df076bc9-859e-4087-90cd-6bb1850b2ddf · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-2-927/2016Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01257-2014-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.6; 1.1.8.1; 1.1.8.10.5; 2.1.14; 2.1.15.7; 2.3.6.4.5.             VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 25 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Loretai Davenienei, Danguolei Dubakienei, Ugnei Rėkutei,dalyvaujant: prokurorei Vaidai Matuzonienei,gynėjui advokatui Andrejui Tiščenko,nukentėjusiajam P. S.,specialistui Olegui Detiukevičiui,vertėjaujant Julijai Grinko, Erikai Tunčikienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:R.

L. (R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. Vilniaus r., Rudaminos sen., (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, Vilniaus apygardos teismo 2002 m. vasario 21 d. nutartimi R. L. buvo pripažintas padaręs pavojingÄ visuomenei veiklÄ , numatytÄ senojo (1961 m.) BK 105 str. 1 p., ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei jam paskirta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – atidavimas į psichiatrinę ligoninę sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis;

Panevėžio apygardos teismo 2004 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė pakeista į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, kuri 2004-07-26 nutartimi dar kartÄ pratęsta 6 mėnesiams, o 2005-01-07 nutartimi pakeista į ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pratęsta 6 mėnesiams. 2005-08-16 Vilniaus apygardos teismas Å¡ios priemonės terminÄ dar kartÄ pratęsė, o Vilniaus rajono 2006 m. balandžio 21 d. nutartimi priverstinė medicininio poveikio priemonė panaikinta; teistas: 1. 2006-03-24 pagal BK 140 str. 1 d., ir - laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, 2006-11-20 bausmę atliko; 2. 2008-02-20 pagal BK 236 str. 1 d. - laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-10-29 nutartimi atleistas nuo bausmės, teistumas išnykęs; 3. 2015-12-09 pagal BK 140 str. 3 d. (2 nusikaltimai), BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str. - 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, bausmę atliko, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas.kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,                                                   n u s t a t ė:                                       R.

L. nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent jis: 2014 m. liepos 20 d. apie 23 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., (duomenys neskelbtini), prie K. ir J. G. namų, konflikto metu tyčia smogė metaliniu mÅ«rininko plaktuku nukentėjusiajam P. S. (P. S.) į kairės pusės smilkinio sritį, padarydamas nukentėjusiajam muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡iniame antakyje, poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, kairės pusės nosikaulio, kairio skruostikaulio, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžius – tokiais savo veiksmais dėl P. S. padarytų kairės pusės nosikaulio, kairio skruostikaulio, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžių nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta iÅ¡ dalies, ir atsisako duoti parodymus (t. 2 b. l. 9).Kaltinamojo parodymai buvo pagarsinti (duomenys neskelbtini) str. tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1 b. l. 94-95) kaltinamasis nurodė, kad praneÅ¡imo apie įtarimÄ esmę suprato ir sutinka su įtarime nurodytais faktais. Jis yra vedęs Ž. L., kurios tėvai K. ir J. G. gyvena tame pačiame kaime. Jo santykiai su K. G. yra prasti, o su Jevgenijumi - geri. 2014-07-20 vėlai vakare buvo iÅ¡gėręs ir jau miegojo.

Jį pažadino žmona Ž., kuri pasakė, kad jai paskambino motina ir pasiskundė, kad girti kaimynai muÅ¡a J. G.. IÅ¡ žmonos žodžių suprato, kad vaikinai turi peilį, o Jevgenijus bando apsiginti kirviu. Ž. buvo iÅ¡sigandusi, kad konfliktas gali blogai baigtis. Prabudęs, bÅ«damas iÅ¡gėręs, iÅ¡ namų paėmęs žibintuvėlį, kad galėtų pasiÅ¡viesti, iÅ¡ Å«kinio pastato paėmęs mÅ«rininko plaktukÄ , nubėgo pas uoÅ¡vius. Netoli uoÅ¡vių namo pamatė takeliu einančius vyrus, kiek jų buvo nepastebėjo – 3 ar 4.

Tarp jų buvo iÅ¡ matymo pažįstamas V. (B.), pavardės nežino. PaÅ¡vietęs į jų veidus, jis instinktyviai, nelabai suvokdamas kÄ darė, užsimojęs mÅ«rininko plaktuku, kurį laikė deÅ¡inėje rankoje, smogė juo vaikinui, kuris ėjo pirmas. Pataikė Å¡iam vaikinui į veidÄ . Kur konkrečiai pataikė, nežino. Vaikinas pargriuvo. Å io vaikino jis atpažinti negalėtų, jam pasirodė, kad pastarojo plaukai buvo tamsios spalvos. Kiti vaikinai pabėgo. Kas atsitiko su vaikinu, kuris pargriuvo, netikrino, nuėjo pas uoÅ¡vius sužinoti, kas atsitiko su Å¡iais.

UoÅ¡viai jam nieko dėl kilusio konflikto nepaaiÅ¡kino, tik pasakė, kad jau iÅ¡kvietė policijÄ . BÅ«damas uoÅ¡vių kieme, pamatė, kad į kiemÄ grįžo du vaikinai, vienas iÅ¡ jų buvo minėtas V. (B.). Apie kÄ vaikinai kalbėjo su uoÅ¡viais neprisimena, jie dėl kažko ginčijosi. Matė, kaip K. užsimojo Å¡luota prieÅ¡ vaikinus. Tada jis mojuodamas mÅ«rininko plaktuku, kad vaikinai neprieitų prie jo, liepė jiems iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo. GalbÅ«t tuo metu plaktuku jis galėjo sužaloti vaikinus, bet tai padarė nespecialiai, norėjo tik pagÄ sdinti pastaruosius, kad greičiau iÅ¡eitų.

Vaikino, kuris buvo su Vitalijumi, atpažinti negalėtų, nes buvo tamsu, jo veido bruožų neįsidėmėjo. Vaikinai išėjo iÅ¡ kiemo ir jis nuėjo namo miegoti. Ryte sužinojo, kad pas uoÅ¡vius buvo atvažiavusi policija ir greitoji. Kas atsitiko vaikinui, kuriam jis smogė mÅ«rininko plaktuku į veidÄ , pasakyti negali, nežino. Jis labai gailisi, kad smogė vaikinui į veidÄ , taip pasielgė, nes labai susinervino dėl uoÅ¡vio, kuris turi 1 grupės invalidumÄ . Å iuos parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir patvirtino, kad smogė P. S. metaliniu plaktuku per veidÄ , kadangi iÅ¡sigando, jog girti jauni vyriÅ¡kiai grįžta pas jo uoÅ¡vius ir dukrÄ ir tai kelia realiÄ grėsmę jų gyvybei ar sveikatai.

Taip pasielgė, kad įspėtų vaikinus, kad šie nesiartintų prie G.. Vaikinams nepaklusus, jis plaktuku smogė vienam iš vaikinų, tačiau kam tiksliai – pats nežinojo ir tik tyrimo metu paaiškėjo, jog tai buvo P. S. (t. 1, b. l. 107-122). Papildomos apklausos metu (t. 1 b. l. 134 0-135) kaltinamasis patvirtino, kad tvirtina savo parodymus, duotus 2015-04-29 įtariamojo apklausos metu. Parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatos su nukentėjusiuoju metu jis davė neteisingus parodymus, kadangi norėjo pateisinti savo veiksmus.

Buvo taip, kaip jis nurodė 2015-04-29 įtariamojo apklausos metu ir jis labai gailisi.Apklausiamas dėl Å¡ių parodymų teisingumo, 2016-04-06 teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad nežino ar ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Jis nepamena, kÄ kalbėjo tuo metu. Tačiau nesakė, kad sudavė. Parodymų patikrinimo metu jam tyrėjai nurodė, kaip parodyti smÅ«gio sudavimÄ . Jo žmona melavo, kad jis jai sakė, jog sudavė. Pamena, kad varė vaikinus iÅ¡ kiemo, tačiau kaip sudavė – nepamena.

PlaktukÄ buvo paėmęs, nes norėjo apsiginti, kadangi V. B. anksčiau buvo iÅ¡daužęs jo sesei langÄ . Jis buvo vienas prieÅ¡ tris, be to sužinojo, kad vaikinai turėjo peilį. Tačiau gali bÅ«ti, kad tiesiog neatsimena. Jis pats turi problemų su atmintimi. Ä®vykio metu miegojo tik po tris valandas. Geria raminamuosius vaistus ,,RelaniumÄ â€œ. Turi problemų dėl nerimo, nemigos (t. 2 b. l. 74). Su Valstybinės ligonių kaso ieÅ¡kiniu sutiko, o nukentėjusiojo ieÅ¡kinį prašė atmesti, nes, jo manymu, jis tokios žalos nepadarė (t. 2 b. l. 59).

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:-nukentėjusiojo P. S. pareiškimu Vilniaus rajono PK, paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 1, 21, 30-31) bei teisme, kad 2014-07-20 susitiko su A. C. ir jo sugyventine, nuėjo pas juos, vartojo alkoholį. Jie gyvena Kinelių kaime. Po to kai kurie išėjo parūkyti. Tuo metu kilo konfliktas tarp V. B. ir K. vyro. Jie pradėjo muštynes, stumdėsi. Jis su A. C. bandė juos išskirti. Po 5 min. viskas pasibaigė. Jis su V. B., A. L. ir A.

C. ėjo namo. IÅ¡ tolo pamatė einantį kaltinamÄ jį. Atsisveikino su A. C., stovėjo nugara į keliÄ , už jo stovėjo A. L. ir V. B.. Kai atsisuko ir paėjo apie 1 m., gavo nuo kaltinamojo smÅ«gį į kairį smilkinį. Su kuo buvo suduota - nepastebėjo. Nuo smÅ«gio prarado sÄ monę, atgavęs – paskambino savo panelei, paprašė, kad jį pasitiktų. Jam bėgo kraujas iÅ¡ nosies ir smilkinio. GreitÄ jÄ iÅ¡kvietė į K. namus. Jį nuvežė į Ligoninę, kurioje susiuvo žaizdas ir paleido namo.

PasiÅ«lė nuvykti į kitÄ ligoninę, o ten nuvykus, nustatė, kad lūžo kairės pusės skruostikaulis. Buvo gydomas ligoninėje. Palaiko savo ieÅ¡kinį dėl 2896 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalo sudaro nuostoliai, patirti dėl prarasto atlyginimo nedarbingumo metu. Tuo metu uždirbdavo po 1000 Lt (teismo pastaba - 289, 62 Eur) per mėnesį. Nedirbo jis nuo 2014-07-20 iki 2014 m. lapkričio mėnesio pabaigos. Po to jam dėl ilgo gydymosi teko iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

Moralinę žalÄ sudaro jo pergyvenimai, patirti dėl sumuÅ¡imo, depresija dėl sužaloto veido, nuolatinis baimės jausmas bei negalėjimas pasirodyti vieÅ¡umoje dėl subjauroto veido (t. 2 b. l. 9-100). Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b. l. 41-47);-liudytojo V. B. paaiÅ¡kinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 61-62) ir teisme, kad buvo pas A. C. svečiuose. Ä®vyko konfliktas tarp jo ir K. (teismo pastaba- G.). K. jis pastÅ«mė ir trenkė jai į veidÄ , nes ji mušė A. su pagaliu ir kai jÄ atstÅ«mė, mušė ir jį.

Ji varė juos iÅ¡ kiemo, visi keikėsi. Jie nesutiko iÅ¡eiti, nes buvo svečiuose pas A. C.. K. kreipėsi į policijÄ . Vėliau jis kartu su P. S. ir A. L. ėjo iÅ¡ tų namų, tada atbėgo kaltinamasis ir kirviu trenkė P. S.. Jie iÅ¡sigando, norėjo padėti, bet Ruslanas vėl puolė. Tada iÅ¡sigandę pranešė policijai. Mano, kad kaltinamasis taip pasielgė, nes jam kažkas paskambino ir pranešė apie jo konfliktÄ su Kristina. Kai atbėgo kaltinamasis, konfliktas buvo pasibaigęs, nuo namų buvo nutolę apie 15-20 m.

Kaltinamasis atbėgo keliu. Buvo tamsu ir jis, matyt, sudavė pirmam pasitaikiusiam. IÅ¡girdo didelį trenksmÄ , nukentėjusysis pargriuvo, o jie visi pabėgo. Matė, kad kaltinamasis turėjo rankose kirvį. Jie norėjo padėti nukentėjusiajam, bet kaltinamasis vėl puolė ir jie pabėgo. IÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ (t. 2 b. l. 19-20); -liudytojos R. B. paaiÅ¡kinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 83-84) ir teisme, kad paties įvykio nematė. 2014 m. liepos mėn. apie 23 val. jai paskambino ar sesuo, ar mama į darbÄ ir pranešė, kad sužalojo P. (teismo pastaba - P. S.) ir kad neiÅ¡leidžia jos vyro V..

Išėjo iÅ¡ darbo, susitiko su P. B.. V. paprašė atvykti į įvykio vietÄ - į K. G. namo kiemÄ . Ten jau buvo greitoji, pareigÅ«nai. V. buvo sulaikytas. K. G. vyras Jevgenijus jÄ užsipuolė dėl Å¡ios situacijos, nors jos ten ir nebuvo. Kiti vaikinai rodė pareigÅ«nams kur kas įvyko. Matė P. S., jo veidas prie smilkinio buvo iÅ¡tinęs, matėsi kraujas prie antakio, smilkinio. Apie tai, kas atsitiko jai papasakojo jos vyras ir pats nukentėjęs, nurodę, kad įvyko konfliktas pas K. G. namuose, ji varė vyrus iÅ¡eiti, o kaltinamasis, tuo metu, kai jos vyras ir P. S. ėjo namo, sudavė pastarajam kirviu du kartus.

Kliuvo per rankÄ ir A. L., nes Å¡is bandė atitraukti kaltinamÄ jį (t. 2 b. l. 20);-liudytojo A. L. paaiÅ¡kinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 63-64) ir teisme, kad kartu su P. S. ir V. B. užėjo pas A. C. į svečius. Jo kaimynų pavardės nežino. Tai buvo 2014 m. liepos mėnesį. Pasėdėjo, o vakare ėjo namo. Kieme Å¡iek tiek susiginčijo su kaltinamojo žmonos tėvais. Dėl ko - neatsimena. Susistumdė, nes jį užsipuolė kaltinamojo žmonos tėvas. Verandoje iÅ¡dužo stiklas.

Vėliau jis su P. S. ir V. B. išėjo namo. PrieÅ¡ais pamatė ateinantį R.su prožektoriumi, jis nešėsi kirvį. Jis kažkÄ sakė, maskatavo kirviu, bet jie jį apėjo. P. perspėjo, kad kaltinamasis su kirviu ir tuo metu iÅ¡girdo duslų smÅ«gį. Grįžo, bandė nukentėjusįjį gaivinti. Buvo pabėgę, po to vėl grįžo. Tada atėjo R. ir vėl maskatavo su kirviu, jam pataikė į rankÄ . Jie paliko P. S. ir pabėgo, o kaltinamasis dar juos vijosi ir kažkÄ Å¡aukė.

Atbėgęs namo, paskambino greitajai, tačiau jam pasakė, kad jau iÅ¡kviesta. Grįžo atgal į vietÄ , bet kaltinamojo jau nebuvo. PareigÅ«nams papasakojo kas įvyko (t. 2 b. l. 20-21);-liudytojo A. C. paaiÅ¡kinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 65-66) ir teisme, kad kaltinamÄ jį matė tik vienÄ kartÄ . P. S. - buvusios žmonos žentas. Ä®vykio dienÄ susitiko V. B. degalinėje Kinelių kaime. Jis padėjo nuvežti dujas. IÅ¡gėrė namuose alaus, vėliau atėjo A. L. ir P. S.. Kaimynystėje gyvena J. ir K. (teismo pastaba – G.).

A., V. ir P. buvo išėję, vėliau sugrįžo, ir jie visi dar pasėdėjo. Išėjo į laukÄ , bendravo su J., tada išėjęs A. su pastaruoju susistumdė, netyčia sudaužė verandos langÄ . Jis su Vitalijumi išėjo iÅ¡ kiemo, o P. su A. buvo nuėję toliau. Jis norėjo palydėti. PrieÅ¡ais pamatė ateinantį žmogų, kuris paÅ¡vietė su žibintu į akis, rankose laikė medinį daiktÄ . Pagalvojo, kad pažįstamas, todėl ėjo link jo, bet pamatę rankose medinį daiktÄ , pabėgo.

K. buvo kieme, o jie buvo už 10-15 m. Ji Å¡aukė R., kad nebėgtų, nes jo aukÅ¡tas spaudimas. Kai grįžo į kiemÄ , pamatė jau gulintį P.. Ä® kiemÄ pirmas grįžo R., po to jis pats. K. P. ėjo, jam R. sudavė su tuo mediniu daiktu ir P. nugriuvo. Sudavė iÅ¡ nugaros. Matė, kaip buvo suduotas smÅ«gis. Kai priėjo, R. vėl jį puolė ir jis pabėgo. Vėliau atvyko policija (t. 2 b. l. 21-22);-liudytojos K. G. paaiÅ¡kinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 76-78) ir teisme, kad kaltinamasis - jos žentas.

P. S. žino iÅ¡ matymo. 2014-07-20 buvo atvykęs sÅ«nus su žmona ir anÅ«kė. PrieÅ¡ tai A. C. sugyventinė pasiskolino vežimėlį dujų balionui atvežti. SÅ«nus iÅ¡vyko, o anÅ«kė liko. Pas kaimynus buvo svečiuose P. S., V. (V. B.) ir A. L., jie atsinešė alaus. Kai iÅ¡gėrė, dar atsinešė. Tarp jos ir C. konfliktai vyksta dėl jų gėrimo. TÄ dienÄ dar skambino kaimynas, klausė, kodėl jie grasina A. C.. Jos vyras išėjęs paklausė ar taip yra, A. C. atsakė, kad jam niekas negrasina.

Tuo metu A. L. griebė jos vyrÄ už krÅ«tinės ir jį stÅ«mė į verandÄ , dužo stiklai, suplėšė marÅ¡kinėlius, pasipylė kraujas. A. C. ir P. S. gynė jos vyrÄ . Ji paprašė Vitaliko eiti namo, o jis jÄ ,,pasiuntė“ ir sudavė per veidÄ . AnÅ«kė viskÄ matė ir labai rėkė, kad nori namo pas tėvus. Paskambino dukrai, kad ateitų, nes labai susinervavo. Po to paskambino policijai. Atvyko sÅ«nus ir pasiėmė dukrytę. Kaimyno kompanija nežinojo, kad ji iÅ¡kvietė policijÄ .

Matė, kad išėjo A. L., P. S., V. B., o A. C. juos lydėjo. D. Ž. paskambino, kad Ruslanas išėjo pas juos. Išėjusi į verandÄ iÅ¡girdo žodžius, pasakytus V., kad „kÄ R. eini uoÅ¡vės ginti“, o jis atsakė, kad „užpuolėte invalidus ir tyčiojatės“. Ji pakvietė R., ir pasakė, kad iÅ¡kvietė policijÄ . R. ėjo link jos, o vyrai sugrįžo atgal, V. trenkė R. į kojas, sakė, kad nori pakalbėti. R. ilgai kentėjo, bet po to trenkė P.per veidÄ . Jie visi atėjo į kiemÄ , ten matė kaip R. sudavė P., tačiau su kokiu daiktu – nepastebėjo.

P. nugriuvo ir pakilo tÄ pačiÄ minutę, visi iÅ¡bėgo, net pametė kažkuris ,,kroksus“. A. C. grįžo ir atsisėdo ant kelmo, sakė, kad skauda galvÄ . Konflikto dienÄ buvo atvykusi greitoji, prie jos stovėjo P., jam buvo užklijuotas žandas. Po 5 dienų Pavelas atrodė normaliai ir priekaiÅ¡tavo, kam iÅ¡kvietė R. (t. 2 b. l. 22-23)-liudytojo P. B. paaiÅ¡kinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 81-82) ir teisme, kad jam į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ paskambino brolis V. B. ir pasakė, kad jį ir P. S. sumušė, bei paprašė atvažiuoti prie degalinės, esančios Lydos plente netoli Rudaminos ir Kinelių kaimų.

Jis firmos automobiliu nuvažiavo prie degalinės, bet nieko nerado, tada nuvažiavo pas V. B. namo. Prie namų pamatė P. S., kurio buvo sumušta galva, pastarojo akys ir nosis buvo ištinę, kakta užvyniota skuduru, veidas kruvinas. Š. P. buvo pastarojo žmona G. ir V. B. žmona R.. Po kelių minučių iš namų išėjo A. L.. V. B. namuose nebuvo. R. jam papasakojo, kad Vitalijus, P. ir A. buvo svečiuose Kinelių k., pas jos motinos buvusį sugyventinį A. C.. Ten vyrai prisigėrė, tarp jų ir Aleksejaus kaimynų kilo konfliktas, kuris iš karto buvo žodinis, po to vyrai pradėjo stumdytis.

A. A. kaimynui suplėšė marÅ¡kinius. Tada minėti kaimynai kažkam paskambino. V., P. ir A. išėjo namo. Pakeliui jie sutiko žmogų, kuris laikė kirvį. Vaikinai pradėjo bėgti, bet žmogus, turėjęs kirvį, juo trenkė P. S. į galvÄ . Nuo smÅ«gio Å¡is pargriuvo. A. nubėgo namo, o V. sugrįžo padėti P.. Kažkas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Jis P. S. nuvežė į Kinelių k., kur jau stovėjo greitosios pagalbos ir policijos automobiliai. V. B. buvo tarnybiniame automobilyje ir davė parodymus (t. 2 b. l. 31);-liudytojo J.

G. paaiÅ¡kinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 85-87) ir teisme, kad kaltinamasis yra jo žentas. 2014-07-20 apie 22 val. buvo savo namuose, sėdėjo verandoje, dukra Ž. L. buvo atsineÅ¡usi Å¡ampano, jie iÅ¡gėrė ir bendravo. Vėliau dukra ir buvęs svečiuose S. N. išėjo. Jis pats nuėjo parÅ«kyti į kiemÄ . A. L., V. B. ir A. C. pas pastarÄ jį vartojo alkoholį. Jiems paskambino A., klausė, kodėl gÄ sdina narkomanais. Po skambučio A. atėjo pas juos į kiemÄ ir pradėjo Å¡aukti, trenkė jam, o V.

B. griebė už krÅ«tinės ir suplėšė marÅ¡kinėlius, sudaužė verandos stiklÄ . Jį po Å¡io įvykio iÅ¡tiko du insultai, tuo metu pas juos buvo namuose anÅ«kė Gabrielė 7 metų, ji labai iÅ¡sigando verkė ir iki Å¡iol dar negali naktimis ramiai miegoti (t. 2 b. l. 53-54);-liudytojos Ž. L. paaiÅ¡kinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 79-80) ir teisme, kad 2014-07-20 16 val. atėjo pas savo mamÄ K. G. ir matė, kaip A. ir A. (teismo pastaba C.), kurie gyvena greta, nuėjo dujų baliono pirkti, o grįžo su P. S., A.

L. ir V. B.. Su savimi turėjo po 2 butelius 1l talpos alaus, sėdėjo ir gėrė pas A., paskui pakartotinai ėjo pirkti alkoholio. Ji buvo pas tėvus iki 21.30 val. Grįžo namo ir migdė savo mažametį sÅ«nų, dukra liko pas motinÄ . Vėliau jai paskambino apsiverkusi dukra ir pasakė, kad vyrai, kurie gėrė pas A., užpuolė senelius ir kad ateitų jos pasiimti. Tada ji pažadino savo vyrÄ R. ir liepė nueiti atsivesti vaikÄ . IÅ¡ kaimynų sužinojo, kad P. S. buvo nedidelė trauma.

Vyras jai pasakojo, kad P. sudavė plaktuku (b. l. 54-55);-liudytojo S. N. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 88-89) ir teisme, kad 2014-07-20 vakare ėjo iš darbo, užėjo pas G. į svečius. Jis kartu su J. G. išgėrė 3 butelius 1 l talpos alaus (6,8 laipsnių stiprumo). Girti nebuvo. Po to jis nuėjo namo. N. G. namų jį pasivijo V. B., paklausė, dėl ko jis grasino A., jo sugyventinei. Jis pasakė, jog jai jis negrasino, tik kažkada pasakė, kad ši nustotų skatinti girtauti Aleksejų.

Daugiau jis nieko jai nesakė. Po Å¡io pokalbio V. B. nuėjo pas A. C., o jis – namo. Jis girdėjo, jog tÄ patį vakarÄ tarp G. ir vaikinų, kurie buvo pas A.svečiuose, kilo konfliktas. Apie tai, kad minėtÄ vakarÄ buvo sumuÅ¡tas P. S., kuris taip pat yra jo kaimynas, nieko negirdėjo ir nežino (t. 2 b. l. 55);-specialisto O. D. paaiÅ¡kinimu teisme, kad tvirtina savo iÅ¡vadÄ byloje ir gali paaiÅ¡kinti, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo atsirasti dėl dviejų trauminių poveikių.

IÅ¡vada buvo suraÅ¡yta iÅ¡ pateiktų medicinos dokumentų. ApžiÅ«ra nebuvo atlikta, fiziÅ¡kai žmogaus nematė. Remiantis pateiktais jam medicininiais dokumentais, kuriuose buvo nurodyti sužalojimai ir kad jie buvo abejose veido pusėse. Patvirtina, kad sužalojimai padaryti buvo kietu, buku daiktu. Kieto, buko daikto apibÅ«dinimas atitinka mÅ«rininko plaktukÄ . Tam, kad sužaloti abi veido puses, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, nosies, kaip labai atsikiÅ¡usios kÅ«no dalies apeiti neįmanoma. O nosis buvo lūžusi tik iÅ¡ kairės pusės. Vienas trauminis poveikis galėjo bÅ«ti į deÅ¡inę veido pusę, padarant muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡iniame antakyje ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke.

Mažiausiai kitas trauminis poveikis galėjo bÅ«ti į kairę veido pusę, padarant nurodytų kaulų lūžius. DeÅ¡inėje pusėje - vienas trauminis poveikis, kairėje pusėje - kitas trauminis poveikis. Kairėje pusėje nustatyti ir apraÅ¡yti požymiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Neskaitant deÅ¡inės pusės sužalojimų, vis tiek lieka nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visumoje, dėl visų sužalojimų ir yra duotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atskirai vertinant deÅ¡inės pusės sužalojimus, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

Griuvimas yra vienkartinis veiksmas. Jei smÅ«gis buvo suduotas į kairę veido pusę, tai pagal visus fizikos dėsnius, pagal inercijÄ nukentėjusysis turėjo griÅ«ti ant deÅ¡inės veido pusės. Negali atmesti tikimybės, kad sužalojimai ant deÅ¡inės veido pusės atsirado dėl to, kad nukentėjusysis bÅ«tent ant jos ir griuvo. Visi sužalojimai visumoje nebÅ«dingi griuvimui. Pagal byloje esančius parodymus kaltinamasis smogė deÅ¡ine ranka, kurioje buvo mÅ«rininko platukas. Jei ėjo prieÅ¡prieÅ¡iais, smogė deÅ¡ine ranka, tai tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti į kairę veido pusę ir tada tikėtina, kad žmogus griuvo ant deÅ¡inės pusės, todėl negali kategoriÅ¡kai atmesti, kad deÅ¡inės pusės sužalojimai atsirado griÅ«nant ant žemės. Ir tai bÅ«tų tas antras trauminis poveikis.

Papildomuose medicinos dokumentuose, tokio įraÅ¡o, kad buvo žemių ar dar kažko žaizdoje, nėra. Yra įraÅ¡ai, kad buvo padarytas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas. Tai yra žaizdos iÅ¡valymas ir susiuvimas. Pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas yra taikomas visoms žaizdoms, ir su žemėmis ir be žemių, kurias galima susiÅ«ti. Žaizdas galima sutvarkyti chirurgiÅ¡kai pagal žaizdos bÅ«klę, jos iÅ¡vaizdÄ (t. 2 b. l. 75-76);-akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo P. S. protokolu, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusysis patvirtino savo parodymus ir jie atitinka teisme duotus, o kaltinamasis nurodė, kad smogė vienam iÅ¡ vaikinų metaliniu plaktuku, kadangi pastarieji sugrįžo ir, kaip jis suprato, atėjo muÅ¡tis, todėl ir smogė, kad iÅ¡eitų ir nieko blogo jo Å¡eimai nepadarytų (t. 1 b. l. 126-129);-įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, nuotraukoms, kuriuose užfiksuota, kad 2015-01-21 10-10.20 buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – teritorija Å¡alia Kristinos ir J.

G. namo Vilniaus r., Rudaminos sen., Kinelių kaime (t. 1 b. l. 17-20);-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 376/15 (01), kurioje užfiksuota, kad P. S. padaryta muštinė žaizda dešiniame antakyje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kairės pusės nosikaulio, kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio lūžiai, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2014-07-21).

Nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepatvirtinta objektyviais duomenimis, todėl sužalojimu nevertinama. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės pusės nosikaulio, kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio lūžių, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai muštinė žaizda dešiniame antakyje ir poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai ir užduotyje nurodytu įrankiu – kirvio pentimi.

Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui, savęs žalojimui. Nukentėjusysis, sužalojimų jam padarymo metu, galėjo būti įvairiuose pozose. Sužalojimų lokalizacija nukentėjusiojo kūne nenurodo užpuoliko ir nukentėjusiojo tarpusavio padėties. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. (b. l. 28-29)-daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusysis P. S. pateikė medicininių dokumentų kopijas: veido ir žandikaulių chirurgijos I skyriaus epikrizę;

Paciento, patyrusio traumÄ , apžiÅ«ros lapÄ Nr. 59571; Paciento, patyrusio galvos traumÄ apžiÅ«ros PKS protokolÄ ; 2014-07-25 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų; 2014-07-22 ir 2014-07-25 praneÅ¡imus apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ (t. 1 b. l. 32-38); kad liudytoja K. G. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjo T. Å . 2014-08-01 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 57-At-00721-14 ir lydraščius (t. 1 b. l. 70-72), o kaltinamasis R.

L. - metalinį plaktukÄ (b. l. 98, 99-103);-gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u, kuris patvirtina, kad nukentėjusiojo gydymas dėl sumuÅ¡imo kainavo 1045,70 Eur (t. 1 b. l. 56-57).-2014-08-01 nutarimu Nr. 57-At-00721-14, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ir iÅ¡aiÅ¡kinta K. G. ir J. G. kreiptis privataus kaltinimo tvarka (b. l. 71). Vertindamas kaltinimo pagrįstumÄ kaltinamojo R. L. atžvilgiu, teismas atsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, pirminės apklausos 2015-04-29 metu, kaltinamasis kaltu prisipažino dėl Å¡io nusikaltimo, vėliau papildomos apklausos metu (t. 1 b. l. 134-135) dar kartÄ patvirtino, kad jo parodymai duoti 2015-04-29 yra teisingi, juos tvirtina, ir tik teisme, pirma atsisakęs duoti parodymus, vėlesnio teisiamojo posėdžio metu (2016-04-06) pakeitė parodymus, nurodydamas, kad nežino ar ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, nes nepamena, kÄ kalbėjo tuo metu.

Jo parodymai 2015-04-06 teisiamajame posėdyje yra prieÅ¡taringi, nes nurodydamas, kad nepamena, kÄ sakė ikiteisminio tyrimo metu, visgi tvirtina, kad nesakė, jog sudavė nukentėjusiajam, o parodymų patikrinimo metu jam tyrėjai nurodė, kaip parodyti smÅ«gio sudavimÄ . Taip pat nurodė, kad jo žmona melavo, jog jis jai prisipažino sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam. Pripažino, kad plaktukÄ buvo paėmęs, nes norėjo apsiginti, kadangi V. B. anksčiau buvo iÅ¡daužęs jo sesei langÄ , be to buvo trys vaikinai ir jis sužinojo, kad jie turėjo peilį.

Remiantis kaltinamojo paaiÅ¡kinimų analize pripažintina, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 94-95) buvo nuoseklÅ«s. Jie užraÅ¡yti tiksliai, paties kaltinamojo perskaityti ir pasiraÅ¡yti, patvirtinus jų teisingumÄ , jokių pastabų, praÅ¡ymų ar papildymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei susipažindamas su visa bylos medžiaga kaltinamasis nepateikė (t. 1 b. l. 157). R. L. apie kokį nors neteisėtÄ poveikį jam tyrimo metu nenurodė, todėl teismas pripažįsta, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais bÅ«dais, jie turi įrodomÄ jÄ galiÄ ir yra vienu iÅ¡ įrodymų, kuriais teismas remiamasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 str.).

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2014 m. liepos 20 d. apie 23 val., Vilniaus r., Rudaminos sen., Kinelių k., teritorijoje Å¡alia Kristinos ir J. G. namo. Nukentėjusysis P. S. ir įvykį matę bei teisme apklausti liudytojai V. B., A. L., A. C., K. G., P. B., bei liudytoja R. B., kuriai aplinkybes įvykio perpasakojo V. B. ir nukentėjusysis, patvirtino, kad kaltinamasis R. L. sudavė nukentėjusiajam P. S. vienÄ smÅ«gį į kairę veido pusę mÅ«rininko plaktuku, nuo ko pastarasis parkrito ir prarado sÄ monę.

Jų nurodomos įvykio aplinkybės dėl smÅ«gio sudavimo yra nuoseklios, sutampa tarpusavyje ir su kaltinamojo paaiÅ¡kinimu ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat ir liudytoja Ž. L. nors ir nematė įvykio, bet patvirtino teisme, kad jai sutuoktinis (t. y. kaltinamasis) prisipažino sudavęs smÅ«gį plaktuku nukentėjusiajam. Å ias aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai, o bÅ«tent: specialisto iÅ¡vada G 376/15 (01), kurioje nurodyta, kad P. S. iki apžiÅ«ros VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2014-07-21), t. y. galimai įvykio 2014-07-20 metu, padaryta muÅ¡tinė žaizda deÅ¡iniame antakyje, poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke, kairės pusės nosikaulio, kairio skruostikaulio, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžiai, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), kas galima teigti atitinka mÅ«rininko plaktukÄ .

Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės pusės nosikaulio, kairio skruostikaulio, kairio virÅ¡utinio žandikaulio lūžių, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nors specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, o kaltinamasis prisipažino sudavęs tik vienÄ kartÄ , tai nelaikytina prieÅ¡taravimu, juo labiau, kad teisme apklaustas specialistas O.

D. nurodė, jog deÅ¡inės pusės sužalojimai, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajam, galėjo atsirasti, pastarajam pargriuvus nuo suduoto smÅ«gio į kairę galvos pusę. Specialistas paaiÅ¡kino, kad sudavus smÅ«gį į kairę pusę, nukentėjusysis iÅ¡ inercijos turėjo nugriÅ«ti ant deÅ¡inės pusės ir galėjo taip susimuÅ¡ti veido deÅ¡inę pusę. IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai įrodyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamasis nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį P. S., todėl jo veiksmai pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.Kaltinamojo gynėjas iÅ¡sakė teismui versijÄ , kad galimai jo ginamasis taip pasielgė iÅ¡sigandęs dėl savo Å¡eimos narių ir vaiko saugumo.

Be to nurodė, kad praeityje jis buvo pripažintas nepakaltinamu, todėl tai negalėjo neatsiliepti jo veiksmas. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, susijusius su kaltinamojo sveikatos bÅ«kle, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis veikė suprasdamas savo veiksmų esmę. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2015 konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų teigimui, jog R. L. nusikalstamos veikos metu bÅ«tų sirgęs ar sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, ar iÅ¡reikÅ¡ta silpnaprotyste, ar veikos padarymo metu bÅ«tų buvęs laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje.Teismo vertinimu, kaltinamasis suvokė, kad smogdamas vienam iÅ¡ ateinančių vyrų (Å¡iuo atveju - nukentėjusiajam P. S.) į galvÄ metaliniu mÅ«rininko plaktuku, elgiasi nusikalstamai.

Ä®vertinus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus bei kitÄ byloje iÅ¡tirtÄ medžiagÄ pripažintina, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumÄ , numatė galinčius kilti padarinius asmeniui (Å¡iuo atveju - nukentėjusiajam P. S.), jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamÄ veikÄ buvo abejingas, savo sÄ monėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė netiesiogine tyčia, todėl atsako pagal faktiÅ¡kai sukeltus padarinius. Ä®vertinus konflikto, kilusio G. kieme, aplinkybes, kurios neva galėjo turėti įtakos kaltinamojo elgesiui, t. y. kad nors kaltinamasis apie jį sužinojo ir pažadintas sutuoktinės, ėjo pasiimti dukters iÅ¡ pastarosios tėvų namų, kad visgi nežinojo, kas konkrečiai buvo įvykę ir ar gresia jo uoÅ¡viams ir vaikui grėsmė ar ne, - darytina iÅ¡vada, kad jokio realaus pavojaus kaltinamojo Å¡eimos nariams tuo metu, kai jis kelyje susitiko nukentėjusįjį ir liudytojus V.

B., A. L. ir A. G., sveikatai ar gyvybei nebuvo. Nesant jokio pavojingo pastarųjų kėsinimosi, o tuo pačiu ir bÅ«tinumo taip agresyviai elgtis, neadekvačiai reaguodamas į ateinančius asmenis, be jokios priežasties pats priėjo ir smÅ«giavo vienam iÅ¡ vyrų į veidÄ metaliniu plaktuku. Kaltinamasis teigia prieÅ¡ tai vartojęs alkoholį, tačiau jokių duomenų, kurie patvirtintų jo neblaivumÄ Ä¯vykio metu, byloje nėra pateikta, todėl nekyla abejonių, kad jis situacijÄ suprato ir vertino adekvačiai.

Vien sÄ moningas stipraus smÅ«gio sudavimas kitam žmogui į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ galvos sritį suponuoja sveikatos sutrikdymo ar net gyvybės atėmimo numatymÄ . Todėl, nors konkrečiai kokių nors pasekmių nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido joms atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti, kaip netiesioginės tyčios valinis momentas, teismų praktikoje aiÅ¡kinamas kaip kaltininko abejingumas galimam kito žmogaus sveikatos sutrikdymui. Å iuo gi atveju kaltinamajam buvo visiÅ¡kai tas pats dėl padarinių kilimo ar nekilimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), kaltės formÄ - netiesioginę tyčiÄ , prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudoto smurto pobÅ«dį, sukeltas pasekmes ir tai, kad Å¡iuo metu liekamieji reiÅ¡kiniai yra iÅ¡nykę, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, teistas 3 kartus, nusikalto esant iÅ¡nykusiam teistumui pagal pirmesnius nuosprendžius, tačiau prieÅ¡ priimant jo atžvilgiu 2015-12-09 teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , baustas administracine tvarka (t. 1 b. l. 139-141), kad yra vedęs, ikiteisminio tyrimo metu gailėjosi dėl savo veiksmų, tačiau vėliau atsisakė duoti parodymus ir neigė kaltę, į tai, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl vadovaujantis BK 54, 55, 61 str. jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatyta laisvės apribojimo bausmė, kuri iÅ¡ dalies sudedant bendrintina su pirmesniu 2015-12-09 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 1045,70 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl žalos už nukentėjusiojo gydymÄ atlyginimo (1 t., b.l. 54-60), kuris yra pripažintas kaltinamojo, įrodytas raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiÅ¡kai ((duomenys neskelbtini) str.).Nukentėjusysis pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2896 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo smurto buvo sužalotas, patyrė skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir pažeminimÄ , ilgai nedirbo, o vėliau ir visai neteko darbo.Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai.

BÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (K. T. 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos BPK, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų – civilinio ieÅ¡kinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiÅ¡kimas (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis).

Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos BPK taisykles, bet žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos ir baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos.Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, o būtent specialisto išvados ir nukentėjusiojo pateiktų medicininių dokumentų išrašų bei nedarbingumo pažymėjimų, nukentėjusiajam P. S. buvo padaryti kūno sužalojimai, jis dėl jų gydėsi ir laikotarpiu nuo 2014-07-22 iki 2014-07-26 buvo nedarbingas.

Tačiau teismui nėra pateikti duomenys, kur nukentėjusysis dirbo, koks jo mėnesinis darbo užmokestis buvo, nėra aiÅ¡ku iÅ¡ ko susidaro praÅ¡omos turtinės žalos dydis, net pats nukentėjusysis savo užmokestį įvardija skirtingai: ikiteisminio tyrimo metu nurodo 2000 Lt sumÄ per mėnesį, teisme - jau 1000 Lt sumÄ .Kadangi civilinio ieÅ¡kinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, kuri patvirtintų praÅ¡omos priteisti iÅ¡ kaltinamojo sumos dydį ir pagrindÄ , nukentėjusiajam P. S. pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).Daiktinis įrodymas – metalinis mÅ«rininko plaktukas (t. 1 b. l. 104), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d.,                                                              n u s p r e n d ė:

R. L. (R. L.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d ir nuteisti laisvės apribojimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d. 2 p. ,,c“ p. p. Å¡iÄ bausmę iÅ¡ dalies sudedant su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-12-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti – 50 (penkiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡tÄ .Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, atliktÄ pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ .Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.  Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ R.

L. 1045,70 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturiasdeÅ¡imt penkis eurus 70 euro centų) turtinei žalai atlyginti.N. P. (P.) S. pripažinti teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Daiktinį įrodymÄ â€“ metalinį mÅ«rininko plaktukÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                    Jolanta Bagdonienė