df0acc71-37b9-45f5-b812-2a8ea2e46cf5 · Vilniaus apygardos teismas

?(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės  Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Irmanto Å ulco, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo (apelianto) A. R. ir atsakovės (apeliantės) R. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje ieÅ¡kovo A.

R. ieÅ¡kinį atsakovei R. R. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių bei pagal atsakovės R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A. R. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. R. (toliau ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių atsakovei R.

R. (toliau ir atsakovė), praÅ¡ydamas: 1.1. nutraukti Å¡alių (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 1.2. padalinti ieÅ¡kovo ir atsakovės bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei bendrÄ sias solidariÄ sias prievoles kreditoriui (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:

1) ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteisti visÄ santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ : butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamÄ jÄ patalpÄ -sandėliukÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane (duomenys neskelbtini), negyvenamÄ jÄ patalpÄ -sandėliukÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtÄ plane (duomenys neskelbtini), 1/16 negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini);

2) solidariÄ jÄ ieÅ¡kovo ir atsakovės 419 465,52 Eur prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis pripažinti asmenine ieÅ¡kovo prievole, kuriÄ ieÅ¡kovas vykdys asmeniÅ¡kai;

3) bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise visas valdomas (25 vnt.) uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ paprastÄ sias vardines akcijas asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei;

4) priteisti ieškovui 1/2 atsakovės turimo 7939,59 Eur pirmos eilės kreditorinio reikalavimo įmonei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio suma yra 3969,80 Eur ir 1/2 atsakovės 3323,14 Eur turimo trečios eilės kreditorinio reikalavimo įmonei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio suma yra 1 661,57 Eur. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškino, kad šalių (duomenys neskelbtini) sudarytoje santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. Santuokinis gyvenimas buvo neproduktyvus, nes sutuoktiniai nesugebėjo sukurti darnios šeimos, sutuoktiniai faktiškai kartu negyvena nuo 2018 m. kovo mėn.; ieškovas gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovė – Lietuvoje. Ieškovo įsitikinimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti savo pavardę ir prašė teismo įpareigoti atsakovę pasikeisti santuokinę pavardę „R.“.

3. Dėl sutuoktinių turto nurodė, iki santuokos sudarymo Å¡alys įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir NT 1 (duomenys neskelbtini) g.), pagal 2011 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje kaip pirkėjai yra nurodyti abu sutuoktiniai, nurodytÄ turtÄ Ä¯sigiję lygiomis dalimis. Sutarties 3.1 papunktyje nurodyta, kad bendra daiktų kaina yra 630 000 Lt (182 460 Eur), 4.1 papunktyje nurodyta, kad 63 000 Lt (18 246 Eur) pirkėjai pardavėjams sumokėjo iki sudarant sutartį; 4.2 papunktyje nurodyta, kad 400 000 Lt (115 848 Eur) į pardavėjo sÄ skaitÄ perves AB DnB NORD bankas, suteikdamas kreditÄ atsakovei po to, kai pirkėjai atliks įkeitimÄ ; 4.3 papunktyje nurodyta, kad 167 000 Lt (48 366 Eur) ieÅ¡kovas įsipareigoja pervesti į pardavėjo sÄ skaitÄ .

Su NT 1 (duomenys neskelbtini) g. pardavėjais atsiskaityta pilnai. Pradiniam 18 246 Eur įnaÅ¡ui, kurį sumokėjo atsakovė, reikalingÄ sumÄ atsakovei 2011 m. kovo mėn. notariÅ¡kai patvirtinta dovanojimo sutartimi padovanojo ieÅ¡kovas. Atsakovė savo vardu taip pat ėmė paskolÄ ir sumokėjo pardavėjams 115 848 Eur, tačiau kreditÄ bankui už atsakovę padengė ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas 2014 m. lapkričio 29 d. sudarė paskolos sutartį su Jungtinės Karalystės įmone (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu ieÅ¡kovas pasiskolino 90 000 Jungtinės Karalystės svarų sterlingų (toliau ir GBP), kurie 2014 m. gruodžio 1 d.

įmonės buvo pervesti tiesiogiai atsakovei į jos banko sÄ skaitÄ , kad atsakovė galėtų atsiskaityti su banku perkant NT 1 (duomenys neskelbtini) g.; pažymi, kad 90 000 GBP pagal tuometinį Europos Centrinio Banko valiutos kursÄ sudarė 113 924 Eur. Sutarties 4.3 papunktyje nurodytÄ sumÄ 167 000 Lt (48 366 Eur) į pardavėjo sÄ skaitÄ pervedė ieÅ¡kovas. Atsižvelgiant į tai, kad NT 1 (duomenys neskelbtini) g. įsigytas iki santuokos sudarymo ir yra įregistruotas kaip Å¡alių bendroji dalinė nuosavybė, klausimas dėl Å¡io turto padalijimo nutraukiant santuokÄ nėra keliamas.

Po santuokos sudarymo sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir NT (duomenys neskelbtini) g.) ir nekilnojamÄ jį turtÄ adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir NT 2 (duomenys neskelbtini) g.). Atsakovės vardu po santuokos sudarymo yra registruota 25 vnt. (100 proc.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė pagal yra 2500 Eur. NT (duomenys neskelbtini) g., kurio bendra vertė 74 703,50 Eur, sudaro: butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 66 800 Eur); negyvenamoji patalpa-sandėliukas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 608 Eur); negyvenamoji patalpa-sandėliukas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini) (vertė 608 Eur); 1/16 negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini) (vertė 6687,50 Eur).

Nurodytas turtas įgytas 2017 m. kovo 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MK-2518; NT 2 (duomenys neskelbtini) g., kurio bendra vertė 298 750 Eur, sudaro: 1/2 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 19 750 Eur); butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 279 000 Eur). Nurodytas turtas įgytas 2018 m. vasario 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ-661. Akcentavo, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas ir jo būklė pagerinta tik iš ieškovo šeimos poreikiams tenkinti pasiskolintų pinigų pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. su (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis.

Transporto priemonių ieÅ¡kovo vardu nėra registruota. Atsakovės vardu 2013 m. gegužės 13 d. įregistruotas lengvasis automobilis Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau turtas registruotas iki santuokos sudarymo su ieÅ¡kovu, todėl nutraukiant santuokÄ nėra dalintinas.

4. Detalizuodamas su (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis nurodė, kad pagal 2017 m. vasario 27 d. sutartį gavo 150 000 GBP (177 508 Eur pagal tuometinį valiutos kursÄ ), lėšos buvo panaudotos NT (duomenys neskelbtini) g. įsigyti. Paskolos sutarties 1 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas paskolos davėjui turi mokėti 2 procentus metinių palÅ«kanų nuo nesumokėtos paskolos dalies pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. kovo 2 d., 2 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas paskolÄ turi grÄ Å¾inti paskolos davėjui iki 2022 m. kovo 2 d.; atsižvelgiant į tai, kad paskolos suma nebuvo pradėta grÄ Å¾inti, bendras įsiskolinimas, įskaitant palÅ«kanas, iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos sudaro 156 000 Eur.

Pagal 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartį ieÅ¡kovas gavo 230 000 GBP paskolÄ (258 476 Eur pagal tuometinį valiutos kursÄ ). Pagal sutartį, į ieÅ¡kovo HSBC sÄ skaitÄ , atskirais pavedimais laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. vasario 8 d. buvo pervesta iÅ¡ viso 270 164,73 Eur, kurių dalį (260 810,62 Eur) ieÅ¡kovas pervedė į SEB sÄ skaitÄ 2018 m. vasario 1 d., 2 d., 12 d. pavedimais, o gautos lėšos buvo panaudotos NT 2 (duomenys neskelbtini) g. įsigyti ir įrengti. Paskolos sutarties 1 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas paskolos davėjui turi mokėti 2 procentus metinių palÅ«kanų nuo nesumokėtos paskolos dalies pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 19 d., 2 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas paskolos davėjui turi grÄ Å¾inti paskolÄ iki 2023 m. sausio 19 d.

Atsižvelgiant į tai, kad paskolos suma nebuvo pradėta grÄ Å¾inti, bendras įsiskolinimas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ , įskaitant palÅ«kanas, yra 263 645,52 Eur. Kreditoriniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini) pagal paskolos sutartis ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai yra 419 465,52 Eur.

5. Dėl sutuoktinių turto įsigijimo aplinkybių ieÅ¡kovas nurodė, kad NT (duomenys neskelbtini) g. pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėja yra nurodyta atsakovė, tačiau sutarties 2.1 papunktyje įtvirtinta, kad pirkėja nekilnojamÄ jį turtÄ perka savo ir sutuoktinio bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Ä®vertinus tai, kad pagal 2017 m. vasario 27 d. paskolos sutartį pasiskolintos lėšos per ieÅ¡kovo HSBC sÄ skaitÄ patekdavo į atsakovės banko sÄ skaitÄ , laikytina, kad NT (duomenys neskelbtini) g. pirktas ne iÅ¡ atsakovės asmeninių ar kitokių lėšų, o bÅ«tent iÅ¡ pagal paskolos sutartį pasiskolintų lėšų.

NT 2 (duomenys neskelbtini) g. pirkimo-pardavimo sutartyje kaip pirkėjai yra nurodyti abu sutuoktiniai, perkamų nekilnojamųjų daiktų bendra kaina 229 000 Eur. IeÅ¡kovas pagal 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartį beveik visas gautas lėšas (260 810,62 Eur) iÅ¡ HSBC sÄ skaitos į SEB sÄ skaitÄ pervedė 2018 m. vasario mėn. trimis atskirais pavedimais. NT 2 (duomenys neskelbtini) g. įsigijimo sutarties 2.1.1 papunktyje nurodyta, kad kainos dalį (122 712,69 Eur) pirkėjas įsipareigoja per 2 darbo dienas nuo sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėti pardavėjui.

IeÅ¡kovas 2018 m. vasario 12 d. atliko nurodytos sumos pavedimÄ iÅ¡ SEB banko sÄ skaitos. Minėtos sutarties 2.1.2 papunktyje nurodyta, kad likusiÄ kainos dalį (106 287,31 Eur) pirkėjas įsipareigoja per 2 darbo dienas nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo sumokėti pardavėjui banko piniginių lėšų pavedimu į pardavėjų banko sÄ skaitas lygiomis dalimis po 53 143,65 Eur, todėl ieÅ¡kovas 2018 m. vasario 12 d. atliko du pavedimus iÅ¡ SEB banko sÄ skaitos. Pažymėjo, kad už nekilnojamuosius daiktus, įsigytus pagal Å¡iÄ sutartį ir daiktų pagerinimÄ , atsakovė nemokėjo.

Atsakovei buvo žinomos NT (duomenys neskelbtini) g. ir NT 2 (duomenys neskelbtini) g. įsigijimo aplinkybės, nes ji Å¡io nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nurodyta kaip viena iÅ¡ pirkėjų arba vienintelė pirkėja ir minėtas sutartis pasirašė pati asmeniÅ¡kai. Be to, perkant NT (duomenys neskelbtini) g. ir NT 2 (duomenys neskelbtini) g. lėšos už šį nekilnojamÄ jį turtÄ buvo pervestos arba tiesiogiai į atsakovės, arba į turto pardavėjų banko sÄ skaitÄ . IeÅ¡kovas mano, kad paskolos yra bendra ieÅ¡kovo ir atsakovės solidari prievolė prieÅ¡ kreditorių (duomenys neskelbtini).

6. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2- 1335-779/2020, patvirtino bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , kuriame atsakovė yra nurodyta kaip vienintelė pirmos eilės kreditorė su 7939,59 Eur reikalavimu ir kaip viena iÅ¡ trečios eilės kreditorių su 3323,14 Eur reikalavimu, taigi bendras atsakovės kreditorinis reikalavimas bankrutavusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 11 262,73 Eur, kuris, ieÅ¡kovo manymu, taip pat yra dalintinas. Bendra dalintino sutuoktinių turto vertė yra 387 216,23 Eur. Bendras sutuoktinių dalintinų solidarių prievolių dydis pagal paskolos sutartis (duomenys neskelbtini) yra 419 465,52 Eur, tačiau kreditorius sutinka, kad prievolė bÅ«tų modifikuota iÅ¡ solidariosios sutuoktinių prievolės į asmeninę ieÅ¡kovo prievolę.

