df04e2be-ed0b-4e75-859f-7b2b6ea4dcb3 · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Dalis Žilionis                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-363-594/2016Pranešėjas Albinas Antanaitis                                                               Proceso Nr. 1-01-1-26708-2015-4                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: (S)       1.1.7.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.; 2.4.7.; 2.4.9.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2016 m. birželio 8 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei G.

K., nuteistųjų D. M. ir A. J. gynėjams advokatams N. R. ir V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. M. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo:D. M. (toliau – D. M.) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. bei nuteistas:pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams;pagal BK 214 str. 1 d., vadovaujantis BK 54 str. 3 d., - laisvės apribojimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams;pagal BK 302 str. 1 d., vadovaujantis BK 54 str. 3 d., - laisvės apribojimu 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 5 d. 1 p., D.

M. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vienÄ iÅ¡ padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnes bausmes, D. M. skiriant galutinę subendrintÄ laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams bausmę, sutinkamai su BK 48 str. 6 d. 1 p. ir 3 p. paskiriant įpareigojimus – bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.

D. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės – paėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktos nepakeistos. Iš D. M. valstybės naudai priteistos 139,89 (vieno šimto trisdešimt devynių eurų aštuoniasdešimt devynių centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo. A. J. (toliau – A. J.) buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimo 5 (penkiems) mėnesiams bausme.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p. ir 7 p., A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant A. J. pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ar mokslÄ ; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu. A. J. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento – paso – paėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktos nepakeistos.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

D. M. skundžiamu Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 22 val. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ nesaugojamos automobilių stovėjimo aikÅ¡telės prie namo Nr. 42 pagrobė svetimÄ turtÄ - J. S. priklausantį automobilį „Honda Prelude“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3000 litų (868,86 eurų) vertės, tuo nukentėjusiajam J.

S. padarydamas 3000 litų (868,86 eurų) dydžio turtinę žalÄ .Be to, D. M. pripažintas kaltu pagal BK 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. už tai, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė fizinio asmens dokumentus ir neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, o bÅ«tent: 2015 m. gegužės 7 d., apie 6 val., Varėnos mieste savo automobilyje „Opel Omega“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) suradęs iÅ¡kritusiÄ P. M. priklausančiÄ piniginę, taip neteisėtai įgijęs P. M. asmens dokumentus: asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės kodų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti – P. M. vardu iÅ¡duotÄ AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iÄ svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę 2015 m. gegužės 7 d. neteisėtai perdavė A.

J. finansinei operacijai atlikti, po ko, neturėdamas teisėto pagrindo, neteisėtai Å¡iÄ svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę ir P. M. asmens dokumentus laikė iki 2015 m. gegužės 11 d. savo automobilyje „Opel Omega“ , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol policijos pareigÅ«nams pareikalavus, juos atidavė.A. J. skundžiamu Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 str. 1 d. už tai, kad jis neteisėtai panaudojo svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, o bÅ«tent: 2015 m. gegužės 7 d., 6 val. 11 min., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Maxima“, neteisėtai inicijavo finansinę operacijÄ svetima elektronine mokėjimo priemone – P. M. vardu iÅ¡duota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), įdėdamas jÄ Ä¯ AB „Swedbank“ bankomatÄ (duomenys neskelbtini) tikslu iÅ¡gryninti pinigus, taip save operacinei banko sistemai pristatydamas kaip asmenį, turintį teisę naudotis Å¡ia elektronine mokėjimo priemone, po to tris kartus suvedė neteisingus kodus.Apeliaciniu skundu D.

M. praÅ¡o pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės – pakeisti jam paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę į piniginę baudÄ arba panaikinti jam paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val..Pasak nuteistojo, savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis pripažino visiÅ¡kai, padėjo atskleisti nusikaltimus bei susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, atlygindamas jam padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini) verslo ir technologijos mokykloje, artimiausiu metu ketina pradėti dirbti Vilniaus mieste, statybos darbus vykdančioje uždaroje akcinėje bendrovėje, preliminariai yra susitaręs dėl darbo sutarties sudarymo.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, prisipažinimÄ , susitaikymÄ su nukentėjusiuoju, įvertinus tai, kad praeityje jis teistas nebuvo, apelianto įsitikinimu, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė keistina į piniginę baudÄ . Nesant galimybės pakeisti jam paskirtÄ bausmę kita, D. M. praÅ¡o panaikinti jam paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pažymėdamas, kad Å¡iuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini) technologijos ir verslo mokykloje 2 kurse, kartu yra ir bendrojo lavinimo mokyklos -12 klasės moksleivis, mokslo metų pabaigoje laikys brandos egzaminus.

Paskaitos bei praktiniai užsiėmimai verslo ir technologijos mokykloje užtrunka gan ilgai (iki 16 val. ar ilgiau), dėl ko kartais apeliantui tenka grįžti ne į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) mieste, o pas savo močiutę (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), nuo kur apeliantui daug arčiau iki mokymo įstaigos (15 kilometrų atstumas). Todėl, dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, D. M. teigimu, jis negalėtų tinkamai vykdyti jam paskirto įpareigojimo. Konstatuodamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ apeliantas pabrėžia, kad jam pradėjus dirbti Vilniaus mieste, nustatytu laiku grįžti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) mieste, bÅ«tų sudėtinga.

Apeliaciniu skundu A. J. praÅ¡o panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 215 str. 1 d., Å¡ioje dalyje priimant naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, A. J. nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 215 str. 1 d., už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ paskiriant A. J. Å¡velnesnę bausmę – baudÄ .

Nuteistojo teigimu, Varėnos rajono apylinkės teismas nepaÅ¡alino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių prieÅ¡taravimų, tokiu bÅ«du pažeidė konstitucinę nuostatÄ , jog kaltinamojo teisės turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai. Apelianto įsitikinimu, skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas grindė vienpusiais ir iÅ¡ esmės abstrakčiais bei prieÅ¡taringais kito nuteistojo ir policijos tyrėjos parodymais, kurie analizuojamu atveju sudaro tik įtikinamumo regimybę.

Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistojo kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, o bÅ«tent tai, kad jis žinojo, jog AB „SWEDBANK“ banko mokėjimo kortelė „MASTER CARD“ Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriÄ 2015 m. gegužės 7 d. „prarijo“ bankomatas) priklausė ne D. M., o kitam asmeniui - nukentėjusiajam P. M.. nuteistojo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Pabrėžiama, jog savo veiksmų (2015 m. gegužės 7 d. 06.11 valandÄ ) apeliantas beveik nekontroliavo dėl girtumo - nuo vakaro Å¡ventė savo motinos A.

J. gimimo dienÄ , todėl „aklai“ patikėjo blaiviu automobilio vairuotoju D. M., kad pinigus iÅ¡ bankomato reikia paimti jam priklausančios banko kortelės pagalba.Apeliaciniu nuteistojo skundu akcentuojama, kad Å¡iuo metu jis ruoÅ¡iasi kardinaliai keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pasirinkti pastovų darbÄ , nes su drauge D. P. ruoÅ¡iasi sudaryti santuokÄ ir kartu auginti jos vaikÄ - penkiametį sÅ«nų (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodė, jog A.

J. paskyrus baudÄ , tai bÅ«tų per griežta bausmė. Nuteistojo teigimu, bÅ«tent 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant, įpareigojant jį nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, yra kaip ilgalaikis valstybės kerÅ¡tas suklydusiam žmogui.Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų D. M. ir A. J. apeliacinius skundus atmesti, nuteistųjų gynėjai advokatai N. R. ir V. M. – tenkinti. Nuteistųjų D. M. ir A. J. apeliaciniai skundai atmetami.

Sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teismų praktikoje Å¡iuo klausimu laikomasi pozicijos, jog nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas - kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 str.. Å io straipsnio 5 d. įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžio turinį konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl D.

M. ir A. J. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (D. M. – BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d,. ir 302 str. 1 d., A. J. – BK 215 str. 1 d.). Jų veiksmų juridinis vertinimas teisingas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tiek tarpusavyje, tiek ir kitų objektyviai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei keisti apylinkės teismo sprendimÄ , teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Sutinkamai su BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu atveju D. M. apeliaciniu skundu keliamas tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, neginčijant savo veiksmų kvalifikacijos, jo kaltės klausimas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme nagrinėjamu atveju nesprendžiamas.

Tuo tarpu A. J. apeliaciniu skundu nesutinkant ne tik su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu, bet ir su jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 215 str. 1 d., skundžiamo apylinkės teismo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas Å¡ioje dalyje, sutinkamai su aukščiau aptartomis BPK nuostatomis, analizuojamu atveju yra bÅ«tinas. Dėl A. J. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 215 str. 1 d..BK 215 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už keletÄ alternatyvių veikų, tarp kurių ir neteisėtas finansinės operacijos inicijavimas ar atlikimas, panaudojant svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę.

Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011).Nenukrypdamas nuo aptartos teismų praktikos, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas A. J. kaltę BK 215 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo padaryme nustatė, kad jis neteisėtai inicijavo finansinę operacijÄ P. M. priklausančia elektronine mokėjimo priemone, įdėdamas jÄ Ä¯ AB „Swedbank“ bankomatÄ , siekdamas iÅ¡gryninti joje esančius pinigus, taip save operacinei banko sistemai pristatydamas kaip asmenį, turintį teisę naudotis Å¡ia elektronine mokėjimo priemone, kas, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, visiÅ¡kai atitinka objektyviųjų komentuojamos nusikalstamos veikos požymių visumÄ .

IÅ¡ esmės Å¡ių faktinių aplinkybių apeliaciniu skundu neginčija ir pats apeliantas. Jis neneigia, kad analizuojamo įvykio dienÄ iÅ¡ tiesų važinėjosi D. M. automobiliu, kad kurį laikÄ kartu su jais buvo ir nukentėjusysis P. M., kad jam (A. J.) buvo žinoma apie P. M. pamestÄ piniginę bei joje buvusiÄ banko kortelę, kad jis (A. J.) bandė pasinaudoti P. M. piniginėje rasta banko kortele, siekdamas iÅ¡gryninti joje esančius pinigus bankomate, tačiau to padaryti jam nepavyko dėl tris kartus klaidingai įvesto banko kortelės PIN kodo.

Tokiu bÅ«du, akivaizdu, kad apeliaciniu skundu A. J. iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotais jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviaisiais sudėties požymiais bei jų buvimu neteisėtuose jo veiksmuose, tačiau, remiantis apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo turinio analize, akivaizdu, kad nuteistasis kategoriÅ¡kai neigia dėl savo bÅ«klės (girtumo) suvokęs ir žinojęs, kad naudojasi ne D. M., pasak A. J., jam padavusio banko kortelę ir papraÅ¡iusio nuimti pinigų, bet P. M. banko kortele, t. y. neigia tiesioginės tyčios buvimÄ savo veiksmuose.

Vertinant Å¡iÄ apelianto versijÄ , visų pirma pažymėtina, kad, sutinkamai su BK 2 str. 4 d. nuostatomis, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu kaltininko veiksmuose nenustačius bent vieno iÅ¡ minėtų požymių, jo baudžiamoji atsakomybė negalima. Atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu atveju A.

J. iÅ¡ esmės neneigia objektyviųjų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 215 str. 1 d., požymių, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo abejoti Å¡ių požymių buvimu kaltininko veiksmuose, juos nagrinėjamoje byloje neabejotinai patvirtina ir AB „Swedbank“ pateikti duomenys apie asmenį, galimai neteisėtai pasinaudojusį P. M. banko kortele (b. t. 1, b. l. 26-28), esminę reikÅ¡mę, sprendžiant A.

J. kaltės klausimÄ jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, kaip teisingai pažymėta nuteistojo apeliaciniame skunde, analizuojamu atveju įgauna subjektyvieji BK 215 str. 1 d. požymiai.Å ių duomenų kontekste pažymėtina, kad BK 215 str. 1 d. numatyti nusikaltimai gali bÅ«ti padaromi tik tiesiogine tyčia, todėl, nustatydamas šį nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės požymį, teismas turi nustatyti, kad asmuo suvokė pavojingÄ jo daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Tačiau, prieÅ¡ingai nei tai suvokia apeliantas, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, vietÄ , laikÄ , situacijÄ , kuri buvo juos padarant, ir pan..

Esant išdėstytoms aplinkybėms, neabejotina, kad apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama tiek pagal kaltininko elgesį, tiek ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 215 str. 1 d., buvimo A.

J. neteisėtuose veiksmuose, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš kaltinamuoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklausto D. M. pirmosios instancijos teisme išdėstytų analizuojamo įvykio aplinkybių, 2015 metų gegužės 7 d. savo automobilyje Opel Omega jis surado P. M. piniginę, kurioje buvo asmens dokumentai - vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, elektroninės bankininkystės kodų bei „Swedbank“ kortelės. Nukentėjusįjį pažinojo, jis buvo draugas, santykiai su juo buvo geri.

