2018-11-06 Nr. ANB-731-4-50-3-00279-2017-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-53-895/2018

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00279-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.44 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Laurio Martišiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn nepatraukto asmens D. B., kuriam byla nutraukta, administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu D. B. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 900 Eur bauda už tai, kad būdamas BUAB „Ū“ ir Ko bankroto administratorius laiku, t. y. iki 2016 m. gruodžio 12 d., neįvykdė pakartotinio Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) 2016 m. lapkričio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-21, kuriuo buvo įpareigotas imtis priemonių, kad iš įmonės pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės teritorijos, patalpų, požeminių talpyklų, esančių Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini), visos sukauptos atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę jas tvarkyti ir užtikrinti aikštelės apsaugą nuo pašalinių asmenų patekimo į ją, iki atliekų tvarkytojams bus perduotos visos atliekos, taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2002 m. liepos 1 d. Nr. IX-1005 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

2. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 5 d. nutarimu D. B. apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną D. B. nutraukė.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. birželio 12 d. nutartimi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Laurio Martišiaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarimo esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai nagrinėjo bylos įrodymus, dėl šios priežasties netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje D. B. veika atitinka ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Utenos RAAD nuo 2016 m. balandžio 29 d. turėjo teisę visas saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „Ū“ ir Ko, tačiau šia teise iki privalomųjų nurodymų pateikimo administratoriui nesinaudojo.

Dar iki privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-13 davimo, priešingai nei teigia Utenos RAAD atstovai, buvo atliekami konkretūs aktyvūs veiksmai, susiję su atliekų perdavimu, – pasirašyta sutartis su UAB „N“ dėl atliekų perėmimo, vėliau reikalaujama UAB „N“ perimti atliekas, šie klausimai keliami teisme. Privalomojo nurodymo įvykdymas esant aptariamoms aplinkybėms buvo objektyviai neįmanomas dėl darbų apimties, specifikos ir akivaizdaus lėšų trūkumo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog administratorius D. B., veikdamas pagal jam suteiktą kompetenciją, neveikė aktyviai, siekdamas, kad lėšos atliekoms sutvarkyti būtų skirtos.

Priešingai, D. B. ėmėsi visų įmanomų priemonių, t. y. siekė, kad minėta sutartis UAB „N“ būtų vykdoma, reikalavo, kad BUAB „Ū“ ir Ko turtas būtų parduotas, susirašinėjo su institucijomis ir atliko kitas administratoriui numatytas pareigas. Tai, kad D. B. nesiėmė priemonių, jog UAB „N“ už sutarties nevykdymą būtų skirta bauda, arba neprašė pratęsti termino privalomajam nurodymui įvykdyti, nepaneigia aplinkybės, kad administratorius savo pareigas atliko tinkamai. UAB „N“ gavo komercinius pasiūlymus parduoti atliekas (pasiūlymai gauti 2017 m. rugsėjo 22 d. ir vėlesnėmis dienomis), kai D.

B. jau buvo atstatydintas iš administratoriaus pareigų. D. B., kaip bankroto administratorius, negali būti laikomas asmeniškai atsakingu už bankrutavusios bendrovės veiksmus vykdant veiklą ir už tokios veiklos metu paliktas atliekas. Be to, jis negali būti įpareigojamas savo lėšomis pašalinti bankrutavusios įmonės veiklos metu paliktas atliekas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad D. B. pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį nubaustas nepagrįstai. D. B. Utenos RAAD 2016 m. lapkričio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-21 per nustatytą terminą neįvykdė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl konstatuotina, kad D.

B. veiksmuose nėra būtinos administracinei atsakomybei kilti sąlygos – kaltės.

III. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarimą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimas buvo teisėtas, pagrįstas ir teisingas.

5.2. Panevėžio apygardos teismas padarė materialiosios ir procesinės teisės pažeidimą, šiurkščiai pažeidė ANK 653 straipsnį, nes išnagrinėjo tik dalį bylos dalyko, nors sprendimą priėmė dėl visos bylos nutraukimo.

