df159d0b-da83-4d8f-bb55-2c15159ad84d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-921-545/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12457-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija Nr.2.1.5.11; 2.1.5.4; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.11.6; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 06 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui dalyvaujant ieškovui O. S. bei jo atstovui advokatui Dariui Ališauskui atsakoveiN.i Č. P., jos atstovui advokatui Algaudui Kiršai trečiajam asmeniui I.

P. teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ ieÅ¡kovo O. S. ieÅ¡kinį atsakoveiN.i Č. P. su trečiaisiais asmenimis I. P., VÄ® „Turto bankas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo,- n u s t a t ė : ieÅ¡kovas O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas: -pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu (duomenys neskelbtini) susitarimÄ dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo atsakovės vardu, dalyje dėl 1/3 dalies buto, kuriÄ privatizuoti teisę turėjo ieÅ¡kovas O.

S.; -pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)-05-28 Ä®statymÄ Nr. I-1374, patvirtintÄ Vilniaus 6-ojo notarų biure, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 1/3 dalies buto, kuriÄ privatizuoti teisę turėjo ieÅ¡kovas O. S.; -taikyti restitucijÄ ir ieÅ¡kovo nuosavybe pripažinti 1/3 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); -priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas-50 Eur žyminio mokesčio. 1000 Eur advokato iÅ¡laidų (b.l. 1-3, dok-12447; b.l. 74, dok-87665).

IeÅ¡kinyje (b.l. 1-3, dok-12447) bei teisminio nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nurodė, kad jis su motina I. P. ir atsakove – netikra seserimi N. Č. P. gyveno valstybės skirtame (pagal orderį) bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas buvo skirtas trims asmenims, t. y. ieÅ¡kovui, atsakovei ir jų motinai. Visi buvo įraÅ¡yti į orderį, kurio ieÅ¡kovas neturi (jis greičiausiai yra likęs pas atsakovę), tačiau prideda gautÄ iÅ¡ valstybinio archyvo 1981-11-13 vykdomojo komiteto sprendimÄ , kuriame nurodyta, kad butas skiriamas trims asmenims.

Prasidėjus privatizacijai, visus privatizavimo reikalus paliko tvarkyti motinai, ja visiÅ¡kai pasitikėdamas. Pats tuo užsiimti nelabai turėjo laiko, kadangi buvo užsiėmęs verslu, važinėjo po užsienį. Motina vėliau ieÅ¡kovÄ informavo, kad butas jau privatizuotas, visų jų trijų, t. y. ieÅ¡kovo, sesers ir motinos vardu po 1/3 dalį. Sesuo ir motina liko gyventi tame bute. Privatizuoto buto reikalais nesidomėjo, manydamas, kad jam priklauso 1/3 ginčo buto dalis. Jokio kito gyvenamojo bÅ«sto ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)-05-28 butų privatizavimo įstatymo pagrindu neprivatizavo ir neįgijo. 2019 metais motina ieÅ¡kovui paskambino ir papasakojo, kad kilo problemų dėl namo, kuriame yra minėtas butas, rÅ«sio, kuriuo ji naudojasi.

Kaimynai reiÅ¡kia dėl jo pretenzijas, reikia aiÅ¡kintis, kam jis priklauso. IeÅ¡kovas paprašė jos surasti ir perduoti jam visus namuose laikomus archyvinius dokumentus, taip pat aptarė, kad reikia duomenų apie rÅ«sio skyrimÄ ieÅ¡kovo Å¡eimai ieÅ¡koti archyvuose. Po kuriuo laiko motina perdavė ieÅ¡kovui Å¡Å«snį įvairių senų dokumentų, o sesuo, kad atstovautų ir jÄ , iÅ¡davė ieÅ¡kovui 2019-05-17 d. įgaliojimÄ . Su Å¡iuo įgaliojimu 2019-06-11 kreipėsi į Valstybinį archyvÄ (tai patvirtina pridedamas praÅ¡ymas), kuriame ieÅ¡kojo kokių nors dokumentų, galinčių patvirtinti rÅ«sio skyrimÄ konkrečiam butui.

Å ių reikalų tvarkymo metu susipažino su motinos perduotais buto privatizacijos dokumentais. IÅ¡ jų paaiÅ¡kėjo, kad visÄ butÄ savo vardu asmeniÅ¡kai privatizavo atsakovė, o nei ieÅ¡kovui, nei motinai nieko nepriklauso. Prie archyvinių dokumentų buvo pridėtas (duomenys neskelbtini) d. susitarimas, pagal kurį neva visi trys susitarė dėl tokio privatizavimo, tačiau tokio dokumento ieÅ¡kovas nepasiraÅ¡inėjo, paraÅ¡as yra akivaizdžiai suklastotas, nes nėra panaÅ¡us į tikrÄ jį ieÅ¡kovo paraÅ¡Ä .

Susitarimas neva patvirtintas Valstybinės akcinės įmonės „Vilanta“ direktorės A. Ž., tačiau tokioje įmonėje ieÅ¡kovas nebuvo ir dėl susitarimo patvirtinimo nesikreipė. Minėtame susitarime nurodyta ieÅ¡kovo tuometinė pavardė V., kuriÄ vėliau, sudarant santuokÄ , pasikeitė. Tačiau ieÅ¡kovo tuometinis paraÅ¡as atrodė visiÅ¡kai kitaip, tai patvirtina pridedama ieÅ¡kovo seno paso kopija, kiti archyviniai dokumentai. Be to, Å¡iÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovo paraÅ¡as suklastotas, pripažino ir atsakovė: sužinojęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kreipėsi į atsakovę dėl paaiÅ¡kinimų.

Ji pripažino, kad padirbo ieÅ¡kovo paraÅ¡Ä , tačiau gražiuoju spręsti ginÄÄ atsisakė. Su ja pasidarė neįmanoma susikalbėti, ieÅ¡kovui atvykus su ja susitikti, aptarti reikalų, ji pasitiko riksmais, keiksmais, melagingai apkaltino ieÅ¡kovÄ policijai, neva jis smurtavo prieÅ¡ jÄ . Teikdama paaiÅ¡kinimus policijai, ji ieÅ¡kovÄ apÅ¡meižė ir daug kÄ primelavo, tačiau svarbiausia, kad ji pripažino, jog ieÅ¡kovo paraÅ¡Ä padirbo be jo žinios. Sužinojęs apie jo paraÅ¡o padirbimÄ , ieÅ¡kovas kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl dokumento suklastojimo, tačiau Vilniaus m VPK 2019-10-24 nutarimu ikiteisminį tyrimÄ buvo atsisakyta pradėti dėl suėjusio baudžiamosios atsakomybės senaties termino.

