df13fbb9-072e-4594-9666-7023a98fe7c0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                          Civilinė byla Nr. 2A-180/2014                                       Proceso Nr. 2-55-3-02802-2011-1                          Procesinio sprendimo kategorijos:                           35.3.6; 42.10; 42.11; 44.2.4.2; 63.2 (S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 24 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos GudžiÅ«nienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės MilaÅ¡ienės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieÅ¡kovams G. K., V. T., ieÅ¡kovų ir trečiojo asmens atstovui advokatui Valentinui Mikelėnui, atsakovo atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui, trečiajam asmeniui R. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės DNB banko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1430-823/2012 pagal ieÅ¡kovų G.

K. ir V. T. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo R. K., iÅ¡vadas teikiančios institucijos – Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Investuotojų asociacija. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai G. K. ir V. T. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo AB DNB banko 61 048,25 Lt nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovui V. T., įskaityti nurodytÄ sumÄ kaip jo mokėtinas palÅ«kanas pagal jo su atsakovu sudarytas Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis, priteisti iÅ¡ atsakovo 392 599,28 Lt nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovui G.

K., iš jų 266 277,19 Lt įskaityti kaip jo mokėtinas palūkanas pagal su atsakovu sudarytas Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis.Nurodė, kad ieškovas G. K. su atsakovu 2007-05-02, 2007-05-04, 2007-06-20 sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis, 2010-06-22 - Kreditavimo sutartį. Ieškovas V. T. 2008-01-11 su atsakovu sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį. Pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis ieškovai už iš atsakovo pasiskolintas lėšas įsigijo 2007-2008 m. atsakovo išleistas obligacijas, susietas su akcijomis, vertybinių popierių rinkų ir prekių indeksais.

Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartimis ieškovams buvo suteikti tiksliniai kreditai V. T. ir G. K. pasirašytų obligacijų apmokėjimui įvykdyti. G. K. pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis buvo suteikti 1 500 000 Lt, 434 430,02 Eur, 96 646,20 Eur kreditai, pagal Kreditavimo sutartį – 15 699,62 Eur kreditas. V. T. pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-4200-2008-7 buvo suteikta 115 791,20 Eur kredito suma. Be to, šiomis sutartimis ieškovų įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas jiems priklausantis nekilnojamasis turtas ir visos įgyjamos obligacijos.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų G. K. buvo priverstas 2010-06-22 papildomai sudaryti Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2010-94 apmokėti iki 2010-06-22 susikaupusioms palÅ«kanoms ir delspinigiams už 2007-06-20 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartimi suteiktÄ kreditÄ . Sudarydamas Skolinimo obligacijų apmokėjimui ir Kreditavimo sutartis su ieÅ¡kovais, atsakovas pažeidė teisės aktuose įtvirtintus įpareigojimus, pareigÄ veikti sÄ Å¾iningai bei geriausiomis klientams sÄ lygomis, tuo pačiu pažeisdamas ir fiduciarines pareigas ieÅ¡kovui, ir dėl Å¡ios priežasties privalo atlyginti ieÅ¡kovams padarytÄ Å¾alÄ .

Atsakovo neteisėti veiksmai, ieškovų teigimu, pasireiškė tuo, kad:

1) atsakovas pažeidė teisės aktuose nustatytas pareigas taikyti ieÅ¡kovams, kaip neprofesionaliems investuotojams, aukščiausiÄ apsaugos lygį, nutylėjo rizikingo investavimo į su akcijomis susietas obligacijas (toliau tekste vadinamos SASO) grėsmę, tokiu bÅ«du pažeisdamas savo pareigÄ veikti ypač rÅ«pestingai ir geriausiais ieÅ¡kovų interesais, įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje ir Vertybinių popierių komisijos 1998 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 5 patvirtinto Neasocijuotų vieÅ¡osios vertybinių popierių apyvartos tarpininkų etikos kodekso 3 straipsnyje.

Parduotos SASO buvo įsigytos atsakovo skolintomis lėšomis, realiai atsakovo buvo iÅ¡platinta Strategija (daug rizikingesnis produktas, nei SASO), o ne SASO kaip sÄ lyginai saugi finansinė priemonė. Investavimo rizika, susijusi su investavimu bÅ«tent skolintomis lėšomis, nei Baziniuose prospektuose, nei kituose atsakovo dokumentuose nebuvo nurodyta – prieÅ¡ingai, atsakovas akcentavo tik pozityviÄ siÅ«lomos finansinės priemonės pusę;

2) atsakovo darbuotojai ieškovams suteikė investavimo rekomendacijas Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 3 straipsnio 12 dalies prasme, t. y. informacija buvo pateikiama kaip rekomendacija kartu su banko darbuotojų asmenine nuomone, investavimo rekomendacija buvo susijusi su konkrečia finansine priemone – SASO, SASO įsigijimas buvo pateiktas kaip ieškovams tinkamas produktas, kuris yra labai pelningas, rekomendacija ieškovams pateikta asmeniškai konsultacijų metu, kaip potencialiems investuotojams.

Teikdamas investavimo rekomendacijas ieÅ¡kovams kaip neprofesionaliems investuotojams atsakovas pažeidė FPRÄ® 22 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio nuostatas (iki įsigaliojant FPRÄ® analogiÅ¡kos atsakovo pareigos buvo numatytos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo (toliau – VPRÄ®) 24 straipsnio 3 dalyje), t. y. pareigÄ veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai, geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais. Paslaugas ieÅ¡kovams teikė atsakovo darbuotojai, neturintys reikiamos kvalifikacijos, prieÅ¡ teikdami investavimo rekomendacijas banko darbuotojai nesurinko informacijos apie investuotojus ir jos neįvertino, dėl to ieÅ¡kovams buvo pasiÅ«lyta finansinė priemonė, kuri ieÅ¡kovams buvo visiÅ¡kai netinkama.

Atsakovo darbuotojai, kuriais ieÅ¡kovai, neturėdami jokių žinių ir investavimo patirties, pasitikėjo, nesuteikė ieÅ¡kovams aiÅ¡kios ir suprantamos informacijos apie jų įsigyjamÄ finansinę priemonę, nepateikė rizikos apraÅ¡ymo. Nors pristatymo metu ieÅ¡kovams buvo pateikta informacija apie SASO, kaip finansinę priemonę, atsakovas nesuteikė ieÅ¡kovams informacijos apie reklamuotÄ ir siÅ«lytÄ visÄ investavimo strategijÄ , t. y. SASO įsigijimÄ , finansuojant jį skolintomis lėšomis.

Vadovaudamiesi atsakovo darbuotojų pateikta informacija, ieškovai manė, kad jų investicija gali tik uždirbti, ir jokios rizikos nėra. Nė vienas investuotojas pats nesirinko, į kokias konkrečiai obligacijas investuoti, tai padarė atsakovas. Teismai ir bankų priežiūros institucijos jau ir anksčiau konstatavo atsakovo padarytus pažeidimus dėl investuotojams rekomenduotų netinkamų produktų. Atsakovas, siūlydamas ieškovams įsigyti SASO skolintomis lėšomis, veikė esant interesų konfliktui, apie kurį ieškovų neinformavo (FPRĮ 13 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 dalis).

Banko darbuotojų atlyginimas buvo priklausomas nuo sudarytų sutarčių skaičiaus, be to, įgyjant SASO skolintomis lėšomis, visa rizika atsakovo buvo perkelta investuotojams, o atsakovas vienareikÅ¡miÅ¡kai užsitikrino naudÄ palÅ«kanų forma. IeÅ¡kovai tik dėl atsakovo pateiktų finansinių rekomendacijų sudarė rizikingus sandorius, kurie neatitiko jų finansinės padėties, tikslų bei žinių. FPRÄ® 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę šį įstatymÄ , privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Å iuo atveju atsakovo neteisėtais veiksmais padaryta žala ieÅ¡kovams pasireiÅ¡kė tiesioginiais nuostoliais, t. y. ieÅ¡kovų nuostolius sudaro atsakovui mokėtinų palÅ«kanų suma už suteiktÄ kreditÄ ir kitos sumos, kurių gali reikalauti atsakovas pagal sutartis. Atsakovo neteisėti veiksmai (netinkamai suteiktos investavimo rekomendacijos, aktyvus skatinimas ir įtaka įsigyti obligacijų) lėmė ieÅ¡kovų apsisprendimÄ sudaryti sutartis dėl obligacijų įsigijimo. Jeigu atsakovas bÅ«tų vykdęs jam nustatytus įpareigojimus ir nebÅ«tų atlikęs neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovai nebÅ«tų patyrę žalos, nes jie, žinodami visÄ rizikÄ (t. y. kad obligacijų vertė gali kristi; kad jiems bet kuriuo atveju reikės sumokėti palÅ«kanas už pasiimtÄ kreditÄ , kuris kelis kartus virÅ¡ijo investuotojų turto vertę; kad nesėkmės atveju palÅ«kanas, kurios skaičiuojamos nuo atsakovo suteikto neproporcingai didelio kredito, investuotojams reikės mokėti iÅ¡ nuosavų lėšų) ir tai, kad naudÄ Å¡iuo atveju gauna tik atsakovas, nebÅ«tų sudarę tokių rizikingų sandorių su atsakovu.

Taigi, iÅ¡imtinai atsakovo neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovams. Trečiasis asmuo R. K. ieÅ¡kinį palaikė. Atsakovas AB DNB bankas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovai pasirinko netinkamÄ savo teisių gynybos bÅ«dÄ . IeÅ¡kovai neginčija nei vienos su atsakovu sudarytos sutarties, todėl iÅ¡ Å¡ių susitarimų kylančios teisėtos pasekmės (pareiga mokėti palÅ«kanas) negali sudaryti ieÅ¡kovų nuostolių. Be to, neegzistuoja nei viena iÅ¡ atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Atsakovo manymu, analizuojant, ar tam tikri atsakovo veiksmai tariamai galėjo suklaidinti ieÅ¡kovus dėl jų pasirinktų investicijų, yra ne tiek svarbus kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovų, kaip neprofesionalaus investuotojo, statusas, bet tai, ar atsakovas tinkamai įvykdė tuo metu galiojusiuose teisės aktuose įtvirtintas pareigas, ir ar atsakovo suteiktos informacijos bÅ«tų pakakę bet kuriam neprofesionaliam investuotojui, atitinkančiam vidutinio protingo ir apdairaus asmens standartÄ . IeÅ¡kovai nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes.

Investicinių paslaugų teikimas ieškovams visiškai atitiko galiojusių teisės aktų reikalavimus. Nei VPRĮ nuostatos, nei vėliau į FPRĮ perkelta Finansinių priemonių rinkų direktyva (toliau – MiFID) nepanaikino savaime suprantamos kiekvieno protingo asmens pareigos skaityti pasirašomus dokumentus ir domėtis sudaromais sandoriais ir jų pasekmėmis. Net ir būdami neprofesionaliais investuotojais, vadovaujantis protingo ir apdairaus asmens standartu, ieškovai, pasirašydami ginčijamas sutartis dėl didelių sumų skolinimosi, turėjo itin atidžiai ir rūpestingai išsiaiškinti sudaromų sandorių esmę ir iš jų galinčias kilti rizikas.

Jei ieškovai, kaip jie teigia, neturėjo pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, nesuprato savo investicijų esmės ir galimos rizikos, jie, veikdami apdairiai, protingai ir rūpestingai, turėjo sutarčių nepasirašyti ir tariamai neaiškių įsipareigojimų neprisiimti. To nepadarę ieškovai veikė savo rizika. Atsakovo darbuotojai neteikė ieškovams investavimo rekomendacijų, kaip jos suprantamos FPRĮ. Ieškovams nebuvo siūlomi konkretūs finansinių priemonių sandoriai (obligacijų įsigijimas).

IeÅ¡kovai patys kreipėsi į atsakovÄ jau žinodami, kad ketina investuoti į obligacijas, apie tokiÄ galimybę sužinoję iÅ¡ kitų asmenų, Å¡is sandoris nebuvo jiems pateikiamas kaip tinkamas, o ieÅ¡kovas V. T., atsisakęs suteikti informacijÄ apie save, vadovaujantis FPRÄ® 22 straipsnio 9 dalies nuostatomis buvo įspėtas, kad atsakovas negalės nustatyti jam tinkamiausio finansinio instrumento. IeÅ¡kovai nepagrįstai sutapatina obligacijų reklamÄ ir investavimo rekomendacijas, numatytas FPRÄ®.