7. Atsakovė atsiliepime su patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, jog sutinka nutraukti santuokÄ su ieÅ¡kovu, tačiau santuokos nutraukimo priežastimi laikytina iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo kaltė. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kinyje nurodomu turto padalijimu. PaaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovu bendrÄ Å«kį vedė nuo 2009 m.; kurį laikÄ ieÅ¡kovas buvo pilnai iÅ¡laikomas atsakovės, ji duodavo jam pinigų, apmokėdavo jo įsipareigojimus, mokėdavo vaiko iÅ¡laikymÄ , priteistÄ ieÅ¡kovo dukrai iÅ¡ pirmos santuokos.

Pagrindine santuokos nutraukimo priežastimi atsakovė laiko ieÅ¡kovo nusikalstamÄ elgesį. IeÅ¡kovui buvo pateikti kaltinimai dėl 8 nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 145 straipsnio 2 dalyje, atsakovės ir jos dukters atžvilgiu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas siekia sužlugdyti atsakovę, nes Vilniaus apygardos teisme iÅ¡kėlė atsakovei civilinę bylÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo, nepagrįstai susitaupius gyvenant santuokoje su ieÅ¡kovu.

Teigė, kad dėl Å¡io ieÅ¡kinio buvo sužlugdyta bendra Å¡eimos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadove buvo atsakovė, įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, o atsakovė prarado darbo vietÄ ir vienintelį pragyvenimo Å¡altinį. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas netiksliai sudarė dalintino Å¡eimos turto balansÄ , neįtraukė viso Å¡eimos turto, nepasisakė dėl įmonės (duomenys neskelbtini) padalinimo, kuri buvo įsteigta Å¡alims gyvenant kartu, ir prie kurios pelno padidėjimo prisidėjo atsakovė.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir pats su savimi sudarinėjo paskolų sutartis, kurių grÄ Å¾inimas nebuvo nieko garantuojamas, o atsakovei apie paskolas ir tai, kad Å¡eimos turtas buvo perkamas iÅ¡ paskolų pagrindu gautų lėšų, jai buvo nebuvo žinoma, todėl manytina kad Å¡alys neturi solidarių prievolių. Teigė, kad visas santuokos metu įgytas Å¡alių turtas, taip pat ir (duomenys neskelbtini) pelnas, dalintini lygiomis dalimis. Atsakovė praÅ¡o jai palikti santuokinę pavardę bei atmesti reikalavimÄ dėl 1/2 dalies atsakovės turimo kreditorinio reikalavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo ieÅ¡kovui.

8. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė:

1) nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

3) priteisti atsakovei tenkančiÄ (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimo dalį (252 783,28 Eur);

4) priteisti atsakovei tenkančiÄ (duomenys neskelbtini) dividendų dalį, t. y. 90 441 Eur;

5) atsakovei ir ieškovui priteisti po 1/2 dalį: buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos-sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos-sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/16 negyvenamosios patalpos-automobilio stovėjimo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); kotedžo, esančio adresu (duomenys neskelbtini);

6) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 19 570 Eur kompensacijÄ už 1/2 dalį automobilio Toyota C-HR Hybrid Orange Edition;

7) palikti santuokines pavardes bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

9. Be atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų aplinkybių, papildomai nurodė, kad atsakovė apmokėdavo ieÅ¡kovo sÄ skaitas, organizuodavo ieÅ¡kovui Å¡ventes ir teikdavo jam ataskaitas. Atsakovė tiek iki santuokos sudarymo, tiek po jos padėjo ieÅ¡kovui plėtoti (duomenys neskelbtini) verslÄ . IeÅ¡kovui dirbant Didžiojoje Britanijoje ir prasidėjus nemalonumams darbovietėje, atsakovė stengėsi moraliÅ¡kai palaikyti savo sutuoktinį. Nepaisant to, ieÅ¡kovui grįžus į LietuvÄ , prasidėdavo konfliktai: atsakovė ir jos dukra iÅ¡ pradžių tapo psichologinio ir ekonominio ieÅ¡kovo smurto aukomis, vėliau atsakovės atžvilgiu buvo naudojamas ir fizinis smurtas.

PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-1015/2020 A. R. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skyrė jam laisvės apribojimÄ 1 metams. Nepaisant atsakovės pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , ieÅ¡kovo elgesys tapo vis žiauresnis. Teigė, kad ieÅ¡kovas Lietuvoje kartu gyvena su kita moterimi, su atostogauja vieÅ¡ai tai demonstruodamas (pvz., Facebook paskyroje). Nurodė, kad ieÅ¡kovas niekada nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs noro nutraukti santuokÄ , net ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , todėl ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo atsakovei siurprizinis.

Atsižvelgiant į tai, kad santuokos iÅ¡irimo priežastimi tapo iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo veiksmai, praÅ¡o nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

10. Mano, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindų, kurie pateisintų nukrypimÄ nuo turto padalinimo natÅ«ra principo ir turtas dalintinas laikantis lygių dalių principo. Kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) finansinių atskaitų už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2018 m., įmonės vertė nuo 2015 m. (117 523 GBP, t. y. 134 398,55 Eur) iki 2018 m. (559 601 GBP, t. y. 639 956,11 Eur) padidėjo 505 566,56 Eur suma, atitinkamai atsakovei nutraukiant santuokÄ priklauso 252 783,28 Eur. Be to, kaip matyti iÅ¡ 2018 m.

įmonės finansinės ataskaitos ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėta dividendų: 2016 m. – 85 805 GBP, 2017 m. – 42 001 GBP, 2018 m. – 30 364 GBP, t. y. vien per trejus metus ieÅ¡kovas gavo 158 170 GBP (180 882,20 Eur) dividendų, todėl nutraukiant santuokÄ atsakovei priklauso 90 441 Eur dividendų. Atsakovės teigimu, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinėje ataskaitoje yra užfiksuota tik vienintelė paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių kitų paskolų įmonė nebuvo suteikusi, kas kelia abejones dėl ieÅ¡kinyje nurodomų paskolos sutarčių teisėtumo.

Teigė, kad iÅ¡ įmonės finansinės ataskaitos matyti, jog ieÅ¡kovas įmonei skolingas 197,043 GBP ir tai beprocentinė paskola, kuriai nėra nustatytas grÄ Å¾inimo terminas, kas kelia papildomas abejones paskolos sutarčių teisėtumu bei ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumu. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne kartÄ prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti visÄ informacijÄ apie kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris buvo įsigytas santuokos metu Jungtinėje Karalystėje, apie ieÅ¡kovo turimas pinigines lėšas užsienio banke ir kitus, tačiau ieÅ¡kovas to nepadarė, o bÅ«tinus dalintino turto balansui sudaryti duomenis pateikė selektyviai ir ne visus, tokiu bÅ«du sÄ moningai juos nuslėpdamas.

Be to, atsitiktinai tapo žinoma, kad ieÅ¡kovas Jungtinėje Karalystėje įsigijo naujÄ automobilį Toyota C-HR Hybrid Orange Edition, kurio vertė 33 220 GBP (39 140, 83 Eur), taigi automobilis įgytas santuokos metu ir nutraukiant santuokÄ yra dalintinas, atsakovei priteisiant 19 570 Eur kompensacijÄ už jai priklausančiÄ 1/2 dalį automobilio vertės.

11. IeÅ¡kovas atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o ieÅ¡kinį tenkinti. Pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog dėl ieÅ¡kovo veiksmų jo gydomi ir prižiÅ«rimi pacientai bÅ«tų mirę ir dėl to bÅ«tų atliekami tarnybiniai patikrinimai, taip pat nepateikti įrodymai, kad atsakovė bÅ«tų palaikiusi ir teikusi paramÄ ieÅ¡kovui, nepagrįstai teigiama, kad atsakovė ir jos dukra tapo psichologinio ir ekonominio ieÅ¡kovo smurto aukomis.

Nesutiko, kad ieÅ¡kovas žlugdė Å¡eimos verslÄ , kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neužėmė jokių pareigų, o atsakovė vadovavo įmonei ir privedė jÄ iki bankroto. Teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo pelninga, atsakovė gaudavo pajamas iÅ¡ įmonės kaip jos vadovė, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės lėšos per veiklos laikotarpį buvo gautos kaip paskolos iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nebuvo iÅ¡laikomas atsakovės patvirtina tai, kad jis 2005 m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, gaudavo stabilias ir respektabilias pajamas.

Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2440-430/2020 pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovei. Byloje yra pateikti įrodymai, kad iki santuokos sudarymo ieÅ¡kovas atsakovei už jos vardu perkamÄ automobilį 2013 m. gegužės 9-10 d. pervedė į atsakovės sÄ skaitÄ 20 000 GBP. Be to, atsakovė jos vardu iÅ¡duota banko kortele naudojosi ieÅ¡kovo banko sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, ieÅ¡kovas sumokėjo už atsakovės mokslus.

IeÅ¡kovas nesutiko su atsakovės nurodyta aplinkybe dėl neiÅ¡tikimybės, kadangi Facebook paskyros nuotraukose ieÅ¡kovas užfiksuotas su savo dukra ir atsakovė tai žino. PrieÅ¡tarauja atsakovės reikalavimams padalinti nekilnojamÄ jį turtÄ taip, kaip praÅ¡o atsakovė ir, kad (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėti dividendai ir įmonės galimas vertės padidėjimas taip pat dalintini.

12. Mano, kad įvertinus konfliktiÅ¡kus Å¡alių santykius, padalinus (duomenys neskelbtini) g. NT ir (duomenys neskelbtini) g. NT natÅ«ra lygiomis dalimis, ateityje kiltų nuolatiniai konfliktai dėl Å¡io turto valdymo, naudojimo, disponavimo. Be to, ieÅ¡kovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinė Karalystė, todėl padalinus sutuoktinių nekilnojamÄ jį lygiomis dalimis, susidarytų situacija, kad turtu ir toliau faktiÅ¡kai naudotųsi atsakovė. Akcentavo, kad atsakovė nepripažįsta ir nepraÅ¡o padalinti bendrų sutuoktinių prievolių pagal paskolos sutartis, kurios sudarytos laikantis tiek Lietuvos, tiek Jungtinės Karalystės įstatymų.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dividendai nėra dalintini, nes visi dividendai buvo panaudoti bendro Å¡eimos turto įsigijimui, jo pagerinimui, prie kurio atsakovė savo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo. Pažymėjo, kad įmonės nuosavybės teise valdomas turtas nedalintinas nutraukiant Å¡alių santuokÄ , o prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2018 m. įmonės vertės padidėjimo dalis yra neparemta jokiais įrodymais, todėl Å¡is reikalavimas nepagrįstas.

IeÅ¡kovo manymu siekiant įrodyti, kiek padidėjo (duomenys neskelbtini) vertė nuo santuokos sudarymo, atsakovei nepakanka pateikti vien tik įmonės finansinių ataskaitų už atitinkamÄ laikotarpį, nes pagal teismų praktikÄ buhalteriniai dokumentai nėra verslo vertės pokyčio vertinimas. Nesutiko su atsakovės reikalavimais nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovo kaltės bei palikti jai santuokinę pavardę. Dėl atsakovės nurodyto automobilio Toyota C-HR Hybrid Orange Edition, ieÅ¡kovas pažymėjo, kad Å¡is turtas santuokos nutraukimo byloje nėra dalintinas, nes ieÅ¡kovas 2020 m. kovo 3 d., t. y. po santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, sudarė automobilio nuomos sutartį su galimybe automobilį iÅ¡pirkti ir laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2021 m. liepos 2 d. ieÅ¡kovas reguliariai kiekvienÄ mėnesį mokėjo 473,66 GBP dydžio įmokas, viso 8050,46 GBP (9380,11 Eur).

Ši suma pradėta mokėti po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, todėl atsakovė neturi reikalavimo teisės net į dalį šios sumos.

13. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo byloje nepateikė.

14. Ieškovas ir jo atstovai advokatas K. K. ir advokato padėjėjas K. B. teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad iš jo pasiskolintų iš įmonės pinigų buvo įgyti du nekilnojamojo turto objektai, nes atsakovė jį įtikino, kad tai bus geros investicijos į šeimos ateitį, tuo tarpu ieškovas sutuoktinę mylėjo, ja pasitikėjo, sutiko pasiskolinti iš savo įmonės pinigus. Sutuoktinė jokių pajamų neturėjo, buvo bedarbė, pilnai ieškovo išlaikoma, todėl iš banko skolintis negalėjo.