IeÅ¡kovo motina I. P. gyvena kartu su atsakove. Dėl senyvo amžiaus, sveikatos ji menkai gaudosi situacijoje, dėl nuolatinės sesers įtakos ir priklausomumo nuo jos yra atsakovės pusėje, ieÅ¡kovÄ laiko prieÅ¡u. Jai taip pat turėjo priklausyti 1/3 dalis buto, tačiau ieÅ¡kovui nėra žinoma, ar ji sutiko dėl buto privatizavimo dukters vardu, tam pritarė ir pan. ReikÅ¡ti reikalavimo jos vardu, neturėdamas jos sutikimo, ieÅ¡kovas negali. Nors vienas ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ tikslų yra bÅ«tent noras apsaugoti motinÄ , kad ji neliktų senatvėje be jokio bÅ«sto.

Yra sužinojęs, kad atsakovė ketina butÄ parduoti, pati iÅ¡vykti gyventi į (duomenys neskelbtini), o motinÄ palikti giminaičių (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rai. Jei buto dalis atitektų ieÅ¡kovui, tai bÅ«tų garantija, kad motina turės gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , nes ieÅ¡kovas pats jos užimti nepretenduoja. Mano, kad (duomenys neskelbtini) susitarimas dėl buto privatizavimo turėtų bÅ«ti pripažintas iÅ¡ dalies negaliojančiu, kaip suklastotas, (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutartis, iÅ¡ dalies negaliojanti, kaip neatitinkanti įstatymų reikalavimų, o ieÅ¡kovui pripažinta nuosavybės teisė į 1/3 dalį buto.

Susitarimo ir buto pirkimo-pardavimo sutarties metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas. Å io CK 168 str. nustatė, kad sutartis laikoma sudaryta, kada Å¡alys, atitinkamais atvejais - reikalaujama forma, tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos punktų. Esminiai yra tie sutarties punktai, kurie tokiais laikomi pagal įstatymÄ arba yra bÅ«tini tos rÅ«Å¡ies sutartims, taip pat visi tie punktai, dėl kurių, vienos iÅ¡ Å¡alių pareiÅ¡kimu, turi bÅ«ti susitarta. Suprantama, kad ieÅ¡kovas nežinodamas apie (duomenys neskelbtini) susitarimo sudarymÄ ir jo nepasiraÅ¡ydamas, jo nesudarė.

Taigi, susitarimas neatitinka įstatymo reikalavimo, kad šalys turi susitarti. 1964 m. CK 47 str. 1 d. nustatė, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Ieškovo nuomone, (duomenys neskelbtini) susitarimas dėl buto privatizavimo toje dalyje, kurioje ieškovas susitarė dėl jo dalies buto privatizavimo atsakovės N. Č. P. vardu, turi būti pripažintas negaliojančiu. Atitinkamai, (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl ieškovui turėjusios atitekti 1/3 dalies buto, turėtų būti laikoma negaliojančia, kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų, nes buvo sudaryta remiantis negaliojančiu (padirbtu) susitarimu (1964 m.

CK 47 str. 1 d.), o tokio susitarimo buvimas buvo bÅ«tina sÄ lyga buto privatizavimo sutarties sudarymui ir patvirtinimui. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 9 str. 2 d. nustato, kad Civilinio kodekso nustatytos taisyklės dėl sandorių negaliojimo pasekmių taikomos sandoriams, pripažintiems negaliojančiais Å¡iam kodeksui įsigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti. Taigi, pripažinus nurodytus sandorius negaliojančiais, turėtų bÅ«ti taikomos dabartinio 2001 m.

Civilinio kodekso (toliau – 2001 m. CK) nustatytos pasekmės. CK 6.145 straipsnis nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. IÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

IeÅ¡kovo nuomone, Å¡iuo atveju restitucija turi bÅ«ti taikoma ne grÄ Å¾inant turtÄ (1/3 buto dalį) valstybei, bet pripažįstant jį ieÅ¡kovo nuosavybe, nes jis turėjo teisę Å¡iÄ dalį įgyti pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , norėjo ja pasinaudoti ir buvo įsitikinęs, kad Å¡iÄ teisę įgyvendino (atsakovei nuslėpus aplinkybę, kad turtas privatizuotas ne jo vardu). Tuo tarpu valstybė bet kuriuo atveju į šį turtÄ nepretendavo, pati įstatymu suteikė teisę jį privatizuoti bute gyvenantiems asmenims ir jį perleido, taigi jokių nuostolių dėl turto pripažinimo ieÅ¡kovo nuosavybe jokių nuostolių nepatirtų, restitucija jos atžvilgiu netaikytina.

Pažymėtina, kad toks ginčo sprendimo bÅ«das (dalį buto pripažįstant ieÅ¡kovo nuosavybe) taikomas teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2009-03-18 nutartis civ.byloje Nr. 2A-295-186/2009, palikta galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartimi civ.byloje civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009). Kasacinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad tokio turinio ginčijami susitarimas privatizuoti butÄ ir privatizavimo sandoris, negali bÅ«ti pripažįstami atitinkančiais protingumo kriterijų, nes nėra protinga turint teisinį pagrindÄ ir faktinę galimybę tapti buto savininku ar bendrasavininkiu, atsisakyti tokios galimybės, ir sudarius sau nenaudingÄ sutartį taip apriboti savo bei buvusio nepilnamečio sÅ«naus interesus, sutikti naudotis butu Å¡eimos nario ar buvusio Å¡eimos nario teisėmis ar panaudos teisiniu pagrindu, t. y. pagrindais, kurie teikia nepalyginamai mažesnio teisinio, socialinio lygmens garantijas ir dėl tokio statuso asmenį daro labiau pažeidžiamÄ ir priklausomÄ nuo kitų asmenų valios.

Nors ginčijamas susitarimas ir pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti 1992-1993 metais, tačiau senaties terminas, ieÅ¡kovo manymu, nėra praleistas, nes senaties terminas skaičiuotinas ne nuo ginčijamo sandorio sudarymo dienos, o nuo sužinojimo apie sandorio sudarymÄ . Apie tai, kad butas ieÅ¡kovui nuosavybės teise nepriklauso, jis sužinojo tik atsitiktinai, domėdamasis archyve kitais reikalais, t. y. ne anksčiau kaip 2019 metais. Iki tol, kadangi bute gyveno ieÅ¡kovo motina ir sesuo, ieÅ¡kovui nebuvo jokio reikalo aiÅ¡kintis, tikrinti registro duomenis ar panaÅ¡iai.

Sesuo buvo ieÅ¡kovui buvo iÅ¡davusi 2019-05-17 d. įgaliojimÄ , kurio pagrindu kreipėsi į archyvÄ . Retrospektyviai vertinant, jau iÅ¡ pačio įgaliojimo galėjo įtarti, kad butas ieÅ¡kovui nepriklauso, nes jame buvo nurodyta, kad atstovauja seserį reikaluose, susijusiuose su „jai nuosavybės teise priklausančio buto“ reikalais. Tačiau tuo metu nesigilino į Å¡io teksto reikÅ¡mę, tiesiog galvojo, kad jei tvarko reikalus sesers praÅ¡ymu, turi turėti ir jos įgaliojimÄ . Kad buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės į nuosavybę, suprato tik perskaitęs ir susipažinęs su motinos ieÅ¡kovui perduotais archyviniais dokumentais, t. y. buto privatizavimo sutartimi ir susitarimu dėl buto privatizavimo, kurio ieÅ¡kovas nepasiraÅ¡inėjo, taip pat gavęs iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä dėl buto įregistravimo atsakovės vardu.

MinėtÄ Ä¯galiojimÄ atsakovė panaikino 2019-08-29, ieÅ¡kovui jau pareikalavus iÅ¡ jos pasiaiÅ¡kinimo dėl suklastoto paraÅ¡o. Taigi, sužinojimo apie pažeistas teises momentas yra tarp Å¡ių dviejų datų – įgaliojimo iÅ¡davimo ir panaikinimo. Reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taikytinas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl Å¡is terminas nėra praleistas (2000-07-18 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 10 str. 1 d.;

CK 1.125 -1.127 str.). Atsakovė N. Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kovo O. S. ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l.11-13, dok-114570). Atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l.11-13, dok-114570) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno trise – atsakovė bei jų motina- trečiasis asmuo, o taip pat ieÅ¡kovo sÅ«nus iÅ¡ pirmos santuokos E., kuri atsakovė su trečiuoju asmeniu prižiÅ«rėjo, kadangi jo tėvai juo nesidomėjo.

IeÅ¡kovas O. S. buvo priregistruotas bute, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) m. jame negyveno, kadangi buvo iÅ¡vykęs į užsienį. Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) motinai I. P. jos darbovietė iÅ¡davė orderį, kuriuo suteikė teisę gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad Å¡is įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarkÄ nuomininkams, iki 1992-12-01 pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas.

Tai reiÅ¡kia, kad vėliau pareiÅ¡kę norÄ Ä¯sigyti bÅ«stÄ asmenys negalėjo pasinaudoti lengvatine privatizavimo tvarka ir neįgijo tokios specialiuoju įstatymu nustatytos teisės. Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pradžioje su mama ir ieÅ¡kovu susitarė, kad reikia teikti praÅ¡ymÄ butui privatizuoti. Kadangi ieÅ¡kovo Lietuvoje jau keli metai nebuvo ir praÅ¡ymui pasiraÅ¡yti atvykti į LietuvÄ tuo metu jis negalėjo, be to, teigė, kad butas jam nėra reikalingas, nes jis Lietuvoje praktiÅ¡kai nebÅ«na, o mama su butu susijusių formalumų tvarkyti nenorėjo ir pageidavo, kad savininke taptų atsakovė, visi trys nutarė, jog butas bus privatizuotas atsakovės vardu, o už ieÅ¡kovÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl buto iÅ¡pirkimo pasiraÅ¡ys atsakovė.

Todėl (duomenys neskelbtini) su ieÅ¡kovo žinia ir visų trijų sutarimu, už ieÅ¡kovÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl buto privatizavimo pasirašė atsakovė. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovas nurodė nepretenduojantis į buto nuosavybę, jis žadėjo finansiÅ¡kai padėti atsakovei ir mamai, prisidėdamas prie buto iÅ¡pirkimo, tad dar iki susitarimo pasiraÅ¡ymo buvo sutarta, kad buto įsigijimui panaudos visų trijų sukauptus investicinius čekius. Iki (duomenys neskelbtini) buto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovas į LietuvÄ negrįžo, savo vardu turėtų investicinių čekių atsakovei su mama neperdavė, taigi, ir jokių pinigų už turtÄ nemokėjo.

Kadangi atsakovė su mama pagal visų trijų žodinį susitarimÄ planavo, kad už buto įsigijimÄ dalis čekių bus gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo, o jų negavusios, skubiai buvo priverstos skolintis pinigų, kad atsiskaityti už perkamÄ butÄ . (duomenys neskelbtini) atsakovės vardu buvo pasiraÅ¡yta buto pirkimo-pardavimo sutartis, o buto įsigijimui buvo panaudoti čekiai, kurie priklausė atsakovei ir trečiajam asmeniui, taip pat buvo panaudoti apie 1000 rublių, kuriuos pasiskolino iÅ¡ mamos draugės V.

L. (Å¡iai dienai jau yra mirusi). Vėliau skolÄ motinos draugei grÄ Å¾ino atsakovė bei trečiasis asmuo iÅ¡ savo asmeninių lėšų, tuo tarpu ieÅ¡kovas prie buto pirkimo nei čekiais, nei savo lėšomis neprisidėjo. Be to, kad ieÅ¡kovas prie ginčo buto įsigijimo niekada neprisidėjo finansiÅ¡kai, jame ir negyveno, butu nesirÅ«pino ir neprižiÅ«rėjo, todėl neabejotinai jis neturi jokių teisių į nuosavybę. Pažymi, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu net neįrodinėja, kad už ginčo butÄ mokėjo pinigus, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu siekia nepagrįstai praturtėti.

IeÅ¡kinyje nurodyti argumentai, kad ieÅ¡kinį reiÅ¡kia ir neva tai atgauti buto dalį jis stengiasi dėl motinos, taip pat melagingi. IeÅ¡kovas niekada mamos neslaugė, daug metų nedalyvavo nei mamos, nei savo sÅ«naus E., kurį augino atsakovė ir trečiasis asmuo, gyvenime. Iki Å¡iol motina (trečiasis asmuo) gyvena su atsakove, ja rÅ«pinasi iÅ¡imtinai tik atsakovė. Taigi, apie tai, kad butas bus privatizuotas atsakovės vardu, ieÅ¡kovas žinojo nuo pat ginčijamų sandorių sudarymo momento. Kad tai atitiko jo valiÄ Ä¯rodo aplinkybė, jog po buto privatizavimo ieÅ¡kovas nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui 13 metų jokių pretenzijų nereiÅ¡kė.

