df0f124d-7965-4c0e-9cdb-8a2f41a02b86 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-390-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01941-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1; (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 14 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. M. skundu, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 5-7). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas nuo 2010 metų, tačiau laikotarpiu nuo 2014-10-08 iki 2015-08-02 atskirais periodais, iÅ¡ viso apie 145 paras, uždarosios zonos kamerose buvo laikomas netinkamomis, kankinančiomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.

Pažymėjo, kad yra infekuotas ŽIV virusu, serga tuberkulioze ir netinkamos kalinimo sÄ lygos sukėlė dar didesnius nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus. PaaiÅ¡kino, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas uždarosios zonos kamerose Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 9, Nr. 11, kuriose sanitarinis mazgas buvo neatskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, klozetai sudaužyti, surÅ«diję, neuždengiami, sanitariniame mazge neįrengta vėdinimo sistema. Kamerų iÅ¡vėdinti nebuvo galimybės dėl iÅ¡ iÅ¡orės ir viduje įrengtų grotų, dėl to gyvenamosiose patalpose kaupėsi nemalonus kvapas, drėgmė.

Vietoje lovų kamerose buvo įrengti prie sienų pritvirtinti mediniai gultai, dėl to pareiÅ¡kėjas negalėjo pailsėti. Minėtos gyvenimo sÄ lygos pažeidė pareiÅ¡kėjo teises, kurias gina Konvencijos 3 straipsnis bei Konstitucijos 21 straipsnis, pareiÅ¡kėjas jautėsi žeminamas ir kankinamas. Pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje patyrė nervinę įtampÄ , depresijÄ , stresÄ . Dėl psichologinių iÅ¡gyvenimų ne kartÄ kreipėsi į psichiatrÄ ir psichologus, buvo linkęs save žaloti.

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 10-13) su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Įstaigos sanitarinių patalpų būklė atitinka nustatytus reikalavimus, sanitariniai mazgai nuo gyvenamųjų patalpų yra atitverti sienelėmis, be to, teisės aktai nenumato, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant higienos normų reikalavimų.

Ginčo laikotarpiu uždarosios zonos kamerų mediniai gultai buvo pritvirtinti prie sienų ir atliko tÄ pačiÄ funkcijÄ , kaip ir lovos. Pažymėjo, kad Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, ginčo laikotarpiu netikrino, tačiau gretimose kamerose aplinkos sÄ lygos atitiko nustatytus reikalavimus. PareiÅ¡kėjas dėl jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų į Ligoninės administracijÄ nesikreipė. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) kamerų tipo patalpose netinkamomis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis nuo 2014-10-08 iki 2015-08-02.Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį Konvencijos 3 straipsnio nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012-01-10 sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014-10-08 iki 2015-08-02 buvo laikomas Å¡iose Laisvės atėmimo vietų ligoninės uždarosios zonos kamerose: nuo 2014-10-14 iki 2014-10-15 kameroje Nr. 3 (1 para); nuo 2014-10-15 iki 2014-10-26 kameroje Nr. 5 (11 parų); nuo 2015-02-08 iki 2015-02-09 kameroje Nr. 4 (1 para); nuo 2015-03-29 iki 2015-04-09 kameroje Nr. 11 (11 parų); nuo 2015-04-09 iki 2015-04-13 kameroje Nr. 11 (4 paros); nuo 2015-04-13 iki 2015-04-24 kameroje Nr. 6 (11 parų); nuo 2015-04-24 iki 2015-05-20 kameroje Nr. 6 (26 paros); nuo 2015-05-20 iki 2015-05-29 kameroje Nr. 7 (9 paros); nuo 2015-05-29 iki 2015-08-03 kameroje Nr. 9 (66 paros) (b. l. 14).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014-10-08 iki 2015-08-02 Laisvės atėmimo vietų ligoninės uždarosios zonos kamerose buvo laikomas iÅ¡ viso 140 parų. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog sanitariniai mazgai kamerose buvo įrengti netinkamai, nes nebuvo atskirti nuo gyvenamųjų patalpų, klozetai iÅ¡daužyti, surÅ«diję, neuždengiami, sanitariniame mazge neįrengta vėdinimo sistema.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-8 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ , tačiau visi Å¡ie reikalavimai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad klozetai sanitariniame mazge buvo apdaužyti, surÅ«diję, nebuvo galimybių jų uždengti, tačiau nepateikė Å¡iuos argumentus patvirtinančių įrodymų.

Kitų aplinkybių, kodėl sanitariniai mazgai yra netinkami, pareiÅ¡kėjas nenurodė. Ä® bylÄ nepateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis Ligoninės administracijai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, tame tarpe sanitarinių mazgų. Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 16-18, 21-23), kurie patvirtina, kad įstaiga yra reguliariai tikrinama dėl higienos sÄ lygų atitikties higienos normų reikalavimams. Patikrinimų metu nenustatyta, kad sanitariniai mazgai nebÅ«tų tinkami naudojimui.

Be to, sanitarinio mazgo unitazo uždengimo nenustato nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatos, nei Higienos norma HN 76:2010, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Å¡ioje dalyje negali bÅ«ti konstatuoti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, dėl ko pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Atsakovo atstovas konkrečių duomenų apie sanitarinių mazgų atskyrimÄ nuo gyvenamųjų patalpų į bylÄ nepateikė ir pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų argumentų dėl privatumo sanitariniame mazge neužtikrinimo nepaneigė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015).

Teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimo, kad sanitarinio mazgo vietos buvo atitvertos nuo likusio kameros ploto pertvaromis, nagrinėjamu atveju nepakanka. Ä® bylÄ atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge (nepateikė duomenų apie tinkamo aukščio sanitarinio mazgo sienelės įrengimÄ ), todėl Å¡ios aplinkybės byloje laikytinos nustatytomis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerų iÅ¡vėdinti nebuvo galimybės dėl iÅ¡ iÅ¡orės ir viduje įrengtų grotų, dėl to patalpose kaupėsi drėgmė.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas nustatė, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per atveriamus langus. IÅ¡ Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad Ligoninės kameros yra vėdinamos per atveriamus langus bei bendrÄ patalpų ventiliacijÄ (b. l. 16-18, 21-23, 27-28, 31-32).

Tačiau iÅ¡ minėtų aktų taip pat matyti, kad kamerose Nr. 8, Nr. 11 bei kitose tikrintose kamerose oro judėjimo greitis neatitiko nustatytų reikalavimų, t. y. buvo per mažas. Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-10-22 patikrinimo akte Nr. 36-1653 (b. l. 31-32) konstatuota, kad kamerų langai pilnai neatsidaro, kadangi iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės yra įrengtos grotos, patikrinimo metu konstatuotas nepakankamas oro judėjimo greitis. Duomenų apie atskiros sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimÄ byloje nėra.

Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad santykinės oro drėgmės parametrai atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl nepakankamo kamerų vėdinimo. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ sieja su aplinkybėmis, kad turėjo miegoti ant medinių, prie sienos pritvirtintų, gultų, dėl ko negalėjo pailsėti. Higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 įsakymu patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma, baudos, drausmės izoliatorių ir karcerių kamerose asmeniui turi būti skiriama prie grindų pritvirtinta metalinė lova. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, kad uždarosios zonos kamerose vietoje metalinių lovų yra įrengti mediniai gultai. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl medinio gulto kamerų tipo patalpose įrengimo.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad asmuo (pareiškėjas), kuriam diagnozuotos ligos - plaučių TBC, ŽIV, hepatitai B ir C (b. l.

39) gulėdamas Ligoninėje ne lovoje, o ant medinių gultų galėjo patirti tam tikrų trumpalaikių fizinių nepatogumų.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos, sanitarinių ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ viso 140 parų neužtikrino pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų, t. y. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose sanitariniai mazgai nebuvo tinkamai atitverti nuo gyvenamųjų patalpų (t. y., neužtikrino privatumo), bei esant nepakankamam kamerų vėdinimui, o vietoje metalinių lovų gulint ant medinių prie sienų pritvirtintų gultų, kurie, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę (pareiÅ¡kėjui nustatyta plaučių TBC, hepatitas B ir C, ŽIV), galėjo sukelti jam tam tikrų trumpalaikių fizinių nepatogumų.

Daroma iÅ¡vada, kad dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr.

LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr.

LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 5000 Eur neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, nervine įtampa, depresija, stresu. Pažymėjo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo linkęs save žalotis, dėl to ne kartÄ kreipėsi į psichologus ir psichiatrÄ . Bylos medžiaga patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes dėl kreipimosi į Psichologinę tarnybÄ , jo įtraukimÄ Ä¯ Nuteistųjų priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti apskaitÄ (b. l. 34).

Todėl teismas vertintina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų) ir pareiÅ¡kėjui kilusių tam tikrų neigiamų pasekmių iÅ¡ kurių kildinama neturtinė žala. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas dėl jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijÄ nesikreipė. Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį bei Konstitucijos 21 straipsnį.Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotus pažeidimus, jų trukmę – 140 parų, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.

Teismas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , nenustatęs, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgdamas į egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 420 Eur sumos priteisimas.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 420 Eur neturtinei žalai atlyginti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti M. M. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 420 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Audrius Grauželis