df034da2-b0c3-4a8d-b4f5-87a116128160 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-7641-320/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01596-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 30 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas R. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir R. G.) teismui paduotu skundu prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, patirtos per kalinimo laikotarpį nuo 2020 metų kovo mėnesio, atlyginimÄ dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1 sektoriaus karantino patalpose.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atliko laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir PravieniÅ¡kių PN-AK) 1 sektoriaus karantino patalpose netinkamomis sÄ lygomis. Teigė, kad gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis buvo laikomas, vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose, prašė atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ .

Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Patalpoje buvo rūkoma, kas kenkė sveikatai. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, todėl išėjus pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelį, galėdavo tik pastovėti, nes vaikščioti nebuvo vietos, be to, dėl rūkymo kiemeliuose negalėjo eiti pasivaikščioti. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengta ventiliacija, todėl sklido netinkamas kvapas. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru.

Patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ ir emocinę depresijÄ pablogėjo sveikata, savijauta, iÅ¡kilo kitos problemos. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovės atstovas pateiktame atsiliepime prašė bylÄ nagrinėti, jo atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad karantino patalpose, kaip naujai atvykęs nuteistasis, pareiÅ¡kėjas apgyvendintas nebuvo, kadangi 2020 m. balandžio 27 d. jis atsisakė keltis gyventi į jam paskirtÄ bÅ«rį, todėl buvo laikinai, iki 2020 m. gegužės 8 d., izoliuotas bei patalpintas į uždarosios zonos patalpas.

Teisės aktai nenumato galimybės bÅ«riuose skirstyti nuteistuosius į rÅ«kančius ir nerÅ«kančius. PravieniÅ¡kių PN-AK rÅ«kančių asmenų apskaitos neveda. Teisės aktai nenumato atskirų patalpų nerÅ«kantiems nuteistiesiems įrengimo. Gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems rÅ«kyti draudžiama ir jose nerÅ«koma, o pasivaikščiojimo kiemeliai nėra gyvenamosios patalpos. Už rÅ«kymÄ gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems yra skiriamos nuobaudos. Nuteistųjų laikomų uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, tabako gaminiai saugomi specialiai tam įrengtose užrakinamose spintelėse, esančiose uždarojoje zonoje ir iÅ¡duodamos tik einant pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius.

Pataisos įstaigos 1 sektoriaus uždarojoje zonoje yra 4 skirtingo dydžio pasivaikščiojimo kiemeliai, pareigÅ«nai parenka pasivaikščiojimo kiemelį pagal kameroje kalinčių asmenų skaičių. Vienoje kameroje laikomi nuteistieji vedami į vienÄ pasivaikščiojimo kiemelį, tačiau, nuteistajam pageidaujant bÅ«ti kiemelyje atskirai nuo rÅ«kančių nuteistųjų, pareigÅ«nai į tai atsižvelgia ir paskiria jį į laisvÄ kiemelį. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į administracijÄ dėl buvimo kitame pasivaikščiojimo kiemelyje atskirai nuo rÅ«kančių nuteistųjų nesikreipė.

Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų. Gyvenamosios patalpos plotas, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, atitinka teisės aktuose numatytas normas. 1 sektoriaus kameroje Nr. 2 veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus. 1 sektoriuje kamerų sanitariniai mazgai nuo gyvenamųjų patalpų atskirti sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis. Skundas atmetamas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė laikotarpiu nuo 2020 metų kovo mėnesio, apie penkiolika dienų, PravieniÅ¡kių PN-AK 1 sektoriaus karantino patalpose.

IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK 1 sektoriaus karantino patalpose nebuvo laikomas, o nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. buvo izoliuotas bei patalpintas į uždarosios zonos patalpas, Å¡ių aplinkybių neginčija ir pats pareiÅ¡kėjas, todėl skundžiamas laikotarpis yra nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo laikomas, vienam žmogui teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose, prašė atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 2.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. bausmę atliko kameroje Nr. 2 (uždarosios zonos patalpa), kurios plotas 36,43 kv. m., joje buvo iki 8 nuteistųjų, taigi, vienam asmeniui teko 4,55 kv. m. gyvenamojo ploto.

Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpoje buvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m ploto norma. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau- ir EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas, todėl nėra pagrindo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ploto atimti joje esančių baldų užimamÄ plotÄ , ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo kalinamas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti asmenys. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su ploto, užstatyto baldais, pažeidimu.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelio ploto. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad maži pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normų, nes jų plotas buvo tik trys metrai ant trijų metrų, ir į šį kiemÄ sueidavo keturi asmenys. Reikalavimai pataisos namų pasivaikščiojimo kiemų įrengimui įtvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galiojo iki 2020 m. gruodžio 22 d., toliau – ir Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) 18-21 punktuose.

Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklėse nenustatyta reikalavimų bendram pasivaikščiojimo kiemo plotui, taip pat nenustatyta vienam kalinamam asmeniui tenkančio ploto norma, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl mažo pasivaikščiojimo kiemo ploto yra atmetami. Dėl rÅ«kymo. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad patalpoje buvo rÅ«koma, kas kenkė sveikatai. Dėl rÅ«kymo kiemeliuose negalėjo eiti pasivaikščioti. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2015 m. liepos 3 d. redakcija, galiojo iki 2021 m. sausio 1 d., toliau- ir Tabako kontrolės įstatymas) yra įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, o Å¡io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Be to, ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau– ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos 134:2015 7 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas turi būti organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Ä®vertinus aukščiau nurodytÄ jį teisinį reglamentavimÄ , daroma iÅ¡vada, kad teisės aktai įtvirtina draudimÄ rÅ«kyti patalpose, kuriose nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais, įpareigojimÄ rÅ«kymui įrengti specialias patalpas (vietas) ir iÅ¡kabinti jas nurodančius užraÅ¡us ar ženklus. IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimo matyti, kad gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems rÅ«kyti draudžiama ir jose nerÅ«koma, o pasivaikščiojimo kiemeliai nėra gyvenamosios patalpos.

Už rÅ«kymÄ gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems yra skiriamos nuobaudos. Nuteistųjų laikomų uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, tabako gaminiai saugomi specialiai tam įrengtose užrakinamose spintelėse, esančiose uždarojoje zonoje ir iÅ¡duodamos tik einant pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius. Nuteistajam pageidaujant bÅ«ti kiemelyje atskirai nuo rÅ«kančių nuteistųjų, pareigÅ«nai į tai atsižvelgia ir paskiria jį į laisvÄ kiemelį. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes jie pilnai atitinka teisinį reglamentavimÄ , todėl jais remiasi.

Pažymėtina, kad nebuvo nustatyta duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl buvimo kitame pasivaikščiojimo kiemelyje atskirai nuo rÅ«kančių nuteistųjų. Taip pat, pažymėtina, kad nebuvo nustatyta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas nustatyta tvarka bÅ«tų informavęs PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ apie jo gyvenamojoje patalpoje konkrečius rÅ«kančius asmenis ir dėl to jam keliamus nepatogumus, o atsakovo atstovas į tokius praÅ¡ymus nebÅ«tų reagavęs. Atsižvelgus į tai, konstatuojama, kad atsakovės atstovas, siekdamas įgyvendinti Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintÄ draudimÄ ir užtikrinti, jog pataisos įstaigoje bÅ«tų rÅ«koma specialioje tam skirtoje vietoje, veikė tinkamai ir neteisėtų veiksmų neatliko.

Dėl ventiliacijos. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengta ventiliacija, todėl sklido netinkamas kvapas. Higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad 1 sektoriaus kameroje Nr. 2 veikia mechaninė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus.

Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pareiškėjo teiginiai kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo įrengta ventiliacija atmestini kaip neįrodyti. Dėl privatumo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos higienos norma Nr. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad 1 sektoriuje kamerų sanitariniai mazgai nuo gyvenamųjų patalpų atskirti sienomis nuo lubų iki grindų su varstomomis durimis. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti Å¡iomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Ä®vertinus tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu galėjo bÅ«ti pažeista. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sÄ lygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl Å¡ie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimÄ . Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, t.y. nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Irena Varžinskienė