PrieÅ¡ingai, grįžęs iÅ¡ užsienio, jis vedė antrÄ kartÄ ir su sutuoktine gyveno bute (duomenys neskelbtini). Ne kartÄ ieÅ¡kovas atsakovei ir trečiajam asmeniui yra sakęs, kad jam nereikia jų „seno Å¡lamÅ¡to“ (buto), nes jis pats turintis gerÄ butÄ . Tuo tarpu atsakovė dažnai jam primindavo, kad jai buvo labai skaudu, jog per jį atsakovei bei trečiajam asmeniui teko skolintis lėšų bÅ«stui įsigyti, nes ieÅ¡kovas neperdavė žadėtų investicinių čekių, nors žinojo, kad terminas buto privatizavimui ėjo į pabaigÄ ir visi galėjo tiesiog prarasti vienintelį savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame nuo seno gyveno.

Taigi santykiai su ieÅ¡kovu net 13 metų po buto privatizavimo buvo geri, jokių priekaiÅ¡tų brolis nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui nereiÅ¡kė iki 2006 metų. 2006 m. lapkričio pradžioje atsakovė sulaukė skambučio iÅ¡ advokato, kuris prisistatė Z. K.. Pokalbio metu atsakovei buvo grasinama, kad ieÅ¡kovas paduos jÄ Ä¯ teismÄ dėl suklastoto jo paraÅ¡o buto privatizavimo metu. Tuo metu advokatui atsakė, kad tai yra Å¡eimos reikalas ir Å¡iuo klausimu kalbėsis iÅ¡imtinai tik su ieÅ¡kovu. 2006-11-03 iÅ¡ to paties advokato Z.

K. kontoros gavo raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiÅ«lymÄ dėl kilusio ginčo sureguliavimo neteismine tvarka. Ji į šį laiÅ¡kÄ neatsakė, nes laikė, kad tai buvo klausimas, kurį turėjo spręsti Å¡eimoje, o ne per trečiuosius asmenis. Tačiau ieÅ¡kovas su atsakove Å¡iuo klausimu pats nekalbėjo. Po kelių metų po laiÅ¡ko iÅ¡ advokato gavimo, ieÅ¡kovas kartu su sÅ«numi E. atvyko į ginčo butÄ . Tuo metu bute atsakovė gyveno su motina (I. P.), E. (ieÅ¡kovo sÅ«nus), buvo nuteiktas prieÅ¡ jas tėvo dėka.

Trečiajam asmeniui buvo pateiktas pasiÅ«lymas: atsakovė turi persikelti gyventi į tetai S. S. priklausantį butÄ (duomenys neskelbtini), jai bus iÅ¡mokėta 10,000,00 Eur piniginė kompensacija, o motina turi persikelti gyventi pas ieÅ¡kovÄ , kur Å¡alia gyvenamojo namo buvo pastatytas atskiras Å«kinis pastatas. Motina ten turėjo gyventi atskirai nuo ieÅ¡kovo, kad netrukdytų jo Å¡eimai. Å is pastatas nebuvo tinkamas gyventi, kadangi sukaltas tiesiog iÅ¡ lentų, Å¡ildytis motinai jame bÅ«tų tekę elektriniu Å¡ildytuvu.

Taigi, motina Å¡io pasiÅ«lymo iÅ¡ karto atsisakė. Atsakovės teigimu, iki 2008-06-29 buvo iÅ¡daužti ginčo buto langai. Tik tuomet motina pasakė, kad langus iÅ¡daužė ieÅ¡kovas, nes ji atsisakė jo pasiÅ«lymo. Po Å¡io įvykio konfliktai vėl pasibaigė ir ieÅ¡kovas kurį laikÄ dėl buto jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. 2019-05-17 suteikė O. įgaliojimÄ dėl ginčo buto rÅ«sio įregistravimo, nes atsakovei reikėjo pagalbos Å¡iuo klausimu. O. iÅ¡kvietė matininkÄ , kuris padarė planÄ , tačiau už matininko paslaugas mokėjau atsakovė.

Tačiau rÅ«sio planas buvo padarytas blogai, VÄ® „Registrų centras“ tokį planÄ tvirtinti atsisakė, todėl planÄ teko perdaryti ir iÅ¡ naujo rinkti visų kaimynų paraÅ¡us. Kadangi visų parašų surinkti nepavyko, rÅ«sys taip ir liko neįregistruotas VÄ® „Registrų centras“. Å ios aplinkybės įrodo, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santykiai tuo metu buvo geri, jam tikrai buvo žinomas faktas, kad butas jam nepriklauso nuosavybės teise, nes atsakovei pagalbÄ dėl buto teikė įgaliojimo pagrindu suprasdamas, kad nuosavybė jam nepriklauso, ir jokių pretenzijų dėl buto privatizavimo tuo metu nereiÅ¡kė. 2019-08-23 ginčo bute kilo konfliktas, susijęs su buto privatizavimo aplinkybėmis.

Tuomet O. pas atsakovė su mama į svečius atėjo su mamos seserimi S. S. D. O. ir S. neteisėtų veiksmų atsakovės ir mamos atžvilgiu teko kviesti policijos pareigÅ«nus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po Å¡io įvykio atsakovė 2019-08-29 panaikino 2019-05-17 ieÅ¡kovui iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ . 2020-05-17 įvyko dar vienas konfliktas, kurio metu ieÅ¡kovas ginčo bute smurtavo – jis sumušė ne tik atsakovę, bet ir trečiÄ jį asmenį, grasino nužudyti atsakovę, motinÄ ir savo sÅ«nų E., smÅ«giavo į galvÄ , kelis kartus kumščiu sudavė motinai į krutinę.

Atsakovės teigimu, po ginčijamo buto pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo ieÅ¡kovas 13 metų nesikreipė nei į teismÄ , nei į jokias kitas institucijas. Tik 2006 m. lapkričio mėn. siuntė reikalavimÄ per advokatÄ dėl kilusio ginčo sureguliavimo neteismine tvarka. Po Å¡io laiÅ¡ko iÅ¡siuntimo ieÅ¡kovas vėl gi jokių realių teisinių veiksmų dėl galimai jo pažeistų interesų nesiėmė 15 metų iki tol, kol gavo šį ieÅ¡kinį iÅ¡ teismo. Pažymi, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, jog jo gyvenamoji vieta yra bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Tačiau tai yra netiesa. Å is butas priklauso ir jame gyvena ieÅ¡kovo ir atsakovės teta S. S., o ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai gyvena buvusios sutuoktinės (santuoka buvo nutraukta ir turtas po santuokos nutraukimo paliktas žmonai fiktyviai dėl ieÅ¡kovo turimų skolų) vardu registruotame name G. V. gatvėje, (duomenys neskelbtini). BÅ«tent faktinėje gyvenamojoje vietoje tarp ieÅ¡kovo ir jo kaimyno taip pat įvyko konfliktas, kuris 2019 m. net kreipėsi į teismÄ dėl to, kad ieÅ¡kovas neteisėtai užėmė kaimynui priklausančio žemės sklypo dalį.

