2013-05-30 Nr. AB-2201-3-61-3-01306-2010-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-271/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01306-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. Š. patikslintame skunde prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir LR VRM) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti per 2010 m. sausio–2012 m. vasario mėnesius ir per 2012 m. liepos–rugpjūčio mėnesius neišmokėtą 20 294,60 Lt valstybinės vidaus reikalų pareigūnų pensijos dalį.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad pagal LR VRM sekretoriaus 1998 m. gruodžio 16 d. išvadą nuo 1998 m. gruodžio 2 d. jam paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu nustatyta valstybinė pensija. Paskirta valstybinė pensija buvo 70 proc. sumažinta dėl to, kad tuo metu pareiškėjas dirbo ir gavo draudžiamųjų pajamų. Tokį pensijos ribojimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. liepos 4 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Paskelbus šį nutarimą, neteisėtas pensijos ribojimas buvo nutrauktas ir pensija mokama įstatymo nustatyta tvarka nuo 2003 m. liepos 4 d. iki 2010 m. sausio 1 d.. Nuo 2010 m. sausio 1 d. vėl dėl tos pačios priežasties mokama sumažinta pensija. LR VRM 2000 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 112(P)-1226 pareiškėjas buvo informuotas, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. jam mokėtinas valstybinės pensijos dydis yra 1 533,42 Lt, kuris pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. yra sumažintas. LR VRM rašte nurodo, kad mokėtina sumažinta 1 533,42 Lt pensija dar kartą sumažinama pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas) dėl to, kad pareiškėjas dirba ir gauna draudžiamųjų pajamų. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjui mokama tik 456,70 Lt. Pareiškėjo vertinimu, jam taikomas valstybinės pensijos ribojimas dėl to, kad pareiškėjas dirba ir gauna draudžiamųjų pajamų, yra neteisėtas, pažeidžia teisėtus lūkesčius ir interesus. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija elgiasi neteisėtai, nes taiko įstatymo nuostatą, kuri Konstitucinio Teismo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir tuo remdamasi neišmoka teisėtai priskaičiuojamos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies.

Patikslintame skunde pareiškėjas papildomai paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimo 6 punktu pripažino, kad sumažintų valstybinių pensijų sumažinimas pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio draudimo įmokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 29 d., todėl išnyko pagrindas pensijai mažinti. Atsakovo sprendimas mažinti mokamą pensiją dėl to, kad pareiškėjas dirbo ir gavo draudžiamųjų pajamų, buvo priimtas antikonstitucinės normos pagrindu ir yra neteisingas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą ir atsiliepime į patikslintą skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2010 m. kovo 18 d. prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nes Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota ir išmokėta sumažinta pareiškėjo valstybinė pensija, sprendimo priėmimo metu galiojo, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir buvo teisėti pagrindai perskaičiuoti ir išmokėti sumažintą pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pagal kurią buvo perskaičiuojama ir išmokama sumažinta pensija pareiškėjui dėl to, kad jis atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos neteko galios 2012 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-2195, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo, ir, priėmus šį įstatymą, išnyko teisinis pagrindas mažinti pareiškėjui pensiją. Atsakovas, priimdamas skundžiamą 2010 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 1D-2959 (2), nepažeidė pareiškėjo teisių ir / ar jo teisėtų interesų, kadangi pensija jam buvo perskaičiuojama ir išmokama tuo metu galiojančių teisėtų norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. birželio 30 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenustatyta, kad jie taikytini į praeitį, tai Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie LR VRM (toliau – Tarnyba) atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Tarnyba, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 11 d. įsakymu, 5.2 ir 7.1 p., Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos bylos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1V-294, rengia sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir nutraukimo buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir kariams.

Pensijos skiriamos, perskaičiuojamos, jų mokėjimas nutraukiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto ministerijos kanclerio sprendimu. 1998 m. gruodžio 16 d. pareiškėjui buvo paskirta 2 922,24 Lt pareigūnų pensija už tarnybą nuo 1998 m. gruodžio 2 d. iki neterminuotai. Paskirtos pareigūnų pensijos dydis vėliau buvo indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (buvo didinamas didėjant bazinei mėnesinei algai) ir nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki šiol šis dydis – 3 200,55 Lt. J. Š. pareigūnų pensija paskirta su sąlyga, kad šios pensijos dydis ribojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., kuri nustato, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Statistikos departamento 2009 m. lapkričio 25 d. informaciniame pranešime Nr. 4 „Dėl šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio“ nurodyta, kad 2009 m. III ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 2 142,00 Lt. J. Š. yra ir valstybinės socialinio draudimo pensijos, kurios dydis 1 251,18 Lt, gavėjas, jam paskirtų pensijų bendra suma už 2010 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius yra 2 784,60 Lt, o mokėtinas pareigūnų pensijos dydis yra 1 533,42 Lt. Nuo 2010 m. sausio 1 d.

įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kuris nustato valstybinių, iš jų ir pareigūnų bei karių valstybinių pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą. Pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokama valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal minėtą formulę apskaičiuotas pareiškėjo J.

Š. paskirtos pareigūnų pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8133 (K = 0,8133). Pritaikius minėtą koeficientą, pareiškėjo perskaičiuotas pareigūnų pensijos dydis yra 1 247,13 Lt. Pareiškėjas 2010 m. sausio mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl perskaičiuotai pareigūnų pensijai nustatytas koeficientas yra 0,3662 (K=0,3662), apskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Pritaikius šį koeficientą, J. Š. 2010 m. vasario mėn. už 2010 m. sausio mėn. buvo išmokėta 456,70 Lt dydžio pareigūnų pensija.

Tarnyba neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip, negu nustato įstatymas, ir mokėti pareiškėjui paskirto ir apriboto pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (nemažinant šio dydžio pagal įstatymo 4 straipsnyje nustatytą tvarką) dydžio pareigūnų pensija bei parengti sprendimą dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų pensijos dalies, kurios suma 2 371,29 Lt, už 2010 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius grąžinimo, nes įstatymas yra galiojantis ir nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo J. Š. skundą tenkino ir priteisė J. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 20 294,60 Lt (dvidešimt tūkstančių du šimtus devyniasdešimt keturis litus 60 centų) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Teismas įpareigojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją J. Š. nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuojant ir išmokant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.

Teismas konstatavo, jog remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1998 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas pateikė prašymą skirti pensiją, nes jis nuo 1998 m. gruodžio 1 d. yra atleistas iš tarnybos. LR VRM 1998 m. gruodžio 16 d. išvada dėl pensijos paskyrimo už tarnybą Nr. 14915 J. Š. nuo 1998 m. gruodžio 2 d. iki neterminuotai už tarnybą paskirta 2 922,24 Lt dydžio suma. 2010 m. gegužės 18 d. pareiškėjas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą su prašymu išmokėti susidariusią nepriemoką bei užtikrinti paskirtos valstybinės pensijos už tarnybą mokėjimą. 2010 m. balandžio 19 d. LR VRM pateikė J. Š. atsakymą, kuriame išdėstė visas aplinkybes, kurios lėmė pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą, ir išsamiai nurodė šios pensijos perskaičiavimo metodiką. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas skunde teigia, kad, valstybei nustačius anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, jis negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, jog 1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija. 2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2010 m. spalio 26 d. redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 2 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2011 m. gruodžio 20 d. Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011 m. gruodžio 28 d., kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2) 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Taigi asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad, pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dais (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 29 d. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausia Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010 m. sausio 1 d., taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiškėjui paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas iki 1 247,13 Lt. Nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. išmokėta 11328,41 Lt valstybinė pensija. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 rugpjūčio 31 d. susidarė 20294,60 Lt dydžio nepriemoka.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 23 d. nutartyje adm. byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad šios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro išvadą, kad pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 20 294,60 Lt – priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vidaus reikalų ministerija įpareigotina apskaičiuodama ir išmokėdama pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pareiškėjui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.

III. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5,8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

2. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime teismas taip pat visiškai nepagrįstai įpareigojo ministeriją nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui J. Š. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo. Atsakovų vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja tiek jo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojančiam teisiniam reglamentavimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodo, jog ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai įvertinta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatų teisinė reikšmė taikytiniems šiame ginče teisės aktams.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodo, jog palaiko atsakovų apeliacinį skundą ir prie jo prisideda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo bei dėl atsakovo Vidaus reikalų ministerijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui mokėti didesnę valstybinę pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui valstybinė pareigūnų ir karių pensija nuo 2010 metų buvo sumažinta dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) bei Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) 5 straipsnyje numatyto pensijos dydžio ribojimo.

Dėl šių pensijos ribojimų pareiškėjui, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 rugpjūčio 31 d., susidarė 20294,60 Lt dydžio pensijos nepriemoka. Tiek atsakovai, tiek tretysis suinteresuotasis asmuo šias faktines aplinkybes – nepriemokos laikotarpį ir per jį susidariusį nepriemokos dydį, pripažįsta bei apeliaciniais skundais neginčija.

Minėtos teisės normos, kuriomis remiantis buvo sumažintas pareiškėjui pensijos mokėjimas, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsakant į atsakovų apeliacinio skundo argumentą, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį, todėl pareiškėjui už laikotarpį iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimą nebuvo teisinio pagrindo priteisti pensijos nepriemokos, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Iš Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo nuostatų taip pat matyti, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iš teisės aktų, vėliau pripažintų prieštaraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra.

Atsakovai nepateikė jokių duomenų bei argumentų, kad apgynus pareiškėjo konstitucines teises, būtų iš esmės pažeistos kitos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra. Konstitucijoje įtvirtintos bendros taisyklės, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis paprastai taikytina tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, ir teismas sustabdo šios bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas į teismą teisminės gynybos kreipėsi 2010 m. gegužės 10 d., t. y., iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, o teismas šios bylos nagrinėjimą sustabdė iki Konstitucinis Teismas ištirs šioje byloje aptariamų teisės aktų konstitucingumo klausimą (b. l. 64-67).

Tai, kad asmens subjektinės teisės turi būti ginamos teismine tvarka ir tais atvejais, kai jis kreipiasi į teismą ir po atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, su sąlyga, jei jis šią savo teisę realizavo laiku, t. y., nepasibaigus terminams, per kuriuos asmuo teismine tvarka gali ginti pažeistas savo teises, yra konstatuota ir administracinių teismų praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai pareiškėjui priteisė pensijos nepriemoką už laikotarpį iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Atitinkamai apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu pripažintini nepagrįstais.

Tačiau kolegija sutinka su tais apeliacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, kad teismas nepagrįstai įpareigojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją pareiškėjui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuojant ir išmokant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.

Kaip matyti iš 2012 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-2196, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., juo antikonstitucinės Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostatos buvo panaikintos, nustatant tokį teisinį reguliavimą, koks buvo iki antikonstitucinių nuostatų priėmimo. Tokiu būdu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka yra sureguliuotas byloje nagrinėjamas klausimas, dėl ko priešinga šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisinga. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. nebegalioja ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) 5 straipsnio nuostatos, kuriomis remiantis buvo galima riboti priskaičiuotų pensijų dydį (Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 2012 m. birželio 30 d. Nr. XI-2195 redakcija).

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, naikinant minėtą įpareigojimą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (ABTĮ 143 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti sekančiai:

Panaikinti sprendimo dalį, kuria Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija įpareigota J. Š. nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuojant ir išmokant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas