df0421cd-e560-4794-a472-6b1b61c5ffe0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                    Administracinė byla Nr. I-10019-580/2015                                                                     Proceso Nr. 3-61-3-03614-2015-5                  Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 1.21; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiškėjui T.

Č.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. Č. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. Č. prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) ir Kalėjimų departamento, 11 022,05 Eur turtinės žalos ir 31 380 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas nuo 2010 m. sÄ lygose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų ir pažeidžiančiose žmogaus teises.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-01-28 sprendimu byloje Nr. 1-1328-365/2013 pripažino teisių pažeidimus laikotarpiu nuo 2010-02-25 iki 2012-10-04 ir priteisė piniginę kompensacijÄ . PareiÅ¡kėjas ir toliau buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir žmogaus teises. Nuo 2012-10-05 netinkamai kalintas dar 435 dienas.Skundo dalyje dėl draudimo susiraÅ¡inėti, draudimo palaikyti Å¡eimos ir socialinius ryÅ¡ius, nekokybiÅ¡ko teisinio reguliavimo, Konstitucinio Teismo 2015-02-26 nutarimu pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-07-09 sprendimu pripažinto pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijÄ (toliau – Konvencija) atsakovo atstovu yra Teisingumo ministerija.Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategija ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planas yra valstybės įsipareigojimas užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas.

Teisingumo ministro 2000-09-01 įsakymu Nr.184 patvirtintų Kalėjimų departamento nuostatų iÅ¡vardintos funkcijos patvirtina, jog Kalėjimų departamentas gali ir privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamu gyvenimo sÄ lygų užtikrinimu. Skundo dalyje dėl įkalinimo įstaigos perpildymo, higienos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų nesilaikymo, diskriminavimo maitinant, atsakovo atstovu byloje yra Kalėjimų departamentas.Skundo dalyje dėl kalinimo nežmoniÅ¡kose sÄ lygose, kankinimo alkiu, neaprÅ«pinimo pajamomis atsakovo atstovu yra LukiÅ¡kių TI-K.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr.V-124 nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iki 2010 m. galiojusi Lietuvos higienos norma HN 76:1999 nustatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto. Lietuvos gyventojų fizinės ir fiziologinės savybės per pastarÄ jį deÅ¡imtmetį nepakito tiek ženkliai, kad gyvenamojo ploto normos sumažinimas 28 proc. galėtų bÅ«ti moraliai pateisinamu. Gyvenamojo ploto normos sumažinimas priartėjo prie Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytos 3 kv. m. ribos, kuriÄ peržengus konstatuojamas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Pagal Kankinimų prevencijos Komiteto (CPT) rekomendacijas, vienam asmeniui tenkanti asmeninė erdvė kamerų tipo patalpose turėtų bÅ«ti 7 kv. m. PareiÅ¡kėjas kalintas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamÄ jį kameros plotÄ sumuoja su gyvenamajam plotui nepriskiriamo sanitarinio mazgo plotu, bei į gyvenamÄ jį kameros plotÄ nepagrįstai įskaičiuoja neteisėtai įrengtų perteklinių miegamų vietų (gultų) užimamus plotus. Visose kamerose sanitariniai mazgai nėra atskirti nuo gyvenamojo ploto, tuo pažeidžiant sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr.V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma HN 76:2010) 21 punktÄ .

IÅ¡ to seka, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas negali bÅ«ti įskaičiuojamas į gyvenamÄ jį kameros plotÄ . Sanitariniai mazgai užima apie 3 kv. m, nes pagal higienos normos reikalavimus sanitariniu mazgu yra visas plotas, kuriame įrengti sanitariniam mazgui privalomi unitazas, praustuvė su veidrodžiu ir tualetinių reikmenų lentynėlė. Visų kamerų gyvenamasis plotas yra maždaug 3 kv. m mažesnis, nei deklaruotas. Å eÅ¡iolika kamerų, kurių bendrieji plotai mažesni nei 6,6 kv. m (pvz. kamera Nr. 113) nėra tinkamos apgyvendinimui.

Kamerose, kurių plotai nuo 3,73 kv. m iki 8,31 kv. m, negalima laikyti daugiau nei po vienÄ asmenį. Kamerose Nr. 107, 113, 117, 120, 122, 123 buvo įrengta po 6 miegamÄ sias vietas, nors LukiÅ¡kių TI-K 2015-04-13 pažymoje Nr. 96-851 melagingai nurodė, kad įrengta tik po 4 miegamÄ sias vietas, nors miegamųjų vietų skaičius iki 4 sumažintas tik 2013 metų antroje pusėje vykusio remonto metu. PareiÅ¡kėjas kalintas vienvietėse kamerose Nr.142, 284, 307, 320, 327, 334, 340, 371, 376, kuriose buvo neteisėtai įrengta po 4 miegamÄ sias vietas bei vienvietėje kameroje Nr. 223, kurioje buvo įrengtos 2 miegamosios vietos.

Pertekliniai gultai atsirado su LukiÅ¡kių TI-K administracijos žinia, nors tai uždrausta pagal teisės aktus. Pertekliniai gultai ženkliai sumažina gyvenamÄ jį plotÄ ir jų užimamas plotas negali bÅ«ti įskaičiuojamas į gyvenamÄ jį plotÄ . Perteklinė miegamoji vieta gyvenamÄ jį plotÄ sumažina maždaug 2 kv. m. Kamerose, kurių plotai virÅ¡ija 8 kv. m, realus gyvenamasis plotas yra 3,02-3,31 kv. m. Likusiose kamerose, kurių plotai yra 6,73-7,99 kv. m, gyvenamasis plotas yra mažesnis už 3 kv. m.Kamerose neįrengtų spintelių nuteistųjų daiktams, maisto produktų spintelių arba lentynų, taburečių, kamerose, kuriose įrengtos 6 miegamosios vietos, nėra stalų.

Tarp baldų likę 20-40 cm pločio tarpai. Tarpas tarp tualeto sienelės ir gulto kai kuriose kamerose yra 30 cm. Kalinami asmenys priversti visÄ parÄ gulėti savo gultuose, nes atsistoti kameroje galima tik sanitariniame mazge, tarp baldų sunku prasisprausti. Tuo sukuriama psichologinė įtampa tarp kalinamų asmenų, provokuojami konfliktai. Atsakovo atstovai Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio, Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 7 straipsnio, Europos ir Jungtinių Tautų Konvencijas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pažeidimus daro sÄ moningos tyčios kaltės forma.Asmeniui turi bÅ«ti suteikiami 4 kv. m neužimto baldais kameros ploto ir sudaroma galimybė praleisti už kameros ribų bent 8 valandas per parÄ .

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ bÅ«ti gryname ore. Veikla už kameros ribų neorganizuojama, pasivaikščioti asmenys iÅ¡vedami tik valandÄ . Pasivaikščioti siÅ«loma eiti iÅ¡ karto po rytinio signalo keltis, t. y. 6 val. ryto žiemos metu dar iki praÅ¡vintant. Tuo siekiama priversti atsisakyti teisės pasivaikščioti. Treniruoklių salė įrengta 2013 metų pabaigoje, asmenys į jÄ nuvedami maždaug vienÄ kartÄ per 6 mėnesius ne ilgiau kaip 45 minutėms, jei apie Å¡iÄ teisę jie sužino ir paraÅ¡o daug raÅ¡ytinių praÅ¡ymų.

Ä® duÅ¡Ä asmenys iÅ¡vedami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę ne ilgiau kaip 15 minučių. Atsakovo demagogija dėl kalinimo sÄ lygų patvirtina, kad nežmoniÅ¡kos kalinimo sÄ lygos kuriamos sÄ moninga tyčia.Kameroje Nr. 113 buvo įrengtos 6 miegamosios vietos, nors LukiÅ¡kių TI-K pateikia melagingus duomenis, kad buvo 4 miegamosios vietos. Visose kamerose sanitariniai mazgai įrengti gyvenamojoje patalpoje, nėra veidrodžių, oro Å¡alinimo sistemos, kamerose tvyro iÅ¡vietės smarvė. Tualetas įrengtas prieÅ¡ais įėjimo duris, kuriose įrengtas stebėjimo langelis.

Stebėjimo langelis bei durys gali būti bet kada atidarytos. Prižiūrėtojomis dirba ir moterys. Kamerose mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos nėra, o papildomos grotos įrengtos taip, kad kalinami asmenys negalėtų pasiekti lango. Šiltuoju metų laiku negalima vėdinti patalpų per langus ir būna nepakeliamai tvanku ir karšta, o šaltuoju metų laiku negalima langų užsandarinti ir būna šalta ir drėgna. Pastatų sienos yra maždaug metro storio, kamerų langai iš lauko pusės apsaugoti grotomis, o kamerų viduje įrengtos grotos, kad kalinami asmenys negalėtų rankomis pasiekti lango.