Negalima bet kokios reklamos laikyti investavimo rekomendacija, nes reklama yra skirta ne asmeniÅ¡kai konkrečiam klientui, o neapibrėžtam asmenų ratui. Be to, obligacijų įsigijimo skolintomis lėšomis paslauga, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovai, apskritai nebuvo reklamuojama investuotojams. Galimybė įsigyti obligacijas iÅ¡ atsakovo pasiskolintomis lėšomis - skirtingai nei galimybė įsigyti obligacijas nuosavomis lėšomis - buvo pristatoma tik ribotam asmenų ratui. Atsakovas tinkamai laikėsi teisės aktų reikalavimų - ieÅ¡kovams iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ Ä¯sigyti obligacijų, surinko informacijÄ apie ieÅ¡kovus (kiek jie patys jÄ sutiko atskleisti) ir pateikė jiems informacijÄ apie galimas investavimo rizikas (taip pat ir apie tai, kad obligacijų prieaugio gali nebÅ«ti, todėl ieÅ¡kovams teks iÅ¡ asmeninių lėšų sumokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si kreditu).

Net ir žinodami, jog gali tekti sumokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si kreditu iÅ¡ asmeninių lėšų, ieÅ¡kovai, veikdami iÅ¡imtinai savo rizika, apsisprendė investuoti. Investuojant galimybė uždirbti yra neiÅ¡vengiamai susijusi su rizika patirti nuostolių, ir Å¡iÄ galimybę ir rizikÄ prisiima investuotojas, t. y. klientas, o ne bankas. Nagrinėjamu atveju, palÅ«kanos už atsakovo paskolintas lėšas yra atlyginimas už naudojimÄ si banko pinigais, kurių pagrindu klientai „pirko“ galimybę investuoti ir uždirbti pelnÄ .

Atėmus atsakovui mokėtinas palÅ«kanas, visa nauda iÅ¡ investicijų (kuri sėkmės atveju galėjo bÅ«ti gerokai didesnė nei bankui mokėtinos palÅ«kanos) tenka klientams, todėl nėra jokio pagrindo laikyti tokius sandorius neteisingais ar nesÄ Å¾iningais klientų atžvilgiu. Tai, kad ieÅ¡kovų investicijos dėl rinkos nuosmukio nebuvo sėkmingos, sÄ lygojo iÅ¡oriniai veiksniai, už kuriuos atsakovas negali bÅ«ti atsakingas. Atsakovas įvykdė savo pareigÄ surinkti informacijÄ apie ieÅ¡kovus ir jÄ Ä¯vertinti pagal taikytinus tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus.

IeÅ¡kovų teiginiai neva atsakovo darbuotojai buvo skatinami parduoti kuo daugiau obligacijų, neatitinka tikrovės. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovų teiginiu, kad nesuteikė jiems reikiamos informacijos apie su obligacijomis susijusias rizikas. Nurodė, kad ieÅ¡kovai, pasiraÅ¡ydami obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis, patvirtino, kad susipažino su atitinkamos obligacijų programos baziniu prospektu, kurio neatskiriama dalis yra galutinės sÄ lygos, ir nuoroda į kurį yra duodama visuose banko platinamuose reklaminiuose lankstinukuose, tuo tarpu nei prospekte, nei galutinėse sÄ lygose garantijų dėl obligacijų pelningumo nebuvo.

Atsakovas platino, o ieÅ¡kovai įsigijo ne StrategijÄ , kaip teigia ieÅ¡kovai, o vertybinius popierius - obligacijas. Å ie vertybiniai popieriai (obligacijos) buvo susieti su akcijų indeksais (konkretÅ«s akcijų indeksai Galutinėse sÄ lygose), t. y. obligacijų prieaugis iÅ¡imtinai priklausė nuo akcijų rinkų kilimo, o konkrečiai buvo skaičiuojamas pagal susiejimo indekso pokytį ir investavimo koeficientÄ (taip pat nurodyto Galutinėse sÄ lygose). Apie rizikÄ neuždirbti ieÅ¡kovai buvo informuoti tiek individulių susitikimų metu, tiek Baziniais prospektais.

Investuotojai galėjo įsigyti atsakovo leidžiamas obligacijas susietas su akcijų indeksais trimis būdais:

1) savomis lėšomis;

2) savomis bei skolintomis lėšomis;

3) skolintomis lėšomis įkeičiant nekilnojamÄ jį turtÄ . Apie kiekvienÄ obligacijų įsigijimo bÅ«dÄ ir apie rizikas buvo aiÅ¡kinama individualių susitikimų metu. IeÅ¡kovų pareiga mokėti palÅ«kanas už imamÄ kreditÄ yra aiÅ¡kiai įtvirtinta su atsakovu pasiraÅ¡ytose Skolinimo sutartyse. Kreditavimo santykiams ir iÅ¡ jų kylančiai rizikai suprasti nereikia jokių specialių žinių ar patirties - kiekvienam vidutiniam vartotojui yra akivaizdu, kad už suteiktÄ kreditÄ yra mokamos palÅ«kanos.

Skolinimo sutarčių 6.1. punkto trečioje pastraipoje taip pat nurodoma, kad „jeigu Kliento Bankui mokėtina suma yra didesnė, tai Klientas ne vėliau kaip Kredito grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigoja sumokėti Bankui trÅ«kstamÄ sumÄ â€œ. Jau vien iÅ¡ Å¡ių Skolinimo sutarties nuostatų kiekvienam vidutiniam vartotojui turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku, kad susiklosčius nepalankiam scenarijui ir obligacijoms neuždirbus prieaugio, ieÅ¡kovams gali tekti padengti įsiskolinimÄ atsakovui, t. y. palÅ«kanas, iÅ¡ nuosavų lėšų.

Be to, tai, kad Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje yra reglamentuojami tie atvejai, kai kliento bankui mokėtina suma yra didesnė nei banko mokėtina suma už iÅ¡perkamas obligacijas, taip pat akivaizdžiai rodo, jog iÅ¡pirkus obligacijas nebÅ«tinai bus gautas prieaugis, kuris padengs pagal Skolinimo sutartį mokėtinas palÅ«kanas. Visos su įsigyjamomis obligacijomis susijusios aplinkybės taip pat buvo aptariamos individualių ieÅ¡kovų ir atsakovo darbuotojų susitikimų metu. IeÅ¡kovai susipažinimÄ su obligacijų prospektu patvirtino pasiraÅ¡ydami obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis.

