df046166-e5c1-413e-9fef-4d7ad3c916c6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-971/2012Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00060-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Borkas“, uždarosios akcinės bendrovės „Davgena“, D.

B. ir D. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties, kuria tenkintas iÅ¡ dalies praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1559-324/2012 pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Magdelenas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Borkas“, uždarajai akcinei bendrovei „Davgena“, D. B. , D. B. , uždarajai akcinei bendrovei „Tigro Å¡uolis“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. IeÅ¡kovai UAB „Magdelenas“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D. B. , D. B. ir UAB „Tigro Å¡uolis“, kuriuo praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 252 174,20 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovams priklausančio iki Å¡iol neareÅ¡tuoto ir/ar kitaip neapsunkinto turto, įskaitant atsakovų pinigines lėšas, esančias kasoje, kredito įstaigų sÄ skaitose, areÅ¡tÄ 252 174,20 Lt sumai, įpareigojimÄ atsakovams netrukdyti ieÅ¡kovams patekti į pastatÄ (duomenys neskelbtini), kurio antrame aukÅ¡te yra UAB „Magdelenas“ nuomojamos patalpos (bendras naudojamų patalpų plotas 1 478,17 kv. m), taip pat į Å¡ias patalpas ir į bet kokias kitas patalpas, bÅ«tinas norint patekti į ieÅ¡kovo naudojamas patalpas, įskaitant liftÄ , pakrovimo rampÄ , esančiÄ prie pastato ir kt., atitinkamai leisti ieÅ¡kovams netrukdomiems patekti tiek į minėtÄ pastatÄ , tiek į minėtas patalpas, o esant tam sudarytoms kliÅ«tims, leisti į pastatÄ ir/ar patalpas patekti priverstinai, paÅ¡alinant patekimui trukdančias bet kokias kliÅ«tis, t. y. duris, spynas ir kt.

IeÅ¡kovai nurodė, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, dalis atsakovų turto yra areÅ¡tuota, atsakovai gali perleisti turtÄ tretiesiems asmenims, atsakovų ieÅ¡kovams daroma žala didėja kiekvienÄ dienÄ , todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovų UAB „Magdelenas“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ 252 174,20 Lt dydžio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovams UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D.

B. ir D. B. (b.l. 152-154). AreÅ¡tavo 252 174,20 Lt vertės atsakovams priklausančio neareÅ¡tuoto ir/ar kitaip neapsunkinto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, esančio pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, dalį, o jo nesant ar nepakankant – atitinkamÄ atsakovų piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, dalį. AreÅ¡tavus atsakovų UAB „Borkas“ ir UAB „Davgena“ pinigines lėšas, leista iÅ¡ jų mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieÅ¡kovu.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsakovų UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D. B., D. B. atžvilgiu tikėtinai pagrindė. Nurodė, jog ieÅ¡kovai pagrįstai teigia, kad Å¡ių atsakovų galimybė realizuoti turtÄ apsunkintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ arba padarytų jį neįmanomÄ . Apie teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba įvykdymo negalimumo grėsmę ieÅ¡kinio patenkinimo atveju teismas sprendė ir dėl didelės ieÅ¡kinio sumos (CPK 144 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „Tigro Å¡uolis“ yra asmenų ir turto apsaugos bendrovė, pagal sutartis vykdanti įsipareigojimus klientams, todėl praÅ¡ymÄ areÅ¡tuoti jos turtÄ teismas atmetė. Teismas netenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymo įpareigoti atsakovus netrukdyti ieÅ¡kovams patekti į pastatÄ (duomenys neskelbtini), kurio antrame aukÅ¡te yra UAB „Magdelenas“ nuomojamos patalpos (bendras naudojamų patalpų plotas 1 478,17 kv. m), taip pat į Å¡ias patalpas ir į bet kokias kitas patalpas, bÅ«tinas norint patekti į ieÅ¡kovo naudojamas patalpas, įskaitant liftÄ , pakrovimo rampÄ , esančiÄ prie pastato ir kt., atitinkamai leisti ieÅ¡kovams netrukdomiems patekti tiek į minėtÄ pastatÄ , tiek į minėtas patalpas, o esant tam sudarytoms kliÅ«tims, leisti į pastatÄ ir/ar patalpas patekti priverstinai, paÅ¡alinant patekimui trukdančias bet kokias kliÅ«tis, t. y. duris, spynas ir kt., nes analogiÅ¡ka laikinoji apsaugos priemonė ieÅ¡kovų praÅ¡ymu jau yra pritaikyta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3013-435/2012.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu atsakovai UAB „Borkas“, UAB „Davgena“, D. B., D. B. (toliau – apeliantai) praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b.l. 160-162). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovų veiksmai laikytini nesÄ Å¾iningais bei piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir siekiant sutrikdyti atsakovų Å«kinę – komercinę veiklÄ .

Pateikti teismui raÅ¡ytiniai įrodymai – duomenys iÅ¡ Juridinių asmenų registro, pirkimo – pardavimo, tiekimo sutartys nepatvirtina, kad atsakovai atlieka neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje gali atsirasti žala ieÅ¡kovams. IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovų ekonominė bÅ«klė leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. IeÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, kad priimtas teismo sprendimas negalės bÅ«ti įvykdytas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

Ä®statymų leidėjas aiÅ¡kiai suformulavo nuostatÄ , jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu (CPK 144 str.). Apeliantų teigimu, priimant skundžiamÄ nutartį į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ nebuvo atsižvelgta, todėl skundžiama nutartis negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta.

IeÅ¡kovai UAB „Magdelenas“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti (b.l. 187-189). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantai kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie apeliantų finansinius pajėgumus, balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykio, o ieÅ¡kovai neturi galimybės pateikti atsakovų metinių finansinės atskaitomybės dokumentų. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumÄ pagrindžiančius argumentus, dėl to Kauno apygardos teismas įvertinęs visus pateiktus dokumentus, priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ nutartį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliantai, ignoruodami Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-3013-435/2012, taip pat teisėtus antstolės nurodymus, veikė teisei prieÅ¡ingais veiksmais, nesÄ Å¾iningai ieÅ¡kovų atžvilgiu ir dėl to ieÅ¡kovai turi pagrįstÄ pagrindÄ teigti, kad esant palankiam ieÅ¡kovams teismo sprendimui, palankaus sprendimo įgyvendinimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas ir yra didelė tikimybė, kad atsakovai ir toliau vengs ieÅ¡kovams atlyginti 252 174,20 Lt žalÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atskirasis skundas netenkintinas.Teisė į teisminę gynybÄ reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismÄ , bet ir realiai apginti pažeistÄ ar ginčijamÄ subjektinę teisę, įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ .

Kadangi nuo ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtÄ teismo sprendimÄ . Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymÄ .

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas turi iÅ¡tirti ir įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia Å¡ių priemonių ėmimosi bÅ«tinumÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieÅ¡kovui pranaÅ¡umo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismÄ , tiek pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo pareiÅ¡kėjo valios.

Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo principais. EkonomiÅ¡kumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismÄ iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.).

Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios, kad nė vienai iÅ¡ Å¡alių nesuteiktų nepagrįsto pranaÅ¡umo ir nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau negu bÅ«tina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ reiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iÅ¡ jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas.Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009).

Tačiau Å¡i prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Todėl, taikydamas Å¡iÄ prezumpcijÄ , teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė. Pažymėtina, kad atsakovas gali paneigti, taip pat ir paduodamas atskirÄ jį skundÄ , Å¡iÄ prezumpcijÄ , pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerÄ turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str., 314 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai UAB „Magdelenas“ ir UAB „Galinta ir partneriai“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį apeliantams dėl žalos atlyginimo, praÅ¡ydami priteisti 252 174,20 Lt sumÄ . Tokia reikalavimo suma pagal teismų praktikoje suformuotÄ taisyklę (ypač pareikÅ¡ta fiziniams asmenims) paprastai laikytina didele ir Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ preziumuoti, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Kaip jau minėta, vien didelė ieÅ¡kinio suma nesudaro pagrindo savaime taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – kiekvienÄ kartÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui, t.y. ar atsakovų turtinė padėtis yra tokia gera, kad net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas.

Apeliantai kartu su atskiruoju skundu nepateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos), taip pat duomenų apie jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį ar kitÄ turtÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, neturint duomenų apie apeliantams nuosavybės teise priklausantį turtÄ , finansinius įsipareigojimus, negalima spręsti, kad atsakovų turtinė padėtis yra gera ir, netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovams, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų argumentas, kad ieÅ¡kovai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių realiÄ grėsmę įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, inter alia paskirstant įrodinėjimo naÅ¡tÄ (CPK 178 str.), taip pat turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kuriai iÅ¡ bylos Å¡alių paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, minimaliomis sÄ naudomis (CPK 3 str. 1 d.).

Todėl apeliantų turtinės padėties įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama iÅ¡imtinai ieÅ¡kovams, nes bÅ«tent apeliantai, siekdami įrodyti savo mokumÄ , taigi, iÅ¡vengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2010). Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, kad pateikti teismui raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina, kad atsakovai atlieka neteisėtus veiksmus, kurių pasėkoje gali atsirasti žala ieÅ¡kovams.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau minėtÄ teismų praktikÄ , formuojamÄ sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus bei į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus, preliminariai įvertinusi ieÅ¡kovų pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimÄ apeliantų atžvilgiu tikėtinai pagrindė.

Tokiu atveju egzistuotų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo bÅ«tinybė. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarus ieÅ¡kinio įvertinimas nėra ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos iÅ¡sprendimui, kadangi ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus bylÄ arba ieÅ¡kovai bylos nagrinėjimo metu pasinaudos savo teise pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , padidinti/sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Teisėjų kolegijos vertinimu, keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i nutartis neužkerta kelio apeliantams kreiptis į teismÄ su motyvuotu praÅ¡ymu pakeisti taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones kitomis (CPK 148 str. 1 d.).

Apeliantai taip pat turi teisę sumokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ pirmosios instancijos teismo sÄ skaitÄ , tuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų panaikintos (CPK 148 str. 2 d., 3 d.). Be to, pagal CPK 146 straipsnio nuostatas, apeliantai turi teisę praÅ¡yti teismo įpareigoti ieÅ¡kovÄ pateikti jų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ (CPK 146 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                     Danutė GasiÅ«nienė Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                  Alvydas PoÅ¡kus