÅ«nui E. sakydama, kad tikrasis jo tėvas yra jos sugyventinis T.

M.. E. Ž. pasisako savo tėvui V. Ž., kad mama liepia savo sugyventinį T. M. vadinti tėčiu (2 t. b. l. 114, 118), tačiau pati L. Ž. (M.) teigia, kad sūnus E. Ž. pats nusprendė T. M. vadinti tėčiu. 2020 m. spalio 19 d. vaizdo ir garso įraše V. Ž. pasisveikina su sūnumi E. Ž., o tuo tarpu L. Ž. (M.) sako ,,nelįsk E., prie jo, su tokiais žmonėmis išvis negalima bendraut.“ (2 t. b. l. 114, 118). 1.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad L. Ž. (M.) visais būdais bando V.

Ž. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes 2020 m. gruodžio 26 d. atvažiavusiam policijos patruliui L. Ž. (M.) teigė, kad pas jÄ namuose pradeda dingti daiktai. Taip pat 2020 m. spalio 19 d. vaizdo ir garso įraÅ¡e yra užfiksuota, kaip L. Ž. (M.) reikalauja iÅ¡ V. Ž. grÄ Å¾inti jai neva iÅ¡ jos paimtus pinigus ir grasina raÅ¡ysianti pareiÅ¡kimÄ policijai (2 t. b. l. 115, 118). Motyvai, dėl ko L. Ž. (M.) galėjo melagingai apkaltinti savo buvusį sutuoktinį V. Ž., galėtų bÅ«ti tai, jog ji galėtų netrukdoma gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), ne tik su savo vaikais, bet ir su T.

M.. Å is tikslas iÅ¡ryÅ¡kėja, kai 2020 m. gruodžio 26 d. atvažiavus policijos pareigÅ«nams, ji jų praÅ¡o V. Ž. iÅ¡aiÅ¡kinti uzufrukto teisę. Å is motyvas aiÅ¡kiai matosi iÅ¡ E. Ž. ekspertizės akto, taip pat iÅ¡ to, kad reikalaujama V. Ž. paskirti kardomÄ jÄ priemonę – nesiartinti prie L. Ž. (M.), neva ji bijo V. Ž., tačiau byloje esantys vaizdo ir garso įraÅ¡ai patvirtina, kad L. Ž. (M.) tikrai nebijo V. Ž., ir yra pirma linkusi „šokti į akis“ (2020 m. gruodžio 26 d., 2020 m. gruodžio 15 d., 2020 m. spalio 19 d. garso ir vaizdo įraÅ¡ai (2 t. b. l. 114, 115, 118).

Antrasis galimas motyvas – iÅ¡reikalauti iÅ¡ V. Ž. pinigų. Å is motyvas akivaizdžiai atsiskleidžia iÅ¡ E. Ž. ekspertizės akto, kuriame nurodo, kad „mano manymu, gal taip. Kad jis grÄ Å¾intų pinigų sumÄ seneliui, nes tikrai labai daug senelis davė jam. Bet ir mama jam duodavo. VisÄ pinigų sumÄ â€“ gal 100 tÅ«kstančių eurų“. Trečiasis motyvas – kerÅ¡tas už pralaimėtÄ civilinę bylÄ bei moteriÅ¡kas kerÅ¡tas nemylimam, nekenčiamam buvusiam sutuoktiniui V.

Ž.. 1.6. Skunde nurodoma, kad V. Ž. parodymais netikėti negalima, nes jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liko nuoseklÅ«s ir atitinka 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo ir garso įraÅ¡us. Pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 26 d. atvykęs policijos pareigÅ«nas pasakė V. Ž. „kad jÅ«s ten susistumdėt“, „rimtai susipykot“, į tai V. Ž. ramiu balsu atsakė „ji mane stumdė, aÅ¡ jos nestumdžiau, turiu viskÄ nufilmavęs, galiu parodyti“ ir Å¡is įraÅ¡as buvo parodytas policijos pareigÅ«nui. 1.7.

Pažymima, kad specialistas tokiose bylose esant nurodytoms aplinkybėms niekada negalėtų nustatyti, kas padarė tariamÄ sužalojimÄ ant žasto L. Ž. (M.) – ar V. Ž., ar kitas asmuo, juolab, kad tokį sužalojimÄ galėjo pasidaryti pati sau L. Ž. (M.) savo ranka/rankomis, todėl skundo autoriai nesutinka su teismo argumentu, jog specialisto iÅ¡vada byloje patvirtina, kad V. Ž. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . 1.8. Skundo autoriai pažymi, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi įvertinti, ar kaltininko veiksmuose nėra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių (BK V skyrius).

Teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , jog V. Ž. buvo sugriebęs už rankų (žastų) L. Ž. (M.), turėjo pasisakyti, kodėl jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinoji gintis, nes L. Ž. (M.) pasikėsinimas V. Ž. atžvilgiu yra akivaizdus iÅ¡ pateiktų 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo ir garso įrašų (2 t. b. l. 15). Dėl L. Ž. (M.) pasikėsinimo V. Ž. buvo įdrėkstas pirÅ¡tas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 31 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2985/2020 (02) nurodyta, kad V.

Ž. konstatuotas odos nubrozdinimas deÅ¡inės plaÅ¡takos II pirÅ¡to srityje. Sužalojimas padarytas kietu bukabriauniu daiktu paveikus nurodytÄ sritį. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiriamojo nurodytu laiku, tai yra 2020 m. gruodžio 26 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveiktos sutrikdymÄ (2 t. b. 1. 1)), suduoti kiti smÅ«giai į kÅ«nÄ , atimtas mobilaus ryÅ¡io telefonas, kuris numestas ant automobilio variklio dangčio. Akivaizdu, kad tokiais L. Ž. (M.) veiksmais buvo pasikėsinta į V. Ž. sveikatÄ ir jo turtÄ (mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ).

IÅ¡kyla elementarus klausimas – ar V. Ž., siekdamas apsiginti save ir savo turtÄ , turėjo teisę sustabdyti L. Ž. (M.), sugriebdamas jÄ už rankų (žastų) ir nustumti jÄ nuo savęs. Nors gynyba nesutinka, kad V. Ž. buvo sugriebęs L. M. už rankų ir kad ji buvo kratoma, tačiau teismui pažeidus BPK 20 straipsnio nuostatas ir padarius klaidingÄ iÅ¡vadÄ , turėjo pasisakyti, kodėl V. Ž. veiksmai negalėjo bÅ«ti vertinami kaip bÅ«tinoji gintis, nes tam buvo visos sÄ lygos ir pagrindai.

BÅ«tinosios ginties ribų peržengimo taip pat nebuvo, nes pagal BK 28 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. Å ios bylos duomenimis, neva L. Ž. (M.) buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas negali bÅ«ti vertinama kaip bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas. Dėl to teismas ir padaręs klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

Ž. buvo sugriebęs už žastų L. Ž. (M.), vadovaudamasis BK 28 straipsnio nuostatomis turėjo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 1.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra neginčytinų V. Ž. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl, laikantis nekaltumo prezumpcijos bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, visus įrodymus vertino prieÅ¡ingai – kaltinamojo nenaudai.

Aukščiau aptarti duomenys atskleidžia, kad negalima tikėti L. Ž. (M.), T. M. ir E. Ž. parodymais, nes jie melagingai jų tarpusavyje suderinti bei prieÅ¡tarauja 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo ir garso įraÅ¡ams bei kitiems bylos duomenims. Tuo tarpu V. Ž. parodymai yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja byloms duomenims. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas nenurodė motyvų, argumentų, kuriais vadovaujantis atmetė gynybos baigiamojoje kalboje iÅ¡sakytus argumentus, ir tuo pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nesivadovavo nekaltumo prezumpcija ir in dubio pro reo principu, dėl to priėmė nepagrįstÄ , neteisėtÄ , todėl ir naikintinÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys gali bÅ«ti grindžiamas nusikaltimo padarymu, o V. Ž. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje V. Ž. atžvilgiu negalimas. 1.10. Skunde pabrėžiama, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡reikalauti papildomus dokumentus: kreiptis į Kauno apskrities VPK su užklausa ar 2017 m. kovo–spalio mėnesiais L. Ž. (M.) pranešė policijai apie tariamÄ jos sutuoktinio grasinimÄ ginklu, taip pat prijungti iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 01-1-58152-17 2018 m. lapkričio 27 d.

– 2019 m. sausio 11 d. teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktÄ Nr. 103MS-235/2018, 2016 m. birželio 16 d. garso įraÅ¡us, padarytus V. Ž. kalbantis su savo sÅ«numi E. Ž.. Å ie praÅ¡ymai grindžiami tuo, kad tiek apylinkės teismas, tiek ir prokurorė bei policijos pareigÅ«nai nepagrįstai nurodo, kad apie smurtÄ atvykus policijos pareigÅ«nams pirmoji prakalbo E. Ž., o tik po to L. Ž. (M.), tačiau policijos pareigÅ«no bodycamera užfiksuotame vaizdo įraÅ¡e matyti, kad pirmoji pradėjo kalbėti L.

Ž. (M.) (1 t., b. l. 172, vaizdo įraÅ¡o 1.40 min.). Ikiteisminio tyrimo neobjektyvumÄ ir Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžia ir tai, kad tris kartus buvo pateikti praÅ¡ymai patikrinti duomenų bazę dėl grasinimo ginklu, tačiau tai nebuvo padaryta. Nors iÅ¡ policijos pareigÅ«nų buvo gauti atsakymai, tačiau paieÅ¡kos kriterijai nėra aiÅ¡kÅ«s. Policijos pareigÅ«nai neieÅ¡kojo duomenų tarp įvykių dėl kurių buvo priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus (4 t., b. l. 7–9), taip pat buvo ieÅ¡koma informacija pagal įvykio vietos adresÄ , tačiau ne pagal pranešėjÄ L.

Ž. (M.), nebuvo ieÅ¡koma įvykių, dėl kurių nenustatyti teisės pažeidimai. Tuo tarpu teismas, atsisakęs prijungti ekspertizės aktÄ ir garso įraÅ¡us pažeidė kaltinamojo teisę teikti įrodymus bei BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatÄ , įpareigojančiÄ Ä¯rodymus vertinti iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Juolab, kad ekspertizės aktas pagrindžia, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. Ž. smurto prieÅ¡ savo dukrÄ E. Ž. buvo inicijuotas iÅ¡ esmės siekiant iÅ¡spręsti turtinius ginčus tarp V.

Ž. ir L. Ž. (M.s), siekiant, kad namas atitektų L. Ž. (M.) su vaikais. Tai patvirtina, kad ir Å¡ioje byloje L. Ž. (M.) ir E. Ž. iÅ¡ esmės siekė melagingai apkaltinti V. Ž., o jų parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. PraÅ¡omi prijunti garso įraÅ¡ai taip pat patvirtina, kad L. Ž. ( M.) grasino savo sÅ«nui E. Ž., kad jei Å¡is bendraus su tėvu, jis bus iÅ¡mestas iÅ¡ namų. Å ie garso įraÅ¡ai aiÅ¡kiai parodo, kad L. Ž. (M.) melavo ir 2021 m. spalio 21 d. teisiamojo posėdžio metu, kai aiÅ¡kino, jog nenuteikinėja vaikų prieÅ¡ tėvÄ .

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. V. Ž. ir jo gynėjas advokatas D. N. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. Ž. ir jo gynėjo advokato D. N. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. Ž. ir jo gynėjo apeliacinio skundo, nesutinkama su V. Ž. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu teigiant, kad jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, o civilinis ieÅ¡kinys netenkintas.

Taip pat skundu praÅ¡oma atlikti įrodymų tyrimÄ â€“ užklausti Kauno apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ siekiant nustatyti, ar 2017 metų kovo – spalio mėnesių laikotarpiu L. Ž. (M.) pranešė policijai apie tariamÄ jos sutuoktinio V. Ž. grasinimÄ jai ginklu, prijungti prie baudžiamosios bylos duomenis ir atlikti jų tyrimÄ . Dėl praÅ¡ymo atlikti įrodymų tyrimÄ 5. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo V. Ž. ir jo gynėjas praÅ¡o atlikti įrodymų tyrimÄ apeliacinėje instancijoje ir kreiptis į Kauno apskrities VPK su užklausa ar 2017 m. kovo–spalio mėnesiais L.

Ž. (M.) pranešė policijai apie tariamÄ jos sutuoktinio grasinimÄ ginklu, taip pat prijungti iÅ¡ baudžiamosios bylos Nr. 01-1-58152-17 2018 m. lapkričio 27 d. – 2019 m. sausio 11 d. teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktÄ Nr. 103MS-235/2018, 2016 m. birželio 16 d. garso įraÅ¡us, padarytus V. Ž. kalbantis su savo sÅ«numi E. Ž.. Å ie apelianto praÅ¡ymai teisėjų kolegijos buvo įvertinti ir motyvuotai atmesti 2022 m. birželio 23 d. protokoline nutartimi. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad analogiÅ¡ki praÅ¡ymai V.

Ž. buvo pateikti dar ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme. Apylinkės teismas ne kartÄ kreipėsi į policijos komisariatÄ , kad bÅ«tų pateikti duomenys ar L. Ž. (M.) 2017 m. kreipėsi į policijÄ dėl sutuoktinio grasinimu ginklu, buvo gautas ne vienas atsakymas iÅ¡ policijos, kad toks praneÅ¡imas apie įvykį jų informacinėje sistemoje nėra registruotas. Taip pat nebuvo tenkintas ir apelianto praÅ¡ymas prijungti papildomus dokumentus – V. Ž. sÅ«naus E. Ž. psichologinės ekspertizės aktÄ ir garso įraÅ¡us darytus 2021 m. birželio mėnesį.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Å¡ie dokumentai buvo teikiami ir bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme ir toks praÅ¡ymas taip pat buvo atmestas. Minėta ekspertizė buvo atlikta dar 2018 m., garso įraÅ¡ai daryti 2021 m. birželį, tuo tarpu Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio laikas yra 2020 m. gruodžio 26 d. Be to, mažametis E. Ž., kuriam buvo atlikta psichiatrinė-psichologinė ekspertizė nebuvo ir Å¡io proceso dalyvis. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti Å¡iuos praÅ¡ymus, nes praÅ¡omi iÅ¡reikalauti dokumentai iÅ¡ policijos įstaigos bei papildomai praÅ¡omi iÅ¡tirti dokumentai ir garso įraÅ¡ai nėra susiję su Å¡ioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika ir jos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakęs prijungti ekspertizės aktÄ ir garso įraÅ¡us pažeidė kaltinamojo teisę teikti įrodymus bei BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatÄ , įpareigojančiÄ Ä¯rodymus vertinti iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai. Juolab, kad garso ir vaizdo įraÅ¡ai, susiję su Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika, apylinkės teismo buvo prijungti prie baudžiamosios bylos ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje ir įvertinti visų surinktų duomenų kontekste.

Å iuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo motyvuotas atsisakymas patenkinti Å¡alių praÅ¡ymus, savaime nereiÅ¡kia nei esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nei teismo Å¡aliÅ¡kumo. Vien tai, kad teismas atmeta proceso dalyvių praÅ¡ymus ir proceso dalyviai su tokiu teismo sprendimu nesutinka, taip pat savaime nesuteikia pagrindo teigti teismÄ buvus Å¡aliÅ¡kÄ . Tai, ar proceso dalyvių praÅ¡ymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-458/2020, Nr. 2K-7-39-1073/2022 ir kt.).

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 6. Nagrinėjamu atveju V. Ž. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, iÅ¡ esmės motyvuojant tuo, kad apylinkės teismas, pripažindamas, kad V. Ž. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir iÅ¡ esmės rėmėsi tik nukentėjusiosios ir su ja glaudžiais ryÅ¡iais susijusių bei įtakotų liudytojų parodymais.

7. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo įrodymais pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktikÄ , teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus, turi bÅ«ti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018).

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendį atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. Ž. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, priimtas nuosprendis yra pagrįstas byloje iÅ¡tirtais įrodymais, o sprendimas kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra neprieÅ¡taraujantis teisminei praktikai tokio pobÅ«džio bylose.

9. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal teismų praktikÄ , veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi bÅ«ti muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad bÅ«tų sukeliami atitinkami Å¡ioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Taip pat pažymėtina, kad pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajuto fizinį skausmÄ . Nustatant Å¡iÄ aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais (muÅ¡ant ar kitaip smurtaujant), taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-317-719/2018, 2K-128-895/2019).

10. Nuosprendyje konstatuota, kad V. Ž. 2020 m. gruodžio 26 d. apie 13.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia sugriebė savo buvusiai žmonai L. Ž. (M.) už abiejų rankų žastų, jÄ stipriai papurtė ir stÅ«mė, tokiu bÅ«du smurtaudamas sukėlė L. Ž. (M.) fizinį skausmÄ ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodine kraujosruva deÅ¡iniame žaste.

11. Nors apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas pripažindamas, kad jis padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ rėmėsi iÅ¡imtinai prieÅ¡taringais nukentėjusiosios L. Ž. (M.), liudytojų T. M., E. Ž. parodymais bei specialisto iÅ¡vada, tačiau teisėjų kolegija atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. 10.1. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios duotų parodymų viso proceso metu, ji nuosekliai tvirtino, kad 2020 m. gruodžio 26 d. neperspėjęs į namus atvyko jos buvęs sutuoktinis V.

Ž. <...> ji paprašė savo sutuoktinio, kad jis įleistų V. Ž., pastarajam įėjus, ji girdėjo, kad tiek sutuoktinis, tiek dukra prašė jo uždaryti duris. V. Ž. stovėjo prie spintos, tačiau durų neuždarė, todėl ji, nulipusi į pirmÄ aukÅ¡tÄ , iÅ¡ karto ėjo uždaryti duris, nes į namus iÅ¡ lauko ėjo Å¡altis. Ji turėjo praeiti pro Å¡alį V. Ž. ir tuomet jis jÄ pastÅ«mė, sugriebė už abiejų rankų, pradėjo purtyti. Ant rankų liko mėlynės <...>.

Vėliau atvyko policija, juos apklausė ir iÅ¡sivežė V. Ž., ji rodė pareigÅ«nams mėlynes. KitÄ dienÄ ji nuvyko pas medicinos ekspertus. Ji V. Ž. neįdrėskė ir jo net neprilietė. Tai, kas įvyko, matė jos sutuoktinis ir dukra <...>.IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes nuketėjusioji buvo nurodžiusi ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kai nurodė, kad 2020 m. gruodžio 26 d. apie 13.00 val., jai su vaikais ir T. bÅ«nant namuose (duomenys neskelbtini), atvyko V. <...>. Jai apsirengus ir nulipus laiptais žemyn, pamatė, kad tarpduryje tarp koridoriaus ir svetainės stovi V., tuo tarpu T. jau buvo nuėjęs giliau į svetainę, todėl ji pasakė V., kad jis uždarytų lauko duris ir ėjo link durų pati jas uždaryti, einant pro V., jis staiga suėmė jÄ už abiejų rankų, papurtė ir stÅ«mė, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ .

V. po Å¡io įvykio pasakė „jums dabar bus“, išėjo į kiemÄ ir sėdėjo automobilyje <...> ( 1 t., b. l. 10). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji patvirtino, kad konfliktas su buvusiu sutuoktiniu V. Ž., kai jis jÄ abiem rankomis stipriai sugriebė už žastų, smarkiai papurtė ir stÅ«mė, vyko tarpduryje, koridoriuje į svetainę, kur baigiasi lauko koridorius. Šį įvykį matė jos sugyventinis T. M., kuris stovėjo netoli laiptų į antrÄ aukÅ¡tÄ , ir jos mažamečiai vaikai, kurie buvo tuo metu svetainėje <...>„ Jos dukra E. atvykus policijos pareigÅ«nams aktyviai jiems pasakojo, kaip matė panaudotÄ smurtÄ mamos atžvilgiu, aiÅ¡kino visas aplinkybes.<...>„ ( 1 t., b. l. 30–32). 10.2.

Å ias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl konflikto su buvusiu sutuoktiniu, kurio metu jos atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas ir jo metu ji jautusi fizinį skausmÄ , patvirtino ir tiesiogiai konfliktÄ mačiusi nukentėjusiosios dukra E. Ž., kuri apylinkės teisme parodė, kad „<...> Jie visi buvo namuose, kai netikėtai atvažiavo V.. Jis pasibeldė į duris ir mamos draugas T. jas atrakino. Įėjęs pro duris V jų neuždarė, buvo Å¡alta, jis kažkÄ kalbėjo, rankose laikė telefonÄ , bandė filmuoti, o T. liepė jam iÅ¡eiti.

Ji girdėjo, kaip V. buvo praÅ¡oma uždaryti duris, bet V. jų neuždarė, todėl mama ėjo link durų jų uždaryti. Mama tuomet ėjo pro V. ir tada jis paėmė mamai už rankų ir papurtė. T. pasakė V., kad jis nesistumdytų. Tuo metu ji stovėjo kambaryje prie stalo ir viskÄ aiÅ¡kiai matė, labai iÅ¡sigando. Mama tuo metu nieko nesakė, bet kai atvažiavo policija, ji pasakė, kad jai skauda rankas, ji matė pas mamÄ ant rankų paraudimus. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės sutampa ir su liudytojos parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad tėtis V.

Ž. atvažiavęs pradėjo konfliktuoti, dėl to kad namuose buvo ir mamos draugas T.. Tėtis <...> paliko atviras lauko duris, nors buvo žiema ir Å¡altas oro metas. T. prašė V. uždaryti duris, tačiau tas nereagavo. Tada jos mama laiptais iÅ¡ antro aukÅ¡to nusileido į apačiÄ , prašė uždaryti duris, o tėvui V. nesutinkant, ėjo pro jį uždaryti durų. Tada mamai L. einant pro tėtį V., jis staiga sugriebė abiem rankom mamai už abiejų rankų, stipriai papurtė jÄ ir pastÅ«mė, tada išėjo iÅ¡ namo ir nuėjęs iki savo automobilio atsisėdo į jį.

T. tuo metu pasakė V., kad nestumdytų žmonių, jis taip pat gerai matė šį įvykį. <...> Po kiek laiko atvyko policijos pareigÅ«nai, kuriuos iÅ¡kvietė tėtis V.. <...> Kai pareigÅ«nai bandė aiÅ¡kintis situacijÄ , kas įvyko, ji jiems papasakojo pati, kad tėtis V. stipriai sugriebė mamÄ L. už abiejų rankų, papurtė ir pastÅ«mė. Kai pareigÅ«nai paprašė parodyti mamos rankas, ji tÄ padarė, ir ji pati matė, ir pareigÅ«nai pastebėjo ant abiejų jos rankų paraudimus.

Mama skundėsi, kad jai skauda rankas (1 t., b. l. 155–157). 10.3. Liudytojas T. M. betarpiÅ¡kai matęs konfliktÄ tarp buvusių sutuoktinių taip pat parodė, kad jog įvykio rytÄ Ä¯ namus atvažiavo V. Ž. ir jis nuėjo atidaryti duris. Pamatęs jį, jis iÅ¡ karto nusiteikė prieÅ¡iÅ¡kai, įėjęs į namus elgėsi nepagarbiai, rėkavo, sakė, kad jis turi dvi minutes dingti iÅ¡ namų.<...> Kadangi įėjęs į namus, V. Ž. neuždarė durų, o oras nebuvo Å¡iltas, jis pasakė, kad uždarytų duris.

Tuo metu iÅ¡ antrojo namo aukÅ¡to nusileido jo žmona L. Ž. (M.) ir iÅ¡ karto ėjo uždaryti durų, nes V. Ž. taip jų ir neuždarė. Jai praeinat pro V. Ž., jis puolė jÄ ir stÅ«mė. Jis surėkė, kad jos nestumdytų.<...> Netrukus atvyko policijos pareigÅ«nai, žmona jiems pasakė, kad skauda rankas. Pagarsinus liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos taip pat patvirtino, t. y., kad 2020 m. gruodžio 26 d., galimai apie 12.30 val., <...> atvažiuoja V.. Pastarasis pradėjo belsti į duris, ir jis, greitai apsirengęs, nuėjo jo įleisti.

Tik atidarius duris, V. vėl pradėjo reikalauti, kad jis dingtų iš namo. V. stovėjo koridoriuje ir lauko duris buvo palikęs atidarytas. Jis prašė V., kad nešaldytų namų ir uždarytų duris, bet šis nesiklausė. Tuo metu L. nusileido laiptais ir ėjo uždaryti durų. Jis stovėjo šalia laiptų, o V. šalia lauko durų tambūre. Jis matė, kaip L. einant pro V., pastarasis abiem rankom stipriai sugriebė jai už abiejų rankų (ties bicepsais) ir stipriai papurtė bei pastūmė. <...>.

Po kiek laiko į duris pasibeldė policijos pareigÅ«nai ir jie su L. papasakojo pareigÅ«nams susidariusiÄ situacijÄ . Taip pat L. pasakė pareigÅ«nams, kad jai skauda rankas, kad V. prieÅ¡ jÄ vartojo fizinį smurtÄ . <...> Mėlynės ant rankų vis dar matosi (1 t., b. l. 143–146).

12. Ä®vertinus aukščiau aptartus nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, matyti, kad jie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas bei jo gynėjas, neprieÅ¡taringi, iÅ¡ esmės sutampantys dėl esminių įvykio aplinkybių ir patvirtinantys, kad įvykus konfliktui tarp nukentėjusiosios L. Ž. (M.s) ir V. Ž., nukentėjusiosios atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, ji buvo suimta už rankų ir stipriai papurtyta bei pastumta, ko pasėkoje patyrė fizinį skausmÄ ir jai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pagrindo netikėti Å¡iais liudytojų parodymais apylinkės teismas nenustatė. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad minėti liudytojai, o ir pati nukentėjusioji bÅ«tų apkalbėję apeliantÄ , ar kad minėtus sužalojimus L. Ž. (M.) bÅ«tų galėjusi tyčia pasidaryti pati ar kitų asmenų pagalba. Sutiktina, jog aptariamų asmenų ir apelianto V. Ž. santykiai ir yra prieÅ¡iÅ¡ki, tačiau vien tik tai nesudaro pagrindų nukentėjusiosios ir liudytojų E. Ž. ir T.

M. parodymus vertinti kaip nepatikimus, kadangi minėtų asmenų parodymus apie pavartotÄ fizinį smurtÄ ir sukeltÄ fizinį skausmÄ patvirtina ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Nors apeliantas nurodo apie galimÄ nukentėjusiosios poveikį E. Ž. dėl to, kad pastaroji jį apklabėtų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo to laiko, kuomet pats V. Ž. atvyko į įvykio vietÄ ir kuomet ten jo paties kvietimu atvyko policijos pareigÅ«nai praėjo labai trumpas laiko tarpas, o ir praktiÅ¡kai visÄ laikÄ pats V.

Ž. arba buvo patalpoje, arba matė L. Ž. (M.) ar(ir) E. Ž., kai tuo tarpu Å¡i niekeno neraginama ir visų pirma, atvykusiems įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams pirmoji nurodė apie mamos L. Ž. (M.s) atžvilgiu pavartotÄ smurtÄ . Liudytojas policijos pareigÅ«nas M. V. apklausiamas apylinkės teisme patvirtino, kad paklausus kas čia įvyko, vaikai pasakė, kad vyras pradėjo filmuoti ir smurtavo prieÅ¡ mamÄ . Moteris iÅ¡ pradžių nieko nepasakojo, bet kai dukra pasakė, kad matė, kaip jÄ sužeidė, ir ji pradėjo pasakoti, sakė, kad susistumdė.

Pagarsinus Å¡io liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, kad pokalbio metu paaiÅ¡kėjo, kad buvo ne tik žodinis konfliktas tarp buvusių sutuoktinių, bet buvo ir pavartotas fizinis smurtas. Apie tai jam pirma pradėjo pasakoti mergaitė, t. y. E. Ž., kuri pasakė, kad jos mamÄ , t. y. L. Ž. tėtis sugriebė už abiejų rankų, papurtė ir pastÅ«mė. Kadangi apie įvykį pirma pradėjo pasakoti mergaitė, tai nebuvo jokios abejonės ja netikėti. Ä® jo klausimÄ L.

Ž. (M.) patvirtino, kad tikrai koridoriuje prie lauko durų buvęs sutuoktinis V. Ž. sugriebė jai už abiejų rankų, stipriai papurtė ir pastÅ«mė, L. Ž. (M.) skundėsi abiejų rankų skausmu. Dar įvykio vietoje pareigÅ«nui papraÅ¡ius parodyti rankas, L. Ž. (M.) nusiėmė palaidinę ir jas parodė, o ant abiejų rankų žastų matėsi paraudimai. Apie tai jis pažymėjo savo tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pažymėdamas smurtÄ patyrusio asmens sužalojimo vietas (1 t., b. l. 161–162).

Nors šis pareigūnas tiesiogiai pats konflikto tarp nukentėjusiosios ir V. Ž. nematė, tačiau vertinant juos visų byloje surinktų duomenų visumoje, jie neabejotinai patvirtina iš esmės nuoseklius nukentėjusiosios parodymus. Juolab, kad liudytojo M. V. nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūno kūno kamera užfiksuotas vaizdo įrašas. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad <...> antrame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas L. Ž. (M.s) paprašo dokumentų, vaikų duomenų.

AtneÅ¡usi pareigÅ«nui dokumentÄ , L. Ž. (M.) skundžiasi, kad jai skauda rankas, teigia, kad raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Ä® pareigÅ«no klausimÄ mažametė mergaitė pradeda pasakoti, kad mama ėjo pro V. Ž. ir jis jÄ stÅ«mė. Toliau pati L. Ž. (M.) pasakoja, kad ji ėjo pro V. Ž. tikslu uždaryti duris, kurias buvo palikęs. PareigÅ«nas klausia, kÄ jis padarė, mergaitė toliau pasakoja, kad V. Ž. tiesiog suėmė jÄ , pradėjo purtyti ir stÅ«mė. L. Ž. (M.) sako, kad ji gali parodyti, jog rankos raudonos, kad ji visa net „kalatojasi“.

PareigÅ«nas praÅ¡o parodyti rankas. Moteris nusiima palaidinę ir rodo pareigÅ«nui abi rankas ties žastais, nurodo skaudamas vietas. PareigÅ«nas konstatuoja, kad matosi paraudimai ant abiejų rankų žastų. Toliau L. Ž. (M.) jau įvykio vietoje detaliai aiÅ¡kina, kaip V. Ž. jÄ sugriebė, papurtė ir stÅ«mė, patvirtina, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, teigia, kad skauda rankas.<...>„ (1 t., b. l. 170–172). Å ias aplinkybes patvirtina ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M.

V. 2020 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 130–134), taip pat ir PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 9–11, 15–17). Nukentėjusiajai padarytus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad L. Ž. (M.) konstatuota poodinė kraujosruva deÅ¡iniame žaste, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o duomenų apie griuvimÄ nėra (1 t., b. l. 26–27).

13. Aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų pagrindu apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus laikė nuosekliais ir neprieÅ¡taringais ir pagrįstai jais rėmėsi. Nors apeliantas V. Ž. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neigė, jog buvo suėmęs nukentėjusiajai už rankų ir ja papurtė bei pastÅ«mė, aiÅ¡kindamas, kad jos net nepalietė ir tik filmavo telefonu ir liepęs iÅ¡eiti iÅ¡ jo namų nepageidaujamiems asmenims, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡analizavus baudžiamosios bylos medžiagÄ , akivaizdu, kad Å¡ie apelianto deklaratyvÅ«s teiginiai, kuriais jis siekia iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsti, kadangi byloje esantieji ir teismo iÅ¡tirti įrodymai paneigia Å¡iuos jo teiginius.

Kaip jau minėta, iÅ¡vadÄ dėl V. Ž. kaltės pagrindžia ne tik jo pateikti vaizdo įraÅ¡ai ar ne vien tik nurodyti, kaip apeliaciniame skunde teigiama, įtakotų liudytojų parodymai, o byloje esančių įrodymų visuma. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai nepaneigia fizinio kontakto, o tik jį patvirtina, nors ir nesuteikia detalaus situacijos vaizdo, tačiau vertinant kompleksiÅ¡kai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios L.

Ž. (M.s), liudytojų E. Ž., T. M., policijos pareigÅ«nų M. V. ir D. T. parodymai, specialisto iÅ¡vada bei kiti byloje esantys įrodymai, paneigia apelianto parodymus apie tai, kad įvykio metu jis nelietė nukentėjusiosios L. Ž. (M.s) ir neabejotinai patvirtina, kad smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ tyčia V. Ž. sugriebus L. Ž. (M.) už abiejų rankų žastų, jÄ papurčius ir stÅ«mus buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais, t. y. L. Ž. (M.) padarytu nežymiu sveikatos sutrikdymu.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, tai, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje patvirtina aukščiau iÅ¡vardinti įrodymai, kurie sudaro vieningÄ visumÄ ir tarpusavyje vieni kitus papildo.

14. Å iame kontekste pažymėtina, kad Å¡eiminių konfliktų dalyvių parodymus, jų patikimumÄ bei Å¡ių dalyvių elgesį teismas turi vertinti itin rÅ«pestingai (atsargiai), be kita ko, ir inicijuotų teisinių procesų motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-317-719/2018 ir kt.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios L. Ž. (M.s) ir liudytojų E. Ž. bei T. M. parodymai, kaip duomenys, yra didžiausiÄ lemiančiÄ reikÅ¡mę turintys įrodymai konstatuojant V.

Ž. kaltę vartojus smurtÄ nukentėjusiosios atžvilgiu ir sukėlus jai fizinį skausmÄ bei nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tačiau Å¡i aplinkybė savaime nėra besÄ lyginė vada vienareikÅ¡miÅ¡kai eliminuojanti nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymus ar kelianti abejonių jų, kaip įrodymų, patikimumu, leistinumu. Å iuo atveju, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinti juos apklausiant tiesiogiai apylinkės teisme ir esminėse detalėse dėl įvykio aplinkybių jei sutapo.

Pažymėtina, kad tiek nukentėjusioji L. Ž. (M.), tiek minėti liudytojai davė parodymus, bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Taip pat pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ , baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netgi vien nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, logiÅ¡ki, atitinkantys byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).

15. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados neleidžia daryti ir apelianto skundo teiginiai, kad jo pateiktas vaizdo ir garso įraÅ¡as patvirtina, kad reikalavimas uždaryti duris apeliantui nebuvo iÅ¡sakytas, kas parodo, jog L. Ž. (M.), T. M. ir E. Ž. suderino savo parodymus, norėdami melagingai apkaltinti V. Ž.. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų apie reikalavimÄ uždaryti lauko duris nurodė visi minėti asmenys viso proceso metu. Apie šį reikalavimÄ tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytoja E. Ž. nurodė ir atvykusiam policijos pareigÅ«nui, tai užfiksuota ir policijos pareigÅ«no kÅ«no kamera. Be to, vien Å¡i aplinkybė jokios esminės reikÅ¡mės V. Ž. kaltės nustatymui neturi.

16. Nors apeliantas savo skunde detaliai aptaria jo pateiktuose vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotas įvykio aplinkybes, kurios neva patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų E. Ž. bei T. M. parodymų nenuoseklumÄ , kad pirmajame vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, jog lauko durys atidarytos, tačiau jame nesigirdi, kad T. M. bÅ«tų liepęs nestumdyti nukentėjusiosios, Å¡ie jo žodžiai užfiksuoti antrajame vaizdo įraÅ¡e, tačiau jame aiÅ¡kiai matyti, kad lauko durys uždarytos, be to, pagal liudytojų parodymus apeliantas nukentėjusiajai už rankų turėjo sugriebti koridoriuje, tačiau iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad V.

Ž. buvo nusisukęs nugara arba Å¡onu į L. Ž. (M.), todėl tokioje padėtyje V. Ž. niekaip negalėjo suimti L. Ž. (M.) už rankų, tačiau tokie apelianto teiginiai tėra interpretuojama įvykių versija, kurios nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos duomenys. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, peržiÅ«rėjęs apelianto pateiktus vaizdo įraÅ¡us, matyti, kad juose nėra užfiksuota visa nenutrÅ«kstama įvykio eiga, taigi, jie nėra vientisi, vaizdo įraÅ¡as arba nevisÄ laikÄ nukreiptas į nukentėjusiÄ jÄ arba nutrÅ«kdavo, ir tik patikimai patvirtina, kad tarp apelianto ir L.

Ž. (M.s) vyko konfliktas, L. Ž. (M.) buvo priėjusi prie V. Ž., konfliktas vyko namo viduje, L. Ž. (M.) reikalavo nefilmuoti ir iÅ¡eiti iÅ¡ namų, todėl teigti, kad pateikti vaizdo įraÅ¡ai įrodo nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų prieÅ¡taringumÄ nėra pagrindo. Juolab, kad iÅ¡ pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad lauko durys buvo atidarytos L. Ž. (M.) einant link V. Ž., taip pat yra užfiksuoti ir T. M. žodžiai „nestumdyk žmogaus“, o V. Ž. atsako, kad „kas kÄ Äia stumdo“, kas tik patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų E. Ž. ir T.

M. parodymus, kad buvo reikalavimas uždaryti lauko duris bei akivaizdus fizinis kontaktas su nukentėjusiÄ ja.

17. Nors V. Ž. teigimu, jo pateikti vaizdo įraÅ¡ai Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtina, kad tai L. Ž. (M.) buvo užsipuolusi V. Ž., todėl E. Ž. parodymai, užfiksuoti policijos pareigÅ«no kÅ«no kamera, kad mama visiÅ¡kai nieko jam nedarė tėra siekis padėti mamai L. Ž. (M.), tačiau su tokiu vertinimu taip pat nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų V. Ž. įvykio dienÄ kvietė policijos pareigÅ«nus, tačiau neužsiminė apie jo atžvilgius panaudotÄ smurtÄ . PrieÅ¡ingai kaip matyti iÅ¡ policijos ataskaitų žiÅ«ryklės V.

Ž. skambino bendruoju pagalbos numeriu, kad jo namuose buvusi žmona yra atsivedusi paÅ¡alinius asmenis, kurie atsisako iÅ¡eiti, tarp jo, žmonos bei tų asmenų vyksta žodinis konfliktas <...> (1 t., b. l. 6). Apie apelianto atžvilgiu vartotÄ smurtÄ jis neužsimena ir atvykusiems pagal jo iÅ¡kvietimÄ policijos pareigÅ«nams. Tai patvirtina liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas D. T., kuris nurodo, kad <...> pokalbio metu V. Ž. dar pasakojo, kad Å¡iandien atvykęs į namÄ filmavo telefonu, ir buvusi sutuoktinė bandė atimti iÅ¡ jo telefonÄ , kiek prisimena, jis minėjo, kad jam ji įbrėžė pirÅ¡tÄ ar kažkas panaÅ¡aus, tiksliai neatsimena.

Bet V. Ž. to pirÅ¡to įbrėžimo visiÅ¡kai neakcentavo, dėl jo jokių nusiskundimų nepareiÅ¡kė, pasakė lyg tarp kitko, nes bÅ«tent kvietė policijÄ dėl to, kad jo name yra paÅ¡aliniai asmenys. Apie jokį fizinį smurtÄ jo atžvilgiu V. Ž. nekalbėjo <....>„. (1 t., b. l. 165). Tai patvirtina ir vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ policijos pareigÅ«nų kÅ«no kamerų įraÅ¡ai. Nors viename iÅ¡ kÅ«no kamera įrašų V. Ž. nurodo, kad tai jį stumdė, o jis nestumdė, kad turi nufilmavęs, tačiau pareigÅ«nui papraÅ¡ius parodyti filmuotÄ medžiagÄ ir jÄ peržiÅ«rėjus kartu su apeliantu pareigÅ«nas nurodo, kad nelabai kas matosi, kad filmuota medžiaga nutrÅ«ksta iki L.

Ž. (M.s) atėjimo. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi atmestas V. Ž. atstovės advokatės G. G. skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjos 2021 m. balandžio 13 d. nutarties, konstatuojant, kad buvo pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl 2020 m. gruodžio 26 d. L. Ž. (M.s) smurto jo atžvilgiu (2 t., b. l. 144–146).

18. Atmestini ir apeliacinio skundo teiginiai, kad apelianto pateiktas vaizdo įraÅ¡as patvirtina, jog jis netrukdė praeiti L. Ž. (M.), jai netrÅ«ko vietos praeiti, o ji sÄ moningai bandė iÅ¡muÅ¡ti telefonÄ , nes L. Ž. (M.s) veiksmus lydėjo tokie žodžiai „V., tuoj telefonÄ kaip Å¡veisiu“, be to, ji trankė jį rankomis, tačiau tokie teiginiai tėra savaip interpretuojama vaizdo įraÅ¡o versija, nes kaip jau minėta, pateiktuose V. Ž. vaizdo įraÅ¡uose nėra užfiksuota apelianto nurodomų aplinkybių dėl trankymo rankomis ar bandymo iÅ¡muÅ¡ti telefonÄ .

Pateiktame vaizdo įraÅ¡e nėra užfiksuota nenutrÅ«kstama visa įvykio eiga, o jokių kitų apelianto teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir teisėjų kolegijai. IÅ¡ esmės tais pačiais argumentais atmetami kaip nepagrįsti ir skundo teiginiai, kad liudytojų parodymų netikrumÄ patvirtina tai, jog iÅ¡ 2020 m. gruodžio 26 d. vaizdo ir garso įrašų akivaizdu, kad V. Ž. bent vienoje rankoje laikė savo telefonÄ ir negalėjo abejomis rankomis suimti už rankų nukentėjusiajai.

Kaip jau minėta pateiktas vaizdo įraÅ¡as nepaneigia buvus fizinį kontaktÄ tarp nukentėjusiosios ir apelianto.

19. Netikėti nuosekliais ir pagrįstais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais dėl fizinio kontakto ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai nesudaro pagrindo ir apelianto teiginiai, kad L. Ž. (M.) vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota stovinti nugara į namo gilumÄ , kur galėjo stovėti T. M. ir E. Ž., todėl negalėjo matyti kas yra jai už nugaros. Pažymėtina, kad kaip matyti iÅ¡ nuoseklių L. Ž. (M.s) ir T. M. bei E. Ž. parodymų, iki atvykstant V. Ž. jie visi buvo namuose, jie visi nurodė, kad matė kaip įėjo V.

Ž., kaip jis filmavo, kaip įvyko žodinis konfliktas tarp buvusių sutuoktinių ir L. Ž. (M.) buvo sugriebta už rankų bei ji buvo papurtyta ir pastumta. Å ias aplinkybes jie iÅ¡ esmės vienodai nurodė ir atvykusiems policijos pareigÅ«nams, kurie atvyko netrukus po iÅ¡kvietimo, todėl jau anksčiau Å¡ioje nutartyje nurodyt,a kad pagrindo tikėti, jog nukentėjusioji ir liudytojai per tokį trumpÄ laikÄ galėjo detaliai suderinti visas įvykio aplinkybes ir savo parodymus, teisėjų kolegija nemato.

Juolab, kad bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigÅ«nus kvietė ne nukentėjusioji, o pats apeliantas. Be to, kaip ir minėta, pirmoji apie pavartotÄ smurtÄ prabilo ne nukentėjusioji L. Ž. (M.), tačiau jos nepilnametė dukra, tiesiogiai mačiusi visÄ Ä¯vykį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad T. M. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, kad nėra tikras ar matė patį įvykį, kaip L. Ž. (M.) buvo suimta už rankų, tačiau tokie teiginiai atmetami kaip nepagrįsti, nes tokie liudytojo T.

M. parodymai priešingai nei argumentuojama apeliaciniame skunde, nėra užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole.

20. Atmetami kaip nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad jei jis tikrai bÅ«tų vartojęs smurtÄ L. Ž. (M.s) atžvilgiu, tai ji nebÅ«tų buvusi tokia atsipalaidavusi, gėrusi arbatos, o T. M. taip pat neitų ramus, kÄ patvirtina apelianto pateiktas vaizdo įraÅ¡as. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo į patirtÄ smurtÄ ir įtemptÄ situacijÄ reaguoja skirtingai bei bando įveikti stresÄ . Todėl vien tai, kad nukentėjusioji ar kartu su ja buvę Å¡eimos nariai nereagavo taip, kaip apelianto nuomone, bÅ«tų reagavę asmenys patyrę smurtÄ ar buvę jo liudininkai, nepaneigia byloje esančiai objektyviais duomenimis nustatytų aplinkybių dėl smurto panaudojimo L.

Ž. (M.s) atžvilgiu. Juolab, kaip matyti iÅ¡ policijos pareigÅ«nų pateikto vaizdo įraÅ¡o iÅ¡ kÅ«no kameros nukentėjusioji ne kartÄ policijos pareigÅ«nui nurodė, kad jaučia fizinį skausmÄ , jai skauda rankas, jis susiima ir glosto jas, papraÅ¡ius parodyti rankas pareigÅ«nui, jis konstatuoja, kad ant abiejų rankų matyti paraudimai (1 t., b. l. 170–172). Taigi, pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji po fizinio kontakto su apeliantu jautė fizinį skausmÄ nėra. Akivaizdu, kad apeliantas tokiais teiginiais mėgina suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, tÄ patvirtina ir policijos pareigÅ«nų užfiksuoti duomenys kai apeliantas teigė, kad nukentėjusioji meluoja, kad jis nukentėjusiosios nelietė, tačiau policijos pareigÅ«nui pasakius, kad matė ant nukentėjusiosios rankų paraudimus, apeliantas jau keičia savo pozicijÄ ir nurodo, kad tuos paraudimus ji pasidarė pati su savo draugu (1 t., b. l. 170–172).

21. Apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų pagrįstumui dėl nukentėjusiosios ir liudytojų E. Ž. bei T. M. parodymų patikimumo neturi įtakos ir apelianto teiginiai, kad L. M. (Ž.) yra ne kartÄ apkaltinusi savo buvusį sutuoktinį V. Ž. smurtu prieÅ¡ jÄ , ir tai patvirtina ne vienas jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas (nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36864-16 esant V. Ž. veiksmuose atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių – bÅ«tinajai ginčiai, ikiteisminio tyrimas Nr. 01-1-36865-16 nutrauktas BK 38 straipsnio ir BPK 212 straipsnio 5 punkto tvarka kaltininkei L.

Ž. (M.) susitaikius su nukentėjusiuoju V. Ž.), taip pat 2017 m. V. Ž. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo ginklu. Pažymėtina, kad minėti įvykiai, dėl kurių buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai nėra faktinėmis aplinkybėmis susiję su nagrinėjamu įvykiu Å¡ioje baudžiamoje byloje ir jokios įrodomosios ar teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimÄ formuojančios reikÅ¡mės neturi. Be to, prokurorų priimti procesiniai dokumentai nutraukti ikiteisminius tyrimus yra įsiteisėję, duomenų, kad nukentėjusiajai L.

Ž. (M.) bÅ«tų buvę pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl melagingo praneÅ¡imo apie neva padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ar dėl melagingų parodymų davimo byloje nėra. Tuo tarpu dėl neva melagingo praneÅ¡imo V. Ž. atžvilgiu dėl grasinimo ginklu 2017 m. nukentėjusiajai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apylinkės teisme buvo kreiptasi į policijos įstaigÄ su praÅ¡ymu pateikti duomenis, tačiau kaip matyti iÅ¡ pateiktų atsakymų, tokių duomenų policijos įstaigoje nėra, t. y. praneÅ¡imas nebuvo gautas.

Todėl teigti, kad nukentėjusioji siekia ir šį kartÄ melagingai apkaltinti apeliantÄ , teisėjų kolegija nenustatė pagrindo. Vertinant įvykio aplinkybes remiamasi konkrečiais jo duomenimis, o ne prielaidomis dėl galimo nukentėjusiosios ar kitų asmenų suinteresuotumo. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, kad policijos pareigÅ«nus į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė pats V. Ž., o ne nukentėjusioji.

22. Apylinkės teismo nuosprendžio nepagrįstumas grindžiamas ir 2018 m. lapkričio 27 d. – 2019 m. sausio 11 d. teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-235/2018 bei 2018 m. lapkričio 27 d. – 2019 m. sausio 11 d. teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-234/2018 duomenimis, kad nukentėjusioji bandydama iÅ¡spręsti ginčus su V. Ž., pasitelkia savo dukrÄ E. Ž. bei sÅ«nų. Tačiau su tokiu vertinimu taip pat nėra pagrindo sutikti, nes minėti ekspertizės aktai buvo atlikti dar iki nagrinėjamo įvykio, t. y. 2018 m., ir nėra niekaip susiję su Å¡ioje byloje tiriamu įvykiu.

Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau apylinkės teismas nustatė, kad V. Ž. tyčia sugriebė savo buvusiai žmonai L. Ž. (M.) už abiejų rankų žastų, jÄ stipriai papurtė ir stÅ«mė, tokiu bÅ«du smurtaudamas sukėlė L. Ž. (M.) fizinį skausmÄ ir padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , remdamasis ne tik liudytojos E. Ž. parodymais, tačiau ir nukentėjusiosios, liudytojo T. M., taip pat policijos pareigÅ«nų parodymais, kuriuos patvirtino ir betarpiÅ¡kai iÅ¡tirta kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde motyvuojami nukentėjusiosios sÅ«naus E. Ž. psichologinės ekspertizės akto duomenys Å¡ioje byloje neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, nes E. Ž. Å¡ioje byloje nėra proceso dalyvis, parodymų nedavė todėl taigi, nėra pagrindo ir aptarinėti jų patikimumÄ , juolab, kad ir ekspertizės akte vertinami ankstesni įvykiai, dar iki 2018 m. nei nagrinėjami Å¡ioje byloje.

23. Dėl apelianto skundo teiginių susijusių su nukentėjusiosios bandymu manipuliuoti vaikais ar jos bendravimo stiliumi su vaikais apelianto atžvilgiu bei daroma žala vaikų psichologinei bÅ«senai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tai nėra Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija Å¡iais klausimais plačiau nepasisako. Apeliantas manantis, kad L. Ž. (M.) netinkamai bendrauja su jų bendrais vaikais, daro jiems netinkamÄ poveikį ar žaloja jų psichinę sveikatÄ , turi teisę kreiptis į Valstybinę vaiko teisių apsaugos tarnybÄ ir kitas institucijas bei inicijuoti atitinkamus tyrimus dėl jo nuomone netinkamo L.

Ž. (M.s) ir vaikų bendravimo. Atkreiptinas dėmesys, kad netoleruotina tokia situacija, kai suaugę asmenys (buvę sutuoktiniai) tarpusavio ginčus sprendžia į tai įtraukdami ir nepilnamečius vaikus bei tokiu bÅ«du galimai daro neigiamÄ poveikį nepilnamečiams vaikams. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad įvykęs žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinio smurto panaudojimÄ , ko pasėkoje buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat įvyko nepilnamečių vaikų akivaizdoje.

24. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad specialisto išvada byloje negali patvirtinti, kad būtent V. Ž. padarė nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus ant rankų, nes nei vienas ekspertas negali tiksliai nurodyti koks asmuo padarė vienus ar kitus nustatytus sužalojimus. Vis dėlto, teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti. Šiame kontekste pažymėtina, kad remiantis teismų praktika specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020).

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 29 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 2971/2020 (02), L. Ž. (M.) konstatuota poodinė kraujosruva deÅ¡iniame žaste, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 26–27). Å ie specialisto iÅ¡vadoje nurodyti duomenys, vertinant juos kartu su nuosekliais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, iÅ¡ karto po įvykio atvykusių policijos pareigÅ«nų parodymais, PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo duomenimis (1 t., b. l. 9-11, 15–17), 2020 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis (1 t., b. l. 130–134), 2021 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo duomenimis (1 t., b. l. 170–172), Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įraÅ¡o duomenimis ((1 t., b. l. 176–177), V.

Ž. pateiktų vaizdo ir garso įrašų duomenimis (kompaktinis diskas 2 t., b. l. 15), policijos registruojamų įvykių registro (PRÄ®R) užregistruoto praneÅ¡imo iÅ¡raÅ¡u (t. 1, b. l. 6), tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ grandinę, vienas kitam neprieÅ¡tarauja ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi pateikta specialisto, kuris turi aukÅ¡tÄ jį medicininį iÅ¡silavinimÄ bei kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, iÅ¡vada, vertindamas V.

Ž. veiksmais padarytus sužalojimus nukentėjusiajai.

25. Apeliantas ir jo gynėjas skundu prašo įvertinti ir tai ar V. Ž. veiksmai negali būti pripažinti kaip būtinoji gintis, remiantis BK 28 straipsnio nuostatomis.

26. Remiantis BK 28 straipsniu, bÅ«tinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos bÅ«tinosios ginties ribos. BÅ«tinosios ginties aplinkybių konstatavimui bÅ«tina nustatyti, du pagrindinius Å¡io instituto elementus – pavojingÄ kėsinimÄ si ir gynybÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018 ir kt.).

Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018).

27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio metu tarp nukentėjusiosios L. Ž. (M.s) ir jos buvusio sutuoktinio V. Ž. kilo žodinis konfliktas dėl nukentėjusiosios tuometinio draugo T. M. buvimo Å¡iuose namuose. V. Ž., kaip pat nurodė, bÅ«tent dėl to ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, kad žodinis konfliktas buvo gana intensyvus, nukentėjusioji ne kartÄ prašė V. Ž. iÅ¡eiti ir nustoti filmuoti, bandė patraukti jo laikomÄ telefonÄ su ranka, tuo metu galimai įdrėskė apeliantui į pirÅ¡tÄ .

Visgi, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo detaliai atlikto asmenų veiksmų eigos vertinimo, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ naudoto smurto intensyvumo, tai, kad nukentėjusiajai buvo sugriebta už abiejų rankų, ji buvo purtoma ir pastumta, iÅ¡ karto po fizinio kontakto iÅ¡ryÅ¡kėjo paraudimai ant rankų, nukentėjusioji skundėsi jautųsi fizinį skausmÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad anksčiau aptarti nukentėjusiosios L. Ž. (M.s) atlikti veiksmai, nesiekė tokio pavojingumo, dėl kurio V.

Ž. turėjo gintis, ypač turint omenyje, kad daugiau jokių pavojingų, smurtinių veiksmų nukentėjusioji neatliko, o akivaizdu ir realus pavojus nei jo gyvybei, nei sveikatai nekilo. Pažymėtina, kad bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruoÅ¡ia panaudoti smurtÄ , bet jį vėliau panaudoja gynybos nuo pavojingo kėsinimosi metu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju tokios situacijos nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamo įvykio metu nebuvo bÅ«tinų bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, todėl pagrindo pripažinti, kad V.

Ž. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis nagrinėjamu atveju nėra.

28. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Apylinkės tesimas skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡analizavo nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, dėl ko pagrįstai konstatavo, kad V. Ž. veiksmai atitinka nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad ne nukentėjusiosios kvietimu į įvykio vietÄ atvyko policijos pareigÅ«nai, netgi prieÅ¡ingai, tai iÅ¡ esmės paneigia vienÄ iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, jog L. M. (Ž.) jau iÅ¡ anksto planavo melagingai įskųsti apeliantÄ ir taip jį tyčia provokavo.

Kita vertus, šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybė kyla tam, kas atliko neteisėtus veiksmus, veiksmų ir kaltumo konstatavimui policijos pareigūnų iškvietimo faktas ar iniciatyva įtakos neturi.

29. Nepagrįsti ir V. Ž. bei jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertindamas įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti tiek atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. Ž., tiek nukentėjusiosios, liudytojų duoti parodymai, iÅ¡analizuota specialisto iÅ¡vada, aptarti kiti duomenys, Å¡ie įrodymai sugretinti tarpusavyje ir sujungti į vientisÄ loginę grandinę.

30. Ä®vertinus tai, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės V. Ž. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, t. y. dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, jį iÅ¡teisinti. Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. Ž. ir jo gynėjo advokato D. N. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Audrius Meilutis Jurga Vasiliauskienė