Kamerose nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaiÅ¡os, ypač intensyvus lubų dangos byrėjimas buvo karantino patalpose (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125). Å iose kamerose buvo bÅ«tina nuolat dengti lėkÅ¡tes ir maistÄ laikraščiais, bei valgyti ne prie stalo, o pasilenkus po metaliniu gultu tam, kad į maistÄ neprikristų tinko trupinių, kalkių ir dažų atplaišų. Kamerų sienų virÅ¡utinė dalis yra dažyta kalkėmis ir nėra lengvai valoma. Daugumos kamerų grindys yra suirusio ir iÅ¡daužyto betono.

Karantino patalpų lubų tinkas dėl drėgmės krisdavo stambiais gabalais, todėl 2013 metų antroje pusėje vykusio remonto metu buvo paÅ¡alintas iki plytų, jokios lubų vidaus apdailos Å¡iuo metu nėra. PaÅ¡alinus tinkÄ , dėl nuolatinės drėgmės nuo lubų byra mÅ«ro trupiniai. Sanitariniai įrengimai seni, susidėvėję, nesandarÅ«s, todėl grindys sanitariniuose mazguose ir lubos virÅ¡ sanitarinių mazgų yra nuolat Å¡lapios, nuo lubų byra tinkas, kalkės ir dažų atplaiÅ¡os, ant drėgnų lubų ir sienų veisiasi pelėsis.

Daugumos kamerų grindys ir lubos neturi vidaus apdailos, valymo priemonės ir medžiagos neišduodamos. Kamerų oras užterštas nuo sienų, lubų ir grindų kylančiomis cemento ir kalkių dulkėmis. Sienos paveiktos pelėsio, o lubos virš sanitarinių mazgų juodos nuo pelėsio.Asmenys priversti skalbti ir džiovinti rūbus gyvenamosiose kamerose, dėl to oro drėgmė didžiulė, išorinės sienos dažnai būna šlapios nuo kondensato. Oro drėgmė artima 100 proc. Rūsiuose įrengtose kamerose drėgmė yra dar didesnė, sienomis teka vanduo.

Kameros Nr. 371, 376 įrengtos rÅ«siuose, ventiliacijos nėra, drėgmė Å¡iose kamerose nepakeliama. Ä® nusiskundimus administracija atsiraÅ¡inėja formaliai. Ypač pasibaisėtino stovio karantino sanitariniai mazgai, kurių niekas nevalo ir nedezinfekuoja. Visose kamerose įsiveisę tarakonai. Karantino patalpose tarakonų mažiau dėl minusinės temperatÅ«ros žiemos metu. Kalinamų asmenų sveikata atvykimo metu netikrinama. Priėmimo skyriuje nebuvo nei medicinos darbuotojo, nei informacijos apie pareigÄ pasinaudoti sanitarine Å¡varykla, nei informacijos apie galimybę gauti medicinos pagalbÄ .

Budintys pareigÅ«nai kalinamų asmenų nusiskundimus ignoruoja. Priėmimui pas gydytojÄ reikalaujama pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , tačiau budintys pareigÅ«nai praÅ¡ymų nepriima. Skubiai gauti medicininę pagalbÄ nėra galimybės. Ä®metus praÅ¡ymÄ Ä¯ tam skirtÄ dėžutę, asmuo iÅ¡kviečiamas į sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ tik po 2-3 dienų. Vietoje sanitarinės Å¡varyklos sudaroma formali galimybė pasinaudoti duÅ¡u, tačiau nei muilas, nei rankÅ¡luostis neiÅ¡duodami. PrieÅ¡ asmenis, pageidaujančius nusiprausti duse, naudojamas psichologinis smurtas – liepiama neÅ¡tis į duÅ¡Ä visus turimus daiktus, įskaitant elektros prietaisus (pvz. televizorių, minkÅ¡tÄ jį lovos inventorių).

DuÅ¡ai įrengti standartinėse 2x3,5 metrų dydžio kamerose, duÅ¡uose nėra nei atitvertos dalies, nei baldų, kur galima pasidėti daiktus ar pakabinti rÅ«bus. Tuo siekiama priversti atsisakyti teisės nusiprausti duÅ¡e.Kalinami asmenys privalo bÅ«ti aprÅ«pinami darbinėmis pajamomis, arba jiems turi bÅ«ti mokamos paÅ¡alpos ir teikiama parama iÅ¡ socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų. PaÅ¡alpų nemoka, paramos neteikia, higienos ir materialinio aprÅ«pinimo normų reikalavimo nesilaiko - tualetinis popierius, dantų Å¡epetėliai, dantų pasta, skutimosi peiliukai neiÅ¡duodami, prieÅ¡ einant į duÅ¡Ä muilas neiÅ¡duodamas, neiÅ¡duodamos ir priemonės indams plauti.

Indai plaunami Å¡altu vandeniu, nenaudojant indų plovimo priemonių, kas sudaro sÄ lygas užkrečiamųjų žarnyno ligų plitimui. NeaprÅ«pinimas tualetiniu popieriumi ypatingai žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Ä® LukiÅ¡kių TI-K atvykusiems asmenims liepiama pasiraÅ¡yti armatÅ«rinėje kortelėje į 10-12 tuščių grafų, neaiÅ¡kinant už kÄ , atsisakantiems pasiraÅ¡yti grasinama drausminėmis nuobaudomis. Materialinio aprÅ«pinimo normos prieÅ¡tarauja higienos normos HN 76:2010 63 punktui ir Konstitucijos 29 straipsniui, nes kas mėnesį iÅ¡duoti dantų Å¡epetėlį, dantų pastÄ , vienkartinius skustuvus yra numatyta suimtiesiems, bet nenumatyta nuteistiesiems.

NeiÅ¡duodami čiužinio ir antklodės užvalkalai, antra paklodė, antras pagalvės užvalkalas ir antras rankÅ¡luostis. Paklodės ir pagalvių užvalkalai iÅ¡duodami tik pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . NeiÅ¡duoti patalynės administracija gali 20 darbo dienų prisidengdama VieÅ¡ojo administravimo įstatyme nustatytu administracinės procedÅ«ros terminu. IÅ¡ naujai atvykusių asmenų pledai, lovatiesės, dideli rankÅ¡luosčiai kratos metu atimami ir grÄ Å¾inami tik iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K, kas rodo sÄ moningÄ nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų kÅ«rimÄ .

Karantine minkÅ¡tasis lovos inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) naudojamas be užvalkalų ir be paklodžių, įsigeria kÅ«no riebalais ir prakaitu, susitepa nuo lubų krentančiu tinku ir nuo grindų kylančiomis cemento dulkėmis. Vatos pagrindu pagamintas minkÅ¡tasis lovos inventorius negali bÅ«ti skalbiamas, o sausojo (cheminio) valymo galimybių nėra. MinkÅ¡tasis lovos inventorius geriausiu atveju tik dezinfekuojamas ir yra pasibaisėtinos bÅ«klės – purvinas, blizgantis nuo įsigėrusių į medžiagÄ kÅ«no riebalų ir prakaito.

LukiÅ¡kių TI-K teikia komercinę rÅ«bų skalbimo paslaugÄ , tačiau Å¡ios paslaugos įkainiai specialiai nustatyti tokie, kad paslauga nebÅ«tų galima naudotis, rÅ«bų skalbimo kainos virÅ¡ija naujų rÅ«bų kainÄ parduotuvėse. Paslauga nekokybiÅ¡ka, administracija atsakomybės neprisiima. Higienos normos HN 76:2010 64 punktas įpareigoja turėti skalbyklÄ ir sudaryti sÄ lygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, tačiau kalinami asmenys priversti rÅ«bus skalbti ir džiovinti gyvenamosiose kamerose.

Dėl drėgmės iÅ¡skalbti rÅ«bai neiÅ¡džiÅ«sta, o supÅ«va, kamerose kaupiasi drėgmė ir veisiasi pelėsis. PareiÅ¡kėjo fiziologinių mitybos poreikių nenustatinėjo. Vyriausybės nutarimu patvirtintos fiziologinės mitybos normos neatitinka pareiÅ¡kėjo fiziologinių poreikių, viso kalinimo metu jis kentė alkio jausmÄ , kuris dažnai prilygdavo kankinimui. Laikė, kad valgiaraščiai yra diskriminaciniai, nes nustato vienodo dydžio maisto davinį visiems tos pačios kategorijos kaliniams ir nenumato asmeniui, kurio fiziologiniai poreikiai didesni, gauti padidintÄ maisto davinį.

Trukdymas asmeniui numalÅ¡inti alkio jausmÄ vertinamas kaip kankinimas. PareiÅ¡kėjas sportuoja, todėl jo maisto poreikiai ženkliai didesni, tačiau papildomo maisto davinio negavo. Valgiaraščiai nustato skirtingus maisto davinio kiekius dirbantiems ir nedirbantiems asmenims bei diskriminuoja kalinius pagal lytį. Dirbantys asmenys gauna darbo užmokestį ir gali papildomai įsigyti maisto. Tai laikė diskriminacija pagal socialinį požymį. Tai, kad nustatyti skirtingi maisto racionai vyrams ir moterims, diskriminuoja kalinius pagal lytį.

Moterims skirtame racione yra numatytos uogos, vaisiai, daržovės, razinos, o vyrams – tik daržovės. Moterims skirtame racione yra numatytas sviestas, o vyrams tik margarinas. Moterims skirtame racione yra batonas, džemas ir bandelės, o vyrams tik duona. Moterims skirtame racione yra numatyta kakava, o vyrams tik arbata. Pareiškėjui nebuvo mokamos socialinės pašalpos ir nebuvo teikiama tikslinė parama iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų, jis nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis.

Civilizuotose valstybėse tradiciÅ¡kai laikoma, kad minimali mėnesio alga, turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybėje. PareiÅ¡kėjas turi nepilnametį vaikÄ , kurį privalo iÅ¡laikyti. Asmens, iÅ¡ kurio atimta laisvė, aprÅ«pinimas darbinėmis pajamomis yra valstybės pareiga. Valstybei nevykdant Å¡ios pareigos buvo pažeistas Konstitucijos 38 straipsnis, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultÅ«rinių teisių pakto 10, 11 straipsniai, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 23 straipsnis, Konvencijos 12 straipsnis, nes įstÅ«mus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ sunkiÄ ekonominę padėtį, buvo atimta galimybė aprÅ«pinti vaikÄ , planuoti Å¡eimÄ , pareiÅ¡kėjas tapo artimųjų iÅ¡laikytiniu.

PareiÅ¡kėjui nebuvo leidžiami ilgalaikiai pasimatymai, o trumpalaikiai pasimatymai su vaiku ir artimaisiais apriboti sÄ lyga, kad artimieji gautų raÅ¡ytinį leidimÄ pasimatyti. DidžiÄ jÄ kalinimo laiko dalį tokie leidimai iÅ¡duodami nebuvo. Nebuvo galimybės pasimatyti su mažamečiu vaiku neribojant fizinio kontakto. Kontaktai telefonu buvo apriboti sÄ lyga gauti raÅ¡ytinį leidimÄ paskambinti, didžiÄ jÄ kalinimo laiko dalį tokie leidimai iÅ¡duodami nebuvo. PirmÄ kartÄ leidimas skambinti suteiktas tik 2011 m. pradžioje.

Buvo cenzÅ«ruojamas susiraÅ¡inėjimas su Å¡eima ir artimaisiais, neleista bendrauti laiÅ¡kais su kitais įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis. Laikė, kad žala padaryta tyčine kaltės forma, o patirtos neturtinės žalos fakto pareiÅ¡kėjas neprivalo įrodinėti. Buvo pažeistos fundamentalios žmogaus teisės: teisė gyventi teisinėje valstybėje, nebÅ«ti kankinamam, nepatirti žiauraus, nežmoniÅ¡ko, žeminančio žmogaus orumÄ elgesio, teisė į Å¡eimos ir kitus socialinius ryÅ¡ius, teisė pasimatyti, teisė susiraÅ¡inėti.

Pažeista asmens teisė į sveikatÄ , kuri yra absoliuti. Pažeisti teisinės valstybės principai - tarptautinių konvencijų privalomumas ir jose įtvirtinti draudimai žmogų kankinti, žiauriai, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, žeminti žmogaus orumÄ , žmogų diskriminuoti, ignoruota valstybės pareiga aprÅ«pinti kalinamÄ asmenį pajamomis, bÅ«tinomis jo Å¡eimos oriam egzistavimui. Valstybės mastu bendra kalinamiems asmenims priteisiama kompensacijų už netinkamas kalinimo sÄ lygas suma negali bÅ«ti mažesnė už valstybės sutaupytÄ sumÄ nevykdant įsipareigojimų pagerinti kalinimo sÄ lygas.

Kalėjimų departamento atsakomybė atsiranda nuo 2000-09-01, kai buvo patvirtinti Kalėjimų departamento nuostatai. Kalėjimų departamento per 14 metų konstitucinių ir žmogaus teisių pažeidimo sÄ skaita sutaupytos lėšos yra pareiÅ¡kėjui padaryta turtinė žala. LukiÅ¡kių TI-K padaryta turtinė žala yra visų privalomų baldų, kurie neįrengti kamerose, patalynės, higienos priemonių, materialinio buitinio aprÅ«pinimo priemonių, kurios nebuvo iÅ¡duotos kalinimo laikotarpiu, vidutinio statistinio darbo užmokesčio, kuris nebuvo iÅ¡mokėtas, suma.

Ä® Å¡ios turtinės žalos dydį privalo bÅ«ti atsižvelgta. Dėl kalinimo perpildytose kamerose, žmogaus orumÄ Å¾eminančiose sÄ lygose padarytÄ neturtinę žalÄ prašė vertinti 8 460 Eur (423 paros x 20 Eur). Kalinimu antisanitarinėse sÄ lygose, sveikatai pavojingoje aplinkoje, esant neprieinamoms medicininėms paslaugoms, buitinėms sÄ lygoms ir materialiniam aprÅ«pinimui esant nepatenkinamiems padarytÄ neturtinę žalÄ prašė vertinti 21 210 Eur (423 paros x 30 Eur). Kankinimu alkiu ir diskriminavimu padarytÄ neturtinę žalÄ prašė vertinti 7 070 Eur (po 10 Eur už parÄ ).

Socialinių ir Å¡eimos ryÅ¡ių draudimu padarytÄ neturtinę žalÄ prašė vertinti 6 000 Eur. VisÄ neturtinę žalÄ prašė vertinti 31 380 Eur.Per 63 kalinimo savaites nebuvo iÅ¡duota 50 ritinėlių tualetinio popieriaus, 75 kartus nebuvo iÅ¡duota 30 g tualetinio muilo einant praustis duÅ¡e, neiÅ¡duota 50 skutimosi priemonių, 10 kartų neiÅ¡duotas dantų Å¡epetėlis ir 50 g dantų pastos. Kalinant 36 skirtingose kamerose nebuvo iÅ¡duoti 39 indelių priemonių indams plauti. LukiÅ¡kių TI-K neteisėtai sutaupė 20 veidrodžių, 7 stalus, 19 taburečių, 20 spintelių daiktams, 14 komplektų valymo inventoriaus ir valymo priemonių, 26 patalynės ir lovos inventoriaus komplektus.

Viso sutaupyta 5 422,05 Eur. NeaprÅ«pindamas darbinėmis pajamomis, neteikdamas socialinių paÅ¡alpų, kankindamas alkiu ir nesuteikdamas privalomo materialinio aprÅ«pinimo, atsakovas padarė turtinę žalÄ , kurios dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal 60 proc. vidutinio statistinio darbo užmokesčio valstybėje tarifÄ , viso 5 600 Eur (423 dienos = 14 mėnesių x 400 Eur). IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjui padaryta 11 022,05 Eur turtinė žala.PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad iki suėmimo profesijos nebuvo įgijęs. LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų dirbęs, jeigu jam bÅ«tų buvęs priimtinas darbo pasiÅ«lymas.Atsakovas Teisingumo ministerija dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisakė, nes neturi procesinio suinteresuotumo. Nurodė, kad Vyriausybė 2014-09-29 nutarimu Nr. 1054 Teisingumo ministerijÄ Ä¯galiojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė; bylose dėl civilinės bÅ«klės aktų įrašų (lyties, vardo, pavardės, asmens kodo) pakeitimo ir žalos atlyginimo; bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmais, atlyginimo.

Taigi, Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl aukščiau paminėtų neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas klaidingai nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K ir Kalėjimų departamentas yra Teisingumo ministerijos struktÅ«riniai padaliniai. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai.Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas prašė skundÄ atmesti.Atsiliepime pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir kiti asmenys, iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nėra.

Teiginiai apie neva padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra bendro pobÅ«džio, neindividualizuoti, neparemti faktiniais įrodymais. Neturtinė žala yra susijusi su konkrečiu asmeniu, jo fiziniais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais, jo sveikatos bÅ«kle ir pan. Žala vertinama kaip turtinė, kaip nukenčia asmens ekonominiai interesai. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. PareiÅ¡kėjo bendro pobÅ«džio pareiÅ¡kimai dėl neva netinkamo materialinio aprÅ«pinimo turėtų bÅ«ti atmestini. PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais dėl neva netinkamo aprÅ«pinimo darbinėmis pajamomis, nenurodydamas jokių konkrečių aplinkybių.Nesistengiama pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Teigtina, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos iÅ¡ valstybės.Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ trukmę ir kt.

