df0ab581-3237-4a29-8a17-4995c89878fd · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-152-195/2012Teisminio proceso Nr. 4-01-3-04073-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4., 62. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. vasario 1 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo teisėjas ArtÅ«ras Å umskas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria V. D. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas, n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu V. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 150 Lt bauda už tai, kad jis, 2011 m. liepos 20 d., apie 15.40 val., Å eimyniÅ¡kių g. 26, Vilniuje, vairuodamas autobusÄ â€žMercedes Benz 0405“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėdamas važiuoti iÅ¡ autobusų sustojimo vietos nedavė kelio „Audi 8“ automobiliui, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam pirma eismo juosta, su juo susidÅ«rė ir apgadino abi transporto priemones, tokiu bÅ«du pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106 punkto reikalavimus. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, V. D. jį apskundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, kuris 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi V. D. skundÄ atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Tokį savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, jog V.

D. parodymai apie įvykio aplinkybes neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra paneigti liudytojų parodymais bei raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais. Apeliaciniu skundu V. D. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sÄ lygojo nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimÄ . Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A.

L. parodymais, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jo parodymai prieÅ¡tarauja liudytojų nurodytoms aplinkybėms. Mano, kad teismas turėjo įvertinti KET 184 punkto reikalavimÄ , kuris nustato vairuotojams pareigÄ važiuojant gyvenvietėje duoti keliÄ marÅ¡rutinei transporto priemonei, pradedančiai važiuoti iÅ¡ pažymėtos stotelės. Å ios prievolės Audi 8 vairuotojas A. L. nesilaikė, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Pažymi, kad jis negalėjo numatyti, jog A. L. imsis kokių manevrų, t.y. kad už autobusų stovėjimo stotelės ketins sukti į Statoil degalinę.

BÅ«tent tokie A. L. veiksmai ir sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius praÅ¡o netenkinti V. D. skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, nes ji yra teisėta. Apeliacinis skundas netenkinamas. IÅ¡analizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog V. D. kaltė, padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , visiÅ¡kai įrodyta, ir darytina iÅ¡vada, jog jo veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikÅ¡mingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimÄ (apgadinimÄ ). KET 106 punktas nustato vairuotojui pareigÄ prieÅ¡ pradedant važiuoti, prieÅ¡ persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 2 skyriuje įtvirtinta, jog reikalavimas duoti keliÄ (nekliudyti) susijęs su eismo dalyvio pareiga sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia iÅ¡samia raÅ¡ytine medžiaga bei apklausė nukentėjusįjį A.

L. ir liudytojÄ J. K. bei patį pažeidėjÄ V. D. .Nors V. D. nepripažįsta, kad padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 str. 2 d., tačiau jo kaltė padarius minėtÄ pažeidimÄ yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais.Nukentėjusysis A. L. teisme parodė, kad jis automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Å eimyniÅ¡kių g., pirma eismo juosta. Jam pravažiavus autobuso stotelę, iÅ¡ pažymėtos stotelės iÅ¡važiuodamas autobusas, kliudė jo vairuojamÄ automobilį.

Pradžioje autobuso vairuotojas sutiko su pažeidimu, tačiau vėliau pradėjo neigti kaltę, dėl ko buvo kviečiama policija. Jo greitis buvo apie 30-50 km/h, greitis negalėjo bÅ«ti didelis, nes prieÅ¡ netoliese esantį žiedÄ greitis buvo mažinamas. Patvirtino, kad neturėjo tikslo sukti į degalinę „Statoil“, važiavo tiesiai, o iÅ¡girdęs kontaktÄ su autobusu, sustojo (b.l. 44-45). Liudytoja J. K. teisme parodė, kad ji važiavo 44 marÅ¡ruto autobusu ir sėdėjo kairėje autobuso pusėje.

Eismo įvykis vyko prie „ŠeimyniÅ¡kių“ autobusų sustojimo stotelės. Paties susidÅ«rimo ji nematė, tačiau pajuto ir iÅ¡girdo smÅ«gį. Mano, jog „Audi“ vairuotojas atsitrenkė į važiuojantį autobusÄ . Tyrimo metu savo paaiÅ¡kinime ji buvo nurodžiusi, jog lengvasis automobilis važiavo dideliu greičiu, taip nusprendė dėl to, kad buvo labai stiprus smÅ«gis (b.l. 32).IÅ¡ 2011-07-27 R. P. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, kad ji sėdėjo kairėje autobuso pusėje prie lango apie vidurį, o autobusui pajudėjus iÅ¡ sustojimo, lengvasis automobilis važiavo lygiagrečiai autobusui, ties jo viduriu (b.l. 17).

IÅ¡ 2011-07-20 V. D. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, kad pradėjęs važiuoti iÅ¡ sustojimo stotelės, pastebėjo Å¡alia važiuojantį Audi automobilį ir sustojo, tačiau susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko. Automobilis Audi norėjo sukti į kairę, važiavo į Statoil degalinę, ir kliudė autobusÄ savo galinio sparno arka. A. A. įlenkimai nepadaryti, ant jo tik liko autobuso dažų (b.l. 15). Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, jog V. D. prieÅ¡ pradėdamas važiuoti iÅ¡ autobusų sustojimo vietos buvo neatidus, neįsitikino kad tai bus saugu, nedavė kelio „Audi 8“ automobiliui, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam pirma eismo juosta ir su juo susidÅ«rė. V. D. paaiÅ¡kinimus apie tai, kad jis nepažeidė kelių eismo taisyklių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertintino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Tiek pats pažeidėjas, tiek teisme apklausta liudytoja J. K. ir nukentėjusysis A. L. patvirtino, kad kontaktas tarp lengvojo automobilio ir autobuso įvyko autobusui tik pajudėjus iÅ¡ sustojimo stotelės. Nors V. D. teisme kėlė versijÄ , kad Audi automobilis nuo autobuso buvo toli, važiavo dideliu greičiu ir jį pamatęs, autobuso vairuotojas sustojo, tačiau iÅ¡ eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos transporto priemonių padėties po eismo įvykio ir fotonuotraukų matyti, kad stabdymo pėdsakai nebuvo užfiksuoti, abu vairuotojai sustojo tik 1,2 atstumu vienas nuo kito, todėl A.

L. automobilio greitis negalėjo bÅ«ti didelis, o V. D. vairuojamas autobusas pradėjo važiuoti, kai A. L. automobilis važiavo su juo lygiagrečiai arba buvo visai Å¡alia. Autobusu važiavusi R. P. taip pat teisme parodė, kad sėdėdama ties autobuso viduriu ji matė, kaip autobusui pajudėjus iÅ¡ sustojimo, lengvasis automobilis buvo apie tÄ vietÄ , kurioje ji sėdėjo, t.y. ties autobuso viduriu. IÅ¡ to seka, kad V. D. pradėjo važiuoti iÅ¡ marÅ¡rutinio transporto sustojimo vietos neįsitikinęs eismo saugumu, kai automobilis Audi buvo beveik pravažiavęs jo vairuojamÄ autobusÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad bÅ«tent V. D. veiksmai ir lėmė eismo įvykio kilimÄ . Todėl V. D. argumentai, kad A. L. pažeidė KET 184 punkto reikalavimÄ , nes važiuodamas gyvenvietėje jis nedavė keliÄ marÅ¡rutinei transporto priemonei, t.y. V. D. vairuojamam autobusui, pradėjusiam važiuoti iÅ¡ pažymėtos stotelės, atmetami kaip nepagrįsti. Å iuo atveju, V. D. privalėjo duoti keliÄ Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėti važiuoti iÅ¡ sustojimo vietos tik pravažiavus Å¡iam automobiliui.

Tai, kad V. D. pradėjo važiuoti iÅ¡ marÅ¡rutinio transporto sustojimo vietos, kai automobilis Audi buvo beveik pravažiavęs jo vairuojamÄ autobusÄ , rodo, kad Audi A6 automobilio vairuotojas bÅ«tų priverstas staigiai stabdyti ar keisti judėjimo kryptį, dėl ko susidariusi avarinė situacija keltų grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog autobuso keleiviai gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde, juolab, kad ir pats pažeidėjas iÅ¡kart po įvykio neneigė, kad Audi automobilis važiavo visai Å¡alia, kai jį pastebėjo.Ä®vertinus bylos medžiagÄ , pagrindų tenkinti V.

D. apeliacinį skundÄ nenustatyta, todėl jis netenkinamas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė : V. D. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama. Teisėjas                                                                                                         ArtÅ«ras Å umskas