df10a3ee-35e3-49f1-bbfd-3dd84f4ba14a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-10-381/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01013-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.1.3.; 2.5.1.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 12 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Fingood LLP apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-670-513/2014 pagal ieÅ¡kovo Findood LLP ieÅ¡kinį atsakovams T.

I. (T. I.), F. I. (F. I.), L. I., J. G. (J. G.), L. G., A. K. (A. K.), I. K., antstolei B. T., uždarosioms akcinėms bendrovėms „Baltas parkas“, „Euro Gear“, „Kinada“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas Fingood LLP kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas: pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugpjūčio 18 d. priėmimo–perdavimo aktÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. rugpjūčio 28 priėmimo–perdavimo aktÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Å¡ių sutarčių teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre, taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inti atsakovo T.

I. nuosavybėn 0,1142 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei į šį sklypÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ ; pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. kovo 26 d. susitarimÄ dėl paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ Nr. S-14799, 2012 m. birželio 15 d.

žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Baltas parkas“ dėl 0,085 ha ploto dalies nuomos, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Euro Gear“ dėl 0,08 ha ploto dalies nuomos, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Kinada“ dėl 0,08 ha ploto dalies nuomos, panaikinti Å¡ių sutarčių teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre, taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inti atsakovo T. I. nuosavybėn 0,94 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m., bei į šį sklypÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ ;pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ Nr. S-14801, 2012 m. birželio 15 d.

žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Baltas parkas“ dėl 0,08 ha ploto dalies nuomos, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Euro Gear“ dėl 0,085 ha ploto dalies nuomos, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Kinada“ dėl 0,08 ha ploto dalies nuomos, panaikinti Å¡ių sutarčių teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre, taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inti atsakovo T. I. nuosavybėn 1 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m., bei į šį sklypÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ ; pripažinti negaliojančiais 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ Nr. S-14801, 2012 m. birželio 15 d.

žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Baltas parkas“ dėl 0,09 ha ploto dalies nuomos, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Euro Gear“ dėl 0,085 ha ploto dalies nuomos, 2012 m. birželio 15 d. žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Kinada“ dėl 0,08 ha ploto dalies nuomos, panaikinti Å¡ių sutarčių teisinę registracijÄ Nekilnojamojo turto registre, taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inti atsakovo T. I. nuosavybėn 0,89 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m., bei į šį sklypÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ ;

įpareigoti atsakoves UAB „Baltas parkas“, UAB „Euro Gear“ ir UAB „Kinada“ atlaisvinti atsakovo T. I. nuosavybėn grÄ Å¾intus žemės sklypus ir nukelti nuo jų bet kokius Å¡ioms atsakovėms priklausančius daiktus ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento; užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ â€“ kiekvienai iÅ¡ atsakovių UAB „Baltas parkas“, UAB „Euro Gear“ ir UAB „Kinada“ nustatyti 289,62 Eur baudÄ už kiekvienÄ teismo sprendimo nevykdymo dienÄ ; solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovas nurodė, kad užsiėmė jūrų laivuose dirbančių asmenų darbo užmokesčio apskaitos paslaugų teikimu, t. y. surinkdavo lėšas iš laivų savininkų ir iš šių lėšų atsiskaitydavo su laivuose dirbančiais jūreiviais ne Lietuvos piliečiais. Duomenis apie tai, kiek žmonių dirba viename ar kitame laive, kokia jų darbo trukmė ir jiems tenkantis mokėti darbo užmokestis ieškovė gaudavo iš įdarbinimu bei laivų įgulų formavimu užsiimančios UAB „Askoldas“.

Tam, kad darbo užmokestis bÅ«tų surinktas ir paskirstytas, ieÅ¡kovo įgaliotinė atidarė banko sÄ skaitÄ AB Sampo banke (Å¡iuo metu Danske Bank A/S filialas). IeÅ¡kovo atidarytos banko sÄ skaitos kodų generatorius, skirtas vykdyti visoms operacijoms Å¡ioje sÄ skaitoje, 2007 m. gruodžio 1 d. buvo perduotas atsakovui T. I., kuris dirbo vyr. buhalteriu minėtoje UAB „Askoldas“. 2009 m. ieÅ¡kovo atstovas V. P. (V. P.) pradėjo gauti nusiskundimus iÅ¡ laivuose dirbusių jÅ«reivių dėl vėluojančio darbo užmokesčio, taip pat pastebėjo, kad ne visuomet užtenka iÅ¡ laivų savininkų surinktų lėšų jÅ«reivių darbo užmokesčiui sumokėti.

Kadangi tiek ieÅ¡kovo, tiek dalies jÅ«reivių sÄ skaitos buvo AB Sampo banke, banko darbuotojai informavo ieÅ¡kovo atstovÄ apie įtarimus keliančius didelių sumų pavedimus iÅ¡ keleto jÅ«reivių sÄ skaitų į įmonės Blumfield Agency LLC sÄ skaitÄ viename iÅ¡ Kipro bankų. Pradėjus aiÅ¡kintis situacijÄ , nustatyta 19 asmenų (jÅ«reivių), kurių vardu buvo atidarytos sÄ skaitos AB Sampo banke ir AB SEB banke, į kurias kiekvienÄ mėnesį atsakovas T. I. pervesdavo įvairaus dydžio sumas, kaip tariamÄ jÅ«reivių darbo užmokestį, nors Å¡ie jÅ«reiviai darbo užmokestį gaudavo tiesiogiai iÅ¡ darbdavių laivuose arba per ieÅ¡kovÄ Ä¯ kitas sÄ skaitas tame pačiame banke.

Preliminariai buvo paskaičiuota, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos į 19 jÅ«reivių sÄ skaitas fiktyvaus darbo užmokesčio buvo perversta daugiau nei 2 mln. Eur.Pateikus atsakovui T. I. įrodymus, pastarasis prisipažino esÄ s faktinis Blumfield Agency LCC savininkas ir nurodė pats sukÅ«ręs ieÅ¡kovės pinigų pasisavinimo schemÄ . Po tokio prisipažinimo atsakovas iÅ¡ paminėtos sÄ skaitos grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 237 807 Eur, tačiau vėliau persigalvojo ir likusius pinigus grÄ Å¾inti atsisakė. 2009 m. rugsėjo 11 d. ieÅ¡kovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atsakovui T.

I. pradėjimo. Atlikus ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad pastarasis per laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 29 d. iki 2008 m. sausio 16 d. suklastojo 7 banko sÄ skaitas, neteisėtai įgijo AB Sampo banko kreditines korteles 17 fizinių asmenų vardu, per laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos pervedė 1 964 296,49 Eur į nurodytų asmenų vardu atidarytas sÄ skaitas, didžiÄ jÄ dalį Å¡ių lėšų paėmė grynaisiais tiesiogiai iÅ¡ sÄ skaitų, pervedė į Blumfield Agency LCC sÄ skaitÄ Kipre ir tokiu bÅ«du įgijo savo naudai svetimÄ didelės vertės ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ â€“ 1 964 296,49 Eur.

Ieškovas nurodė, kad šiuo metu yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas T. I. kartu su A. M. yra kaltinimai padarę BK 24 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikaltimus. Po to, kai baudžiamoji byla buvo perduota teismui bei paaiškėjo ieškovui atsakovo T. I. padarytos žalos dydis, buvo atlikta atsakovo turtinės padėties analizė, po kurios nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d.

T. I. sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, kuriais perleido visÄ savo turtÄ su juo susijusiems asmenims. Pagal 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir tos pačios dienos turto priėmimo – perdavimo aktÄ ieÅ¡kovas pardavė 0,1142 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), savo sugyventinės ir bendrininkės nurodytoje baudžiamojoje byloje A. M. motinai – atsakovei L. G., o pastaroji praėjus tik 10 dienų nurodytÄ turtÄ 2008 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido atsakovui A.

K..Pagal 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartį atsakovas T. I. padovanojo 0,9400 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m., savo tėvui atsakovui F. I., kuris praėjus 9 dienoms pagal 2009 m. rugpjūčio 28 d. hipotekos lakÅ¡tÄ Ä¯keitė nurodytÄ turtÄ sÅ«naus sugyventinės broliui – J. G., užtikrindamas savo sutuoktinės atsakovės L. I. prievolių pagal 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį vykdymÄ . Pagal 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartis atsakovas T.

I. padovanojo savo motinai – atsakovei L. I. žemės sklypus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos m., kuriuos pastaroji praėjus tik 9 dienoms 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties pagrindu įkeitė jai paskolÄ suteikusiam sÅ«naus sugyventinės broliui – J. G.. 2010 m. kovo 26 d. susitarimu dėl 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo atsakovei L. I. suteiktos 47 787,30 Eur paskolos terminas buvo sutrumpintas nuo 2010 m. rugpjūčio 28 d. iki 2010 m. balandžio 15 d., atitinkamai 2010 m. kovo 26 d. atliktas hipotekos lakÅ¡tų pakeitimas. 2010 m. birželio 2 d. atsakovas J.

G. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas pradėti priverstinės skolos iÅ¡ atsakovės L. I. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartimi nuspręsta atsakovui J. G. įkeistus anksčiau nurodytus žemės sklypus parduoti iÅ¡ varžytynių, tačiau niekam Å¡io turto nenupirkus, 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktais žemės sklypai buvo perduoti atsakovui J. G.. Å iuo metu atitinkamos nurodytų žemės sklypų dalys 2012 m. birželio 15 d. sutartimis yra iÅ¡nuomotos atsakovėms UAB „Baltas parkas“, UAB „Euro Gear“, UAB Kinada“ – su atsakovais T.

I., J. G. ir A. K. susijusioms įmonėms. Nurodyti atsakovo T. I. nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai nebuvo atsitiktiniai, nes panašiu metu pastarasis sudarė sandorius dėl turėtų bendrovių „Euro Gear“, „Hanko“ akcijų perleidimo. Ieškovas reikalavo atsakovo T. I. nekilnojamojo turto perleidimo sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana instituto (CK 6.66 straipsnis) pagrindu, taip pat šiuos bei vėliau sudarytus ginčo turto perleidimo sandorius pripažintini negaliojančiais ir pagal CK 1.86 straipsnį (tariamo sandorio negaliojimas).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei 125,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas praleido CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ vienerių metų senaties terminÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, o jo praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ netenkintinas. Byloje nenustatyta nei žalos, nei jos padarymo ieÅ¡kovui momento. IeÅ¡kovas savo teisę į ieÅ¡kinį grindžia atsakovo T.

I. žalos padarymu ir šį faktÄ sieja su laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. atliktais veiksmais, dėl kurių pastarajam 2009 m. rugsėjo 11 d. inicijavo ikiteisminį tyrimÄ , 2009 m. rugsėjo 14 d. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ pripažinti jį civiliniu ieÅ¡kovu, nurodė faktus apie lėšų pervedimus, padarytos žalos dydį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, kaip ir kiekvienas apdairus ir sumanus verslo dalyvis, žinojo arba turėjo žinoti ir apie atsakovų iÅ¡vieÅ¡intus sandorius.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nėra įrodęs savo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, neįrodyta nei prievolė, nei prievolės atsiradimo momentas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį, kaip teisių gynimo bÅ«dÄ , kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Faktas, kad yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas T. I. kaltinamas padaręs atitinkamas nusikalstamas veikas, neįrodo, kad ieškovas yra atsakovo T. I. kreditorius ir jo 1 964 296,46 Eur reikalavimo teisės. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra išnagrinėtas, be to, nėra duomenų, kas pagal jį turėtų atsakyti, ieškinys nėra tikslus, ieškovas, be savo prašymo, nepateikė jokių rašytinių įrodymų savo reikalavimo teisei pagrįsti. 2009 m. rugpjūčio 13 d.

– 2009 m. rugpjūčio 14 d. iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ ieÅ¡kovo banko sÄ skaitos, iÅ¡ kurių matyti, kad į pastarÄ jÄ iÅ¡ Blumfield Agency LLC sÄ skaitos buvo pervesta 237 807 Eur, ieÅ¡kovo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės neįrodo (CPK 185 straipsnis). Teismas nurodė, kad baigiamosiose kalbose ieÅ¡kovo atstovas prašė sustabdyti Å¡iÄ bylÄ , kol bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, kurioje T. I. ir A. M. kaltinami bendrai padarytu sukčiavimu, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimu ir kitais nusikaltimais.

