Legislator Case Law & Legislation
df0babc7-992f-4f52-9b1a-c13a28fbd5fd AI generated

df0babc7-992f-4f52-9b1a-c13a28fbd5fd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number df0babc7-992f-4f52-9b1a-c13a28fbd5fd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija DaÅ¡kovienė, sekretoriaujant Rasai Varaneckienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės Vilniaus Balsių progimnazijos atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui, atsakovei V. I., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vilniaus Balsių progimnazijos ieÅ¡kinį atsakovei V. I. dėl darbo ginčo.

Legislator headnote

AI generated

df0babc7-992f-4f52-9b1a-c13a28fbd5fd · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Pažymėjo, jog psichologo pareigybei vienintelei iÅ¡ visų VISÄ®DDAÄ® apibrėžtų pagalbos mokiniui specialistų pareigybių keliamas profesinis reikalavimas turėti ne žemesnį kaip aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ su magistro kvalifikaciniu laipsniu ir jam prilygintu iÅ¡silavinimu. 2018 m. lapkričio 30 d. darbdavys atnaujino psichologo pareigybės apraÅ¡ymÄ ir tokiu bÅ«du pirmÄ kartÄ pripažino, kad atsakovės pareigybę laiko A1 lygio. Mano, jog VISÄ®DDAÄ® 8 ir 7 straipsnis neturėtų bÅ«ti interpretuojami kaip konkuruojantys, nes jie savo teisinėmis pasekmėmis yra suderinami tarpusavyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija DaÅ¡kovienė, sekretoriaujant Rasai Varaneckienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės Vilniaus Balsių progimnazijos atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui, atsakovei V. I., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Vilniaus Balsių progimnazijos ieÅ¡kinį atsakovei V. I. dėl darbo ginčo.

Teismas n u s t a t ė: Vilniaus Balsių progimnazija (toliau – ir ieÅ¡kovė, darbdavys) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, Darbo ginčų komisija, komisija) 2019-02-05 sprendimo Nr. DGKS-778, priimto darbo byloje Nr. APS-36-24755, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama jį panaikinti. Minėtu sprendimu DGK nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti V. I. (toliau – ir darbuotoja, atsakovė) naudai iÅ¡ Vilniaus Balsių progimnazijos 2612,02 Eur darbo užmokestį už 2017 m. vasario – 2018 m. rugpjūčio mėnesius (el.b. t.I., psl. 1-7).

Ieškovė nesutinka su DGK sprendimu, teigia, jog Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų apmokėjimo įstatymo (toliau – VISĮDDAĮ) 7 straipsnio 6 dalies nuostata („A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų“) neturi būti taikoma atsakovei. Ieškovės manymu, atsakovei, kurios pareigybė priskirtina pagalbos mokiniui specialistų pareigybei, turi būti taikoma VISĮDDAĮ 8 straipsnio nuostata.

IeÅ¡kovė mano, jog VISÄ®DDAÄ® 7 straipsnio 6 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies reguliavimo apimtis iÅ¡ dalies sutampa, tačiau 8 straipsnio 1 dalis nustato reguliavimÄ siauresnės apimties teisiniams santykiams, todėl ieÅ¡kovė, nustatydama atsakovei pareiginės algos pastoviÄ jÄ dalį, ir turėjo vadovautis bÅ«tent VISÄ®DDAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi ir Å¡ioje dalyje nurodytu nukreipimu į 5 priedo V skyrių, kuris, kaip speciali norma, nustato ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies taisykles.

Pažymėjo, kad net ir DGK priimdama SprendimÄ patvirtino, kad VISÄ®DDAÄ® 7 straipsnio 6 dalis yra bendroji norma nustatanti, kad 20 proc. pastoviosios dalies norma yra bendroji pastoviosios dalies sudedamoji dalis. IeÅ¡kovės manymu, nagrinėjamu atveju yra bÅ«tent bendrosios ir specialiosios normų konkurencija, o esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma. Todėl atsakovės atžvilgiu turi bÅ«ti taikoma bÅ«tent specialioji, t.y. VISÄ®DDAÄ® 8 straipsnio 1 dalis ir Å¡ioje dalyje nurodytas nukreipimas į 5 priedo V skyrių, kuris, kaip speciali norma, nustato ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies taisykles, juolab kad nei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerija nepateikė aiÅ¡kaus atsakymo dėl koeficiento, nurodyto VISÄ®DDAÄ® 7 straipsnio 6 dalyje, taikymo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė ieÅ¡kinį, prašė jį jame nurodytais motyvais ir pagrindu patenkinti visiÅ¡kai. Anot ieÅ¡kovės, nagrinėjamu atveju yra bendrosios ir specialiosios normų konkurencija. Bendroji, t.y. VISÄ®DDAÄ® 7 straipsnio 6 dalis sako apie galimÄ darbo užmokesčio padidinimÄ 20 proc. bendrai, tuo tarpu specialioji norma VISÄ®DDAÄ® 8 straipsnio 1 dalis kalba apie specifines darbuotojų kategorijas, t.y. ir Å¡vietimo darbuotojų, pagalbos vaikui specialistų kategorijas.

Nagrinėjamu atveju yra supainioti du dalykai: kvalifikaciniai reikalavimai psichologams, darbo užmokesčio sistema ir biudžetinių įstaigų vadovų teisė tÄ koeficientÄ modifikuoti, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus specialiuosius atvejus: trenerius, meno ir kultÅ«ros tam tikrus darbuotojus, tame tarpe ir pedagoginius darbuotojus, įskaitant pagalbos mokiniui specialistus. IeÅ¡kovė laikėsi nuomonės, jog toks teisinis reguliavimas atitinka įstatymo leidėjo tikslÄ per specialiÄ jÄ normÄ tokiems darbuotojams suteikti galimybę skirti net ir didesnį pastoviosios dalies koeficientÄ (atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus).

Aiškinant kitai – išsikreiptų visas pastoviosios dalies instrumentas ir būtų neaišku – kaip turėtų būtų sureguliuotas darbo užmokesčio apskaičiavimas. Papildomai apaiškino, jog iki 2018-09-01 (nuo 2018-09-01 pasikeitė VISĮDDAĮ 7 straipsnio 6 dalis, atsirado redakcinio pobūdžio pakeitimų) psichologams, dirbantiems mokyklose, niekada nebuvo taikomas 20 proc. priedas, o nuo 2018-09-01 minėtas priedas psichologams jau yra taikomas. Ieškovės manymu, šiuo atveju yra keliama pretenzija dėl dalykų, dėl kurių niekada nebuvo tartasi ir derėtasi, to nebuvo numatyta atsakovės darbo sutartyje, ji nebuvo keičiama.

Todėl mano, jog nuo 2017-02-01 iki 2018-09-01 taikyti ieÅ¡kovei VISÄ®DDAÄ® 7 straipsnio 6 dalį nebuvo pagrindo. Po 2018-09-01 yra padidintas pastovios dalies koeficientas, nes tam atsirado pagrindas dėl pakeitimų minėtoje normoje, dėl to net gi buvo pakeista atsakovės darbo sutartis, joje numatant 20 procentų koeficiento taikymÄ ieÅ¡kovei, bÅ«tent tokia situacija visiÅ¡kai atitinka dabartinę Å¡alių valiÄ , o atsakovės pretenzijos dėl to, kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau, ieÅ¡kovės nuomone, yra nepagrįstos.

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palikti galioti DGK SprendimÄ . Nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡tu prašė ieÅ¡kovės perskaičiuoti jos darbo užmokestį nuo VISÄ®DDAÄ® įsigaliojimo datos, t. y. nuo 2017 m. vasasio 1 d.. Teigė, jog ji nuo 2009 m. atitinka pagalbos teikėjui, t.y. psichologui, keliamus profesinius reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje, o vadovaujantis VISÄ®DDAÄ® 2 straipsniu, atsakovės pareigybės lygis yra A1 – pareigybė, kuriai bÅ«tinas ne žemesnis kaip aukÅ¡tasis universitetinis iÅ¡silavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu iÅ¡silavinimu.

Pažymėjo, jog psichologo pareigybei vienintelei iÅ¡ visų VISÄ®DDAÄ® apibrėžtų pagalbos mokiniui specialistų pareigybių keliamas profesinis reikalavimas turėti ne žemesnį kaip aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ su magistro kvalifikaciniu laipsniu ir jam prilygintu iÅ¡silavinimu. 2018 m. lapkričio 30 d. darbdavys atnaujino psichologo pareigybės apraÅ¡ymÄ ir tokiu bÅ«du pirmÄ kartÄ pripažino, kad atsakovės pareigybę laiko A1 lygio. Mano, jog VISÄ®DDAÄ® 8 ir 7 straipsnis neturėtų bÅ«ti interpretuojami kaip konkuruojantys, nes jie savo teisinėmis pasekmėmis yra suderinami tarpusavyje.

Nurodė, jog imperatyvioji VISÄ®DDAÄ® norma - 7 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad „A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje (Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų“, o 8 straipsnio 1 dalis detalizuoja pastoviosios dalies nustatymÄ . VISÄ®DDAÄ® 8 straipsnio siauresnis reguliavimas nei 7 straipsnio nepaneigia ir neriboja 2, 4 straipsnių taikymo pagalbos mokiniui specialistams (psichologams), nustatant darbo apmokėjimÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės motyvas „didesnis koeficientas atsakovei buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pakito 5 priedo turinys, numatantis pastoviosios dalies skaičiavimÄ â€œ yra neargumentuotas ir nenuoseklus. Nei VISÄ®DDAÄ®, nei jo 5 priedas – kas reglamentuoja psichologo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientÄ â€“ įstatymo leidėjo nebuvo keičiamas. Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko su ieÅ¡kiniu, prašė palikti galioti DGK SprendimÄ . Akcentavo, jog jos, psichologės, pareigybės lygis yra A1, todėl, jos manymu, ir tai yra pagrindas atitinkamam teisingam apmokėjimui pagal VISÄ®DDAÄ®, kaip nurodyta jos atsiliepime.

IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje kyla ginčas dėl darbo užmokesčio dalies, t.y. 20 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies padidinto koeficiento taikymo atsakovei už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., vadovaujantis VISÄ®DDAÄ® nuostatomis. IeÅ¡kovė mano, jog VISÄ®DDAÄ® 7 straipsnio 6 dalis neturi bÅ«ti taikoma atsakovei, nes Å¡i norma yra bendroji specialiosios normos, t.y. VISÄ®DDAÄ® 8 straipsnio 1 dalies, atžvilgiu. Esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, anot jos, turi bÅ«ti taikoma specialioji norma, be to, dėl tokio pastoviosios dalies koeficiento didinimo nebuvo sutarta sudarant su atsakove darbo sutartį ar jÄ dėl to keičiant 2007 m. vasario 1 d.

įsigaliojus VISÄ®DDAÄ®. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovė ir atsakovė 2013 m. liepos 29 d. sudarė darbo sutartį Nr. DS-115 (toliau – darbo sutartis), pagal kuriÄ atsakovė buvo priimta dirbti pas ieÅ¡kovę į psichologės pareigas (IV psich. kategorija, 1 et.) (el.b. t.I., psl. 33-35). Darbo sutartis terminuota (darbo sutarties 2 punktas), psichologės M. L. vaiko priežiÅ«ros atostogų metu. Atsakovės direktorės 2017 m. rugsėjo 22 d. įsakymu „Dėl kvalifikacinių klasių tvirtinimo ir koeficientų nustatymo“ Nr. P-153 atsakovei nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo suteikta trečioji psichologo kvalifikacinė kategorija, ir nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nustatytas atsakovei taikytinas 5,48 dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (el.b. t.I., psl. 8).

Atsakovės direktorės 2018 m. gruodžio 11 d. įsakymu „Dėl koeficiento didinimo“ Nr. P-284 nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakovei 20 proc. padidintas pareiginės pastoviosios dalies koeficientas ir taikytas 6,85 koeficientas (el.b. t.I., psl. 10). Atsakovės direktorės 2018 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-187 patvirtintas Vilniaus Balsių progimnazijos psichologo pareigybės apraÅ¡ymas, kurio 2 punktas numato, jog Å¡ios pareigybės lygis yra A1 (el.b. t.I., psl. 72-75). Atsakovė 2018 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydama perskaičiuoti jos darbo užmokestį ir iÅ¡mokėti darbo užmokesčio skirtumÄ , t.y. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento 20 proc. padidėjimÄ , nesumokėtÄ nuo VISÄ®DDAÄ® įsigaliojimo datos (el.b. t.I., psl. 9).

IeÅ¡kovė atsisakė mokėti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento 20 proc. padidėjimÄ , nesumokėtÄ nuo VISÄ®DDAÄ® įsigaliojimo datos, t.y. nuo 2017-02-01 iki 2018-09-01, o minėtÄ padidėjimÄ atsakovei pradėjo mokėti nuo 2018 m. rugsėjo 3 d.. Atsakovė pas ieÅ¡kovę dirba psichologės pareigose, kurios yra priskiriamos pagalbos mokiniui specialistų grupei, dėl Å¡ių aplinkybių ginčo byloje nėra. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovės pareigybė yra priskirtina A1 lygiui – tai patvirtina atsakovės direktorės 2018 m. lapkričio 30 d.

įsakymu Nr. V-187 patvirtinta Vilniaus Balsių progimnazijos psichologo pareigybės aprašymas (el.b. t.I., psl. 72-75). Byloje nėra duomenų, jog atsakovės eitos pareigos darbo sutarties galiojimo metu būtų pasikeitusios ar pakeistos, nėra duomenų, jog atsakovė būtų vykdžiusi kitas, nei psichologui priskirtas, funkcijas, kad būtų pasikeitę kvalifikaciniai reikalavimai šias pareigas einančiam darbuotojui. Todėl ginčo laikotarpiui taikytinas nuo 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojęs Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas (VISĮDDAĮ).

Pagal minėtÄ Ä¯statymÄ valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalis arba pastovioji dalis), priemokos, premijos, ir kt. mokėjimai (VISÄ®DDAÄ® 5 straipsnio 1 dalis); biudžetinių įstaigų darbuotojų, iÅ¡skyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma koeficientais (7 straipsnio 1 dalis); pastovioji dalis nustatoma pagal įstatymo 3 ir 4 priedus, atsižvelgiant į pareigybės lygį ir profesinio darbo patirtį (7 straipsnio 4 dalis).

VISÄ®DDAÄ® iÅ¡skiria dvi grupes darbuotojų – pedagogus ir ne pedagogus, kurie yra skirtingų koeficientų grupėse ir koeficientų ribos yra skirtingos. Pagalbos mokiniui specialistų pareiginių algų pastovioji dalis nustatoma pagal 5 priedÄ . Å iuose prieduose nurodyti pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientų intervalai (minimalÅ«s ir maksimalÅ«s dydžiai) atskiroms specialistų grupėms. VISÄ®DDAÄ® 7 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientÄ nustato įstaigos vadovas.

VISÄ®DDAÄ® 7 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje (Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų. Pagal VISÄ®DDAÄ® 5 straipsnio 2 dalį darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje ir (ar) vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į Å¡io įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krÅ«vis, atsakomybės lygis, papildomų įgÅ«džių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas ir pan.), Å¡io įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 100 procentų kriterijai, Å¡io įstatymo 9 ir 14 straipsniuose nustatyta pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sÄ lygos, o jo 10 straipsnyje nustatyta priemokų, 12 straipsnyje nustatyta premijų mokėjimo tvarka ir sÄ lygos.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė teismui nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad nustatydama pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, ieÅ¡kovė buvo pasitvirtinusi darbo tvarkos taisykles ar darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡Ä , kuriuose bÅ«tų įvardyti aiÅ¡kÅ«s skirstymo kriterijai, įskaitant ir A1 lygio pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimÄ 20 procentų. Pažymėtina, jog 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojus VISÄ®DDAÄ® turėjo bÅ«ti peržiÅ«rėti visų darbuotojų darbo užmokesčių dydžiai taikant VISÄ®DDAÄ®.

Byloje nėra duomenų, jog įsigaliojus minėtam įstatymui, buvo peržiÅ«rėti visų darbuotojų darbo užmokesčių dydžiai, kad keičiant darbo apmokėjimo sistemÄ buvo įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedÅ«ros (VISÄ®DDAÄ® 5 straipsnio 2 dalis), kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo teikiama informacija apie darbo užmokesčio dydžius pagal pareigybių grupes, kai tai numatyta VISÄ®DDAÄ® 17 straipsnio 6 dalyje. Nesant tokių duomenų, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog darbo užmokesčio dydžiai pagal pareigybių grupes įsigaliojus VISÄ®DDAÄ® ieÅ¡kovės nebuvo peržiÅ«rėti, nors tai atlikti jai buvo privalu, kaip ir padaryti galimus darbo sutarties (tame tarpe ir su ieÅ¡kove) pakeitimus, kas yra darbdavio, o ne darbuotojo pareiga.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog pastoviosios dalies koeficiento didinimas 20 procentų iki 2018 m. rugsėjo 1 d. niekada nebuvo taikomas, aiÅ¡kių to motyvų darbdavys nenurodė, o pagal esminį darbo santykių principÄ , visos abejonės turi bÅ«ti sprendžiamos darbuotojo naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , teisinį ginčo santykio reglamentavimÄ , to pokyčius ir esminius tikslus darbo sÄ lygų apmokėjimui keisti, o bÅ«tent, gerinti, o ne bloginti darbuotojo padėtį, nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, jog tik nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., t. y. atsiradus VISÄ®DDAÄ® redakcinio pobÅ«džio, o ne esminiams, pakeitimams, atsirado pagrindas taikyti atsakovei pastoviosios dalies koeficiento didinimÄ 20 procentų.

Jokie redakcinio pobÅ«džio pakeitimai įstatymo normų naujumo ir esminio jo pakeitimo nelemia, o tik įneÅ¡a galimo tam tikro aiÅ¡kumo, kas ir buvo padaryta ginčo atveju. VISÄ®DDAÄ® 2 ir 7 straipsnių vykdymas ir pats Å¡is įstatymas iÅ¡ esmės nebuvo keičiami. 2018 m. birželio 29 d. VISÄ®DDAÄ® Nr. XIII-198 2,3,4,7,8,14,17 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1395 pagalbos mokiniui specialistų apmokėjimo sÄ lygos iÅ¡ esmės nebuvo keičiamos. Todėl, nesant esminių pagalbos mokiniui specialistų apmokėjimo sÄ lygų pakeitimų bei atsižvelgiant į virÅ¡ minėtÄ teismo iÅ¡vadÄ dėl VISÄ®DDAÄ® reglamentavimo, o bÅ«tent tai, kad VISÄ®DDAÄ® 7 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas imperatyvus reikalavimas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimui 20 procentų ir nėra numatytos jokios alternatyvos ar iÅ¡imtys Å¡iam reikalavimui, o taip pat į tai, kad mokyklos psichologo pareigybė priskirtina A1 lygio pareigybei ir iÅ¡ esmės visada nuo atsakovės įsidarbinimo tokia buvo, teismo vertinimu, Å¡ioms pareigybėms turi bÅ«ti taikomas VISÄ®DDAÄ® 7 straipsnio 6 dalis ir pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas ir jis turėjo bÅ«ti didinamas 20 procentų nuo VISÄ®DDAÄ® įsigaliojimo dienos, t.y. nuo 2017 m. vasario 1 d..

Teismas laiko, jog toks vertinimas atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintÄ teisingo apmokėjimo už darbÄ principÄ . Nesutiktina su ieÅ¡kovės argumentu, jog VISÄ®DDAÄ® 7 straipsnio 6 dalis yra bendroji norma specialiosios normos, t. y. VISÄ®DDAÄ® 8 straipsnio 1 dalies, atžvilgiu. Teismo vertinimu, VISÄ®DDAÄ® 7 straipsnio 6 dalies imperatyvaus reglamentavimo nepaneigia VISÄ®DDAÄ® 8 straipsnio galimas siauresnis reguliavimas. Be to, įstatymo turinys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas sistemiÅ¡kai. IeÅ¡kovė Å¡iuo atveju, teismo manymu, kiek savaip ir kiek siaurinamai interpretuoja Å¡io įstatymo raidę ir tikslus.

Pats darbdavys nesureguliavo ir nesuvaldė teisinės situacijos priėmus VISĮDDAĮ ir jokiu lokaliu teisės aktu nenurodė darbuotojai, kad koeficiento didinimas 20 procentų jai nepriklauso ir kodėl. Esant tokiai situacijai, atsakovei neišmokėta pastovaus darbo užmokesčio dalis išmokėtina. Ginčo dėl sumos byloje nekilo. Pagal byloje esančius duomenis 2017 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesiais atsakovės darbo užmokesčio skirtumas, pritaikius 20 proc. yra po 126,59 Eur; 2017 m. birželio mėn. – 127,47 Eur; liepos mėn. – 118,60 Eur; rugpjūčio mėn. – 129,23 Eur; rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. – po 143,03 Eur; gruodžio mėn. – 139,74 Eur; 2018 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėn. – po 145,22 Eur; birželio mėn. – 144,69 Eur; liepos mėn. – 143,01 Eur; rugpjūčio mėn. – 147,73 Eur (el.b. t.I., psl. 51).

Taigi, iÅ¡ viso atsakovei už minėtÄ laikotarpį neiÅ¡mokėta 2612,02 Eur suma, kuri priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės. Dėl kitų ginčo Å¡alių iÅ¡sakytų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie, teismo manymu, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui spręsti ir neįtakoja teismo priimto sprendimo esmės. Sutinkamai su Darbo kodekso 231 str. 7 d., teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė privalo atlyginti atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau Å¡ioje byloje duomenų apie jas nėra. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,45 Eur ir jos yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl, ieÅ¡kinį atmetus, jos priteistinos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str., n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės Vilniaus Balsių progimnazijos (įm. k. 302589995) atsakovės V.

I. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2612,02 Eur (du tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvylika eurų 2 euro centus) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (suma su privalomais mokesčiais, taikytais iki 2018-12-31). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Vilniaus Balsių progimnazijos (įm. k. 302589995) 3,45 Eur (tris eurus 45 euro centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. IÅ¡aiÅ¡kinti, jog valstybės naudai priteistos lėšos turi bÅ«ti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660, nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo, mokėjimo kvitÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Pripažinti, kad Å¡iam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. DGKS-778, priimtas darbo byloje Nr. APS-36-24755 netenka galios. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Natalija DaÅ¡kovienė