5.3. Utenos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino bylos dalyką – kaltinimo apimtis atsispindi 2016 m. gruodžio 22 d. Utenos RAAD patikrinimo akte Nr. (17-KD)-92, administracinio nusižengimo protokole ir 2016 m. lapkričio 9 d. privalomajame nurodyme Nr. (17-KE)-21. Apeliacinės instancijos teismas, susikoncentravęs tik ties atliekų sutvarkymo dalimi, pamiršo kitus privalomojo nurodymo reikalavimus, kurių D. B. taip pat neįvykdė, nors turėjo visas galimybes tai padaryti. Vienas iš privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-21 reikalavimų – ėmimasis priemonių BUAB „Ū“ ir Ko teritorijos, kurioje lauke nesaugiai laikomos pavojingos atliekos, saugumui užtikrinti.

5.4. BUAB „Ū“ ir Ko nuosavybės teisėmis priklausančioje teritorijoje privalomojo nurodymo davimo metu buvo laikoma apie 2894,65 t atliekų, tarp jų 2124,68 t pavojingų atliekų, 671,07 t nepavojingų atliekų bei 98,90 t neaiškios kilmės atliekų. BUAB „Ū“ ir Ko buvo faktinė atliekų turėtoja. Lauko teritorija, kurioje sandėliuotos pavojingos ir nepavojingos atliekos, nebuvo saugoma, nors ji visai šalia rajoninio kelio, netoliese miškas, į teritoriją galėjo laisvai patekti laukiniai gyvūnai, pašaliniai asmenys, plastikinių talpyklų, pripildytų pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis, turinio išleidimo čiaupai neapsaugoti nuo fizinio poveikio, talpyklos sukrautos trimis aukštais ir apatinės talpyklos gavo per didelę apkrovą, talpyklos išsiplėtusios, nesandarios, dalis pavojingų atliekų netinkamai apsaugotos nuo kritulių, išbirusios. Aikštelėje buvo nustatyta tarša sunkiaisiais metalais ir naftos produktais.

5.5. Privalomasis nurodymas imtis bent kokių teritorijos apsaugos priemonių bankroto administratoriui duotas įvertinus ir tai, kad BUAB „Ū“ ir Ko teritorijoje lauke laikomos pavojingos atliekos degios, pažymėtos Bazelio kodu, išskiriančios kancerogenines medžiagas. 2011 m. buvo kilęs gaisras UAB „Ū“ ir Ko teritorijoje. Būtinų apsaugos nuo patekimo į teritoriją pašaliniams asmenims ar apsaugos nuo gaisro priemonių įdiegimo buvo galima prašyti kreditorių susirinkime, turint sąmatas, ar kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą su motyvuotu pašymu padidinti administravimo išlaidų sąmatą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs tokią bankroto administratoriaus teisę kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). D. B., kreipdamasis į teismą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, neužsiminė apie lėšų poreikį aplinkosaugos klausimams. Galima buvo kreiptis ir į seniūniją.

5.6. Bankroto administratoriui nevykdžius privalomųjų nurodymų, Utenos RAAD darbuotojai kreipėsi į Utenos rajono seniūniją, ūkininkus, kurie nušienavo žolę apie teritoriją, padarė arimą, kas padėtų gaisro atveju. Utenos RAAD darbuotojai surinko BUAB „Ū“ ir Ko teritorijoje besimėtančias šiukšles, įrengė vaizdo kameras.

5.7. Panevėžio apygardos teismas netinkamai taikė bankroto administratoriaus atsakomybės institutą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, netinkamai vertino įrodymus byloje.

5.8. Panevėžio apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad bankroto administratorius negali būti atsakingas už bankrutavusios bendrovės veiksmus ir paliktas pasekmes. Valstybinės institucijos tokiu atveju turi perimti teisės aktų laikymosi pareigą iš bankrutuojančių įmonių ir, be to, perkeliama našta mokesčių mokėtojams. Valdymo organų įgaliojimų netekimas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą reiškia, kad įmonės valdymą perima įmonės bankroto administratorius (šiuo atveju D. B.), kuriam suteikiama teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ĮBĮ) bankroto administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis įmonės lėšomis, disponuoja; organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus; o bankroto administravimo išlaidas sudaro ne tik atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams ir pan., bet ir atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; likviduojant bankrutavusią įmonę administratorius disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą.

