2020-09-16 Nr. AB-17249-3-61-3-03337-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2144-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03337-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja A. K. 2018 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. Pl-80 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjos nuomone, tarnybinė nuobauda – pastaba jai skirta nepagrįstai. Ji paaiškino, kad viešąjį pirkimą, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Departamentas) siekiant pasirengti 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) (toliau – ir Reglamentas) įgyvendinimui, organizavo darbuotojas, kuris anksčiau nėra vykdęs panašaus turinio paslaugų pirkimų, tokių paslaugų pirkime nėra susiklosčiusios praktikos, rinkoje siūlomos paslaugos yra labai diferencijuotos.

Atliekant panašių vykusių pirkimų analizę, buvo identifikuotas vienas iš tiekėjų – mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Conversio“. Viešųjų pirkimų tarnyba 2018 m. liepos 19 d. rašte Nr. 4S-973 konstatavo, kad Departamento sutartis su MB „Conversio“ buvo sudaryta pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau šis pažeidimas buvo nežymus, t. y. Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97 (toliau – ir Pirkimų tvarkos aprašas), 21.2.1 papunktyje nurodyta maksimali pirkimo sutarties vertė, kai pirkimas vykdomas neskelbiamos apklausos būdu, – 10 000 Eur be PVM (12 100 Eur su PVM), buvo viršyta tik 0,01 Eur.

Pareiškėja teigė, kad toks pažeidimas laikytinas mažareikšmiu (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 25 d.). Ginčo viešojo pirkimo atveju iš esmės buvo laikomasi skaidrumo ir vienodo požiūrio principų, todėl Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatos nebuvo pažeistos. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendaciją, sutartis su MB „Conversio“ buvo nutraukta nuo 2018 m. liepos 27 d. Minėta sutartis faktiškai nebuvo pradėta vykdyti, valstybės biudžeto lėšos nebuvo panaudotos.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, kaip Departamento vadovė, nedelsiant reagavo į nustatytą viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimą, ji nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – ir Ministerija), nei Departamentui, nei pasitikėjimui valstybės tarnautojais ar valstybės tarnyba. Atsakovas Įsakyme nurodė, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, taigi, atsakovas iš esmės pripažino, jog pareiškėjos veiksmuose nebuvo jokios tyčios.

3. Pareiškėjos vertinimu, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. A1-850 patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.12 ir 7.15 papunkčių nuostatos, kurias ji neva pažeidė, nustato tik bendro pobūdžio pareigas. Šiuo atveju padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir ne esminis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja pažeidė šias pareigas, t. y. neužtikrino racionalaus ir taupaus lėšų ir turto naudojimo, veiksmingos vidaus kontrolės ir nevykdė Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme jai nustatytų pareigų. Pabrėžta, kad ginčo viešąjį pirkimą vykdė ne pareiškėja. Pareiškėjai anksčiau nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos, ji nėra gavusi priekaištų ar pastabų dėl darbo kokybės. Pareiškėja įsitikinusi, kad jai paskirta tarnybinė nuobauda neatitinka tarnybinių nuobaudų tikslingumo, veiksmingumo ir protingumo kriterijų, priimant Įsakymą nebuvo atsižvelgta į jos aktyvius veiksmus nedelsiant nutraukiant sutartį su MB „Conversio“, aplinkybę, kad valstybės biudžetui nebuvo padaryta žala, ir kitas minėtas aplinkybes.

4. Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas apžvelgė Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. liepos 12 d. neplaninio ribotos apimties vidaus audito ataskaitoje Nr. A7-20 (toliau – ir Audito ataskaita) nustatytas aplinkybes (be kita ko, kad Departamentas pirko paslaugas, kurių įkainiai galbūt buvo užaukštinti), tarnybinio nusižengimo tyrimo eigą. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad Pareigybės aprašymo 7.1, 7.12 ir 7.15 papunkčiuose įtvirtintos bendrojo pobūdžio pareigos, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti paminėtų pareigų pažeidimą. Pažymėjo, kad pareiškėja yra biudžetinės įstaigos vadovė, todėl ji turėjo vykdyti Biudžetinių įstaigų įstatyme išvardytas biudžetinės įstaigos vadovo pareigas (Pareigybės aprašymo 7.1 p.). Pareiškėja žinojo arba turėjo žinoti, kad, vykdydama įstaigos vidaus kontrolę, turėjo užtikrinti ir Viešųjų pirkimų įstatymo procedūrų įstaigoje vykdymo teisėtumą (Pareigybės aprašymo 7.12 p.). Pareiškėja turėjo domėtis pirkimo procedūromis ir nustatyti, kad pirkimas neatitinka mažos vertės pirkimo sąlygų, nes jame nurodyta vertė viršija 10 000 Eur be PVM, todėl negalima atlikti pirkimo neskelbiamos apklausos būdu, o atlikus tokį pirkimą, buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatos, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai ir neužtikrintas to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslas (pirkimas, atliekamas neskelbiant viešai, apriboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime ir teikti pasiūlymus). Tikėtina, kad, paskelbus pirkimą, būtų buvusi pasiūlyta mažesnė kaina. Pareiškėja, siekdama užtikrinti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų laikymąsi (Pareigybės aprašymo 7.15 p.), sudarydama sutartį su MB „Conversio“ turėjo žinoti, kad pirkimas atliktas neužtikrinant mažos vertės pirkimo reikalavimų. Pareiškėjai, kaip Departamento vadovei, taikytinas aukštesnis atsakomybės laipsnis už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, planavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę bei teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos vertinimu, kad padaryti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų pažeidimai nėra esminiai, kadangi šiuo atveju buvo pažeistos imperatyvios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, dėl ko nutraukta viešųjų pirkimų metu sudaryta sutartis. Atsakovo teigimu, skunde minimos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies nuostatos nėra reikšmingos kilusiam ginčui, kadangi jos nereguliuoja valstybės tarnautojų atsakomybės. Valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės), kuriuose mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas neminimas. Atsakovas nepritarė ir pareiškėjos pozicijai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatos nebuvo pažeistos, kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba tikrinimo metu nustatė, kad Departamentas pirkimą neskelbiamos apklausos būdu įvykdė neteisėtai. Pirkimo sutarties vertė viršijo Pirkimų tvarkos aprašo 21.2.1 papunktyje nurodytą maksimalią vertę, nors ir minimaliai. Dėl tokio pažeidimo Departamentas neteisėtai viešai nepaskelbė apie pirkimą ir nesudarė galimybių jame dalyvauti visiems norintiems tiekėjams. Atsakovas pabrėžė, kad, nutraukus ginčo sutartį, valstybės biudžeto lėšos nebuvo panaudotos tik todėl, kad Ministerija 2018 m. birželio 27 d. raštu Nr. (1.1.11-75)SD-3675 nurodė neatlikti jokių mokėjimo pavedimų, susijusių su Reglamento įgyvendinimu. Be to, dėl pažeistų teisės aktų reikalavimų pirkimas galėjo įvykti neskaidriai, jame negalėjo dalyvauti visi norintieji. Ši situacija sulaukė didelio visuomenės ir spaudos susidomėjimo, be kita ko, tvirtinant, kad Departamentas viešuosius pirkimus vykdė neskaidriai, tokiu būdu buvo sumenkintas Departamento, kartu ir Ministerijos, autoritetas, pasitikėjimas šiomis valstybės institucijomis bei jų tarnautojais (darbuotojais), valstybė ir minėtos jos institucijos patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip neesminis, formalus ar mažareikšmis.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu tenkino pareiškėjos A. K. skundą, t. y. panaikino socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. P1-80.

8. Teismas nustatė, kad, remdamasis Audito ataskaita, socialinės apsaugos ir darbo ministras 2018 m. liepos 12 d. rezoliucija įpareigojo socialinės apsaugos ir darbo viceministrę organizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą, o 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-367 buvo sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui bei darbo pareigų pažeidimams ištirti (toliau – ir Komisija).

