2023-12-20 Nr. AB-22383-3-62-3-02745-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1876-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02745-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Trulla“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Trulla“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Trulla“ (toliau – ir Bendrija) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2022 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. KK-06-25 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. KK-06-25); 2) panaikinti Agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Utenos paramos administravimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. BRK-12181 „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – ir Atsakymas Nr. BRK-12181); 3) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2022 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3JA-162 (8.14) „Dėl skundo“ (toliau – ir Ministerijos sprendimas); 4) įpareigoti Agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Kauno paramos administravimo skyrių pakartotinai atlikti galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos vertinimą. Bendrija taip pat prašė jai iš atsakovo priteisti visas patirtas teismo išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pagal 2020 m. birželio 15 d. pateiktą paraišką Nr. 19VP-KK-20-1-04966-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (toliau – ir Programa) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Paraiška) atsakovas MB „Trulla“ patvirtino paramos gavėju ir projekto „Kita, niekur kitus nepriskirta, specializuota statybos veikla“ (toliau – Projektas) įgyvendinimui skyrė 37 600 Eur dydžio paramos sumą. 2021 m. lapkričio 25 d. Bendrijai buvo išmokėta pirma 30 080 Eur paramos dalis. Agentūra, vertindama pareiškėjo 2022 m. kovo 15 d. pateiktą mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KK-20-1-04966-MP003 ir galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą, nustatė, kad paramos gavėjo vienintelė narė ir vadovė K. Š., nuo 2021 m. lapkričio 19 d. vykdanti veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir individuali veikla), bei paramos gavėjas MB „Trulla“ yra susijusios įmonės, darančios viena kitai įtaką, todėl paramos gavėjas nėra savarankiškas ir neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų paramai gauti. Atsižvelgusi į tai, Agentūra priėmė Sprendimą Nr. KK-06-25, kad MB „Trulla“ turi grąžinti visą išmokėtą 30 080 Eur paramos sumą (avansą), o likusi paramos dalis nebus mokama.

2.2. Nesutikdamas su Sprendimu Nr. KK-06-25, pareiškėjas kreipėsi į Agentūros vadovą. Atsakyme Nr. BRK-12181 buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 12 dalimi, įmonė yra savarankiška, kai neturi nei partnerių, nei susijusių įmonių. Įmonės laikomos susijusiomis, jeigu atitinka bent vieną iš Įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje nurodytų kriterijų. Bendrijai susietumas buvo nustatytas pagal Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktį: „viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje“. Sprendimas Nr. KK-06-25 buvo laikomas teisingu ir pagrįstu. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2022 m. spalio 10 d. sprendime nurodė, kad MB „Trulla“ skundo argumentai dėl ginčo teisiniams santykiams taikomo teisinio reguliavimo nėra pagrįsti ir reikšmingi, o Sprendimas Nr. KK-06-25 yra teisėtas, pagrįstas ir argumentuotas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

2.3. Ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi buvo netinkamai taikytos Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies bei 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatos ir nebuvo įvertintos Bendrijos skunduose nurodytos aplinkybės.

2.4. Remiantis 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos Rekomendacijos dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (2003/361/EB) (toliau – Rekomendacija Nr. 2003/361/EB) 9 ir 12 dalimis, į mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – ir MVĮ) santykius su fiziniais asmenimis atsižvelgiama tik fiziniams asmenims veikiant vienodose rinkose. Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktis K. Š. negalėjo būti taikomas, kadangi ji individualią veiklą vykdo ne kaip juridinis asmuo, o kaip fizinis asmuo, jos individuali veikla „Meninė kūryba“ neturi jokios įtakos MB „Trulla“ vykdomai veiklai „Kita, niekur nepriskirta, specializuota statybos veikla“. MB „Trulla“, kaip juridinis asmuo, taip pat nedaro jokios įtakos K. Š. individualiai veiklai. Bendrijai taikyta Įstatymo nuostata yra numatyta taikyti įmonėms, juridiniams asmenims, veikiamiems per jų dalyvių balsų kiekį.

2.5. Ydingas Įstatymo taikymas Bendrijai kyla iš to, kad ginčijamuose sprendimuose buvo vadovautasi Įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, kurioje yra nurodyta, jog verslininkas prilyginamas labai mažai, mažai arba vidutinei įmonei. Įstatymų leidėjas šią nuostatą priėmė tam, kad ne tik juridiniai asmenys, tačiau ir fiziniai asmenys (verslininkai / ūkininkai) galėtų naudotis teikiama parama verslo plėtrai pagal Įstatymą.

2.6. Sprendžiant klausimą, ar įmonės yra laikomos susijusiomis, turi būti vadovaujamasi Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punktu, pagal kurį, susijusios įmonės yra tokios įmonės, kurias sieja dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose nurodyti įmonių ryšiai, jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose. Šiuo atveju turėjo būti taikyta Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostata, vertinant, ar veiklos konkuruoja. Pagal Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viešai tinklapyje skelbiamą informaciją, įmonės gali būti susietos per fizinius asmenis, remiantis Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punktu, t. y. jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose (įmonių gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos vienos kitas papildo arba priklauso tų pačių klientų įprastai perkamų tos pačios galutinės paskirties prekių asortimentui).

2.7. Verslo subjektas (menininkė) ir statybos veikla besiverčianti Bendrija yra visiškai savarankiški, todėl jų atžvilgiu negali būti taikomas Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktis. Be to, verslo subjektas, veikiantis pagal individualios veiklos pažymą, negali būti laikomas įmone, todėl K. Š. ir MB „Trulla“ negali būti laikomos įmonėmis, teikiančiomis viena kitai prekes ar paslaugas ir jokio susietumo (sąsajos) pagal Įstatymo 3 straipsnio 16 dalį tarp jų nėra.