IeÅ¡kovo atstovo teigimu, iÅ¡nagrinėjus nurodytÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , bus įrodyta ieÅ¡kovo reikalavimo teisė. Teismas atmetė šį praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ . Teismas sprendė, kad praÅ¡ymu sustabdyti bylÄ iÅ¡ esmės siekiama gauti įrodymų apie turimÄ ar ginčijamÄ ieÅ¡kovo reikalavimo teisę pateikti actio Pauliana ieÅ¡kinį. Ä®statymas nenumato tokio bylos sustabdymo pagrindo, o nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nesiderina su tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta teismo pareiga užtikrinti spartų procesÄ bei kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių.

Nustatęs, kad atsakovas T. I. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. su juo susijusiems asmenims perleido keturis žemės sklypus ir neabejotinai sumažino savo turėto turto vertę, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ginčo sandoriais buvo pažeistos jo teisės, nes ieÅ¡kovas ir sandorių sudarymo metu nebuvo atsakovo kreditoriumi. Aplinkybė, kad trys žemės Å«kio paskirties sklypai atsakovo T. I. buvo padovanoti tėvams, o vienas sodo bendrijoje esantis žemės sklypas parduotas draugės motinai, neįrodo, kad sandorių Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos ir sandorius sudarė tik dėl akių (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

Tariamasis sandoris turi paslėptÄ Å¡alių iÅ¡ anksto suderintÄ sÄ lygÄ â€“ iÅ¡lygÄ , kad jis neturės jokių realių padarinių, tačiau byloje nustatyta, kad dėl ginčijamų sandorių atsirado daug teisinių pasekmių: buvo sudaryta dar viena pirkimo–pardavimo sutartis, pakeistas paskolos grÄ Å¾inimo terminas, dėl skolos negrÄ Å¾inimo J. G. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir inicijavo priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto, o nepavykus parduoti turto iÅ¡ varžytynių, perėmė jį savo nuosavybėn, buvo sudarytos žemės nuomos sutarys, vėliau nutraukta atsakovų L. ir F.

I. santuoka ir nustatyta, kam iÅ¡ buvusių sutuoktinių priklauso pareiga grÄ Å¾inti skolas J. G.. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovo teiginius dėl ginčo sandorių tariamumo.Teismas pažymėjo, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. atsakovai L. I. ir J. G. sudarė 47 787,30 Eur paskolos sutartį, o 2009 m. rugpjūčio 31 d. sutartinės hipotekos sutartį, kurių ieÅ¡kovas neginčija, be to, byloje yra duomenų, kad buvę sutuoktiniai L. ir F. I. pagal dvi 2009 m. rugpjūčio 24 d. paskolos sutartis yra skolingi J.

G. dar 86 886 Eur. Nors byloje nustatyta, kad ginčo sandorių Å¡alys yra susijusios asmeniniais, verslo ir giminystės ryÅ¡iais, pažįsta viena kitÄ , turi bendrus verslus, teismas sprendė esant logiÅ¡ka, kad apie ketinimus sudaryti sandorius pirmiausia informuojami artimi žmones, savo nuožiÅ«ra nustatoma turto vertė ir kitos sandorių sÄ lygos, nes sutarčių laisvės principas galioja ir susijusiems asmenims. Teismas nustatė, kad atsakovo T. I. atsakovei L. G. perleistame žemės sklype buvo leista statyti gyvenamÄ jį namÄ , statybos leidimas galioja iki 2019 m. gegužės 18 d., todėl sprendė, jog ieÅ¡kovas nepaneigė pastarosios paaiÅ¡kinimų, kad ji su įsigytu žemės sklypu siejo bÅ«simÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau persigalvojo ir pardavė sklypÄ savo kreditoriui J.

G., kuris, kaip verslininkas, buvo suinteresuotas tiek žemės Å«kio paskirties sklypų įkeitimu, tiek žemės sklypu sodo bendrijoje su statybos leidimu pirkimu už palankiÄ kainÄ . Teismas nurodė, kad atsakovai sudarinėjo įvairus sandorius, disponavo didelėmis pinigų sumomis, turėjo bendrus verslus ir byloje ginčijami sandoriai nebuvo iÅ¡skirtiniai. IÅ¡ kitos pusės, atsakovus siejo artimi Å¡eimos ir artimi asmeniniai santykiai, todėl pateisinamas asmeninis pasirinkimas, laisvos valios iÅ¡raiÅ¡ka dėl kainos nustatymo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu ir / ar tuo atveju, kai apdovanotieji yra tėvai, dėl ko negalima vienareikÅ¡miai teigti, kad asmuo neturėjo pareigos sudaryti sandorius ar sandorio Å¡alys nesiekė jų sudaryti, ar buvo nesÄ Å¾iningos.

Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais teismas konstatavo, kad ginčo sandorių Å¡alys nelaikytinos nesÄ Å¾iningomis, o ginčo sandoriai – sudarytais dėl akių. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiIeÅ¡kovas Fingood LLP pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti arba perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo; iÅ¡ Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos iÅ¡reikalauti atsakovų T.

I., F. I., L. I., J. G., L. G., A. K., I. K. pajamų ir turto deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2010 m., iÅ¡ atsakovų J. G., UAB „Baltas parkas“, UAB „Euro Gear“ ir UAB „Kinada“ iÅ¡reikalauti įrodymus apie nuomos mokesčio mokėjimÄ pagal 2012 m. birželio 15 d. žemės nuomos sutartis 2012 – 2013 m. už 0,9400 ha, 1,0000 ha bei 0,8900 ha plotų žemės sklypus, esančius Klaipėdos m., nuomÄ , iÅ¡ antstolės B. T. iÅ¡reikalauti vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0005/10/01627; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas yra praleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Priėjęs tokios iÅ¡vados, teismas skundžiamame sprendime iÅ¡dėstė vienas kitam prieÅ¡taraujančius teiginius, t. y. kad byloje nebuvo nustatyta nei žala, nei jos padarymo ieÅ¡kovui momentas, tačiau taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovas žalos padarymÄ sieja su 2007 m. gruodžio 7 d.

– 2009 m. rugsėjo 1 d. atsakovo T. I. atliktais veiksmais, dėl kurių pastarajam buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, kaip ir kiekvienas apdairus ir sumanus verslo dalyvis, žinojo arba turėjo žinoti ir apie atsakovų iÅ¡vieÅ¡intus sandorius, tačiau ieÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje niekuomet neneigė nežinojęs apie ginčo sandorius. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas pats pripažino, kad yra praleidęs įstatyme nustatytÄ terminÄ jiems ginčyti.

Teismas turėjo spręsti, ar yra pagrindas praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, tačiau skundžiamame sprendime dėl tokio ieÅ¡kovo praÅ¡ymo visiÅ¡kai nepasisakė. Iki tol, kol ieÅ¡kovo atsakovui T. I. inicijuota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu nebuvo perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui, ieÅ¡kovas nežinojo ne tik tikslios atsakovo pasisavintų lėšų sumos, bet ir negalėjo pastarojo įvardinti kaip lėšas pasisavinusio asmens, todėl negalėjo suformuluoti ir tinkamai įrodyti savo reikalavimo T.

I., reikalingo pareikÅ¡ti tiek civiliniam ieÅ¡kiniui baudžiamojoje byloje, tiek actio Pauliana ieÅ¡kiniui Å¡ioje byloje. Kuomet atsirado galimybė 2013 m. balandžio mėnesį susipažinti su baudžiamÄ ja byla, ieÅ¡kovas nedelsdamas ėmėsi veiksmų reikalingiems įrodymams surinkti ir jau 2013 m. rugsėjo 4 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovas negalėjo objektyviai apskaičiuoti jam padarytos žalos savo jėgomis, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas delsė imtis veiksmų atsakovo T.

I. atžvilgiu, elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai. Faktas, kad ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę į atsakovÄ T. I. buvo įrodinėjamas kaltinamuoju aktu baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-606/2014, kurioje buvo nustatyta, kad T. I. kartu su savo sugyventine A. M. įgijo savo naudai svetimÄ didelės vertės ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ bei nurodytoje byloje pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas prašė priteisti solidariai iÅ¡ nurodytų asmenų 1 787 690,13 Eur. Å ios bylos nagrinėjimo metu civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nebuvo iÅ¡nagrinėtas, tačiau teismui buvo nurodyta, kad jokių kitų įrodymų, galinčių patvirtinti reikalavimo teisę į atsakovÄ T.

I., kol kas nėra, nes tik iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ ieÅ¡kovas galės įrodyti turįs neginčijamÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ .Nagrinėjamu atveju egzistavo visos sÄ lygos, reikalingos Å¡ios bylos sustabdymui CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. NeiÅ¡nagrinėjus baudžiamosios bylos Nr. 1-26-606/2014, teismas Å¡ioje byloje neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į atsakovÄ T. I..Atmetęs ieÅ¡kinį, teismas pasisakė tik dėl dviejų actio Pauliana sÄ lygų – ieÅ¡kinio senaties termino bei neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės – nebuvimo.

Kitų nurodyto instituto sÄ lygų teismas neanalizavo ir tik trumpai pasisakė dėl atsakovų nesÄ Å¾iningumo. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikintų ginčijamÄ sprendimÄ ir pripažintų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimÄ , byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Egzistuoja visos sÄ lygos atsakovo T. I. sudarytiems sandoriams pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Byloje nustatyti ginčo sandorių Å¡alių Å¡eimos ir kiti artimi santykiai yra vienas iÅ¡ pagrindinių atsakovų nesÄ Å¾iningumo prieÅ¡ atsakovo T.

I. kreditorius įrodymų. Ginčijant atsakovų T. I., L. I., F. I. ir L. G. sudarytas 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartis actio Pauliana pagrindu ieÅ¡kovui net nereikėjo įrodinėti paminėtų atsakovų nesÄ Å¾iningumo, nes dovanojimo sutarčių atveju sandoriai buvo neatlygintiniai ir sudaryti tarp artimų giminaičių (nesÄ Å¾iningumo prezumpcija pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ). 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties objektas – žemės sklypas, buvo perleistas už 5 792,40 Eur, nors pagal Å¡ios sutarties 2.2 punktÄ Å¾emės sklypo vidutinė rinkos vertė tuo metu buvo 66 612,60 Eur (nesÄ Å¾iningumo prezumpcija pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ ).

Taigi ne ieÅ¡kovas, o nurodyti atsakovai turėjo paneigti nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ ir įrodyti buvę sÄ Å¾iningais ginčo sutarčių sudarymo metu. Atsakovai nenurodė jokių priežasčių, kodėl buvo objektyviai bÅ«tina sudaryti ginčo dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sutartis. PrieÅ¡ingai, teikdami paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu atsakovai pademonstravo akivaizdų nesÄ Å¾iningumÄ sudarant ginčijamas dovanojimo sutartis. Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovai T. I. ir L.

G. žėmės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį sudarė 2009 m. rugpjūčio 18 d., pastarosios nuosavybės teisė į nurodytÄ turto objektÄ Ä¯registruota 2009 m. rugpjūčio 26 d., pažyma kitam Å¡io turto pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti užsakyta 2009 m. rugpjūčio 27 d., o sutartis su atsakovu A. K. sudaryta 2009 m. rugpjūčio 28 d. aiÅ¡kiai patvirtina atsakovės L. G. iÅ¡galvotos istorijos apie žemės sklypo įsigijimÄ nepagrįstumÄ . Atsakovai L. I., F. I. ir L. G.

žinojo (turėjo žinoti), kad ginčijami sandoriai sukels ar sustiprins atsakovo T. I. nemokumÄ . Be to, nurodytų atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir tai, kad po ginčijamų pirkimo – pardavimo bei dovanojimo sutarčių sudarymo vėlesniais sandoriais ginčo turtÄ Ä¯sigijo taip pat su atsakovu T. I. artimai susiję asmenys – pastarojo draugas A. K. bei sugyventinės A. M. brolis ir atsakovės L. G. sÅ«nus – atsakovas J. G., t. y. nekilnojamasis turtas iÅ¡liko faktinėje atsakovo T.

I. kontrolėje.Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių bÅ«tinumÄ atsakovui T. I. sudaryti ginčijamas pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sutartis. Pagal paminėtas sutartis pastarasis perleido visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir tuo pačiu visas turėtas UAB „Euro Gear“ ir UAB „Hanko“ akcijas, kas patvirtina jo siekį tapti nemokiu, tokiu bÅ«du apsunkinant ieÅ¡kovo galimybes atgauti pasisavintas lėšas. Ginčo sandoriais atsakovas T. I. neįgijo jokio turto, iÅ¡skyrus 5 792,40 Eur, kurių faktinis gavimas yra abejotinas.

Atsakovo T. I. tapimas nemokiu po ginčo sandorių sudarymo yra prejudicinis faktas, konstatuotas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinė byloje Nr. 2A-7-460/2014. 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartis ieÅ¡kovas byloje ginčijo ir kaip tariamus sandorius. Be to, pripažinti tariamais sandoriais ieÅ¡kinyje buvo reikalaujama ir vėliau sudarytas 2009 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį, 2010 m. kovo 26 d. susitarimÄ dėl paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus.

Teismas pasisakė tik dėl pirmosios grupės sandorių, sudarytų tarp atsakovų T. I., L. I., F. I. ir L. G., tariamumo, o aplinkybių dėl vėliau sudarytų sandorių sudarymo dėl akių nenagrinėjo ir skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė. Å i aplinkybė taip pat patvirtina, kad byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. IeÅ¡kinio argumentus dėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių tariamumo teismas atmetė iÅ¡ esmės remdamasis tais pačiais motyvais, kuriais grindė atsakovų sÄ Å¾iningumÄ .

Teismo nuomone, aplinkybė, kad trys žemės Å«kio paskirties sklypai atsakovo T. I. buvo padovanoti tėvams, o sodininkų bendrijoje esantis žemės sklypas parduotas draugės motinai, neįrodo Å¡ių sandorių tariamumo. Å i ir kitos teismo iÅ¡vados sprendžiant dėl nurodytų sandorių tariamumo yra visiÅ¡kai nepagrįstos: neatsižvelgta į faktinį ginčijamų sandorių dalyvių elgesį, nesiaiÅ¡kinta tikroji sandorių Å¡alių valia, neįvertinta, kad atsakovai nepateikė nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, galinčio patvirtinti faktinį ginčo sandorių vykdymÄ ar objektyvias jų sudarymo priežastis.Atsakovo T.

I. turėtų žemės sklypų savininkais tapo ne kas kitas, o artimi jo giminaičiai ar kitaip su juo susiję asmenys. Šį faktÄ pripažino ir teismas. Dėl to Å¡ioje byloje ginčijamų sandorių negalima vertinti atskirai, nes visi jie buvo sudaryti tarp susijusių asmenų kaip vieningas kompleksas priemonių siekiant vieno tikslo – veikti taip, kad bet koks atsakovui T. I. tiesiogiai priklausęs turtas bÅ«tų keletÄ kartų perleistas su juo susijusiems asmenims, tokiu bÅ«du apsunkinant ieÅ¡kovo galimybes nuginčyti Å¡iuos sandorius.

Teismas aiÅ¡kiai susipainiojo vertindamas 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties, ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kurių objektas buvo 0,1142 ha žemės sklypas, teisėtumÄ . Sprendime nurodoma, kad Å¡iame sklype buvo leista statyti gyvenamÄ jį namÄ , statybos leidimas galioja iki 2019 m. gegužės 8 d., todėl buvo nepaneigtas paaiÅ¡kinimas, kad L. I. planavo bÅ«simÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau persigalvojo ir pardavė šį sklypÄ J. G., kuris buvo suinteresuotas tiek žemės Å«kio paskirties sklypų įkeitimu, tiek žemės sklypu sodo bendrijoje su statybos leidimu pirkimu už palankiÄ kainÄ .

Pirma, paminėtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯sigijo ne atsakovė L. I., o atsakovė L. G.. Antra, pastaroji šį sklypÄ pardavė ne atsakovui J. G., o atsakovui A. K.. Vien Å¡i aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas painioja ginčijamų sandorių Å¡alis, vienų atsakovų valios iÅ¡raiÅ¡kÄ motyvuoja kitų atsakovų elgesiu ir teismo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, aiÅ¡kiai rodo, kad teismas nesigilino į ginčo esmę, dėl ko galėjo priimti neteisingÄ sprendimÄ .Atsakovės L.

G. iÅ¡galvota istorija apie tai, kaip ji pigiai įsigijusi žemės sklypÄ staiga persigalvojo ir nusprendė jį parduoti, yra iÅ¡ esmės neįmanoma. Tokių Å¡ios atsakovės istorijų ieÅ¡kovas neprivalo paneigti, tuo labiau, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytÄ Ä¯vykių versijÄ .Jeigu atsakovas A. K. žemės sklypÄ iÅ¡ tiesų bÅ«tų siekęs įsigyti, jis galėjo jį nusipirkti tiesiogiai iÅ¡ T. I., kurį seniai pažinojo asmeniÅ¡kai ir su kuriuo buvo draugais.

Atsiskaitymas pagal 2009 m. rugpjūčio 18 d. ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartis grynaisiais pinigais taip pat patvirtina Å¡ių sandorių tariamumÄ . Teismas suklydo, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas neginčijo 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties, nors to paties ginčijamo sprendimo pradžioje cituodamas ieÅ¡kinio reikalavimus šį sandorį nurodė tarp visų kitų ginčijamų sandorių. Tuo tarpu 2009 m. rugpjūčio 28 d. hipotekos lakÅ¡tÄ ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė kaip tariamÄ sandorį, tačiau jo neginčijo, dėl to, kad Å¡is sandoris yra pasibaigęs. 2009 m. rugpjūčio 18 d. dovanojimo sutarčių sudarymÄ tik dėl akių patvirtina ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties bei tos pačios dienos hipotekos lakÅ¡to, taip pat 2010 m. kovo 26 d. susitarimo dėl paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo ir tos pačios dienos hipotekos lakÅ¡to pakeitimo tariamumÄ .

Nepaisant to, kad paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovė L. I. pinigus iÅ¡ atsakovo J. G. gavo prieÅ¡ sutarties pasiraÅ¡ymÄ , ji iÅ¡ pastarojo jokių pinigų faktiÅ¡kai negavo ir neketino gauti. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina atsakovų teismo posėdžio metu duoti prieÅ¡taringi, nelogiÅ¡ki ir nenuoseklÅ«s paaiÅ¡kinimai.Sunkiai paaiÅ¡kinamas atsakovo J. G. elgesys skolinti pinigus be palÅ«kanų dėl to, kad skolininkai yra jo draugo tėvai, tačiau iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ pastarųjų skolÄ problemos nespręsti draugiÅ¡kai, nesitarti dėl paskolos grÄ Å¾inimo iÅ¡dėstymo, nesutikti nė kiek palaukti ir imtis pačių griežčiausių priemonių – reikalauti pinigus grÄ Å¾inti anksčiau ir sutrumpinti paskolos terminÄ bei kreiptis dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka į hipotekos teismÄ jau kitÄ dienÄ po paskolos grÄ Å¾inimo termino pabaigos.Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ginčo paskolos sutartį pinigai esÄ buvo perduoti grynais, nors 47 787,30 Eur yra pakankamai nemaža suma, todėl pakankamai protingi ir apdairÅ«s asmenys tokio dydžio sumų paprastai grynaisiais neperdavinėja.

Tokios pinigų sumos skolinimas be palÅ«kanų taip pat yra labai abejotinas. Be to, paskolos sutarties sudarymo dienÄ atsakovė L. I. turėjo ne tik du sÅ«naus dovanotus žemės sklypus, bet ir 2004 m. vasario 27 d. įgytÄ pakankamai vertingÄ Å¾emės sklypÄ , esantį Klaipėdos mieste, kurio vidutinė rinkos vertė 2009 m. rugsėjo 11 d. sudarė 150 312,79 Eur, todėl jeigu jai iÅ¡ tiesų bÅ«tų reikėję pinigų, ji galėjo gauti kur kas didesnę sumÄ iÅ¡ bent vieno iÅ¡ turėtų sklypų pardavimo.

Abejonių kelia ne tik atsakovės L. I. įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo mastas, bet ir tai, kad įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui buvo pasirinkti bÅ«tent atsakovo T. I. padovanoti žemės sklypai.Tikėtina, kad 2010 m. kovo 26 d. susitarimu dėl paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo ir tos pačios dienos hipotekos lakÅ¡to pakeitimu paskolos grÄ Å¾inimo terminas nuo 2010 m. rugpjūčio 28 d. iki 2010 m. balandžio 15 d. buvo sutrumpintas specialiai tam, kad kuo greičiau bÅ«tų pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas, kurio metu turtÄ Ä¯gytų neva sÄ Å¾iningas įgijėjas J.

G. ir ieÅ¡kovo galimybės reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį bÅ«tų maksimaliai apribotos. Po paskolos sudarymo atsakovė L. I. elgėsi taip, lyg nebÅ«tų gavusi jokios paskolos: vietoje to, kad grÄ Å¾intų skolÄ J. G., ji 2010 m. gegužės 26 d. įsigijo automobilį už 17 377,20 Eur, o 2010 m. gegužės 28 d. dar vienÄ už 31 858,20 Eur.Faktas, kad po žemės sklypų perėmimo atsakovas J. G. nesiėmė jokių veiksmų, kad iÅ¡ atsakovės L. I. atgautų negrÄ Å¾intos paskolos likutį bei vykdymo proceso metu jo paties sumokėtas vykdymo iÅ¡laidas, kuomet atsakovei L.

I. priklausė dar vienas vertingas žemės sklypas, akivaizdžiai įrodo, kad atsakovas J. G. jokios paskolos L. I. nebuvo suteikęs. Pažymėtina, kad pastaroji ir jos sutuoktinis net ir sutartyje dėl santuokos teisinių pasekmių patys painiojosi, kokį turtÄ ir kokius įsipareigojimus jie turi.Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nurodyti sandoriai buvo tariami ir paskola pagal 2009 m. rugpjūčio 28 d. nebuvo suteikta, ji negalėjo bÅ«ti užtikrinta hipoteka. Atitinkamai atsakovas J. G. nebuvo atsakovų L.

I. ir F. I. kreditoriumi, todėl neturėjo teisės perimti žemės sklypų pagal 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktus. Kadangi paminėtų žemės sklypų hipoteka yra pabaigta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartimi ir išregistruota iš Hipotekos registro, ieškovas neginčijo 2009 m. rugpjūčio 28 d. hipotekos lakšto ir 2010 m. kovo 26 d. hipotekos lakšto pakeitimo. Tačiau tai nereiškia, kad nurodyti hipotekos sandoriai nebuvo tariami. Tuo tarpu 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktus ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais kaip tariamus sandorius, nesukėlusius teisinių pasekmių, taip pat dėl to, kad jie yra niekinės paskolos sutarties pasekmė.Ieškovas, motyvuodamas tuo, kad pripažinus negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu nuosavybės teisę į išnuomotus žemės sklypus įgijo atsakovas J.

G., pastarojo atlikti teisiniai veiksmai yra prieÅ¡taringi teisei, ir niekinių sandorių pagrindu įgyvendintos subjektinės teisės negali bÅ«ti ginamos, taip pat tuo, kad atsakovės UAB „Baltas parkas“, UAB „Euro Gear“ ir UAB „Kinada“ nelaikytinos sÄ Å¾iningais nuomininkais, kadangi yra susijusios su atsakovais J. G., T. I. ir A. K., buvo pareiÅ¡kęs reikalavimÄ negaliojančiomis pripažinti 2012 m. birželio 15 d. atsakovo J. G. ir nurodytų bendrovių sudarytas žemės sklypų nuomos sutartis.

Atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad nurodytos nuomos sutartys yra nutrauktos ir pasibaigusios, tačiau nepateikė jokių tokiÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, ginčo nuomos sutartys vis dar yra įregistruotos vieÅ¡ajame registre, kurio duomenimis ieÅ¡kovas neturi pagrindo netikėti, todėl palaiko ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.IeÅ¡kovas prašė teismo atnaujinti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ actio Pauliana ieÅ¡kiniui dėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties bei 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pareikÅ¡ti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių, tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo neiÅ¡sprendė.

Nors Å¡is praÅ¡ymas nelaikytinas savarankiÅ¡ku reikalavimu, jo iÅ¡sprendimas turi esminės įtakos ieÅ¡kovo reikalavimui dėl paminėtų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog nebuvo iÅ¡spręstas nurodytas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas, pripažintina absoliučiu skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindu. Be to, teismas neiÅ¡sprendė savarankiÅ¡kų ieÅ¡kinio reikalavimų dėl 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties, 2010 m. kovo 26 d. susitarimo dėl paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų pripažinimo negaliojančiais kaip tariamų sandorių, nepasisakė dėl paminėtų sandorių pagrindu sudarytų hipotekos lakÅ¡tų tariamumo.

Å ios aplinkybės taip pat laikytinos absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.IeÅ¡kovas, siekdamas byloje įrodyti ginčijamų sandorių tariamumÄ , prašė teismo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakovų pajamų ir turto deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2010 m., taip pat iÅ¡ atsakovių UAB „Baltas parkas“, UAB „Euro Gear“ ir UAB „Kinada“ iÅ¡reikalauti įrodymus apie nuomos mokesčio mokėjimÄ , siekdamas įrodyti paskolos ir hipotekos sandorių tariamumÄ , prašė iÅ¡reikalauti ir prijungti prie bylos vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0005/10/01672, Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ Nr. 2-17326-637/2010 dėl atsakovų L.