9. Komisija 2018 m. liepos 17 d. pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. D5-268 informavo pareiškėją, kad ji įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, t. y. galbūt pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.12 ir 7.15 papunkčius, Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas. Komisija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. liepos 19 d. paslaugų sutarties vertinimo ataskaitą Nr. 2S-16, pareiškėjai 2018 m. liepos 20 d. pateikė patikslintą pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą, remdamasi minėtoje ataskaitoje padarytomis išvadomis, t. y. kad Departamentas pirko paslaugas, kurių įkainiai galbūt užaukštinti. Pareiškėja 2018 m. liepos 27 d. Komisijai pateikė paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, nesutiko su nustatytais pažeidimais.

10. Komisija 2018 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. D5-310 (toliau – ir Tyrimo išvada) ministrui siūlė pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nes jos, kaip valstybės tarnautojos, įstaigos vadovės, elgesys nevykdant Departamento vidaus kontrolės – mažos vertės pirkimų procedūrų teisėtumo neužtikrinimas ir leidimas atsirasti prielaidoms vykdant Reglamento įgyvendinimo paslaugų viešuosius pirkimus pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus – buvo neatsakingas ir taip pažeisti Pareigybės parašymo 7.1, 7.12 ir 7.15 papunkčių reikalavimai, Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatos bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslo siekimas. Komisijos narės R. J. ir I. M. išreiškė atskirąją nuomonę, kurioje siūlė pripažinti, kad Departamento direktorė tarnybinio nusižengimo nepadarė, atsižvelgus į padarytų procedūrinių pažeidimų mažareikšmiškumą.

11. Socialinės apsaugos ir darbo ministras ginčijamu 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. Pl-80 skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – pastabą. Įsakyme konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.12 ir 7.15 papunkčių reikalavimus, Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei neužtikrino pirkimų tikslo siekimo, nes nepaskelbė apie pirkimą ir nesudarė galimybių visiems norintiems teikėjams dalyvauti pirkime, pateikti pasiūlymus. Pareiškėja pažeidimą padarė dėl neatsargumo, tarnybinio nusižengimo priežastys – Pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų bei teisės aktų reikalavimų nesilaikymas, įstaigos vidaus kontrolės neužtikrinimas. Nurodytos padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmės – pažeisti pareiškėjos, kaip įstaigos vadovo, veiklą reguliuojantys teisės aktai, neužtikrinus įstaigos vidaus kontrolės tinkamo atlikimo, o tai sukėlė procedūrinius pažeidimus vykdant Viešojo pirkimo įstatyme nustatytą mažos vertės pirkimo procedūrą, padaryta žala pasitikėjimui valstybės institucijomis, valstybės tarnautojais bei valstybės tarnyba.

12. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėjo gavęs Audito ataskaitą, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad Departamentas rinkos tyrimą dėl preliminarios objekto pirkimo kainos nustatymo galimų tiekėjų atrankos vykdė remdamasis elektroninėje erdvėje esančia informacija apie galimus paslaugų tiekėjus ir jų paslaugas. Vidaus audito metu nustatyta, kad audituojamųjų subjektų rinkos tyrimas ir galimų tiekėjų atranka vykdyti ne tik pagal viešai prieinamus duomenis, bet ir potencialaus paslaugos tiekėjo asmeninės iniciatyvos pagrindu (pagal matematinius tikimybių teorijos metodus be išankstinio susitarimo neįmanoma, kad skirtingi pirkimų organizatoriai pasirinktų tuos pačius paslaugų tiekėjus), todėl tai galima laikyti poveikius skaidrumo principui. Audito ataskaitoje nurodyta ir tai, kad pagal Pirkimų tvarkos aprašo nuostatas, pareigos įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš Centrinės perkančios organizacijos arba per ją gali būti nesilaikoma, kai atliekant neskelbiamą apklausą numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur be PVM. Departamentas pirkimą dėl Reglamento įgyvendinimo įtraukė į įstaigos viešųjų pirkimų planus, atitinkamai pagal pirkimo vertę nustatytas pirkimo būdas, taip pat maksimali leistina mažos vertės pirkimo suma – 12 100 Eur su PVM. Pirkimo laimėtoju pripažinta MB „Conversio“, su kuria Departamento direktorė 2018 m. birželio 20 d. sudarė paslaugų sutartį, kurios suma – 12 100 Eur su PVM. Manytina, kad Departamentas pirko paslaugas, kurių įkainiai galbūt užaukštinti.

13. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi operatyvų patikrinimą, nustatė, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimą vykdyti neskelbiamos apklausos būdu yra neteisėtas, nes neatitinka Pirkimų tvarkos aprašo 21.2.1 punkto nuostatų, kad pirkimą neskelbiamos apklausos būdu galima vykdyti, kai pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur be PVM (12 100 Eur su PVM), nes pirkinio sutarties vertė minimaliai, tačiau viršijo šiame punkte nustatytą maksimalią vertę. Paslaugų sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įtarimas Ministerijai kilo tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. liepos 12 d. patikslinimą, o vėliau – pagal pačios Ministerijos kreipimąsi gavus 2018 m. liepos 19 d. vertinimo ataskaitą, atlikus pirkimo vykdymo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą pareiškėjai buvo patikslintas. Tai nelaikytina procedūriniu pažeidimu. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog vykdytas mažos vertės pirkimas buvo viršytas 0,01 Eur suma.

15. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjai, kaip įstaigos vadovei, keliami aukštesni atsakomybės standartai ir ji atsako už perkančiosios organizacijos atliekamus viešuosius pirkimus (Viešųjų pirkimų įstatymo 100 str. 1 d.). Nors pareiškėja nevykdė viešųjų pirkimų procedūros, ji už nustatytus pažeidimus yra atsakinga kaip įstaigos vadovė. Tačiau, teismo vertinimu, vien atsakovo įsitikinimas, kad valstybė dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų patyrė didelę neturtinę žalą, yra abstraktus ir niekuo nepagrįstas. Atsakovo pateikti monitoringo rezultatai apie Departamente vykdytus viešuosius pirkimus savaime neįrodo, jog buvo padaryta žala Departamentui ar Ministerijai. Pateiktoje publikacijoje minima ne tik pareiškėja, todėl toks vertinimas tik jos atžvilgiu nėra teisėtas.

16. Teismas konstatavo, kad pažeidimo faktas yra įrodytas surinkta tarnybinio tyrimo medžiaga. Tarnybinis nusižengimas pripažintas dėl Pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų bei teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ir įstaigos vidaus kontrolės neužtikrinimo. Nustatyta, kad pareiškėja pažeidimą padarė neatsargia kaltės forma. Atsakovas Išvadoje išsamiai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes, taikė tinkamą teisinį reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai, kad pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo, pripažinti nepagrįstais.

17. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, tai, kad viešojo pirkimo vertė viršyta 0,01 Eur, pažeidimu realios žalos nepadaryta, pareiškėjos tarnybinė veikla vertinta tik teigiamai, o atsakovo pozicija, kad pareiškėjos veiksmai diskreditavo tiek Departamento, tiek ir Ministerijos autoritetą, yra nepagrįsti, padarė išvadą, kad nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis. Tarnybinės atsakomybės taikymas už tokio pobūdžio pažeidimą neatitiktų nuobaudos skyrimo tikslų. Be to, atsakovas neįvertino aplinkybės, kad tik įsigaliojus Reglamentui buvo vykdytas pirkimas paslaugai užtikrinant asmens duomenų apsaugą, įgyvendinant minėto Reglamento nuostatas. Tai buvo visiškai nauja sritis, jokia praktika nebuvo suformuota. Išvadoje taip pat suformuluotas siūlymas įvertinti poreikį dėl Departamento viešųjų pirkimų vidaus norminių teisės aktų parengimo arba patikslinimo. Be to, ir pats tyrimas pradėtas ne pačio atsakovo iniciatyva, o tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas.

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai skirta švelniausia tarnybinė nuobauda, todėl nuobaudos švelninimas šiuo atveju negalimas. Teismo vertinimu, nors pareiškėja pažeidė Įsakyme nurodytas Pareigybės aprašymo, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tačiau tarnybinis nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, teismo pripažintas mažareikšmiu, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių, pareiškėjos tarnybinė veikla vertinta tik teigiamai. Teismas, atsižvelgęs į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, nusprendė, kad tarnybinės nuobaudos – pastabos – paskyrimas yra neproporcingas. Remiantis tuo, nutarta Įsakymą panaikinti.

III. 19. Atsakovas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.

20. Atsakovas apžvelgia ginčo aplinkybes. Mano, kad teismas pareiškėjos padarytą pažeidimą nepagrįstai pripažino mažareikšmiu, kadangi, nors ginčo viešojo pirkimo vertė buvo viršyta tik 0,01 Eur, tokiu būdu buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai. Dėl per didelės viešojo pirkimo vertės buvo pasirinktas netinkamas pirkimo būdas, nesivadovauta Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų tvarkos aprašo nuostatomis. Teismų praktikoje viešųjų pirkimų principų pažeidimai nelaikomi mažareikšmiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2868-502/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017). Atsakovas atkreipia dėmesį ir į Audito ataskaitoje padarytą išvadą, kad audituojamų subjektų vykdytas rinkos tyrimas ir galimų tiekėjų atranka buvo vykdoma ne tik pagal viešai prieinamus duomenis, bet ir potencialaus paslaugos tiekėjo asmeninės iniciatyvos pagrindu; tai galima laikyti poveikiu skaidrumo principui. Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi kelių perkančiųjų organizacijų įvykdytus pirkimus, nustatė, jog nepaisant to, kad nė viena perkančioji organizacija viešai neskelbė apie vykdomą pirkimą, tiek kvietimų, tiek techninių specifikacijų, tiek sudarytų sutarčių sąlygos yra beveik identiškos, todėl manytina, kad perkančiosios organizacijos arba glaudžiai bendradarbiavo ir dalinosi informacija, arba vykdė pirkimus pagal to paties tiekėjo paruoštas pirkimų sąlygas. Atsakovo įsitikinimu, visuomenei, Ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriui ir Viešųjų pirkimų tarnybai kilo pagrįstų įtarimų dėl tikėtinų korupcinio pobūdžio susitarimų, nors Komisija ir neturėjo galimybių juos įrodyti.

21. Atsakovas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamos pasekmės išvis neatsirado. Pakartoja, kad dėl pažeistų mažos vertės pirkimo taisyklių pirkimas buvo vykdomas neteisėtu būdu (t. y. nepaskelbiant), todėl ne visi norintieji turėjo galimybę dalyvauti viešajame pirkime, kas būtų sudarę sąlygas paslaugas įsigyti už geriausią kainą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad žiniasklaidoje ilgą laiką (kelis mėnesius) buvo minimos visos galbūt neteisėtai pirkimus įvykdžiusios įstaigos, veikiančios prie Ministerijos ir sudariusios sutartis su MB „Conversio“, tačiau tai nepaneigia fakto, kad kiekvieną įstaigą ir instituciją (įskaitant Departamentą ir Ministeriją) galima identifikuoti, kiekvienos iš jų vardas buvo diskredituotas. Dėl susiklosčiusios situacijos Ministerijai teko aiškintis Lietuvos Respublikos Seime ir žiniasklaidoje, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo tyrimą (jis buvo nutrauktas, nes nenustatyta didelė žala valstybei). Tokiu būdu pareiškėja diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir įstaigomis, jų tarnautojais, dėl ko Departamentas ir Ministerija patyrė neturtinę žalą.