Tai tik patvirtina, kad ieÅ¡kovas yra konfliktiÅ¡kas, agresyvus ir neprognozuojamas žmogus, siekiantis nepagrįstai praturtėti kitų asmenų sÄ skaita. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje melagingai nurodo, kad apie buto privatizavimÄ ir iÅ¡pirkimÄ atsakovės vardu jam tapo žinoma tik 2019 metais. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas apie buvo privatizavimÄ atsakovės vardu žinojo nuo pat (duomenys neskelbtini) susitarimo privatizuoti butÄ sudarymo dienos. Ne gana to, po 13 metų po Å¡io susitarimo ir (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos, 2006-11-03 per advokatÄ Z.

K. siuntė atsakovei raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiÅ«lymÄ ginÄÄ dėl buto privatizavimo spręsti neteismine tvarka. Net gi jeigu tikėti ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis iki 2019 m. nežinojo, kad butas privatizuotas mano vardu, atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovas, kaip sÄ Å¾iningas ir rÅ«pestingas asmuo, apie teisės privatizuoti ginčo butÄ pažeidimÄ turėjo sužinoti iki 1998-06-30, kadangi nuomojamų gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartys pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytos iki 1998-06-30.

Taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kovas apie teisės privatizuoti ginčo butÄ pažeidimÄ turėjo sužinoti iki 1998-06-30. Ginčijami privatizavimo metu atlikti sandoriai sudaryti galiojant 1964 m. redakcijos CK, kurio 84 str. 1 d. buvo nustatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. To paties kodekso 86 str. 1 d. buvo nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Analogiška taisyklė yra įtvirtinta ir 2001-07-01 d. įsigaliojusio naujojo Civilinio Kodekso 1.127 str. 1 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu pagal anksčiau galiojusius įstatymus numatyti ieškinio senaties terminai nepasibaigė iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikomi jame nustatyti ieškinio senaties terminai. Todėl šiuo atveju turi būti taikomas CK, galiojęs iki 2001-07-01, kurio CK 84 str. nurodytas 3 metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2001-06-30.

Šį terminÄ ieÅ¡kovas praleido, o nesant ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atnaujinti šį terminÄ bei praleidimÄ pateisinančių aplinkybių, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti. Be to, ieÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi praėjus 15 metų po 2006-11-03 advokato Z. K. pasiÅ«lymo pateikimo. Todėl net ir laikant, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laikytina ne ginčijamų sandorių sudarymo diena, ne 2001-06-30 (kadangi nuomojamų gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutartys pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytos iki 1998-06-30); neabejotinai senaties terminas skaičiuotinas nuo 2006-11-03 advokato raÅ¡to pateikimo dienos.

Pats ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad reikalavimams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais taikytinas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 - 1.127 str.), todėl net ir Å¡iomis aplinkybėmis ieÅ¡kinys teismui pateiktas praleidus 10 metų senaties terminÄ , kuris suėjo 2016-11-03. Trečiasis asmuo I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka (b.l.14, dok-115953). Atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l.14, dok-115953) bei teisminio nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nurodė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymui turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis ir ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas.

Taip pat nurodė, kad pilnai palaiko atsakovės pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ jos atsiliepime. Trečiasis asmuo VÄ® „Turto bankas“, į. k. 112021042, pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra VÄ® „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant (b.l. 6, dok-91155). Atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 6, dok-91155) nurodė, kad nagrinėjamoje byloje aktualus ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 47 str. 1 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimas, t. y., sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja.

Kaip nurodo ieÅ¡kovas, jis nepasirašė (duomenys neskelbtini) d. susitarimo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo atsakovės vardu, dalyje dėl 1/3 dalies buto, kuriÄ privatizuoti teisę turėjo ieÅ¡kovas. Galimai ieÅ¡kovo paraÅ¡as buvo suklastotas, todėl nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovo kaip Å¡alies valia 1/3 dalį ginčo buto privatizuoti atsakovės vardu. Pažymi, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki sandorių negaliojimo pagrindai įtvirtinti ir galiojančio CK 1.80, 1.81 straipsniuose.

VÄ® „Turto bankas“ nežinomos aplinkybės, kurios patvirtintų ar paneigtų faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , tačiau jei visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas naikinti ginčo sandorius dėl 1/3 dalies buto privatizavimo atsakovės N. Č. P. vardu, VÄ® „Turto bankas“ neprieÅ¡taraus ieÅ¡kinio patenkinimui. IeÅ¡kinys atmestinas Teismas, spręsdamas nurodytÄ ginÄÄ atsižvelgia į tai, kad pažeistas civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka ir bÅ«dais, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos bei nepažeisdamas civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos dispozityviÅ¡kumo principo (CK 1.137, 1.138 str.).

CK 1.138 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų-buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, kuris gali būti įgyvendinamas, taikant skirtingus teisinius mechanizmus. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 38,62 kv.m. bendro ploto dviejų kambarių butas su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) d. nuosavybės teise priklauso atsakoveiN.i Č.

P. Ä®registravimo pagrindas-(duomenys neskelbtini) d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1992-05-28 d. įstatymÄ Nr. 1-1374 Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai yra susiję su valstybinių butų privatizavimo įstatymo bei jo reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika. Butų privatizavimo įstatyme įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamuosius namus, butus daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose.

Butų privatizavimo įstatymui 1998-07-01 d. netekus galios, Å¡io įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedÅ«ras galima užbaigti Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ butų privatizavimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali bÅ«ti įgyvendinamos ir turi bÅ«ti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant Å¡iam įstatymui (LAT 2002-03-04 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006-03-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-189/2006, kt.); asmens, tinkamai neįgyvendinusio savo teisių Butų privatizavimo galiojimo metu, teisės negali bÅ«ti ginamos (LAT 2002-01-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-188/2002; 2006-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-663/2006 ir kt.).

Teismas pažymi, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė, t. y. ji gali atsirasti tik įstatyme nustatytų sÄ lygų pagrindu. Teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Taigi, asmens teisė privatizuoti patalpas galėjo atsirasti tik teisės akto pagrindu. BÅ«tent toks teisės aktas ir buvo LR Butų privatizavimo įstatymas, kuris galiojo iki 1998-07-01 d. Pasibaigus įstatymo, kaip vieno iÅ¡ teisių įgijimo pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė tam tikromis įstatyme nurodytomis sÄ lygomis įgyti tame įstatyme nustatytas teises.

