A-520-2882-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520–2882/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00154-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.6; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto, ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai M. J.,

atsakovo atstovei G. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. J. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirai kolonijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja M. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: panaikinti atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas, Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. P-40 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėja atleista iš tarnybos dėl sveikatos būklės; įpareigoti Pravieniškių PN-AK grąžinti pareiškėją į Trečiosios valdybos Priežiūros skyriaus prižiūrėtojos pareigas; įpareigoti atsakovą sumokėti pareiškėjai už priverstinę pravaikštą nuo 2012 m. sausio 27 d. iki grąžinimo į darbą po 93,65 Lt už kiekvieną darbo dieną.

Pareiškėja nurodė, jog ji nuo 2007 m. balandžio 2 d. dirbo Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose Apsaugos ir priežiūros skyriuje prižiūrėtoja, po reorganizacijos 2011 m. vasario 1 d. buvo perkelta į Pravieniškių PN-AK Apsaugos skyriaus prižiūrėtojos pareigas, o nuo 2011 m. birželio 24 d. dirbo Trečiosios valdybos Priežiūros skyriaus prižiūrėtoja. Pažymėjo, jog Centrinė medicinos ekspertizės komisija (toliau – ir CMEK) 2012 m. sausio 26 d. ligos liudijimu Nr. 243 nustatė pareiškėjos sveikatos sutrikimus, kvalifikuojamus TLK-10-AM: F43.2 H52.1.J31.2, ir pripažino ją netinkama tarnybai. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. P-40 buvo atleista iš tarnybos dėl sveikatos būklės. Nurodė, jog CMEK savo išvadą grindė tyrimo psichiatrijos ligoninėje nustatyta diagnoze: adaptacijos sutrikimas – F43.2. Diagnozė grindžiama konfliktais darbe, tuo, kad pareiškėja tarpasmeniniuose santykiuose yra nepatikli, reikli kitiems, gan priešiška, pasižymi gynybiškumu, pažeidžiamumu. Teigė, kad tai paneigia 2007-2011 metų darbo vertinimo išvados: bendravimo įgūdžiai geri. Be to, psichologė, kuri konsultavo pareiškėją, irgi nenustatė ženklių nukrypimų nuo įprasto žmonių elgesio. Pažymėjo, jog 2011 metais buvo kilęs konfliktas ir jai paskirta pastaba, tačiau 2011 m. gruodžio 4 d. įsakymu nuobauda buvo panaikinta. Pareiškėja pabrėžė, jog, net ir pripažinus adaptacijos sutrikimo diagnozę, ji būtų kliūtimi tik pretendentams į tarnybą. Nurodė, jog nesilaikyta Sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. lV-380/V-618 (toliau – ir Sąvadas), 8.2 punkto. Pažymėjo, jog pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą atleisti iš darbo galima, jeigu nėra galimybės perkelti į kitas pareigas, tačiau pareiškėjai nebuvo pasiūlytas joks kitas darbas.

Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog vadovaujantis Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1R-211/V-863/1V-612 „Dėl Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų taisyklių patvirtinimo ir asmenų, priimamų į tarnybą Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose, bei šiose įstaigose tarnaujančių pareigūnų tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimų nustatymo“ (toliau – ir Taisyklės), pareiškėja kartu su grupe kitų pareigūnų 2011 m. lapkričio 8 d. buvo siunčiama į Dainavos polikliniką atlikti privalomą sveikatos patikrinimą. Buvo gauti įrašai, kad abejotina, ar pareiškėjos sveikatos būklė leidžia eiti pareigas Vidaus reikalų tarnyboje, ir rekomendacija siųsti į CMEK nustatyti tinkamumą vidaus tarnybai. Nurodė, jog įstaiga, gavusi tokį sveikatos pasą, privalo siųsti pareigūną į CMEK. Vadovaujantis minėtų Taisyklių nuostatomis, 2011 m. lapkričio 10 d. pareiškėjai buvo išduotas siuntimas Nr. S-20828 į CMEK. Pateikti pareiškėjos charakteristiką įstaiga privalo pagal Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 16 punktą, kas ir buvo padaryta. Atsakovas 2012 m. sausio 26 d. gavo CMEK Specializuotosios medicininės ekspertizės ligos liudijimą Nr. 243, pagal kurį M. J. netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. Nurodė, jog šiuo pagrindu priėmė sprendimą atleisti M. J. iš tarnybos dėl sveikatos būklės. Pažymėjo, jog pareiškėja pripažinta netinkama tarnybai pagal visas tris skiltis, todėl galimybės ją perkelti į kitas pareigas nebuvo. Nurodė, jog įstaigoje konfliktai su pareiškėja prasidėjo 2011 m. birželio mėnesį, tačiau įstaiga pasigailėjo ir perkėlė ją į kitas pareigas, nors jau tada galėjo atleisti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu M. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Statuto 8 straipsniu, 31 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pagal kurią vidaus tarnybos įstaigos teisinė elgsena, esant kompetentingos institucijos patvirtintiems sveikatos būklės sutrikimams, yra imperatyvi, todėl pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos nepriklausomai nuo jo bei vidaus tarnybos įstaigos valinės išraiškos (2006 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1831/2006, 2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-346/2008).

Nustatė, jog CMEK atsakovui pateikė Specializuotosios medicininės ekspertizės 2012 m. sausio 26 d. ligos liudijimą Nr. 243 su išvada apie M. J. sveikatos būklę, kad pareiškėja netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis, todėl pagal šios pažymos išvadas, pareiškėja nebegalėjo toliau vykdyti savo nuolatinių Trečiosios valdybos Priežiūros skyriaus prižiūrėtojos pareigų. Pažymėjo, jog CMEK ekspertiniame sprendime nustatyta, kad tyrimo psichiatrijos ligoninėje metu nustatyta diagnozė: adaptacijos sutrikimai (F43.2), bei nurodyta, jog psichikos sutrikimai yra ilgalaikiai, nesuderinami su tarnyboje keliamais reikalavimais. Be to, nurodyta, jog diagnozė nustatyta tyrimo psichiatrijos ligoninėje metu, o tai ir atitinka Sąvado priedo 8 punkte nurodytą Sąvado taikymo paaiškinimą. Teismas nustatė, kad, kaip matyti iš CMEK 2012 m. sausio 26 d. ligos liudijimo Nr. 243 išvados, pareigūnė M. J. buvo pripažinta netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis, o tai reiškia, kad Statuto 38 straipsnio, numatančio pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, 5 dalies prasme pareiškėjos perkėlimas į kitas pareigas būtų buvęs galimas tik jai atitinkant pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus (Statuto 2 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 1, 4 dalys).

III. Pareiškėja M. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą.

Apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė Sąvado 8 punktą. Nurodo, jog skundė ne tik įsakymą atleisti iš tarnybos, bet ir atleidimo pagrindą – CMEK išvadą. Pažymi, jog minėta išvada be kitų duomenų buvo grindžiama pareiškėjos darbo charakteristika, su kuria ji nebuvo supažindinta. Teigia, jog išvados teiginius paneigia pareiškėjos keturių darbo metų vertinimo išvados: bendravimo įgūdžiai geri, o psichologė, kuri ją konsultavo, irgi nenustatė ženklių nukrypimų nuo įprasto žmonių elgesio. Pažymi, jog 2011 metais buvo kilęs konfliktas ir jai paskirta pastaba, tačiau 2011 m. gruodžio 4 d. įsakymu nuobauda buvo panaikinta. Pabrėžia, jog CMEK išvada nepriskirta prie aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnyje, kurių nereikia įrodinėti, todėl teismas privalėjo ją svarstyti. Teigia, jog teismas šių aplinkybių iš esmės nesvarstė ir nesilaikė ABTĮ 81 straipsnio reikalavimo visapusiškai tirti bylos aplinkybes. Pažymi, jog Sąvado taikymo paaiškinimo 8 punkto 3 dalyje rašoma, kad sutrikus adaptacijai taikomos psichologinės reabilitacijos priemonės. Sprendimas dėl tinkamumo tarnybai turi būti priimamas tik galutinai paaiškėjus gydymosi ir reabilitacijos priemonių taikymo rezultatams. Sprendimas, kad pareigūnas netinkamas tarnybai, priimamas tik po ne trumpiau kaip 30 dienų trukusio neefektyvaus gydymo arba atsisakymo gydytis. Pareiškėja teigia, jog nebuvo siunčiama reabilitacijai ir neatsisakė gydymosi. Todėl, net ir nustačius adaptacijos sutrikimą, nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad ji netinkama tarnybai. Mano, jog šiuo atveju CMEK nesilaikė šių reikalavimų, todėl išvada dėl pareiškėjos netinkamumo tarnybai yra neteisėta.

Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo M. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą. Atsakovas mano, kad apeliacinis skundas paremtas nepagrįstais argumentais, o skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2012 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. P-40, kuriuo pareiškėja M. J. atleista iš tarnybos pagal Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą dėl sveikatos būklės, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo statutinė valstybės tarnautoja, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnė. Tarnybą Kalėjimų departamento sistemoje pradėjo 2007 m. balandžio 2 d., eidama Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojos pareigas. 2007 m. birželio 30 d. pareiškėjai suteiktas pareiginis prižiūrėtojos laipsnis. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiginis prižiūrėtojos laipsnis prilygintas pataisos jaunesniojo pareigūno II rangui. Po pataisos įstaigų reorganizacijos Pravieniškėse nuo 2011 m. vasario 1 d. pareiškėja buvo perkelta dirbti į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją Apsaugos skyriaus prižiūrėtoja, o nuo 2011 m. birželio 24 d. pačiai prašant buvo perkelta į Trečiosios valdybos Priežiūros skyriaus prižiūrėtojos pareigas.

Pareigūnų tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, Statute ir kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Statutas (Statuto 8 straipsnis). Statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai negali eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada), o perkelti pareigūną į kitas pareigas, kurias jis pagal sveikatos būklę ir kvalifikaciją galėtų eiti, nėra galimybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad esant CMEK išvadai dėl pareigūno netinkamumo eiti pareigas dėl sveikatos būklės ir nesant galimybės pareigūno perkelti į kitas pareigas, pareigūnas turi būti atleidžiamas iš tarnybos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Įsakymas priimtas remiantis Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2012 m. sausio 26 d. ligos liudijimu Nr. 243. Iš šio liudijimo (b. l. 7) matyti, kad CMEK atsakovo personalo skyriaus siuntimu atliko pareigūno (pareiškėjos) tinkamumo tarnybai specializuotąją medicininę ekspertizę. Liudijime nurodyti pareiškėjai nustatyti sveikatos sutrikimai, kurių kodai pagal TLK-10-AM yra F43.2 H52.1.J31.2, priimtas sprendimas: vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-380/V-618, 8.2 punktu netinkama tolesnei tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir II skiltis, liga ar sveikatos problema, nesusijusi su tarnyba ar su pareigų atlikimu. Iš byloje pateikto CMEK sprendimo pagrindimo matyti, kad pareiškėjai buvo nustatyta diagnozė: adaptacijos sutrikimai, įvertinus turimus faktus – nustatytą psichiatrijos ligoninėje psichikos sutrikimą – adaptacijos sutrikimai, pasikartojančius dezadaptacijos tarnyboje faktus bei psichologinio asmenybės tyrimo ypatumus – psichikos sutrikimai yra ilgalaikiai, nesuderinami su tarnyboje keliamais reikalavimais. Sprendimo pagrindime nurodyta apie tai, kad buvo vertintos pareiškėjos konfliktinės situacijos darbe, nurodytos tiriamosios tarnybinėje charakteristikoje, detalizuotos tarnybiniuose pranešimuose, pateiktos pačios tiriamosios anamnezėje, tyrimo psichiatrijos ligoninėje metu.

Pagal bylos duomenis pareiškėja nagrinėjamoje byloje būtent ir ginčijo CMEK 2012 m. sausio 26 d. ligos liudijimą Nr. 243. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą su skundu, prašė panaikinti šį liudijimą (b. l. 4-5), tačiau pirmosios instancijos teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti skundo dalį, kurioje buvo suformuluotas šis pareiškėjos reikalavimas, motyvuodamas tuo, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, o argumentai dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo administraciniame teisme gali būti teikiami ginčijant galutinį įstaigos sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas savo motyvus grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, pateiktu išaiškinimu, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku skundo objektu ir savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jis yra tik vienas iš vientisos (vienos) administracinės procedūros, kurios tikslas yra nustatyti, ar yra pagrindas pareigūnui išmokėti kompensaciją (o jei taip - tai kokio dydžio), pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnį, metu surašomų tarpinių dokumentų.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas ir kitas bylas, yra išaiškinęs, kad CMEK ekspertinis sprendimas negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl tos priežasties, kad tai nėra individualus administracinis aktas ir jį priėmęs subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. Dėl CMEK priimtų ekspertinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti sprendžiama administracinėse bylose, kuriose pareiškėjas gina savo teisę, kildinamą viešojo ar vidaus administravimo santykių srityje – t. y. teisę užimti tam tikrą valstybės tarnybą, kitas teises, kylančias valstybės tarnybos santykių pagrindu, teisę studijuoti tam tikrose švietimo įstaigose ir kitas, numatytas įstatymuose.

Tokiose bylose CMEK ekspertinis sprendimas laikytinas viena iš pareiškėjo reikalavimų pagrindą sudarančia aplinkybe – tam tikra asmens sveikatos būkle, reikalinga ginamai teisei įgyti. Teismui įvertinus ekspertinio sprendimo pagrįstumą, o tam tikrais atvejais jį nuginčijus kitais įrodymais, pvz., teismo paskirta ekspertize, realizuojama asmens teisė kvestionuoti CMEK ekspertinius sprendimus teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėją ekspertizei siuntė atsakovas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėją ekspertizei siuntė vadovaudamasis Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų taisyklių 19 punktu, kai iš Kauno Dainavos poliklinikos gavo pareiškėjos sveikatos pasą, kuriame buvo įrašyta, kad abejotina, ar sveikatos būklė pareiškėjai leidžia eiti pareigas vidaus reikalų tarnyboje, ir nurodyta rekomendacija: siųsti pareigūnę į CMEK nustatyti tinkamumą vidaus tarnybai.

Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299, 10.1 punkte numatyta, kad pareigūnai ekspertizei siunčiami, kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai, likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ir tai patvirtina Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, ar yra kitų objektyvių duomenų, kai pareigūnai negalės tęsti vidaus tarnybos. Taigi atsakovas pradėjo procedūrą, susijusią su tuo, ar pareiškėja dėl sveikatos būklės gali atlikti pareigas, CMEK ekspertizę atliko ir atsakovui pateikė sprendimą. Pabrėžtina, kad minėto Aprašo 16 punktas numato, jog siunčiant ekspertizei pareigūną su galimais psichikos sutrikimais, centrinės nervų sistemos susirgimais, prie siuntimo pridedama pareigūno charakteristika. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju CMEK, nustatydama diagnozę ir pareiškėjos tinkamumą eiti pareigas, vertino ir sprendimą grindė duomenimis, nurodytais atsakovo pateiktoje pareiškėjos tarnybinėje charakteristikoje, tarnybiniuose pranešimuose.

Taigi nagrinėjamoje byloje turėjo būti išsamiai nagrinėjamos ir vertinamos pareiškėjos skunde nurodomos faktinės ir teisinės aplinkybės, kurių pagrindu ji ginčijo CMEK ekspertinį sprendimą, tačiau pirmosios instancijos teismas to neatliko, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas sprendime apsiribojo tuo, kad pareiškėja teismo posėdyje nurodė, jog jai nustačius diagnozę - adaptacijos sutrikimai, galėjo būti taikoma reabilitacija, tačiau teiginiams apie jai taikytiną privalomą gydymą ir psichologinės reabilitacijos priemonių būtinumą patvirtinti įrodymų nepateikė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė 2012 m. vasario 17 d. UAB „BIOKLINIKA“ psichologės A. Ž. išrašą po psichologinės konsultacijos ir tyrimo (b. l. 17), tačiau šio tyrimo išvados neįrodo pareiškėjos tinkamumo eiti statutinės valstybės tarnautojos pareigas.

ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pažymėtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų tyrimo ir vertinimo procese būtina išspręsti prieštaravimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija. Be to, būtina pažymėti, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismui nesurinkus visų įrodymų, kuriuos galėjo surinkti, kad būtų nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, pažeidžiamas ABTĮ 81 straipsnis (pvz., 2003 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1229/2003).