Mano, kad santuoka iÅ¡iro, nes Å¡alys buvo skirtingų charakterių: ieÅ¡kovas siekė viskÄ spręsti ramiai, ieÅ¡kojo kompromisų, sutuoktinė nebuvo geranoriÅ¡ka, nespręsdavo problemų. Ginčai kildavo dėl visko, ieÅ¡kovui grįžus, atsakovė keldavo konfliktus net dėl to, kad jis miega, ilsisi. Atsakovė kaltino ieÅ¡kovÄ nepasitikėjimu ja, tyčiojosi iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡eimos, pavardės, todėl norėtų, kad sutuoktinei liktų jos iki santuokos turėta pavardė. Sutuoktinė stengėsi kurti neva smurtinių įvykių precedentus, siekdama rinkti įkalčius ir izoliuoti jį nuo jo turto.

Akcentavo, kad sutuoktinė nei savaitės nėra gyvenusi Jungtinėje Karalystėje, atvykdavo tik kelioms dienoms atostogų, apsipirkti.

15. Atsakovė ir jos atstovė advokatė M. G. teismo posėdžio metu palaikė patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateiktus reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad neketina laikyti žmogaus per prievartÄ santuokoje, jei Å¡is nori turėti kitus santykius, o tai rodo, kad santuoka nutrÅ«ko dėl sutuoktinio kaltės. Dėl ieÅ¡kovo smurto atsakovė nesiekė nutraukti santuokos, nes nemanė, kad tai bÅ«tų veiksminga, kaip smurto prevencija. Nurodė, kad gyvena įtampoje, pavojuje, neÅ¡iojasi pavojaus mygtukÄ , sutuoktiniui nustatytas vidutinio pavojingumo lygis, tačiau jis pagalbos nesikreipia.

Teigė, kad sutuoktinis meluoja, siekdamas pakelti savo vertę, jam su darbais nesisekė, patirdavo įtampÄ , dėl to pratrÅ«kdavo Å¡eimoje, atsakovė bandė raminti, kurti gyvenimÄ Lietuvoje, kokio jis norėtų. Tvirtina buvus ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę, pirmÄ kartÄ buvo užkluptas 2018 m. balandį restorane su Å¡eimai dirbančia darbuotoja. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 16. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mai 2021 m.  spalio d. 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: nutraukė ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priteisė ieÅ¡kovui ir atsakovei po 1/2 dalį: buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos – sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamosios patalpos – sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini); 1/16 negyvenamosios patalpos – automobilio stovėjimo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); kotedžo, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisė ieÅ¡kovui ir atsakovei po 1/2 dalį iÅ¡mokėtos kreditorinių reikalavimų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinių reikalavimų sumos – 9 995,73 Eur. Pripažino, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis po santuokos nutraukimo yra solidari ieÅ¡kovo ir atsakovės prievolė. Po santuokos nutraukimo paliko atsakovei iki santuokos sudarymo turėtÄ Z. pavardę, ieÅ¡kovui paliko R. pavardę.

Priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 8000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai dalį atsakovei tenkančio sumokėti atidėto žyminio mokesčio – 2020 Eur, priteisė iÅ¡ atsakovės valstybės naudai likusiÄ atidėto žyminio mokesčio dalį – 4714 Eur. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Dėl santuokos nutraukimo 17. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp Å¡alių yra ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, teismas akcentavo, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ atsakovę ir jos dukrÄ .

Teismas atsakovės nurodytas aplinkybės dėl psichologinio ir ekonominio smurto pripažino nepakankamai pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-530-779/2021, pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuriai bankroto byla buvo iÅ¡kelta teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi) veiklÄ pasibaigusia. Teismas sutiko, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas įmonei turėjo finansines pasekmes atsakovei, kaip įmonės direktorei, tačiau nelaikė to ekonominiu smurtu, pažymėdamas, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo priežastys nėra Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl kitų atsakovės nurodytų aplinkybių, pavyzdžiui, civilinės bylos dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovės atžvilgiu, inicijavimo, teismas pažymėjo, kad nors tapus teisme iškeltos civilinės bylos šalimi, ir patiriami tam tikri psichologiniai ir ekonominiai nepatogumai, tačiau kiekvienam asmeniui yra įstatymų užtikrinama teisė ginti savo galimai pažeistas teises, sprendžiant civilinius ginčus teismuose.

18. Teismas pripažino neįrodytais atsakovės teiginius apie ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pati atsakovė neneigė, kad Facebook paskyroje yra ieÅ¡kovo ir jo dukters iÅ¡ pirmos santuokos nuotraukos. Teismas vertino, kad atsakovės nurodomas susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovu elektroniniais laiÅ¡kais turinys nepatvirtina ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės 2018 m. balandžio mėn. su Å¡eimai dirbančia darbuotoja, nes iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, apie kÄ yra kalbama, todėl nesant jokių kitų ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę patvirtinančių įrodymų, laikytina, kad neiÅ¡tikimybė neįrodyta.

19. Sprendime nurodoma, jog įvertinus, kad ieÅ¡kovas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl smurtinių veiksmų prieÅ¡ atsakovę bei jos dukrÄ , laikytina, jog ieÅ¡kovas pažeidė įstatyme nustatytas sutuoktinio pareigas, tačiau teismas taip pat pripažino, jog bylos medžiaga atkleidžia, kad abu sutuoktiniai nevykdė pareigos vienas kitÄ gerbti, bÅ«ti lojalÅ«s, visapusiÅ¡kai vienas kitÄ remti. Teismas vertino, kad atsakovės paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje, jog santuokos nutraukimas nėra bÅ«das sustabdyti smurtÄ , yra prieÅ¡taringi ir sudarantys pagrindÄ manyti, kad santuokos nutraukimas dėl netinkamo sutuoktinio elgesio nebuvo atsakovės pagrindinis prioritetas.

20. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors tarp Å¡alių nuolat kildavo konfliktai, tačiau ieÅ¡kovas iÅ¡laikė nedirbančiÄ sutuoktinę ir jos dukterį, nuolat pervesdavo pinigų, pirko nekilnojamÄ jį turtÄ iÅ¡ savo įmonės skolintų pinigų, taip pat skolino įmonės pinigus atsakovės įmonės veiklai. Teismo nuomone, tai rodo, kad buvo tikima bendros ateities perspektyva, tačiau kartu ir patvirtina, kad Å¡alių santykiams iki faktinio santuokos iÅ¡irimo įtakÄ darė turtiniai klausimai, kas galiausiai ir tapo esmine konfliktų priežastimi.

Be to, atsakovei teigiant, kad konfliktai santuokoje kildavo dėl ieÅ¡kovo patiriamos įtampos ir streso darbe, teismas pripažino, jog atsakovė, gyvendama atskirai nuo sutuoktinio kitoje valstybėje, nedėjo pakankamai pastangų sutuoktinį palaikyti. Teismas pažymėjo, kad po santuokos sudarymo atsakovė nepersikėlė gyventi kartu su ieÅ¡kovu į Jungtinę Karalystę, kur buvo jo darbo vieta, neÅ¡anti vieninteles pajamas į Å¡eimos biudžetÄ , todėl nėra pagrindo spręsti apie atsakovės visapusiÅ¡kÄ paramÄ savo sutuoktiniui, o tai taip pat turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, todėl, nesant bendrų interesų, iÅ¡skyrus finansinius, bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, nes žodiniai konfliktai peraugo ir į smurtinį stumdymÄ si, dėl ko ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė teikė moralinę paramÄ ieÅ¡kovui prasidėjus nemalonumams dėl jo pacientų mirčių bei vykdomų tarnybinių patikrinimų, be to, ieÅ¡kovas ir toliau tęsia savo profesinę veiklÄ .

21. Teismas nurodė, kad ieškovo kaltės laipsnis dėl santuokos iširimo yra didesnis dėl tyčinių smurtinio pobūdžio veiksmų, tačiau tai neturėjo reikšmės teismo išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatavimo. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti 8000 Eur neturtinės žalos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šiuo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.70 straipsnio 2 dalis dėl neturtinės žalos netaikytina, todėl atsakovės reikalavimas dėl atmestinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ir šalių tarpusavio išlaikymo 22. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių nėra likę tarpusavio pagarbos, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų santuokoje nesusilaukta, pripažintina, kad atsakovė nepagrindė būtinybės palikti jai santuokinę pavardę (pvz., dėl jos pasiekto žinomumo šia pavarde ar pan.), todėl teismas nusprendė, kad po santuokos nutraukimo atsakovei gražintina ikisantuokinė pavardė, o atsakovui paliktina jo pavardė.

Nurodė, kad šalys nereikalauja viena iš kitos išlaikymo, todėl teismas dėl to plačiau nepasisakė. Dėl sutuoktinių bendro turto ir prievolių padalijimo 23. Spręsdamas turto padalijimo klausimus, teismas pirmiausia pažymėjo, jog NT 1 (duomenys neskelbtini) g. yra įsigytas iki santuokos sudarymo ir yra įregistruotas kaip bendroji dalinė šalių nuosavybė, todėl šio nekilnojamojo turto padalinimo nesprendė, nevertino ir papildomai nepasisakė dėl šio turto įgijimo aplinkybių.

Dėl atsakovės vardu yra registruotos transporto priemonės – lengvojo automobilio VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad Å¡i transporto priemonė atsakovės vardu registruota iki santuokos sudarymo su ieÅ¡kovu, todėl Å¡is turtas nutraukiant santuokÄ taip pat nėra dalintinas. Dėl ieÅ¡kovo Jungtinėje Karalystėje įsigyto automobilio Toyota C-HR Hybrid Orange Edition, teismas pažymėjo, jog CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, todėl įvertinus, kad civilinė byla buvo iÅ¡kelta 2020 m. sausio 10 d., o automobilio iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ieÅ¡kovas sudarė jau po santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, teismas Å¡io automobilio taip pat neįtraukė į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kompensacijos už jai priklausančiÄ 1/2 dalį automobilio atmetė.

24. Teismas nurodė, kas nagrinėjamu atveju dalintino sutuoktinių nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir NT (duomenys neskelbtini) g.) ir adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – NT 2 (duomenys neskelbtini) g.) vertinimas nebuvo atliktas, turto verte laikoma Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose nurodyta turto rinkos vertė, kuri aptariamu atveju yra 373 453,50 Eur. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolintų lėšų pagal 2017 m. vasario 27 d. su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini) sudarytÄ paskolos sutartį ir 2018 m. sausio 15 d. su minėta įmone sudarytÄ paskolos sutartį.

25. Spręsdamas dėl nurodyto nekilnojamojo turto ir prievolių padalijimo, teismas nurodė, kad byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto padalinimo natÅ«ra principo, todėl turtas dalintinas laikantis CK 3.127 straipsnyje nustatytos prezumpcijos, t. y. lygiomis dalimis tarp sutuoktinių. Papildomai pažymėjo, kad abu sutuoktiniai turi gyvenamuosius bÅ«stus, abu gyvena skirtingose valstybėse, nenustatyta objektyvių kliūčių dalintinÄ turtÄ parduoti, iÅ¡nuomoti ar kitaip realizuoti, abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis prisiimant ir turto specifiÅ¡kumo nulemtÄ valdymo ir naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ .

26. Teismas įvertino, kad paskolos sutartys buvo panaudotos bendro sutuoktinių nekilnojamojo turto įsigijimui ir pagerinimui, todėl pripažino, kad Å¡alių įsipareigojimai pagal paskolos sutartis yra solidarÅ«s. Pažymėjo, kad kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

27. Nurodė, kad įsigyjant NT (duomenys neskelbtini) g. ir NT 2 (duomenys neskelbtini) g. lėšos už šį turtÄ buvo pervestos arba tiesiogiai į atsakovės, arba turto pardavėjų banko sÄ skaitÄ , todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad turto įsigijimo aplinkybes jai nebuvo žinomos. Teismas pažymėjo, kad byloje esantis susiraÅ¡inėjimas su nekilnojamojo turto agentu pagrindžia, kad atsakovė žinojo, jog turtas bus perkamas be banko paskolos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, kaip buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, turėjo suvokti, kad vadovui įmonės turtas yra svetimas ir jis negali jo naudoti be atitinkamos paskolos sutarties.

Atsakovei teigiant, kad nekilnojamasis turtas buvo įsigytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) dividendų, o paskolos sutartys – suklastotos, teismas nurodė, kad tokių teiginių nepatvirtina bylos duomenys, kadangi gautos dividendų sumos, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo atlyginimo dydį bei iÅ¡laidas dviejų namų Å«kių skirtingose valstybėse iÅ¡laikymui, Å¡eimos poreikių, tarp jų ir keliavimo, iÅ¡laidų padengimui, atitiko Å¡eimos iÅ¡laidas ir nebuvo pakankamos nekilnojamajam turtui įsigyti. Teismas akcentavo, kad įmonės balanse taip pat aiÅ¡kiai nurodoma, jog balanso pateikimo dienÄ Ä¯monės vadovas (ieÅ¡kovas) buvo skolingas įmonei 197,043 GBP, taip pat, kad buvo suteikta paskola direktoriaus sutuoktinės bendrovei, kurios likutis – 197,214 GBP.

Teismas nurodė, kad atsakovei abejojant paskolų sutarčių teisėtumu, byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, be to, paskolos sutartys nėra užginčytos ar pripažintos negaliojančiomis. Dėl (duomenys neskelbtini) gautų pajamų ir įmonės vertės padidėjimo padalinimo, bei reikalavimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 28. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo priteisti atsakovės naudai 90 441 Eur dividendų, teismas pakartotinai nurodė, jog įmonės balanse nurodytos ieškovo gautos dividendų sumos, atsižvelgiant į ieškovo atlyginimo dydį bei išlaidas dviejų namų ūkių skirtingose valstybėse išlaikymui, šeimos poreikių, tarp jų ir gerbūvio pagerinimui bei keliavimo išlaidų padengimui, atitiko šeimos išlaidas, todėl pripažino jas nedalintinomis.

Pasisakydamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 252 783,28 Eur sumÄ , susijusiÄ su įmonės vertės padidėjimu, teismas pažymėjo, kad įmonės vertė – tai visas joje esantis turtas ir visi įsipareigojimai bÅ«sima ekonomine verte, kurios, pagal teismų praktikÄ , neparodo, vien pelno/nuostolio ataskaita ir balansas ir gali bÅ«ti nustatoma vadovaujantis palyginamosios vertės, investicijų grÄ Å¾os, atstatomosios vertės metodais ir kitais. Teismas sprendė, kad įmonės vertė (jos padidėjimas) gali bÅ«ti nustatomi tik atlikus iÅ¡samų vertinimÄ , kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta.

Dėl nurodyto, teismas pripažino neįrodytomis aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimo, todėl nesprendė ir dėl jos padalijimo tarp sutuoktinių.

29. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo padalinti atsakovės naudai bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡mokėtÄ kreditorinį reikalavimÄ (11 262,73 Eur), teismas nurodė, kad iÅ¡ 2021 m. rugpjūčio 27 d. bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriaus ataskaitos matyti, jog atsakovei likusi negrÄ Å¾inta kreditorinių reikalavimų bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalis yra 1267 Eur, todėl atsakovei yra grÄ Å¾inta dalis kreditorinių reikalavimų iÅ¡ santuokoje įkurtos bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y., 9995,73 Eur, kuriÄ teismas nusprendė padalinti sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 30. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 4159 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 10 017,59 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai, 1184,35 Eur iÅ¡laidų už vertimo paslaugas, 414,85 Eur iÅ¡laidų už (duomenys neskelbtini) konsultuojančios įmonės buhalterės paslaugas, teikiant informacijÄ byloje, taigi iÅ¡ viso patyrė 15 775,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo atidėtas 6294 Eur žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėjimas iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo, be to, liko nesumokėtas ir papildomas 440 Eur žyminis mokestis už patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, taigi iÅ¡ viso atsakovės už prieÅ¡ieÅ¡kinį mokėtinas 6734 Eur žyminis mokesti, tuo tarpu atsakovė byloje patyrė 3000 Eur iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas.

31. Teismas, įvertinęs bylos pobÅ«dį, advokatų darbo laiko sÄ naudas, didelį teiktų procesinių dokumentų kiekį, ginčo sumos dydį, laikė, kad Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susiję su teisine pagalba, nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbÄ dydžio. Teismui ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinus iÅ¡ dalies, atsižvelgęs į Å¡alių patenkintų reikalavimų dalis, teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisė 8000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo, atsižvelgiant į patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, priteisė valstybei dalį atsakovei tenkančio sumokėti atidėto žyminio mokesčio (2020 Eur), o iÅ¡ atsakovės priteisė valstybės naudai likusiÄ atidėto žyminio mokesčio dalį (4714 Eur). III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 32. Atsakovė (apeliantė) R. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kovo A.

R. ieÅ¡kinį atmesti, atsakovės R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

33. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieÅ¡tarauja logikai, sÄ Å¾iningumo principui bei pažeidžia moterų, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje, teises, teismas netinkamai taikė santuokos nutraukimo pagrindÄ bei su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių iÅ¡sprendimÄ reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

34. Nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis, kurių pagrindu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės nurodo, jog: 34.1. teismas nevertino, kad smurto Å¡eimoje aukos bÅ«na ne tik fiziÅ¡kai, bet ir psichologiÅ¡kai palaužtos. BÅ«damos tokios emocinės bÅ«senos, jos ne visada drįsta kreiptis pagalbos, nekalbant apie ateities prioritetų nustatymÄ . Teismo samprotavimai apie abipusių pareigų vykdymÄ , lojalumo demonstravimÄ ir kiti, esant nenuginčijamai įrodytam smurto faktui prieÅ¡tarauja logikai, teisės normoms ir moralei.

Teismas ignoravo tai, jog ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė tik tada, tai baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas turėjo skelbti nuosprendį, be to, paraleliai iÅ¡kėlė atsakovei bylÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo. Apeliantė ieÅ¡kojo pagalbos teisėsaugos institucijose, lankėsi pas psichologę, o ieÅ¡kovui buvo pritaikyta kardomoji priemonė, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, be to, esant iÅ¡keltoms civilinėms byloms, apeliantė buvo priversta vykdyti procesines pareigas jose, o ne nustatinėti prioritetus; 34.2. egzistuoja trys iÅ¡ įstatyme numatytų alternatyvių prezumpcijų, kurių pagrindu pripažintinas santuokos nutraukimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės: ieÅ¡kovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo, santuokinė neiÅ¡tikimybė, kuriÄ pagrindžia ieÅ¡kovo raÅ¡ytas atsipraÅ¡ymas atsakovei, psichologinis ir finansinis apeliantės žlugdymas inicijuojant nepagrįstas civilines bylas; 34.3. teismas pateisino smurtinius ieÅ¡kovo veiksmus prieÅ¡ atsakovę, o priekaiÅ¡tus dėl lojalumo ir pagarbos stokos iÅ¡sakė tik apeliantei.

Nurodo, jog iÅ¡ teismo iÅ¡vadų neaiÅ¡ku, kaip apeliantė turėjo elgtis esant sutuoktinio smurtui: ar įgyvendinti prioritetinį tikslÄ ir nedelsiant kreiptis dėl santuokos nutraukimo, ar bandyti iÅ¡saugoti santuokÄ ; 34.4. apeliantė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jos santuokos nutraukimo priežastimi buvo ieÅ¡kovo smurtiniai veiksmai ir elgesys, tuo tarpu teismas nevertino ieÅ¡kovo pozicijos, jog jis nori nutraukti santuokÄ , kadangi jaučiasi atskirtas nuo turto. Apeliantės vertinimu, turint omenyje ieÅ¡kovo gyvenimÄ užsienyje, atskyrimas nuo turto yra natÅ«ralus ir paties ieÅ¡kovo pasirinktas; 34.5. teismas buvo nenuoseklus vertindamas apeliantės priežastis dėl santuokos nutraukimo.

Jei laikytis teismo vertinimo, kad apeliantė iÅ¡tekėjo ir gyveno su ieÅ¡kovu tik dėl pinigų, tokiu atveju uždraudus ieÅ¡kovui artintis prie apeliantės, jai apskritai nebuvo tikslo nutraukti santuokÄ ; 34.6. abipusę Å¡alių kaltę teismas grindė teismo posėdžių metu duotais Å¡alių paaiÅ¡kinimais, tačiau posėdžiai vyko praėjus pakankamai daug laiko nuo ieÅ¡kovo smurtinių veiksmų, todėl Å¡alių paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti vertinamuoju kriterijumi, retrospektyviai nustatant Å¡alių elgesį santuokos metu.

35. Apeliantės manymu, teismas nemotyvavo sprendimo dėl santuokinės pavardės atėmimo iš apeliantės ir atėmė iš jos santuokinę pavardę, nepaisant to, jog santuoka nebuvo nutraukiama išimtinai dėl apeliantės kaltės. Nurodo, kad pavardės atėmimas sukels neigiamas finansines pasekmes, nes teiks keisti daug įvairių dokumentų, be to, byloje neįrodyta, jog apeliantė tyčiojosi iš ieškovo šeimos.

36. Apeliantė sutinka, kad santuokoje įgytas turtas bÅ«tų dalinamas lygiomis dalimis tarp buvusių sutuoktinų, tačiau pažymi, kad nebuvo sudarytas tikslus dalintino turto balansas, teismas neiÅ¡reikalavo apie ieÅ¡kovo turimÄ turtÄ užsienyje. Be to, spręsdamas dėl paskolų, kaip solidarios sutuoktinių prievolės, teismas neįvertinto nurodytų aspektų: 36.1. ieÅ¡kovas pripažino, kad paskolos paimtos kaip asmeninės, o ne Å¡eimos interesams. Teismas nevertino aplinkybės, kad paskolos nėra garantuotos jokiu turtu, o tai prieÅ¡tarauja verslo logikai ir protingai rizikai.

Apsimestinį paskolų pobÅ«dį patvirtina tai, jog joks juridinis asmuo negalėtų teikti tokių paskolų (230 000 GBP ir 150 000 GBP) fiziniam asmeniui be jokio laidavimo, 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolų paėmimo laikotarpiu dar nebuvo pradėta grÄ Å¾inti ankstesnė, 2014 m. lapkričio 29 d. paskola. Paskolos suma yra pervedama visa iÅ¡ karto, o ne dalimis, kaip 2018 m. paskola. Paskolų sumos yra didesnės nei įgyjamo turto kaina: NT (duomenys neskelbtini) g. įsigijimo kaina 94 175 Eur (papildomai 50 000 Eur įrengimui), tačiau paskolos suma 177 508 Eur, NT (duomenys neskelbtini) g. 13-2 kaina 229 000 Eur, o paskolos suma 260 810,62 Eur.

IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad jo finansinė padėtis gera, todėl tai paneigia bÅ«tinybę imti paskolas; 36.2. aplinkybę, kad paskolos nebuvo realios, patvirtino ieÅ¡kovo raÅ¡ytinė pozicija, teigiant, kad įmonės (duomenys neskelbtini) dividendai nėra dalintini, nes visi 2016-2018 m. laikotarpiu iÅ¡mokėti dividendai panaudoti Å¡eimos turto įgijimui, pagerinimui. Apeliantės manymu, jei dividendų pakako turto įsigijimui, paskolų ėmimas buvo betikslis; 36.3. ieÅ¡kovui teigiant, kad bendras įsiskolinimas pagal 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartį yra 263 645,52 Eur, tai pateiktoje (duomenys neskelbtini) finansinėje ataskaitoje 2019 m. minima tik paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jei laikyti, kad balanse nurodyta 193 969 GBP paskola yra tariamos paskolos, tuomet nesutampa paskolų sumos, o 2017 m. vasario 27 d. paskola apskritai neįtraukta į balansÄ .

Tokia situacija, esant profesionaliai tvarkomai buhalteriniai apskaitai, negalima, nebent įmonės vadovas neinformuotų buhalterių apie paskolų paėmimÄ , kas tik patvirtintų jų neteisėtumÄ . Be to, (duomenys neskelbtini) balanse nurodoma paskola yra suteikta be palÅ«kanų ir neterminuotai, tuo tarpu ginčo paskolos yra terminuotos ir su 2 proc. dydžio palÅ«kanomis; 36.4. teismas neįvertino, jog ieÅ¡kovo ir buhalterinę apskaitÄ teikiančios įmonės susiraÅ¡inėjimai atskleidžia, kad buhalterijai yra žinoma apie įmonės vadovo asmenines paskolas ir, kad jos įtrauktos į ataskaitas, nors apeliantė pabrėžia, kad įmonės balansas rodo prieÅ¡ingai.

Buhalterės el. laiÅ¡kai yra prieÅ¡taringi: 2020 m. rugsėjo mėn. teigiama, kad buhalterė nežino apie paskolas, vėlesniame laiÅ¡ke nurodoma, kad žino; 36.5. teikdamas duomenis notarui dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovas nepasisakė, kad turtui įsigyti imamos paskolos. Pripažindamas paskolų realumÄ teismas nurodė, kad dividendų sumos, atsižvelgiant į Å¡eimos poreikius, nebuvo pakankamos nekilnojamam turtui įsigyti, nors apeliantė pabrėžia, kad Å¡eimos poreikių dydis byloje apskritai nebuvo tiriamas ir nustatinėjamas.