Europos Žmogaus Teisių Teismas neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , ne visais atvejais priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.Ä®staiga pagal galimybes įgyvendino galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo ar neveikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , dėl kurio atitinkamos teisės galėjo bÅ«ti pažeistos. LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkymÄ yra atsakingi jie patys, o reikalingas inventorius visÄ laikÄ yra iÅ¡duodamas į kameras.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langÄ ir tai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko kameras, neturi nusiskundimų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprÅ«pinimas LukiÅ¡kių TI-K vykdomas vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo", kuriame nustatytos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Lukiškių TI-K administracija nepažeidė šio teisės aktų reikalavimų. Higienos normos HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose.

LukiÅ¡kių TI-K administracija užtikrino Å¡io teisės akto reikalavimų laikymÄ si. Higienos normos 68 punkte yra nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo" LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama galimybė nusiprausti ir tai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai.Atsakovas LukiÅ¡kių TI-K prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįsta.LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas pristatytas 2012-10-05 ir su pertraukomis buvo laikomas iki 2015-02-26, kai buvo iÅ¡vežtas į Kybartų pataisos namus.

Higienos norma HN 76:2010 minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose laikomiems asmenims nenustato. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose 2012-10-06 ryte, 2012-10-10 ryte, 2012-11-14 vakare, 2012-11-15 ryte, 2012-11-21 - 2012-12-10 ryte, 2013-01-04 ryte, 2013-01-24 ryte, 2013-03-01 vakare - 2013-03-01, 2013-03-06 ryte, 2013-03-07 ryte, 2013-03-08 - 2013-03-12, 2013-03-29 ryte, 2013-04-20 ryte, 2013-04-24 vakare - 2013-04-25, 2013-05-03 - 2013-05-04 ryte, 2013-05-08, 2013-05-09 ryte, 2013-05-10 ryte, 2013-06-01 ryte, 2013-06-05 vakare - 2013-06-07 ryte, 2013-08-16 - 2013-08-17, 2013-08-20, 2013-08-23 - 2013-08-25, 2013-09-11, 2013-09-23, 2013-11-04, 2013-11-07 - 2013-11-08, 2013-11-26 - 2013-11-27, 2013-11-29, 2013-12-18, 2013-12-20, 2014-01-08, 2014-01-17, 2014-01-22, 2014-01-29, 2014-02-04 - 2014-02-05, 2014-02-11 - 2014-02-12, 2014-02-25, 2014-02-28, 2014-03-06 - 2014-03-07, 2014-03-13, 2014-03-19, 2014-03-26 -2014-03-27, 2014-04-10-2014-04-11, 2014-04-17-2014-04-18, 2014-04-24, 2014-04-29-2014-05-02, 2014-05-06 - 2014-05-07, 2014-05-12 - 2014-05-16, 2014-05-29 - 2014-06-04, 2015-02-12 - 2015-02-25 laikotarpiais atitiko reikalavimus.

Laikotarpiais 2012-10-17-2012-11-14, 2012-12-12 -2013-01-04, 2013-01-11 - 2013-01-18, 2013-02-13 - 2013-03-01, 2013-03-13 - 2013-03-29, 2013-04-10 - 2013-04-19, 2013-04-26 - 2013-05-03, 2013-05-15 - 2013-05-31, 2013-06-12 - 2013-08-16, 2013-08-21 - 2013-08-23, 2014-06-05 - 2015-02-12 pareiÅ¡kėjas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K buvo laikinai iÅ¡vykęs, o 2015-02-26 perkeltas į Kybartų pataisos namus.LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi virÅ¡yti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime - 625, bei didžiausias areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti areÅ¡tÄ atliekančių nuteistųjų skaičius neturi virÅ¡yti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje kalėjime - 29.

Vadovaujantis teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, I skyriaus 11 punkte yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima virÅ¡yti, pagal 11.1 punktÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime neturi virÅ¡yti - 300 (kalėjime). Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys, tačiau pasitaiko, kad jis virÅ¡ijamas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnis nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl Å¡ių aplinkybių, kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.

Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2015 metų LukiÅ¡kių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.LukiÅ¡kių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan.

Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, lentynos padarytos didesnės arba mažesnės, taip, kad visiems užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Higienos normos HN 76:2010 21 punkte teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.Higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.Higienos normos HN 76:2010 68 punkte teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ karta per savaite. Vadovaujantis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu "Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.Ilgalaikiai ir trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai LukiÅ¡kių TI-K organizuojami vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnyje, 86 straipsnyje, 94 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų, ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičius ir rÅ«Å¡is nustatomas priklausomai nuo nuteistojo priskyrimo paprastajai arba drausminei grupei. Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė per du mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ , vienÄ kartÄ per savaitę paskambinti telefonu, gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda. Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, gauti smulkiųjų paketų su spauda bei vienÄ kartÄ per mėnesį paskambinti telefonu.Trumpalaikiai pasimatymai vyksta LukiÅ¡kių TI-K atstovo akivaizdoje, nuteistojo pageidavimu toks pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas vienu telefoniniu pokalbiu.

Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su nuteistojo sutuoktiniu, sugyventiniu, artimuoju giminaičiu. Toks pasimatymas gali bÅ«ti suteiktas su asmeniu, turinčiu bendrÄ vaikÄ su neteistuoju. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali bÅ«ti pakeistas dviem trumpalaikiais arba dviem telefoniniais pokalbiais. Pasimatymai suteikiami tik iÅ¡ anksto užsiregistravusiems ir atvykusiems laiku asmenims, norintiems pasimatyti su nuteistuoju, kurie ne vėliau, kaip prieÅ¡ 15 dienų suderinti su LukiÅ¡kių TI-K administracija pasimatymo datÄ , laikÄ ir trukmę.

TokiÄ tvarkÄ reglamentuoja Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju arba nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2014-05-13 įsakymu Nr.1-89.PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodant, jog bausmę atlikinėjo nežmoniÅ¡komis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sÄ lygas.

Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Būtina įrodyti, kad pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, atlyginimo.Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje P. A. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinami nustačius LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).SkundÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trÅ«kumų bei kitų kalinimo sÄ lygų jam buvo padaryta neturtinė žala. Dėl kamerų ploto reikalavimųNuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Tokiu bÅ«du kameros plotas skaičiuojamas pagal visų LukiÅ¡kių TI-K kalėjusių asmenų skundus, o pareiÅ¡kėjo papildomai pateikiama argumentacija dėl lovų, kitų perteklinių baldų bei sanitarinio mazgo atėmimo iÅ¡ bendro ploto nėra pagrįsta teisės aktais.

Papildomų argumentų pateikimas negali leisti pareiškėjo traktuoti palankiau nei visų kitų Lukiškių TI-K kalintų asmenų. Higienos normos HN 76:2010 21 punkto nurodymas, jog sanitarinis mazgas turi būti įrengtas atskiroje patalpoje, nėra taikomas Lukiškių TI-K sutinkamai su to paties teisės akto 2 punktu, sakančiu, kad higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Higienos normoje HN 76:2010 nėra numatytas minimalaus ploto dydis, todėl sieti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintÄ minimalų ploto dydį su higienos normos HN 76:2010 21 punkto taisykle nėra pagrindo. Tai, kad ankstesnėje higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatytas didesnis minimalus plotas, taip pat neįtakoja pareiÅ¡kėjo padėties, kadangi Å¡i higienos norma jo kalinimo metu negaliojo. Kalinimo plotÄ valstybės institucijos tvirtina pagal valstybės pajėgumus, atsižvelgiant į kalinimo sÄ lygų įtakÄ asmeniui bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ .

PareiÅ¡kėjas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo byla Sulejmanovic v. Italy Nr. 22635/03, tačiau Å¡ioje byloje teismas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu pripažino asmens kalinimÄ 2,70 kv. m ploto patalpose, tuo tarpu kalinimas 3,40 kv. m ploto patalpoje buvo pripažintas nepažeidžiančiu Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Taip pat Å¡iame sprendime nėra pasisakoma apie tai, kad plotas skaičiuojamas atėmus baldų užimtÄ plotÄ .IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiÅ¡kėjÄ LukiÅ¡kių TI-K kamerose nuo 2012-10-05 iki 2012-10-17, nuo 2012-11-14 iki 2012-11-22, nuo 2012-12-10 iki 2012-12-11, 2013-01-04, nuo 2013-03-02 iki 2013-03-07 (laikymas nuo 2013-03-08 iki 2013-03-12 trÅ«kstant 1 kv. cm ploto laikomas mažareikÅ¡miu ir į bendrÄ dienų skaičių neskaičiuojamas), 2013-03-29, nuo 2013-04-19 iki 2013-04-24, nuo 2013-05-31 iki 2013-06-11, iÅ¡skyrus 2013-06-06, nuo 2013-08-18 iki 2013-08-19, viso 49 dienas.

Laikant pareiÅ¡kėjÄ nuo 2013-08-26 iki 2014-06-04, ploto reikalavimai nepažeisti 43 dienas iÅ¡ 282, o pažeisti 239 dienas. Taigi, viso pažeidžiant ploto reikalavimus pareiÅ¡kėjas laikytas 288 dienas.Dėl pasivaikščiojimųSuėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis įtvirtina, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumÄ , suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas.

Taigi, pareiÅ¡kėjui ploto trÅ«kumas iÅ¡ dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo vedamas pasivaikščioti per anksti, tačiau vedimas pasivaikščioti įvairiu paros laiku negali daryti neigiamos įtakos, kadangi laisvėje gyvenantys žmonės taip pat eina pasivaikščioti įvairiu paros metu, sportuoja iki praÅ¡vintant ir panaÅ¡iai. Tokį vedimo laikÄ sÄ lygoja LukiÅ¡kių TI-K perpildymas, tačiau tai negali bÅ«ti laikomas kalinimo sÄ lygų pažeidimu.Dėl LukiÅ¡kių TI-K perpildymoKalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi virÅ¡yti 625 asmenų.

LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprÅ«pinimas, trumpėja maudymosi duÅ¡e galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas.

Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ Asmenų laikymo areÅ¡tinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Å io komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymÄ , laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sÄ lygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo.

To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl LukiÅ¡kių TI-K, Komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sÄ lygos gali bÅ«ti laikomos nežmoniÅ¡ku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laikÄ â€“ keletÄ mėnesių. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime tinkamai atkreiptas dėmesys į tai, kad nei kaip tardymo izoliatorius, nei kaip kalėjimas negali nepriimti pagal teisimų nutartis ir nuosprendžius siunčiamų asmenų.

Nors Å¡i aplinkybė valstybės atsakomybės paÅ¡alinti negali, kadangi pareiga vykdyti teisės aktų reikalavimus bei laikytis tarptautinės teisės įsipareigojimų iÅ¡lieka, tačiau į LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų padėtį turi bÅ«ti atsižvelgiama.Dėl baldų kameroseAreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normose, patvirtintose teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi bÅ«ti sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė), metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė (1 vnt. vienam asmeniui), stalas, taburetė (1 vnt. vienam asmeniui) arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukų, maisto produktų spintelė arba lentyna, sieninė virÅ¡utinių drabužių pakaba, Å¡iukÅ¡lių dėžė, 1 komplektas valymo inventoriaus, elektrinis virdulys.LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius 2015-07-28 pažymoje Nr. 24-4610 nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros vėdinamos natÅ«raliai per langÄ .

Visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas T. Č., yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kuri atitverta 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerose nuo Nr. 67 iki Nr. 200 ir kamerose nuo Nr. 262 iki Nr. 356 yra stalas, 4 lovos, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 4 virÅ¡utinių drabužių pakabos. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m, stalo – apie 0,6 m x 0,5 m, iÅ¡skyrus kameras, kuriose yra daugiau negu 4 lovos, kėdutė užima 0,07 kv. m plotÄ , o sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (t. 1, b. l. 52-53).

Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais ir neužimančiais per daug vietos, kad jos neužtektų kalinamiems asmenims, laikant juos nepažeidžiant vienam asmeniui nustatyto privalomo ploto reikalavimų. Didesnių ir daugiau baldų nebÅ«tų galima laikyti teisės aktų nustatyto dydžio kameroje. PareiÅ¡kėjas teigia, kad tarp baldų lieka labai maži tarpai, nepatogu judėti kameroje. Kaip jau buvo minėta anksčiau baldų plotas į asmeniui tenkantį minimalų kameros plotÄ nėra įskaičiuojamas, o 3,6 kv. m plotas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktuose, yra laikomas priimtinu taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose.

Taigi, tokios kalinimo sÄ lygos pripažintinos normaliomis, su kuriomis turi susitaikyti įstatymus pažeidęs asmuo.Dėl materialinio aprÅ«pinimo bei skalbimoSuimtųjų materialinį buitinį aprÅ«pinimÄ nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnis. Čia sakoma, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja.

Suimtieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprÅ«pinami drabužiais ir avalyne pagal sezonÄ . Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.Higienos normos HN 76:2010 63 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas.

Pagal 66 punktÄ lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Sutinkamai su 67 punktu lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiama atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normose yra įtvirtinta, kad asmeniui iÅ¡duodama antklodė, čiužinys, pagalvė, 2 pagalvės užvalkalai, 4 paklodės, 2 rankÅ¡luosčiai, 200 g skalbiamojo muilo ir 100 g tualetinio muilo.

Kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam (suimtajai), einančiam (einančiai) praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo. Suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).PareiÅ¡kėjas teigia, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija atvykusius asmenis verčia pasiraÅ¡yti tuščiose armatÅ«rinės kortelės grafose. Å is faktas byloje nėra įrodytas, todėl teismas juo nesiremia. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo LukiÅ¡kių TI-K priklausomais daiktais aprÅ«pindavo, pareiÅ¡kėjas skundžiasi tik tuo, kad negavo antros paklodės bei rankÅ¡luosčių, o taip pat nebuvo duodamas muilas einant praustis.

Kalinami asmenys neturi bÅ«ti aprÅ«pinami antklodžių užvalkalais. Ä®staigos administracija gali pasirinkti ir vietoje dviejų paklodžių iÅ¡duoti antklodės užvalkalÄ . PasiraÅ¡ydamas armatÅ«rinėje kortelėje asmuo mato, už kokių daiktų iÅ¡davimÄ jis pasiraÅ¡o, todėl gali pareikalauti, kad tokie daiktai jam ir bÅ«tų iÅ¡duoti. ArmatÅ«rinėse kortelėse nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duodama čiužinys, paklodė, pagalvė, užvalkaliukai, antklodė, rankÅ¡luostis, puodukas, dubenėlis, Å¡aukÅ¡tas.

Yra pareiÅ¡kėjo paraÅ¡ai. Faktas, kad Å¡ie paraÅ¡ai iÅ¡gauti apgaule ar grasinimu, neįrodytas.Sutiktina su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad nėra tinkamo paaiÅ¡kinimo, kodėl suimtiesiems iÅ¡duodama dantų pasta, dantų Å¡epetėlis ir vienkartiniai skustuvai, o nuteistiesiems neiÅ¡duodama. 2013-08-23 armatÅ«rinėje kortelėje pažymėta, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota dantų pasta, dantų Å¡epetėlis ir skutimosi peiliukai. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens įskaitos kortelės (t. 1, b. l. 45-51), jis buvo nuteistas 2014-05-22 nuosprendžiu, todėl iki tol pagal byloje esančiÄ medžiagÄ , jis turėjo bÅ«ti suimtuoju ir gauti papildomus daiktus.

Taip pat pareiÅ¡kėjas nepatenkintas dėl minkÅ¡tojo lovos inventoriaus Å¡varos. Higienos normos HN 76:2010 65 punktas nustato, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims. LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius 2015-07-28 pažymoje Nr. 24-4610 nurodyta, kad patalynė ir minkÅ¡tas inventorius iÅ¡duodamas dezinfekuotas, Å¡varus, tvarkingas.

Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtieji gauna iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. PareiÅ¡kėjas skunde neneigia, kad patalynė buvo dezinfekuojama, tačiau laiko, jog vien tik dezinfekavimo metu negalima patalynės tinkamai iÅ¡valyti.MinkÅ¡tasis lovos inventorius yra apžiÅ«rimas Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliekamų LukiÅ¡kių TI-K patikrinimų metu ir įvertinamas inventoriaus atitikimas higienos normos reikalavimams.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodyti duomenys yra objektyvÅ«s, specialistai neturi suinteresuotumo dėl netinkamo higienos normos kontrolės vykdymo, todėl teismas Å¡iais duomenimis vadovaujasi (pvz., 2013-07-25 patikrinimo aktas (t. 1, b. l. 92-93), 2013-04-17 patikrinimo aktas (t. 1, b. l. 100-101, 2013-11-05 patikrinimo aktas (t. 1, b. l. 94-96).Higienos normos HN 76:2010 64 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 (redakcija iki 2015-09-01) 104-109 punktuose numatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi bÅ«ti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sÄ lygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir vėdinimui. Tardymo izoliatorių personalas, lankytojai ir suimtieji privalo griežtai laikytis higienos ir prieÅ¡epideminių taisyklių.

Kiekvienam suimtajam tardymo izoliatoriuje turi bÅ«ti lengvai prieinama bÅ«tinoji higienos ir visuomenės sveikatos saugos informacija. Ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Suimtieji privalo laikytis asmens higienos, dėvėti tvarkingus drabužius pagal sezonÄ , kamerose palaikyti tvarkÄ ir Å¡varÄ . AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normose, nurodyta, kad drabužių džiovinimo įranga pagal reikmę turi bÅ«ti įrengiama džiovykloje.

Ä®pareigojimas, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas bei higienos normos HN 76:2010 64 punkte nurodymas, jog laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, o taip pat įpareigojimas pagal reikmę įrengti džiovinimo įrangÄ džiovykloje bei pareigos suimtajam vaikščioti tvarkingais rÅ«bais nustatymas, reiÅ¡kia, kad suimtajam turi bÅ«ti suteikiama galimybė virÅ¡utinius drabužius nemokamai iÅ¡sidžiovinti tardymo izoliatoriaus džiovykloje.

Nei už vienÄ higienos normos HN 76:2010 įpareigojimo vykdymÄ suimtasis nėra ir negali bÅ«ti įpareigotas mokėti, tame tarpe ir už higienos normos HN 76:2010 64 punkto vykdymÄ .LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-07-28 pažymoje Nr. 24-4610 nurodyta, kad valdiÅ¡ka patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos grÄ Å¾inami jau sausi. Asmeniniai skalbiniai į skalbyklÄ priimami vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Suimtieji ir nuteistieji asmeninių drabužių skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, jeigu jų asmeninėse sÄ skaitose yra pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo ar cheminio valymo paslaugÄ . Neturintiems asmeninėje sÄ skaitoje pinigų virÅ¡utiniai drabužiai kartÄ per du mėnesius skalbiami nemokamai. Tai rodo, jog LukiÅ¡kių TI-K laikosi higienos normos reikalavimų dėl patalynės, apatinių ir virÅ¡utinių drabužių skalbimo. Neturintiems sÄ skaitoje pinigų sudaryta galimybė virÅ¡utinius drabužius iÅ¡siskalbti nemokamai.

Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K yra per didelės skalbimo ir cheminio valymo paslaugų kainos, tačiau šių kainų nenurodo, todėl jo argumentas laikomas nepagrįstu. Kadangi Lukiškių TI-K cheminio valymo paslaugų pati neteikia, tai ir atsakyti už paslaugų kokybę neturi. Už paslaugos kokybę turi būti atsakingas paslaugos teikėjas, o Lukiškių TI-K tik turi sudaryti galimybes pretenzijoms dėl paslaugos kokybės pareikšti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų naudojęsis cheminio valymo paslaugomis, todėl nenustatytos ir aplinkybės, ar jis gali vertinti paslaugos kokybę.

Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nėra atskiros ventiliacijos sanitariniame mazge, nuo tualetų sklinda nemalonūs kvapai. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius 2015-07-28 pažymoje Nr. 24-4610 nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa su klozetu nuo likusios kameros dalies atitverta 1,5 metro aukščio pertvara. Teismo nuomone, tokia tualetÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį. Ginčo, kad prausyklose yra Å¡altas vanduo, nekyla. Kamerose tiekti Å¡iltÄ vandenį teisės aktai LukiÅ¡kių TI-K administracijos neįpareigoja.

Lietuvos higienos normos HN76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.Dėl kamerų apšvietimo, drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo ir kitų reikalavimųPagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktÄ gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra Å¡iltuoju metų periodu turi bÅ«ti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, Å¡altuoju metų periodu turi bÅ«ti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 54 punktas nurodo, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyrius 2015-07-28 pažymoje Nr. 24-4610 nurodė, kad visos kameros vėdinamos natÅ«raliai per langÄ . IÅ¡ pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimÄ , kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

IÅ¡ atsakovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012–2015 m. patikrinimo aktų matyti, kad pareiÅ¡kėjo kalėjimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Kamerų, kuriuose buvo laikomi pareiÅ¡kėjas, apÅ¡vietos, temperatÅ«ros, drėgnumo ir kiti parametrai iÅ¡ esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo paÅ¡alinti. Kamerose, kuriose buvo kalintas pareiÅ¡kėjas, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-30 patikrinimo aktu rasta netinkama dirbtinė naktinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 122 (3 lx); 2012-09-28 patikrinimo aktu rasta netinkama dirbtinė naktinė apÅ¡vieta kameroje Nr. 125 (4 lx); 2012-11-08 patikrinimo aktu kameroje Nr. 113 rasta netinkama dirbtinė naktinė apÅ¡vieta (4 lx), oro temperatÅ«ra 17,1 C, santykinė drėgmė 76 proc., kameroje Nr. 123 dirbtinė dieninė apÅ¡vieta buvo 172 lx, dirbtinė naktinė apÅ¡vieta – 5 lx, santykinė oro drėgmė – 61 proc.; 2012-05-22 patikrinimo aktu kameroje Nr. 113 oro temperatÅ«ra buvo 16,5 C; 2013-03-20 patikrinimo aktu kameroje Nr. 123 nustatyta dirbtinė dieninė apÅ¡vieta 170 lx; 2013-05-20 patikrinimo aktu nurodyta esant finansinėms galimybėms kameroje Nr. 117 paÅ¡alinti lubų defektus; 2013-09-17 patikrinimo aktu kameroje Nr. 374 nurodyta imtis priemonių, kad pavirÅ¡iai bÅ«tų lygÅ«s, pritaikyti dezinfekcijai; 2013-05-08 patikrinimo aktu kameroje Nr. 265 nustatyta nubyrėjusių dažų plotų ir pelėsio požymių; 2013-07-25 patikrinimo aktu kameroje Nr. 262 įpareigota atlikti dezinsekcijÄ , kenkėjų nerasta; 2013-10-31 patikrinimo metu kameroje Nr. 262 nerastas veidrodis ir lentynėlė; 2014-12-18 patikrinimo aktu kameroje Nr. 320 temperatÅ«ra buvo 17,8 C; 2015-04-02 patikrinimo aktu kameroje Nr. 373 užfiksuotas pelėsis (t. 1, b. l. 55-56, 57-58, 59-60, 62-63, 66-67, 88-87, 106-107, 122-123, 126-127, 128-129, 144-145, 150-152).

Kamerose, kuriose buvo kalintas pareiškėjas, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-30 patikrinimo aktu, 2012-12-19 patikrinimo aktu, 2012-05-30 patikrinimo aktu, 2012-06-25 patikrinimo aktu, 2013-04-17 patikrinimo aktu, 2013-07-31 patikrinimo aktu, 2013-09-03 patikrinimo aktu, 2013-12-18 patikrinimu aktu, 2013-03-20 patikrinimo aktu, 2013-04-10 patikrinimo aktu, 2013-07-25 patikrinimo aktu, 2013-11-05 patikrinimo aktu, 2013-04-23 patikrinimo aktu, 2013-04-17 patikrinimo aktu, 2013-09-18 patikrinimo aktu, 2013-12-06 patikrinimo aktu, 2013-01-21 patikrinimo aktu, 2013-04-11 patikrinimo aktu, 2013-07-02 patikrinimo aktu, 2013-09-17 patikrinimo aktu, 2013-10-24 patikrinimo aktu, 2013-06-10 patikrinimo aktu, 2013-05-28 patikrinimo aktu, 2013-09-27 patikrinimo aktu, 2013-10-04 patikrinimo aktu, 2014-11-12 patikrinimo aktu, 2015-03-25 patikrinimo aktu, 2015-03-02 patikrinimo aktu pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 53-54, 61, 64, 65, 68-70, 72-73, 74-75, 76-78, 80-83, 84-85, 90-91, 94-96, 98-99, 100-101, 104-105, 108-109, 110-111, 112-113, 116-117, 118-119, 120-121, 124-125, 130-133, 134-135, 138-140, 142-144, 146-147, 148-149).

Visi patikrinimo aktais užfiksuoti higienos normos neatitikimai yra nežymÅ«s, todėl jokios pastebimos įtakos kalinamam asmeniui negali turėti. PareiÅ¡kėjo skunde apraÅ¡yti kamerų įrengimo trÅ«kumai bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinti. PareiÅ¡kėjas teigė, kad LukiÅ¡kių TI-K pateikiami ne tokie patikrinimo aktai, tačiau Å¡ie duomenys niekuo nepagrįsti. Akivaizdu, kad LukiÅ¡kių TI-K dėl higienos normų laikymosi tikrinamas labai dažnai. IÅ¡ Å¡ioje byloje pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad dažnai nustatomi pažeidimai, kurie vėliau Å¡alinami, dėl to vėl darant patikrinimÄ bei suraÅ¡ant patikrinimo aktus.

Å iame sprendime apraÅ¡yti tik tie trÅ«kumai, kurie buvo nustatyti kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas. Patikrinimo aktų apimtis yra iÅ¡ esmės didesnė, nustatyta daugiau ir įvairesnių pažeidimų kitose kamerose. Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K teikia patikrinimo aktus, kuriuose nustatyti įstaigos trÅ«kumai, rodo, jog aktai nėra pateikiami atrinktinai.PareiÅ¡kėjas teigia, jog dėl vidinių grotų įrengimo yra neįmanoma kameras vėdinti per langÄ . Jau buvo minėta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras yra daug kartų yra tikrinęs vėdinimo galimybes LukiÅ¡kių TI-K, tačiau patikrinimo aktuose tokie duomenys nėra nurodomi ir visada pabrėžiama, jog kameros gali bÅ«ti vėdinamos per langÄ .

Å is pareiÅ¡kėjo argumentas pripažįstamas nepagrįstu.Dėl dezinsekcijosByloje esantys duomenys patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (2012-05-18 pavadinimas pakeistas į UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba; t. 1, b. l. 156-161). Å ia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. LukiÅ¡kių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo LukiÅ¡kių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimÄ (t. 1, b. l. 162–165). 2015-01-02 tokia sutartis vėl buvo sudaryta su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (t. 1, b. l. 166-168).

Tai rodo, jog LukiÅ¡kių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Patikrinimų metu graužikų, tarakonų bei kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta. Pažymėta, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ LukiÅ¡kių TI-K registruojama. Dėl sveikatos priežiÅ«ros ir Å¡varyklosSuėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje nurodyta, kad asmens sveikatos priežiÅ«ra tardymo izoliatoriuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka.

Suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Tardymo izoliatoriuose veikia asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybos. Å ių tarnybų struktÅ«rÄ ir darbo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Privaloma nuodugniai patikrinti naujų į tardymo izoliatorių priimtų asmenų sveikatos bÅ«klę. Suimtajam reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, kuriÄ suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali bÅ«ti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugÄ .

Å ios pagalbos teikimo tvarkÄ nustato sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai. Higienos normos HN 76:2010 13 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra.PareiÅ¡kėjas jokių konkrečių aplinkybių, kad jis dėl savo sveikatos bÅ«klės bÅ«tų turėjęs kreiptis į gydytojus, tačiau jam bÅ«tų sutrukdyta įgyvendinti Å¡iÄ teisę nenurodo, todėl teismas neturi kÄ tikrinti. PareiÅ¡kėjo samprotavimai apie tai, kad gali bÅ«ti, jog LukiÅ¡kių TI-K nebÅ«tų užtikrinta galimybė pasinaudoti skubia medicinos pagalba, nes praÅ¡ymas suteikti medicininę pagalbÄ bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas tik per kelias dienas, yra tik pareiÅ¡kėjo samprotavimas, kuris negali bÅ«ti priežastimi neturtinei žalai atlyginti.Higienos normos HN 76:2010 40 punktas nustato, jog visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi bÅ«ti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duÅ¡e. Utėlėtų ir niežais sergančių asmenų drabužiai ir asmeniniai daiktai nukenksminami.

Pagal 41 punktÄ sanitarinėje Å¡varykloje turi bÅ«ti įrengiamos Å¡ios patalpos: nusirengimo kambarys, duÅ¡as, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, Å¡varios patalynės sandėlis, valymo inventoriaus, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa. Pagal 43 punktÄ sanitarinės Å¡varyklos duÅ¡inėje turi bÅ«ti skysto muilo ar individualaus muilo, kiekvienam asmeniui iÅ¡duodamas individualus rankÅ¡luostis. PareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu buvo pristatomas tik iÅ¡ kitų laisvės atėmimo vietų, todėl jam taikyti Å¡varyklos procedÅ«ros nebuvo bÅ«tina.

Nuo niežų ir nuo utėlių jis jau buvo patikrintas ankstesnio kalinimo metu. Higienos normos HN 76:2010 50 punktas taip pat įtvirtina, kad tardymo izoliatorių ir areÅ¡tinių karantino (izoliavimo) patalpose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 darbo dienas, per šį laikÄ turi bÅ«ti patikrinta jų sveikata. Tik po sveikatos patikrinimo asmenys perkeliami į bendras gyvenamÄ sias patalpas. PareiÅ¡kėjas skundėsi, kad į LukiÅ¡kių TI-K jis buvo pristatytas apie 12 kartų, tačiau nei karto nebuvo patikrinta jo sveikata.

Kadangi pareiÅ¡kėjas buvo vežiojamas po laisvės atėmimo vietas, tai kartu buvo vežama ir jo medicininė kortelė. Laisvės atėmimo vietose veikiančių asmens sveikatos priežiÅ«ros tarnybų struktÅ«ros, etatų skaičiaus ir darbo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrų 2009-03-18 įsakymu Nr. V-195/1R-76, 11 punkte nurodoma, kad į laisvės atėmimo vietÄ atvykus naujam asmeniui, tarnybos specialistai užpildo asmens sveikatos istorijÄ (medicininės apskaitos forma Nr. 025-1/ap), jeigu ji nebuvo užpildyta kitoje laisvės atėmimo vietoje, ir per tris dienas patikrina atvykusiojo sveikatÄ .

Pagal to paties teisės akto 13 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sveikata profilaktiÅ¡kai patikrinama ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per metus. Taigi, teisės aktai nenumato reikalo kiekvieno pervežimo atveju tikrinti kalinamojo sveikatÄ .Dėl prausimosiSuėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę bei apatinius rÅ«bus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2010-03-04 įsakymu Nr. 1-40 buvo patvirtintas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡as (t. 1, b. l. 43-44). Å iame apraÅ¡e detaliai nustatyti kada, kurie nuteistieji vedami į duÅ¡Ä .

Prausimosi duše taisyklių pažeidimų nenustatyta.Dėl maitinimoSuėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Higienos normos HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos.

Nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjas skundėsi, kad jo fiziologinės normos nebuvo tikrinamos, tačiau kaip matyti iš teisinio reguliavimo fiziologinės mitybos normos nustatomos bendrai visiems asmenims pagal vidutinius duomenis.

Niekas nėra įpareigotas atlikti mokslinių tyrimų, kad nustatytų, kiek turi bÅ«ti tiekiama maisto konkrečiam asmeniui. Byloje nėra duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neužtikrino Å¡io teisės akto reikalavimų laikymÄ si.PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl diskriminacijos pagal lytį ir socialinę padėtį neturi jokio pagrindo. Vyrai ir moterys turi daug fiziologinių skirtumų, todėl natÅ«ralu, kad jų mityboje galima nustatyti skirtumus. Taip pat akivaizdu, kad dirbantys naudingÄ darbÄ asmenys iÅ¡naudoja daugiau energijos ir turi daugiau maitintis.Dėl aprÅ«pinimo pajamomisSuėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnis nurodo, jog tardymo izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu ir Å¡ių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam dirbti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems dirbti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Suimtieji gali dirbti tik tardymo izoliatoriaus teritorijoje ir turi būti užtikrintas šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų vykdymas.

Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji bÅ«tų įtraukiami į darbÄ atsižvelgiant į jų darbingumÄ ir, kiek galima, į turimÄ specialybę.Joks teisės aktas neįpareigoja LukiÅ¡kių TI-K aprÅ«pinti suimtųjų ar nuteistųjų darbu. Parama Å¡eimai pareiÅ¡kėjas turi pasirÅ«pinti pats.

PareiÅ¡kėjo minimi Konstitucijos 38 straipsnis ir Konvencijos 12 straipsnis suteikia teisę į Å¡eimos kÅ«rimÄ . PareiÅ¡kėjui pasirinkus vaiko auginimo metu bÅ«ti laisvės atėmimo vietose, valstybė savo pareigÄ globoti Å¡eimÄ vykdytų teikdama socialinę paramÄ vaikui, kurio tėvas negali juo pasirÅ«pinti. Pažymėtina tai, kad pareiÅ¡kėjas nėra įgijęs jokios profesijos, neturi darbinių įgÅ«džių, todėl prieÅ¡ suteikiant darbÄ , turi bÅ«ti apmokomas.Dėl Å¡eimos ir socialinių ryÅ¡iųSuėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnis nurodo, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

Å is sutikimas gali bÅ«ti vienkartinis arba daugkartinis. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas.Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnis nustato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vienÄ trumpalaikį pasimatymÄ . Trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo.

Bausmių vykdymo kodekso 86 straipsnis nustato, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti ir siųsti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda bei vienÄ kartÄ per mėnesį paskambinti telefonu. Detali pasimatymų vykdymo tvarka nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnyje. Taip pat LukiÅ¡kių TI-K direktorius 2014-05-13 įsakymu Nr. 1-89 yra patvirtinęs Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areÅ¡tu, iÅ¡ankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos apraÅ¡Ä .

Taigi, nors ir riboti kontaktai, tačiau yra leidžiami. Ä®pareigojimas registruotis pasimatymui yra visiÅ¡kai suprantamas, kadangi suimtas ar nuteistas asmuo turi bÅ«ti atvedamas iÅ¡ kameros, pasimatymas turi bÅ«ti suteikiamas tokiu laiku, kai tai netrukdo dienotvarkei, įsitikinama, kad asmuo nėra iÅ¡vežtas į kitÄ laisvės atėmimo vietÄ , su juo neatliekami procesiniai veiksmai. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad jis bÅ«tų negavęs kokio nors pasimatymo, nepaaiÅ¡kino, kodėl jam trukdo užsiraÅ¡ymo pasimatymams tvarka.

Å eimos ryÅ¡ių apribojimas yra laisvės atėmimo bausmės elementas.Konstitucinis Teismas 2015-02-26 priėmė nutarimÄ Nr. KT8-N4/2015, kuriame pripažino, kad Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai, tarpusavio susiraÅ¡inėjimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Å iame nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į susiraÅ¡inėjimo neliečiamumÄ nėra absoliuti; nuteistųjų teisę į susiraÅ¡inėjimo neliečiamumÄ galima apriboti tik įstatymu, kuriame turi bÅ«ti nurodyti tokio ribojimo pagrindai ir tvarka; ribojimas turi bÅ«ti toks, kad tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo bÅ«tų protingas santykis. KonstitucijÄ ribojantis nuteistųjų teisę susiraÅ¡inėti teisinis reguliavimas inter alia turi bÅ«ti toks, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos pakankamai individualizuoti Å¡ios nuteistųjų teisės ribojimus, įvertinus individualiÄ jų padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.

Nutarime konstatuota, kad teisiniu reguliavimu kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai, yra draudžiama susiraÅ¡inėti tarpusavyje, neatsižvelgiant nei į tai, ar dėl jų susiraÅ¡inėjimo galėtų kilti grėsmė visuomenės saugumui, kardomojo kalinimo vietų, areÅ¡tinių ir pataisos įstaigų vidaus tvarkai, kitų asmenų teisėms ir laisvėms, nei į jokias kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.Vis tik pareiÅ¡kėjas nėra pateikęs jokių duomenų, kad jam bÅ«tų buvęs grÄ Å¾intas kitam laisvės atėmimo vietoje laikomam asmeniui raÅ¡ytas laiÅ¡kas ir tuo sukliudyta pasinaudoti susiraÅ¡inėjimo galimybe.

PareiÅ¡kėjas net nenurodė adresato, kam jis bÅ«tų norėjęs raÅ¡yti.Dėl neturtinės žalos atlyginimoIÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neatskyrimo. LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis kalinimo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Å i aplinkybė teisinės reikÅ¡mės neturi, nes ja gali bÅ«ti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kaltė nėra svarbi.

Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Motyvas dėl galimumo daryti įtakÄ suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingas sprendžiant LukiÅ¡kių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimÄ . Valstybė turi pareigÄ užtikrinti tinkamas kalinimo sÄ lygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.Skundo dalyje dėl draudimo susiraÅ¡inėti, draudimo palaikyti Å¡eimos ir socialinius ryÅ¡ius, nekokybiÅ¡ko teisinio reguliavimo, Konstitucinio Teismo 2015-02-26 nutarimu pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, bei Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-07-09 sprendimu pripažinto pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijÄ (toliau – Konvencija) pareiÅ¡kėjas atsakovo atstovu nurodė Teisingumo ministerijÄ .

Teisingumo ministerija nėra įstatymus priimantis subjektas, o pareiÅ¡kėjo teisės, už kurių pažeidimus, jis laikė atsakinga Teisingumo ministerijÄ , yra sureguliuotos įstatymu. Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo nebuvo nustatyti.Kalėjimų departamentas sutinkamai su skundo argumentais yra atsakingas dėl įkalinimo įstaigos perpildymo, higienos ir materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų nesilaikymo, diskriminavimo maitinant. Å ioje dalyje buvo nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«na perpildytas ir tai gali neigiamai veikti jame kalinamų asmenų teises.

Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa yra patvirtinta 2014-07-22 nutarimu Nr. 740. Pagal šį nutarimÄ finansų ministerijai kartu su teisingumo ministerija, atsižvelgiant į esamas finansines galimybes, pavesta siekti, kad rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus bÅ«tų numatyti programai įgyvendinti reikalingi asignavimai. Programos įgyvendinimas yra sudėtinga valstybės biudžeto lėšomis finansuojama procedÅ«ra.

Kalėjimų departamento kaltė galėtų bÅ«ti svarstoma tik tuo atveju, jeigu jis bÅ«tų nevykdęs savo pareigų po to, kai visos institucijos jas bÅ«tų įvykdžiusios, t. y. programai Seimas bÅ«tų patvirtinęs finansavimÄ , pinigai bÅ«tų skirti, tačiau programos įgyvendinimo darbai nepradėti. Programa turi bÅ«ti įgyvendinama 2014-2022 metais, jos įgyvendinimo terminas nepasibaigė, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos galėjo pagerėti jau jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K metu.

PareiÅ¡kėjo skundas yra įrodytas dalyje dėl kalinimo pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus. Už Å¡iuos pažeidimus atsakovo atstovu yra LukiÅ¡kių TI-K. Kadangi neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė LukiÅ¡kių TI-K darbuotojų veiksmai, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatomis, Å¡ios žalos atlyginimas turi bÅ«ti priteisiamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo. Dėl kalinimo perpildytose kamerose, žmogaus orumÄ Å¾eminančiose sÄ lygose padarytÄ neturtinę žalÄ prašė vertinti 8 460 Eur (423 paros x 20 Eur).

Kalinimu antisanitarinėse sÄ lygose, sveikatai pavojingoje aplinkoje, esant neprieinamoms medicininėms paslaugoms, buitinėms sÄ lygoms ir materialiniam aprÅ«pinimui esant nepatenkinamiems padarytÄ neturtinę žalÄ prašė vertinti 21 210 Eur (423 paros x 30 Eur). Kankinimu alkiu ir diskriminavimu padarytÄ neturtinę žalÄ prašė vertinti 7 070 Eur (po 10 Eur už parÄ ). Socialinių ir Å¡eimos ryÅ¡ių draudimu padarytÄ neturtinę žalÄ prašė vertinti 6 000 Eur. VisÄ neturtinę žalÄ prašė vertinti 31 380 Eur.

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , kalinimo sÄ lygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas ir taip sukėlus nepatogumus bei emocinį sukrėtimÄ , pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala.

Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobÅ«dį pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės – bÅ«ti kalinamiems tinkamomis sÄ lygomis pažeidimo mastÄ , intensyvumÄ ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 1 300 Eur. PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti praÅ¡omÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių iÅ¡mokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint bÅ«tinÄ jį socialinio draudimo staÅ¾Ä 2015 m. liepos mėnesį sudarė 256,81 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, Å¡iuo metu sudaro 325 Eur.

Žalos atlyginimas už netinkamas sÄ lygas negali bÅ«ti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.PareiÅ¡kėjas taip pat prašė atlyginti turtinę žalÄ . Per 63 kalinimo savaites nebuvo iÅ¡duoti 50 ritinėlių tualetinio popieriaus, 75 kartus nebuvo iÅ¡duota 30 g tualetinio muilo einant praustis duÅ¡e, neiÅ¡duota 50 skutimosi priemonių, 10 kartų neiÅ¡duotas dantų Å¡epetėlis ir 50 g dantų pastos. Kalinant 36 skirtingose kamerose nebuvo iÅ¡duoti 39 indelių priemonių indams plauti.

LukiÅ¡kių TI-K neteisėtai sutaupė 20 veidrodžių, 7 stalų, 19 taburečių, 20 spintelių daiktams, 14 komplektų valymo inventoriaus ir valymo priemonių, 26 patalynės ir lovos inventoriaus komplektus. Viso sutaupyta 5 422,05 Eur. NeaprÅ«pindamas darbinėmis pajamomis, neteikdamas socialinių paÅ¡alpų, kankindamas alkiu ir nesuteikdamas privalomo materialinio aprÅ«pinimo, atsakovas padarė turtinę žalÄ , kurios dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal 60 proc. vidutinio statistinio darbo užmokesčio valstybėje tarifÄ , viso 5 600 Eur (423 dienos = 14 mėnesių x 400 Eur).

IÅ¡ viso 11 022,05 Eur.PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad jis Å¡ias prekes yra įsigijęs, todėl jokių nuostolių jis neturėjo. Daiktų trÅ«kumas pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti tik bendro pobÅ«džio nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, kurie yra atlyginami neturtinės žalos instituto priemonėmis. Turtinė žala, sutinkamai su Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalimi yra suprantama kaip žala padaryta asmens turtui. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis žala laiko asmens turto netekimÄ arba sužalojimÄ , turėtas iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kadangi pareiÅ¡kėjas jokių turtinių nuostolių neturėjo, teismui įrodymų dėl to nepateikė, tai turtinė žala jam negali bÅ«ti atlyginama. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti T. Č. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 300 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                Jūra Marija Strumskienė