22. Atsakovo įsitikinimu, aplinkybės, jog vykdant ginčo viešąjį pirkimą Reglamentas buvo ką tik įsigaliojęs, tai buvo nauja sritis, nėra teisiškai reikšmingos, kadangi teisinis reglamentavimas, susijęs su viešųjų pirkimų vykdymu (pirkimų vertės nustatymu ir pirkimų skelbimu), nepasikeitė ir nėra susijęs su Reglamento įsigaliojimu. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad pareiškėjai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ne jo paties iniciatyva, o tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas. Pažymi, kad Ministerija pati kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl informacijos, socialinės apsaugos ministras priėmė sprendimus dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo. Kilus įtarimų dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, Ministerija dar 2018 m. birželio 27 d. raštu įpareigojo Departamentą sustabdyti ginčo sutarties vykdymą. Atsakovas papildomai paaiškina, kad, parenkant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, kad viešojo pirkimo vertė maksimalią vertę viršijo 0,01 Eur, pareiškėjos tarnybinė veikla buvo vertinama teigiamai, taip pat akcentuoja atsakomybės neišvengiamumo principą.

23. Pareiškėja A. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Pareiškėja sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pastebi, jog byloje nėra duomenų apie kitų į analogišką padėtį patekusių įstaigų vadovams pritaikytą tarnybinę atsakomybę (pareiškėjos turimais duomenimis, tarnybinė atsakomybė buvo pritaikyta išimtinai tik jai). Atsakovo teiginiai, jog tikėtina, kad ginčo atveju buvo sudaryti korupcinio pobūdžio susitarimai, yra tik niekuo nepagrįstos spėlionės. Pareiškėjos vertinimu, apeliacinis skundas grindžiamas teismų praktika, kuri neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-2868-502/2016 sprendė ne dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, o dėl išlaidų pripažinimo tinkamomis kompensuoti, administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013 – dėl Europos Sąjungos fondo lėšų, išmokėtų projekto vykdytojui, grąžinimo, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-508/2009 ir Nr. e3K-7-23-248/2017 nagrinėjo ginčus dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų pažeidimo ir laimėtojo nustatymo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 25. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nurodytos šio Sprendimo 8–13 punktuose. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių taisyklių nepažeidė ir tinkamai nustatė bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai jas vertino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.), todėl jų nekartoja.

26. Šio Sprendimo 15 ir 16 punktuose nurodyti teisiniai argumentai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad pažeidimo – Pareigybės aprašyme įtvirtintų funkcijų bei teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ir įstaigos vidaus kontrolės neužtikrinimo – faktas yra įrodytas. Atlikdamas teisinį faktų vertinimą pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą ir pripažindamas, kad pareiškėja pažeidimą padarė neatsargia kaltės forma.

27. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, nusprendė, kad tarnybinės nuobaudos – pastabos paskyrimas yra neproporcingas, todėl ginčijamą Įsakymą panaikino.

28. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, todėl naikintinas, o nauju sprendimu pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

29. Pareiškėjai už tarnybinį nusižengimą yra skirta švelniausia įstatyme (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d.) numatyta nuobauda. Pažymėtina, kad pripažinus valstybės tarnautoją kaltu padarius tarnybinį nusižengimą ir skiriant nuobaudą privalu atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant nuobaudą ir parenkant jos rūšį. Vertinant padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, nėra pagrindo pripažinti, kad materialiosios pasekmės yra pažeidimo sudėties elementas. Kitokių nematerialaus pobūdžio neigiamų pasekmių, kurias nurodo atsakovas, inter alia (be kita ko, įskaitant) kylančių institucijos reputacijai, atsiradimo fakto paneigti pagrindo nėra, juo labiau, kad institucijos veiksmų neteisėtumo pripažinimas ir išviešinimas savaime suponuoja reputacijos sumenkinimą.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog taikant proporcingumo testą pareiškėjos nubaudimas parinkus švelniausią tarnybinę nuobaudą neatitinka tarnybinės atsakomybės tikslų, pažeidžia veiksmingumo ir protingumo principus.

31. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas patenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjos A. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys