3K-3-517/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-3-517/2012

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02335-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; trečiasis asmuo – AB DnB NORD.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šalys yra buto Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), bendraturtės; joms priklauso po 1/2 bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Atsakovo prievolių pagal 2007 m. lapkričio 12 d. kreditavimo sutartį, kuria jam suteiktas 228 799,81 EUR kreditas butui įsigyti ir remontuoti, įvykdymas užtikrintas buto hipoteka ir ieškovės laidavimu, tačiau hipotekos kreditorius sutartį vienašališkai nutraukė bei kreipėsi į teismą priteisti skolą iš solidariųjų skolininkų, kartu inicijavo priverstinę skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą. Ieškovė, remdamasi CK 4.80 straipsniu, prašė atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu: priteisti ieškovei butą, atsakovui už jo turimą 1/2 bendrosios nuosavybės dalį– 90 000 Lt kompensaciją. Ji nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju perimtų atsakovo prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymą bankui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių ir apeliacinės instancijos

teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011m. birželio 8 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Atlikęs formalų įrodymų vertinimą, teismas pažymėjo, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai; dėl to ieškovė, sudariusi laidavimo sutartį su AB DNB banku, šiam atsakinga solidariai su atsakovu. Teismas padarė išvadą, kad hipoteka įkeisto daikto savininkas be hipotekos kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, išnuomoti, įkeisti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitaip apriboti savo teises dėl turto. Kadangi hipotekos kreditorius nedavė sutikimo atidalyti, tai teismas ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2012 m. vasario 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimą už akių, pripažinusi nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė faktinių bylos aplinkybių ir neatskleidė jos esmės. Kadangi hipotekos kreditorius nesutinka, kad įkeistas daiktas būtų perleistas ar kitaip suvaržytos nuosavybės teisės į jį (CK 4.170 straipsnio 3 dalis), tai kolegija sprendė, jog ieškovė, kaip įkeisto daikto bendraturtė, neturi teisės reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, remdamasi šiuos teisinius santykius reglamentuojančiomis CK normomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorė (ieškovė) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą už akių ir nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl bendraturčio teisės atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismai neįvertino, kad kasatorės teisė reikalauti atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta įstatymo (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), įgyvendinama nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; teismų praktikoje atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįstamas kaip prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-466/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-353/2009; kt.). Teismai nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė tenkinti pareikštą reikalavimą vien tuo pagrindu, kad hipotekos kreditorius nesutiko su atidalijimu. Kasatorė vertina, kad, atsakovui nepareiškus prieštaravimo dėl ginčo dalyko, išeitų, jog jis sutiko su prašymu atidalyti; tokiu atveju teismai turėjo prielaidas ieškiniui tenkinti. Trečiojo asmens AB DnB NORD banko prieštaravimas dėl atidalijimo teismo apskritai nekvestionuotas, taip nepagrįstai suabsoliutintos hipotekos kreditoriaus teisės. Banko argumentai, kad jam neaiškus atidalijimu siekiamas tikslas, kasatorės vertinimu, iš esmės reiškia banko siekimą, jog kasatorė nepasinaudotų kitos kredito įstaigos finansavimu ir neįvykdytų atsakovo įsipareigojimų bankui tam, kad jis galėtų perimti vertingą turtą už mažesnę nei atsakovo įsipareigojimai sumą. Tai akivaizdus piktnaudžiavimas teisėmis.

2. Dėl atidalijimo iš hipoteka įkeisto daikto. Kadangi teismai nenagrinėjo bendraturčio teisės atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimo, tai neišsprendė, ar atidalijimu bus pažeidžiamos hipotekos kreditoriaus teisės, ar jo nesutikimas pagrįstas ir teisėtas. Nors pagal CK 4.192 straipsnio 2 dalį įkeisto ir areštuoto daikto savininkui nustatytas draudimas kitaip suvaržyti teisę į daiktą arba mažinti jo vertę po to, kai hipotekos teisėjas areštavo įkeistą daiktą ir apie tai įspėjo įkeisto daikto savininką, tačiau šiuo atveju kasatorės reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės neprieštaravo šiai įstatymo normai, nes po atidalijimo daikto savininkas iš esmės nepasikeistų, t. y. kasatorė, kurios daikto, kaip ir siekiama įgyti nuosavybėn, dalis taip pat įkeista kreditoriui. Šiuo atveju nesuvaržoma teisė į įkeistą daiktą, nesumažinama jo vertė, bet atidalijimu pasikeistų daikto savininkai – iš dviejų liktų vienas. Dėl to negalėtų būti pažeistos kreditoriaus teisės, o jo sutikimo atidalyti apskritai neturėtų būti reikalaujama. Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Pagal pirmiau nurodytą teisės normos prasmę įkeisto daikto savininkas gali disponuoti įkeistu daiktu tiek, kiek nepažeidžiami kreditoriaus teisėti interesai. Šiuo atveju bylą nagrinėję teismai neįvertino aplinkybės, kad atidalijimu nepažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šiam teigiant priešingai, teismai turėjo iš jo pareikalauti pateikti tinkamus ir leistinus teisių pažeidimą patvirtinančius įrodymus. Kasatorės vertinimu, nebuvo pagrindo varžyti bendraturtės teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, be to, teismai šio klausimo nesprendė iš esmės.

3. Dėl laidavimo teisinių santykių. Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata išdėstyta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje; laidavimu dėl jo asmeninio pobūdžio saistomas kreditorius ir įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmęs subjektas (laiduotojas), bet ne konkretus turtas; kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui , o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę į savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Laiduotojui, grąžinusiam skolą kreditoriui, pereina visos sutartinės kreditoriaus teisės. Šiuo atveju kasatorė nurodė bankui apie pasirengimą perimti visas atsakovo prievoles kredito įstaigai, jeigu taptų vienintele buto savininke. Trečiasis asmuo, pažeisdamas kasatorės, kaip laiduotojos, teises, nepagrįstai reikalauja grąžinti visą atsakovui suteiktą kreditą, palūkanas ir delspinigius bei nurodo, kad atidalijimas šiuo atveju neturi reikšmės ir pažeidžia banko interesus. Byloje nustatyta, kad bankas reikalavimą kasatorei pateikė po to, kai kreditavimo sutartis buvo nutraukta ir skola buvo didelė, bet ne tada, kai atsakovas pradėjo nevykdyti įsipareigojimų. Bankas nebuvo sąžiningas. Kasatorei nesuteikta galimybių vykdyti iš kreditavimo sutarties kilusius įsipareigojimus joje nustatytais terminais ir tvarka.

4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo (CPK 185, 235, 263, 270, 331 straipsniai). Teismai priėmė nepalankų kasatorei sprendimą, neištyrę visų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir jų neįvertinę (CPK 185 straipsnis, 235 straipsnio 1 dalis). Kasatorės teigimu, neatsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir jų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis , priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500; kt.). Teismo sprendimas, nepagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais, nepripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnis). EŽTT pažymėjo, kad motyvuotas teismo sprendimas reiškia tai, jog šalys išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr., pavyzdžiui, Hirusaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 september, 2001). Kasatorės vertinimu, šiuo atveju sprendimas nemotyvuotas, reikalavimas atmestas, formaliai remiantis vien tik kreditoriaus nurodymu, kad atidalijimu būtų suvaržytos jo galimybės patenkinti skolinį reikalavimą. Šie banko argumentai neįrodyti, todėl teismai neturėjo pagrindo jais remtis; privalėjo pasisakyti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikšmės bendraturčių teisinei padėčiai ir jų santykiams su hipotekos kreditoriumi. Šio klausimo sprendimas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų atmestas kaip nereikšmingas, tačiau, anot kasatorės, tai leidžia teigti, kad teismai bylą išnagrinėjo netinkamai.

Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasatorės pareikštą ieškinio reikalavimą šioje byloje, kai vyksta priverstinis skolos išieškojimas, faktiškai – paskutinė skolos iš įkeisto turto išieškojimo stadija, nes 2011 m. kovo 7 d. priimtas antstolės patvarkymas varžytynėse neparduotą butą perduoti kreditoriui, bankas vertina kaip piktnaudžiavimą teise (CK 1.137 straipsnio 3 dalis); bet koks šio reikalavimo išsprendimas nepakeistų kasatorės teisės į butą praradimo. Bankas taip pat pažymi, kad nė viena asmens teisė nėra absoliuti, kaip ir šiuo atveju – teisė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės daiktą, kuris suvaržytas hipoteka ir iš kurio vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Dėl to šiuo atveju kreditoriaus teisės svarbios ir gintinos (CK 4.170 straipsnio 3 dalis, 4.193 straipsnis). Atidalijimu įgyvendinama disponavimo turtu teisė, todėl bendraturčio naudojimasis šia teise ir jos įgyvendinimas neturi prieštarauti hipotekos kreditoriaus interesams, jo pozicija tokiu atveju svarbi ir vertintina atskirai. Teismai šioje byloje tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, o hipotekos kreditoriaus nuomonę dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės – jo teisių apsaugos kontekste. Kasatorė, laidavusi už skolininką, atsako bankui už skolos pagal kreditavimo sutartį grąžinimą ne tik įkeistu turtu, bet ir kitu jai nuosavybės teise priklausančiu turtu; taigi nors ir skirtingais pagrindais, kasatorė ir atsakovas skolingi bankui už visos skolos grąžinimą. Kasatorės įsipareigojimų pagal nutrauktą kreditavimo sutartį vykdymo, sužinojimo apie atsakovo nevykdomus įsipareigojimus klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; teiginiai apie galėjimą vykdyti prievoles pagal kreditavimo sutartį deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Kadangi reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pareikštas dėl įkeisto buto, iš kurio ieškinio pareiškimo metu jau buvo vykdomas išieškojimas, tai teismai nagrinėjo reikalavimo pagrįstumą, vertindami hipotekos kreditoriaus ir bendraturčių santykius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atidalijimo iš hipoteka įkeisto daikto

CK 4.80 straipsnyje nustatyta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas yra vienas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Atidalijimu bendraturtis siekia bendrosios nuosavybės pabaigos taip įgyjant galimybę savo nuožiūra spręsti dėl nuosavybės teisės į atidalytą dalį įgyvendinimo. Daiktas atidalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią įstatyme įtvirtintą taisyklę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Kai atidalijimas atliekamas išmokant kompensaciją pinigais, vienas bendraturtis už savo dalį bendrojoje nuosavybėje gauna kompensaciją, o kitas atitinkamai įgyja jo teises į atidalijamą dalį. Iš esmės tokiu atveju įvyksta teisių į daikto dalį perleidimas išmokant piniginį ekvivalentą. Kaip ir atidalijant bendraturčių savanorišku susitarimu, taip ir atidalijant teismo tvarka, toks teisių į daikto dalį perleidimas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad butas, esantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), hipotekos lakštu yra įkeistas AB DnB NORD bankui ir be šio hipotekos kreditoriaus raštiško sutikimo įkeisto turto savininkas neturi teisės įkeisto turto parduoti, išnuomoti, įkeisti, pakeisti įkeisto turto paskirtį, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeisto turto atžvilgiu. Taigi, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją pinigais, bylą nagrinėję teismai teisingai sprendė, kad privalėjo būti laikomasi draudimo be hipotekos kreditoriaus sutikimo perleisti teises į turtą. Toks hipotekos lakšte nustatytas draudimas yra leidžiamas (iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusi CK 4.170 straipsnio 3 dalis, CK 6.156 straipsnis), todėl bankas turėjo teisę sutikimo neduoti, remdamasis vien tik tokio hipotekos santykių dalyvių susitarimo faktu. Kita vertus įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad hipotekos kreditoriaus piktnaudžiavimą savo teise drausti perleidimą turėjo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai tokių aplinkybių nenustatė, kasacinio teismo argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad, padarydami tokius procesinius sprendimus, teismai netinkamai taikė ar aiškino teisę. Dėl šios priežasties teisėjų kolegijas sprendžia, kad teismai tinkamai taikė atidalijimą iš įkeisto daikto reglamentuojančias teisės normas (CK 4.80 straipsnis, 4.170 straipsnio 3 dalis).

Dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šio straipsnio 2 dalies taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalo tirti visus pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui reikšmingus apeliacinio skundo faktinius bei teisinius argumentus ir į juos motyvuotai atsakyti. CPK 331 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad motyvuota teismo nutartimi galima pripažinti tik tokią nutartį, kurioje argumentuotai įvertinti visi, t. y. tiek faktiniai, tiek teisiniai, apeliacinio skundo argumentai, taip pat nurodyti teismo išvadas pagrindžiantys kiti teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-110/2006; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Halsas“ v. Druskininkų savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2010; kt.). Tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėsto motyvus, tačiau jie yra neišsamūs, nepakankami arba nelogiški, savaime nereiškia, jog tokia teismo nutartis yra be motyvų. Kasacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Freight Services“ v. ekspedicinė privati bendrovė „Instar Lodžistiks“, bylos Nr. 3K-3-462/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą, savo nutartyje pasisakė dėl reikšmingų faktinių aplinkybių ir išdėstė teisinius argumentus. Teismas nurodė, kad bendrosios nuosavybės teise priklausančiam daiktui atidalyti būtinas hipotekos kreditoriaus sutikimas. Taigi teismas pasisakė esminiais klausimais, o pareigą įrodyti hipotekos kreditoriaus piktnaudžiavimą savo teisėmis turėjo ieškovė. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties negalima laikyti nemotyvuota, kasacinio skundo argumentai dėl šios dalies atmestini.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 346 straipsnis)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus ieškovės (kasatorės) kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, tačiau nepateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl kasacinis teismas šio prašymo netenkina (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas turėjo 35,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 35,30 Lt (trisdešimt penkis litus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Egidijus Laužikas

Antanas Simniškis