Be to, vertindamas paskolų realumÄ , teismas rėmėsi 2017 m. balansu, kuriame 2018 m. sausio 15 d. paskola niekaip negali atsispindėti; 36.6. teismui nurodant, kad paskolos sutartys nebuvo užginčytos, apeliantė teigia nesuprantanti, kaip ji galėjo užginčyti neegzistuojančius sandorius, apie kuriuos nieko nežinojo. Teismas sudarė sÄ lygas ieÅ¡kovui nepagrįstai praturtėti apeliantės sÄ skaita, nes jam, kaip įmonės vadovui, panaikinus paskolas, apeliantė apie tai nežinotų ir bÅ«tų priversta mokėti tai, ko nėra, be to, nuo 2017 m. nėra skaičiuojamos palÅ«kanos, nėra duomenų, kad paskolos bÅ«tų pradėtos grÄ Å¾inti, todėl apeliantei užkraunama didesnė naÅ¡ta, kuri bÅ«tų mažesnė, jei paskolos bÅ«tų pradėtos grÄ Å¾inti nuo sudarymo momento; 36.7. paskolų buvimÄ paneigia ir automobilio iÅ¡perkamosios nuomos sutarties pagrindu įsigijimas, nes esant ieÅ¡kovo nurodomai prastai jo materialinei padėčiai, asmuo neįsigytų prabangaus automobilio lizingu.

37. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė rungimosi principÄ , kadangi sprendime nurodoma, jog įmonės vertės padidėjimas gali bÅ«ti nustatomas tik atlikus iÅ¡samų vertinimÄ , tačiau teismas ignoravo aplinkybę, kad apeliantė, bÅ«dama Lietuvoje, neturi galimybių užsakyti įmonės, esančios Jungtinėje Karalystėje, vertinimo. Be to, teismas nepaisė apeliantės praÅ¡ymų įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti dokumentus apie įmonės vertę.

38. IeÅ¡kovas A. R. (apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ dalyje dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto ir atsiradusių bendrųjų sutuoktinių prievolių padalinimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nekilnojamojo turto priteisimo bei solidariosios prievolės modifikavimo ir ieÅ¡kovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytÄ nekilojamÄ jį turtÄ :

1) butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2) negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ sandėliukÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini);

3) negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ sandėliukÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini); 4) 1/16 negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 5) 1/2 dalį žemės sklypo, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

6) butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir kartu solidariÄ jÄ ieÅ¡kovo ir atsakovės 419 465,52 Eur prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis pripažinti asmenine ieÅ¡kovo prievole, kuriÄ ieÅ¡kovas vykdys asmeniÅ¡kai. Likusioje dalyje praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

39. Apeliantas akcentuoja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl sutuoktinių turto padalijimo proporcijų ir nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl turto padalinimo bÅ«do ir ar turtÄ galima dalinti ne natÅ«ra lygiomis dalimis ir dėl solidariosios prievolės modifikavimo teismas turi:

1) nustatyti, ar yra svarbios aplinkybės, kurios leistų pasirinkti kitÄ turto dalinimo bÅ«dÄ ne natÅ«ra ir kad viena iÅ¡ tokių aplinkybių gali bÅ«ti labai konfliktiÅ¡ki sutuoktinių santykiai;

2) atsižvelgti į sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus (šiuo atveju šalys neturi nepilnamečių vaikų);

3) nustatyti, ar padalinus turtÄ natÅ«ra lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių iÅ¡gauti didžiausiÄ naudÄ iÅ¡ Å¡io turto;

4) atsižvelgti į dalijamo turto vienetų ypatumus ir padalinant turtÄ taip, kad galima bÅ«tų ateityje iÅ¡vengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų;

5) sprendžiant klausimÄ dėl solidariosios sutuoktinių prievolės kreditoriui modifikavimo nustatyti, ar byloje yra gautas aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas kreditoriaus sutikimas.

40. Pažymi, kad byloje buvo nustatytos visos aplinkybės, atitinkančios kasacinio teismo išaiškinimus, todėl ieškinio reikalavimas po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti (duomenys neskelbtini) NT ir (duomenys neskelbtini) NT bei modifikuoti paskolų prievolę iš solidariosios į ieškovo asmeninę, turėtų būti tenkinamas.

41. Teigia, kad Å¡alių santykiai yra konfliktiÅ¡ki, kas apsunkina galimybes ateityje turtÄ naudoti gaunant didžiausiÄ naudÄ iÅ¡ jo bei iÅ¡vengiant ginčų dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo ateityje. Nurodo, kad atsakovė posėdžio metu iÅ¡sakė Å¡meižikiÅ¡ko ir žeminančio pobÅ«džio teiginius, siekdama paniekinti apeliantÄ , jo gyvenimo bÅ«dÄ , giminę ir jo atstovus, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nė vienas atsakovės teiginys dėl santuokos iÅ¡irimo dėl apelianto kaltės yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, atitinkamai teismas nekonstatavo, kad kokie nors apelianto teiginiai yra nepagrįsti ir atmestini.

42. Apeliaciniame skunde nurodomi tam tikri atsakovės teiginiai, iÅ¡sakyti teismo posėdžio metu, kuriais siekiama pagrįsti konfliktiÅ¡kÄ Å¡alių santykių pobÅ«dį, ir kurių apeliacinės instancijos teismas plačiau nedetalizuoja.

43. Apelianto įsitikinimu, palikus galioti skundžiamÄ sprendimo dalį, atsakovė, kaip bendraturtė, dėl savo komplikuotos materialinės padėties nesugebės prisidėti prie turto iÅ¡laikymo. Nurodo, kad teismas byloje atidėjo žyminio mokesčio sumÄ už atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, nes pati atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad yra bedarbė ir pateikė savo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, kuriuose matyti mažas lėšų likutis. Pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovė vėl praÅ¡o atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ ir pateikia 2021 m. lapkričio 22 d. pažymÄ apie registracijÄ užimtumo tarnyboje, kuri patvirtina, kad atsakovė yra bedarbė.

44. Dėl solidariosios sutuoktinės prievolės padalijimo akcentuoja, kad pati paskolÄ suteikusi kreditorė (duomenys neskelbtini) sutiko, jog prievolė bÅ«tų modifikuota į apelianto asmeninę prievolę, apeliantas papildomai nurodo, kad tokiu prievolės modifikavimu bus užtikrinti kreditorės interesai. Pažymi, kad tenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir prievolės priteisimo, nebÅ«tų nukrypta nuo lygių dalių principo ir niekaip nebÅ«tų pažeisti turtiniai atsakovės interesai, nes dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 375 953,50 Eur (po 187 976,75 Eur kiekvienam sutuoktiniui), o prievolės dydis yra 419 465,52 Eur (po 209 732,76 Eur kiekvienam sutuoktiniui).

45. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ir atsakovės apeliacinius skundus, kuriuo praÅ¡o atmesti atsakovės apeliacinį skundÄ ir tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės trečiojo asmens naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

46. Trečiasis asmuo nepasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės bei dėl santuokoje įgyto turto padalinimo po santuokos nutraukimo ir prašo teismo šiuos argumentus įvertinti savo nuožiūra, tačiau trečiasis asmuo nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad paskolos sutartys apskritai nebuvo sudarytos ir yra fiktyvios.

47. Teigia, kad sutartys yra sudarytos, pagal pas jas paimtos paskolos sumos iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos bankiniais pavedimai su prieraÅ¡u „LOAN“ (liet. paskola) buvo pervestos į sutartyse nurodyto paskolos gavėjo sÄ skaitÄ . Nurodo, kad atsakovė viso proceso metu iÅ¡kraipė įmonės finansinėse ataskaitose įtrauktas įmonei grÄ Å¾intinas skolas visiÅ¡kai nežinodama Jungtinės Karalystės įmonių finansinei apskaitai keliamų reikalavimų, akivaizdžiai neskirdama sÄ vokų „direktoriaus paskolos sÄ skaita“ nuo „įmonės finansinė ataskaita“.

48. Trečiasis asmuo sutinka su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu bei teigia, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tarp sutuoktinių susiklostė itin konfliktiÅ¡ki santykiai, todėl padalinus sutuoktinių nekilnojamÄ jį turtÄ po santuokos kiekvienam po ½ ir palikus pagal paskolos sutartis atsiradusias prievoles solidariomis, konfliktiÅ¡ki santykiai tarp sutuoktinių tęsis ir toliau, o trečiajam asmeniui bus apsunkinta reali galimybė atgauti paskolintas sumas (jų dalis) iÅ¡ atsakovės. Pažymi, kad atsakovė nepripažįsta paskolos sutarčių egzistavimo, vadinasi, suėjus paskolų grÄ Å¾inimo terminui atsakovė nepripažins savo solidarios prievolės įmonei bei stengsis įvairiais bÅ«dais iÅ¡vengti įmonės reikalavimo, o tai gali užprogramuoti teisminius ginčus.

Akcentuoja, kad ieÅ¡kovas neginčija paskolos sutarčių ir ketina jas vykdyti laiku, be to, bÅ«damas įmonės vadovu, pagal Jungtinės Karalystės įstatymus už negrÄ Å¾intas paskolas turės mokėti didelius mokesčius.

49. IeÅ¡kovas A. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nesutinka su žodiniu bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

50. Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieÅ¡kovas nurodo, jog: 50.1. ieÅ¡kovui esant pripažintu kaltu dėl vieno epizodo smurto panaudojimo atsakovės atžvilgiu, ieÅ¡kovas nesididžiuoja tokiu poelgiu, tačiau santuokos nutraukimo kontekste dėl kaltės turi bÅ«ti nagrinėjamas ir atsakovės elgesys gyvenant santuokoje. Pažymi, kad 2021 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio atsakovė teigė, jog ieÅ¡kovo advokatas nusprendė, kad jis iÅ¡ skyrybų uždirbs daugiau nei iÅ¡ kitų teikiamų teisinių paslaugų ieÅ¡kovui, todėl ir pradėjo santuokos nutraukimo procesÄ , o kitÄ santuokos iÅ¡irimo priežastį atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas iniciavo santuokos nutraukimÄ , todėl jis automatiÅ¡kai kaltas.

Kitų argumentų, kodėl iÅ¡iro santuoka dėl ieÅ¡kovo kaltės, atsakovė nenurodė, todėl pati atsakovė nesieja santuokos iÅ¡irimo fakto su ieÅ¡kovo smurtu; 50.2. nesutiktina, kad atsakovė dėl smurto buvo emociÅ¡kai sužlugdyta. Pažymi, kad Å¡alių konfliktinių santykių pobÅ«dį atskleidžia atsakovės elgesys teismo posėdžio metu, kuomet atsakovės intonacija, pasakojant apie ieÅ¡kovo smurtÄ ir nederamÄ elgesį, yra rami, pastovi. Tikėtina, kad moteris, nuolatos patirdavusi smurtÄ iÅ¡ vyro, apie smurto epizodus bÅ«tų kalbėjusi su baime, gailesčiu, pasibaisėjimu ar neapykanta, tačiau ne ramiu balsu, viskÄ pasakodama be jokio emocinio fono; 50.3. prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovė, ieÅ¡kovas be jo izoliavimo nuo turto papildomai nurodė tokias santuokos iÅ¡irimo priežastis: atsakovė nuolatos keldavo konfliktus dėl menkiausių dalykų, nebuvo linkusi ginčų spręsti taikiai ir kalbėtis, nuolatinis tyčiojimasis iÅ¡ ieÅ¡kovo ir jo artimųjų giminaičių bei ieÅ¡kovo pavardės, kÄ patvirtina atsakovės teismui duoti paaiÅ¡kinimai, ir nepagrįsti kaltinimai neiÅ¡tikimybe; 50.4. akcentuoja, kad atsakovė pateikė daugybę ieÅ¡kovo laiÅ¡kų ir žinučių, kuriose jis kalba apie meilę atsakovei, tačiau byloje nėra nei vienos žinutės ar laiÅ¡ko, kad atsakovė jaučia Å¡iltus jausmus ieÅ¡kovui.