5.9. Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnis reikalauja imtis visų galimų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti. Atliekos turi būti laikomos taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. O atliekų laikymo priemonės, įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose laikomų atliekų savybes, turi atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

5.10. D. B. neatliko tiekėjų apklausos, nepagrindė papildomų administravimo išlaidų poreikio Vilniaus apygardos teismui priimant 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį, neužsiminė kreditorių susirinkimuose apie privalomuosius nurodymus, neatsižvelgė į tai, kad iki privalomojo nurodymo davimo 2016 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi jau buvo panaikintas areštas įmonės turtui pagal kelis turto arešto aktus, kaip trukdęs vykdyti įmonės administratoriaus pareigas, nei kreipėsi į Utenos RAAD su konkrečiais siūlymais, kad būtų vykdomas nurodymas.

5.11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010), kad būtent bankroto administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą.

5.12. D. B. ėmėsi tik vieno veiksmo – po to, kai baigėsi privalomųjų nurodymų terminai, 2017 m. sausio 9 d. pranešė UAB „N“, kad sutartį nutraukia. O juk D. B. nuo pat tapimo administratoriumi turėjo visas galimybes pagal viešai skelbiamus duomenis atliekų tvarkytojų valstybės registre matyti, kad UAB „N“ negali atlikti atliekų naudojimo ir šalinimo veiklų. BUAB „Ū“ ir Ko pagal Atliekų tvarkymo taisykles ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą turėjo atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo. Nei BUAB „Ū“ ir Ko, nei UAB „N“ sutarčių su atliekų tvarkytoja nėra sudariusi.

5.13. Panevėžio apygardos teismo nurodomi neva D. B. aktyvūs veiksmai (susirašinėjimas su Aplinkos ministerija ir Generaline prokuratūra) buvo skundžiamojo pobūdžio, kad Utenos RAAD netvarko atliekų. Būtent dėl to Utenos RAAD kreipėsi dėl lėšų skyrimo iš valstybės biudžeto, kad būtų pradėtos tvarkyti atliekos ir apsaugoma teritorija. Tačiau tai, kad Utenos RAAD ėmėsi priemonių situacijai likviduoti, neatleido administratoriaus D. B. nuo pareigų. Nepagrįstas Panevėžio apygardos teismo motyvas, kad D. B. neturėjo galimybės įvykdyti privalomąjį nurodymą neturėdamas lėšų, nes jis galėjo kreiptis į UAB „N“ dėl netesybų (dėl 150 000 Eur dydžio baudos pagal sutarties 5.2 ir 1.6 punktus, kad sutartis turėjo būti pradėta vykdyti nedelsiant, išmokėjimo). Privalomasis nurodymas bankroto administratoriui duotas pagrįstai ir jis buvo tinkamas nurodymo adresatas.

5.14. Panevėžio apygardos teismas netinkamai taikė lex non cogit ad impossiblia principą, kad D. B., kaip bankroto administratorius, dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių neturėjo galimybės privalomąjį nurodymą įvykdyti, nes teismas pamiršo, kad privalomuoju nurodymu reikalavimai kelti ne tik dėl atliekų sutvarkymo, bet ir kiti, kurių visiškai neanalizavo, todėl neturėjo teisinio pagrindo nutraukti bylos teiseną dėl D. B. patraukimo atsakomybėn už privalomojo nurodymo, susidedančio iš kelių sudedamųjų dalių, reikalavimų nevykdymą.

5.15. Panevėžio apygardos teismas neatsižvelgė į galimybes, kurias galėjo taikyti bankroto administratorius, kad būtų galima privalomąjį nurodymą įvykdyti arba pradėti vykdyti, o nespėjus – prašyti pratęsti terminus.

5.16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka būtent administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo, – administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros išlaidos atitinka administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra (bus) ir kad jos būtinos, reikalingos bei neišvengiamos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. D. B. ne tik kreditorių surinkimuose to neįrodinėjo, bet nė vieno kreditorių susirinkimo neskundė, tai padarė Utenos RAAD, dėl to teismas įpareigojo susirinkimus vykdyti iš naujo dėl atliekų ir kitų aplinkosaugos klausimų išsprendimo.

5.17. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad administratoriaus pateikta veiklos ataskaita nebuvo patvirtinta kreditorių susirinkimuose.

5.18. Nė vienas Lietuvos Respublikos pilietis ar ūkio subjektas negali būti išskiriamas iš kitų, leidžiant įstatymų nesilaikyti, – galioja konstitucinė visų subjektų priedermė laikytis įstatymų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis) ir saugoti aplinką nuo bet kokio neigiamo poveikio (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalis), taip pat priežiūros, kad nebūtų daroma žala ir pažeidinėjami įstatymai, principas, tiesiogiai išplaukiantis iš Departamento nuostatų, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies ir 54 straipsnio. Įmonės bankrotas nereiškia, kad bankroto administratorius atleidžiamas nuo įstatymų laikymosi užtikrinimo ir privalomųjų įpareigojimų vykdymo jo administruojamoje bendrovėje.

6. Administracinėn atsakomybėn nepatraukto asmens D. B. atstovas advokatas Rimvydas Jasevičius atsiliepimu į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Laurio Martišiaus prašymą prašo netenkinti pareiškėjo prašymo ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą. Advokatas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-21 buvo fiziškai neįmanoma įvykdyti per jame nustatytą vieno mėnesio terminą, tai konstatavo ir Panevėžio apygardos teismas.

6.2. Dar 2015 m. Utenos RAAD kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prevenciniu ieškiniu dėl UAB „Ū“ ir Ko įpareigojimo per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas (duomenys neskelbtini) Utenos r., saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu Utenos RAAD ieškinį patenkino. Teismas uždraudė atsakovei UAB „Ū“ ir Ko laikyti pavojingąsias atliekas atsakovo eksploatuojamoje pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini) Utenos r., ir pastatuose. Įpareigojo atsakovę UAB „Ū“ ir Ko per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas (duomenys neskelbtini), Utenos r., saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos RAAD dokumentus, įrodančius apie atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimo atsakovas neįvykdys, įpareigoti ieškovą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos RAAD savo lėšomis visas (duomenys neskelbtini), Utenos r., saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas lėšas išieškant iš atsakovės UAB „Ū“ ir Ko. Teismas įpareigojo atsakovę UAB „Ū“ ir Ko pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos RAAD laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, užtikrinančią galiojančiame atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.

6.3. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-343-258/2016 nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies. Uždraudė atsakovei UAB „Ū“ ir Ko laikyti pavojingąsias atliekas atsakovo eksploatuojamoje pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje (duomenys neskelbtini), Utenos r., ir pastatuose. Įpareigojo atsakovę UAB „Ū“ ir Ko per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas (duomenys neskelbtini), Utenos r., saugomas pavojingąsias atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos RAAD dokumentus, įrodančius apie atliekų sutvarkymą arba perdavimą atliekų tvarkytojams. UAB „Ū“ ir Ko neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos RAAD turi teisę visas (duomenys neskelbtini), Utenos r., saugomas pavojingąsias atliekas perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės UAB „Ū“ ir Ko. Civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę UAB „Ū“ ir Ko pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos RAAD laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją, užtikrinančią galiojančiame atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų, nutraukė.

6.4. Dar iki kol D. B. buvo paskirtas BUAB „Ū“ ir Ko bankroto administratoriumi, nei UAB „Ū“ ir Ko, nei Utenos RAAD neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, nes nei bendrovė, nei Utenos RAAD tokių lėšų neturėjo. UAB „Ū“ ir Ko iškėlus bankroto bylą, pinigų įmonėje neatsirado. Utenos RAAD, užuot sprendęs pavojingų atliekų sutvarkymo problemą ar atidavęs antstoliui vykdyti įsiteisėjusį sprendimą, 2016 m. išdavė privalomuosius nurodymus Nr. (17-KE)-13 ir pakartotinį Nr. (17-KE)-21, kuriuos D. B. per mėnesį turėjo įvykdyti, o to nepadaręs buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

6.5. Būdamas BUAB „Ū“ ir Ko bankroto administratorius, D. B. kreipėsi į įvairias institucijas dėl bendrovėje susidariusios ekstremalios situacijos. Tokios problemos per privalomajame nurodyme nustatytą laiką nebuvo įmanoma išspręsti. Pats Utenos RAAD yra nustatęs, kad BUAB „Ū“ ir Ko esančioms atliekoms visiškai sutvarkyti gali reikėti daugiau nei 7 mln. Eur (b. l. 124). Utenos RAAD yra gavęs 526 970 Eur finansavimą BUAB „Ū“ ir Ko atliekoms sutvarkyti. Tai patvirtina, kad privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-21 BUAB „Ū“ ir Ko negalėjo įvykdyti, nes neturėjo tam lėšų. Bankroto administratorius savo pareigas vykdo administruojamos įmonės lėšomis. UAB „Ū“ ir Ko iki šiol neturi bankrutavusios įmonės statuso, todėl negali pardavinėti savo turto, todėl pinigų privalomajam nurodymui įvykdyti gauti negalėjo. Privalomasis nurodymas buvo duotas juridiniam asmeniui BUAB „Ū“ ir Ko, todėl D. B. savo asmeninėmis lėšomis neturėjo pareigos vykdyti privalomojo nurodymo.