I. ir F. I. santuokos nutraukimo bei kitus įrodymus, tačiau teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi Å¡iuos praÅ¡ymus atmetė, motyvuodamas, kad nurodyti duomenys Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra pertekliniai. Tokiu bÅ«du teismas faktiÅ¡kai be jokių motyvų atsisakė surinkti nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingus įrodymus, pažeidė Å¡alių rungimosi principÄ , dėl ko buvo neatskleista bylos esmė.Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas T. I. praÅ¡o atmesti neįgalioto asmens pateiktÄ skundÄ ir palikti nepakeistÄ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimÄ , iÅ¡spręsti praÅ¡ymÄ dėl 5 792,40 Eur baudos ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo, pusę nurodytos sumos priteisiant atsakovui T.

I.. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Advokatas V. Z. neturi teisės atstovauti ieÅ¡kovÄ , todėl pastarojo skundas negalėjo bÅ«ti priimtas. Teismui yra pateikti duomenys, kad Å¡iuo metu Londono AukÅ¡tajame teisme vyksta ginčas dėl neteisėtai gautų įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Be to, nurodytam advokatui įgaliojimÄ iÅ¡davęs asmuo V. P. yra miręs ir jo įgaliojimai yra pasibaigę, o tai reiÅ¡kia, kad kartu pasibaigė ir advokato V. Z. įgaliojimai atstovauti ieÅ¡kovÄ .

Pažymėtina, kad kartu su atsakovui pateiktu apeliaciniu skundu nebuvo pridėta nauja atstovavimo sutartis, o pirmoji pasibaigė mirus advokatÄ Ä¯galiojusiam asmeniui. Teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neturi reikalavimo teisės į atsakovÄ T. I.. Pats ieÅ¡kovas pripažino aplinkybę, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, todėl pareiÅ¡kęs dar vienÄ ieÅ¡kinį ir užvedęs dar vienÄ bylÄ , neturėdamas tam teisinio pagrindo, ieÅ¡kovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.IeÅ¡kovas skunde nurodo, kad neva galėjo tik preliminariai paskaičiuoti, kiek lėšų buvo pervesta iÅ¡ jo sÄ skaitos.

Tokie jo teiginiai patvirtina, kad 2009 m. kreipdamasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieÅ¡kovas žinojo, kokia žala jam tariamai yra padaryta ir jÄ nurodė, tačiau po 5 metų kreipdamasis į teismÄ jam padarytos žalos staiga negali paskaičiuoti ir neturi jos dydį patvirtinančių duomenų. IÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų dokumentų – pareiÅ¡kimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei praÅ¡ymo pripažinti jį civiliniu ieÅ¡kovu matyti, kad ieÅ¡kovas nurodė konkrečiÄ neva padarytos žalos sumÄ .

Å ios aplinkybės ir nurodyti skundo argumentai tik parodo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ ir pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ .Kaltinamasis aktas nėra įrodymas, patvirtinantis neva ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , o jokių kitų dokumentų ieÅ¡kovas nepateikė. Teismas pagrįstai nurodytu dokumentu nesivadovavo ir sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė jam padarytos žalos dydžio bei to, kad jis turi neginčytinÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ .Teismo buvo praÅ¡oma V. P. skirti maksimaliÄ Ä¯statyme nustatytÄ baudÄ už akivaizdžiai nepagrįsto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , tačiau Å¡is praÅ¡ymas liko neiÅ¡spręstas, todėl praÅ¡ytina apeliacinės instancijos teismo iÅ¡taisyti šį procesinį pažeidimÄ ir iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl baudos ieÅ¡kovui skyrimo.Atsakovas savo turtÄ perleido laikydamasis visų įstatymo nuostatų ir nepažeisdamas niekieno teisių.

IeÅ¡kovas neįrodė, kokia apimtimi kiekvienas iÅ¡ ginčo sandorių pažeidė jo interesus. IeÅ¡kovas nurodo, kad jis prašė atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau nei ieÅ¡kinyje, nei skunde nėra nurodyta jokios realios paminėto termino praleidimo priežasties. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo kÄ vertinti ir dėl ko pasisakyti. IeÅ¡kovas pats sutinka, kad praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ daugiau kaip 5 metus, todėl toks ilgas neveikimas yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir negali bÅ«ti pateisinamas jokiomis priežastimis.IeÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ .

Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę ar įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė pažeista.Teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo ir pagrįstai sprendė, kad Å¡i byla gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta atskirai, jos nestabdant dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-26-606/2014.

IeÅ¡kovas tik nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra nagrinėjami tam tikri faktai, kurie turės teisinės reikÅ¡mės priimant sprendimÄ Å¡ioje byloje, tačiau kokie tie tam tikri faktai nedetalizuoja. Nors ieÅ¡kovas teigia, kad neva baudžiamojoje byloje yra nustatinėjamas faktas dėl reikalavimo teisės turėjimo, tačiau nurodytoje byloje yra iÅ¡ esmės sprendžiamas klausimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir baudžiamosios atsakomybės taikymo, o ne dėl reikalavimo teisės turėjimo ar neturėjimo.

PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, teismas įvertino visus sandorius – ir pirminius, ir vėliau sudarytus - ieÅ¡kinyje nurodytu CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ginčo sandorių realumÄ ir tikrumÄ patvirtina tai, kad vėliau buvo sudaryti kiti sandoriai ir visi jie buvo patvirtinti notariÅ¡kai, be to, vyko priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ginčo turto, kurį vykdė antstoliai. Visi Å¡ie faktai patvirtinti oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų dėl sandorių negaliojimo dėl jų tariamumo.

IeÅ¡kovo iÅ¡ konteksto iÅ¡imti atsakovų J. G., L. I., F. I. paaiÅ¡kinimai nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad sandoriai neįvyko, prieÅ¡ingai – Å¡ie asmenys tik patvirtino, kad sandorius sudarė, juos vykdė, vėliau sudarė kitus sandorius ir atliko kitus veiksmus. IeÅ¡kovas selektyviai iÅ¡rinko pateiktus paaiÅ¡kinimus ir savo skunde nurodė tik tuos, kurie tariamai patvirtinta jo reikalavimus. Svarbu ir tai, kad sandoriui esant notariÅ¡kai patvirtintam, jis yra oficialus dokumentas ir turi prima facie įrodomÄ jÄ galiÄ .

Toks sandoris gali bÅ«ti nuginčijamas tik kitais oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti notariÅ¡kai sudarytų ginčo sandorių galiojimu ir tikrumu.IeÅ¡kovo teigimu, atsakovo T. I. turtas buvo perleistas už žymiai mažesnę sumÄ nei vidutinė jo rinkos vertės, tačiau tai tėra subjektyvi ieÅ¡kovo nuomonė, nes jokių įrodymų, pagrindžiančių tokį teiginį, nebuvo pateikta. Skunde ieÅ¡kovas nurodo ir kitų subjektyvių iÅ¡vedžiojimų, kurie iÅ¡ esmės neturi jokio teisinio pagrindimo.

IeÅ¡kovo nuomone, Å¡eimos nariams ir pažįstamiems apskirtai negalima sudaryti jokių sandorių, jų suforminti per kelias dienas, skolintis pinigų be palÅ«kanų, kelių sandorių forminti pas tÄ pačiÄ notarę, vykdyti atsiskaitymų grynaisiais pinigais, nuomoti turto įmonėms, tačiau įstatymas nenustato tokių subjektyvių sandorių ginčijimo pagrindų, nes teisėtai sudaryti sandoriai galioja ir negali bÅ«ti ginčijami tik dėl to, kad kažkam nepatinka. IeÅ¡kovas nurodo, kad jo praÅ¡ymai dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo teismo buvo nepagrįstai atmesti, tačiau nenurodė, kokias svarbias Å¡iai bylai aplinkybes praÅ¡omi iÅ¡reikalauti duomenys patvirtintų ar paneigtų, todėl teismas neturėjo pagrindo tenkinti tokio neaiÅ¡kaus ieÅ¡kovo praÅ¡ymo.Atsakovas J.

G. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Ginčo turtÄ â€“ žemės sklypus atsakovas J. G. įsigijo pradėjęs priverstinį skolos iÅ¡ L. I. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kadangi nurodytas turtas buvo įkeistas jo naudai, užtikrinant Å¡alių sudarytÄ 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį. Nors ieÅ¡kovas ginčijo paskolos sutartį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti Å¡ios sutarties galiojimu.Nėra pagrindo abejoti, kad antstolis visus priverstinio iÅ¡niekojimo veiksmus atlikto teisėtai ir laikydamasis įstatymo reikalavimų.

Neįvykus įkeisto turto varžytynėms, atsakovui buvo pasiÅ«lyta pasinaudoti teise perimti įkeistÄ turtÄ . Teismui buvo pateikti turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas bei iÅ¡samus paaiÅ¡kinimas dėl žemės sklypų vertinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas įvertino visus antstolės pateiktus dokumentus, įsitikino atliktų procedÅ«rų teisėtumu ir rezoliucija patvirtinto paminėtus aktus. Teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo žemės sklypai iÅ¡ieÅ¡kotojui buvo perduoti pagrįstai ir teisėtai.Pagal kasacinio teismo praktikÄ turto pardavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas, kaip nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentus, teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Tuo tarpu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė nei vieno iÅ¡ CPK 602 straipsnyje nustatytų pagrindų, o bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ginčijamas aktas, kaip priverstinio turto realizavimo aktas, negali bÅ«ti ginčijamas. CPK 602 straipsnio 3 dalis nustato, kad reikalavimams dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo nurodyto akto pasiraÅ¡ymo dienos. Kadangi apeliantas dėl 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų nuginčijimo kreipėsi tik 2013 m. rugpjūčio 14 d., laikytina, kad jis yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Atsakovai L.

I., F. I., A. K. ir I. K. atsiliepimuose į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimÄ . Atsakovai nurodo nesutinkantys su skundu ir palaiko skundžiamo teismo sprendimo motyvus. Atsakovai pažymi, kad nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus iÅ¡dėstė atsiliepimuose į ieÅ¡kinį, duodami paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, todėl praÅ¡o jais vadovautis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ar atsiliepimų į jį ribas.

Dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimoIeÅ¡kovas apeliaciniame skunde pateikė procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus – atsakovų pajamų ir turto deklaracijas už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2010 m., duomenis apie nuomos mokesčio mokėjimÄ pagal 2012 m. birželio 15 d. žemės nuomos sutartis 2012 – 2013 m. laikotarpiu, vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0005/10/01627. IeÅ¡kovo teigimu, nurodyti duomenys yra reikalingi visapusiÅ¡kam bylos iÅ¡nagrinėjimui, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi šį praÅ¡ymÄ nepagrįstai atsisakė patenkinti, tokiu bÅ«du pažeisdamas Å¡alių rungimosi principÄ .Ä®vertinusi bylos nagrinėjimo trukmę bei tai, kad didžioji dalis praÅ¡omų iÅ¡reikalauti papildomų įrodymų yra tik netiesiogiai susiję su ginčo dalyku, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡io praÅ¡ymo patenkinimas bei bylos nagrinėjimo atidėjimas prieÅ¡tarautų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principams, bylos nagrinėjimas bÅ«tų nepagrįstai užvilkintas, todėl Å¡is praÅ¡ymas atmestinas (CPK 7, 177, 199 straipsniai).

Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų reikšmingoms byloje faktinėms aplinkybėms nustatyti bei teisėtam ir pagrįstam sprendimui byloje priimti. Dėl faktinių bylos aplinkybiųIeškovas byloje pareikštu ieškiniu įrodinėjo, kad yra atsakovo T. I. kreditorius ir kad pastarojo bei kitų atsakovų sudaryti sandoriai, kurių pagrindu pirmiausiai buvo perleistas atsakovo T. I. nekilnojamasis turtas, o vėliau naujieji ginčo turto savininkai (atsakovai) jį perleido, apsunkino, atliko priverstinio išieškojimo iš ginčo turto veiksmus bei jį išnuomojo, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

Byloje pareikÅ¡tus reikalavimus dėl paminėtų sandorių bei turto perleidimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų pripažinimo negaliojančiais ieÅ¡kovas grindė CK 6.66 straipsnyje nustatytu actio Pauliana instituto bei CK 1.86 straipsnyje įtvirtintu tariamo sandorio negaliojimo pagrindais. ReikalavimÄ atsakovui T. I. ieÅ¡kovas kildino iÅ¡ žalos teisinių santykių: atsakovas T. I., atlikęs neteisėtus veiksmus, iÅ¡ jo banko sÄ skaitos pasisavino 1 964 296,49 Eur, dėl ko T. I. buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, kurioje ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl nurodytos sumos dydžio žalos atlyginimo, yra pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu.

Bylos nagrinėjimo eigoje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ stabdyti Å¡iÄ bylÄ , kol nebus iÅ¡nagrinėta atsakovui T. I. inicijuota baudžiamoji byla (CPK 163 straipsnio 3 punktas). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti nurodytÄ procesinį praÅ¡ymÄ , konstatavo ieÅ¡kovÄ neįrodžius paminėtų ginčo sandorių negaliojimo pagrindų, todėl ieÅ¡kinį atmetė. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, ieÅ¡kovas skunde apeliuoja į netinkamÄ CK 1.86, 6.66 straipsniuose nustatytų sandorio negaliojimo pagrindų taikymÄ , netinkamai įvertintus byloje esančius įrodymus ir neiÅ¡tirtas visas teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, rungimosi bei kitų civilinio proceso principų pažeidimÄ , neiÅ¡spręstus ieÅ¡kinio reikalavimus bei procesinius praÅ¡ymus, dėl ko, ieÅ¡kovo teigimu, egzistuoja absoliutÅ«s skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindai.

Atsiliepimuose į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai T. I. ir J. G. pateikia nesutikimo su skundu argumentus, atsakovai L. I., F. I., A. K. bei I. K. iÅ¡ esmės dėl skundo argumentų nepasisako ir nurodo palaikantys savo atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu pateiktais paaiÅ¡kinimais iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ bei skundžiamo sprendimo motyvus. PrieÅ¡ aptariant bei įvertinant nurodytus apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pirmiausiai pasisakytina dėl procesinio Å¡ios bylos nagrinėjimo aspekto – apeliacinio skundo priėmimo.

Dėl ieÅ¡kovo atstovo įgaliojimų pasiraÅ¡yti apeliacinį skundÄ Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas T. I. teigia, kad apeliacinį skundÄ pasirašęs ir jį pateikęs advokatas V. Z. neturi teisės atstovauti ieÅ¡kovÄ , t. y. veikti pastarojo vardu ir interesais, todėl apeliacinis skundas negalėjo bÅ«ti priimtas. TokiÄ pozicijÄ atsakovas grindžia aplinkybėmis, kad įgaliojimÄ atstovauti ieÅ¡kovÄ paminėtam advokatui iÅ¡davęs įgaliotinis V. P. yra miręs, jo įgaliojimas pasibaigęs, todėl atitinkamai pasibaigusiu laikytinas ir advokato V.

Z. įgaliojimas atstovauti ieÅ¡kovÄ , kartu su skundu atsakovui nebuvo pateikta nauja atstovavimo sutartis, be to, Londono AukÅ¡tajame teisme vyksta ginčas dėl atitinkamų asmenų įgaliojimų veikti ieÅ¡kovo vardu ir interesais pripažinimo negaliojančiais. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ sprendžia sprendimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis), kuris nagrinėjamu atveju 2014 m. birželio 6 d. nutartimi ieÅ¡kovo skundÄ priėmė (t. 4, b. l. 75).

Kita vertus, įstatymas suteikia teisę apeliacinės instancijos teismui nutraukti apeliacinį procesÄ , tuo atveju, jeigu bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka paaiÅ¡kėja apeliacinio skundo trÅ«kumai, dėl kurių skundas negalėjo bÅ«ti priimtas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Paminėta teisės norma patvirtina apeliacinės instancijos teismo teisę patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dėl apeliacinio skundo priėmimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovo T.

I. nurodytų procesinių aplinkybių. Pirma, argumentas dėl V. P. įgaliojimo atstovauti ieÅ¡kovÄ pabaigos nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi kartu su apeliaciniu skundu, kurį pasirašė ir pateikė advokatas V. Z., teismui buvo pateikta ir pastarojo bei ieÅ¡kovo narių – Westa Holding LTD bei Holding Associates LTD 2014 m. gegužės 12 d. sudaryta atstovavimo sutartis (t. 4, b. l. 74). Å ia sutartimi advokatui buvo suteikta teisė atstovauti ieÅ¡kovÄ visų instancijų teismuose, tame tarpe ir pasiraÅ¡yti procesinius dokumentus.

Aplinkybė, kad nurodytas skundo priedas, atsakovo teigimu, jam nebuvo pateiktas kartu su skundu, įvertinus tai, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ sprendžia teismas, aptariamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Antra, nors atsakovas teigia apie užsienio valstybėje pradėtÄ teisminį procesÄ , kuriame yra ginčijami paminėtų ieÅ¡kovo narių įgaliojimai, byloje nėra įrodymų apie Westa Holding LTD bei Holding Associates LTD įgaliojimų veikti ieÅ¡kovo vardu ir interesais panaikinimÄ , 2014 m. gegužės 12 d. atstovavimo sutarties nuginčijimÄ , todėl nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundÄ teismas turėjo atsisakyti priimti.

Dėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu Byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas T. I. už 5 792,40 Eur (20 000 Lt) pardavė atsakovei L. G. 0,1142 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2008 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartimis atsakovas T. I. padovanojo atsakovui F.

I. žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m., o atsakovei L. I. – du žemės sklypus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdos m. (t. 1, b. l. 140-143; 148-150; 181-183; 198-200). IeÅ¡kovas byloje siekė įrodyti, kad paminėtų sutarčių sudarymo metu egzistavo visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos.Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininkÄ , neleisti Å¡iam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymÄ .

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

Å io instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ . Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį pripažinus skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotÄ pagal tÄ sandorį turtÄ ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Kadangi actio Pauliana suteikia teisę ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, taikydami šį institutÄ , kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ . Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Dėl ieÅ¡kinio senatiesVienas iÅ¡ pagrindinių skundžiamo sprendimo motyvų, kuriais remdamasis teismas atmetė apelianto reikalavimÄ pripažinti negaliojančiais anksčiau nurodytus atsakovo T.

I. turto perleidimo sandorius actio Pauliana pagrindu – CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino taikymas. Nors ir sprendė, kad byloje nenustatyta nei apeliantui padarytos žalos dydis, nei jos padarymo momentas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad apeliantas žalos padarymo jam momentÄ sieja su atsakovo T. I. laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. atliktais veiksmais, dėl kurių įvertinimo baudžiamosios teisės požiÅ«riu į ikiteisminį tyrimÄ atliekančiÄ institucijÄ kreipėsi dar 2009 m. rugsėjo mėnesį, nurodydamas ir jam padarytos žalos dydį, konstatavo, kad apeliantas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir apdairus verslininkas, jau 2009 m.

žinojo ar privalėjo žinoti apie atsakovų sudarytus ginčo sandorius, tačiau į teismÄ dėl jų nuginčijimo kreipėsi tik 2013 m. Nenurodydamas jokių motyvų, teismas taip pat atsisakė patenkinti apelianto praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad nurodyti teismo motyvai dėl actio Pauliana ieÅ¡kinio senaties termino taikymo prieÅ¡taringi jo iÅ¡vadai, kad byloje nenustatytas žalos apeliantui padarymo momentas. Be to, teismas pažeidė proceso teisės normas, nemotyvuodamas sprendimo atmesti apelianto praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

Kita vertus, ne Å¡ios aplinkybės, o padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas sudaro pagrindÄ spręsti apie teismo netinkamai pritaikytÄ ieÅ¡kinio senatį.Sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas – viena actio Pauliana ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lygų, kurios taikymui galioja bendrosios ieÅ¡kinio senaties institutÄ reglamentuojančios teisės normos. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu. Tai reiÅ¡kia, kad praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio Å¡alis, prieÅ¡ kurios interesus nukreiptas byloje pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas, o savo iniciatyva taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013).

Teisė pareikÅ¡ti apie reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Jeigu per nustatytÄ terminÄ toks Å¡alies praÅ¡ymas nepareiÅ¡kiamas, bylÄ nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju apeliantas ieÅ¡kinyje nurodė praleidęs sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl atsakovų 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikÅ¡ti bei prašė šį terminÄ atnaujinti, nei vienas iÅ¡ nurodytus sandorius sudariusių atsakovų, t. y.

T. I., F. I., L. I. ir L. G. nei atsiliepimuose į ieÅ¡kinį ar kituose procesiniuose dokumentuose, nei teikdami paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu nepareiÅ¡kė reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį. PraÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį atsiliepime į apeliacinį skundÄ netiesiogiai pareiÅ¡kė atsakovas T. I., tačiau Å¡ioje proceso stadijoje jis tokios teisės nebeturi (CPK 312 straipsnis). Taikyti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atsiliepimuose į ieÅ¡kinį prašė atsakovai A.

K. ir UAB „Baltas parkas“, tačiau nurodyti asmenys nėra actio Pauliana pagrindu apelianto ginčytų sandorių – 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių – Å¡alys, ginčijant nurodytus sandorius Å¡ių atsakovų atžvilgiu materialusis teisinis reikalavimas nėra ir negali bÅ«ti pareikÅ¡tas, todėl Å¡ie atsakovai neturėjo teisinio pagrindo reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį Å¡iems pareikÅ¡tiems ieÅ¡kinio reikalavimams.

Tuo tarpu Å¡ių atsakovų sudarytoms sutartims, kurias apeliantas ginčijo kaip tariamas, sudarytas tik dėl akių (CK 1.86 straipsnis) (2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartis, 2012 m. birželio 15 d. nuomos sutartis) nuginčyti taikomas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nėra pasibaigęs.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sandorių Å¡alių – atsakovų praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana instituto pagrindu, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs šį terminÄ savo iniciatyva, pažeidė CK 1.126 straipsnio 2 dalį, dėl ko padarė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad neegzistuoja viena iÅ¡ bÅ«tinųjų paminėto instituto taikymo sÄ lygų – reikalavimo pareiÅ¡kimas per CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ senaties terminÄ .NereikÅ¡minga Å¡iuo aspektu laikytina aplinkybė, kad dar ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ prašė pats ieÅ¡kovas.

Kaip minėta, ieÅ¡kinio senaties taikymÄ lemia tik prieÅ¡ingos ieÅ¡kovui tinkamos materialiojo teisinio santykio Å¡alies pareikÅ¡tas praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir tik gavus tokį praÅ¡ymÄ teismas įgyja pagrindÄ aiÅ¡kintis kitas svarbias ieÅ¡kinio senaties termino tinkamam pritaikymui aplinkybes – dėl termino trukmės, eigos pradžios ir pabaigos, nutraukimo, sustabdymo ir atnaujinimo. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės Nurodyta actio Pauliana ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, t. y.

Å¡is kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. Teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, bÅ«tina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais.

Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį, kaip teisių gynimo bÅ«dÄ , kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004).

Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iÅ¡ delikto, žalos atsiradimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu. Todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalÄ atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimÄ â€“ tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).

Taigi, kai dėl reikalavimo teisės galiojimo tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, svarbi yra ne aplinkybė, kada laiko atžvilgiu buvo įrodyta kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui, o kada reikalavimo teisė atsirado. Nepaisant to, kad reikalavimo teisė gali bÅ«ti įrodyta ir kreditoriaus teisė apginta žymiai vėliau, nei sudarytas actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris, actio Pauliana instituto taikymui svarbu, kad pati reikalavimo teisė yra atsiradusi anksčiau už ginčijamo sandorio sudarymÄ .Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas reikalavimo teisę į atsakovÄ T.

I. sieja su pastarojo neteisėtais veiksmais padaryta 1 964 296,49 Eur žala, kurios atlyginimo apeliantas siekia T. I. iÅ¡keltoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-606/2014 (Å¡iuo metu Nr. 1-32-606/2015) pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu, kad baudžiamoji byla nėra iÅ¡nagrinėta, kad apeliantas nepateikė įrodymų reikalavimo teisei pagrįsti, sprendė, jog pastarasis neįrodė, kad yra atsakovo T. I. kreditorius ir turi į jį 1 964 296,49 Eur vertės reikalavimÄ . Skundžiamu sprendimu teismas taip pat atmetė apelianto praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo iki baudžiamosios bylos Nr. 1-26-606/2014 iÅ¡nagrinėjimo, motyvuodamas tuo, kad tarp nurodytos ir nagrinėjamos bylos nėra tiesioginio prejudicinio ryÅ¡io.Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl aptariamos actio Pauliana taikymo sÄ lygos lėmė neteisingas praÅ¡ymo dėl bylos sustabdymo iÅ¡sprendimas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas horizontalaus tiesioginio teisinio ryÅ¡io egzistavimas tarp bylų, kuriose kreditorius reiÅ¡kia actio Pauliana ieÅ¡kinį ir kuriose skolininkai ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar Å¡io reikalavimo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , tokiais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar jo dydį, Å¡is ginčas turėtų bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas iki priimant sprendimÄ dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).IÅ¡ apelianto į bylÄ pateikto kaltinamojo akto nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-606/2014 atsakovas T.

I. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. veikdamas bendrai su A. M., panaudodamas neteisėtai įgytas tikras elektronines mokėjimo priemones, apgaule įgijo apeliantui priklausantį turtÄ (1 964 296,49 Eur) (t. 1, b. l. 103–135). Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-606/2014 (1-32-606/2015) nustatyti faktai (ar įvykdytos nusikalstamos veikos, ar jomis padaryta žalos apeliantui ir koks žalos dydis, kokie tiesioginiai nustatytų nusikalstamų veikų civiliniai teisiniai padariniai), įeina į nagrinėjamos civilinės bylos įrodinėjimo dalyko sudėtį, nustatinėjant byloje reikÅ¡mingÄ aplinkybę, ar apeliantas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovui T.

I.. Atsižvelgiant į akivaizdų nagrinėjamos ir baudžiamosios bylos Nr. 1-26-606/2014 įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių tiesioginį ryšį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo neegzistuojantį procesinį teisinį poreikį patenkinti apelianto praÅ¡ymÄ dėl bylos sustabdymo. Teisėjų kolegija dar 2015 m. sausio 13 d. nutartimi, nagrinėdama apelianto skundÄ , patenkino jame pakartotinai pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ iki tol, kol bus iÅ¡spręsta baudžiamÄ ja tvarka nagrinėjama byla Nr. 1-32-606/2015 (t. 4, b. l. 118-120).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu nurodytoje byloje, be kita ko, pripažino atsakovÄ T. I. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrė jam penkerių metų laisvės atėmimo bausmę bei iÅ¡ dalies patenkino apelianto ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo – priteisė apeliantui iÅ¡ atsakovo T. I. 1 750 618,77 Eur (t. 4, b. l. 127-172). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-651/2015 pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistÄ (t. 4, b. l. 173-195).Atsižvelgiant į actio Pauliana instituto pagrindu ginčijamų sandorių sudarymo momentÄ , į tai, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, jog 1 750 618,77 Eur žala apeliantui buvo padaryta neteisėtais atsakovo T.

I. veiksmais, atliktais laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 7 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu apeliantas turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ T. I.. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ir skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamus sandoriusKaip minėta, siekiant sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, bÅ«tina nustatyti visas Å¡ios nutarties 37 punkte nurodytas actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygas.

Konstatavęs, kad apeliantas neturi galiojančios reikalavimo teisės skolininkui – atsakovui T. I., ir yra praleidęs sutrumpintÄ vienerių metų senaties terminÄ (CK 6.66 straipsnio 3 dalis), pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų egzistavimo, iÅ¡skyrus dėl atsakovų sÄ Å¾iningumo, dėl kurio teisėjų kolegija pasisakys aptarusi kitų paminėto instituto taikymo bÅ«tinųjų sÄ lygų – kreditoriaus teisių pažeidimo ir skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius - egzistavimÄ .CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.

Nustatinėjant Å¡iÄ actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ , bÅ«tina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamÄ sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai reikÅ¡ti actio Pauliano ieÅ¡kinio negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).IÅ¡ kartu su ieÅ¡kiniu pateikto apelianto 2009 m. rugpjūčio 18 d. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 13-14 d.

į apelianto sÄ skaitÄ iÅ¡ Blumfield Agency LLC banko sÄ skaitos buvo pervesta bendra 237 807 Eur suma (t. 1, b. l. 41). Apeliantas pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo atsakovui T. I. inicijavo 2009 m. rugsėjo 11 d. (t. 1, b. l. 42). Paminėti bylos duomenys, kolegijos vertinimu, patvirtina apelianto ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes, kad jam apie atsakovo T. I. nusikalstamas veikas, kurių metu iÅ¡ jo sÄ skaitos į Blumfield Agency LLC banko sÄ skaitÄ buvo pervedinėjamos pasisavintos lėšos, tapo žinoma 2009 m., kad 2009 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas T.

I. grÄ Å¾ino apeliantui dalį pasisavintų lėšų. Å ias aplinkybes patvirtina ir įsiteisėjęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-606/2015. 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sudarytais sandoriais atsakovas T. I. tretiesiems asmenims perleido visÄ savo turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ keturis žemės sklypus. Trys iÅ¡ Å¡ių sklypų, kurių bendra vidutinė rinkos vertė ginčo sandorių sudarymo metu – 462 233,55 Eur, atsakovo T. I. buvo padovanoti tėvams, vienas – parduotas jo draugės A.

M. motinai, iš pardavimo gauta 5 792,40 Eur, nors iš 2008 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties 2.2 punkto matyti, kad vidutinė šio turto rinkos vertė sandorio sudarymo dienai buvo 66 612,60 Eur. Po ginčo sandorių sudarymo atsakovas T. I. disponavo tik UAB „Euro Gear“ ir UAB „Hanko“ akcijomis, kurias taip pat perleido laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d., bei 1990 m. gamybos transporto priemone Jaguar Sovereign ir 2003 m. motociklu Suzuki SV 650.

PastarÄ jį perleido 2011 m. rugpjūčio 9 d. ir Å¡iuo metu turi tik paminėtÄ automobilį, kuris yra areÅ¡tuotas 2010 m. liepos 9 d. ir iÅ¡ kurio yra iÅ¡ieÅ¡komos einamosios atsakovo T. I. skolos (t. 2, b. l. 28).Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ginčo 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sutartimis skolininkas – atsakovas T. I. ne tik žymiai sumažino savo mokumÄ , bet ir siekė tai padaryti (CPK 185 straipsnis). Atsakovo T. I. sÄ moningÄ siekį sutrukdyti apeliantui patenkinti savo reikalavimÄ Ä¯rodo tai, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti tuo pačiu metu, kuomet iÅ¡aiÅ¡kėjo aplinkybės dėl jo nusikalstamais veiksmais pasisavintų apelianto lėšų, kad tretiesiems asmenims buvo perleistas visas jo nekilnojamasis turtas ir kad iÅ¡ Å¡io turto perleidimo atsakovas iÅ¡ esmės negavo jokios finansinės naudos (lėšų), nors iÅ¡ bylos duomenų galima spręsti, kad atsakovas turėjo tokiÄ galimybę.

Ä®vertinus tai, kad apelianto reikalavimo teisė atsakovui T. I. siekia beveik 2 mln. Eur bei po 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties ir 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių sudarymo pastarajam likusį turtÄ , jo sudėtį, likvidumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad paminėtais sandoriais buvo akivaizdžiai pažeistos apelianto, kaip atsakovo T. I. kreditoriaus, teisės. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iÅ¡ imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Taigi, jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Paulianio ieÅ¡kinio pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).Ä® bylÄ nebuvo pateikta jokių duomenų apie atsakovui T.

I. nustatytas pareigas pagal įstatymÄ ar sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, dėl kurių jis buvo objektyviai priverstas sudaryti 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį bei 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartis (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teikdamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu atsakovas T. I. apskirtai nenorėjo atskleisti ginčo sandorių sudarymo priežasčių, vėliau paaiÅ¡kino, kad sklypus padovanojo tėvams, nes juos myli, galbÅ«t, norėjo iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo.

Kolegijos vertinimu, atsakovo prielaidos dėl siekio iÅ¡vengti mokesčių mokėjimo nepripažintinos aplinkybėmis, sÄ lygojusiomis pastarojo pareigÄ sudaryti ginčo sandorius. Tokiomis aplinkybėmis nepripažintinos ir atsakovo meilė tėvams, pareiga juos iÅ¡laikyti. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ginčo dovanojimo sutarčių sudarymo metu atsakovams F. ir L. I. buvo bÅ«tina finansinė parama (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti, kad Å¡ių sandorių sudarymas buvo nulemtas bÅ«tinumo.

Dėl skolininko ir trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumoSÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.

Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sÄ Å¾iningas, bÅ«tina taikyti abu Å¡iuos kriterijus. SÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi bÅ«ti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesÄ Å¾iningumÄ , kurį bÅ«tina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiÅ¡kinamas sÄ Å¾iningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtÄ .Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.GinÄÄ sudariusių Å¡alių sÄ Å¾iningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sÄ lygų. Nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių interesai, bei nustačius, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina iÅ¡vada, kad sudarydamos sandorius Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).Vertindamas nurodytų actio Pauliano instituto taikymo sÄ lygų egzistavimÄ ginčo sandorių sudarymo metu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybės, jog trys atsakovo T.

I. žemės sklypai buvo padovanoti tėvams, o vienas – draugės motinai, neįrodo ginčo sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Teismo nuomone, tai, kad atsakovus siejo Å¡eimos bei artimi asmeniniai santykiai, nėra pagrindas spręsti, kad ginčo sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos bei kaip tik pateisina atsakovei L. G. parduoto žemės sklypo kainÄ . Teisėjų kolegija su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka.Kaip minėta, įstatymas nustato, kad trečiojo asmens sÄ Å¾iningumas (nesÄ Å¾iningumas) neturi reikÅ¡mės, jeigu sandoris neatlygintinis (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

Tokiu atveju pakanka tik skolininko nesÄ Å¾iningumo. NesÄ Å¾iningumo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Anksčiau nurodytų motyvų pagrindu konstatuota, kad, sudarydamas 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sandorius, atsakovas T. I. žinojo, jog pažeidžia apelianto teises. Be to, įstatymas įtvirtina kreditoriaus interesus pažeidusių sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijas, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais, jeigu įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (CK 6.67 straipsnio 1, 4 punktai). 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartis atsakovas T.

I. sudarė su savo tėvais – F. ir L. I., o 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį – su tuometinės savo draugės A. M. motina – L. G., kuriai 66 612,60 Eur rinkos vertės žemės sklypÄ perleido už 5 792,40 Eur kainÄ . Taigi, nurodytų sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumas, kaip pagrįstai teigia apeliantas, teismo turėjo bÅ«ti preziumuojamas ir paneigti Å¡ias prezumpcijas turėjo atsakovai (CPK 178 straipsnis). Tačiau iÅ¡skyrus subjektyvaus pobÅ«džio paaiÅ¡kinimus apie ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, nei skolininkas T.

I., nei kiti ginčo sandorius sudarę atsakovai nepateikė į bylÄ jokių jų preziumuojamÄ nesÄ Å¾iningumÄ paneigiančių įrodymų. Maža to, teikdamas paaiÅ¡kinimus teismui, atsakovas iÅ¡ pradžių atsisakė nurodyti, kodėl sudarė ginčo sandorius, vėliau iÅ¡kėlė prielaidas, kad ginčo turtÄ perleido iÅ¡ meilės tėvams, draugiÅ¡kumo L. G., nenorėjo mokėti mokesčių. Atsakovė L. I., aiÅ¡kindama dovanojimo sandorių sudarymo aplinkybes, nurodė, kad sÅ«nus norėjo ja pasirÅ«pinti, kad ji norėjo investuoti pinigus, kad galėtų gyventi iÅ¡ palÅ«kanų, tačiau toks planas nepavyko, o galiausiai nurodė nenorinti aiÅ¡kintis dėl sandorių sudarymo.

F. I. teismui aiÅ¡kino, kad sÅ«naus dovanotÄ Å¾emės sklypÄ priėmė todėl, kad jam reikėjo pinigų, kuriuos vėliau pasiskolino ir negrÄ Å¾ino, nepanoro atskleisti, kam buvo reikalingi pinigai. Ä®vertinusi nurodytus atsakovų paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantu, kad jie labiau patvirtina, nei paneigia atsakovų I. nesÄ Å¾iningumÄ sudarant ginčo dovanojimo sutartis (CPK 185 straipsnis). Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti Kaip jau buvo paminėta, pagrindinis actio Pauliana instituto tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu Å¡iuo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliano ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina Å¡io kreditoriaus teisių pažeidimams paÅ¡alinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011).IÅ¡ apelianto kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų vieÅ¡ojo registro iÅ¡rašų apie 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sutartimis perleisto ginčo nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę 2013 m. sausio 1 d. matyti, kad nurodytai datai bendra žemės sklypų vertė buvo 258 080,40 Eur (t. 1, b. l. 129-130).

Atsakovai nepateikė jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie kitokiÄ , nei byloje įrodinėjo apeliantas, žemės sklypų vidutinę rinkos vertę. Atsižvelgiant į Å¡ioje proceso stadijoje nustatytÄ aplinkybę, kad apelianto galiojančio reikalavimo atsakovui T. I. suma – 1 750 618,77 Eur, darytina iÅ¡vada, kad apelianto reikalavimo iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovo T. I. interesų nepažeis.Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio senatį (CK 1.126 straipsnis), actio Pauliana sÄ lygas (CK 6.66 straipsnis), nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ (CK 6.67 straipsnis), privalomÄ jį bylos sustabdymÄ (CPK 163 straipsnio 3 punktas) reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), todėl neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties bei 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių sudarymo metu neegzistavo visos actio Pauliana taikymo sÄ lygos.

Tai sudaro pagrindÄ Å¡iÄ skundžiamo teismo sprendimo dalį panaikinti ir byloje priimti naujÄ sprendimÄ - tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus dėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties bei 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu. Dėl 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių, 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties, 2010 m. kovo 26 d. susitarimo dėl paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų pripažinimo negaliojančiais CK 1.86 straipsnio pagrindu 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sudarytas pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sutartis apeliantas ginčijo ne tik actio Pauliana instituto pagrindu, bet ir kaip tariamus sandorius pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį.

Kaip tariamus apeliantas ginčijo ir vėliau dėl tų pačių žemės sklypų sudarytus: 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė L. G. žemės sklypÄ , unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovui A. K.; 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovės L. I. ir J. G., kurios užtikrinimui 2009 m. rugpjūčio 28 d. hipotekos lakÅ¡tais pastarojo naudai buvo įkeisti L. ir F. I. žemės sklypai, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Klaipėdos m.; 2010 m. kovo 26 d. atsakovės L.

I. ir J. G. susitarimÄ dėl paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus, kurių pagrindu paminėti trys žemės sklypai tapo atsakovo J. G. nuosavybe.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo nurodytus sandorius ir turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus pripažinti tariamais, tačiau, spręsdamas jų pripažinimo sudarytais dėl akių klausimÄ , teismas iÅ¡ esmės pasisakė tik dėl 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sandorių ir 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties, tuo tarpu kitus sandorius bei turto pardavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus vertino kaip dėl nurodytų sandorių kilusius teisinius padarinius.

Teismo atsisakymÄ pripažinti Å¡ios nutarties 71 punkte nurodytus sandorius ir turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus sudarytus dėl akių apeliantas skunde iÅ¡ esmės kvestionuoja netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai atliktu bylos duomenų vertinimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimÄ tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiÅ¡kinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras teises ir pareigas – nepripažįstami sandoriais.

Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymÄ â€“ atlieka formaliai sandorio formÄ atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi bÅ«ti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio Å¡alių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip Å¡alys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014).

Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumÄ tenka Å¡aliai, kuri Å¡ia aplinkybe grindžia savo pozicijÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006). Sprendžiant dėl Å¡alių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiÅ¡kai – tik taip galima iÅ¡siaiÅ¡kinti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti tarp artimų giminaičių ir ar kitais asmeniniais ryÅ¡iais susijusių asmenų. Kaip minėta, 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas T. I. vienÄ iÅ¡ jam priklausiusių žemės sklypų perleido tuometinės savo draugės A. M. motinai – L. G.. Pastaroji 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ginčo turtÄ perleido atsakovo T. I. draugui ir verslo partneriui – A. K.. 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartimis atsakovas T.

I. likusius tris jam priklausiusius žemės sklypus perleido savo tėvams – F. ir L. I.. Pastaroji ir jau minėtos A. M. brolis bei L. G. sÅ«nus – J. G. 2009 m. rugpjūčio 28 d. sudarė paskolos sutartį, kuria nurodytas asmuo atsakovo T. I. motinai paskolino 47 787,30 Eur, o Å¡i ir jos sutuoktinis, užtikrindami paskolos grÄ Å¾inimÄ , paskolos davėjui įkeitė jiems sÅ«naus padovanotus žemės sklypus. L. I. neįvykdžius paminėtos prievolės, J. G. inicijavo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jam įkeistų žemės sklypų, kurio pagrindu 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktais nurodytas nekilnojamasis turtas perduotas pastarojo nuosavybėn. Dėl nurodytų ginčo sandorių Å¡alių sÄ sajų, kolegijos vertinimu, ginčo sandorių ir turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų teisėtumo CK 1.86 straipsnio prasme klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas vertinant juos kompleksiÅ¡kai, o ne kiekvienÄ atskirai.Teikdama paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu atsakovė L.

G. teigė, kad ginčo žemės sklypÄ iÅ¡ atsakovo T. I. nusipirko siekdama įgyvendinti savo senÄ svajonę pasistatyti namÄ , užsiimti sodininkyste, tačiau įsigijusi šį turtÄ suprato, kad neapgalvojo visų nurodyto siekio įgyvendinimo aplinkybių, t. y. kad neturi vyro, kuris galėtų jai padėti sklypÄ prižiÅ«rėti, kad sklypas netinkamas sodininkystei etc., be to, pasigailėjo iÅ¡leidusi pinigus, todėl neilgai trukus šį turtÄ už 5 792,40 Eur pardavė A. K.. Pastarasis atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad yra artimas atsakovo T.

I. draugas, posėdžio metu teikdamas paaiÅ¡kinimus teismui parodė, kad yra pasyvus ginčo sklypo savininkas, kad nors ir reikėjo jam pinigų, nes norėjo pirkti didesnį butÄ , sklypo dėl investicinių tikslų nepardavė ir pasiėmė iÅ¡ banko paskolÄ . Atsakovas T. I., aiÅ¡kindamas, kodėl pardavė atsakovei L. G. žemės sklypÄ už rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ , nurodė, kad taip pasielgė, nes pastaroji yra geras žmogus. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alių valiÄ pagal byloje esančius duomenis, sprendžia, kad atsakovė L.

G. nesiekė įsigyti Å¡iuo sandoriu perleisto žemės sklypo, o atsakovas T. I. jį parduoti. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ne tik aplinkybės, kad Å¡io sandorio Å¡alys susiję asmenys, kad turtas buvo perleistas už rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ , bet ir tai, kad turtas nepraėjus nei deÅ¡imčiai dienų atsakovės L. G. buvo perleistas kitam su atsakovu T. I. susijusiam asmeniui už lygiai tokiÄ pačiÄ rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ , kuria sklypÄ iÅ¡ T. I. įsigijo atsakovė L.

G.. Vertinant pastarųjų elgesį pagal vidutiniÅ¡kai protingo, apdairaus ir rÅ«pestingo asmens standartÄ , nėra pagrindo laikyti pagrįstais jų paaiÅ¡kinimus dėl ginčo sandorio sudarymo aplinkybių (CPK 185 straipsnis). Mažai tikėtina, kad atsakovas T. I., bÅ«damas verslininkas ir ketindamas likusį visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ padovanoti tėvams, turtÄ asmeniui parduotų beveik 12 kartų mažesne nei vidutinė jo rinkos kaina, vien dėl to, kad pastarasis yra jo pažįstamas. Tuo labiau, kad teismo posėdžio metu paklaustas jis neigė, jog su atsakovės L.

G. dukra – A. M. yra pora. Nėra pagrindo tikėti ir atsakovės L. G. paaiÅ¡kinimu, kad ji, seniai svajojusi apie žemės sklypÄ namo statybai, sodininkystės veiklai ir pagaliau jį įsigijusi, galėjo dėl disponavimu juo ne tik persigalvoti per mažiau nei deÅ¡imt dienų, bet ir per tÄ patį laikÄ surasti kitÄ Å¡io turto pirkėjÄ ir sudaryti su juo sandorį. Itin greitas ginčo žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimas A. K. už rinkos vertės neatitinkančiÄ kainÄ , pastarojo draugystė ir verslo ryÅ¡iai su atsakovu T.

I. bei tai, kad po 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovui A. K. buvo reikalingi pinigai naujo bÅ«sto įsigijimui, kuriuos jis pasiskolino iÅ¡ banko, užuot pabandęs parduoti 66 612,60 Eur vertės žemės sklypÄ , įsigytÄ vos už 5 792,40 Eur, leidžia spręsti, kad ir atsakovo A. K. tikroji valia sudarant 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutartį nebuvo tapti ginčo turto savininku, o padėti atsakovui T. I. sumažinti jo turto vertę bei apsunkinti pastarojo kreditorių reikalavimų iÅ¡ Å¡io turto patenkinimÄ (CPK 185 straipsnis).Sutiktina su apeliantu, kad aptariamų pirkimo – pardavimo sutarčių tariamumÄ patvirtina ir tai, kad atsiskaitymas pagal jas, kaip teigia atsakovai, vyko grynaisiais pinigais.

Kolegijos vertinimu vien aplinkybės, kad ginčo sandoriai buvo patvirtinti notaro ir įregistruoti viešajame registre bei atsakovų paaiškinimai apie sandorių sudarymo motyvus, neįrodo, kad ginčo sandorių pagrindu jie realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas (CPK 178, 185 straipsniai).Sprendžiant dėl 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutarčių ir jų pagrindu sudarytų tolesnių ginčo turto perleidimo sandorių, o galiausiai turto perdavimo išieškotojui aktų teisėtumo pagal CK 1.86 straipsnį, pirmiausia, įvertintina tai, kad atsakovai I. nenurodė jokių logiškų priežasčių, kodėl buvo objektyviai būtina sudaryti paminėtas dovanojimo sutartis (CPK 178 straipsnis), tokiu būdu atsakovui T.

I. galutinai perleidžiant visÄ po 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir iÅ¡ esmės tampant nemokiu. Sutiktina su apeliantu, kad toks T. I. poelgis, vertinant jį pagal protingo, rÅ«pestingo ir atidaus asmens elgesio standartÄ , visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas. LogiÅ¡kumo bei pagrįstumo stokoja ir pastarojo tėvų paaiÅ¡kinimai apie ginčo dovanojimo sutarčių sudarymo priežastis: F. I. teigė, kad dovanotÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡ sÅ«naus priėmė, nes jam reikėjo pinigų, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų bandęs parduoti šį nekilnojamojo turto objektÄ ; atsakovė L.

I. nurodė, kad norėjusi investuoti pinigus, jog galėtų gyventi iÅ¡ palÅ«kanų, tačiau Å¡is planas dėl jos neįvardintų priežasčių nepavyko, ji taip pat plačiau nepaaiÅ¡kino teismui, kokiu bÅ«du ketino investuoti pinigus į jai sÅ«naus dovanotus žemės sklypus. Nustatytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, sudaro pagrindÄ spręsti, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartimis atsakovai F. ir L. I. siekė ne įgyti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus, o padėti sÅ«nui iÅ¡vengti kreditorių reikalavimų patenkinimo iÅ¡ pastarojo turto.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir atsakovės L. I. bei J. G. 2009 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu visi trys atsakovo T. I. tėvams padovanoti žemės sklypai buvo įkeisti jo motinos prievolės įvykdymui užtikrinti. Byloje nustatytos tokios aplinkybės: nurodyti, kokiu tikslu iÅ¡ J. G. buvo pasiskolinta 47 787,30 Eur suma teismui negalėjo paaiÅ¡kinti nei pati paskolos gavėja, nei Å¡ios prievolės įvykdymÄ jam dovanotu žemės sklypu užtikrinęs jos sutuoktinis; pinigai buvo paskolinti grynaisiais ir be palÅ«kanų; paskolos pagrindu įkeistų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė paskolos sutarties sudarymo metu buvo žymiai – beveik 9 kartus didesnė, nei L.

I. suteikta paskolos suma; neįvykdžiusi pareigos nustatytu terminu grÄ Å¾inti paskolos sumos, atsakovė L. I. įsigijo du automobilius už bendrÄ 49 235,40 Eur sumÄ (t. 3, b. l. 133-134); atsakovas J. G. jau kitÄ dienÄ po paskolos grÄ Å¾inimo termino suėjimo (t. 1, b. l. 161) kreipėsi į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka iÅ¡ įkeistų ginčo žemės sklypų; teismo posėdžio metu patvirtinęs, jog atsakovė L. I. vis dar jam yra skolinga apie 8 688,60 Eur bei vykdymo iÅ¡laidas, J.

G. per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nesiėmė jokių Å¡ių sumų susigrÄ Å¾inimo veiksmų. Å ių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina akivaizdų 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties tariamumÄ . Konstatavus, kad nurodytas sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, nesukuriant realių paskolos teisinių santykių, o siekiant kito tikslo – atsakovo T. I. kreditorių reikalavimų patenkinimo apsunkinimo, tariamais pripažintini ir Å¡ios sutarties sudėtinė dalis – 2010 m. kovo 26 d. susitarimas dėl paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktai.

Å iame nutarties punkte nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartis, 2010 m. kovo 26 d. susitarimas dėl paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktai laikytini apelianto ginčijamų ankstesnių sandorių legaliomis teisinėmis pasekmėmis.Sutiktina su apeliantu, kad jis neturėjo teisinio pagrindo ginčyti 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties ir 2010 m. kovo 26 d. susitarimo dėl paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo pagrindu sudarytų hipotekos lakÅ¡tų ir jų pakeitimų, kuriais atsakovo J.

G. naudai buvo įkeisti ginčo žemės sklypai, kadangi paminėti sandoriai ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ buvo pasibaigę.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas J. G. nurodo, kad turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktas, kaip nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, teismo sprendimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik specialioje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais. Tuo tarpu apeliantas nenurodė ir nepagrindė nei vieno iÅ¡ CPK 602 straipsnyje nustatytų ginčijamų turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų negaliojimo pagrindų, o bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais nurodyti aktai negali bÅ«ti ginčijami.

Be to, CPK 602 straipsnio 3 dalis nustato, kad reikalavimui dėl turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui akto pripažinimo negaliojančiu taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo nurodyto akto pasiraÅ¡ymo dienos. Kadangi apeliantas dėl 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų nuginčijimo kreipėsi tik 2013 m. rugpjūčio 14 d., laikytina, kad jis yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

Nors ginčo turto perdavimo išieškotojui aktų sudarymo metu galiojusi CPK 602 straipsnio redakcija tiesiogiai neįtvirtino galimybės ginčyti šių aktų kitais, nei paminėtame straipsnyje nurodytais pagrindais, kasacinio teismo praktikoje buvo pripažįstama, kad vykdymo proceso dalyviai bei kiti suinteresuoti asmenys gali ginčyti CPK 602 straipsnyje nurodytus antstolio turto perdavimo akus ne tik šioje specialiojoje teisės normoje įtvirtintais pagrindais, bet ir dėl imperatyviųjų CPK, CK, Įmonių bankroto įstatymo bei kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-434/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2010; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

Reikalaudamas apelianto reikalavimui dėl 2010 m. spalio 10 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų pripažinimo negaliojančiais taikyti CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atsakovas J. G. remiasi nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusia CPK 602 straipsnio redakcija, tuo tarpu nurodytų aktų sudarymo metu galiojusi Å¡io straipsnio redakcija ieÅ¡kinio senaties termino ginčyti antstolio patvirtintus turto perdavimo aktus nenustatė, todėl Å¡iuo atveju taikomas bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad sudarant ginčo sutartis ir turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus, jais buvo siekiama ne sukurti atitinkamus teisinius santykius, o apsunkinti atsakovo T. I. kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , dėl to jie pripažintini negaliojančiais kaip tariami sandoriai (CK 1.86 straipsnis). Tuo remiantis ir dėl Å¡ių ieÅ¡kinio reikalavimų skundžiama teismo sprendimo dalis yra naikinama ir byloje priimamas naujas sprendimas - tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus dėl 2009 m. rugpjūčio 18-19 d. sudarytų pirkimo – pardavimo ir dovanojimo sutarčių, 2009 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties, 2010 m. kovo 26 d. susitarimo dėl paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo bei 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų pripažinimo negaliojaniais kaip tariamų sandorių pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį.

Dėl 2012 m. birželio 15 d. nuomos sutarčių negaliojimo Apeliantas, motyvuodamas tuo, kad pripažinus negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypus įgijo atsakovas J. G., jo atlikti teisiniai veiksmai taip pat yra priešingi teisei, ir niekinių sandorių pagrindu įgyvendintos subjektinės teisės negali būti ginamos, o pagal taisyklę injuria ius non oritur teisė iš neteisės negali atsirasti, byloje pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančiomis atsakovo J.

G. su atsakovėmis UAB „Euro Gear“, UAB „Kinada“, UAB „Baltas parkas“ 2012 m. birželio 15 d. sudarytas nuomos sutartis, pagal kurias pastarosioms buvo iÅ¡nuomotos atitinkamos ginčo žemės sklypų dalys. Nors teikdamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu atsakovas J. G. nurodė, kad ginčo nuomos sutartys yra pasibaigusios, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokiÄ faktinę aplinkybę (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu Registrų centro duomenimis nustatyta, kad nurodyti sandoriai tebėra įregistruoti vieÅ¡ajame registre (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl teisėjų kolegija pasisako dėl jų teisėtumo.Sutartys bei turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktai, kurių pagrindu atsakovas J.

G. įgijo ginčo žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Klaipėdos m., nuosavybės teisę, anksčiau nurodytų motyvų pagrindu pripažintos negaliojančiomis dėl jų tariamumo (CK 1.86 straipsnis). Pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovas J. G. nebuvo nurodyto turto savininkas. Tuo tarpu CK 4.20 straipsnis nustato, kad daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių.

CK 4.37 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visÄ nuosavybės objektÄ ar jo dalis, ar tik konkrečias Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad disponuodamas nurodytu turtu, t. y. sudaręs ginčo nuomos sutartis, atsakovas J.

G. pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl jo ir atsakovių UAB „Euro Gear“, UAB „Kinada“, UAB „Baltas parkas“ 2012 m. birželio 15 d. sudarytos nuomos sutartys pripažįstamos niekinėmis ir negaliojančiomis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Apeliantui nepateikus į bylÄ Ä¯rodymų, patvirtinančių, kad atsakovės UAB „Euro Gear“, UAB „Kinada“, UAB „Baltas parkas“ ginčo žemės sklypuose laiko joms priklausančius daiktus (CPK 178 straipsnis), teisėjų kolegija neturi pagrindo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo įpareigoti atsakoves nukelti nuo joms iÅ¡nuomotų ginčo žemės sklypų bet kokius joms priklausančius daiktus ir teismo sprendime nustatyti procesines tokio įpareigojimo įvykdymo užtikrinimo priemones.

Tuo remiantis ginčijamo teismo sprendimo dalis dėl Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo atmetimo paliekama nepakeista. Dėl restitucijos taikymo Pripažinusi ginčo sutartis ir turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktus negaliojančiais CK 6.66, 1.86 straipsnių pagrindais, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindÄ patenkinti apelianto praÅ¡ymÄ taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti atsakovo T. I. nuosavybėn ginčo žemės sklypus (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys, 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnis).

Dvišalė restitucija nagrinėjamu atveju netaikytina, nes anksčiau nurodytų motyvų pagrindu buvo nustatyta, kad ginčo sandoriais jų šalys realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nenustatė CK 1.80, 1.86 ir 6.66 straipsniuose įtvirtintų sandorio negaliojimo pagrindų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kuria buvo atsisakyta pripažinti negaliojančiais ginčo sutartis ir turto perleidimo išieškotojui aktus, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį šioje dalyje patenkinti.

Dėl baudos skyrimo Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas T. I. praÅ¡o skirti apeliantui 5 792,40 Eur baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Tokį praÅ¡ymÄ atsakovas motyvuoja akivaizdžiai nepagrįstu apelianto ieÅ¡kiniu. Kadangi faktiÅ¡kai visi ieÅ¡kinio reikalavimai dėl sandorių ir turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktų pripažinimo negaliojančiais ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais yra tenkinami, teisėjų kolegija atmeta nurodytÄ atsakovo argumentÄ dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesu.

Kitų CPK 95 straipsnyje numatytų sÄ lygų procesinei sankcijai ieÅ¡kovo atžvilgiu taikyti taip pat nenustatyta, todėl atsakovo praÅ¡ymas atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ ir iÅ¡ esmės panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , atitinkamai perskirstomos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). IeÅ¡kovo į bylÄ pateikti duomenys (t. 1 b. l. 40, t. 2 b. l. 95-96, 101, 110) patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme jis patyrė 2 896,20 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.). Ä®vertinusi ieÅ¡kovo advokato suteiktos teisinės pagalbos mastÄ , taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumÄ , vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teisėjų kolegija ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ patenkina.

IeÅ¡kovui priteisiama ir 1 869,64 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų.Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas patyrė 1 882,53 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų (t. 4, b. l. 72-73). Å ios iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7, 8.9 punktai). Be to, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės atkartoti ieÅ¡kinio argumentai, todėl 1 882,53 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas neatitiktų ne tik Rekomendacijų nuostatų, bet ir protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovui priteistina jų dalis – 900 Eur (CPK 98 straipsnis). IeÅ¡kovui taip pat priteistina už apeliacinį skundÄ sumokėta 1 402,34 Eur (4 842 Lt) žyminio mokesčio dalis.Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo materialiųjų reikalavimų patenkinimo / atmetimo proporcijÄ , teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindÄ ieÅ¡kovui nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas atlyginti visa apimtimi.Nagrinėjant bylÄ valstybė pirmosios instancijos teisme turėjo 125,60 Eur (433,68 Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Å ių iÅ¡laidų atlyginimas valstybei priteisiamas lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų. IÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteisiamas valstybei 3 271,98 Eur žyminis mokestis už ieÅ¡kinį ir apeliacinį skundÄ , nuo kurio ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies buvo atleistas (t. 2, b. l. 102-103, t. 4, b. l. 75-76) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi           n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas įpareigoti atsakoves uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Baltas parkas“, uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Euro Gear“ ir uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Kinada“ atlaisvinti atsakovo T. I. nuosavybėn grÄ Å¾intus žemės sklypus ir nukelti nuo jų bet kokius joms priklausančius daiktus ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, palikti nepakeistÄ .

LikusiÄ Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti.Pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento:atsakovo T. I. (T. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini));atsakovo T. I. (T. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo F. I. (F. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugpjūčio 19 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį (notarinio reg.

Nr. (duomenys neskelbtini));atsakovo T. I. (T. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugpjūčio 19 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini));atsakovo T. I. (T. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugpjūčio 19 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini));atsakovės L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K. (A. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugpjūčio 28 d. sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio reg.

Nr. (duomenys neskelbtini));atsakovės L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. G. (J. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugpjūčio 28 d. sudarytÄ paskolos sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini));atsakovės L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. G. (J. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 2010 m. kovo 26 d. susitarimÄ dėl 2009 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini));antstolės B. T. 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui aktÄ Nr. S-14799, kuriuo atsakovui J.

G. (J. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn buvo perduotas 0,9400 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos m.antstolės B. T. 2010 m. spalio 8 d. turto perdavimo išieškotojui aktus Nr. S-14801 ir Nr. S-14801, kuriais atsakovui J. G. (J. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn buvo perduoti 0,8900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos m., ir 1,0000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Klaipėdos m.atsakovo J.

G. (J. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltas parkas“ (j. a. k. 302497582) 2012 m. birželio 15 d. sudarytas žemės sklypo nuomos sutartis, kuria pastarajai buvo išnuomota: 0,085 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m., dalis; 0,08 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m., dalis; 0,09 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m., dalis;atsakovo J.

G. (J. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euro Gear“ (j. a. k. 300652443) 2012 m. birželio 15 d. sudarytas žemės sklypo nuomos sutartis, kuriomis pastarajai buvo išnuomota 0,08 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m., dalis; 0,085 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m., dalis; 0,085 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m., dalis;atsakovo J.

G. (J. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kinada“ (j. a. k. 302502855) 2012 m. birželio 15 d. sudarytas žemės sklypo nuomos sutartis, kuriomis pastarajai buvo iÅ¡nuomota 0,08 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m., dalis; 0,08 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m., dalis; 0,08 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m., dalis.Taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti atsakovui T.

I. (T. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn: 0,1142 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini); 0,9400 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m.; 1,0000 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m.; 0,8900 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdos m.Priteisti ieÅ¡kovui Fingood LLP (buveinės adresas Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystė, Londonas N12 0DR, North Finchley, Woodberry Grove 2, Winnington House, Suite 1090) lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų T.

I. (T. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) F. I. (F. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. G. (J. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Baltas parkas“ (j. a. k. 302497582), uždarosios akcinės bendrovės „Euro Gear“ (j. a. k. 300652443), uždarosios akcinės bendrovės „Kinada“ (j. a. k. 302502855) ir antstolės B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7 068,18 Eur (septynis tūkstančius šešiasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniolika centų) bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų.Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų T.

I. (T. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) F. I. (F. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. K. (A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. G. (J. G.) (a. k. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Baltas parkas“ (j. a. k. 302497582), uždarosios akcinės bendrovės „Euro Gear“ (j. a. k. 300652443), uždarosios akcinės bendrovės „Kinada“ (j. a. k. 302502855) ir antstolės B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3 397,58 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir penkiasdešimt aštuonis centus) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių ir žyminio mokesčio išlaidų.

Teisėjai                                                                                                              Artūras Driukas Konstantinas Gurinas Egidijus Žironas