2021-03-10 Nr. AB-5119-3-61-3-01945-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-404-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01945-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.11)DV_S-26178 nepagrįstu ir neteisėtu bei jį panaikinti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti darbą Vilniaus kuro aparatūros gamykloje laikotarpiu nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 1 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokymosi laikotarpius 30-ojoje vidurinėje Vilniaus miesto profesinėje technikos mokykloje (toliau – ir Vilniaus MPTM Nr. 30) nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. ir Kauno specialiojoje vidurinėje milicijos mokykloje (toliau – ir Kauno milicijos mokykla) nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d.; 4) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių grąžinti pareiškėjui nuo 2015 metų neišmokėtos senatvės pensijos dalį; 5) priteisti pareiškėjo naudai iš VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 6) priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius, skirdamas jam valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir senatvės pensija), raštu neinformavo, kad į stažą senatvės pensijai skirti nebus įtrauktas darbas Vilniaus kuro aparatūros gamykloje nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 1 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokymosi Vilniaus MPTM Nr. 30 laikas nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. ir mokymosi Kauno milicijos mokykloje laikas nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpiai). Apie tai, kad ginčo laikotarpiai nebuvo įtraukti į stažą pensijai gauti, pareiškėjas sužinojo tik 2019 m. kovo 27 d., dėl ko raštu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas nurodytus darbo laikotarpius įtraukti į stažą senatvės pensijai skirti. Atsakydamas į prašymą, VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 11 d. raštu pareiškėją informavo, kad su skundu jis turi kreiptis į VSDFV, tačiau jokių argumentų, kodėl ginčo laikotarpiai neįtraukti į stažą pensijai skirti, nenurodė.

3. Pareiškėjas manė, kad neįtraukus ginčo laikotarpių į stažą senatvės pensijai skirti buvo pažeistos Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos. Ginčo laikotarpiais už darbo funkcijų ir tarnybinių užduočių atlikimą, stažuotes ir praktiką mokymosi laikotarpiu jam buvo mokamas darbo užmokestis, taip pat stipendija. VSDFV Vilniaus skyrius turėjo visus duomenis apie jo darbo laikotarpius, tačiau atsisakė įtraukti mokymosi laikotarpius nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1969 m. liepos 19 d. ir nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. į senatvės pensijos stažą remdamasis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis.

4. Nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. atsakymu, pareiškėjas 2019 m. balandžio 21 d. kreipėsi su skundu į VSDFV, kuri 2019 m. gegužės 17 d. pateikė formalų atsakymą „Dėl įrodymų pateikimo“, kuriame iš esmės neatsakė į pareiškėjo skunde keliamą reikalavimą dėl ginčo laikotarpių įskaitymo į stažą senatvės pensijai gauti. VSDFV Vilniaus skyrius klaidingai interpretavo ir taikė Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, dėl ko yra pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, jis gauna mažesnę pensiją, nei priklausytų pagal įstatymą. VSDFV Vilniaus skyrius neužtikrino jo teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo.

5. Pareiškėjas reikalavimą įskaityti ginčo laikotarpius į stažą senatvės pensijai skirti grindė, be kita ko, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-8 „Dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo Valstybės valdymo organų statuso pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 21 d. kreipimusi į Vidaus reikalų įstaigų darbuotojus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. KT14-N8/2015. Pareiškėjo įsitikinimu, aplinkybė, kad mokymosi laikotarpiai yra įskaitomi į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, yra pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti ir į stažą socialinio draudimo pensijai skirti.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčo santykiams taikytinos Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė laikotarpius, įskaitytinus į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, aptartame reguliavime nenurodydamas papildomų sąlygų ar apribojimų juos nustatant ir nepavesdamas kitiems subjektams tokias sąlygas numatyti, todėl byloje svarbu nustatyti faktinį pareiškėjo vidaus tarnybos laiką. Pareiškėjas dirbo Vilniaus kuro aparatūros gamykloje nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 11 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokėsi Vilniaus MPTM Nr. 30 nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. ir Kauno milicijos mokykloje nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 30 d., nes tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1973 m. spalio 1 d. ir po to nepertraukiamai tarnavo, kada iš tarnybos buvo atleistas pačiam prašant ir suėjus nustatytam amžiui. Pateikti rašytiniai įrodymai (darbo knygelė ir Lietuvos ypatingojo archyvo pateikti dokumentų kopijos), pareiškėjo manymu, patvirtina šias aplinkybes.

7. Pareiškėjas nesutiko su VSDFV rašte „Dėl įrodymų pateikimo“ padaryta išvada, kad jis praleido terminą pateikti skundą VSDFV. VSDFV neteisingai nustatė termino kreiptis į VSDFV pradžios momentą. Pareiškėjui nėra žinomas joks VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriame būtų nurodyta, kokie laikotarpiai nėra įtraukti į jo stažą senatvės pensijai skirti. VSDFV neatliko jokio patikrinimo dėl ginčo laikotarpių neįtraukimo į stažą pensijai skirti teisėtumo.

8. Pareiškėjas pabrėžė, kad teisė į senatvės stažą ir pensijas bei kitas socialinės apsaugos sistemos teikiamas išmokas saugotina pagal Europos socialinės chartijos (pataisytos) 12 straipsnį. Senatvės stažas suprantamas kaip tam tikras laikotarpis, per kurį asmenys patys moka ar už juos mokamos įmokos, t. y. kaip laiko tarpas, per kurį asmuo savo darbu kuria vertybes, taip pat ir socialinio draudimo lėšas. Tai reiškia, kad asmuo, savo darbu sukūręs tam tikras vertybes, tarp jų –ir socialinio draudimo lėšas, įgyja teisę į pensiją, kaip teisės į nuosavybę formą. Todėl teisė į pensiją yra suprantama ir ginama kaip viena iš asmens nuosavybės formų. Tačiau VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV nenori suprasti, kad nagrinėjamu atveju valstybė mokėjo atlyginamą ir mokėjo įmokas dėl draudimo, todėl jau vien šiuo pagrindu yra prieštaravimas ir skundžiamas sprendimas ir raštas turi būti panaikinti.

9. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamo pareigų atlikimo, t. y. neteisingo senatvės pensijos apskaičiavimo ir mažesnės nei priklauso pensijos mokėjimo, jis patyrė ir neturtinę žalą. Pareiškėjas nėra gavęs jokių pranešimų apie tai, kad ginčo laikotarpiai nebuvo įtraukti į stažą pensijai skirti, pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV atsakymai į jo skundus yra neinformatyvūs. Dėl to jis juto stresą, nerimą, depresiją bei skriaudą. Siekdamas apginti savo teises, pareiškėjas buvo priverstas rinkti dokumentus, kreiptis į teisininkus dėl pagalbos suteikimo, bylinėtis teisme, patyrė išlaidų. Pareiškėjas taip pat susidūrė su norminių teisės aktų reikalavimų ignoravimu. Visa tai prisidėjo prie dar didesnio jo silpnos sveikatos pablogėjimo. Pareiškėjo vertinimu, visa tai yra pagrindas taikyti valstybei civilinę atsakomybę ir atlyginti žalą.

10. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius, atstovaudamas ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

11. VSDFV Vilniaus skyrius nurodė, kad iki 2018 m. sausio 1 d. socialinio draudimo pensijos buvo skiriamos (apskaičiuojamos) vadovaujantis iki šios datos galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu ir iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusiais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Nuostatai). Minėtuose teisės aktuose nustatyta, kad stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 8–12 ir 54 straipsnius bei Nuostatų 10–24 punktus. Laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d. (t. y. iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo), kurie įskaitomi į stažą, išvardyti Pensijų įstatymo 54 straipsnyje. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad į asmens stažą įskaitomas mokymosi laikas kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje). Kitokie asmenų mokymosi laikotarpiai (mokyklose, technikumuose, institutuose ir t.t.), neįvardyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkte, į stažą nėra įskaitomi. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte buvo nustatyta, kad faktinis karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) prilyginamas stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti laikotarpiai į stažą įskaitomi Nuostatuose nustatyta tvarka (iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusio Pensijų įstatymo 54 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 836 nuo 2011 m. liepos 17 d. Nuostatai papildyti 191 punktu, pagal kurį vidaus reikalų tarnybos laikotarpis yra laikas nuo asmens paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos. Laikotarpiai, kai šie asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantais, klausytojais, faktiniam karinės, pasienio ir vidaus reikalų tarnybos laikui neprilyginami ir į stažą, įgytą iki 1995 m. sausio 1 d., neįskaitomi.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 14 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl senatvės pensijos skyrimo, prie prašymo pridėjo karinį bilietą, darbo knygelę bei socialinio draudimo pažymėjimą. VSDFV Vilniaus skyrius 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP 1-29916 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. G.“ paskyrė pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2015 m. spalio 18 d., atsižvelgdamas į įgytą 44,1167 m. trukmės stažą. Minėto sprendimo nuorašas pareiškėjui išsiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (10.1) 3-126954.

13. VSDFV Vilniaus skyrius paaiškino, kad pareiškėjo darbo knygelėje įrašyta, jog jis 1973 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 104 priimtas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemą atestuotoms pareigoms. Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje nuo 1973 m. spalio 1 d. laikotarpių detalizavimui buvo pareikalauta tarnybos lapo kopija. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bendrojo departamento 2008 m. spalio 16 d. atsiųstame tarnybos lape yra įrašas, kad pareiškėjas Kauno milicijos mokyklos 1973 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 104 priimtas kursantu, taip pat įrašas, kad, baigus mokyklą, 1975 m. rugpjūčio 30 d. mokyklos įsakymu Nr. 136 nukreiptas į Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos pavaldumo įstaigą Vilniaus mieste. Vadovaujantis Nuostatų 191 punktu, mokymosi laikotarpis nuo 1973 m. spalio 2 d. iki 1975 m. rugsėjo 30 d. neįskaitytas į asmens stažą. Darbo laikotarpis Vilniaus kuro aparatūros gamykloje įskaitytas į pareiškėjo stažą nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d. Po Kauno vidurinės milicijos mokyklos baigimo pareiškėjas nuo 1975 m. spalio 1 d. buvo paskirtas į Vilniaus miesto Lenino rajono vykdomojo komiteto pasų poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigas, todėl remiantis Nuostatų 191 punktu, į asmens stažą, įgytą iki 1995 m. sausio 1 d., įskaitytas laikotarpis nuo 1975 m. spalio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. Pagal pareiškėjo darbo knygelės ir karinio bilieto ir tarnybos lapo įrašus į stažą, įgytą iki 1995 m. sausio 1 d., įskaičiuoti šie laikotarpiai: 1969 m. liepos 16 d. – 1970 m. lapkričio 1 d. (Vilniaus kuro aparatūros gamykla), 1970 m. lapkričio 10 d. – 1972 m. lapkričio 17 d. (būtinoji karinė tarnyba sovietinėje armijoje), 1972 m. gruodžio 14 d. – 1973 m. spalio 1 d. (Vilniaus kuro aparatūros gamykla), 1975 m. sausio 1 d. – 1994 m. gruodžio 31 d. (tarnyba vidaus reikalų sistemoje).

14. Pareiškėjas prašė įskaityti į stažą mokymosi Kauno milicijos mokykloje laikotarpį nuo 1973 m. spalio 2 d. iki 1975 m. rugsėjo 30 d., teigdamas, kad mokymosi laikotarpiu jam buvo mokamas atlyginimas ir pateikė teismui 1973–1975 m. asmens kortelės atlyginimams priskaičiuoti kopiją. Iš minėtos kopijos matyti, kad pareiškėjas buvo mokyklos kursantas ir jam mokymosi laikotarpiu buvo mokamas ne atlyginimas, o stipendija. Savo prašymą įskaityti minėtą mokymosi laikotarpį į stažą pareiškėjas taip pat grindė tuo, kad šis laikotarpis įskaitytas į stažą skiriant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Ta aplinkybė, kad mokymosi laikotarpiai yra įskaitomi į stažą skiriant pareigūnų ir karių valstybines pensijas, atsakovo tvirtinimu, nėra pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą skiriant socialinio draudimo pensijas, kadangi stažas apskaičiuojamas ir socialinio draudimo pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą ir Nuostatus. Vadovautis pagal analogiją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurią pareiškėjas paminėjo savo skunde (administracinė byla Nr. A502-329/2012), nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartis priimta dėl stažo apskaičiavimo skiriant socialinio draudimo pensiją iki 2011 m. liepos 17 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 836 nuo 2011 m. liepos 17 d. papildyti Nuostatus 191 punktu įsigaliojimo.