6.6. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius (ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis). Privalomojo nurodymo įvykdymo terminu BUAB „Ū“ ir Ko kreditorių susirinkimas administravimo išlaidų sąmatos dar nebuvo patvirtinęs, pinigų įmonė neturėjo, todėl bankrutuojanti įmonė neturėjo jokios galimybės įvykdyti Utenos RAAD privalomąjį nurodymą.

6.7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartyje byloje Nr. N-756-1283-2010 išaiškinta, kad asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, jeigu tokių reikalavimų dėl objektyvių priežasčių neįmanoma tinkamai įvykdyti per privalomajame nurodyme nustatytą terminą. Taip pat ir pagal oficialiąją konstitucinę doktriną konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomo (lex non cogit ad impossibilia).

6.8. BUAB „Ū“ ir Ko, atstovaujama D. B., apskundė privalomąjį nurodymą, prašydama Panevėžio apygardos administracinio teismo jį panaikinti. Kol vyko teisminis ginčas, Utenos RAAD pratęsė įstatymo nustatytą šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminą. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimas iki šiol neįsiteisėjęs. Nuo 2017 m. sausio 31 d. įmonės bankroto administratoriumi D. B. jau nebebuvo ir nebeturėjo teisės ko nors imtis. Utenos RAAD privalomuosius nurodymus priėmė tik D. B. būnant BUAB „Ū“ ir Ko bankroto administratoriumi. Nei įmonės buvusiems vadovams, nei iki D. B. buvusiam bankroto administratoriui, nei po D. B. esamam įmonės bankroto administratoriui Utenos RAAD jokių privalomųjų nurodymų nėra priėmęs, nors tos pačios problemos jau buvo 2014 m., yra ir dabar.

6.9. Panevėžio apygardos teismas tinkamai taikė įstatymus, teisingai aiškino, taikė teismų praktiką ir teisingai įvertino bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą nutarimą.

IV. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus Laurio Martišiaus prašymas atmestinas.

8. Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarimą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą, pagal kurį D. B. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 900 Eur bauda už tai, kad būdamas BUAB „Ū“ ir Ko bankroto administratorius laiku, t. y. iki 2016 m. gruodžio 12 d., neįvykdė pakartotinio Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir RAAD) 2016 m. lapkričio 9 d. privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-21, kuriuo buvo įpareigotas imtis priemonių, kad iš įmonės pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės teritorijos, patalpų, požeminių talpyklų, esančių Utenos r. sav., (duomenys neskelbtini), visos sukauptos atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę jas tvarkyti ir užtikrinti aikštelės apsaugą nuo pašalinių asmenų patekimo į ją, iki atliekų tvarkytojams bus perduotos visos atliekos.

9. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 5 d. nutarimu D. B. apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną D. B. nutraukė.

10. Pasak pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, netinkamai taikė įstatymus, neteisingai aiškino ir taikė teismų praktiką, neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą nutarimą.

11. ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku.

12. Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016).

13. Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko esant jo kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad asmens kaltę dėl laiku neįvykdytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų gali šalinti ir tai, kad asmuo neturi (neturėjo) objektyvių galimybių įvykdyti šių reikalavimų. Vadinasi, vien tai, kad buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai, dar nereiškia, kad asmens veikoje yra ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis. Taikant ANK 317 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo turėjo realią, objektyvią galimybę laiku šiuos reikalavimus įvykdyti.

14. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad:

1) iki privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-21 davimo, priešingai nei teigia Utenos RAAD atstovai, buvo atliekami konkretūs aktyvūs veiksmai, susiję su atliekų perdavimu, – pasirašyta sutartis su UAB „N“ dėl atliekų perėmimo, vėliau reikalaujama UAB „N“ perimti atliekas, šie klausimai keliami teisme;

2) kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 (kuris buvo panaikintas dėl to, kad nebuvo numatytos lėšos atliekoms tvarkyti) patvirtina, kad šio kreditorių susirinkimo metu nebuvo išspręstas klausimas dėl bankrutuojančios bendrovės turto, taip pat buvo keliami klausimai ir dėl su UAB „N“ pasirašytos sutarties dėl atliekų perėmimo ir jos nevykdymo priežasčių;

3) nenustatyta, kad įmonės administratorius D. B., veikdamas pagal jam suteiktą kompetenciją, neveikė aktyviai, siekdamas, kad lėšos atliekoms sutvarkyti būtų skirtos; priešingai, D. B. ėmėsi visų įmanomų priemonių, t. y. siekė, kad minėta sutartis UAB „N“ būtų vykdoma, reikalavo, kad BUAB „Ū“ ir Ko turtas būtų parduotas, susirašinėjo su institucijomis ir atliko kitas administratoriui numatytas pareigas;

4) D. B. Utenos RAAD 2016 m. lapkričio 9 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. (17-KE)-21 per nustatytą terminą neįvykdė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl darbų apimties, specifikos ir akivaizdaus lėšų trūkumo (Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė, jog minimų atliekų sutvarkymo laikotarpis yra 2017–2020 metai, jų sutvarkymo darbų vertė apie 7 milijonai Eur). Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, pasisakydamas dėl objektyvaus negalimumo įvykdyti privalomojo nurodymo, šiame nurodyme esančius reikalavimus ir galimybę juos įvykdyti įvertino visa apimtimi.

Antai apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. B. 2016 m. lapkričio 9 d. pakartotiniame privalomajame nurodyme Nr. (17-KE)21 nustatytų veiksmų: imtis priemonių ir užtikrinti, kad iš įmonės pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelės teritorijos, patalpų, požeminių talpyklų, visos atliekos būtų perduotos atliekų tvarkytojams, turintiems teisę jas tvarkyti; iki jos bus perduotos – užtikrinti aikštelės apsaugą nuo pašalinių asmenų patekimo į ją, o vykdant atliekų perdavimo darbus – užtikrinti, kad neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai; išvežus atliekas – išvalyti, sutvarkyti, nukenksminti buvusias pavojingų atliekų laikymo vietas, ar neturint lėšų imtis tam tikrų priemonių įvykdyti Utenos RAAD privalomąjį nurodymą, negalėjo įvykdyti per nustatytą vieno mėnesio terminą dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

15. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad tai, jog D. B. nesiėmė priemonių, jog UAB „N“ už sutarties nevykdymą būtų skirta bauda, arba neprašė pratęsti termino privalomajam nurodymui įvykdyti, nepaneigia aplinkybės, kad administratorius savo pareigas atliko tinkamai.

16. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme; teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytomis atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

17. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo priimtą nutarimą, kurios teisėtumas ginčijamas prašyme, konstatuoja, kad šios instancijos teismas laikėsi ANK 569 straipsnio reikalavimų, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, iš naujo įvertino bylos įrodymus ir juos analizuodamas bei vertindamas esminių proceso teisės pažeidimų nepadarė.

18. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad D. B. neturėjo realios galimybės įgyvendinti jam pakartotiniame nurodyme nustatytų reikalavimų, teisingai pripažino, jog D. B. veikoje nėra ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukė pagrįstai. Būtent nagrinėjamoje byloje tai, kad D. B. neturėjo realios galimybės įgyvendinti jam pakartotiniame nurodyme nustatytų reikalavimų, kartu reiškė ir kaltės jo veikoje nebuvimą. Kaip minėta, administracinė atsakomybė be asmens kaltės yra negalima – asmens kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal bendruosius teisės principus iš asmens negalima reikalauti neįmanomų dalykų.

19. Konstatavus, kad D. B. veikoje nėra ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties dėl to, kad jis neturėjo realios galimybės įgyvendinti jam pakartotiniame nurodyme nustatytų reikalavimų, o tai kartu reiškė ir kaltės jo veikoje nebuvimą, kiti pareiškėjo argumentai dėl netinkamo įstatymo taikymo neturi esminės reikšmės, todėl paliekami nenagrinėti.

20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus prašyme nurodytus argumentus tenkinti jo prašymą, apeliacinės instancijos teismo nutarimas, kuriuo panaikintas Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teisena D. B. nutraukta, paliktinas galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas

Armanas Abramavičius