df0953fd-7d4f-48bc-8cb4-cee99ceec9b0 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-14/2013                                    Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.15 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio KailiÅ«no ir Donato Å erno, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič ir Ilonai Kovger,dalyvaujant ieÅ¡kovei V. P., ieÅ¡kovių atstovui advokatui ArÅ«nui Koskui,atsakovo atstovams V. D. ir advokatei Daliai Zeleckienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių V. P. ir A. P. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-576-357/2011 pagal ieÅ¡kovių V.

P. ir A. P. ieÅ¡kinį atsakovui vieÅ¡ajai įstaigai Mažeikių ligoninei, tretieji asmenys R. B., L. P., R. S., V. N., dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovės V. P. ir A. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamos: priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ Ä® Mažeikių ligoninės ieÅ¡kovės V. P. naudai 101 654 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iÅ¡ atsakovo VÅ Ä® Mažeikių ligoninės ieÅ¡kovės A.

P. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė V. P. nurodė, kad 2003-08-06 ieÅ¡kovė, jusdama didelius skausmus, nuvyko į Mažeikių ligoninę, kur buvo gydoma, sveikatos bÅ«klė negerėjo, 2003-08-11 atlikta rentgenograma, tačiau nediagnozuota priežastis – stuburo (Å morlio) iÅ¡varža, 2003-08-12 atlikus kompiuterinį tomografinį tyrimÄ taip pat įraÅ¡yta neteisinga diagnozė – degeneraciniai distrofiniai pooperaciniai randiniai pakitimai ketvirtame bei penktame juosmens ir pirmame kryžmens slanksteliuose.

Po paskirtos tempimo procedÅ«ros savijauta pablogėjo, stiprus skausmas buvo jaučiamas ne tik deÅ¡inėje kojoje, bet iÅ¡plito į kairę kojÄ , ieÅ¡kovė kitÄ dienÄ nejautė abiejų kojų pėdų, be vaikÅ¡tynės nebegalėjo vaikščioti, deÅ¡ine pėda liesti žemės, tačiau gydytojas R. B. nekeitė gydymo taktikos, tik nutraukė tempimo procedÅ«ras. 2003-08-17 gydytojas R. B. iÅ¡rašė ieÅ¡kovę iÅ¡ ligoninės dėl tolimesnės neurochirurgo konsultacijos, tačiau 2003-08-18 ieÅ¡kovė dėl skausmų vėl nuvežta į Mažeikių ligoninės nervų skyrių, iÅ¡ kur savo organizuotu automobiliu ji skubiai iÅ¡vyko į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur ieÅ¡kovei iÅ¡ karto buvo atlikti reikiami tyrimai – buvo rasta trÅ«kusi medialinė iÅ¡varža, diagnozuota –Hernia Disci Intervertebralis L3-L4 Medialis, Compressio Caudae Eguinae.

IeÅ¡kovei buvo skubiai atlikta operacija, kurios metu paÅ¡alinta iÅ¡varža, po operacijos skausmas sumažėjo, tačiau ieÅ¡kovė galėjo vaikščioti tik su specialia vaikÅ¡tyne. Reabilitaciniam gydymui ieÅ¡kovė buvo iÅ¡siųsta į VÅ Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacinę ligoninę, po kurios galėjo valdyti tik kairę kojÄ , deÅ¡inės kojos parezė yra iÅ¡likusi. IeÅ¡kovė nurodo, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos paciento teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo, galiojusio žalos sveikatai padarymo metu, 3 straipsnio nuostatos (Nr.1-1562).

VÅ Ä® Mažeikių ligoninės medikai elgėsi nepakankamai rÅ«pestingai kaip savo srities profesionalai, nedėjo maksimalių pastangų (nesivadovavo maksimalių pastangų principu), suteikiant ieÅ¡kovei medicinines paslaugas, neparinko tinkamiausio gydymo bÅ«do. IeÅ¡kovė patyrė neturtinę ir turtinę žalÄ dėl VÅ Ä® Mažeikių ligoninės neteisėtų gydytojų veiksmų. Buvo pažeista ieÅ¡kovės teisė gauti tinkamiausiÄ ir kokybiÅ¡kÄ gydymÄ labiausiai atitinkantį jos kaip pacientės interesus, labiausiai atitinkantį atvykusio į gydymo įstaigÄ paciento sveikatos bÅ«klę.

Dėl netinkamos diagnozės nustatymo, ieÅ¡kovė laiku nebuvo nukreipta neurochirurgo konsultacijai ir jai laiku neatlikta skubi disko iÅ¡varžos operacija, jos sveikata negrįžtamai sužalota – sutrikdytos biosocialinės funkcijos: galimybė judėti, dirbti, pačiai save apsitarnauti. Nors ieÅ¡kovei skubos tvarka 2003-08-25 Kauno medicinos universiteto klinikos gydytojai atliko operacijÄ â€“ paÅ¡alino iÅ¡varÅ¾Ä , tačiau luoÅ¡umas (pėdų parezė) liko visam laikui, nes dėl gydytojų R.

B., V. N., L. P. ir R. S. neteisingai nustatytos ligos diagnozės (gydymo klaidų, neteisingos parinktos gydymo taktikos, delsimo nukreipti pacientę neurochirurgo konsultacijai) žuvo nervinis audinys, valdantis kojų pėdų pakėlimÄ . Dėl netinkamai parinkto gydymo bÅ«do, tempimo procedÅ«rų buvo komplikuota ligos eiga, iÅ¡provokuoti nauji sunkinantys ligÄ simptomai, skausmas. IeÅ¡kovės susirgimÄ depresija sÄ lygojo jos luoÅ¡umas, atsiradęs dėl sveikatos sužalojimo ir kaip ieÅ¡kovės sveikatos sužalojimo pasekmė – nuolat ir be perstojo esantis didelis fizinis skausmas nugaros juosmens srityje, kojų skausmas, ko pasekoje ji yra priversta nuolat vartoti skausmÄ mažinančius vaistus.

Dėl sveikatos sužalojimo sumažėjo ieÅ¡kovės bendravimo galimybės, kadangi dėl jų kamuojamų fizinių skausmų ji negalėjo nueiti ar net važiuoti transporto priemone didesniu atstumu, susitikti su draugais, giminėmis taip dažnai, kiek galėdavo tai daryti jai nesant luoÅ¡ai. Å ie jos iÅ¡gyvenimai yra ypač dideli, kadangi juos sukėlė gyvybiÅ¡kai svarbus dalykas – sveikatos sužalojimas. Taip pat ieÅ¡kovė V. P. turtinės žalos prašė priteisti 101 654 Lt. Nurodė, kad dėl invalidumo prarado pragyvenimo Å¡altinį, neteko pajamų, todėl prašė priteisti vienkartinę iÅ¡mokÄ 7448 Lt, netektas pajamas iki sueis pensijinis amžius 41 496 Lt.

Dėl sveikatos sužalojimo buvo priversta parduoti namÄ , todėl prašė priteisti papildomas iÅ¡laidas bÅ«sto iÅ¡laikymui 2453,25 Lt (už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2006-04-01) ir 15 307,24 Lt už 13 metų. Taip pat įgyto bÅ«sto vertės skirtumÄ 7500 Lt. IeÅ¡kovė patyrė ir patiria papildomas iÅ¡laidas vaistams nuo skausmo įsigyti ir prašė priteisti 27 450 Lt. IeÅ¡kovė A. P. nurodė, kad dėl motinos V. P. blogos sveikatos bÅ«klės (jau po operacijos), mokydamasi II kurse (Klaipėdos universitete pedagogikos fakultete) turėjo 2 metams pertraukti studijas universitete, nes turimos Å¡eimos lėšos buvo reikalingos ieÅ¡kovės vaistams įsigyti ir už studijas nebuvo galimybės sumokėti, motina nepajėgė savimi pasirÅ«pinti, nes fiziÅ¡kai buvo labai silpna.

IeÅ¡kovė A. P. patyrė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, tÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovės ir dukters glaudus dvasinis ryÅ¡ys, dukters iÅ¡gyvenimai dėl ieÅ¡kovės blogos ir negerėjančios sveikatos bÅ«klės, jos baiminimasis dėl savo mamos ateities. IeÅ¡kovės didelius iÅ¡gyvenimus sÄ lygojo ir tai, jog ji yra vienintelis vaikas Å¡eimoje ir artimesnio žmogaus, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę, ji neturėjo. Todėl, remiantis CK 1.5 straipsniu, ieÅ¡kovė prašė priteisti neturtinę žalÄ .                                 II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovių V. P., A. P., atsakovo VÅ Ä® Mažeikių ligoninės po 39,27 litus valstybei iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iÅ¡ V. P. 200 litų kelionės iÅ¡laidų ekspertui A. C., pervedant iÅ¡ teismo depozito ieÅ¡kovės apmokėtÄ sumÄ . Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį medicinos įstaigai dėl jos darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, neįrodė 2003-08-06 ir 2003-08-21 laikotarpiu gydytojų pareigos teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ pagalbÄ pažeidimo, žalos padarymo fakto ir priežastinio ryÅ¡io tarp gydytojų veiksmų ir padarytos žalos pasekmės (kojos negalios), o vertinant gydytojų kaltę, jų elgesys vertinamas apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus gydytojo elgesio standartu ir atsakovas VÅ Ä® Mažeikių ligoninė įrodė, kad tokiomis pat aplinkybėmis apdairus, rÅ«pestingas, tos pačios ar aukÅ¡tesnės kvalifikacijos gydytojas bÅ«tų pasielgęs taip pat ir nebÅ«tų iÅ¡vengęs žalos (CK 6.248 str.).

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2003-08-06 V. P. atvyko į Mažeikių ligoninę gydytojos neurologės A. S. siuntimu, dėl strėnų, deÅ¡inės kojos skausmų. Priėmimo skyriuje V. P. apžiÅ«rėjo neurologas gydytojas R. B., kuris nurodė, kad ligonė skundžiasi stipriais skausmais deÅ¡inėje kojoje bei Å¡lubavimu, skausmai prasidėjo prieÅ¡ tris savaites, pacientė prieÅ¡ 5 metus buvo operuota dėl tarpslankstelinio disko iÅ¡varžos. Gydytojas įvertino objektyviÄ bÅ«klę ir nustatė diagnozę – juosmeninė radikulopatija, numatė atlikti bendrus kraujo ir Å¡lapimo tyrimus, paskyrė medikamentinį gydymÄ , diadinamines sroves juosmens srityje, juosmens bei deÅ¡inės kojos masaÅ¾Ä , gydomÄ jÄ fizinę kultÅ«rÄ ir hospitalizavo ligonę į įstaigos nervų ligų skyrių. 2003-08-07 gydytoja reabilitologė S. U. patvirtino gydytojo R.

B. paskirtÄ gydymÄ , taikytÄ nuo 2003-08-07 iki 2003-08-18. Gydytojas R. B. 2003-08-08 nurodęs, kad iÅ¡lieka stiprÅ«s skausmai, papildomai paskyrė vaistus nuo skausmo. 2003-08-11 gydytojas R. B. paskyrė atlikti stuburo juosmeninės srities rentgenogramas, tÄ pačiÄ dienÄ rentgenogramos atliktos ir gydytojos L. P. tyrimo metu nustatyta stuburo juosmeninės dalies osteochondrozė (degeneraciniai pakitimai) ir L5 slankstelio pseudoposterolistezė (nežymus slankstelio kÅ«no pasislinkimas atgal). 2003-08-12 gydytojas R.

B. paskyrė stuburo kompiuterinės tomografijos tyrimÄ , kuris buvo atliktas tÄ pačiÄ dienÄ , tyrimo metu nustatyti degeneraciniai – distrofiniai bei pooperaciniai randiniai pakitimai L4-S1 slankstelių lygmenyje. Gydytojas R. B. medicinos dokumentuose pažymėjo, kad stuburo disko iÅ¡varža nerasta. 2003-08-13 yra gydytojo R. B. įraÅ¡ai, kad skausmai ir kojos aptirpimas iÅ¡lieka, 2003-08-14, kad paskauda tai vienÄ , tai kitÄ kojÄ , stuburo judesiai riboti. 2003-08-18 V. P. apžiÅ«rėta nervų ligų skyriaus vedėjo neurologas gydytojas V.

N. ir gydytojo R. B., kurie įvertino negerėjančiÄ bÅ«klę. Gydytojas R. B. pacientei iÅ¡rašė siuntimÄ neurochirurgo konsultacijai, paskyrė ambulatoriniam gydymui medikamentus ir iÅ¡rašė namo. 2003-08-19 vakare V. P. buvo atvežta į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, kur jÄ apžiÅ«rėjo budinti gydytoja R. S.. Gydytoja R. S. pasiÅ«lė pacientei kitÄ dienÄ iÅ¡ ryto vykti į Kauno medicinos universiteto klinikas neurochirurgo konsultacijai ligoninės transportu, tačiau pacientė atsisakė, nurodydama, kad jai geresnį automobilį skirs jos darbdavys – Mažeikių pieninė.

Gydytoja nustatė diagnozę: bÅ«klė po operacijos, radikulopatija ir paskyrė tyrimus bei gydymÄ . 2003-08-20 V. P. apžiÅ«rėjo nervų ligų skyriaus vedėjas neurologas gydytojas V. N., kuris nurodė, kad pacientei skauda abi kojas, sunkiai paeina, negali pagulėti ant nugaros, iÅ¡lieka jutimo sutrikimai, atsirado pėdų parezė, nustatė diagnozę - ,,arklio uodegos“ sindromÄ , paskyrė medikamentinį gydymÄ bei su V. P. aptarė jos vykimo į Kauno medicinos universiteto klinikas galimybes.

Ä®raÅ¡ai patvirtina, kad 2003-08-21 anksti ryte ieÅ¡kovė iÅ¡vyko į KaunÄ , 2003-08-21 kreipėsi į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur nustatyta, kad stuburo disko iÅ¡varža spaudžia caudae equinae Å¡akneles. 2003-08-25 V. P. atlikta operacija, kurios metu paÅ¡alinta trÅ«kusi iÅ¡varža. Teismo teigimu, byloje yra pateikta 2004-02-05 Valstybinės medicininio audito inspekcijos iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad gydytojas R. B. ligos istorijoje Nr.5653/666 pažymėjo apie negerėjančiÄ bÅ«klę, tačiau gydymo taktikos nekeitė, gydytoja L.

P. tyrimo iÅ¡vadoje nepažymėjo apie nustatytÄ diagnozę, bÅ«dingÄ Å morlio iÅ¡varžai, dokumentuose nėra duomenų, kodėl buvo nutrauktos tempimo procedÅ«ros, taikytas stuburo tempimas iÅ¡provokavo tarpslankstelinio disko iÅ¡varžos simptomų paÅ«mėjimÄ . 2003-08-18 gydytojai V. N. ir R. B. neįtarė ir nediagnozavo tarpslansktelinio disko iÅ¡varžos, neorganizavo neurochirurgo konsultacijos ar pervežimo neurochirurgo konsultacijai į kitÄ ligoninę ligoninės transportu, nepaėmė paraÅ¡o, patvirtinančio atsisakymÄ nuo siÅ«lomo gydymo.

Hospitalizacijų metu nebuvo sudarytos sutartys su pacientu, klinikinis atvejis įstaigoje neanalizuotas, nepriimti sprendimai užtikrinti paslaugų kokybę. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia Å¡iomis audito iÅ¡vadomis, kurias iÅ¡ esmės paneigia ekspertizių iÅ¡vados, prof. E. J. iÅ¡vada, byloje apklaustų ekspertų paaiÅ¡kinimai. Valstybinei medicininio audito inspekcijai 2004-01-21 pateiktoje Prof. E. J. iÅ¡vadoje nurodoma, kad stuburo tempimo procedÅ«ros yra viena iÅ¡ galimų gydymo priemonių, jos negali sukelti iÅ¡varžos atsiradimo, bet gali iÅ¡provokuoti simptomų paÅ«mėjimÄ , susirgimo eiga pasireiÅ¡kė progresuojančiais neurologiniais simptomais iki kojų paraparezės. Taip pat nurodoma, kad pacientę reikėjo nukreipti į neurochirurgijos skyrių pirmÄ kartÄ iÅ¡raÅ¡ant iÅ¡ ligoninės, nes tuomet buvo nustatytas ligos progresas, užsitęsusi kietojo dangalo maiÅ¡o ir jo turinio kompresija sukėlė neurologinius sutrikimus.

Taip pat teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje Nr.73-1-826-04 atliktas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus pareigų atlikimo, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas V. P.. Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus teismo medicinos ekspertai 2005-04-04 atliko teismo medicininį-deontologinį tyrimÄ (b.l. 29, baudž. byla). Specialistų iÅ¡vadoje Nr. DG 55/05(01) nurodoma, kad V. P. VÅ¡Ä® Mažeikių ligoninės nervų ligų skyriuje 2003 m. rugpjūčio mėnesį nuo 6 d. iki 18 d. buvo gydoma tinkamai.

Atsižvelgiant į ligonės nefrologinę bÅ«klę, kompiuterinės tomogramos radinius, 2003-08-12 pradėta taikyti stuburo tempimo procedÅ«ra, yra paprastai taikoma, esant stuburo degeneraciniams pažeidimams. Galimybė, kad Å¡i procedÅ«ra galėjo iÅ¡provokuoti stuburo tarpslankstelinio disko iÅ¡siveržimÄ yra mažai tikėtina. Specialistų iÅ¡vados 2 punkte nurodyta, kad gydytoja R. S. 2003 m. rugpjūčio 19 d., paguldydama V. P. į nervų lygų skyrių, pasielgė tinkamai. Specialistų iÅ¡vados 3 punkte nurodyta, kad V.

P. VšĮ Mažeikių ligoninės nervų ligų skyriuje 2003 m. rugpjūčio mėnesį nuo 19 d. iki 21 d. buvo taikytas adekvatus konservatyvus gydymas ir rekomenduota neurochirurgo konsultacija, nes įtarta tarpslankstelinio disko išvarža. Specialistų išvados 5 punkte nurodyta, kad tarp medikų veiksmų ir stuburo tarpslankstelinio disko išsiveržimo ir „arklio uodegos“ suspaudimo, sukėlusio abiejų pėdų parezę, tiesioginio priežastinio ryšio nėra. Civilinėje byloje Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyrius 2008-01-21 atliko teismo medicininę ekspertizę, kurioje nurodyta, kad gyd.

R. B. 2003-08-06, remdamasis V. P. nusiskundimais: stipriais juosmens ir deÅ¡inės kojos skausmais bei Å¡lubavimu, atsižvelgdamas į tai, kad prieÅ¡ 5 metus buvo operuota dėl tarpslankstelinio disko iÅ¡varžos, nustatė teisingÄ simptominę diagnozę – juosmeninė radikulopatija. Radikulopatijos priežasčiai nustatyti pasiuntė jÄ tolimesniam iÅ¡tyrimui ir paskyrė simptominį gydymÄ . Paskirtas gydymas negalėjo komplikuoti ligos eigos ir iÅ¡provokuoti sunkinančius ligos simptomus. Gyd. L.

P., vertindama 2003-08-11 rentgenogramÄ ir kompiuterinę tomogramÄ , pastebėjo trečiame juosmens slankstelyje bÅ«dingus Å morlio iÅ¡varžai pakitimus, stuburo juosmeninės-kryžmeninės dalies osteochondrozės požymius, 5-ojo juosmens slankstelio pseudoposterolistezę. IÅ¡varžos nebuvo matyti. Visa tai neigiamos įtakos V. P. ligos eigai neturėjo. Gyd. R. S., įvertinusi V. P. nusiskundimus ir turimus iÅ¡tyrimo duomenis, teisingai patalpino jÄ Ä¯ nervų ligų skyrių tolimesniam stacionariniam iÅ¡tyrimui ir gydymui.

Tai pabloginti V. P. sveikatos bÅ«klės negalėjo. Gyd. V. N. nusprendė, kad V. P. neurochirurgo konsultacija bÅ«tina. Jai buvo iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas, nenurodant gydymo įstaigos, nes tai pacientės pasirinkimas. Gyd. V. N. liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad jis, apžiÅ«rėdamas V. P., įtarė jai nepilnÄ nugaros smegenų „arklio uodegos“ srityje spaudimÄ ir 2003-08-20 skambino į KMUK dėl jos perkėlimo į Å¡iÄ klinikÄ . Å ie gyd. V. N. veiksmai buvo teisingi ir negalėjo pabloginti V.

P. sveikatos būklės. Valstybinės medicinos audito inspekcijos 2004-02-05 išvadoje Nr. 4R-121-485K konstatuoti atskirų gydytojų veiksmai bei jų paaiškinimai, priekaištaujama, kad jie neorganizavo neurochirurgo konsultacijų, nevertino kompiuterinės tomogramos veiksmingumo, paminėti kai kurie organizaciniai trūkumai. Bet priekaištai gydytojams neatsispindi ir nepatvirtinti medicininėje dokumentacijoje ir liudytojų apklausos protokoluose. Be to, V. P. pareiškusi, jog pati vyks gydytis privačiai. Teismas nurodė, kad specialistų ir ekspertizės išvados vertintinos kaip atitinkančios CPK 212 - 213 straipsnius ir Teismo ekspertizės įstatymo nuostatas.

Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnį reikalavimas akto tiriamojoje ir išvadų dalyje turi būti ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai, atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės, gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas, o išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus. Teismo teigimu, akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad buvo išanalizuota dokumentinė medžiaga apie V. P. medicinos duomenis ir jų vertinimus, ekspertų buvo pasirinktas tyrimo metodas – išanalizavus medicininius dokumentus, įvertinus jų duomenis, atsakyti į teismo suformuluotus klausimus, t. y. kiek teisingi, kliniškai pagrįsti ir adekvatūs buvo Mažeikių ligoninės gydytojų veiksmai, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ieškovei. 2008-06-05, 2010-01-14 teismo posėdžių metu (b.l.21,22,146,t.2,b.l.6-17,t.3) byloje apklausti ekspertai papildė ekspertizės išvadas.

Ekspertas G. V. nurodė, kad tempimo procedÅ«rÄ taikyti galima ir diagnozavus iÅ¡varÅ¾Ä , ir atlikus operacijÄ , ir gydymas iÅ¡Å¡aukti komplikacijų negalėjo, pagal nuotraukas rekomenduoti operacijos nebuvo bÅ«tina, skiriamas konservatyvus gydymas trunka 4-6 savaites ir tik po to skiriamas operacinis gydymas. Nurodė, kad su audito iÅ¡vada nesutinka, nes gydymo efektas nėra gaunamas greitai, nėra nurodyta, per kiek laiko turi bÅ«ti nukreipiama neurochirurgo konsultacijai. Tempimas gali sukelti simptomų (skausmo), bet ne ligos paÅ«mėjimÄ , ir auditorius iÅ¡vadoje nurodo pagal simptomų-skausmo paÅ«mėjimÄ .

Ekspertas A. V. nurodė, kad gydymo taktika buvo gera, konservatyvus gydymas nebūna šimtaprocentinis, nors taikomas gydymo pradžioje, neskubama operuoti. Pėdų parezė atsirado dėl ligos degeneracijos, bet ne dėl gydymo. Skausmas galėjo sustiprėti dėl tempimo procedūros ir dėl to buvo nutraukta procedūra. Nurodė, kad stuburo skausmas nereikalauja specialaus transporto ir nėra įstatymu apspręsta, kada ligoninės administracija privalo pasirūpinti pervežimu. Ieškovės pretenzijos atsirado dėl per mažo bendravimo su paciente, bet ne dėl gydymo.

Ekspertas A. C. nurodė, kad Mažeikių ligoninė neturėjo neurochirurgo specialisto ir galėjo suteikti tik pirminę pagalbÄ , palengvinti bÅ«klę. IeÅ¡kovei galėjo skaudėti, ji sako tiesÄ , nes tai yra bÅ«dingas simptomas, neurochirurgo konsultacija ir operacija nebuvo uždelsta, nes pirminė pagalba teikiama apie 12 dienų. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė ir iÅ¡ bylos įrodymų negalima konstatuoti, kad medicinos paslaugos buvo teikiamos, nededant maksimalių atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangų. 2003-08-06 pacientei atvykus į ligoninę, ji buvo apžiÅ«rėta ir atsižvelgiant į apžiÅ«ros rezultatus ir ieÅ¡kovės skundus (surinktÄ anamnezę), nustatyta diagnozė, V.

P. bÅ«klė buvo sekama, atliekami tyrimai. Byloje aptarti įrodymai paneigia ieÅ¡kovės motyvÄ dėl tempimo procedÅ«ros netinkamo taikymo, nes tai nebuvo prieÅ¡ingas gydymui veiksmas, Å¡i procedÅ«ra nedavė laukto gydymo rezultato, galėjo sukelti tik simptomo (skausmo) paÅ«mėjimÄ , dėl kurio ir buvo nutraukta Å¡i procedÅ«ra. Teismas nurodė, kad ligonės netransportavimas neurochirurgo konsultacijai (ko atsisakė pati ieÅ¡kovė ir iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ vykti savo organizuotu transportu) nelaikytinas Mažeikių ligoninės gydytojų nerÅ«pestingumu, nes ieÅ¡kovė dėl to ar kito dėmesio stokos jeigu ir iÅ¡gyveno, Å¡ie jausmai nebuvo kojų negalios priežastimi.

CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame priežastinį ryšį, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Teismas sprendė, kad faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir V. P. atsiradusi žala – kojų negalia atsirado nepriklausomai nuo ligos diagnozavimo momento, gydymo Mažeikių ligoninėje metodikos, netransportavimo neurochirurgo gydymui, ieÅ¡kovės ligos pasekmė – kojų negalia per laikÄ iÅ¡ dalies atsistatė ir negrįžtamo proceso neatsirado. Teismo teigimu, ieÅ¡kovės nurodomi emociniai iÅ¡gyvenimai, depresija galėjo atsirasti ir dėl ligos, jautrumo, ieÅ¡kovės subjektyvaus požiÅ«rio, asmeninių savybių.

Teisinis priežastinis ryÅ¡ys – ieÅ¡kovės nurodomi turtinės ir neturtinės žalos padariniai t.y. bÅ«sto pardavimas, papildomos iÅ¡laidos, pajamų netekimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, neįgalumas, yra nutolę nuo tų veiksmų ( 2003 08 06 iki 2003 08 21 diagnozės tikslinimo, gydymo pobÅ«džio (tempimo), neurochirurgo konsultacijai siuntimo iÅ¡davimo, transporto neorganizavimo), kuriuos įrodinėjo ieÅ¡kovė. Ä®vertinęs bylos įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Mažeikių ligoninės gydytojų veiksmai, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas V.

P., buvo adekvatÅ«s, o audito iÅ¡vadose, kuriomis remiasi ieÅ¡kovė, nustatyti tik formalÅ«s pažeidimai, kurie nenulėmė žalos atsiradimo, ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo gydytojų neteisėtų veiksmų bei tų aplinkybių, kad atsakovo gydytojų veiksmai (jų neatidumas, kvalifikuotumas) yra priežastiniame ryÅ¡yje, t. y. lėmė ieÅ¡kovės kojos negaliÄ (žalÄ sveikatai). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, atsakovui neatsirado prievolė atlyginti ieÅ¡kovei jos patirtÄ Å¾alÄ .

Neturtinės žalos atsiradimo faktas neįrodytas, kaip ir byloje nenustatytos kitos deliktinės atsakomybės sÄ lygos. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės motyvai dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio iÅ¡ esmės nedetalizuotini, nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų atlyginti žalai (CK 6.247 str.). Dėl V. P. dukters A. P. praÅ¡ymo atlyginti jai 5000 litų neturtinę žalÄ teismas nurodė, kad praÅ¡ymas neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pagrindų, nes neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovės V. P. ir A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Baudžiamojoje byloje Nr.73-1-826-04, kurioje atliktas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus pareigų atlikimo, Lietuvos teisės universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus teismo medicinos ekspertai atliko teismo medicininį-deontologinį tyrimÄ .

Atlikus tyrimÄ baudžiamojoje byloje buvo pateikta specialisto iÅ¡vada. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizės akte yra apraÅ¡omi duomenys, kurie buvo nurodyti minėtoje specialisto iÅ¡vadoje. Ekspertizės akte vadovaujamasi ne byloje esančiais objektyviais duomenimis, o iÅ¡tirti tik trečiųjų asmenų R. B., L. P., R. S., V. N. parodymai. Akivaizdu, kad Å¡ių asmenų parodymai yra subjektyvÅ«s, kadangi Å¡ioje byloje jie yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Tuo tarpu minėtame ekspertizės akte yra visiÅ¡kai nesiremiama ieÅ¡kovės V. P. parodymais. Todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje ekspertizė buvo atlikta Å¡aliÅ¡kai, tokiu bÅ«du pažeidžiant CPK 214 straipsnio 1 dalį. Be to, ekspertizės akte iÅ¡ esmės nėra atsakoma į kai kuriuos klausimus, o atsakant remiamasi prielaidomis ir spėlionėmis, kurios nėra pagrįstos medicinine dokumentacija ir liudytojų parodymais. Teismas, sprendimÄ grįsdamas ekspertizės, kuri iÅ¡ esmės yra Å¡aliÅ¡ka ir dėl to neteisėta, iÅ¡vadomis pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų leistinumÄ bei neÅ¡aliÅ¡kÄ teismo procesÄ .

2. Byloje buvo pateiktos Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos audito iÅ¡vados. Å iose iÅ¡vadose yra nustatyta, kad ieÅ¡kovei V. P. sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teikiamos netinkamai ir nekokybiÅ¡kai, tokiu bÅ«du pažeidžiant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas, kurios numato paciento teisę į kokybiÅ¡kÄ ir kvalifikuotÄ sveikatos priežiÅ«rÄ . Visi nustatyti sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo V. P. trÅ«kumai yra nurodyti minėtose iÅ¡vadose. Å ios iÅ¡vados įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųstos, todėl tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek priimant sprendimÄ jos buvo galiojančios ir teismas privalėjo jomis remtis.

3. Teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas V. P. formalių pažeidimų buvo padaryta, tačiau teismas ieÅ¡kinį atmetė. Tokiu bÅ«du teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kuriÄ gydytojui, teikiančiam sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, yra keliami maksimalÅ«s atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2004).

4. Teismas sprendime nepasisakė dėl ieÅ¡kovės A. P. reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo 5000 Lt neturtinę žalÄ . Teismas tik nurodė, kad Å¡is reikalavimas neatitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, tačiau jokių iÅ¡samesnių argumentų bei motyvų nenurodė. Atsakovas VÅ¡Ä® Mažeikių ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodo Å¡iuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:1. Nepagrįstas ieÅ¡kovių argumentas, kad teismo medicinos ekspertizė atlikta byloje yra neobjektyvi. Vertinant V. P. klinikinį atvejį buvo atlikti keli ekspertiniai vertinimai: baudžiamojoje byloje buvo pateikta 2005-04-04 specialisto iÅ¡vada, o civilinėje byloje – 2008-01-21 ekspertizės aktas. Å iuos įrodymus teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.

2. Teismas sprendime įvertino visus įrodymus esančius byloje, tame tarpe ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos ataskaitÄ ir konsultanto profesoriaus E. J. iÅ¡vadÄ . Teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtos institucijos iÅ¡vados yra nuneigtos ekspertizės akto iÅ¡vadomis, ekspertų paaiÅ¡kinimais.

3. Teismas, spręsdamas profesinės atsakomybės klausimÄ , vertindamas, ar yra gydytojų kaltė, jų elgesį pagrįstai lygino su apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus gydytojo elgesio standartu, kuriuo laikytinas teismo ekspertų sukurtas modelis. Ekspertai patvirtino VÅ¡Ä® Mažeikių ligoninės gydytojų veiksmų tinkamumÄ ir tÄ aplinkybę, kad ir jie tokioje situacijoje bÅ«tų taip pat pasielgę, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad VÅ¡Ä® Mažeikių ligoninės gydytojų kaltės nėra.

4. CK nenumatyta kitų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais, todėl ieÅ¡kovė A. P. teisės reikalauti neturtinės žalos už motinos patirtÄ Å¾alÄ sveikatai neturi. Trečiasis asmuo UAB ,,BTA draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra visų civilinės atsakomybės sÄ lygų atsakovo atsakomybei kilti, todėl teismas pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. IV.

Apeliacinio teismo argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).Byloje keliamas teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės ir gydymo įstaigos civilinės atsakomybės klausimas. Dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančios įstaigos civilinės atsakomybėsSveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina Å¡ių įstaigų pareigÄ atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ (Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis).

Dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kuriÄ galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinas sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalÄ (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieÅ¡kovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).Spręsdamas klausimÄ dėl gydymo įstaigos veiksmų neteisėtumo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl žalos, padarytos netinkamu gydymu, yra nurodęs, kad tokiais atvejais susiduriama ne su bet kokia, o su profesine civiline atsakomybe. Profesionalui yra taikomi didesni atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo standartai.

Taigi profesionalo veiksmų neteisėtumÄ gali lemti bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. PacientÄ ir gydytojÄ (sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo (sveikatos priežiÅ«ros įstaigos) pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Taigi, sprendžiant dėl neteisėtumo, bÅ«tina atsakyti į klausimÄ , ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Dėl Å¡io tikslo turi bÅ«ti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicinos paslaugų teikimÄ , bet ir gydytojų profesinės etikos, medicinos praktikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

M. S. v. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1140/2001; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1180/2003; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. R. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-206/2005; 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

B. v. VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P., B. P. ir kt. v. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė V. P. savo ieÅ¡kinį grindė tuo, kad jai atvykus į Mažeikių ligoninę 2003 m. rugpjūčio 6 d., jai nebuvo teisingai nustatyta diagnozė, kad pagal jos subjektyvius ir objektyvius ligos duomenis buvo neteisingai ir neprofesionaliai parinktas gydymo bÅ«das, skubos tvarka neatlikta chirurginė operacija (ar ji nenukreipta tokiai oracijai) ir Å¡ių gydytojų veiksmų (neveikimo) pasėkoje jai buvo sužalota sveikata, jos kairės kojos pėda iki Å¡iol nejudri, dėl ko ji liko iÅ¡ dalies nedarbinga ir patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus bei fizinį skausmÄ .Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovės nurodytais pagrindais, iÅ¡samiai iÅ¡analizavo civilinės ir baudžiamosios bylos duomenis, rėmėsi juose esančiomis 2005 m. balandžio 4 d. medicininio-deontologinio tyrimo (baudž. bylos l. 29), 2008 m. sausio 21 d. medicininės ekspertizės (t. 1, b. l. 235-239) iÅ¡vadomis, atlikusių ekspertizes ekspertų teismo posėdyje duotais paaiÅ¡kinimais ir sprendė, kad ieÅ¡kovei teiktos medicininės paslaugos buvo tinkamos kokybės, jos sveikatos sutrikdymas sÄ lygotas ne atsakovo gydytojų veiksmų (neveikimo), o pačios ieÅ¡kovės susirgimų, ir ieÅ¡kinį atmetė.Teisėjų kolegija su tokia teismo pozicija sutinka ir iÅ¡samiau teismo iÅ¡dėstytų ir iÅ¡analizuotų aplinkybių dėl ieÅ¡kovės ligos eigos ir dėl jai taikytų gydymo bÅ«dų neanalizuoja.IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu kvestionuoja specialisto ir ekspertizės iÅ¡vadų, kuriomis rėmėsi priimdamas sprendimÄ teismas, teisingumÄ ir praÅ¡o įvertinti byloje esančiÄ audito iÅ¡vadÄ , todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylÄ pagal apeliacinio skundo ribas, plačiau pasisako dėl Å¡ių aplinkybių.Teisėjų kolegija, siekdama paÅ¡alinti ieÅ¡kovės V.

P. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas abejones dėl ekspertizės ir specialisto iÅ¡vadų teisingumo, paskyrė byloje pakartotinę deontologinę ekspertizę, kuriÄ atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertai (ekspertizės aktas t. 4, b. l. 56-71). Å i ekspertizė iÅ¡ esmės patvirtino ankstesnių ekspertizių iÅ¡vadas ir nustatė, kad V. P. jos gydymosi Mažeikių ligoninėje nuo 2003-08-06 iki 2003-08-18 laikotarpiu buvo nustatyta diagnozė, atitinkanti jos tuometinę bÅ«klę, kad gydymo taktika – tempimo procedÅ«ra, galėjo tik sustiprinti skausmus, bet neturėjo tiesioginės įtakos jos diagnozei – stuburo iÅ¡varžai ir kad nebuvo bÅ«tinybės skubiai chirurginei operacijai pagal medicininiuose dokumentuose užfiksuotÄ simptomatikÄ .Kilus abejonių dėl tam tikrų ekspertų iÅ¡vadų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti ekspertizę atlikę specialistai – Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas G.

M. ir Neurochirurgijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus neurologė I. S.. Jie patvirtino, kad Mažeikių ligoninės gydytojų ieÅ¡kovei taikyti gydymo veiksmai ir gydymo taktika buvo teisingi, kad nebuvo nustatytos ,,arklio uodegos“ suspaudimo sindromas, kuris bÅ«tų sÄ lygojęs bÅ«tinybę skubiai operacijai ir kad ieÅ¡kovės sveikatos sutrikimų priežastis – jos iki Å¡iol turėti susirgimai, o ne gydytojų veiksmai (neveikimas).Ä®vertinusi Å¡iuos įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo pripažinti atsakovo darbuotojų (gydytojų) nepakankamÄ atidumÄ , dėmesingumÄ ar profesionalumo stokÄ , gydant ieÅ¡kovę V.

P.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartÄ yra pasisakęs, kad gydytojų veiksmus teismas turi vertinti ne galutinio rezultato, kuris dažnai bÅ«na neiÅ¡vengiamas dėl subjektyvių priežasčių, o proceso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. vieÅ¡oji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R.

P., R. I. v. vieÅ¡oji įstaiga Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2011). Todėl nenustačius gydymo eigoje gydytojų neteisėtų veiksmų ar nepateisinamo neveikimo, net ir esant nepageidaujamam galutiniam rezultatui, gydytojų civilinė atsakomybė negalima. Dėl audito iÅ¡vadų vertinimoApeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė byloje esančia Valstybinės medicininio audito inspekcijos (toliau – Audito) iÅ¡vada, kurioje nustatyti gydytojų neteisėti veiksmai, konstatuoti lokalinių teisės aktų pažeidimai ir nevertino Å¡ios iÅ¡vados kaip didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčio įrodymo (t. 3, b. l. 48-53).Teisėjų kolegija Å¡iuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turinčiais didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ laikytini dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų. Neabejotinai, audito inspekcija laikytina valstybine institucija. Tačiau Å¡i įstatymo nuostata nėra absoliuti, nes toliau pasakyta, kad aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymais, įrodymais.Kaip minėta, byloje esančios dvi ekspertizės iÅ¡vados ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto iÅ¡vada, paneigia Audito iÅ¡vados teiginius, esÄ V.

P. buvo taikytas netinkamas gydymo metodas. Be to, vykdydamas Audito iÅ¡vadoje keliamus reikalavimus, atsakovas 2004 m. vasario 20 d. surengė klinikinę konferencijÄ (t. 2, b. l. 101), kurioje gydytojų veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Audito iÅ¡vadoje nurodyti kai kurie pažeidimai-kad nėra ligonės paraÅ¡o dėl siÅ«lomo gydymo, dėl jai suteiktos informacijos, nebuvo sudarytos sutartys su pacientu, pažeistos registracijos taisyklės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra tik formalÅ«s ir negalintys turėti jokios įtakos žalai atsirasti ar padidėti. Dėl A.

P. reikalavimųIeÅ¡kovės V. P. dukra A. P. nurodė, kad dėl savo motinos ligos ir negalios iÅ¡gyveno, patyrė tiek materialinių, tiek dvasinių sunkumų, jai teko pertraukti studijas, todėl prašė atlyginti jai neturtinę žalÄ . Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovės nurodė, jog pirmosios instancijos teismas Å¡io reikalavimo nenagrinėjo visai.Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kovės A. P. ieÅ¡kinio reikalavimas, jo pagrindas yra betarpiÅ¡kai susijęs su V. P. ieÅ¡kiniu, jo tenkinimas galimas tik patenkinus V.

P. reikalavimus. Teismui nustačius, jog ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinys nepagrįstas ir netenkintinas, nebuvo pagrindo iÅ¡samiau pasisakyti ir dėl kitos ieÅ¡kovės – A. P. ieÅ¡kinio. Net ir nustačius, kad ji iÅ¡gyveno dėl motinos ligos, jos patiriamų skausmų ar kad dėl to turėjo nutraukti studijas, tai neturėtų teisinės reikÅ¡mės, nekonstatavus atsakovo darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir netaikant atsakovui civilinės atsakomybės dėl V. P. gydymo.Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir Å¡ias iÅ¡laidas prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių. Teisėjų kolegijos manymu, kadangi ieÅ¡kovės sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį vadovaudamosi Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo suteikta teise pacientams ginti savo teises bei reikalauti žalos atlyginimo, atsižvelgdamos į Valstybinės medicininio audito inspekcijos nustatytus atsakovo darbo organizavimo trÅ«kumus, kurių pagrindu kilo abejonių dėl pažeistų teisių, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovių nepriteisiamos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiAlė Bukavinienė Kazys KailiÅ«nas    Donatas Å ernas