Paėmė A. J. ir važinėjo po miestÄ visÄ naktį. Nuo P. M. priklausančios kortelės norėjo nusiimti pinigų. Privažiavo prie bankomato, A. J. nuėjo prie „Swedbanko“ bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), prie „Maximos“, tačiau nuimti pinigų jam nepavyko, nes netiko PIN kodas. P. M. piniginėje buvo kažkoks lapukas su kodu, bet jis netiko. P. M. piniginę maÅ¡inoje paliko gegužės mėnesį, vakare, o jÄ rado kitÄ rytÄ . Piniginę su A. J. rado automobilyje, už sėdynės, abu apžiÅ«rėjo.

Neprisimena, kuriam kilo mintis nusiimti pinigų. Tuo metu buvo blaivus, o A. J. – neblaivus, bet orientavosi, bendravo, vaikščiojo savarankiÅ¡kai.Netikėti Å¡io asmens parodymais, prieÅ¡ingai nei teigiama A. J. apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nėra. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog D. M. buvo vienintelis asmuo, kartu su A. J. dalyvavęs analizuojamame įvykyje. Toje pačioje baudžiamojoje byloje jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 302 str. 2 d., 214 str. 1 d. – už tai, kad be teisėto pagrindo įgijo ir laikė fizinio asmens (P. M.) dokumentus ir neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo kortele, jo parodymai dėl jam pačiam inkriminuotų nusikalstamų veikų viso proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, o, atsižvelgiant į tai, kad tiek A.

J., tiek D. M. teigimu, iki analizuojamo įvykio jie buvo draugai, abejonių D. M. Å¡aliÅ¡kumu teisėjų kolegijai nekyla, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog analizuojamu atveju D. M. siekia apkalbėti A. J., atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad D. M. parodymus dalyje dėl jo (D. M.) automobilyje pamestos piniginės, joje buvusių daiktų bei A. J. veiksmų, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusiuoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustas P. M., paaiÅ¡kinęs, kad 2015 m. gegužės 7 d. jis su D.

M. remontavo jo automobilį. IÅ¡važiuodamas į namus jis (P. M.) pasigedo piniginės. IÅ¡ pradžių piniginės ieÅ¡kojo savo maÅ¡inoje, skambino D. M., keletÄ kartų tikrino jo maÅ¡inÄ , bet nerado. Piniginės ieÅ¡kojo vakare, po 18 val.. IeÅ¡kojo ir vėliau, kai D. M. automobiliu buvo paėmę važinėtis A. J., t. y. apie 22 val.. Piniginėje buvo dokumentai: asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė, internetinės bankininkystės kortelė, nuolaidų kortelės. Piniginėje buvo ir kitos banko kortelės PIN kodas.

Skambino D. M. ir klausė dėl piniginės, tačiau jis teigė nieko nežinantis. Kai pradėjo blokuoti banko korteles, sužinojo, kad buvo bandyta naudotis banko kortele. D. M. nesakė, kad kreipėsi į policijÄ , tačiau greitai po to Å¡is paskambino ir pasakė, kad piniginė atsirado. Kai antrÄ kartÄ ieÅ¡kojo piniginės maÅ¡inoje, buvo ir A. J., matęs, kaip jis (P. M.) su D. M. ieÅ¡kojo piniginės, apie tai, ko jie ieÅ¡ko, pasakė ir A. J., po ko Å¡is iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, kad bÅ«tų patogiau ieÅ¡koti.

Apie 22 val. A. J. buvo lengvai iÅ¡gėręs, turėjo sidro butelį.Ä®vertinus aptartų asmenų parodymų visumÄ , abejonių tuo, kad analizuojamu atveju A. J. pasinaudojo svetima banko kortele ir norėjo taip veikti, aukÅ¡tesniajam teismui nekyla. Banko mokėjimo priemonė nuosavybės teise priklauso banko kortelę iÅ¡davusiai institucijai (Å¡iuo atveju AB „Swedbank“ bankui), kuri pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko mokėjimo kortelė yra svetima.

Analizuojamu atveju A. J., gavęs svetimÄ elektroninę mokėjimo priemonę, suprasdamas, kad Å¡i priklauso svetimam asmeniui, ir neįsitikinęs, kas yra Å¡ios priemonės savininkas, jo paties teigimu, aklai pasitikėdamas D. M., inicijavo finansinę operacijÄ , kurios metu, pasinaudodamas svetima banko mokėjimo kortele, tris kartus įvesdamas klaidingÄ PIN kodÄ , bandė iÅ¡sigryninti pinigus. Tuo tarpu tiek aukščiau aptartų asmenų parodymais, tiek ir paties A. J. skirtingose proceso stadijose iÅ¡dėstytomis analizuojamo įvykio aplinkybėmis, apelianto versija, jog jis manė besinaudojantis ne P. M., bet D.

M. banko kortele Å¡iam leidus, nepasitvirtino. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 3 kartus, 1 kartÄ â€“ pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. 2015 m. gegužės 29 d. vykusios apklausos metu A. J. jokių esminių nagrinėjamo įvykio aplinkybių nenurodė, patvirtindamas tik tai, kad P. M. piniginė buvo pamesta, kas jÄ rado neprisimena, neprisimindamas ir aplinkybės, jog jis ėjo prie bankomato ir bandė iÅ¡gryninti banko kortelėje esančius pinigus.

Å ios apklausos metu apeliantas nurodė, kad vertinamo įvykio metu jis buvo visiÅ¡kai girtas (b. t. 1, b. l. 116-117). Nors Å¡i apklausa vyko nedalyvaujant A. J. gynėjui, tačiau, savo apklausos protokolo pabaigoje A. J. pažymėjo, jog protokolÄ perskaitė, jo parodymai suraÅ¡yti teisingai, kÄ patvirtino ir savo paraÅ¡u, todėl abejoti Å¡ios apklausos teisėtumu (tokia versija buvo keliama bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Apklausiamas 2015 m. birželio 25 d., t. y. po analizuojamo įvykio praėjus beveik dviem mėnesiams, apklausoje dalyvavus ir apelianto gynėjui, A.

J. parodymai buvo kur kas iÅ¡samesni. Å ios apklausos metu A. J. tiksliai įvardijo įvykio dienÄ apvažiuotÄ marÅ¡rutÄ , nurodė, tiksliai pamenantis, jog tiek jis, tiek D. M. su P. M. ieÅ¡kojo Å¡io pamestos piniginės, nurodė aiÅ¡kiai prisimenantis, prie kurio bankomato jis buvo nuvežtas D. M., siekiant iÅ¡ banko kortelės iÅ¡siimti pinigų, nurodydamas, jog D. M. patvirtino, kad banko kortelė priklauso jam. Å ios apklausos metu, nepaisant itin sklandžių ir nuoseklių A. J. parodymų, jis vis tik pažymėjo, jog neprisimena, iÅ¡ kur D.

M. iÅ¡traukė jam paduotÄ banko kortelę, nes buvo apgirtęs (b. t. 1, b. l. 123-124). Å iuos savo parodymus A. J. patvirtino ir 2015 m. lapkričio 16 d. apklausos metu (b. t. 1, b. l. 138-139), esminėse aplinkybėse jie nesiskyrė ir nuo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apelianto iÅ¡dėstytų analizuojamo įvykio aplinkybių.Tokius A. J. parodymus vertinti kaip patikimus ir objektyvius bei remtis jais sprendžiant apelianto kaltės klausimÄ jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinio pagrindo nėra.

Esminėse vertinamo įvykio aplinkybėse A. J. dėstomos aplinkybės skirtingų apklausų metu skyrėsi. Nors pirmosios apklausos (vykusios nepraėjus nei vienam mėnesiui po analizuojamo įvykio) metu apeliantas tvirtino dėl savo girtumo visiÅ¡kai nieko neprisimenantis, patvirtindamas tik aplinkybes, susijusias su P. M. piniginės paieÅ¡komis, tačiau vėlesnėse apklausose analizuojamo įvykio aplinkybes jis jau dėsto iÅ¡samiai, įvardindamas net menkiausias nakties iÅ¡ 2015 m. liepos 6 d. į 2015 m. liepos 7 d. smulkmenas (t. y. aplankytas vietas, tikslų tam tikrų veiksmų atlikimo laikÄ ir pan.), be viso ko, pažymėdamas ir tai, kad įvykio metu jis buvo labai girtas.

Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog esant stipriam girtumo laipsniui, asmuo negeba prisiminti ir pastebėti tokių aplinkybių, kurios paprastai blaiviam asmeniui yra savaime suvokiamos. Todėl tai, kad praėjus ilgesniam laikui po analizuojamo įvykio A. J. parodymai apie analizuojamo įvykio aplinkybes buvo papildomi naujomis aplinkybėmis, kurių jis nesugebėjo prisiminti pirmosios apklausos metu, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai manyti, jog vėlesnius apelianto parodymus galėjo lemti ne jo paties prisimintos, t. y. realios, analizuojamo įvykio aplinkybės, o kitų asmenų (D.

Č., A. V. ir B. G.) jam papasakoti tos dienos įvykiai bei jo paties įvykio vertinimas jam palankia linkme. Juo labiau įvertinus tai, kad, D. M. teigimu, A. J. analizuojamo įvykio metu nors ir buvo išgėręs, tačiau buvo orientuotas, kas leidžia pagrįstai manyti, jog įvykius suvokė adekvačiai. Beje, aplinkybės dėl itin didelio A. J. girtumo analizuojamu atveju nepatvirtino ir nukentėjusiuoju nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustas P. M., nurodydamas, kad tuo metu, kai jis važinėjosi su D.

M. ir A. J., Å¡is buvo pakankamai adekvatus, su savimi turėjo tik vienÄ butelį sidro. Å iame kontekste pažymėtina, kad prieÅ¡ingai nei tai suvokia apeliantas, girtumas nėra atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė (BK 19 str. 1 d.), prieÅ¡ingai – esant pagrindui girtumas gali bÅ«ti pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Vertinant A. J. parodymų reikÅ¡mę sprendžiant jo kaltės klausimÄ jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, vis tik atkreiptinas dėmesys, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo/nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir tokiu bÅ«du siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Kaltinamasis nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ , kas leidžia pagrįstai teigti, jog sakyti tiesÄ atitinkamos BPK nuostatos jo neįpareigoja. Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

Analizuojamu atveju nesant pagrindo netikėti vienintelio analizuojamo įvykio metu kartu su A. J. buvusio D. M. paaiÅ¡kinimais, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių A. J. keliamas analizuojamo įvykio versijas, tikėti jo prieÅ¡taringais ir nenuosekliais parodymais sprendžiant jo kaltės klausimÄ , teisinio pagrindo nėra.Å ių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad analizuojamu atveju A. J. P. M. banko kortelės PIN kodo nežinojo, įvedė jį atsižvelgdamas į P. M. piniginėje rastÄ lapelį su užraÅ¡ytu kodu (kaip paaiÅ¡kino pats P. M., Å¡is kodas buvo nuo kitos banko kortelės, todėl tai, kuria bandė pasinaudoti A.

J., netiko), kas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai patvirtina, jog analizuojamu atveju apeliantas suvokė, kad naudojasi svetima banko kortele be jos naudotojo sutikimo. Nors A. J. Å¡iÄ aplinkybę neigia, teigdamas, kad banko kortelės PIN kodÄ jam nurodė D. M., tačiau, įvertinus A. J. veiksmus bei jų pasekmes, tokia apelianto versija atmestina kaip nepagrįsta. Analizuojamu atveju klaidingas PIN kodas buvo įvestas tris kartus, todėl tokie A. J. veiksmai, kai du kartus suvedus netinkamÄ PIN kodÄ , A.

J. negrįžo pas jo automobilyje laukiantį D. M. pasitikslinti neteisingo PIN kodo, vietoje to, tÄ patį klaidingÄ kodÄ suvesdamas ir trečiÄ jį kartÄ , aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, leidžia pagrįstai abejoti A. J. iÅ¡keltos versijos dėl jo netinkamo aplinkybių suvokimo pagrįstumu. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina įvertinus ir A. J. teiginius, jog D. M. nenurodė jam nei kiek banko kortelėje yra pinigų, nei kokiÄ pinigų sumÄ nuimti. Bylos duomenimis nustatyta, ko neneigia ir A. J., kad įvykio metu D.

M. buvo blaivus, todėl tai, kad jis, pasak apelianto, visiÅ¡kai girtam A. J. nurodė nuo jo banko kortelės nuimti nenustatytÄ pinigų sumÄ , prieÅ¡tarauja logikai. Konstatuojant tiesioginę tyčiÄ A. J. veiksmuose neabejotinai pritartina ir skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio argumentams, jog ant kiekvienos banko kortelės yra asmens vardas ir pavardė, o, atsižvelgiant į tai, kad A. J. nagrinėjamu atveju banko kortele, kaip tokia mokėjimo priemone, neabejotinai naudojosi ne pirmÄ jį kartÄ , todėl žinojo arba turėjo žinoti, kad ant kiekvienos kortelės yra asmens, kuriam kortelė iÅ¡duota, vardas ir pavardė.

Ä®vertinus tai, kad apeliantas yra pilnametis ir pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties turintis asmuo, todėl neabejotinai ir analizuojamu atveju jis privalėjo įsitikinti tikruoju banko kortelės naudotoju ir ja naudotis tik turint banko kortelės naudotojo sutikimÄ . Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡ių veiksmų neatlikimas, A. J. veiksmus leidžia pagrįstai vertinti kaip neteisėtus BK 215 str. 1 d. nuostatų prasme ir apelianto baudžiamosios atsakomybės pagal komentuojamÄ straipsnį neÅ¡alina (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-197/2011).Be savo neteisėtų veiksmų kvalifikavimo, nuteistasis A. J. nesutinka ir su jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, praÅ¡ydamas jÄ suÅ¡velninti. AnalogiÅ¡kais motyvais apeliacinį skundÄ pateikė ir D. M.. Dėl A. J. ir D. M. paskirtų bausmių. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtų bausmių, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d. ir 2 d.).

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingÄ dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti paskirta bausmė, kuri bÅ«tų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.Å ių duomenų kontekste tikrinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. J. atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formÄ (veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų – materialinės naudos), taip pat ir į kaltinamojo asmenybę (b. t. 1, b. l. 88-112), į tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , praeityje A.

J. teistas ne vienÄ kartÄ , (b. t. 1, b. l. 99-112), už įvairaus pobÅ«džio teisės pažeidimus baustas ir administracine tvarka (b. t. 1, b. l. 92-98), VÅ¡Ä® Varėnos pirminės sveikatos priežiÅ«ros centre neregistruotas (b. t. 1, b. l. 88). Atsižvelgė ir į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos nei A. J. atsakomybę lengvinančios, nei sunkinančios aplinkybės. Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu, įvertinęs tai, kad nuteistasis nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ â€“ terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Å i bausmė, įvertinus tiek nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pobÅ«dį, tiek jo asmenybę, analizuojamu atveju nėra aiÅ¡kiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl Å¡velninti jÄ apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.Å iuo aspektu analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį matyti, jog nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas ir dėl Å¡velnesnių bausmių (baudos, areÅ¡to) paskyrimo A.

J.. Ir nors teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės teisingumu, proporcingumu bei pagrįstumu, tačiau pirmosios instancijos teismo motyvai, remiantis kuriais nuspręsta netaikyti švelnesnių bausmių nuteistojo atžvilgiu, konstatuojant, kad tiek bauda, tiek areštas A. J. būtų per griežtos bausmės, aukštesniojo teismo vertinimu, vis tik yra netinkami, kadangi laisvės atėmimo bausmė, sutinkamai su BK nuostatomis, laikytina griežčiausia iš išvardintų bausmių.

Nepaisant netinkamų apylinkės teismo motyvų, pagrindo keisti A. J. paskirtos bausmės rūšį, teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis praeityje jau buvo teistas, jo atžvilgiu buvo taikytos Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės – laisvės apribojimas, bauda, tačiau akivaizdu, kad teismo parodytas pasitikėjimas teigiamos įtakos A. J. elgesiui nepadarė, kadangi, turėdamas dar neiÅ¡nykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ , jis ir vėl nusikalto.

Toks A. J. elgesys, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, juolab, kad paskirta bausmė yra ženkliai mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Pagrindo Å¡velninti A. J. paskirtÄ bausmę nesudaro ir jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės – nuteistasis ruoÅ¡iasi kardinaliai keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pasirinkti pastovų darbÄ , su drauge ruoÅ¡iasi sudaryti santuokÄ ir pan.. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atkreiptinas apelianto dėmesys, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, buvo atidėtas, paskiriant du įpareigojimus – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ar mokslÄ ir neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Tokiu bÅ«du, įvertinus A. J. pasiryžimÄ keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ teigiama linkme, akivaizdu, kad nei jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas analizuojamu atveju atidėtas, nei nuteistajam paskirti įpareigojimai, siekti savo tikslų nuteistajam nekliudys, prieÅ¡ingai – bus svari paskata įgyvendinti deklaruojamus siekius keisti savo elgesį. Keisti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį D. M. apeliacinio skundo motyvais, t. y. Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę, teisinio pagrindo taip pat nėra.Å iuo aspektu analizuojant Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžio turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę D.

M. atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikos pobÅ«dį (visos D. M. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formÄ (veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų – materialinės naudos), taip pat ir į kaltinamojo asmenybę (b. t. 2, b. l. 1-15), įvertino tai, kad nors praeityje D. M. ir buvo baustas administracine tvarka (b. t. 2, b. l. 9-12), tačiau teistas nebuvo, yra pakankamai jauno amžiaus, iÅ¡ esmės charakterizuojamas teigiamai, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi bei padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), savo noru atlygino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 str. 1 d. 3 p.), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ .

Å ios – tiek nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumas bei kiekis teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas, skirdamas bausmes už veikas numatytas BK 214 str. 1 d., BK 302 str. 1 d., taikė BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyrė Å¡velnesnę bausmę nei numatyta atitinkamų straipsnių sankcijoje – laisvės apribojimÄ , tuo tarpu už kiekvienÄ veikÄ paskirtų laisvės apribojimo bausmių dydis yra mažesnis nei Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies sankcijos vidurkis.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės. Ä®vertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, akivaizdu, kad apylinkės teismas, spręsdamas D. M. skirtinos bausmės individualizavimo klausimÄ , įvertino tai, kad nuteistasis mokosi profesinio rengimo centre, yra jauno amžiaus, padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailisi bei atlygino padarytÄ Å¾alÄ , todėl dar labiau Å¡velninti D.

M. paskirtÄ bausmę tais pačiais motyvais teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , vis tik pažymėtina, kad tiek BK 178 str. 2 d., tiek 214 str. 1 d., tiek ir 302 str. 1 d. sankcijos numato ir laisvės atėmimo bausmę iki Å¡eÅ¡erių metų, tačiau, apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytas nuteistÄ jį labiau teigiamai nei neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, parinko Å¡velnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ . Be to, net ir bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas D.

M. paskirtas bausmes, apylinkės teismas vėlgi parinko jam palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ bausmes subendrino dalinio sudėjimo ir apėmimo bÅ«du, dėl ko, D. M. pagrįstai paskyrė galutinę subendrintÄ laisvės apribojimo 1 metams 3 mėnesiams bausmę. Todėl teigti, kad D. M. paskirta bausmė yra per griežta, teisinio pagrindo nėra. Parinkta bausmės rÅ«Å¡imi kaltininkas turi bÅ«ti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo neteisėtų veiksmų žalingumÄ , laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų, todėl nuteistajam dėl jam paskirtos bausmės kylantys nepatogumai (kiekvienÄ dienÄ po paskaitų grįžti į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o ne pasilikti nakvoti pas močiutę) negali bÅ«ti laikomi pagrindu Å¡velnesnės bausmės paskyrimui.

Å velnesnės bausmės paskyrimas Å¡iuo atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, galėtų veikti kaip paskata dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo ir toliau daryti nusikalstamas veikas.Å ių duomenų pagrindu D. M. apeliacinio skundo praÅ¡ymas panaikinti jam paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, taip pat atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad visi D. M. inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti nakties ir ankstyvo ryto metu, toks apylinkės teismo skirtas įpareigojimas yra visiÅ¡kai pagrįstas ir logiÅ¡kas.

Tuo tarpu aplinkybė, kad Å¡is įpareigojimas nuteistajam sudaro tam tikrus nepatogumus, nėra pakankamas pagrindas Å¡velninti paskirtÄ bausmę ar pakeisti šį įpareigojimÄ kitais, kadangi viena iÅ¡ bausmių paskirčių yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį (BK 41 str. 2 d. 2 p.). Å iame kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, kad, sutinkamai su BK 48 str. 9 d., jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Be to, minėto įpareigojimo paskyrimas nereiÅ¡kia draudimo, laikantis nustatytos tvarkos, keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai reiÅ¡kia ir vietÄ , kurioje privalu laikytis aptariamo įpareigojimo. Dėl iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ priteisimo.Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. M., iÅ¡laidos sudaro 92,64 eurų (b. t. 3, b. l. 16).Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos.

Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėjÄ , tačiau bÅ«tina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigÄ , jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos į valstybės biudžetÄ Å¡io Kodekso nustatyta tvarka.

Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios iÅ¡laidos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, iÅ¡skyrus nurodytas iÅ¡imtis, be to, apie tai nuteistajam turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinta iÅ¡ anksto. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d., kurioje be kita ko pasisakyta, kad grÄ Å¾intinų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis nustatomas atsižvelgiant į Å¡io įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį.

Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 3 d. c p. numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai Å¡ias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbÄ â€œ, todėl įvertinus visumÄ iÅ¡dėstytų įstatyminių nuostatų, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : nuteistųjų D.

M. ir A. J. apeliacinius skundus atmesti.Nepriteisti iš nuteistojo D. M. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.   Teisėjai:                                                                                             Albinas Antanaitis                                                                                                      Svetlana Jurgaitienė                                                                                                                                                                                                         Rimas Švirinas