Obligacijų prospektai, be kita ko, buvo paskelbti Vertybinių popierių komisijos tinklalapio dalyje „Patvirtinti prospektai“ bei atsakovo interneto puslapyje, o tai visiÅ¡kai atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Atsakovo pareiga suteikti investuotojams informacijÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip pareiga įsitikinti, kad konkretus investuotojas jÄ suprato. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovų minimo interesų konflikto nebuvo. IeÅ¡kovai nenurodė, kaip ir kuo pasireiÅ¡kė interesų konfliktas, t. y. nenurodo nei kokie buvo atsakovo ir ieÅ¡kovų interesai, nei kaip atsakovo interesai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovų interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo AB DNB banko ieÅ¡kovui G. K. 392 599,28 Lt nuostolių atlyginimo ir 13 281 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovui V. T. - 61 048,25 Lt nuostolių atlyginimo ir 7 186 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas ieÅ¡kovų pasirinktÄ teisių gynybos bÅ«dÄ pripažino tinkamu, kadangi net ir nesant pareikÅ¡to reikalavimo dėl sandorio negaliojimo, ieÅ¡kovai turi teisę siekti žalos atlyginimo pagal deliktinės atsakomybės taisykles.

Taip pat, teismo manymu, ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas reikalavimas dėl prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo teismo sprendimu nėra tinkamas, kadangi CK 6.131 straipsnis aiÅ¡kiai nustato įskaitymo tvarkÄ , t. y. kad yra bÅ«tinas galiojantis prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, tačiau tai niekaip neriboja ieÅ¡kovo teisės, esant palankiam teismo sprendimui, patiems įskaityti reikalavimus įstatyme nustatyta tvarka, apie tai praneÅ¡ant atsakovui. Teismas taip pat įvertino tai, kad reikalavimas dėl prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo ieÅ¡kovo G.

K. atveju negali bÅ«ti tenkinamas ir nesant galimybės vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, ar atsakovas turi prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį reikalavimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, kurį praÅ¡oma įskaityti. Teismas, atsižvelgdamas į finansų maklerio įmonei įstatymu keliamus reikalavimus, t. y. bendro pobÅ«džio pareigÄ veikti sÄ Å¾iningai klientų interesais, rÅ«pestingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sÄ lygomis, siekti gauti iÅ¡ savo klientų informacijÄ apie jų finansinę bÅ«klę, investavimo patirtį ir pageidaujamų paslaugų tikslus, klientui pakankamai atskleisti atitinkamÄ esminę informacijÄ sandoriuose su savo klientais, kurios pagrindu investuotojas galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir priimti jo investavimo tikslus atitinkantį investicinį sprendimÄ , ir tokiÄ informacijÄ pateikti pakankamai iÅ¡ anksto, t. y. kad bÅ«tų pakankamai laiko investuotojui susipažinti su informacija, tam, kad jos pagrindu jis galėtų priimti investicinį sprendimÄ (anksčiau galiojančio VPRÄ® 24 str, Å¡iuo metu galiojančio FPRÄ® 22 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. A492-1746/2012), padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, teikdamas investicines paslaugas ieÅ¡kovams, pažeidė teisės aktuose jam nustatytas pareigas, t. y. veikė interesų konflikto sÄ lygomis, apie tai tinkamai neinformuodamas ieÅ¡kovų, nesuteikė ieÅ¡kovams visos reikiamos informacijos, kurios pagrindu ieÅ¡kovai galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus ir (ieÅ¡kovo G.

K. atžvilgiu) nesurinko informacijos apie investuotojo finansinę bÅ«klę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis, ir suteikė investavimo rekomendacijÄ neįsitikinęs siÅ«lomos finansinės priemonės tinkamumu ieÅ¡kovui. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovams kilusios žalos (iÅ¡laidų palÅ«kanų forma, kurių ieÅ¡kovai nebÅ«tų turėję, jei atsakovas bÅ«tų tinkamai vykdęs jam pagal įstatymÄ tenkančias pareigas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Apeliantas nesutinka su teismo taikytu teisės gynimo bÅ«du nurodydamas, jog teismas netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių sandorių / sutarčių galiojimÄ , privalomumÄ , nuginčijimÄ , rizikos sutarties ypatumus ir iÅ¡ to kylančių pasekmių nuostatų.

Pasak jo, nenuginčijus sandorių, kurių pagrindu praÅ¡oma atlyginti nuostolius, ieÅ¡kovų reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo negali bÅ«ti tenkinami. Teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovai patyrė iÅ¡laidas dėl sandorių (t. y. sumokėjo paskolos palÅ«kanas), kai byloje nėra įrodymo, patvirtinančio, kad ieÅ¡kovas V. T. yra sumokėjęs minėtus 61 048,25 Lt paskolos palÅ«kanų, parodo, kad teismas grindė sprendimÄ akivaizdžiai neegzistuojančia faktine aplinkybe. Todėl neaiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas konstatavo minėtÄ aplinkybę.

Skirtingai nuo V. T., G. K. visiškai įvykdė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis, todėl jos pasibaigė jų įvykdymu, o naujos Kreditavimo sutartys įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos bei yra galiojančios. Sprendime nėra pateikta motyvų, kokiu būdu, kokio teisės akto pagrindu yra įmanomas deliktinės atsakomybės banko atžvilgiu taikymas. Jei ieškovai teigia, kad tokių sandorių nebūtų sudarę, jie juos turi ginčyti vadovaudamiesi CK numatytais sandorių nuginčijimo pagrindais.

IeÅ¡kovai privalėjo įrodyti savo teiginių apie tariamai banko garantuotÄ SASO prieaugį pagrįstumÄ , tačiau to nepadarė. Todėl neįrodžius Å¡io pradinio iÅ¡eities / atspirties taÅ¡ko, tolesni ieÅ¡kovų argumentai dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų iÅ¡ esmės nereikÅ¡mingi, nes niekaip neįrodo / nepagrindžia tariamo SASO prieaugio ieÅ¡kovams garantijų, o tuo pačių – tariamai pažeistų privačių ieÅ¡kovų interesų. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino arba netaikė teisės normų, reglamentuojančių sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bÅ«tinumÄ , nes, jei bankas SASO prieaugio negarantavo, o ieÅ¡kovai tariamai klydo dėl to, tai tariamo suklydimo įtakoje sudarytos sutartys turėjo bÅ«ti ginčijamos teismine tvarka, tačiau ieÅ¡kovai to nedarė.

Nei ieÅ¡kovai, nei teismas nepaneigė, kad iÅ¡ investavimo į SASO buvo įmanoma uždirbti, tačiau teismas visiÅ¡kai neanalizavo tos situacijos, jei nebÅ«tų įvykusi pasaulinė ekonominė finansų krizė. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad bankas neįvykdė pareigos pakankamai iÅ¡ anksto pateikti klientui visÄ reikalingÄ informacijÄ . Sprendime nėra pateikiama „pakankamai iÅ¡ anksto“ apibrėžimo kriterijų, detalizacijos ar kaip nors kitaip neatskleidžiamas Å¡ios sÄ vokos turinys, todėl negalima suprasti, koks terminas, teismo nuomone, turėtų bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas nagrinėjamos bylos kontekste.

Teismas padarė klaidingÄ prielaidÄ , kad ieÅ¡kovai susipažino su baziniu prospektu tik sutarčių pasiraÅ¡ymo dienÄ , netinkamai aiÅ¡kindamas Obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių 1.13 punkto tekstÄ . Byloje nėra ginčo, kad sutarčių pasiraÅ¡ymo dienÄ ieÅ¡kovams Bazinis prospektas nebuvo įteiktas į rankas, nes jie, pasiraÅ¡ydami nurodytÄ sutarties punktÄ patvirtino, kad su Baziniu prospektu susipažino iki sutarčių pasiraÅ¡ymo. IeÅ¡kovai turėjo pakankamai laiko susipažinti su Baziniu prospektu, kadangi nuo pirmojo apsilankymo banke dėl SASO įsigijimo iki sutarčių pasiraÅ¡ymo praėjo savaitės ar net mėnesiai (nuo 13 iki 61 dienos).

Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad ir sudarius Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartis, ieÅ¡kovai turėjo po 45 dienas hipotekos sandoriams sudaryti ir per šį terminÄ dar kartÄ susipažinti su Baziniu prospektu, Galutinėmis sÄ lygomis. Apeliantas nurodo, kad teismas nepakankamai tiksliai įvertino ieÅ¡kovo V. T. atsisakymo suteikti bankui informacijÄ apie savo žinias, investavimo patirtį, tikslus, pasekmes, kadangi toks atsisakymas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad investuotojas yra įsitikinęs, kad savarankiÅ¡kai gali įvertinti planuojamas investicijas ir suprasti rizikas.

Neteisinga, kad asmeniui savarankiÅ¡kai priėmus investicinius sprendimus, jų neigiamas pasekmes turi prisiimti bankas. Sprendime nenurodyta, kokį konkretų informacijos pateikimo bÅ«dÄ teismas laiko „sistemiÅ¡ku informacijos pateikimu“. Apelianto įsitikinimu, informacijÄ bankas klientui turi pateikti aiÅ¡kiai ir suprantamai ir šį reikalavimÄ bankas tinkamai įvykdė. Investavimo į SASO su skolintomis lėšomis rizika buvo labai aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleista dviejuose dokumentuose, t. y. Baziniame prospekte, taip pat Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse.

Nuostolių paskaičiavimo principas yra paprastas. Žinant paskolos sumÄ bei paskolos palÅ«kanų normÄ galima ir bÅ«davo paskaičiuojama tiksli / konkreti paskolos palÅ«kanų suma dar iki klientas pasiraÅ¡ydavo sutartį, t. y. neprofesionalus investuotojas iÅ¡ anksto žinojo, kokia konkrečia suma rizikuoja, jei SASO neuždirbs prieaugio, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima iÅ¡skaičiuoti paskolos palÅ«kanas. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad bankas nepateikė finansinės priemonės sudedamųjų dalių apraÅ¡ymo ir paaiÅ¡kinimo, kaip tai yra numatyta Komisijos patvirtintų Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 36 p.Teismas nepagrįstai sprendimÄ grindžia Komisijos iÅ¡vada, kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo.

Komisijos iÅ¡vada yra parengta ne pagal byloje esančius duomenis, tačiau pagal institucijos atliktÄ tyrimÄ , kuriame nebuvo tiriamos sandorių su ieÅ¡kovais sudarymo aplinkybės. Be to, Komisijos sprendimas, kurio pagrindu yra parengta iÅ¡vada, t. y. visa jo motyvuojamoji dalis, kuria konstatuoti pažeidimai, buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo    2012-11-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. A552-2377/2012. Todėl nagrinėjamoje byloje Komisijos sprendimo iÅ¡vadomis, kurios buvo perraÅ¡ytos į Komisijos iÅ¡vadÄ byloje, negalėjo bÅ«ti vadovaujamasi kaip neteisėtomis ir nepagrįstomis.

Teismas konstatavo, kad bankas neįrodė, jog V. M. iÅ¡ viso buvo susitikusi su ieÅ¡kovu G. K., nes ieÅ¡kovas tiesiog jos nepamena, tačiau tokia teismo iÅ¡vada yra absoliučiai klaidinga, prieÅ¡taraujanti byloje esantiems įrodymams. Pati V. M. teisme paliudijo, kad 2007 m. buvo susitikusi su Å¡iuo asmeniu, ji savo ranka pildė finansų testÄ , banko pagalbinėje medžiagoje, kurios teismas neminėjo sprendime, nurodyti Å¡ios banko darbuotojos kontaktai. IeÅ¡kovai nepaneigė aplinkybių, kad buvo susitikęs banke su V.

M., o teismas suklydo nusprendęs, kad jie nebuvo susitikę. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad V. M. jam nesuteikė jokios informacijos, susijusios su SASO. Taigi teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su Finansinio testo užpildymu, informacijos pateikimu, liudytojų parodymais, patvirtinančiais aplinkybes apie susitikimus su ieÅ¡kovais bei jiems suteiktÄ informacijÄ apie įsigijamÄ finansinę priemonę. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad bankas pažeidė Taisyklių 6.2 punkto reikalavimus, ir tuo pačiu ignoravo tų pačių Taisyklių 35 punkto nuostatas, kuriose reglamentuojamas konkrečiai su prospektu susijusios informacijos pateikimas.

Apeliantas nesupranta, kodėl teismas, konstatuodamas, kad ieškovui V. T. galėjo būti neaišku, kokios paskolos palūkanos buvo numatytos Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyje, todėl neva jis galėjo suklysti, vadovavosi Komisijos išvada, nors nurodytos sutarties 1.3 punkte aiškiai įrašyta metinė paskolos palūkanų norma, tai patvirtina, kad teismas neįvertino ir nepatikrino nagrinėjamos bylos aplinkybių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas V. T. būtų prašęs banko darbuotojos B.

A. iÅ¡sineÅ¡ti sutarčių projektus namo susipažinti, pasikonsultuoti su kitais asmenimis. Tokios aplinkybės nenurodė ir pats ieÅ¡kovas. Todėl teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, pasirašęs dvi sutartis susipažinimo su jomis dienÄ , neva pažeidė nenurodomus teisės aktus. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismo taikytas teisinės gynybos bÅ«das yra tinkamas, teisėtas ir pagrįstas.

Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad bankas tinkamai neinformavo ieÅ¡kovų, taip pat, kad bankas netinkamai pateikė finansinės priemonės sudedamųjų dalių apraÅ¡ymÄ ir paaiÅ¡kinimÄ , kaip sudedamųjų dalių sÄ veika padidina bendrÄ galutinę rizikÄ . IeÅ¡kovų manymu, teismas tinkamai nustatė civilinės atsakomybės sÄ lygas, vertino įrodymus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas G. K. 2007-05-02 su atsakovu sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2007.05.02/2400/01, kuria ieÅ¡kovui bankas suteikė 1 500 000 Lt kreditÄ apmokėti 15 000 vnt. trumpalaikių su akcijomis susietų obligacijų, obligacijų kaina 1 500 000 Lt, jų iÅ¡pirkimo data – 2008-11-04, o ieÅ¡kovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grÄ Å¾inti bankui kreditÄ bei sumokėti 1.3 punkte nustatyto dydžio palÅ«kanas (4,95 proc.). Prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui atsakovui buvo įkeistos obligacijos ir sutartyje nurodytas ieÅ¡kovui priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, žemės sklypas ir Å«kinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9-14).

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, kuria ieÅ¡kovas pasirašė 15 000 vnt. atsakovo platinamų trumpalaikių su akcijomis susietų obligacijų (t. 1, b. l. 15). 2007-05-04 ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr.2007.05.02/2400/4, kuria ieÅ¡kovui suteiktas 434 430,02 Eur (1 500 000 Lt) kreditas 15 000 vnt. su Pasaulio akcijomis susietoms obligacijos įsigyti, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2010-05-10. Prievolių pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymui užtikrinti atsakovui buvo įkeistos obligacijos ir jau minėtas ieÅ¡kovui priklausantis nekilnojamasis turtas (t. 1, b. l. 16-21).

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį, kuria ieÅ¡kovas pasirašė 15 000 vnt. atsakovo platinamų su Pasaulio akcijomis susietų obligacijų emisijos Nr. 20 obligacijų (t. 1, b. l. 22), o 2007-06-20 - sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr.2007.06.19/2400/1, kuria ieÅ¡kovui suteiktas 96 646,20 Eur (333 700 Lt) kreditas įsigyti 3337 vnt. su DowJones STOXX Select Dividend 30 indeksu susietų obligacijų, obligacijų iÅ¡pirkimo data – 2010-06-22.

Prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti atsakovui buvo įkeistos obligacijos ir jau minėtas ieÅ¡kovui priklausantis nekilnojamasis turtas (t. 1, b. l. 23-28, t. 3, b. l. 83). 2010-06-22 atsakovas su ieÅ¡kovu G. K. ir trečiuoju asmeniu R. K. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2010-94, kuria ieÅ¡kovui ir trečiajam asmeniui suteiktas 15 699,62 Eur kreditas apmokėti iki 2010-06-22 susikaupusioms palÅ«kanoms ir delspinigiams pagal 2007-06-20 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. 2007.06.19/2400/1 suteiktÄ kreditÄ , kuris buvo skirtas įsigyti su DowJones STOXX Selext Divident 30 indeksu susietoms obligacijoms.

Å iai sutarčiai užtikrinti taip pat buvo įkeistas G. K. ir R. K. priklausantis nekilnojamasis turtas (t. 1, b. l. 29-31). 2010-06-15 tarp Å¡io ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-2400-2010-85, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui suteiktas 64 720,59 Eur kreditas palÅ«kanų pagal Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2007 05 02/2400/4 (į bylÄ minėta sutartis nėra pateikta, tačiau dėl jos sudarymo byloje ginčo nėra). IeÅ¡kovas V. T. 2008-01-11 su atsakovu sudarė Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr.K-4200-2008-7, kuria ieÅ¡kovui suteiktas 115 791,20 Eur kreditas 1 160 vnt. atsakovo platinamų obligacijų įsigijimui.

Prievolių pagal sutartį įvykdymui užtikrinti atsakovui buvo įkeistos obligacijos ir ieÅ¡kovui priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 40 - 45). Tos pačios dienos obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartimi ieÅ¡kovas pasirašė 1 160 vnt. DnB NORD Kylančios Å¡alys – 9 obligacijų (t. 1, b. l. 46-47). 2011-01-31 iÅ¡pirkus obligacijas kreditas buvo padengtas, tačiau liko 17 477,49 Eur nesumokėtų palÅ«kanų. 2011-10-04 raÅ¡tu atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ apie pradėtÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto (t. 1, b. l. 51).

Byloje kilo ginčas, ar ieÅ¡kovams, kaip neprofesionaliems investuotojams, buvo tinkamai pateikta visa informacija, kurios pagrindu ieÅ¡kovai priėmė sprendimÄ investuoti skolintomis lėšomis ir ar jiems buvo atskleista rizika, kad tuo atveju, jei iÅ¡ obligacijų įsigijimo nebus pelno, kuris padengtų palÅ«kanas, neigiamas pasekmes patirs tik ieÅ¡kovai, ir dėl kokių konkrečių aplinkybių SASO gali neuždirbti pelno. Dėl teisių gynimo bÅ«do Apeliantas nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai pasirinko tinkamÄ teisminės gynybos bÅ«dÄ , t. y. deliktinės civilinės atsakomybės taikymÄ , o ne sudarytų sandorių / sutarčių ginčijimÄ pagal CK 1.78 straipsnio 2 dalį ar / ir kitas nuostatas, nors bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo Å¡alis siejo sutartiniai santykiai.

Pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų teisė savo nuožiÅ«ra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė deliktinės atsakomybės nuostatas, įtvirtintas Civiliniame kodekse (6.246-6.249 str., 6.263 str.) bei FPRÄ® 94 straipsnio 2 punktu, nustatančiu, kad asmenys, pažeidę šį įstatymÄ , privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , kadangi, kaip matyti iÅ¡ dėstomų reikalavimų, ieÅ¡kovai patirtus nuostolius kildina dėl iki sutarčių sudarymo banko padarytų teisės aktų pažeidimų, t. y. kad bankas neinformavo ieÅ¡kovų, jog veikia interesų konflikto sÄ lygomis; nesuteikė ieÅ¡kovams visos reikiamos informacijos, kurios pagrindu ieÅ¡kovai galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus; nesurinko informacijos apie ieÅ¡kovų finansinę bÅ«klę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jie siekia naudodamiesi investicinėmis paslaugomis ir suteikė investavimo rekomendacijas, neįsitikinęs siÅ«lomos finansinės priemonės tinkamu ir kt. (FPRÄ® 13, 21, 22, 24 str. numatytos pareigos), o ne iÅ¡ sudarytų sutarčių pažeidimų.

Tai, kad nurodytas teisės gynimo bÅ«das yra tinkamas, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas   2014-03-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad adekvatus investuotojų teisių gynimo bÅ«das yra reikalavimas atlyginti žalÄ , bÅ«tent toks bÅ«das leistų iÅ¡saugoti ir civilinės apyvartos stabilumÄ , paskirstyti nuostolius abiems Å¡alims priklausomai nuo kiekvienos iÅ¡ jų kaltės nuostolių atsiradimui, iÅ¡vengiant padėties, kai nevienareikÅ¡miÅ¡kai vertinamoje situacijoje nuostoliai teismo vienareikÅ¡miÅ¡kai priskiriami tik vienai konkrečiai Å¡aliai.

Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo Taigi, sprendžiant dėl ieÅ¡kovų reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos. Visų pirma turi bÅ«ti įvertintas finansų tarpininko, t. y. atsakovo, elgesys, o bÅ«tent, nustatyta, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinta, ar toks elgesys galėjo sÄ lygoti investuotojo nuostolius.Pažymėtina, kad pagal CK 6.38 straipsnio 2 dalį, jeigu vienai iÅ¡ Å¡alių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, Å¡i Å¡alis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

Didžioji dalis finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimų įtvirtinta vieÅ¡ojoje teisėje, konkrečiai – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004 m. balandžio 21 d. finansinių priemonių rinkų direktyvÄ Nr. 2004/39/EC (MiFID) įgyvendinančiajame FPRÄ® ir jo įgyvendinamuosiuose nacionalinės teisės aktuose. FPRÄ® 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kuriÄ finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobÅ«džio informacijÄ apie įmonės veiklÄ ir siÅ«lomas paslaugas, bÅ«tų teisinga, aiÅ¡ki ir neklaidinanti.

Reklaminio pobÅ«džio informacija turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atpažįstama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informacijÄ investuotojui, kuri reikalauja aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie galėtų suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali bÅ«ti pateikiama standartizuota forma.

Ä®gyvendindama nurodytus reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo pateikti informacijÄ apie:

1) įmonę ir jos teikiamas paslaugas;

2) finansines priemones ir siÅ«lomÄ investavimo strategijÄ , įskaitant konsultacijas ir įspėjimÄ apie rizikÄ , kuri bÅ«dinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones;

3) klientų pavedimų vykdymo vietas;

4) pavedimo vykdymo išlaidas ir kitus mokėjimus (FPRĮ 22 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012, sprendė, kad FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje, skaitomoje kartu su to paties straipsnio 4 dalies 2 punktu, įtvirtintas rizikų atskleidimo reikalavimas negali būti pripažintas visiškai nauju šio įstatymo 99 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pirmiau nurodytoje nuostatoje įtvirtintos pareigos finansų tarpininkai privalėjo laikytis ir iki FPRĮ įsigaliojimo, t. y. atsižvelgiant į investuotojo interesų apsaugos bei kitus teisėkūros subjektų siektus tikslus, VPRĮ 24 straipsnio 3 dalies 5 punkte (2001 m. gruodžio 17 d.

įstatymo Nr. IX 655 redakcija) įtvirtinta tarpininko (investicinės įmonės) bendro pobÅ«džio pareiga pakankamai atskleisti su klientu susijusiÄ ir jam reikalingÄ informacijÄ , taip pat sÄ Å¾iningai veikti klientų interesais (VPRÄ® 24 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2001 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. IX 655 redakcija), suponavo reikalavimÄ pateikti klientui ir tokiÄ informacijÄ , kurios pagrindu investuotojas galėtų priimti jo investavimo tikslus atitinkantį investicinį sprendimÄ (plačiÄ ja prasme), taip pat pareigÄ pakankamai atskleisti atitinkamai investavimo paslaugai ar finansinei priemonei bÅ«dingÄ rizikÄ .Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes finansų rinkų teisės normų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo pareigos atskleisti informacijÄ vykdymo tinkamumÄ iki sandorių sudarymo ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡i pareiga nebuvo vykdoma tinkamai, taip pat, kad atsakovas, teikdamas investicines paslaugas ieÅ¡kovams, pažeidė teisės aktuose jam nustatytas pareigas, t. y. veikė interesų konflikto sÄ lygomis, apie tai tinkamai neinformuodamas ieÅ¡kovų, nesuteikė ieÅ¡kovams visos reikiamos informacijos, kurios pagrindu ieÅ¡kovai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, ir (ieÅ¡kovo G.

K. atžvilgiu) nesurinko informacijos apie investuotojo finansinę bÅ«klę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis, ir suteikė investavimo rekomendacijÄ , neįsitikinęs siÅ«lomos finansinės priemonės tinkamumu ieÅ¡kovui. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai tyrė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su atsakovui priklausančių pareigų vykdymu, jas pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija, nesant pateiktų juos paneigiančių argumentų, jų neatkartoja ir dėl jų plačiau nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiÅ¡kai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).

Tačiau nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotojus yra pakankamai esmingas, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės jam taikymo masto. IeÅ¡kovai įrodinėjo, kad atsakovui pažeidus įstatyme numatytas pareigas jie patyrė žalos, kuri pasireiÅ¡kė mokėtinomis atsakovui palÅ«kanomis už kredito, skirto obligacijoms iÅ¡pirkti, panaudojimÄ . Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovams pareiga mokėti palÅ«kanas buvo numatyta Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių bei Kredito sutarčių pagrindu, kadangi jie įsigijo iÅ¡ banko obligacijų skolintomis lėšomis, tai reiÅ¡kia, kad bankas ieÅ¡kovams suteikė kreditÄ , kurį ieÅ¡kovai įsipareigojo grÄ Å¾inti, taip pat mokėti palÅ«kanas įskaitymo bÅ«du.

Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių 1.1 punkte, apibrėžiančiame sutarties objektÄ , yra numatyta, kad bankas įsipareigoja suteikti klientams kreditÄ atitinkamo kiekio obligacijoms apmokėti, o klientai įsipareigoja sutartyse nustatyta tvarka grÄ Å¾inti bankui kreditÄ bei sumokėti nustatyto dydžio palÅ«kanas. Sutarčių 5.1 punkte susitarta, kad klientas įsipareigoja sumokėti bankui Å¡ių sutarčių 1.3 punkte nustatyto dydžio palÅ«kanas nuo visos negrÄ Å¾intos bankui kredito dalies.

PalÅ«kanos pradedamos skaičiuoti nuo kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki atitinkamos kredito sumos grÄ Å¾inimo bankui dienos. Priskaičiuotos palÅ«kanos bankui sumokamos 4.1 punkte nurodytÄ atitinkamos kredito sumos grÄ Å¾inimo dienÄ , Å¡ių sutarčių 6 punkte nustatyta tvarka (5.2 p.). Kreditas grÄ Å¾inamas, palÅ«kanos ir kitos pagal sutartį mokėtinos sumos sumokamos banko ir kliento prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių įsipareigojimų įskaitymo bÅ«du, t. y. įskaitomas kliento įsipareigojimas grÄ Å¾inti kreditÄ , sumokėti palÅ«kanas ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas už banko įsipareigojimÄ sumokėti klientui už iÅ¡perkamas obligacijas (6.1 p.).

Toliau tame pačiame punkte yra detalizuojama, kad, jeigu įskaičius Å¡alių tarpusavio įsipareigojimus, banko klientui mokėtina suma yra didesnė, tai bankas likutį nedelsiant perveda į kliento atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , o jeigu kliento bankui mokėtina suma yra didesnė, tai klientas ne vėliau kaip kredito grÄ Å¾inimo dienÄ Ä¯sipareigoja sumokėti bankui trÅ«kstamÄ sumÄ . Sutarčių 4.4-4.5 punktuose numatyta, kad klientas turi teisę grÄ Å¾inti kreditÄ tiek iÅ¡ lėšų, gautų pardavus obligacijas bankui, tiek iÅ¡ kitų kliento lėšų.

Taigi, kaip matyti iš šalių sudarytų sutarčių, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tarp jų kredito ir palūkanų mokėjimo tvarkos. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje yra pateikiama sutarties samprata - tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principÄ (CK 6.156 str.) civilinės apyvartos dalyviai (iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sÄ lygomis jÄ sudaryti (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.).

Ieškovai nenuginčijo tos aplinkybės, kad prieš sudarant ginčo sutartis, jie turėjo laiko su jomis susipažinti, taip pat nepaneigė fakto, kad dėl sudaromų sandorių jie turėjo galimybę pasikonsultuoti su šios srities profesionalais. Bylos duomenys patvirtina, kad sutarčių sudarymas vyko keliais etapais, t. y. pirmiausia turėjo būti atliktas ieškovams priklausančio turto vertinimas, nes tik nustačius, kokia yra turto vertė, atsakovas galėjo pasiūlyti konkretų kiekį įsigyjamų obligacijų ir tuo pagrindu sudaryti sutartis, tada turėjo būti sudaryti hipotekos sandoriai, kuriais būtų įkeistas nekilnojamasis turtas, ir tik atlikus šias procedūras, galėjo būti sudaromos ginčo sutartys.

Visiems Å¡iems veiksmams buvo skirta pakankamai laiko, tačiau ieÅ¡kovai, nors ir nebÅ«dami profesionalÅ«s investuotojai (G. K. investavimo patirties iÅ¡ viso neturėjo iki net 3 ginčo sandorių sudarymo, o V. T. – tokios patirties turėjo), tačiau turėdami verslo patirties, nebuvo tiek atidÅ«s ir rÅ«pestingi, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų visas sudaromiems sandoriams reikÅ¡mingas aplinkybes, kurios galėjo turėti lemiamos įtakos priimant tokius investicinius sprendimus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors vienas iÅ¡ ieÅ¡kovų argumentų, reikalaujant nuostolių atlyginimo, yra tai, kad atsakovo darbuotojai juos įtikino dėl ginčo sandorių sudarymo, tačiau į bylÄ nėra pateikta duomenų, kad tokius sandorius ar atskiras jų sÄ lygas ieÅ¡kovai bÅ«tų ginčiję ar su jomis nesutikę.

Vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad dėl žalos atsiradimo yra tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovo kaltės, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovų patirtus nuostolius sumažinti per pusę (50 proc.) ir atitinkamai tokiu laipsniu sumažinti atsakovo atsakomybės laipsnį, kadangi kiekvienos iÅ¡ Å¡alių padaryti pažeidimai pagal sunkumÄ vertintini labai panaÅ¡iai, nors ir yra skirtingo pobÅ«džio.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iÅ¡ dalies netinkamai taikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinės civilinės atsakomybės taikymÄ (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi perskirstomos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme.

Sumažinus patenkintus ieÅ¡kinio reikalavimus 50 proc., ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos taip pat mažintinos per pusę, t. y. ieÅ¡kovui G. K. iÅ¡ atsakovo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos mažintinos nuo 13 281 Lt iki 6 641 Lt, o ieÅ¡kovui V. T. – nuo 7 186 Lt iki 3 593 Lt (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys yra patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo valstybei priteistos paÅ¡to iÅ¡laidos taip pat mažintinos per pusę, t. y. iki 55 Lt (CPK 96 str.).Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 8 536,48 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (t. 6, b. l.

97) ir 4 840 Lt iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ (t. 6, b. l. 128), todėl iÅ¡ dalies tenkinus apeliacinį skundÄ , yra pagrindas priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, Å¡iuo atveju – 50 proc. (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteistina 4 268 Lt žyminio mokesčio ir 2 420 Lt iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ , nenustačius, kad toks dydis prieÅ¡tarauja CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytiems kriterijams bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ pakeisti, jį iÅ¡dėstant taip: Priteisti iÅ¡ AB DNB banko, j. a. k. 112029270, ieÅ¡kovui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 196 299,64 Lt nuostolių atlyginimo, 6 641 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ AB DNB banko ieÅ¡kovui V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 524,13 Lt nuostolių atlyginimo, 3 593 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ AB DNB banko 55 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš G. K. ir V. T. AB DNB bankui lygiomis dalimis 6 688 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. TeisėjosRasa Gudžiūnienė Danguolė Martinavičienė Danutė Milašienė