Pareiškėja, ginčydama CMEK ekspertinį sprendimą, teigė, kad nebuvo laikytasi Sąvado 8.2 punkto prasmės, nes šiame punkte išvardyti sveikatos sutrikimai nustatomi atsižvelgus į sutrikimo sunkumą ir profesinę adaptaciją, o jos profesinė adaptacija nepriekaištinga. Pareiškėja nurodė, kad jai nustatyta diagnozė buvo grindžiama konfliktais darbe, tuo, kad tarpasmeniniuose santykiuose yra nepatikli, reikli kitiems, gan priešiška, pasižymi gynybiškumu, pažeidžiamumu, tačiau jos 4 metų vertinimo išvadose nurodoma, kad jos bendravimo įgūdžiai geri. Pareiškėja byloje pateikė 2007 – 2011 metų tarnybinės veiklos vertinimo išvadas (b. l. 9-13), kuriose nėra nurodyta jokių duomenų apie tai, kad pareiškėja nesugeba bendrauti ir bendradarbiauti. Pažymėtina, kad atsakovo 2011 m. gruodžio 6 d. surašytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados (vertinimo laikotarpis nuo 2011 m. birželio 25 d.) grafoje „Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti“ nurodyta, kad pareiškėjos bendravimo įgūdžiai geri, pareiškėja stengiasi rasti bendrą kalbą su kitų tarnybų pareigūnais sprendžiant tarnybos klausimus. 2010 m. gruodžio 10 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados grafoje „Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti“ nurodyta, kad pareiškėja geba tinkamai bendrauti su nuteistaisiais, pasižymi komunikabilumu, bendrauja su kitų pataisos įstaigų pareigūnais, grafoje „Darbo krūvis ir kokybė“ yra pažymėta, kad pareiškėja gabi savianalizei, pozityviai reaguoja į tiesioginio vadovo pastabas. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų netyrė, jų nevertino kartu su kitais byloje esančias įrodymais, nesiaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovas CMEK pateikė kitokius duomenis apie pareiškėjos elgesį tarnyboje.

2012 m. sausio 26 d. CMEK ekspertinis sprendimas yra priimtas įvertinus pareiškėjos psichologinio asmenybės tyrimo ypatumus. Iš pareiškėjos pateikto 2012 m. vasario 17 d. UAB „BIOKLINIKA“ psichologės A. Ž. išrašo po psichologinės konsultacijos ir tyrimo matyti, kad pareiškėja konsultuota 2012 m. vasario 13 d. ir 14 d. ir jai nenustatyta diagnozė – adaptacijos sutrikimai. Pareiškėjos pateiktas įrodymas taip pat turi būti vertinamas su kitais įrodymais. Pažymėtina, kad byloje nebuvo išreikalauti dokumentai, kurių pagrindu buvo priimtas 2012 m. sausio 26 d. CMEK ekspertinis sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam, jog būtų išsiaiškintos ir nustatytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjos sveikatos būkle, yra reikalingos specialiosios žinios medicinos srityje.

Pareiškėja nagrinėjamoje byloje taip pat savo argumentus grindė Sąvado taikymo paaiškinimo 8 punkto 3 dalimi, kuri numato, kad sprendimas dėl pareigūno tinkamumo tarnybai turi būti priimamas tik galutinai paaiškėjus gydymosi ir psichologinės reabilitacijos priemonių taikymo rezultatams bei efektyvumui, sprendimas, jog pareigūnas netinkamas tarnybai, priimamas tik po ne trumpiau kaip 30 dienų tukusio neefektyvaus gydymo psichiatrijos stacionare. Atsisakę, vengiantys gydytis ir bendradarbiauti su psichiatrijos specialistais pareigūnai pripažįstami netinkamais tarnybai. Byloje pareiškėjos argumentai, susiję su Sąvado taikymo paaiškinimo 8 punkto 3 dalies taikymu, neišnagrinėti, nenustatyta, ar buvo laikytasi minėtos tvarkos, jei nebuvo laikytasi – tai dėl kokių priežasčių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, nenagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, neišnagrinėjo svarbiausių teisinių ir faktinių klausimų (ABTĮ 86 straipsnis) ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo, į tai, kad turi būti renkami nauji įrodymai, jie vertinami, į šių įrodymų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis).

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šis pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos M. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė