df16d373-e570-42a1-9b05-3afb6f77ca7b · Lietuvos apeliacinis teismas

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Å erno, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1016-210/2011 pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui A. V. dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 110 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Savo reikalavimÄ kildina iÅ¡ to fakto, kad dėl teisėjo A. V. elgesio procese, daromo jam psichologinio spaudimo (smurto) paÅ¡lijo jo sveikata, jaučia dideles dvasines kančias, kurias įvertina 110 000 Lt.Å iaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovui terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Nurodė, kad ieÅ¡kinyje teigiama, kad žala ieÅ¡kovui kilo dėl atsakovo A. V. veiksmų teismo procese ir kaltės, tačiau įrodymų, jog žala ieÅ¡kovui kilo dėl atsakovo kokių nors veiksmų, ieÅ¡kovas nepateikė. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio galima spręsti, kad reikalavimus kildina iÅ¡ civilinių teisinių santykių, susijusių su atsakomybe už žalÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų. Tačiau teisinio pagrindo ieÅ¡kovas savo reikalavime nenurodo.

Teismas pažymėjo, kad kai žala atsirado (kilo) dėl teisėjo ar teismo veiksmų, šie teisėjai bylos šalimi netraukiami. Vieninteliu galimu atsakovu, kai žala kildinama dėl teisėjo ar teismo priimamų sprendimų ar atliekamų procesinių veiksmų ar konkrečių teisėjo veiksmų procese – yra valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, todėl ieškinyje nurodytas atsakovas yra netinkama šalis procese, nes tokia teisinė – procesinė situacija nereglamentuota įstatymo.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovas nurodydamas ieÅ¡kinio dalykÄ , privalo savo reikalavimÄ pagrįsti įrodymais, o formuluodamas savo reikalavimÄ â€“ nurodyti ieÅ¡kinio materialinį ir teisinį pagrindÄ . Tačiau ieÅ¡kovas Å¡ių nutartyje nurodytų įstatymo reikalavimų nesilaikė, todėl teismas konstatavo, kad pateiktas ieÅ¡kinys neatitinka ieÅ¡kinio turinio ir formos reikalavimams, todėl negali bÅ«ti priimtas.IeÅ¡kovas Å iaulių apygardos teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio tikslinimo, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kinys atitinka įstatymo reikalavimus ir jo tikslinti nėra pagrindo.

Pažymėjo, kad atsakovui ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne dėl žalos, kuri atsirado teisėjui vykdant savo pareigÄ (kuriÄ vykdyti atsakovÄ Ä¯galiojo valstybė), o už žalÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas patyrė dėl teisėjo veiksmų, kurių atlikti teisėjas nebuvo įgaliotas – t. y. už akivaizdų žeminimÄ ir gÄ sdinimÄ , dėl ko pablogėjo ieÅ¡kovo sveikata. Todėl Å¡iuo atveju valstybė neatsakinga, atsakingas konkretus žmogus. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad ieÅ¡kinio faktinis pagrindas yra nurodytas, o teisinio pagrindo ieÅ¡kovas nurodyti neprivalo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir jį grÄ Å¾ino padavusiam asmeniui. Nurodė, kad CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti nurodomos ieÅ¡kinio aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , todėl ieÅ¡kovui teismo nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų nepaÅ¡alinus, t. y. nenurodžius faktinio bylos pagrindo, teismas ieÅ¡kinį laikės nepaduotu ir grÄ Å¾ino padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad tai neatima iÅ¡ ieÅ¡kovo teisės, paÅ¡alinus nurodytus trÅ«kumus, pakartotinai kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas V. K. atskiruoju skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismÄ ieÅ¡kinį priimti. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kinys atsisakytas priimti, nes esÄ atsakovu turėtų bÅ«ti patraukta Lietuvos Valstybė. Tačiau apeliantas nori gauti atlyginimÄ už žalÄ , padarytÄ mano sveikatai teismo proceso metu, bet ne dėl teisėjo priimtų sprendimų.

Už teisėjo atliktus veiksmus valstybė atsako tik tuo atveju, jei teisėjas veiksmus atliko jam suteiktų įgaliojimų ribose. Tačiau jeigu teisėjas tam tikrus veiksmus daro nenaudodamas jokių valstybės įgalinimų, valstybė neturi bÅ«ti įtraukta į procesÄ , nes valstybė neįgaliojo jo atlikti tokių veiksmų, t. y. tiems veiksmams kurie pablogino ieÅ¡kovo sveikatÄ ir savijautÄ A. V. jokios valstybės sankcijos ir įgalinimo neturėjo, nesvarbu, kad tai vyko posėdžio metu. Nutartyje tikslinti trÅ«kumus buvo paraÅ¡yta, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti teisinį savo ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Tačiau CPK 135 straipsnyje nenustatyta prievolė nurodyti teisinį pagrindÄ , ir doktrina ypač tai pabrėžia, kad tokio pagrindo nereikia ir tai padaryta tam, kad ieÅ¡kinį galėtų pateikti jokio iÅ¡silavinimo neturintis žmogus. Pasisakydamas dėl įrodymų, ieÅ¡kovas nurodė iÅ¡ kur juos reikia iÅ¡reikalauti. Faktinis ieÅ¡kinio pagrindas yra nurodytas. IV.             Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam iÅ¡nagrinėjimui svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokius ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio trÅ«kumus pirmosios instancijos teismas nustatė, ar Å¡ie trÅ«kumai yra esminiai ir trukdys iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , ieÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , tai yra suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises.

Ä®statyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktÄ pagrindo apimtį ir reikalavimus turi bÅ«ti tinkamai suformuluotas ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas – juos iÅ¡dėstant procesiniuose dokumentuose aiÅ¡kiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam normalių gebėjimų asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). IeÅ¡kinys turi bÅ«ti pakankamai aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų Å¡iais klausimais ieÅ¡kinyje esančių netikslumų paÅ¡alinimas iÅ¡ esmės nieko nekeistų ir nebÅ«tų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-43/2010;

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1934/2011).IeÅ¡kinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra iÅ¡imtinai procesinio teisinio pobÅ«džio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismÄ ir ar jis Å¡iÄ teisę realizuoja laikydamasis CPK nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobÅ«džio aplinkybės, susijusios su į teismÄ besikreipiančio asmens teise į reikalavimo patenkinimÄ , analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003;

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio mėn. 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1116/2011). IeÅ¡kovo pateiktas ieÅ¡kinys, pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio tikslinimo (1, 8 b. l.) patvirtina tai, kad ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ A. V. žalos atlyginimÄ , nurodė, kokiomis aplinkybėmis jis patyrė žalÄ , nurodė, kokio dydžio žala jo nuomone turėtų bÅ«ti priteisiama, pateikė dvi medicinines pažymas, t. y., ieÅ¡kovo nuomone, žalÄ patvirtinančius įrodymus, nurodė, kokius įrodymus praÅ¡o iÅ¡reikalauti.Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reiÅ¡kiamus reikalavimus atsakovui, civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje pakanka, kad ieÅ¡kinys bÅ«tų priimamas.

Pažymėtina, kad tikslesnės ir iÅ¡samesnės aplinkybės, pagrindžiančios ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ ar jį paneigiančios, nustatomos ir įvertinamos nagrinėjant bylÄ pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės (CPK 265 str.). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nurodė ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias faktines jo teises pažeidžiančias aplinkybes, teisinio pagrindo, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, ieÅ¡kovas nurodyti neprivalo. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti atsakovÄ , todėl vien tai, kad ieÅ¡kinys pateiktas ne valstybei, negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu laikyti ieÅ¡kinį nepaduotu.Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas (CPK 135 str.) – neįvertino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamų reikalavimų turinio, todėl nepagrįstai nustatė terminÄ nurodytiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, o jų nepaÅ¡alinus - ieÅ¡kinį laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino padavusiam asmeniui.

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartis, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovui, naikintina, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 str. 3 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

TeisėjaiVytas Milius Nijolė Piškinaitė Donatas Šernas