Pasibaigus įstatymo galiojimui galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu pagal įstatymÄ ir kuri buvo pažeista (LAT 2007-12-21 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-613/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas, ne kartÄ pažymėjo, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtÄ nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliuti teisė. Å i teisė gali atsirasti ir bÅ«ti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka. Pagal LR Butų privatizavimo įstatymÄ tam, kad asmuo įgytų teisę privatizuoti, buvo bÅ«tinos Å¡ios įstatyme nustatytos sÄ lygos:

a) atitinkamos patalpos yra gyvenamoji patalpa, kuri gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai);

b) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

c) asmuo, kaip subjektas, kuris pagal įstatymÄ turi teisę privatizuoti, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, t. y. tarp Å¡io asmens ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, susiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 str.) (LAT 2002-03-04 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006-04-10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2008-04-01 d. nutartyje civ.byloje Nr. 3K-3-192/2008;

LAT 2009-03-02 d. nutartis byloje Nr.3 K-3-53/2009; 2011-05-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-248/2011). Taigi tam, kad ieÅ¡kovui bÅ«tu pripažinta teisė privatizuoti ginčo patalpas bÅ«tina nustatyti visu minėtu sÄ lygÄ egzistavimÄ . Pabrėžtina, kad Å¡ių sÄ lygų egzistavimas turi bÅ«ti nustatytas LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu. Butų privatizavimo įstatymo 4 str. numatyta, kad pirkti gyvenamÄ jį namÄ , butÄ turi teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų Å¡eimos nariai arba kuriems po Å¡io įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.

Pagal CK 6.588 str. nuomininko Å¡eimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Å eimos nariais gali bÅ«ti laikomi ir pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrÄ Å«kį. Teismo tvarka Å¡eimos nariais gali bÅ«ti pripažinti globėjai ir globotiniai, artimieji giminaičiai, kiti iÅ¡laikytiniai, jei atitinka minėtame straipsnyje nurodytas sÄ lygas.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, privatizuojant butus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ susiklostydavo dviejų rÅ«Å¡ių santykiai. Pirma, santykiai tarp privatizuojamo buto nuomininko ir jo Å¡eimos narių, kurie pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 str. turėjo susitarti, kieno vardu bus privatizuojamas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku. Antra, susiklostydavo santykiai tarp asmens (asmenų), privatizuojančių butÄ , iÅ¡ vienos pusės ir savivaldybių ar kitų subjektų, numatytų minėto įstatymo 4 straipsnyje iÅ¡ kitos pusės (LAT 1999-05-31 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-2006/1999).

LR Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 4 d. numatyta, jog nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai turėjome galimybę įsigyti bent vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačion nuosavybėn. Byloje nustatyta, kad dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), galėjo bÅ«ti privatizavimo objektu (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 str.); N. Č. P. buvo subjektu, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); N. Č. P., kaip subjektas, kuris pagal įstatymÄ turi teisę privatizuoti, iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, t. y. tarp Å¡io asmens ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, susiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 str.).

Tokiu bÅ«du, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, atsakovė galėjo įgyti subjektinę teisę privatizuoti nuomojamÄ butÄ lengvatine tvarka. Pažymėtina, kad dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas I. P. pagal 1981-11-13 d. vykdomojo komiteto sprendimÄ , kuriame nurodyta, kad butas skiriamas trims asmenims (tuo metu nepilnamečiams vaikams N. Č. P. (atsakovei), O. P. (ieÅ¡kovui). Å io buto privatizavimo proceso momentu (duomenys neskelbtini) (metais) N. Č. P. bei O. P. jau buvo pilnamečiai, buvo ginčo bute registruoti ir visi galėjo ginčo butÄ privatizuoti/susitarti, kieno vardu ginčo butas bus privatizuotas.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-07-31 d. nutarimu Nr. 309 dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos nuostatomis matyti, kad visų pirmiausia gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai turi susitarti kieno vardu bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai, kuris yra pridedamas prie pareiškimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privatizavimo procese būdavo sudaromi du sandoriai.

Pirmas sandoris buvo sudaromas privatizuojamo buto nuomininko ir jo Å¡eimos narių dėl to, kieno vardu bus privatizuotas butas ir kas taps privatizuoto buto savininku. Toliau asmuo ar asmenys, nurodyti Å¡iame susitarime, sudarydavo buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartį su savivaldybe ar kitu subjektu, numatytu Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnyje. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jo Å¡eimos narių susitarimo sudarymas buvo bÅ«tina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sÄ lyga.

Taigi, buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta, jeigu toks susitarimas nebÅ«davo pasiekiamas (LAT 2002-03-04 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-394/2002). Tokiu bÅ«du, teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti vieno juridinio fakto neužtenka, yra reikalinga juridinių faktų sudėtis. Butų privatizavimo įstatymo 1 str. 1 dalyje numatyta, kad Å¡is įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarkÄ nuomininkams, iki 1992-12-01 d. pareiÅ¡kusiems norÄ Ä¯sigyti nuosavybėn gyvenamÄ sias patalpas.

Taigi, ketinimÄ Ä¯sigyti nuosavybėn Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnyje numatytas gyvenamÄ sias patalpas nuomininkai turėjo iÅ¡reikÅ¡ti ne vėliau kaip iki 1992-12-01 d. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas pateikė (duomenys neskelbtini) d. susitarimÄ pirkti privatizuojamÄ butÄ ((duomenys neskelbtini)) atsakovės N. Č. P. vardu, kuriame pasirašė O. V. (ieÅ¡kovas), N. Č. P. (atsakovė), I. P. (trečiasis asmuo). Susitarimas patvirtintas tuometinio privatizavimo subjekto (duomenys neskelbtini) d. valstybinės akcinės įmonės „Vilanta“ direktorės A.

Ž., susitarimui suteiktas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo susitarimas nepatvirtintas notariÅ¡kai. Atsakovė N. Č. P. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) d. susitarime pirkti privatizuojamÄ butÄ suklastojo ieÅ¡kovo (O. V., Å¡iuo metu -S.) paraÅ¡Ä . Trečiasis asmuo I. P., dalyvavusi pasiraÅ¡ant šį susitarimÄ , taip pat nurodė, kad už sÅ«nų O. S. (buv. pavardė V.) pasirašė jos duktė N. Č. P. IeÅ¡kovas O. S. teisminio nagrinėjimo metu taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. susitarimo pirkti privatizuojamÄ butÄ ((duomenys neskelbtini)) nėra pasirašęs. Ginčo dėl Å¡ios nustatytos faktinės bylos aplinkybės nėra, t. y. teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas O.

S. nepasirašęs (duomenys neskelbtini) d. susitarimo pirkti privatizuojamÄ butÄ ((duomenys neskelbtini)), t. y. jo paraÅ¡as Å¡iame susitarime yra suklastotas. (duomenys neskelbtini) d. atsakovė pateikė savivaldybei pareiÅ¡kimÄ dėl ginčo buto su rÅ«siu privatizavimo, o (duomenys neskelbtini) d. sudaryta Å¡io buto su rÅ«siu notarine pirkimo pardavimo sutartis. Teismas, vykdydamas iÅ¡ Konstitucijos 109 str. kylančiÄ pareigÄ vykdyti teisingumÄ , ir gindamas pažeistas teises, pirmiausiai turi konstatuoti subjektinių teisių pažeidimÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kovo subjektinių teisių pažeidimas yra nustatytas, nes (duomenys neskelbtini) d. susitarime pirkti privatizuojamÄ butÄ ((duomenys neskelbtini)) jo paraÅ¡as yra suklastotas, t. y. neiÅ¡reikÅ¡ta valia, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bus privatizuojamas atsakovės N. Č. P. vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-03-04 d. nutartyje civ.byloje Nr. 3K-3-394/2002 iÅ¡aiÅ¡kino, kad nustojus galioti LR Butų privatizavimo įstatymui teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios yra pažeistos.

Dėl ieškinio senaties Nors teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovo subjektinės teisės ginčo buto privatizavimo metu buvo pažeistos (ieškovo parašas (duomenys neskelbtini) susitarime yra suklastotas), atsakovė bei trečiasis asmuo prašo taikyti ieškinio senatį ir juo pagrindu ieškinį atmesti. Svarstant atsakovės bei trečiojo asmens prašymus, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.).

Tiek 1964 m. CK, tiek naujajame CK nustatyta, kad reikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (1964 m. CK 85 str. 1 d., CK 1.126 str. 1 d.). Esant tokiam reikalavimui bÅ«tina patikrinti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡ tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1964 m. CK 86 str., CK 1.127 str. 1 d.). Tačiau, skirtingai nei naujajame CK, 1964 m. CK 85 str. 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kininę senatį teismas, arbitražas arba trečiųjų teismas taiko nepriklausomai nuo Å¡alių pareiÅ¡kimo. Tuo tarpu, vadovaujantis CK 1.126 str. 2 d., ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Tiek 1964 m. CK, tiek naujojo CK normos dėl ieÅ¡kinio senaties instituto iÅ¡ esmės yra identiÅ¡kos, iÅ¡skyrus bendrÄ jį ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taip pat teismo teisę taikyti ieÅ¡kinio senatį nesant ginčo Å¡alių reikalavimo (LAT 2022-04-13 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022).

Gavęs Å¡alies praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas visų pirma turi patikrinti, ar reiÅ¡kiamiems reikalavimams taikoma ieÅ¡kinio senatis (1964 m. CK 93 str., CK 1.134 str.), taip pat ar ieÅ¡kinio senaties terminas iÅ¡ tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. Taigi, teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimÄ , kad jo teisė pažeista, tiek kitÄ kriterijų – turėjimÄ sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista (LAT 2017-08-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).

Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistÄ teisę, reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada rÅ«pestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Dėl to subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, kadangi sureikÅ¡minus subjektyvųjį kriterijų, nukentėtų civilinių santykių ir civilinės apyvartos stabilumas (LAT 2005-09-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-409/2005). Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

Vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 str.). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 str.) (LAT 2013-06-21 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-362/2013).

Kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (LAT 2005-09-19 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007-10-29 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2020-05-06 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-142-916/2020; 2022-04-13 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-3-91-1075/2022) Taikant ieÅ¡kinio senatį turi bÅ«ti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas.

Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ , per įstatymo nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali bÅ«ti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiÅ¡kas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinio reikalavimas, gali nenaudoti ieÅ¡kinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (LAT 2015-06-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kada ieÅ¡kovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę, bÅ«tina įvertinti, kad: gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis praÅ¡ymo pateikimÄ , privatizuotino turto įkainojimÄ , pirkėjo supažindinimÄ su įkainojimu ir mokestinio praneÅ¡imo įteikimÄ , nustatytos sumos už perkamÄ butÄ sumokėjimÄ , buto inventorinės bylos ir pirkimo-pardavimo sutarties parengimÄ bei Å¡ios sutarties sudarymÄ , ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laikotarpį; daugumÄ Å¡ių veiksmų turėjo atlikti atsakovė, jie turėjo bÅ«ti atliekami tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimÄ vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi bÅ«ti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimÄ vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko Å¡ioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiÅ«riu, sudėtingi ir specifiÅ¡ki; kitai santykio Å¡aliai – (duomenys neskelbtini) – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl bÅ«tent Å¡i Å¡alis turėjo užtikrinti tinkamÄ teisės privatizuoti butus įgyvendinimÄ ; netinkamas Å¡ios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ teismų suformuotÄ praktikÄ , teismas sprendžia, kad pradedant nuo (duomenys neskelbtini) metų apdairÅ«s ir rÅ«pestingas žmogus turėjo domėtis dėl buto privatizavimo eigos, tačiau, kaip nurodė atsakovė bei trečiasis asmuo teisminio nagrinėjimo metu, ieÅ¡kovas O. S. pareiÅ¡kimo ir susitarimo nepasirašė, tiek N.Č. P. (sesuo), tiek I. P. (motina) įkalbinėjo atsakovÄ O. S. rÅ«pintis buto privatizavimu, tačiau pastarasis joms atsakė, kad jam : „nerÅ«pi, jis turi kur gyventi“ ir pan.

Taigi, ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, nes ieÅ¡kovas tik 2006 metais pradėjo domėtis dėl buto privatizavimo (b.l. 48, antra lapo pusė), tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2021-05-03 d., tokiu bÅ«du nuo privatizacijos proceso pradžios ((duomenys neskelbtini) m.) iki Å¡iol (2021 m.) praėjo apie 30 metų, o nuo 2006 metų taip pat 15 metų. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) metais buvo sudaręs naujÄ santuokÄ , gyveno atskirai, nors ginčo bute ir buvo registruotas, ginčo buto komunalinių mokesčių nemokėjo, jokių dokumentų dėl ginčo buto privatizavimo netvarkė ir nepasiraÅ¡inėjo, o taip pat neprisidėjo piniginėmis lėšomis privatizuojant butÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, jam priklausantys investiciniai čekiai iÅ¡nyko, nes jais laiku nepasinaudojo. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ nesidomėjo ginčo buto privatizavimo procesu, kas ir kokiomis sÄ lygomis ginčo butÄ privatizavo, taigi, neatlikus jokių aktyvių veiksmų bei mokėjimų už butÄ , negalėjo tikėtis, kad jam turi priklausyti 1/3 dalis ginčo buto. IeÅ¡kovo delsimas tvarkyti atitinkamus klausimus, susijusius su buto privatizavimu tik įrodo, kad dėl paties ieÅ¡kovo kaltės ginčo buto atitinkama dalis jo vardu nebuvo privatizuota.

Bet kokiu atveju, jei ieÅ¡kovas manė, kad butų privatizavimo procedÅ«ra yra pažeista jau tuo metu reikėjo kreiptis į teismÄ . Tačiau tuo metu ieÅ¡kovas jokių veiksmų nesiėmė ir tik 2021 m. nusprendė kreiptis į teismÄ . Byloje esantys duomenys ir aplinkybės įrodo, kad objektyviai ieÅ¡kovas jau nuo (duomenys neskelbtini) žinojo ir vėliausiai iki 1998-07-01 d., nustojus galioti Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui, turėjo sužinoti apie tai, kad ginčo butas yra privatizuotas atsakovės vardu, tačiau delsė ginti savo teises, elgėsi neapdairiai, nerÅ«pestingai ir taip ženkliai praleido įstatyme numatytÄ - 3 metų (CK 1964 m.) ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

BÅ«tina pažymėti, kad buto privatizavimo procedÅ«ra nevyksta automatiÅ¡kai ir priklauso ne tik nuo valstybės institucijų, bet ir nuo paties suinteresuoto asmens veiksmų, kurių ieÅ¡kovas neatliko. Toks ieÅ¡kovo aplaidumas, nerÅ«pestingumas yra nepateisinamas ir netoleruotinas. Å iuo atveju buvo bÅ«tina taikyti civilinių santykių stabilumo principÄ , kuris lemia tai, kad kiekvienas asmuo turi aktyviai domėtis savo teisėmis ir laiku jas įgyvendinti. Todėl teismas turėtų taikyti ieÅ¡kinio senatį.

IeÅ¡kovas laiku neatlikdamas bÅ«tinų veiksmų pats neveikė kaip rÅ«pestingas ir atsargus asmuo, nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir nebuvo rÅ«pestinga, dėl to buvo praleistas senaties terminas dėl ieÅ¡kinio padavimo (LAT 2019-04-04 d. nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-117-695/2019; 2019-12-19 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-394-611/2019; 2020-05-06 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-142-916/2020). Å iuo atveju taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas pagal tuo metu galiojusį CK 83 str. bei 84 str. IeÅ¡kovas tik 2021 m. nusprendė kreiptis į teismÄ , t. y. praėjus net trisdeÅ¡imt metų nuo praÅ¡ymo privatizuoti butÄ pateikimo dienos.

Toks ieÅ¡kovo abejingumas ir ilgas neveikimas negali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad ieÅ¡kovui trÅ«ko teisinių žinių ir jis tikėjęs atitinkamÄ buto dalį (1/3) privatizavęs. Taigi, ieÅ¡kovas nepakankamai domėjosi savo teisėmis ir nebuvo rÅ«pestingas, dėl to praleido senaties terminÄ ieÅ¡kiniui paduoti, todėl ieÅ¡kinys atmestinas. Taip pat, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodo jokių svarbių aplinkybių ir priežasčių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui. Sprendžiant klausimÄ dėl termino praleidimo priežasčių ir jų svarbos, bÅ«tina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar praÅ¡ančioji Å¡alis sÄ Å¾iningai ir tinkamai naudojasi savo teisėmis.

Byloje akivaizdu, kad terminas praleistas žymiai, o ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės ne tik nepateisina tokio ilgo laikotarpio, bet apskritai negali bÅ«ti laikomos svarbiomis priežastimis, kliudžiusiomis ieÅ¡kovui laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises. IÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, kad ieÅ¡kovas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos turėjo realias galimybes pateikti ieÅ¡kinį teismui, tačiau jomis nepasinaudojo. 1964 m. CK 83 straipsnyje buvo nustatyta, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, iÅ¡nyksta teisė į ieÅ¡kininę pažeistos teisės gynybÄ .

IeÅ¡kininės senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1964 m. CK 86 str., CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (LAT 2015-07-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2018-02-21 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

Pagal CK1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2002-12-20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių Įstatymų normų taikymo teismų praktikoje " 21 p.).

IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (LAT 2015-06-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-363-469/2015; 2015-07-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 str. 1 d. numato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Remiantis CPK 98 str. 1 d. – Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokatÄ ir advokato padėjėjÄ . Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas patyrė: 50 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur advokato iÅ¡laidų.

IeÅ¡kinį atmetus ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Atsakovė patyrė 500 Eur advokatės Giedrės Gabrielės Stepankevičienės iÅ¡laidų pagal 2021-05-20 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas (b.l. 11-13, dok-114570) bei valstybė- 140 Eur (b.l.50-53, dok-24040), 190 Eur (b.l.59-62, dok-41581), 250 Eur (b.l.69-72, dok-64113) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, viso 580 Eur. CPK 98 str. 2 d. numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovės advokato iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raÅ¡tu Nr, 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams, 500 Eur bei 580 Eur suma atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijus, nevirÅ¡ija maksimalaus leistino dydžio, yra minimalaus dydžio, todėl 500 Eur advokatės iÅ¡laidų priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai, o 580 Eur priteistina į biudžetÄ , nes atsakovei N. Č.

P. antrinės teisinės paslaugos buvo teikiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-01-18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pagrindu iš dalies, t. y. 50 proc. (b.l.47-48, dok-20946). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 27,64 Eur ir priteistinos iš ieškovo valstybės naudai, nes ieškinys atmestas ( CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,- n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo O. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis Å¡imtus Eur) advokatės iÅ¡laidų N. Č. P. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo O. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 580 Eur (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Eur) advokato iÅ¡laidų. Antrinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas nurodant juridinio asmens kodÄ (188659752), įmokos kodÄ (5630), mokėjimo paskirtį (įmokÄ už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Surenkamosios sÄ skaitos: „Swedbank“ AB, sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sÄ skaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sÄ skaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sÄ skaita Nr. LT05 70440600 0788 7175; AB Å iaulių bankas, sÄ skaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sÄ skaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Priteisti iÅ¡ O. S. a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 27,64 Eur (dvideÅ¡imt septynis Eur 64 ct) dydžio iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vienÄ iÅ¡ nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Å iaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662). SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Rima Bražinskienė