2.8. Ministerija sprendime vadovavosi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu Nr. C-110/13 byloje HaTeFo GmbH prieš Finanzamt Haldensleben, tačiau vertinant pareiškėjo situaciją, šiuo sprendimu negalima vadovautis, kadangi šioje byloje buvo analizuojamos ir vertinamos kitos aplinkybės. Minėtoje byloje prejudicinis klausimas buvo iškilęs dėl įmonės ir fizinių asmenų susietumo, o ne dėl individualios veiklos priskyrimo įmonei. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime minėtoje byloje pateiktą išaiškinimą, esminė aplinkybė, kad įmonės būtų laikomos „susijusiomis“, yra vertinimas, ar asmenys tarpusavyje suderina savo veiksmus, siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos. Be to, netgi nustačius formalius rizikos kriterijus, prieš konstatuojant nustatytas galbūt neteisėtas sąlygas gauti paramą, turi būti papildomai įvertinami objektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, jog nebus galima pasiekti reglamentuose, Įstatyme ar administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų, bei subjektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad buvo sukurtos galbūt neteisėtos sąlygos, t. y. turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veikimo galbūt neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai gauti.

2.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Programos priemonės tikslai yra susiję su paramos teikimu skirtingiems ir savarankiškiems subjektams, o ne susijusių asmenų grupėms, kadangi priešingu atveju būtų mažinamas faktinis realus veiklą kaimo vietovėje vystančių ūkio subjektų skaičius ir jų įvairovė bei kiltų grėsmė dėl apribojimų paramai gauti apėjimo. Akivaizdu, kad Bendrijos atveju nebuvo individualiai vertinamos visos reikšmingos aplinkybės įstatymų saugomų interesų atžvilgiu. Fiziniai asmenys, veikdami vienoje rinkoje, kurie derina savo veiksmus, siekiama daryti įtaką atitinkamų įmonių komerciniams sprendimams, ir dėl to šios įmonės negali būti laikomos ekonomiškai nepriklausomomis viena nuo kitos, laikomi veikiančiais kartu, o nagrinėjamu atveju K. Š., kaip menininkė, ir MB „Trulla“, kaip statybininkė, nederina jokių veiksmų, siekdamos daryti įtaką įmonių komerciniams sprendimams, jos negali būti laikomos vienu ekonominiu vienetu, todėl ir sąsajumas tarp jų negali būti nustatytas.

2.10. Pareiškėjas laikėsi Paraiškoje prisiimto įsipareigojimo būti savarankiška įmone, be to, K. Š. individuali veikla buvo nutraukta jau skundo Ministerijai pateikimo dieną. Buvo prašoma atsižvelgti į tai, kad K. Š., pradėdama individualią veiklą, teisės aktų nuostatų prieštaringumo ir tai, jog individuali veikla gali pakenkti MB „Trulla“ prisiimtiems įsipareigojimams, gaunant paramą, nesuprato.

2.11. Sprendimas Nr. KK-06-25, Atsakymas Nr. BRK-12181 ir Ministerijos sprendimas yra nepagrįsti, kadangi juose jokia analizė ir vertinimas dėl K. Š. vykdomos individualios veiklos ir pareiškėjo vykdomos veiklos tapatumo bei veikimo rinkoje nebuvo atlikti, nebuvo individualiai atsižvelgta į Bendrijos situaciją, taip pat nebuvo vertinti argumentai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo neteisingai taikytas Įstatymas.

3. Teismo posėdyje pareiškėjo MB „Trulla“ atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

4. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Savo poziciją atsakovas grindė šiais argumentais:

5.1. Paramos gavėjas įsipareigojo iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos, t. y. 2021 m. gruodžio 31 d., sukurti naują (-as) darbo vietą (-as) ir pradėti pelningai veikti, o iki Projekto kontrolės laikotarpio pabaigos – išlaikyti naują (-as) darbo vietą (-as). Vertinant Bendrijos 2022 m. kovo 15 d. mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KK-20-1-04966-MP003 ir galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą, remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešai prieinamais duomenimis, buvo nustatyta, kad paramos gavėjo vienintelė narė ir vadovė K. Š. nuo 2021 m. lapkričio 19 d. turi individualios veiklos vykdymo pažymą.

5.2. Pagal galiojančius teisės aktus, Bendrija turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus ir turi būti savarankiška įmonė (savarankiškumo reikalavimas netaikomas ūkininkams). Įmonė yra savarankiška, kai neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių. Įmonės laikomos susijusiomis, jeigu atitinka bent vieną kriterijų, nurodytą Įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje.

5.3. Pareiškėjui buvo išsiųsti paklausimai ir prašoma pateikti individualios veiklos vykdymo pažymą bei paaiškinti, kodėl nesilaikė prisiimto įsipareigojimo būti savarankiška įmone. MB „Trulla“ paaiškino, kad K. Š. individualios veiklos vykdymo pažyma („Meninė kūryba“) niekaip nėra susijusi su MB „Trulla“ vykdoma veikla („Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla“), kad įmonė ir fizinis asmuo nesiverčia tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose.

5.4. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, verslininkas prilyginamas labai mažai, mažai arba vidutinei įmonei. Paramos gavėjo susietumas nustatomas, kai viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje. K. Š., vykdanti individualią veiklą, bei MB „Trulla“ yra susijusios įmonės ir darančios viena kitai įtaką, todėl laikoma, jog paramos gavėjas nėra savarankiška įmonė. Paramos gavėjas nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų buvus nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtines aplinkybes.

5.5. Atsižvelgus į tai, kad verslo planas buvo įgyvendintas netinkamai, buvo priimtas Sprendimas Nr. KK-06-25 nemokėti neišmokėtos išmokos dalies, o išmokėtą paramos sumą susigrąžinti. Ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir turėtų būti palikti galioti. Pareiškėjas – juridinis asmuo – laikomas tinkamu gauti paramą pagal priemonę, jei jis, be kita ko, atitinka labai mažos įmonės reikalavimus ir yra savarankiška įmonė, t. y. neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių. Agentūra negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams ar nesusigrąžinti paramos iš tų pareiškėjų, kurie nesilaiko teisės aktų nuostatose nustatytų reikalavimų, kadangi visiems pareiškėjams teisės aktų nuostatas taiko vienodai, užtikrindami lygiateisiškumo principo laikymąsi.

6. Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Ministerija paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-773 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklės, kai verslo planui įgyvendinti yra mokama išmoka (toliau – Įgyvendinimo taisyklės, Taisyklės), ir Įstatymas yra suderinti su Rekomendacija Nr. 2003/361/EB. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad įmonės apibrėžtis apima ir savarankiškai dirbančius asmenis, o pagal susijusių įmonių sąvoką, pateikiamą Rekomendacijos Nr. 2003/361/EB 3 straipsnio 3 dalyje, K. Š., vykdydama individualią veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, yra su MB „Trulla“ susijusi įmonė, todėl pareiškėjas nėra savarankiškas ūkio subjektas. Ministerijos nuomone, Bendrijos teisinio reguliavimo turinio aiškinimas nėra pagrįstas.

9. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė Bendrijos skundo netenkinti.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo MB „Trulla“ skundą atmetė, o Bendrijos prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkino.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas MB „Trulla“ buvo patvirtintas paramos gavėju ir jo projekto „Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla“ įgyvendinimui buvo skirta 37 600 Eur dydžio paramos suma. Proceso šalys sutaria, kad 2021 m. lapkričio 25 d. paramos gavėjui buvo išmokėta pirmoji 30 080 Eur išmokos dalis.

12. Teismas nurodė, kad Agentūra Sprendimą Nr. KK-06-25 priėmė įvertinusi pareiškėjo 2022 m. kovo 15 d. galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KK-20-1-04966-MP003, galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą, Valstybinės mokesčių inspekcijos viešai prieinamus duomenis, paramos gavėjo 2022 m. gegužės 26 d. pateiktą atsakymą į Agentūros paklausimus dėl prisiimto įsipareigojimo būti savarankiška įmone nesilaikymo. Sprendime Nr. KK-06-25 atsakovas nustatė, kad paramos gavėjas nėra savarankiškas, kadangi jo vadovė, vykdydama veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, ir MB „Trulla“ yra susijusios įmonės, darančios viena kitai įtaką.

13. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo įsipareigojęs verslo plane nurodytus rodiklius pasiekti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrijos vadovė K. Š. 2021 m. lapkričio 29 d. pradėjo vykdyti veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą „Meninė kūryba“.

14. Teismas pastebėjo, kad Įstatymo 4 straipsnyje „Verslininkas kaip smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas“ pateikiamos sąlygos, kurias atitinkantis verslininkas prilyginamas labai mažai, mažai arba vidutinei įmonei. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad verslininkas statusą gali deklaruoti nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos arba nuo individualios veiklos įregistravimo mokesčių administratoriuje dienos, arba nuo ūkininko ūkio įregistravimo dienos. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą darbuotojų skaičių ir finansinius duomenis, verslininkas prilyginamas labai mažai, mažai arba vidutinei įmonei (Įstatymo 4 str., 6 d.). Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktoje įmonės sąvokoje nurodoma, kad įmonė – tai ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo. Teismui nekilo abejonių, kad įstatymų leidėjas smulkiojo ar vidutinio verslo subjektą (verslininką) tapatina su juridiniu asmeniu. Atsižvelgus į tai, MB „Trulla“ argumentai, kad verslininkas, deklaravęs verslininko statusą, nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos nėra juridinis asmuo, buvo atmesti kaip nepagrįsti.

15. Teismas akcentavo, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, savarankiška įmone laikoma tokia įmonė, kuri neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių. Pagal ginčui taikytinos Rekomendacijos Nr. 2003/361/EB 3 straipsnio 3 dalį, susijusiomis laikomos įmonės, kurios atitinka bent vieną iš sąlygų: a) viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsų daugumą; b) viena įmonė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracijos, vadovybės arba priežiūros organo narių; c) pagal sutartį arba vadovaujantis memorandumo arba įmonės įstatų nuostata, vienai įmonei suteikiama teisė daryti kitai įmonei esminę įtaką; d) viena įmonė, būdama kitos įmonės akcininkė arba narė, viena pati kontroliuoja, vadovaudamasi su tos įmonės kitais akcininkais ar nariais sudaryta sutartimi, tos kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą. Teismas pažymėjo, kad iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte. Teismas padarė išvadą, kad susijusiomis įmonėmis laikomos ne tos įmonėmis, kurios vykdo panašią veiklą arba viena kitai teikia prekes ar paslaugas, o atitinkančios bent vieną iš Rekomendacijos Nr. 2003/361/EB 3 straipsnio 3 dalies arba Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytų kriterijų. Atsižvelgęs į tai, teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas ir paramos gavėjas MB „Trulla“, kurio vienintelė narė ir vadovė K. Š. vykdo veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, Rekomendacijos Nr. 2003/361/EB 3 straipsnio 3 dalies a papunkčio ir Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčio aiškinimo prasme nėra savarankiškas ūkio subjektas. Byloje neginčijant fakto, kad K. Š. tuo pačiu metu vykdė individualią veiklą ir buvo MB „Trulla“ vienintelė narė bei vadovė, yra pagrindas pripažinti minėtus verslo subjektus susijusiomis įmonėmis, nepriklausomai nuo to, kokią veiklą vienas ir kitas verslo subjektas vykdo.

16. Įvertinęs Bendrijos prie skundo pridėtus dokumentus, teismas nustatė, kad klausimas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai buvo formuluojamas iš esmės prašant paaiškinti Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatą ir pagal ją savarankiškai įmonei keliamus reikalavimus. Į bylą pateiktame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo politikos skyriaus patarėjos 2022 m. liepos 14 d. atsakyme į paklausimą akcentuojama, kad tai nėra oficialus teisės aktų aiškinimas, o tik nuomonė. Atsižvelgęs į tai, kad MB „Trulla“ savarankiškos įmonės reikalavimų neatitinka pagal Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčio kriterijus, teismas padarė išvadą, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2022 m. liepos 14 d. atsakymo negalima vertinti šiai bylai taikytinu įrodymu. Pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju verslo subjektai negali būti laikomi susijusiais, buvo atmesti kaip nepagrįsti.

17. Teismas pažymėjo, kad žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 10 ir 175 punktuose yra nustatyta, jog Agentūra yra atsakinga už 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 4 straipsnio 1 dalyje bei 5 straipsnyje nurodytų išlaidų valdymą ir kontrolę bei projektų įgyvendinimo priežiūrą. Teismas pažymėjo, kad Agentūra, įgyvendindama paramos projektų priežiūrą, turi teisę naudotis paramos gavėjo teikiama informacija ir savo atliktų patikrinimų duomenimis, vertinti paramos gavėjų pateiktus mokėjimo prašymus, galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas, užbaigto projekto metines ataskaitas, projektų patikrų vietoje rezultatus ir kitą Agentūros gaunamą informaciją (Administravimo taisyklių 176 p.).

18. Teismas nurodė, kad pagal Administravimo taisyklių 243.3 papunktį, Agentūra pažeidimą nustato tada, kai vykdydamas projektą, pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, taip pat Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu. Agentūra, nustačiusi pažeidimą, atitinkamam paramos gavėjui taiko Administravimo taisyklių 188 ir 189 punktuose ir Įgyvendinimo taisyklių 41 punkte nustatytas sankcijas.

19. Pacitavęs Administravimo taisyklių 4.25, 188 ir 189 punktų nuostatas, teismas vertino, kad atsakovas Sprendime Nr. KK-06-25 konstatavęs, jog paramos gavėjas nėra savarankiškas ir dėl to neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte nurodytų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytus pažeidimus, teisėtai ir pagrįstai taikė Įgyvendinimo taisyklių 52.2 papunktyje nustatytą specifinę sankciją, likusios neišmokėtos išmokos dalies nemokėjo ir įpareigojo grąžinti išmokėtą paramos dalį.

20. Teismas pažymėjo, kad Administravimo taisyklių 191 punktas nustato, jog tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių, nurodytų žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintų Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikoje (toliau – Sankcijų taikymo metodika), ir pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas per 15 darbo dienų nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šią aplinkybę, raštu informavo Agentūrą, sankcijos netaikomos. Išnykus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai, jų partneriai privalo toliau laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

21. Teismas sprendė, kad Agentūra Sprendime Nr. KK-06-25 pagrįstai įvertino, jog Bendrija nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog verslo plano įgyvendinimui galėjo trukdyti nenugalima jėga ar išimtinės aplinkybės, nurodytos Sankcijų taikymo metodikos 10 punkte.

22. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas vertino, kad Agentūra MB „Trulla“ padarytus pažeidimus neginčijamai įrodė, todėl pareiškėjui už Paraiškoje ir Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte nurodytų reikalavimų nesilaikymą pagrįstai buvo skirta sankcija. Atsakovas, pareiškėjui taikydamas poveikio priemonę, Sprendimą Nr. KK-06-25 pagrindė teisiniais ir faktiniais pagrindais, įvertino pažeidimo mastą, trukmę ir pasekmes bei taikė tokią poveikio priemonę, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui. Sprendimas Nr. KK-06-25, o taip pat ginčijami Atsakymas Nr. BRK-12181 bei Ministerijos sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

23. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas Bendrijos skundą dėl sprendimų panaikinimo ir išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo pakartotinai atlikti galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos vertinimą atmetė. Netenkinęs pareiškėjo MB „Trulla“ skundo, teismas netenkino ir jo prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo.

III. 24. Pareiškėjas MB „Trulla“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Bendrijos skundą tenkinti visiškai: ginčijamus sprendimus panaikinti ir atsakovą įpareigoti pakartotinai atlikti galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos vertinimą. Pareiškėjas taip pat prašo jam iš Agentūros priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

25. MB „Trulla“ nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies bei 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatas, iš viso nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir todėl priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą bei neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

26. Remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, Bendrija teigia, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; tokie reikalavimai yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, iš esmės citavo teisės normas, tačiau išsamesnių argumentų ir motyvų, dėl kokių priežasčių MB „Trulla“ skundas nebuvo tenkintas, praktiškai nenurodė. Teismas sprendimą priėmė formaliai vertindamas teisės aktų nuostatas, tačiau visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl Įstatymo nuostatų taikymo ir pateiktus rašytinius įrodymus bei nevertino individualios jo situacijos.

27. Savo poziciją dėl ginčo esmės MB „Trulla“ grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pažymi, kad teismo išvada, jog Bendrija, kurios vienintelė narė ir vadovė K. Š., ir K. Š., kuri vykdė veiklą pagal individualios veiklos pažymą, Rekomendacijos Nr. 2003/361/EB 3 straipsnio 3 dalies a papunkčio ir Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčio aiškinimo prasme nėra savarankiški ūkio subjektai, nėra niekuo pagrįsta. Jokių argumentų, be to, kad nurodė teisės aktų nuostatas, teismas nustatydamas, jog pareiškėjas ir K. Š. nėra savarankiški ūkio subjektai, priimtame sprendime nenurodė. Nors Bendrija skunde išsamiai nurodė argumentus, kodėl jos atžvilgiu negali būti taikoma Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktyje nurodyta nuostata, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino.

28. MB „Trulla“ pažymi, kad spręsdamas ūkio subjektų savarankiškumo ar tarpusavio susietumo klausimus, teismas taip pat neįvertino jo šiuo klausimu nurodyto argumento, jog Rekomendacijos Nr. 2003/361/EB 9 konstatuojamoje dalyje yra pažymėta, kad siekiant geriau suvokti realią ekonominę smulkios ir vidutinės įmonės padėtį bei pašalinti iš šios kategorijos įmonių grupes, kurių ekonominė galia viršija tikrųjų MVĮ ekonominę galią, reikėtų atskirti įvairias įmonių rūšis pagal tai, ar jos yra savarankiškos, ar joms priklauso įmonės dalis, nesuteikianti kontroliuojančios padėties (įmonės partnerės), ar jos susijusios su kitomis įmonėmis. Rekomendacijos Nr. 2003/361/EB 12 konstatuojamoje dalyje yra nurodyta, kad tinkamais atvejais taip pat reiktų atsižvelgti į įmonių santykius per fizinius asmenis, siekiant užtikrinti, kad tik tos įmonės, kurioms tikrai reikia tų pranašumų, kuriuos gauna MVĮ dėl įvairių taisyklių ar priemonių, iš tikrųjų gautų iš jų naudos. Siekiant, kad šios situacijos būtų nagrinėjamos minimaliai, į tokius santykius atsižvelgiama tik fiziniams asmenims veikiant vienodose rinkose.

29. Pareiškėjo nuomone, teismas visiškai nepagrįstai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2022 m. liepos 14 d. atsakymą manė esant bylai netaikytinu įrodymu, tačiau šis atsakymas, kuriame nurodyta, jog įmonės gali būti susietos per fizinius asmenis, remiantis Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punktu, t. y. jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose (įmonių gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos vienos kitas papildo arba priklauso tų pačių klientų įprastai perkamų tos pačios galutinės paskirties prekių asortimentui), tik patvirtina pareiškėjo skunduose nuosekliai nurodomas aplinkybes, jog sprendžiant ūkio subjektų savarankiškumo ar tarpusavio susietumo klausimus, šioje konkrečioje situacijoje Bendrijai turėtų būti taikomos Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatos. Įstatymų leidėjas yra išskyręs susijusias įmones per įmones, kurių dalyviai per balsų daugumą daro įtaką (Įstatymo 3 str. 16 d. 1 p. a pp.), o įmonių per fizinius asmenis sąsajumui nustatyti įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atskirą Įstatymo nuostatą (nustatančią išimtį dėl veiklos skirtingumo). Apie pareiškėjo argumentus dėl jo atžvilgiu tinkamo ar netinkamo Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies nuostatų taikymo teismo sprendime nėra nurodyta.

30. Pareiškėjas teigia, kad tiek teismas, tiek institucijos, priėmusios skundžiamus sprendimus, Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį aiškindami neteisingai ir plečiamai, diskriminuoja asmenis, užsiimančius individualia nekonkuruojančia ir nesusijusia veikla, t. y. riboja saviraiškos laisvę, kuri nepažeidžia paramos teikimą reguliuojančių aktų saugomų interesų.

31. Bendrija pažymi, kad teismas taip pat nepagrįstai nevertino ir jos nurodytų aplinkybių apie tai, jog K. Š. nesuprato, kad jos ketinimas užsiimti menine kūryba gali būti susietas su MB „Trulla“ vykdoma veikla ir gali būti laikomas MB „Trulla“ įsipareigojimo būti savarankiška įmone pažeidimu, taip pat nevertino, jog K. Š., sužinojusi apie kitokį Įstatymo taikymą, nei jai buvo suprantama, nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutraukė savo individualią veiklą ir apie tai, kad jai išduota individualios veiklos pažyma nebegalioja, informavo tiek ikiteisminio ginčo metu, tiek teisme.

32. Atsižvelgusi į tai, kad byloje kyla klausimas dėl tinkamo Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčio aiškinimo ir taikymo, tiriant įmonių susietumo klausimą, o Įstatymas buvo parengtas pagal Rekomendaciją Nr. 2003/361/EB, Bendrija mano, kad yra tikslinga kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą, užduodant klausimą, ar fizinio asmens, vykdančio individualią veiklą, susietumas su paramos gavėju juridiniu asmeniu, kurio vienintelis dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, turi būti nustatomas vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčiu ar Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad susijusios įmonės yra tokios įmonės, kurias sieja to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose nurodyti įmonių ryšiai, jei šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose.

33. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

34. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą. Agentūros nuomone, teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog pagal Įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, savarankiška įmone laikoma tokia įmonė, kuri neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių. Teismas pagrįstai pritarė Agentūros pozicijai, kad paramos gavėjas MB „Trulla“, kurio vienintelė narė ir vadovė K. Š. vykdo veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, Rekomendacijos Nr. 2003/361/EB 3 straipsnio 3 dalies a papunkčio ir Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčio aiškinimo prasme nėra savarankiškas ūkio subjektas. Byloje neginčijant fakto, jog K. Š. tuo pačiu metu vykdė individualią veiklą ir buvo Bendrijos vienintelė narė bei vadovė, yra pagrindas pripažinti minėtus verslo subjektus susijusiomis įmonėmis, nepriklausomai nuo to, kokią veiklą vienas ir kitas verslo subjektas vykdo.

35. Atsakovas pažymi, kad jis pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones, administruoja valstybės paramos žemės ūkiui lėšas, atlieka jų mokėjimą ir kontroliuoja tikslinį šių lėšų panaudojimą, koordinuoja Europos Sąjungos finansinės paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei tvarkymo sistemos kūrimo ir diegimo veiksmus taip pat atlieka kitas funkcijas, įtvirtintas Agentūros nuostatuose. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, o ne Ekonomikos ir inovacijų ministerijai yra suteikta teisė įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones, administruoti valstybės paramos žemės ūkiui lėšas, atlikti jų mokėjimą ir kontroliuoti tikslinį šių lėšų panaudojimą; Agentūra yra vienintelė akredituota institucija, galinti administruoti paraiškas, apskaičiuoti ir išmokėti paramą. Atsakovo nuomone, Agentūra jai priskirtos kompetencijos ribose vertino Paraišką, pagrįstai vadovavosi paramos paraiškos pateikimo dieną Bendrijos pateiktais duomenimis, viešuosiuose registruose esančiais duomenimis bei teisės aktais, kurie reguliuoja paramos skyrimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl teisinio reguliavimo, taikytino ginčo teisiniams santykiams, turinio nėra pagrįsti ir reikšmingi.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37. Savo poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą. Ministerija pažymi, kad Agentūra pagal jai priskirtą kompetenciją vertino Paraišką, pagrįstai vadovavosi Paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktais duomenimis, viešuosiuose registruose esančiais duomenimis bei teisės aktais, reguliuojančiais paramos skyrimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2022 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. KK-06-25 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo nuspręsta MB „Trulla“ neišmokėti likusios paramos dalies bei nurodyta grąžinti 30 080 Eur išmokėtą paramos dalį, bei Agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Utenos paramos administravimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. BRK-12181 „Dėl atsakymo į skundą“ teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2022 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3JA-162 (8.14) „Dėl skundo“, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Sprendimo Nr. KK-06-25, išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, buvo atmestas kaip nepagrįstas.

39. Bylos duomenimis, Bendrija 2020 m. birželio 15 d. Agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Kauno paramos administravimo skyriui pateikė paraišką Nr. 19VP-KK-20-1-04966-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“. 2020 m. lapkričio 18 d. paramos gavėjui buvo patvirtinta 37 600 Eur paramos suma ir išsiųstas sprendimas dėl paramos skyrimo. 2021 m. lapkričio 25 d.

MB „Trulla“ buvo išmokėta pirmoji 30 080 Eur išmokos dalis. Pareiškėjas Projektą planavo įgyvendinti vienu etapu ir galutinį mokėjimo prašymą bei galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą pateikti iki 2022 m. kovo 15 d. Bendrija 2022 m. kovo 15 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KK-20-1-04966-MP003, kuriame nurodė prašomą 37 600 Eur paramos sumą (įskaitant išmokėtą avansą) ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 19VP-KK-20-1-04966-MP003. Atliekant minėtos ataskaitos vertinimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos viešai skelbiamais duomenimis buvo nustatyta, kad paramos gavėjo vienintelė narė ir vadovė K.

Š. nuo 2021 m. lapkričio 29 d. (ginčijamuose sprendimuose nurodyta data – 2021 m. lapkričio 19 d. – laikytina rašymo apsirikimu) turi nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 5 d. paramos gavėjui buvo išsiųstas paklausimas Nr. BRK-5793(10.6.1) (pakartotinis paklausimas buvo išsiųstas 2022 m. gegužės 18 d. Nr. BRK-6811(10.6.1)) ir paprašyta pateikti nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškinimą, kodėl Bendrija nesilaikė prisiimto įsipareigojimo būti savarankiška įmone.

Su 2022 m. gegužės 26 d. atsakymu (reg. Nr. GDK-1421) buvo pateikta nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiškinimas, kad MB „Trulla“ vienintelės narės K. Š. turima individualios veiklos pažyma (900300 „Meninė kūryba“) nėra susijusi su MB „Trulla“ vykdoma veikla (439900 „Kita, niekur kitur nepriskirta, specializuota statybos veikla“) – įmonė ir fizinis asmuo nesiverčia tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose.

Agentūra, įvertinusi Bendrijos pateiktus paaiškinimus ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, Sprendime Nr. KK-06-25 nurodė, kad pareiškėjas turi grąžinti visą išmokėtą 30 080 Eur paramos sumą (avansą) ir kad likusi paramos dalis nebus mokama. Minėtame sprendime buvo padaryta išvada, kad Bendrijai buvo nustatytas susietumas pagal Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktį, kadangi paramos gavėjo vadovė ir vienintelė narė K. Š., vykdydama veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir MB „Trulla“ yra susijusios įmonės bei darančios viena kitai įtaką, todėl laikoma, kad paramos gavėjas nėra savarankiškas ir neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte nurodytų reikalavimų.

Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Sprendimo Nr. KK-06-25, Agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Utenos paramos administravimo skyrius Atsakyme Nr. BRK-12181 nurodė, kad Bendrijos skunde nurodytos aplinkybės bei paramos gavėjo pateikti argumentai yra nepagrįsti, neatitikimų nebuvo nustatyta, todėl Sprendimas Nr. KK-06-25 yra teisingas ir pagrįstas bei paliekamas galioti. Ministerija 2022 m. spalio 10 d. sprendime Nr. 3JA-162 (8.14) padarė išvadą, kad Agentūra priėmė teisėtą, pagrįstą ir argumentuotą Sprendimą Nr. KK-06-25, kuris atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, motyvų ir argumentų išdėstymas yra aiškus bei suprantamas, todėl nėra pagrindo šio sprendimo naikinti.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas ir paramos gavėjas MB „Trulla“, kurio vienintelė narė ir vadovė K. Š. vykdo veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, Rekomendacijos Nr. 2003/361/EB 3 straipsnio 3 dalies a papunkčio ir Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčio aiškinimo prasme nėra savarankiškas ūkio subjektas. Teismas pažymėjo, kad byloje neginčijant fakto, jog K. Š. tuo pačiu metu vykdė individualią veiklą ir buvo MB „Trulla“ vienintelė narė bei vadovė, yra pagrindas pripažinti minėtus verslo subjektus susijusiomis įmonėmis, nepriklausomai nuo to, kokią veiklą vienas ir kitas verslo subjektas vykdo.

Teismas sprendė, kad Agentūra neginčijamai įrodė MB „Trulla“ padarytus pažeidimus, todėl pareiškėjui už Paraiškoje ir Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte nurodytų reikalavimų nesilaikymą pagrįstai buvo skirta sankcija. Atsakovas, pareiškėjui taikydamas poveikio priemonę, Sprendimą Nr. KK-06-25 pagrindė teisiniais ir faktiniais pagrindais, įvertino pažeidimo mastą, trukmę ir pasekmes bei taikė tokią poveikio priemonę, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui. Teismas konstatavo, kad Sprendimas Nr. KK-06-25, o taip pat ginčijami Atsakymas Nr. BRK-12181 bei Ministerijos sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir Bendrijos skundą tenkinti visiškai. MB „Trulla“ nuomone, teismas netinkamai taikė Įstatymo 4 straipsnio 6 dalies bei 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto nuostatas, individualiai neatsižvelgė į pareiškėjo situaciją ir iš viso nevertino jo skunde nurodytų aplinkybių bei argumentų, todėl priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą bei neteisėtą sprendimą. Be to, teismas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2022 m. liepos 14 d. atsakymą visiškai nepagrįstai laikė bylai netaikytinu įrodymu, tačiau šis atsakymas, kuriame nurodyta, jog įmonės gali būti susietos per fizinius asmenis, remiantis Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punktu, tik patvirtina pareiškėjo skunduose nuosekliai nurodomas aplinkybes, jog, sprendžiant ūkio subjektų savarankiškumo ar tarpusavio susietumo klausimus, šioje situacijoje Bendrijai turėtų būti taikomos Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatos.

Teismas taip pat nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog K. Š. nesuprato, kad jos ketinimas užsiimti menine kūryba gali būti susietas su MB „Trulla“ vykdoma veikla ir laikomas MB „Trulla“ įsipareigojimo būti savarankiška įmone pažeidimu.

41. Sprendimas Nr. KK-06-25, kuriuo buvo nuspręsta MB „Trulla“ neišmokėti likusios paramos dalies bei nurodyta grąžinti 30 080 Eur išmokėtą paramos dalį, buvo priimtas motyvuojant tuo, kad Bendrijai buvo nustatytas susietumas pagal Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunktį, kadangi paramos gavėjo vadovė ir vienintelė narė K. Š., vykdydama veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), ir MB „Trulla“ yra susijusios įmonės bei darančios viena kitai įtaką, dėl ko laikoma, jog paramos gavėjas nėra savarankiškas ir neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 14 punkte nurodytų reikalavimų. Sankcija pareiškėjui buvo pritaikyta remiantis Įgyvendinimo taisyklių 52.2 papunkčiu.

42. Pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka Įgyvendinimo taisyklių 20 punkte išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, iš jų – ir kad paramos paraišką teikia subjektas, Įgyvendinimo taisyklių V skyriuje įvardytas galimu pareiškėju (Įgyvendinimo taisyklių VI skyriaus 19–20.1 p.). Pagal Įgyvendinimo taisyklių 14 punktą, pareiškėjas turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (taikoma juridiniams asmenims) ir Komisijos rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB (taikoma fiziniams asmenims), ir turi būti savarankiška įmonė, kaip yra apibrėžta Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje: būti įmone, kuri neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių.

43. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas ir paramos gavėjas MB „Trulla“, kurio vienintelė narė ir vadovė K. Š. vykdo veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, Rekomendacijos Nr. 2003/361/EB 3 straipsnio 3 dalies a papunkčio ir Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a papunkčio aiškinimo prasme nėra savarankiškas ūkio subjektas, dėl ko ginčijamo Sprendimo išvada, kad pareiškėjas pažeidė įsipareigojimą, numatytą Įgyvendinimo taisyklių 23.12 papunktyje (nuo paraiškos pateikimo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos užtikrinti atitiktį tinkamumo sąlygoms ir reikalavimams taip, kaip nurodyta Taisyklių VI skyriuje, atrankos kriterijams, už kuriuos projektui suteikiami balai (išskyrus atrankos kriterijus, nurodytus Taisyklių 37 punkto lentelės 2, 6 ir 7 eilutėse). Jeigu projekto kontrolės laikotarpiu keičiasi paramos gavėjo – juridinio asmens pagrindinis akcininkas ar vadovas (mažosios bendrijos atveju), turi būti išlaikyta atitiktis atrankos kriterijams, nurodytiems Taisyklių 37 punkto lentelės 6–8 eilutėse, jeigu projekto atrankos metu už tai buvo skirti atrankos balai), yra pagrįsta.

44. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamo Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui taikyta sankcija, pagrįstumo, padaryta ignoruojant taikytino teisinio reguliavimo nuostatas, visų pirma, įtvirtintas Įgyvendinimo taisyklių XIV skyriuje, reglamentuojančiame sankcijas: netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumos sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba su mokėjimo prašyme prašoma išmokėti parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

Sankcijos taikomos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka (Įgyvendinimo taisyklių 51 p.). Specifinės sankcijos, taikomos Priemonės veiklos sričiai pagal Įgyvendinimo taisykles, nustatytos jų 52.1–52.3 papunkčiuose: jeigu verslo planas nepradedamas įgyvendinti per 9 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, sprendimas skirti paramą panaikinamas ir visa išmokėta parama susigrąžinama (52.1 p.); jeigu verslo planas įgyvendintas netinkamai (nesukurta (-os) verslo plane nurodyta (-os) darbo vieta (-os), nevykdoma pelninga ekonominė veikla), išmokėta parama susigrąžinama, o likusi išmokos dalis nemokama (52.2 p.); jeigu projekto kontrolės laikotarpiu nesilaikoma įsipareigojimo išlaikyti (kaip nurodyta Darbo vietų rodiklio skaičiavimo metodikos 8 punkte) sukurtą (-as) sąlyginę (-es) darbo vietą (-as) (etatą (-us)), susigrąžinama išmokėta išmokos dalis atsižvelgiant į įsipareigojimo nesilaikymo mastą, t. y. jeigu paramos gavėjas projekto kontrolės laikotarpiu per ataskaitinius metus neišlaiko sąlyginės darbo vietos (etato) daugiau kaip 2 mėnesius, už kiekvieną neišlaikytos sąlyginės darbo vietos (etato) mėnesį skaičiuojama 520 Eur (penki šimtai dvidešimt eurų) sankcija už vieną neišlaikytą sąlyginę darbo vietą (etatą) (vertinama pagal užbaigto projekto metines ataskaitas) (52.3 p.).

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, Įgyvendinimo taisyklių 52.2 papunktyje nustatytos specifinės sankcijos taikymas, atsižvelgiant tiek tik į 52.2 papunkčio turinį, tiek ir 52.1 bei 52.3 papunkčių turinį, nėra siejamas su įsipareigojimo, numatyto Įgyvendinimo taisyklių 23.12 papunktyje, pažeidimu: čia aptartos specifinės sankcijos taikymas nedviprasmiškai siejamas su verslo plano netinkamu įgyvendinimu, šią nuostatą netgi paaiškinant (nesukurta (-os) verslo plane nurodyta (-os) darbo vieta (-os), nevykdoma pelninga ekonominė veikla), o ne su reikalavimo užtikrinti atitiktį tinkamumo sąlygoms ir reikalavimams taip, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių VI skyriuje, atrankos kriterijams, už kuriuos projektui suteikiami balai, nuo paraiškos pateikimo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos pažeidimą.

46. Pažymėtina, kad argumentų, kad už pažeidimą, numatytą Įgyvendinimo taisyklių 23.12 papunktyje, turėtų būtų taikoma aiškiai apibrėžta sankcija, nėra, todėl tokio pobūdžio klausimas turi būti sprendžiamas Sankcijų taikymo metodikos nustatyta tvarka, taigi, visų pirma, išsprendus, ar pažeidimas nelaikytinas mažareikšmiu (Sankcijų taikymo metodikos 13 p.), ir bet tokiu atveju – proporcingumo principo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje pateiktos individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, paramos gavėjo vienintelė narė ir vadovė K. Š. kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą, buvo registruota nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. gegužės 22 d., o duomenų, ar ji realiai vykdė tokią veiką, gavo / negavo pajamų, nėra.

47. Kadangi Įgyvendinimo taisyklių 52.2 papunktyje nustatyta specifinė sankcija pareiškėjui taikyta nepagrįstai, ginčijami atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir yra naikintini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.), taip pat tenkintinas pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Kauno paramos administravimo skyrių pakartotinai atlikti galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos vertinimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.), dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimtas naujas sprendimas, o kuriuo UAB „Trulla“ skundas tenkinamas.

48. Skundą tenkinus, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, iš jų – ir susiję su pareiškėjo prašymu kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi.

49. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

50. Pareiškėjas MB „Trulla“ prašo atlyginti jo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

51. Patenkinus pareiškėjo MB „Trulla“ apeliacinį skundą, jis įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str.1 ir 5 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Bendrija už skundo pirmosios instancijos teismui padavimą sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, o už apeliacinio skundo padavimą – 11,25 Eur. Atsižvelgus į tai, šios bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, t. y. iš viso 34,25 Eur, priteisiamos iš atsakovo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Trulla“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Trulla“ skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Kauno paramos administravimo skyriaus 2022 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. KK-06-25 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Utenos paramos administravimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. BRK-12181 „Dėl atsakymo į skundą“ ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2022 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 3JA-162 (8.14) „Dėl skundo“.

Įpareigoti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Kauno paramos administravimo skyrių pakartotinai atlikti galutinės pareiškėjo mažosios bendrijos „Trulla“ projekto įgyvendinimo ataskaitos vertinimą.

Pareiškėjui mažajai bendrijai „Trulla“ iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 34,25 Eur (trisdešimt keturių eurų ir dvidešimt penkių euro centų) teismo išlaidas, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė