df09deee-693a-4dff-b688-cd861581e07b · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P

                                               Â

                                       Nuorašas

Pranešėjas E. Mockevičius                               Â

                Civilinė byla Nr. 2A-778-368 /2010

Teisėja V.

Kazlauskienė                                             Proceso Nr.

2-07-3-00813-2010-7

           Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                                                            Â

75.4.3;78.2.1;77.4.2; 121.

         Â

            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

          N U T A R T I S

                                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

            2010 m. gruodžio 22 d.

           Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės, sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,

dalyvaujant ieškovei I. S. ir jos atstovui advokatui Z. B.,

atsakovo atstovui advokatui M. L.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Ž. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.

2-1797-207/2010 pagal ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinį atsakovui Ž. S., institucijai, duodančiai iÅ¡vadÄ Å iaulių miesto

savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui  dėl santuokos nutraukimo, ir

n u s t a t ė :

Ieškovė

I. S. kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu (b. l. 3-6) praÅ¡ydama: 1) nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės; 2)

palikti jai santuokinę pavardę; 3) nepilnamečių vaikų  A. D. ir R. M. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ieÅ¡kove; 4) priteisti iÅ¡ atsakovo

iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams A. D. S. , gimusiam (duomenys neskelbtini) ir R. M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; 5) priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiams vaikams A. D. S., (duomenys neskelbtini) ir R. M. S., (duomenys neskelbtini) už tris metus iki ieÅ¡kinio padavimo po 200 Lt kiekvienam vaikui, viso po 7200Lt kiekvienam

vaikui; 6) ieÅ¡kovę paskirti vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) padalyti santuokoje įgytÄ

turtÄ â€“ lengvuosius automobilius (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Lt ir (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3000 Lt, palikti atsakovui, o ieÅ¡kovei priteisti iÅ¡ jo piniginę kompensacijÄ 2500 litų; 8) padalyti skolÄ kreditoriui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai lygiomis dalimis; 9) iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo nepriteisti. Nurodė, kad atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini), santuokÄ Ä¯registravo (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje. Po mėnesio, (duomenys neskelbtini), gimė neįgalus sÅ«nus A. D. S., o (duomenys neskelbtini) dukra R. M. S.. Labiau pradėjo nebesutarti po antro vaiko gimimo. Santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo nesirÅ«pinimo Å¡eima ir vaikais, jis nemėgo namų, laikÄ leido su draugais, dažnai ir visai negrįždavo, o kartais grįžęs be jokios priežasties keldavo triukÅ¡mÄ , dažnai ieÅ¡kovei rodė

nepagarbÄ . Ji manė, kad pakeitus aplinkÄ , santykiai Å¡eimoje pagerės, todėl iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡sikėlė gyventi į (duomenys

neskelbtini), tačiau santykiai šeimoje nepagerėjo, 2007 metų pavasarį atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), ir jų santuokiniai ryšiai nutrūko galutinai. Ieškovė liko su dviem mažamečiais vaikais viena, be atsakovo paramos jai ir vaikams. Ji palaiko ryšius su atsakovo mama, žino, kad atsakovas uždarbiauja užsienyje, ten gyvena su kita moterimi. Vaikai nuo gimimo gyvena su ja, dėl sūnaus neįgalumo jo poreikiai ir priežiūra dideli. Pažymėjo, kad atsakovas vaikų nepadeda išlaikyti nuo 2007 metų pavasario.

Atsakovas Ž. S. kviečiamas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam buvo praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 41-43), praÅ¡ymų negauta, todėl byla buvo nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

IÅ¡vada teikianti institucija – Å iaulių miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ dėl Å¡alių nepilnamečių vaikų A.

D. S. ir R. M.

S. gyvenamos vietos nustatymo (b. l. 34), kurioje nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamos vietos nustatymas su motina labiau atitiks vaiko interesus.

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu (b. l. 53-57) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino. SantuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) tarp Ž. S. a.k. (duomenys neskelbtini) ir

I. S. a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) , turinčių du nepilnamečius vaikus, nutraukė dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko santuokinę pavardę „S.“. Nustatė nepilnamečių A. D. S., (duomenys neskelbtini)ir R. M. S., (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su mama I. S., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Priteisė iÅ¡ atsakovo Ž. S. iÅ¡laikymÄ vaikams, kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2010-01-25  iki vaikų pilnametystės. Priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ sÅ«nui ir dukrai, kiekvienam vaikui po 6800 Lt. Nustatė, kad nepilnamečių vaikų mama I. S. nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo lėšas tvarkys uzufrukto teise. Padalino santuokoje įgytÄ turtÄ

- lengvuosius automobilius: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2000 Lt ir (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3000 Lt, lygiomis

dalimis. Atsakovui priteisti automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendros 5000 Lt vertės, o ieškovei iš

atsakovo priteisti piniginę kompensacijÄ pusę Å¡io turto vertės - 2500 Lt. IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteisė po 939,06 Lt mokestinės nepriemokos už parduotÄ turtÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovo į Valstybės biudžetÄ bylinėjimosi iÅ¡laidas, viso 1032,75 Lt. Â

Apeliaciniu skundu (b. l. 65) apeliantas Ž. S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1.Teismas pažeidė dokumentų įteikimÄ reglamentuojančias procesines teisės

normas. Pažymi, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo teismui laiku pateikti atsiliepimo į ieškinį, nurodant aplinkybes,

turinčias reikÅ¡mės Å¡iai bylai, taip pat neturėjo realios galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylÄ ir

taip apginti savo teises ir teisėtus interesus. Atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu visi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikiami ne asmeniÅ¡kai, o per motinÄ A. S., kuri gautus

dokumentus siųsdavo atsakovui į užsienį. Todėl visus dokumentus atsakovas gaudavo pasibaigus procesinių dokumentų

teismui pateikimo terminams.

2. Teismas, priimdamas

sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,  netinkamai įvertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas

aplinkybes ir tuo pažeidė materialines teisės normas. Nurodo, kad ieškovės

ieškinyje nurodyti kaltinimai dėl santuokos iširimo yra nepagrįsti ir melagingi.  Atsakovo nuomone, ieškovė iš esmės pažeidė

savo santuokines pareigas, todėl santuoka turėtų bÅ«ti nutraukta dėl ieÅ¡kovės kaltės, pritaikant vieno sutuoktinio kaltės institutÄ (LR CK 3.60 str., 3.61 str.).

3. Pažymi, kad teismai negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Nurodo, kad šiuo metu jo pajamos yra minimalios, priskaitomas darbo užmokestis į savaitę yra apie 282,79 svarų, t.y. per mėnesį apie 1131,16 svarų. Viso per mėnesį pragyvenimui (duomenys neskelbtini) reikia apie 600 svarų. Nuosavybės teise įregistruotų

nekilnojamųjų daiktų atsakovas neturi. Mano, kad turėtų būti priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas, kiekvienam vaikui

mokant po 200 Lt per mėnesį iki vaikų pilnametystės.

4. Nurodo, kad niekada nevengė išlaikyti vaiku. Pabrėžia, kad pradėjus su ieškove gyventi skyrium, atsakovas siuntė vaikams materialinius daiktus, pinigus. Atsakovo nuomone, sūnui ir dukrai turėtų būti priteistinas išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui po 3400 Lt.

5. Mano, kad teismo išvada dėl piniginės kompensacijos už automobilius ieškovei iš atsakovo priteisimo yra nepagrįsta. Atkreipia dėmesį, kad  jo vardu

yra įregistruoti du lengvieji automobiliai: (duomenys neskelbtini), kurio vertė, priešingai nei nurodo ieškovė, yra

500 Lt ir (duomenys neskelbtini) , kurio vertė, taip pat prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, yra 800 Lt. Pažymi, kad Å¡ie automobiliai buvo įgyti, atsakovui gyvenant skyrium su ieÅ¡kove, be to Å¡ie automobiliai jau seniai yra parduoti, tik nėra sutvarkyti perleidimÄ (pardavimÄ ) tretiesiems asmenims patvirtinantys dokumentai.

6. Pabrėžia, kad teismo iÅ¡vada priteisti atsakovui mokestinę nepriemokÄ (939,06 Lt) Å iaulių apskrities valstybinei

mokesčių inspekcijai už parduotÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), taip pat yra nepagrįsta, kadangi minėtÄ butÄ ieÅ¡kovė pardavė gavus atsakovo sutikimÄ ir visi už butÄ gauti pinigai atiteko ieÅ¡kovei ir

vaikams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 126-130) ieÅ¡kovė

I. S. praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apelianto apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodomi Å¡ie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai:

1. Nurodo, kad atsakovas pats pažeidė

CPK 7 str. nurodytas pareigas sÄ Å¾iningai naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti bylos

nagrinėjimo. Pažymi, kad teisme ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo gautas 2010 m. sausio 25 d.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami paskutinės žinomos atsakovo (deklaruotos) gyvenamosios vietos adresu ir įteikiami atsakovo mamai, kuri procesinius dokumentus persiųsdavo atsakovui. Todėl, atsižvelgiant į pakankamai ilgÄ laikÄ nuo bylos gavimo teisme dienos iki teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos, atsakovui buvo visos galimybės pateikti teismui atitinkamus procesinius dokumentus,

atsikirtimus ir įrodymus. Pabrėžia, kad atsakovas nei kartÄ per visÄ bylos nagrinėjimo teisme laikÄ teismui nepateikė

prašymo procesinių dokumentų terminui atnaujinti.

2. Mano, kad įrodė, jog atsakovas paliko Å¡eimÄ ir daugiau nei vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina, neiÅ¡laiko nepilnamečių vaikų, nesirÅ«pina dukra ir neįgaliu

sūnumi, gyvena faktinėje šeimoje su kita moterimi, tuo pripažindamas, kad jis sutuoktinei yra neištikimas.

3. Pažymi, kad apeliaciniame skunde atsakovas pats pripažįsta iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams skolÄ . Todėl teismo priteista iÅ¡laikymo įsiskolinimo suma po 200 Lt kiekvienam vaikui už 34 mėnesius iki ieÅ¡kinio padavimo dienos yra pagrįsta.

4. Ieškovės nuomone, pagrįstos ir materialinės teisės normų reikalavimus atitinkančios teismo išvados yra ir

dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Nurodo, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pažymi, kad automobiliai pirkti gyvenant santuokoje, o už

mokestinę nepriemokÄ 1878,12 Lt prieÅ¡ valstybę yra atsakingi abu sutuoktiniai lygiomis dalimis.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338,

320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neiÅ¡plečiant skundo argumentų sÄ raÅ¡o, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338,

329 str.).

Dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo.

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas pažeidė dokumentų įteikimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas.Viena iÅ¡ pagrindinių Å¡alių teisių civiliniame procese yra teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam. Teismas gali priimti sprendimÄ tik atidžiai iÅ¡klausęs abi ginčo Å¡alis (audiatur et altera pars). Å ios teisės tinkamas įgyvendinimas įgalina tinkamai taikyti rungimosi principÄ . Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo Å¡alims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Už procesinių dokumentų įteikimÄ atsakingas teismas, kuris pagal CPK

117 straipsnio 1 dalį, remdamasis diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu bÅ«du tikslingiausia ir ekonomiÅ¡kiausia įteikti procesinius dokumentus. CPK 123 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniÅ¡kai, o jeigu Å¡ie neturi civilinio procesinio veiksnumo – tai atstovui pagal įstatymÄ . Procesiniai dokumentai turi bÅ«ti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylÄ inicijuojantis asmuo. Siekiant užtikrinti procesinių dokumentų įteikimo efektyvumÄ , nustatytos bendrųjų procesinių dokumentų įteikimo tvarkos taisyklių iÅ¡imtys: jei procesinį dokumentÄ pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iÅ¡ kartu su juo gyvenančių pilnamečių Å¡eimos narių. Toks įteikimas yra lygiavertis įteikimui asmeniÅ¡kai adresatui.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad visi procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), bet neradus atsakovo jo gyvenamojoje vietoje, įteikti jo motinai – A. S. (b. l. 28, 32, 40, 48, 54). Be to, atsakovo motina A. S. praneÅ¡imu informavo pirmos instancijos teismÄ , kad iÅ¡siuntė savo sÅ«nui Ž. S. visus teismo pateiktus procesinius dokumentus (b. l. 41, 75), bei pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus – AB Lietuvos paÅ¡to kvitų nuoraÅ¡us (b. l. 42, 76). Savo apeliaciniame skunde apeliantas patvirtino nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad atsakovas neturėjo galimybės apginti savo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad visus procesinius dokumentus atsakovas gaudavo pasibaigus dokumentų pateikimo terminams, todėl neturėjo realios galimybės teismui laiku pateikti atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir kitus procesinius dokumentus.  Byloje nustatyta, kad atsakovo atstovas buvo pateikęs pirmos instancijos teismui praÅ¡ymÄ pratęsti procesinį terminÄ (b. l. 89), kuris teismo nutartimi buvo pratęstas (b. l. 106). CPK 77 str. 1 d. nustatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali bÅ«ti pratęsiami, o CPK 78 str. 1 d. įtvirtinta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuokÄ .

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto skundo argumentÄ , kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, netinkamai įvertino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes ir tuo pažeidė materialines teisės normas. CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Ar sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimai, nustatinėjami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-7/2006). Pirmos instancijos teismas savo sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovė įrodė, kad atsakovas paliko Å¡eimÄ ir daugiau nei vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina, neiÅ¡laiko nepilnamečių vaikų, nesirÅ«pina dukra ir neįgaliu sÅ«numi, gyvena faktinėje Å¡eimoje su kita moterimi, tuo pripažindamas, kad jis sutuoktinei yra neiÅ¡tikimas.

Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmos instancijos teismo pozicija ir pažymi, kad nors apeliantas apeliaciniame skunde ir pabrėžė, kad ieškovės nurodyti kaltinimai dėl santuokos iširimo yra nepagrįsti ir melagingi, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad

įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimÄ ar nebuvimÄ . Faktai, kuriais

pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis), (Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009).

Dėl vaikų išlaikymo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo pajamos minimalios. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.

balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydis turi

bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v.

I. K., byla Nr. 3K-3-306/2005).

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog ieškovė yra bedarbė, registruota Darbo biržoje (b. l. 17). Ieškovės pajamos nustatytos jos pažymoje apie pajamas (b. l. 16), kurioje nurodyta, kad ieškovei mokama šalpos pensija neįgaliam vaikui bei priežiūros

išlaidų tikslinė kompensacija. Atsakovas nurodo, kad jo pajamos sudaro per mėnesį apie 1131,16 svarų (b. l. 72-74).

Pažymėtina, kad atsakovas naudojasi profesionalaus advokato paslaugomis (b. l. 72), o ieškovei nagrinėjamoje byloje teikiama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l . 24). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepilnamečių vaikų - neįgalaus sūnaus A.

D. ir dukros R. M. išlaidų dydį ieškovė grindžia byloje pateiktu vaikų poreikių tenkinimui reikalingos sumos paskaičiavimu, kuriame nurodytos vieno mėnesio neįgalaus sūnaus A. D. ir dukros R. M. išlaidos sudarytų apie 760 Lt kiekvienam vaikui (b. l. 18-19).  Tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog šios ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės,  išskyrus pažyma apie pajamas, bei neįgaliojo pažymėjimu, iš kurių matyti, kad sūnui A. D. nustatytas sunkus neįgalumas, nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ar kitomis CPK nustatyta tvarka leistinomis priemonėmis (CPK 177 str.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (CK 3. 3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., byla Nr. 3K-3-286/2004). SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui iÅ¡laikyti, todėl apeliantas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti pripažintinas bÅ«tinu minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v.

M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto nuomone, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė bei nepagrįstai priteisė iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario

8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė vaikų iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ kiekvienam vaikui po 6800 Lt.

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas, kaip ir iÅ¡laikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , turi imtis priemonių, kad bÅ«tų nustatytos Å¡ios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iÅ¡ tėvų turtinė padėtis, c) bÅ«tinas iÅ¡laikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokiÄ dalį reikalingo iÅ¡laikymo teikė kiekvienas iÅ¡ tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ bei į protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Nors apeliantas skunde ir nurodė, kad niekada nevengė iÅ¡laikyti savo vaikų bei pažymėjo, kad siuntė vaikams materialinius daiktus, pinigus, tačiau Å¡iuos savo teiginius nepagrindė jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas visiÅ¡kai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iÅ¡ dalies, t. y. netenkinant visų bÅ«tinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, priteisdamas įsiskolinimÄ skaičiuojant po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui už 34 mėn., pirmos instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.200 straipsnį bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos Å¡ios normos taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

Dėl turto padalijimo.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Å i prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Å¡iuo klausimu suformuota, joje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje G. L. v. J. L.; bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.).

Pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad šalims gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) yra pirktas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pirktas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis patvirtina ir bylos medžiaga – VĮ „Registra“ išrašas (b. l. 14). Nors atsakovas teigia, kad šie automobiliai įgyti, atsakovui gyvenant skyrium su ieškove, šie atsakovo teiginiai nepagrįsti įrodymais, o atsakovo argumentas, kad šie automobiliai jau seniai parduoti, nepaneigia to fakto, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Dėl dalijamo bendrÄ ja jungtine nuosavybe esančio turto vertės nustatymo momento teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga reglamentuojama CK 3.100 straipsnyje. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nors apeliantas savo skunde nurodo mažesnę automobilių vertę nei ieÅ¡kovė, tai nesuteikia teisinio pagrindo keisti pirmos instancijos teismo sprendimo, kadangi ieÅ¡kovės nurodyta minėtų automobilių vertė nėra akivaizdžiai per didelė, o apeliantas savo argumentų dėl automobilių vertės nepagrindė jokiais įrodymais.

Dėl sutuoktinių bendrų prievolių.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dėl mokestinės nepriemokos padalijimo lygiomis dalimis tarp ieškovės ir atsakovo.

Pirmos instancijos teismas nurodė, jog preziumuojama, kad sutuoktinių

bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Kadangi šalių turtas - butas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas ir parduotas šalims

gyvenant santuokoje, už mokestinę nepriemokÄ 1878,12 Lt prieÅ¡ valstybę yra

atsakingi abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, todėl priteisė iš ieškovės I. S. ir atsakovo Ž. S. lygiomis dalimis kreditoriui Šiaulių apskrities

valstybinei mokesčių inspekcijai po 939,06 Lt mokestinės nepriemokos.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad butÄ , adresu(duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė pardavė gavus atsakovo sutikimÄ , o už butÄ gauti pinigai atiteko ieÅ¡kovei ir vaikams. Å iuos argumentus apeliantas nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto nurodytais motyvais.

Apibendrinant pirmiau nurodytÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliacinės instancijos teisme ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė 240 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kadangi apeliacinis skundas atmestinas, šios išlaidos bei 4,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

   n u t a r i a :

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ apelianto Ž. S. (a.k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 240 Lt (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630) bei 4,25 Lt (keturis litus 25 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Kolegijos

pirmininkas                                                                Â

Egidijus Mockevičius

Teisėjai                                                                                       Â

Regina Agota Gutauskienė Â

   Â

                                                                   Â

  RasaÂ

BartaÅ¡ienė                                                                Â

                                                                  Â

Nuorašas tikras:

Teisėjas Egidijus Mockevičius