Byloje nustatyta, kad tik ieÅ¡kovo dėka buvo įgytas ir pagerintas Å¡eimos turtas, tačiau nėra įrodymų dėl atsakovės indėlio, todėl manytina, kad atsakovė buvo pasyvi sutuoktinė, kuri, tikėtina, susituokė tik iÅ¡ materialių iÅ¡skaičiavimų, nes visi praneÅ¡imai policijai prasidėjo įsigijus antrÄ Å¡eimos kotedÅ¾Ä adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir jos dukra po santuokos sudarymo buvo pilnai iÅ¡laikomos ieÅ¡kovo, ieÅ¡kovas net teoriÅ¡kai negalėjo finansiÅ¡kai sužlugdyti atsakovės.

51. Pasisakydamas dėl pavardžių po santuokos nutraukimo (ne)palikimo, ieškovas nurodo, kad nors atsakovė teigia, jog nesityčiojo iš ieškovo, jo šeimos ir pavardės, tačiau teismo posėdžio garso įrašas rodo priešingai. Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei kad atsakovė net nepagrindė, kodėl jai reikalinga santuokinė pavardė, teismo sprendimas po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę „Z.“ yra teisėtas.

52. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl sutuoktinių turto ir prievolių padalijimo bei nurodo, kad: 52.1. prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ieÅ¡kovas niekuomet neteigė, kad paskolos yra skirtos asmeniniams, o ne Å¡eimos poreikiams. Pabrėžia, kad pagal Jungtinės Karalystės įstatymus, direktorius arba akcininkas iÅ¡ įmonės gali skolintis pinigines lėšas ir nėra reikalaujama Å¡ių paskolų garantuoti jokiu turtu. Teigia, kad tai yra vadinamoji direktoriaus paskola – pinigai, kuriuos įmonės vadovas ar jo Å¡eimos narys gauna iÅ¡ savo bendrovės, iÅ¡skyrus darbo užmokestį, dividendus ar iÅ¡laidų kompensacijÄ .

Be to, (duomenys neskelbtini) buhalterė 2020 m. spalio 7 d. el. laiÅ¡ku paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo paimtos paskolos yra registruotos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose ir yra įtrauktos į direktoriaus paskolos sÄ skaitÄ , bei tai, jog pagal 2019 m. vasario 28 d. užsibaigusių finansinių metų duomenis, ieÅ¡kovo skola bendrovei buvo 380 000 GBP, papildomai priskaičiuotas 32,5 proc. mokestis (63 039,92 GBP), kurį ieÅ¡kovas turėjo sumokėti į Jungtinės Karalystės biudžetÄ ; 52.2. atsakovės nurodoma aplinkybė dėl paskolos sumos (150 000 GBP) pervedimo į atsakovės sÄ skaitÄ atskirais pavedimais po 10 000 Eur teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga ir nepaneigia 2017 m. vasario 27 d. paskolos sutarties egzistavimo, juolab, kad atsakovė neginčija to fakto, kad nurodytÄ paskolos sumÄ gavo.

Nurodo, jog iš tiesų nekilnojamojo turto įsigijimui buvo panaudota mažesnė pinigų suma nei pasiskolinta, todėl tiek ieškovas, tiek teismas nurodė, jog įskaitant paskolos sutartyse numatytas palūkanas bei panaudotas lėšas nekilnojamojo turto įsigijimui ir įrengimui, solidarioji ieškovo ir atsakovės prievolė yra ne visa 438 318,62 Eur paimtų paskolų suma, o mažesnė 419 465,52 Eur suma. Teigia, kad ieškovo gautų pajamų dydis iki 2010 m. niekaip nepaneigia paskolos sutarčių realumo, nes jos sudarytos 2017 ir 2018 m.; 52.3. ieškovui per 5 metus išmokėta atlyginimų ir dividendų suma (159 512 GBP) yra žymiai mažesnė nei nekilnojamojo turto įsigijimo ir įrengimo suma, todėl priešingai atsakovės teiginiams, nekilnojamojo turto įsigijimui ieškovo atlyginimo ir dividendų nepakako, todėl buvo poreikis imti paskolas.

PaaiÅ¡kina, kad pagal byloje pateiktÄ pažymÄ apie dividendus ir darbo užmokestį matyti, jog nuo 2016 m. iki 2020 m. ieÅ¡kovui iÅ¡mokėta 24 283 GBP darbo užmokesčio ir 135 229 GBP dividendų, iÅ¡ viso iÅ¡mokėta 159 512 GBP per 5 metus arba po 31 902 GBP vidutiniÅ¡kai per kalendorinius metus. Ä®vertinus, kad atsakovė buvo ieÅ¡kovo iÅ¡laikoma bei tai, kad pačiam ieÅ¡kovui reikėjo lėšų pragyvenimui, akivaizdu, kad 31 902 GBP suma per metus yra pateisinamai iÅ¡leistina suma Å¡eimos ir asmeniniams poreikiams patenkinti, turtui, nebÅ«tinai nekilnojamam, įsigyti ir iÅ¡laikyti; 52.4. atsakovei teigiant, kad ji nebuvo informuota apie paskolas, ieÅ¡kovas pažymi, jog 2017 m. birželio 17 d. ieÅ¡kovo el. laiÅ¡ko turinys atskleidžia, jog:

„<...> Labukas R., <...> negalėjau tavęs paklausti – kaip einasi su (duomenys neskelbtini) projektu ir kaip panaudojami tie 150 000 Eur, kuriuos pervedžiau tau tam projektui vystyti, <...> už tai, kad tokiÄ sumÄ pasiskolinau iÅ¡ savo įmonės asmeninėms reikmėms, man reikės susimokėti 8000 GBP papildomai pajamų mokesčių UK mokesčių administratoriams. Todėl bÅ«tų gerai man žinoti, kaip ta suma panaudojama ir kur <...>“. PaaiÅ¡kina, kad (duomenys neskelbtini) yra gyvenamųjų namų kvartalas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) g. yra (duomenys neskelbtini); 52.5. atsakovė nepagrįstai teigia, kad paskolos neįtrauktos į bendrovės balansÄ , nes byloje pateiktose (duomenys neskelbtini) finansinėse ataskaitose nuo 2016 m. iki 2020 m. yra užfiksuotos tiek paskolos, suteiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek paimtos ieÅ¡kovo: ataskaitoje už finansinius metus, kurių pabaiga buvo 2016 m. vasario 28 d., skolininkų įsipareigojimai įmonei yra 14 600 GBP, o 2020 m.

– 464 771 GBP. Teigia, kad paskolos buvo įtraukiamos į įmonės balansÄ , be to, pagal byloje pateiktÄ oficialiÄ Jungtinės Karalystės Vyriausybės tinklapio informacijÄ nurodoma, kad „<...> JÅ«s (direktorius) privalote registruoti visas sumas, kurias pasiskolinote iÅ¡ bendrovės arba jai sumokėjote – Å¡iam tikslui naudojama sÄ skaita vadinama „direktoriaus paskolos sÄ skaita <...>“. Tai nėra reikalavimas direktoriaus paimtas paskolas iÅ¡ įmonės registruoti finansinėse ataskaitose, juolab, tai, kokias sumas reikia įtraukti į finansines ataskaitas yra Jungtinėje Karalystėje dirbančių buhalterių kompetencija, o ne atsakovės pamÄ stymai; 52.6. atsakovei abejojant paskolos sutarčių tikrumu, nes paskolos nepradėtos grÄ Å¾inti, ieÅ¡kovas pažymi, kad paskolų grÄ Å¾inimo terminai yra 2022 m. kovo 2 d. ir 2023 m. sausio 19 d., todėl nenuostabu, kad paskolos nėra pradėtos grÄ Å¾inti.

Nurodo, kad išperkamoji automobilio nuoma ir paskolos sutarčių galiojimo klausimai nesusiję, o automobilio įsigijimas lizingu nedaro paskolos sutarčių negaliojančiomis.

53. Nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl (duomenys neskelbtini) gautų pajamų ir įmonės vertės padalinimo bei nurodo, kad atsakovei nesutinkant su teismo sprendimu dalyje dėl atsakovės reikalavimų priteisti (duomenys neskelbtini) ieškovui išmokėtų ½ dividendų dalį ir ½ įmonės vertės padidėjimo, ieškovas akcentuoja, jog nepateikiama nei vieno argumento, kodėl sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas ir neteisėtas, tik išsamiai cituojama teismų praktika.

Dėl atsakovės klausimo, kaip ji galėjo pateikti tinkamus įrodymus dėl įmonės vertės padidėjimo, kuomet įmonė veikia Jungtinėje Karalystėje, ieškovas mano, kad šis klausimas užduotinas atsakovės atstovei, juolab, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 5 d. vykusio posėdžio metu atsakovės klausė, ar pageidaus skirti ekspertizę dėl įmonės vertės padidėjimo nustatymo, tačiau atsakovė atsisakė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

54. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra bÅ«dinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiÅ¡kia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylÄ iÅ¡ esmės (tas yra bÅ«dinga visiÅ¡kai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

55. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

56. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo tenkinti iÅ¡ dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos iÅ¡dėstytų motyvų kontekste. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo 57. Atsakovė apeliaciniame skunde iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

PraÅ¡ymas grindžiamas argumentais, jog pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai, nebuvo sudarytas tikslus dalintinas Å¡alių (sutuoktinų) turto balansas, todėl atsakovė prašė įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti pažymas apie jo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir transporto priemones, sÄ skaitas, esančias Jungtinėje Karalystėje. Atliepdamas į atsakovės praÅ¡ymÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo, ieÅ¡kovas nurodė, kad toks atsakovės praÅ¡ymas yra nemotyvuotas ir užtęstų bylos nagrinėjimÄ , kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama 2 metus, kas pareikalavo didelės ieÅ¡kovo emocinės stiprybės, itin daug finansinių iÅ¡laidų.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas sudarė tikslų Å¡alių dalintino turto balansÄ , o visi motyvuoti atsakovės praÅ¡ymai teismui dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo buvo patenkinti: ieÅ¡kovas pateikė banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, darbo sutartis, pažymas apie ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtus dividendus ir atlyginimÄ bei kitus.

58. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinis skundas gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

59. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė Å¡iuo atveju nepagrindžia savo praÅ¡ymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bÅ«tinumo, tik nurodo, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo sudarytas tikslus turto balansas, kadangi, atsakovės nuomone, byloje nėra tikslių duomenų apie ieÅ¡kovo turimÄ turtÄ Jungtinėje Karalystėje.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ tinkamai pastebėjo, kad visi motyvuoti atsakovės praÅ¡ymai, iÅ¡reikÅ¡ti tiek raÅ¡tu procesiniuose dokumentuose, tiek žodžiu teismo posėdžio metu, buvo tenkinti, tuo tarpu įrodymų, pagrindžiančių atsakovės argumentus dėl galimai nuslėpto ieÅ¡kovo turto Jungtinėje Karalystėje, atsakovė nepateikė. Byloje nėra poreikio apklausti liudytojus ar ekspertus, o sprendžiami faktinio ir teisinio pobÅ«džio klausimai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos iÅ¡dėstytų argumentų kontekste, teismo vertinimu, efektyviai gali bÅ«ti sprendžiami ir raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Dėl minėtų priežasčių, atsakovės praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas. Dėl santuokos nutraukimo pagrindų ir buvusių sutuoktinių pavardžių 60. Atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia nesutinkanti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodo, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro iÅ¡imtinai dėl ieÅ¡kovo kaltės, kadangi egzistuoja trys iÅ¡ CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų alternatyvių prezumpcijų (ieÅ¡kovas nuteistas dėl tyčinio nusikaltimo, santuokinė neiÅ¡tikimybė, psichologinis ir finansinis atsakovės žlugdymas), be to, pasisakydamas dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė vien tik dėl atsakovės dėl lojalumo ir pagarbos stokos.

Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovė santuokos nutraukimo būtinybės nesiejo su ieškovo smurtu, santuokinė neištikimybė neįrodyta, o argumentai dėl atsakovės materialinio žlugdymo, turint omenyje, kad iš ieškovo darbinės veiklos generuojamomis pajamomis buvo aprūpinama ir atsakovė, yra nepagrįsti.

61. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje iÅ¡dėstytos sutuoktinių pareigos iÅ¡laikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus.

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nustačius vieno sutuoktinio kaltę, gali bÅ«ti pripažįstamas kaltu ir kitas sutuoktinis, jei jis nesiėmė priemonių Å¡eimai iÅ¡saugoti, negynė Å¡eimos vertybių ir tai lėmė jo, kaip sutuoktinio, pareigų nesilaikymÄ . Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

63. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-55-1015/2020, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos baudžiamosios Nr. 1A-331-898/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 2K-95-648/2021 medžiagos nustatyta, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ieÅ¡kovas pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui) už tai, kad smurtaudamas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos nares (atsakovę ir jos dukrÄ ).

Esant nustatytam ieÅ¡kovo smurto prieÅ¡ atsakovę faktui, kuris baudžiamojoje byloje pripažintas kaip veikimas tiesiogine tyčia, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, vertindama nurodytÄ aplinkybę, kiek tai susiję su santuokos nutraukimo pagrindų nustatymu, pažymi, kad neabejoja atsakovės patirtais bei ieÅ¡kovo smurto sukeltais dvasiniais iÅ¡gyvenimais ir sukrėtimu, tačiau kartu akcentuoja, jog sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sÄ lygojusios santuokos nutraukimÄ , svarbus ne atskirų pavienių epizodų, bet kompleksiÅ¡kas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio, įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nors dėl santuokos iÅ¡irimo didesnė yra ieÅ¡kovo kaltė, kadangi smurtiniai veiksmai yra absoliučiai nesuderinamas tiek teisės, tiek moralės požiÅ«riu, elgesys, dėl kurio, be kita ko, negalima kaltinti atsakovės, tačiau, vertinant byloje nustatytas aplinkybes dėl Å¡alių tarpusavio santykių nuo pat santuokos pradžios iki kreipimosi į teismÄ dėl jos nutraukimo, matyti akivaizdÅ«s Å¡alių nesutarimai, konfliktai, prie kurių atsiradimo neabejotinai prisidėjo tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė.

Byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų Å¡eimai iÅ¡saugoti, iÅ¡ Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžiuose duotų paaiÅ¡kinimų matyti tarpusavio pagarbos stoka, o tarp sutuoktinių atsiradus nesutarimų, Å¡ie nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas iÅ¡eitis, nedemonstravo vienas kito atžvilgiu tolerancijos. Nors tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė kaip vienÄ esminių Å¡eimos iÅ¡irimo priežasčių akcentuoja Å¡alių nesutarimus dėl turto, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i priežastis savaime negali bÅ«ti vienintelė sukelianti Å¡eimos iÅ¡irimÄ , nes jį nulemia asmeniniai sutuoktinių santykiai.

Nesutarimai dėl bendro santuokinio turto tvarkymo, persikėlę į asmeninių sutuoktinių santykių lygmenį, gali bÅ«ti faktinė santuokos iÅ¡irimo priežastis, tačiau reikÅ¡minga pažymėti, jog sutuoktinių ryÅ¡iai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, Å¡iltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis). Sutuoktiniams stokojant abipusės pagarbos kildavo nesusipratimų, o Å¡alims nesugebant rasti kompromiso ir iÅ¡eities iÅ¡ konfliktinių situacijų, Å¡eimoje ilgainiui įsivyravo nesantarvė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl abiejų sutuoktinių kaltės pripažinimo paliktina nepakeista.

64. Pažymėtina, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ieÅ¡kovas buvo neiÅ¡tikimas, tačiau byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę. Apeliaciniame skunde neiÅ¡tikimybės faktÄ siekiama pagrįsti ieÅ¡kovo praneÅ¡imu atsakovei Messenger aplikacijoje, iÅ¡ kurios turinio galima spręsti apie tam tikrÄ ieÅ¡kovo apgailestavimÄ : „<...>Mano mintys į pasikeitimÄ , mintys į santarvę. Mintys į ateitį. Visada tokios mintys gilumoje buvo.

Buvo ir blūdas apsėdęs. Blūdas išgyvendinamas. Dėl tikslo. Dėl meilės. Dėl ateities <...>“. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, jog iš nurodyto pranešimo turinio negalima suprasti situacijos konteksto, dėl ko ieškovas apskritai apgailestauja ir kokius savo veiksmus siekia pateisinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju aplinkybės, kad ieškovas buvo neištikimas savo sutuoktinei, nepagrindžia byloje esantys įrodymai, todėl pripažintina, kad santuokinė neištikimybė neįrodyta.

65. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su atsakovės skundo argumentais dėl psichologinio ir finansinio jos žlugdymo santuokos metu dėl nepagrįstai keliamų civilinių bylų, kadangi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai teisingai nurodė, jog kiekvienam asmeniui yra įstatymų užtikrinama teisė ginti savo galimai pažeistas teises, sprendžiant civilinius ginčus teismuose. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad naudojimasis teise į teisminę gynybÄ niekaip nepatenka į CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ Å¾iauraus elgesio su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais taikymo apibrėžtį, todėl atsakovės argumentai dėl jos žlugdymo pripažįstami nepagrįstais (neįrodytais).

66. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl buvusių sutuoktinių pavardžių ir teigia, kad santuokinės pavardės atėmimas sukels atsakovei neigiamas finansines pasekmes, nes teks keisti daug įvairių dokumentų, taip pat byloje neįrodyta, jog apeliantė tyčiojosi iš ieškovo šeimos.

67. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinis gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. CK 3.69 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Viena vertus svarbu tai, kad CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl uždraudimo pasilikti santuokinę pavardę kitam sutuoktiniui, kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo, siejama su aplinkybe, kad santuoka yra nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje pripažinta, kad Å¡alių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Antra vertus, CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatytas Å¡ios nuostatos taikymo apribojimas tai atvejais, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Šiuo konkrečiu atveju šalys bendrų vaikų nesusilaukė. Ieškovo argumentai, jog atsakovei nepaliktina santuokinė pavardė, kadangi ji nepagarbiai atsiliepė apie ieškovo giminaičius, tyčiojosi, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi šalių santuoka nutraukta ne dėl vieno sutuoktinio kaltės, kita vertus, ieškovas nepagrindė, kaip pasireiškė nepagarbūs atsakovės išsireiškimai būtent dėl santuokinės pavardės. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, negerbiantis santuokinės pavardės (šiuo atveju atsakovė), tikėtinai nereikštų reikalavimo santuokos nutraukimo byloje palikti jam (jai) santuokinę pavardę.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė CK 3.69 straipsnio 2 dalies taikymÄ ir nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ po santuokos nutraukimo palikti atsakovei jos ikisantuokinę pavardę (Z.), todėl yra pagrindas atsakovės apeliacinį skundÄ dalyje dėl santuokinės pavardės palikimo atsakovei tenkinti, o skundžiamÄ teismo sprendimo dalį panaikinti, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , po santuokos nutraukimo paliekant atsakovei santuokinę pavardę – R. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl sutuoktinių turto padalijimo ir prievolių (ne)modifikavimo 68. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (NT (duomenys neskelbtini) g.), ir adresu (duomenys neskelbtini) (NT 2 (duomenys neskelbtini) g.), padalijo sutuoktiniams lygiomis dalimis bei pripažino, jog kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis, kurių pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos NT (duomenys neskelbtini) g. ir NT 2 (duomenys neskelbtini) g.

įsigijimui, po santuokos nutraukimo yra solidari ieškovo ir atsakovės prievolė.

69. Atsakovė teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje ginčija, nurodydama, kad nors ir sutinka dėl nekilnojamojo turto padalijimo lygiomis dalimis, tačiau siekia įrodyti, kad nebuvo sudarytas tikslus dalintino turto balansas, nes neiÅ¡reikalauti duomenys apie ieÅ¡kovo turimÄ turtÄ užsienyje, tuo tarpu paskolos sutartys, iÅ¡ kurių buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, sudarytos fiktyviai. Savo ruožtu ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog Å¡iuo atveju egzistuoja pagrindas sutuoktinių turtÄ padalinti ne natÅ«ra lygiomis dalimis bei pabrėžė, kad kreditorė (duomenys neskelbtini) sutinka, jog sutuoktinių prievolė pagal paskolos sutartis bÅ«tų modifikuota į ieÅ¡kovo asmeninę prievolę.

Pasak ieÅ¡kovo, konfliktiÅ¡ki Å¡alių santykiai apsunkins galimybes naudoti nekilnojamÄ jį turtÄ ir juo disponuoti, užprogramuos ginčus dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo, tuo tarpu prievolės modifikavimas į ieÅ¡kovo asmeninę prievolę užtikrins kreditorės interesų apsaugÄ , kadangi sudėtinga atsakovės finansinė padėtis komplikuoja tinkamÄ prievolės kreditorei vykdymÄ .

70. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015 ir kitos). Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ .

Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pavyzdžiui, dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė ir grindžiama bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti. Ä®vertinant pastarÄ jÄ aplinkybę gali turėti reikÅ¡mės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita.

Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo bÅ«do, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ , atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

72. Aptariamu atveju teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovu dėl konfliktiÅ¡ko Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«džio, tačiau pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog konfliktiÅ¡ki santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natÅ«ra principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015). Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡eimos santykių esmė ir kuriamo turto Å¡eimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifikÄ , kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neiÅ¡vengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus Å¡eimos teisinių santykių nutraukimo atvejais.

Dėl to, santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiÅ¡kumų nulemtÄ valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naÅ¡tÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

73. Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamojo turto objektai, kuriuose Å¡alys realiai negyvena. Atsakovė nurodė gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Å¡is nekilnojamasis turtas, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, įsigytas iki santuokos sudarymo ir yra įregistruotas kaip bendroji dalinė ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybė, todėl nutraukiant santuokÄ nebuvo sprendžiama dėl Å¡io turto padalijimo. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas yra deklaravęs iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, be to, bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad Å¡ioje valstybėje nuolatos dirba, o apeliaciniame skunde pabrėžė, kad nesieja savo gyvenimo su Lietuva.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas prieÅ¡tarauja dėl nekilnojamojo turto priteisimo natÅ«ra nurodydamas, kad Å¡alių santykiai itin konfliktiÅ¡ki, tačiau reikÅ¡minga pažymėti, jog nė vienai iÅ¡ Å¡alių dalintini butai nereikalingi nuolat gyventi. Be to, nors Å¡alių nesutarimai ir konfliktai yra byloje nustatyta ir įrodyta bei objektyviai egzistuoja faktinė aplinkybė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nesudaranti pagrindo nukrypti nuo turto padalijimo natÅ«ra principo. Aptariamu atveju, turint omenyje sutuoktinių nesutarimus, taip pat reikÅ¡minga pažymėti, kad Å¡alys bendrosios dalinės nuosavybės teise iki Å¡iol valdė butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame Å¡iuo metu gyvena atsakovė, tačiau byloje nėra duomenų, jog konkrečiai dėl Å¡io turto tarp Å¡alių bÅ«tų nesutarimai, iÅ¡ esmės trukdantys turtu disponuoti bei naudotis.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalys nesutaria dėl santuokinio nekilnojamojo turto padalijimo, kad realiai šalys turte negyvena ir neketina gyventi, spręstina, kad vien sutuoktinių nesutarimai negali lemti sprendimo nukrypti nuo prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo – natūra.

74. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat įrodinėja, kad bÅ«tinybę nukrypti nuo turto padalijimo natÅ«ra sÄ lygoja tai, kad atsakovė, bÅ«dama bedarbė, nesugebės niekaip prisidėti prie turto iÅ¡laikymo, mokėti už jį komunalinių ir kitų mokesčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik atsakovės bedarbės statusas savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė jokia apimtimi negalės prisidėti prie turto iÅ¡laikymo. Pažymėtina, kad net ir esant rizikai, jog atsakovė neprisidės prie jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto iÅ¡laikymo, tai gali bÅ«ti pagrindas kitam bendraturčiui (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui) reikalauti iÅ¡ atsakovės atitinkamų prievolių vykdymo, tačiau vien nurodytų argumentų dėl sunkios atsakovės materialinės padėties pagrindu netikslinga nukrypti nuo turto padalijimo natÅ«ra ir apriboti atsakovės nuosavybės teises į dalį santuokoje įgyto turto.

75. Nagrinėjamoje byloje Å¡alys taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl sutuoktinių solidarių prievolių padalijimo, teismui nusprendus sutuoktinių prievoles pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m sausio 15 d. sutartis, sudarytas su trečiuoju asmeniu (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimi abiems sutuoktiniams. IeÅ¡kovo teigimu, prievolės pripažintinos jo asmenine prievole, juolab, kad byloje yra kreditorės sutikimas dėl prievolių modifikavimo iÅ¡ solidariosios sutuoktinių prievolės į ieÅ¡kovo asmeninę prievolę. Savo ruožtu atsakovė laikosi pozicijos, kad paskolos sutartys yra fiktyvios, neįtrauktos į paskolos davėjos (duomenys neskelbtini) balansÄ , tuo tarpu nekilnojamojo turto įsigijimui pakako ieÅ¡kovo pajamų ir iÅ¡ įmonės veiklos gautų dividendų.

76. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina atsakovės pozicijÄ dėl paskolų fiktyvumo. Pažymėtina, kad nors atsakovė pareiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį su grupe skirtingų reikalavimų, tačiau nei pradiniu, nei patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu neginčijo paskolos sutarčių teisėtumo bendraisiais ar specialiaisiais sandorių negaliojimo pagrindais.

77. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant Å¡eimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iÅ¡ dispozityvumo ir rungimosi principų iÅ¡imčių ir aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant bÅ«tinybei, veikti savo iniciatyva.

78. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 376 straipsnio normÄ , nurodoma, proceso teisės normomis teismas Å¡eimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad bÅ«tų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais atvejais, bÅ«tinybė veikti aktyviai turi bÅ«ti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta Å¡ių principų iÅ¡imtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindÄ veikti vieno iÅ¡ sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

79. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovė, viso proceso dėl santuokos nutraukimo metu buvo atstovaujama profesionalios teisininkės, todėl manydama, kad ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) sudarytos paskolos sutartys, iÅ¡ kurių kyla sutuoktinius saistančios solidariosios prievolės, yra teisiÅ¡kai ydingos, turėjo teisę pareikÅ¡ti atitinkamÄ materialinį reikalavimÄ ir jį įrodinėti.

80. Kita vertus, reikÅ¡minga pažymėti, jog pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog esminės paskolos sutarties sÄ lygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms pripažįstami Å¡alių paskolos teisiniai santykiai – įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ yra bÅ«tinas paskolos sutarties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

81. Nagrinėjamu atveju, tiek 2017 m. vasario 27 d., tiek 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutarčių sudarymÄ patvirtina ieÅ¡kovo byloje pateikti įrodymai (atskirų kreditorės (duomenys neskelbtini) bankinių mokėjimų pavedimų į ieÅ¡kovo Jungtinėje Karalystėje atidarytÄ banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos), taip pat abiejų paskolų sutarčių turinys, kuris sutarčių sÄ lygų prasme iÅ¡ esmės yra identiÅ¡kas: paskolų sutarčių 1 punkte nurodoma, kad paskolos davėjas pasižada paskolos gavėjui suteikti 150 000 GBP paskolÄ (2018 m. sausio 15 d. paskolos sutarties atveju – 230 000 GBP), o paskolos gavėjas pasižada grÄ Å¾inti paskolos davėjui Å¡iÄ pagrindinę sumÄ <...> pradedant nuo 2017 m. kovo 2 d. (2018 m. sausio 15 d. paskolos sutarties atveju – nuo 2018 m. sausio 19 d.); paskolos sutarčių 2 punkte numatyta, kad visa paskola bus grÄ Å¾inta iki 2022 m. kovo 2 d. (2018 m. sausio 15 d. paskolos sutarties atveju – iki 2023 m. sausio 19 d.).

Vadovaujantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, minėtos aplinkybės leidžia pripažinti ieškovo ir trečiojo asmens paskolos santykius, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingos išvados.

82. Vertinant ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta prievolę pagal paskolos sutartis pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, pritartina ieÅ¡kovui, teigiančiam, kad teismas, nepaisant byloje esančio kreditorės sutikimo, atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl prievolės modifikavimo į ieÅ¡kovo asmeninę ir nurodė pakankamai neiÅ¡samius tokio sprendimo motyvus.

83. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nutraukiant santuokÄ solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, iÅ¡skyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

84. Bylos medžiaga atskleidžia, kad trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 18 d. raÅ¡ytiniu sutikimo patvirtino savo sutikimÄ , jog paskolos, gautos pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolų sutartis bÅ«tų pripažinti asmenine ieÅ¡kovo prievole. Pažymėtina, kad kreditorė buvo įtraukta į civilinę bylÄ trečiojo asmens, neprareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų statusu, ir neiÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡ingos pozicijos dėl prievolės modifikavimo, o pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundÄ patvirtino savo sutikimÄ dėl prievolės modifikavimo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prievoles iÅ¡ nurodytų paskolos sutarčių paliko abiem Å¡alims, nurodant, kad paskolos sutartys buvo panaudotos bendro sutuoktinių nekilnojamojo turto įsigijimui ir pagerinimui. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina tokius pirmosios instancijos teismo motyvus, kadangi nustačius, jog ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo siekė modifikuoti juos saistančiÄ prievolę iÅ¡ solidariosios į asmeninę, nėra pagrindo nepaisyti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos Å¡alių valios ir byloje dėl santuokos nutraukimo ir sprendžiant dėl santuokos metu įgytos prievolės padalijimo nuspręsti ignoruojant kreditoriaus sutikimÄ dėl prievolės modifikavimo.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta kreditorinius įsipareigojimus kreditorei (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievolė, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – kreditoriniai įsipareigojimai kreditorei (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. vasario 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovo prievole (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl (duomenys neskelbtini) dividendų ir įmonės vertės padidėjimo padalinimo bei sprendimo motyvavimo 85. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta netenkinti priešieškinio reikalavimų dėl (duomenys neskelbtini) dividendų ir vertės padidėjimo padalijimo, atsakovė nurodo, teismas, motyvuodamas, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus įmonės vertės padidėjimo vertinimas, ignoravo aplinkybę, kad atsakovė, būdama Lietuvoje, neturi galimybių užsakyti įmonės, esančios Jungtinėje Karalystėje, vertinimo.

Atsakovė taip pat iÅ¡dėstė pozicijÄ dėl teisės į teisingÄ teismÄ pažeidimo dėl netinkamo rungimosi pareigos paskirstymo.

86. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ (CPK 183, 184, 192, 194, 195, 200–203, 209, 210, 217, 220 straipsniai); turi iÅ¡klausyti dalyvaujančius byloje asmenis apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę (CPK 186 straipsnis); sprendime gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Vis dėlto Å¡i principinė taisyklė nereiÅ¡kia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siÅ«lyti Å¡alims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ä®rodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis).

87. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl rungimosi principo pažeidimo, kadangi 2021 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu teismas teiravosi atsakovės nuomonės, ar ji pageidaujanti skirti ekspertizę dėl (duomenys neskelbtini) vertės padidėjimo nustatymo po santuokos sudarymo, tačiau atsakovė nurodė neturinti finansinių galimybių sumokėti už įmonės ekspertizės atlikimÄ (įraÅ¡o laikas nuo 10:58:01 iki 11:03:11), tačiau tokia situacija yra nulemta subjektyvaus pobÅ«džio priežasčių ir nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas netinkamai paskirstė rungimosi pareigÄ tarp Å¡alių.

Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl dispozityvumo, konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ , sprendimo motyvavimo principų pažeidimo yra deklaratyvaus pobÅ«džio, nulemti atsakovės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis ir tam tikrų ginčo reikalavimų iÅ¡sprendimo ne jos naudai, tačiau nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje paliktinas nepakeistu. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 88.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K- 3- 107/2010, ir kt.).

89. Apibendrindamas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendro sutuoktinių turto padalijimÄ natÅ«ra, įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , tačiau suklydo taikydamas sutuoktinių pavardes po santuokos nutraukimo ir solidariųjų sutuoktinių prievolių padalijimÄ reglamentuojančias teisės normas, todėl apeliaciniai skundai Å¡ioje dalyje tenkinti iÅ¡ dalies, o skundžiamas teismo sprendimas iÅ¡ dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

90. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi Å¡alis laimėjusiai bylÄ Å¡aliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), t. y. įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turėtų bÅ«ti pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

91. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo Å¡ioje byloje pirmojoje instancijoje patirtos iÅ¡laidos sudarė 15 775,79 Eur (4159 Eur žyminis mokestis, 10 017,59 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai, 1184,35 Eur iÅ¡laidų už vertimo paslaugas, 414,85 Eur iÅ¡laidų už (duomenys neskelbtini) konsultuojančios įmonės buhalterės paslaugas, teikiant informacijÄ byloje). Atsakovės patirtos iÅ¡laidos sudarė 9734 Eur (6734 Eur žyminis mokestis, kurio 6294 Eur dalies sumokėjimas buvo atidėtas bei 3000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abiejų šalių nurodytos išlaidos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos, todėl teismas, proporcingai šalių patenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas: ieškovui priteisė 8000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo – 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat ieškovui, atsižvelgiant į patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį, priteista atlyginti valstybei dalį atsakovei tenkančio sumokėti atidėto žyminio mokesčio (2020 Eur), o iš atsakovės valstybei priteista likusi atidėto žyminio mokesčio dalis (4714 Eur).

Nors pirmosios instancijos teismas nedetalizavo šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų proporcijų procentine išraiška pagal patenkintų reikalavimų dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atlikęs aritmetinius skaičiavimus nustatė, kad teismas tenkino 70 proc. ieškovo reikalavimų ir 30 proc. atsakovės reikalavimų.

92. Perskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ svarbu tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl abiejų Å¡alių kaltės nutraukiant santuokÄ , tačiau sprendimas pakoreguotas dalyje dėl sutuoktinių bendrų pavardžių, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pakeitimas nekeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl sutuoktinių turto padalijimo taip pat paliktas nepakeistu, tačiau pakoreguota sprendimo dalis dėl sutuoktinių prievolių, iÅ¡ esmės tenkinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl prievolės modifikavimo iÅ¡ solidariosios į asmeninę ieÅ¡kovo prievolę.

Taigi, pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡iek tiek palankesnis ieÅ¡kovui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Å¡alių reikÅ¡tų reikalavimų apimtį ir ginčo dalykÄ , laikytina, kad abiejų Å¡alių patenkintų reikalavimų apimtis iÅ¡ esmės lieka vienoda, kadangi reikalavimas dėl prievolės modifikavimo yra neturtinis, be to, Å¡alys teikė panaÅ¡aus pobÅ«džio ir turinio procesinius dokumentus, panašų jų kiekį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sÄ Å¾ininga, teisinga ir protinga Å¡alių iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme neperskirstyti ir kiekvienÄ Å¡alį palikti prie savo iÅ¡laidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 93. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

94. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų išlaidas advokato pagalbai, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

95. Atsakovė už apeliacinį skundÄ turėjo mokėti 6734 Eur žyminį mokestį, tačiau kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kad jos turtinė padėtis nepasikeitė, todėl prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ neiÅ¡sprendė žyminio mokesčio atidėjimo klausimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėta ir nors pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, Å¡ios nutarties 91-93 punktuose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės nekeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų proporcijų.

Atsižvelgiant į tai, valstybei iÅ¡ atsakovės priteistina 2020 Eur (6734 x 30 proc.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalis, o ieÅ¡kovas įpareigotinas valstybei atlyginti 4714 Eur (6734 x 70 proc.) atsakovei tenkančio mokėti žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundÄ .

96. IeÅ¡kovas už pateiktÄ apeliacinį skundÄ sumokėjo 3795 Eur žyminio mokesčio, todėl jo apeliacinį skundÄ tenkinus iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 2656,50 Eur (3795 Eur x 70 proc.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r ė : ieÅ¡kovo A. R. ir atsakovės R. R. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2021 m. spalio 26  d. sprendimÄ pakeisti, teismo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti sekančiai:

„IeÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį ir atsakovės R. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti ieÅ¡kovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Priteisti A. R. ir R. R. po 1/2 dalį: buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); negyvenamosios patalpos – sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini)); negyvenamosios patalpos – sandėliuko, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini)); 1/16 negyvenamosios patalpos – automobilio stovėjimo patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane (duomenys neskelbtini); 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kotedžo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti A. R. ir R. R. po 1/2 dalį iÅ¡mokėtos kreditorinių reikalavimų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sumos – 9 995,73 Eur. Pripažinti, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. sausio 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis po santuokos nutraukimo yra asmeninė A. R. prievolė. SantuokÄ nutraukus, R. R. palikti santuokos sudarymo metu įgytÄ R. pavardę, A. R. palikti R. pavardę. Priteisti A. R. iÅ¡ R. R. 8000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti R. R. iÅ¡ A. R. 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ A. R. valstybei, atsižvelgiant į patenkintų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, dalį R. R. tenkančio sumokėti atidėto žyminio mokesčio – 2020 Eur. Priteisti iÅ¡ R. R. valstybei likusiÄ atidėto žyminio mokesčio dalį – 4714 Eur. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.“ Likusioje dalyje apeliacinių skundų netenkinti. Priteisti ieÅ¡kovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės R.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2656,50 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4714 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteisti iš atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2020 Eur (du tūkstančius dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

IÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, priteistos valstybės naudai, turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ ). Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Irmantas Å ulcas