15. VSDFV Vilniaus skyrius paaiškino, kad laikotarpis nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1969 m. liepos 15 d. neįskaitytas į pareiškėjo stažą, kadangi tokie mokymosi laikotarpiai Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nėra įvardyti. Prašymą įskaityti mokymosi laikotarpį Vilniaus MPTM Nr. 30 pareiškėjas grindė tuo, kad besimokydamas atlikdavo praktiką gamykloje ir gaudavo stipendiją. Nuostatų 1 priedo 26 punkte nurodyta, kad į asmenų, kurie pagal galiojusius TSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, stažą įskaitytinas aukštųjų mokyklų studentų ir specialiųjų vidurinių mokyklų moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo apmokamą darbą arba ėjo apmokamas pareigas. Pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad besimokydamas Vilniaus MPTM Nr. 30 atliko praktiką kokioje nors gamykloje ir už darbą jam buvo mokėtas darbo užmokestis, taip pat nepateikė dokumentų (įsakymų ar kt.), įrodančių, kad buvo priimtas į apmokamas pareigas gamybinės praktikos metu kokioje nors gamykloje.

16. Dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą VSDFV Vilniaus skyrius pabrėžė, kad VSDFV Vilniaus skyrius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti žalos atsiradimą, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos atsiradimą, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

17. Atsakovas VSDFV, kartu atstovaudamas ir Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsiliepime nurodė, kad iš pareiškėjo skundo teismui reikalavimų darytina išvada, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, kuriuo pareiškėjui nuo 2015 m. spalio 28 d. buvo paskirta senatvės pensija ir apskaičiuotas stažas. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916 paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumas VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nebuvo patikrintas, todėl pareiškėjo skunde teismui pateikti reikalavimai įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti darbą ginčo laikotarpiais bei įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių grąžinti pareiškėjui nuo 2015 metų neva neišmokėtos senatvės pensijos dalį turi būti palikti nenagrinėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 punktu.

19. VSDFV vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teismo prašo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. raštą Nr. (10.11) DV_S-26178, kadangi jis VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“ (skaitmeninis vaizdas pridedamas) yra panaikintas, kaip priimtas viršijus kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašė panaikinti VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“, VSDFV nuomone, ginčo dalykas šioje dalyje yra tai, ar VSDFV tinkamai taikė skundų VSDFV nagrinėjimą reglamentuojančius teisės aktus ir ar yra teisinis pagrindas šį sprendimą naikinti.

VSDFV gautas pareiškėjo 2019 m. balandžio 21 d. skundas, persiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus, ir 2019 m. balandžio 24 d. advokato A. M., kaip pareiškėjo atstovo, pasirašytas skundas (skaitmeninis vaizdas pridedamas). Skunduose pareiškėjas išreiškė nesutikimą su VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (10.11) DV_S-26178. VSDFV nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. prašymu, adresuotu VSDFV Vilniaus skyriui, prašė „<...> įskaityti į ... senatvės stažą ... mokymosi laikotarpius“, nes „<...> minėti laikotarpiai nebuvo įtraukti į senatvės stažą“.

VSDFV iš pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymo, adresuoto VSDFV Vilniaus skyriui, turinio nustatė, kad šio prašymo esmė – nesutikimas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, kuriuo jam nuo 2015 m. spalio 28 d. buvo paskirta senatvės pensija, neįskaitant į stažą pareiškėjo prašyme nurodytų mokymosi laikotarpių. Todėl VSDFV Vilniaus skyrius, kaip minėtą sprendimą priėmusi įstaiga, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsniu ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2014 m. rugsėjo 11 d.

įsakymu Nr. V-555 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), 63 punktu, pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymo turėjo nenagrinėti ir persiųsti jį nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius, 2019 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (10.11) DV_S-26178 išnagrinėjęs S. G. 2019 m. kovo 29 d. prašymą, viršijo savo kompetenciją, VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3328 VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. raštą Nr. (10.11) DV_S-26178 panaikino.

20. Atsižvelgdama į tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymą turėjo persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV, VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. (6.5) I-3328 nurodė, jog ji atsakys į pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymą, adresuotą VSDFV Vilniaus skyriui, į 2019 m. balandžio 21 d. skundą bei į advokato A. M., kaip jo atstovo, pasirašytą 2019 m. balandžio 24 d. skundą, adresuotus VSDFV. VSDFV, nagrinėdama minėtus pareiškėjo ir jo atstovo skundus, nustatė, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. PE_SP1-29916 (jame, be kita ko, nurodyta pareiškėjo įgyto stažo, pagal kurį nustatytas senatvės pensijos dydis, trukmė bei sprendimo apskundimo tvarka ir terminas) nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (10.1) 3-126954 (šiame rašte buvo nurodyta, kad dėl išsamesnės informacijos apie jam paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimą gali kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių).

Taigi apie sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo (taip pat ir apskaičiuotą stažą) pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2015 metų lapkričio mėnesį, todėl VSDFV padarė išvadą, kad pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymas, kuriuo jis išreiškė nesutikimą su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą (apskundimo terminas baigėsi 2016 metų gegužės mėnesį).

VSDFV, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostata, 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3328 pasiūlė pareiškėjui iki 2019 m. birželio 17 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimui Nr. PE_SP1-29916 apskųsti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti. Pareiškėjas nepasinaudojo VSDFV pasiūlymu iki 2019 m. birželio 17 d. pateikti įrodymus dėl praleisto termino atnaujinimo ir nelaukdamas galutinio VSDFV sprendimo priėmimo, su skundu kreipėsi į teismą, skųsdamas VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3328, kuris iš esmės yra tarpinis (negalutinis) sprendimas.

Kartu VSDFV informavo teismą, jog pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs VSDFV įrodymų dėl praleisto termino atnaujinimo. VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. (6.5) I-3328 priimtas vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 20 punkto nuostatomis, todėl pareiškėjo skundo teismui reikalavimas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą VSDFV pažymėjo, kad aktai, iš kurių tariamo neteisėtumo pareiškėjas kildina neva patirtą žalą, nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neteisėtais, nėra nuginčyti, todėl nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl reikalavimų: pripažinti atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.11)DV_S-26178 nepagrįstu ir neteisėtu bei jį panaikinti; panaikinti VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“; priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo skundą dėl reikalavimų įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti darbą Vilniaus kuro aparatūros gamykloje laikotarpiu nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 1 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokymosi laikotarpius Vilniaus MPTM Nr. 30 nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. ir Kauno milicijos mokykloje nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. ir grąžinti pareiškėjui nuo 2015 metų neišmokėtos senatvės pensijos dalį paliko nenagrinėtą. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

23. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl laikotarpių nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 1 d., nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. ir nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. neįskaitymo į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir iš to kilusios žalos atlyginimo.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 14 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 3-ąjį poskyrį dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo (b. l. 78–80). VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. G.“ pareiškėjui paskirta 405,38 Eur per mėnesį dydžio senatvės pensija nuo 2015 m. spalio 28 d. iki gyvos galvos. Šiame sprendime, be kita ko, nurodyta, kad senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į įgytą 44.1167 m. trukmės stažą (b. l. 81). Apie VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. PE_SP1-29916 pareiškėjas informuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (10.1)3-126954, išsiunčiant jam priimto sprendimo nuorašą ir paaiškinant, kad, jeigu pageidauja išsamesnės informacijos apie jam paskirtos pensijos apskaičiavimą ir / ar mokėjimą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į VSDFV Vilniaus skyriaus Naujosios Vilnios Pensijų skyrių (b. l. 87).

25. Pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu įskaityti į jo stažą senatvės pensijai skirti mokymosi laikotarpius Vilniaus MPTM Nr. 30 nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1969 m. liepos 15 d. ir Kauno milicijos mokykloje nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. Prašyme pažymėta, kad nurodytais mokymosi laikotarpiais pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 57). Tą pačią dieną pareiškėjas pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą dėl išklotinės apie pensijos jam skyrimą pateikimo jo advokatui (b. l. 58).

26. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. (10.11)DV_S-26178 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ nurodė, kad laikotarpio nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1969 m. liepos 19 d., kai pareiškėjas mokėsi Vilniaus MPTM Nr. 30, ir laikotarpio nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. rugsėjo 30 d., kai pareiškėjas mokėsi Kauno milicijos mokykloje, įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą nėra pagrindo ir tokio sprendimo teisinį pagrindą: Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir Nuostatų 1 priedo 32 punktą (b. l. 43). Taip pat sprendime išaiškinta, kad jis gali būti skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka VSDFV.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (10.11)DV_S-26178, 2019 m. balandžio 21 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, prašydamas perskaičiuoti jo pensijų socialinio draudimo stažą ir įskaityti mokymosi minėtus laikotarpius į pensijų socialinio draudimo stažą (b. l. 111). VSDFV 2019 m. balandžio 24 d. taip pat gautas pareiškėjo atstovo advokato A. M. skundas su analogišku reikalavimu (b. l. 115).

28. VSDFV, patikrinusi VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (10.11)DV_S-26178 teisėtumą, nustatė, kad jis priimtas viršijant VSDFV Vilniaus skyriui suteiktą kompetenciją, todėl 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3328 jį panaikino. VSDFV nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. prašyme, adresuotame VSDFV Vilniaus skyriui, iš esmės reiškė nesutikimą su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, kuriuo jam nuo 2015 m. spalio 28 d. buvo paskirta senatvės pensija, neįskaitant į stažą pareiškėjo prašyme nurodytų mokymosi laikotarpių. Todėl VSDFV Vilniaus skyrius, kaip minėtą sprendimą priėmusi įstaiga, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsniu ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 63 punktu, pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymo turėjo nenagrinėti ir persiųsti jį nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV (b. l. 109–110). Tuo pačiu sprendimu VSDFV konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. PE_SP1-29916 panaikinimo, todėl pasiūlė jam iki 2019 m. birželio 17 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimui Nr. PE_SP1-29916 apskųsti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti.

29. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 24 d. kreipėsi su skundu į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV 2019 m. kovo 29 d. prašymo ir 2019 m. balandžio 21 d. skundo neobjektyvaus išnagrinėjimo (b. l. 168–173). VSDFV 2019 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4199 pareiškėjo 2019 m. balandžio 21 d. ir pareiškėjo atstovo advokato 2019 m. balandžio 24 d. skundų nagrinėjimą nutraukė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, nustačiusi, kad skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja teismas (b. l. 186–187).

30. Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (10.11)DV_S-26178 teismas vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad pareiškėjas nesutinka su jam apskaičiuotu pensijų socialinio draudimo stažu, kurio pagrindu jam nuo 2015 m. spalio 28 d. paskirta ir mokama senatvės pensija. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui skiriant senatvės pensiją, joks atskiras sprendimas dėl pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažo nustatymo priimtas nebuvo. Pareiškėjui apskaičiuoto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė, pagal kurią nustatytas senatvės pensijos dydis, buvo nurodyta VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendime Nr. PE_SP1-29916 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. G.“. Taigi, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reguliavimu, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam nustatytu pensijų socialinio draudimo stažo dydžiu, turėjo teisę kreiptis į VSDFV, kuri pagal kompetenciją turi teisę patikrinti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų teisėtumą. Tačiau, kaip matyti, pareiškėjas dėl atitinkamų darbo ir mokymosi laikotarpių neįskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą kreipėsi su prašymu į VSDFV Vilniaus skyrių, o ne į VSDFV.

31. Teismas vadovavosi Prašymų nagrinėjimo taisyklių 63 punktu ir pažymėjo, jog bylos duomenys rodo, kad nepaisant to, jog VSDFV Vilniaus skyriui iš esmės buvo ginčijami jo paties veiksmai, t. y. galimai neteisingas pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimas, VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymo nepersiuntė pagal kompetenciją VSDFV, o išnagrinėjo jį iš esmės ir 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (10.11)DV_S-26178 atsisakė jį tenkinti, nurodydamas ginčo laikotarpių neįtraukimo į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą teisinį pagrindą. Taigi, VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.11)DV_S-26178 priėmė viršydamas jam priskirtą kompetenciją, todėl VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3328 pagrįstai jį panaikino. VSDFV panaikinus VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.11) DV_S-26178, išnyko ginčo dalykas, todėl pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą atmestas.

32. Teismas VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3328 dalį, kuria panaikintas VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas, pripažino teisėta ir pagrįsta. Tačiau taip pat nustatyta, kad ginčijamu sprendimu VSDFV, konstatavusi, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.11) DV_S-26178 priėmė viršydamas jam suteiktą kompetenciją, ir jį panaikinusi, vadovaudamasi jai Valstybinio socialinio draudimo įstatyme suteikta kompetencija, nusprendė pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymą bei pareiškėjo 2019 m. balandžio 21 d. ir pareiškėjo atstovo 2019 m. balandžio 24 d. skundus, pateiktus VSDFV, nagrinėti iš esmės. Administracinės procedūros eigoje VSDFV nustatė, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. PE_SP1-29916 nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (10.1) 3-126954 (šiame rašte buvo nurodyta, kad dėl išsamesnės informacijos apie jam paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimą gali kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių). Atsižvelgdama į tai, VSDFV sprendė, kad apie sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo (taip pat ir apskaičiuotą stažą) pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2015 metų lapkričio mėnesį, todėl pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymas, kuriuo jis išreiškė nesutikimą su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, pateiktas praleidus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą (apskundimo terminas baigėsi 2016 metų gegužės mėnesį).

33. Teismas pažymėjo, kad VSDFV, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 20 punktu, 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3328 pasiūlė pareiškėjui iki 2019 m. birželio 17 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimui Nr. PE_SP1-29916 apskųsti jis praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti. VSDFV sprendime pareiškėjui nurodė, jog pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, o per nustatytą laiką įrodymų nepateikus arba VSDFV direktoriui ar jo pavaduotojui nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, jo 2019 m. kovo 29 d. prašymas dėl stažo ir senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo būtų paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą (Taisyklių 31 p.). Pareiškėjui taip pat nurodyta, jog galutinis VSDFV sprendimas dėl 2019 m. kovo 29 d. prašymo, kuriuo jis nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, bus priimtas pateikus pirmiau nurodytus įrodymus arba nepateikus jų iki pirmiau nurodyto termino ir kad sprendime bus nurodyta jo apskundimo tvarka bei terminas.

34. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo „Dėl įrodymų pateikimo“ dalis, kuria pasiūlyta pareiškėjui pateikti įrodymus dėl termino kreiptis į VSDFV praleidimo, tėra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros, pradėtos pagal pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymą, 2019 m. balandžio 21 d. skundą ir 2019 m. balandžio 24 d. skundą, eigoje. Šiame dokumente nėra pasisakyta dėl ginčo esmės, neišreikšta pozicija dėl ginčo laikotarpių įskaitymo į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą ir nėra priimtas sprendimas dėl 2019 m. kovo 29 d. pareiškėjo prašymo. Atitinkamai, toks sprendimas jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, todėl teismas vertino, kad panaikinti šią dalį VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3328 taip pat nėra pagrindo.

35. Dėl įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti nurodytus laikotarpius ir grąžinti pareiškėjui nuo 2015 metų neišmokėtos senatvės pensijos dalį teismas vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsniu ir pažymėjo, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija – VSDFV nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl 2019 m. kovo 29 d. pareiškėjo prašymo įskaityti jame nurodytus darbo laikotarpius į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą. Todėl išvestiniai reikalavimai: įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių įtraukti į pensijų socialinio draudimo stažą 2019 m. kovo 29 d. prašyme nurodytus laikotarpius ir grąžinti nuo 2015 m. neišmokėtą pensijos dalį negali būti nagrinėjami teismo. Vadovaudamasis ABTĮ 105 straipsnio 1 punktu, teismas pareiškėjo skundą dėl reikalavimų įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti nurodytus laikotarpius ir grąžinti pareiškėjui nuo 2015 metų neišmokėtos senatvės pensijos dalį paliko nenagrinėtą.

36. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas jokių neteisėtų VSDFV veiksmų nagrinėjant pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymą, 2019 m. balandžio 21 d. skundą ir 2019 m. balandžio 24 d. pareiškėjo atstovo skundą nenustatė. Taigi, nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nebuvo pagrindo teigti, kad šiuo atveju kyla valstybės civilinė atsakomybė.

37. Teismas pažymėjo, kad nors VSDFV panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą, kaip priimtą viršijus jam suteiktą kompetenciją, pagrindo konstatuoti valstybės civilinės atsakomybės atsiradimą šiuo aspektu taip pat nėra. Kaip matyti, ginčytas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų, iš esmės nevertinant VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų (sprendimų) dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo teisėtumo, iš kurių pareiškėjas ir kildina žalą. Pareiškėjui išaiškinta teisė teikti įrodymus dėl termino kreiptis į VSDFV praleidimo priežasčių, tuo siekiant padėti jam apginti galimai jo pažeistas teises. Teisė ginčyti VSDFV teritorinių skyrių veiksmus yra įtvirtinta įstatyme. Kol nėra pripažintas negaliojančiu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas dėl senatvės pensijos pareiškėjui skyrimo, konstatuoti neteisėtų VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų nėra pagrindo. Taigi, teismo vertinimu, ir aptariamu atveju nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.

38. Teismas pažymėjo, kad atmetus pareiškėjo skundą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį. Todėl pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo taip pat atmestas.

III. 39. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo kitai teisėjų kolegijai. Taip pat prašoma išreikalauti papildomus įrodymus iš VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV. Apeliaciniame skunde remiamasi tokiais pagrindiniais argumentais:

39.1. Pirmosios instancijos teismas pakeitė pareiškėjo skundo turinį ir reikalavimus, o teismo sprendimo motyvai neaiškūs. Pareiškėjas prašė panaikinti ne sprendimus, o atsakymus. Teismas neteisingai nurodė šalių procesinė padėtį, nes pareiškėjo skunde buvo nurodyta kitaip.

39.2. Pareiškėjas nebuvo raštu įspėtas, jog į stažą senatvės pensijai gauti neįskaičiuoti tam tikri laikotarpiai, todėl negalėjo sprendimo dėl pensijos skyrimo apskųsti. Pareiškėjo vertinimu, VSDFV nagrinėjamu atveju turėjo priimti sprendimą dėl ginčo esmės, o ne reikalauti pateikti papildomus įrodymus dėl termino praleidimo. VSDFV neteisingai skaičiavo termino pradžią, nes pareiškėjas nebuvo raštu informuotas, jog tam tikri laikotarpiai nebus įskaičiuoti į stažą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. sprendimas neteisėtas, nes jį pasirašė ne VSDFV Vilniaus skyriaus vedėjas ar vedėjo pavaduotojas. VSDFV 2019 m. gegužės 22 d. raštas taip pat pasirašytas neįgalioto asmens.

39.3. Pareiškėjas pažymi, kad būdamas statutiniu valstybės tarnautoju turėjo vykdyti visus vadovybės nurodymus, įskaitant ir reikalavimą mokytis Kauno milicijos mokykloje, nes kitaip nebūtų galėjęs dirbti šioje sistemoje. Pareiškėjo darbas milicijoje nuo 1975 m. spalio 1 d. iki 1977 m. rugsėjo 30 d. įrodytas pareiškėjo tarnybos lapu, darbo knygele ir išrašu iš buhalterijos, kad jis gaudavo atlyginimą. Tuo metu termino „stipendija“ nebuvo. Pareiškėjo atveju nebuvo užtikrinta jo teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas.

39.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-329/2012 sprendė dėl mokymosi Kauno milicijos mokykloje laikotarpio įskaitymo į stažą senatvės pensijai gauti ir neturtinės žalos atlyginimo. Po šio sprendimo kitiems asmenims be teismų mokymosi Kauno milicijos mokykloje laikotarpis buvo įskaitytas į senatvės pensijos stažą. Vėliau buvo priimti kiti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai: Nr. A-1656-602/2018; Nr. A-1771-502/2017 ir kt. Pareiškėjas taip pat remiasi Konstitucijos 52 straipsnio nuostatomis ir jas aiškinančia Konstitucinio Teismo praktika.

39.5. Ginčo santykiams taikytinas Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas. Įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė laikotarpius, įskaitytinus į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, nenurodydamas papildomų sąlygų ar apribojimų juos nustatant ir nepavesdamas kitiems subjektams tokias sąlygas numatyti. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas dirbo Vilniaus kuro aparatūros gamykloje nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 11 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokėsi Vilniaus MPTM Nr. 30 nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. ir Kauno milicijos mokykloje nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 30 d., tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1973 m. spalio 1 d. ir po to nepertraukiamai tarnavo, kol iš tarnybos buvo atleistas pačiam prašant ir suėjus nustatytam amžiui.

39.6. Pagal EŽTT praktiką teisė į pensiją yra suprantama ir ginama kaip viena iš asmens nuosavybės formų. Pareiškėjas, kaip pareigūnas, dirbęs valstybei, turėjo teisėtų lūkesčių, kad mokymosi Kauno milicijos mokykloje laikotarpis bus įtrauktas į senatvės stažą, tačiau VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV keičia politiką dėl Pensijų įstatymo 54 straipsnio nuostatų ir traktuoja jas savaip. Pareiškėjas reikalavimą įskaityti ginčo laikotarpius į stažą senatvės pensijai skirti grindė, be kita ko, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 1-8 „Dėl buvusių Lietuvos TSR sąjunginio-respublikinio pavaldumo Valstybės valdymo organų statuso pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 21 d. kreipimusi į Vidaus reikalų įstaigų darbuotojus ir Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. KT14-N8/2015. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju Nuostatų 191 punktas netaikytinas, nes jis neatitinka aukštesnės galios teisinio reguliavimo.

39.7. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, egzistuoja pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes VSDFV Vilniaus skyrius raštu neinformavo pareiškėjo dėl tam tikrų laikotarpių neįskaitymo į senatvės pensijos stažą. Dėl netinkamai apskaičiuoto stažo senatvės pensijai skirti pareiškėjas prarado senatvės pensijos dalį. Be to, VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai pareiškėjui nebuvo įteikti. Dėl to, kad jam pensijos dalis negrąžinama, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, jautėsi pažemintas, pablogėjo sveikata, turėjo kreiptis į teismą.

39.8. Nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos privalomos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas turėjo atsisakyti priimti skundą, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju VSDFV turėjo priimti sprendimą dėl ginčo esmės, o ne reikalauti pateikti papildomus įrodymus, pareiškėjas dėl to negalėjo sprendimo apskųsti teismui. Be to, teismas turėtų atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pateiktus išaiškinimus.

40. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

41. VSDFV Vilniaus skyrius pažymi, kad apeliantas, nesutikdamas su jam nustatytu pensijų socialinio draudimo stažo dydžiu, turėjo teisę kreiptis į VSDFV, kuri pagal kompetenciją turi teisę patikrinti VSDFV teritorinių skyrių veiksmų teisėtumą. Tačiau pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių. VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo prašymo nepersiuntė pagal kompetenciją VSDFV, o išnagrinėjo apelianto prašymą iš esmės ir 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (10.11) DV_S-26178 atsisakė jį tenkinti. Todėl VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“ pagrįstai panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, kaip priimtą viršijant skyriui suteiktą kompetenciją. Teismas pagrįstai nustatė, kad išnyko ginčo dalykas, todėl apelianto skundas dėl reikalavimo panaikinti minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą pagrįstai atmestas. Teismas teisingai konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. PE_SP1-29916, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta senatvės pensija neterminuotai, nėra nuginčytas, kadangi apeliantas praleido sprendimo apskundimo terminą ir nepateikė dokumentų, pagrindžiančius priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti.

42. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas bei objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes.

43. Atsakovas VSDFV pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

44. VSDFV pažymi, kad neskundžiama teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, kuria buvo priimtas pareiškėjo skundas, buvo išspręsta VSDFV, VSDFV Vilniaus skyriaus bei valstybės, atstovaujamos VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyriaus, procesinė padėtis. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingai nurodytų proceso šalių nepagrįsti. Teismas pagrįstai nustatė, jog joks atskiras sprendimas dėl pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažo nustatymo nebuvo priimtas, kad pareiškėjui apskaičiuoto stažo trukmė, pagal kurią apskaičiuotas senatvės pensijos dydis, buvo nurodyta VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendime Nr. PE_SP1-29916. Todėl teismas, remdamasis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam nustatytu stažo dydžiu, turėjo teisę kreiptis į VSDFV, kuri pagal kompetenciją turi teisę patikrinti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų teisėtumą, tačiau pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. (10.11)DV_S-26178 yra panaikintas VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5) I-3328, nusprendė, jog išnyko ginčo dalykas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą atmetė kaip nepagrįstą.

45. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą, padarė pagrįstą išvadą, kad VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (6.5) I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“ dalis, kuria pasiūlyta pareiškėjui pateikti įrodymus dėl termino kreiptis į VSDFV praleidimo, tėra tarpinis procedūrinis dokumentas, kad šiame VSDFV sprendime nėra pasisakyta dėl ginčo esmės. Teismas, nustatęs, kad VSDFV, kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymo įskaityti jame nurodytus darbo laikotarpius į pareiškėjo stažą, pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo išvestiniai reikalavimai negali būti nagrinėjami teisme, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 105 straipsnio 1 punktu, pagrįstai nusprendė šią skundo dalį palikti nenagrinėtą.

46. VSDFV pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo ir kitus argumentus, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, dėl kurių, pasak pareiškėjo, VSDFV sprendimas yra neteisėtas, nes jį, neturėdama įgaliojimų pasirašyti atsakymą pagal Taisyklių 37 punktą, pasirašė patarėja D. K. Šiuo atveju sprendimas priimtas vadovaujantis Taisyklių 20 punktu (ne 37 punktu, kaip nurodo pareiškėjas), kuriame nėra nustatyta, kad tokį procedūrinį sprendimą gali pasirašyti tik direktorius ar jo pavaduotojas. Be to, funkcija pavaduoti padalinio vadovą VSDFV Pensijų skyriaus patarėjams pavesta vykdyti VSDFV direktoriaus 2019 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V-168 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyrių vedėjų pavadavimo“. Todėl VSDFV Pensijų skyriaus patarėja D. K. teisėtai pasirašė 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3328 dėl pareiškėjo ir jo atstovo skundų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 47. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (10.11)DV_S-26178 ir VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių atlikti veiksmus ir grąžinti neišmokėtos senatvės pensijos dalį bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

48. Nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 14 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 3-ąjį poskyrį dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo (b. l. 78–80). VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo S. G.“ pareiškėjui paskirta 405,38 Eur per mėnesį dydžio senatvės pensija nuo 2015 m. spalio 28 d. iki gyvos galvos. Šiame sprendime, be kita ko, nurodyta, kad senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į įgytą 44.1167 m. trukmės stažą (b. l. 81).

49. Pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu įskaityti į jo stažą senatvės pensijai skirti mokymosi laikotarpius Vilniaus MPTM Nr. 30 nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1969 m. liepos 15 d. ir Kauno milicijos mokykloje nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. Prašyme pažymėta, kad nurodytais mokymosi laikotarpiais pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 57). Tą pačią dieną pareiškėjas pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą dėl išklotinės apie pensijos jam skyrimą pateikimo jo advokatui (b. l. 58).

50. VSDFV Vilniaus skyrius 2019 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. (10.11)DV_S-26178 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo“ nurodė, kad laikotarpio nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1969 m. liepos 19 d., kai pareiškėjas mokėsi Vilniaus MPTM Nr. 30, ir laikotarpio nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. rugsėjo 30 d., kai pareiškėjas mokėsi Kauno milicijos mokykloje, įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą nėra pagrindo ir tokio sprendimo teisinį pagrindą: Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir Nuostatų 1 priedo 32 punktą (b. l. 43). Taip pat sprendime išaiškinta, kad jis gali būti skundžiamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka VSDFV.

51. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (10.11)DV_S-26178, 2019 m. balandžio 21 d. su skundu kreipėsi į VSDFV, prašydamas perskaičiuoti jo pensijų socialinio draudimo stažą ir įskaityti minėtus laikotarpius į pensijų socialinio draudimo stažą (b. l. 111). VSDFV 2019 m. balandžio 24 d. taip pat gautas pareiškėjo atstovo advokato A. M. skundas su analogišku reikalavimu (b. l. 115).

52. VSDFV, patikrinusi VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (10.11)DV_S-26178 teisėtumą, nustatė, kad jis priimtas viršijant VSDFV Vilniaus skyriui suteiktą kompetenciją, todėl 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3328 jį panaikino. VSDFV nustatė, jog pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. prašyme, adresuotame VSDFV Vilniaus skyriui, iš esmės reiškė nesutikimą su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, kuriuo jam nuo 2015 m. spalio 28 d. buvo paskirta senatvės pensija, neįskaitant į stažą pareiškėjo prašyme nurodytų mokymosi laikotarpių. Todėl VSDFV Vilniaus skyrius, kaip minėtą sprendimą priėmusi įstaiga, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsniu ir Prašymų nagrinėjimo taisyklių 63 punktu, pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymo turėjo nenagrinėti ir persiųsti jį nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV (b. l. 109–110). Tuo pačiu sprendimu VSDFV konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. PE_SP1-29916 panaikinimo, todėl pasiūlė jam iki 2019 m. birželio 17 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimui Nr. PE_SP1-29916 apskųsti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti.

53. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 24 d. kreipėsi su skundu į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV 2019 m. kovo 29 d. prašymo ir 2019 m. balandžio 21 d. skundo neobjektyvaus išnagrinėjimo (b. l. 168–173). VSDFV 2019 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4199 pareiškėjo 2019 m. balandžio 21 d. ir pareiškėjo atstovo advokato 2019 m. balandžio 24 d. skundų nagrinėjimą nutraukė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, nustačiusi, kad skundą tuo pačiu klausimu nagrinėja teismas (b. l. 186–187).

54. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl reikalavimų: pripažinti atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.11)DV_S-26178 nepagrįstu ir neteisėtu bei jį panaikinti; panaikinti VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“; priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti darbą Vilniaus kuro aparatūros gamykloje laikotarpiu nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 1 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokymosi laikotarpius Vilniaus MPTM Nr. 30 nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. ir Kauno milicijos mokykloje nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. ir grąžinti pareiškėjui nuo 2015 metų neišmokėtos senatvės pensijos dalį paliko nenagrinėtus. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkino.

55. Kadangi pareiškėjo skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. (10.11)DV_S-26178 buvo panaikintas VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

56. Minėtu sprendimu VSDFV panaikino VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą, nustačiusi, kad jis priimtas viršijant VSDFV Vilniaus skyriui suteiktą kompetenciją, nes pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. prašyme, adresuotame VSDFV Vilniaus skyriui, iš esmės reiškė nesutikimą su VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. PE_SP1-29916, kuriuo jam nuo 2015 m. spalio 28 d. buvo paskirta senatvės pensija, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, kaip minėtą sprendimą priėmusi įstaiga, pareiškėjo 2019 m. kovo 29 d. prašymo turėjo nenagrinėti ir persiųsti jį nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV.

57. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. prašyme, adresuotame VSDFV Vilniaus skyriui, iš esmės prašė perskaičiuoti jam paskirtą senatvės pensiją, įskaičiuojant prašyme nurodytus laikotarpius. Pareiškėjas 2019 m. kovo 29 d. prašyme neginčijo VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. PE_SP1-29916 ir nereiškė reikalavimų dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo. VSDFV Vilniaus skyrius, gavęs tokį pareiškėjo prašymą, pagrįstai priėmė 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.11)DV_S-26178, kuriuo pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas. Taigi VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir dėl jo priėmė sprendimą, o VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“ be pagrindo tokį VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą panaikino.

58. Kaip minėta, tuo pačiu sprendimu (2019 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. (6.5)I-3328) VSDFV konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į VSDFV dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. PE_SP1-29916 panaikinimo, todėl pasiūlė jam iki 2019 m. birželio 17 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimui Nr. PE_SP1-29916 apskųsti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti.

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši VSDFV sprendimo dalis taip pat nepagrįsta. Kaip jau buvo konstatuota, VSDFV Vilniaus skyrius pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė dėl jo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.11)DV_S-26178. Taigi pareiškėjas VSDFV skundė būtent VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą, o ne VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą, todėl VSDFV išvada dėl termino praleidimo nepagrįsta. VSDFV turėjo išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės ir pasisakyti dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

60. Aptarti pažeidimai yra pagrindas VSDFV 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“ panaikinti ir grąžinti ginčą spręsti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka VSDFV. Dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (10.11)DV_S-26178 teisėtumo ir pagrįstumo ir reikalavimų įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti pareiškėjo nurodytus laikotarpius ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo teisme galės būti sprendžiama tik išnagrinėjus ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka VSDFV, todėl aptarti pareiškėjo skundo reikalavimai paliekami nenagrinėti (ABTĮ 105 str. 1 p.).

61. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad VSDFV nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės. Vis dėlto, ginčytą VSDFV sprendimą teismas panaikino dėl procedūrinių pažeidimų, iš esmės nevertinant VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų (sprendimų) dėl pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimo teisėtumo, iš kurių pareiškėjas iš esmės ir kildina žalą. Sprendimas dėl pareiškėjo reiškiamų reikalavimų (nurodytų laikotarpių įskaitymo į senatvės pensijos stažą) dar tik bus priimtas. Teismas šia nutartimi iš esmės ištaisė VSDFV pateiktą neteisingą aiškinimą ir įpareigojo viešojo administravimo subjektą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.

62. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis šioje nutartyje pateiktais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. G. (S. G.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą tenkinti iš dalies. Pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (6.5)I-3328 „Dėl įrodymų pateikimo“ tenkinti ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimti sprendimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (10.11)DV_S-26178. Pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (10.11)DV_S-26178, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių priimti sprendimą dėl įtraukimo į pareiškėjo stažą senatvės pensijai skirti darbą Vilniaus kuro aparatūros gamykloje laikotarpiu nuo 1967 m. liepos 16 d. iki 1970 m. lapkričio 1 d. ir nuo 1972 m. gruodžio 14 d. iki 1973 m. spalio 1 d., mokymosi laikotarpius Vilniaus MPTM Nr. 30 nuo 1967 m. rugsėjo 1 d. iki 1967 m. liepos 16 d. ir Kauno milicijos mokykloje nuo 1973 m. spalio 1 d. iki 1975 m. spalio 1 d. ir grąžinti pareiškėjui nuo 2015 metų neišmokėtos senatvės pensijos dalį palikti nenagrinėtus. Pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė