2021-09-08 Nr. AB-18241-3-62-3-01172-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-726-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01172-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, Įstaiga, atsakovo atstovas), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) atlikdo bausmę netinkamomis kalinimo sąlygomis – gyvenamoje patalpoje ir visose būrio pagalbinėse-bendro naudojimo patalpose dirbtinis dieninis apšvietimas buvo su paprastomis kaitrinėmis lemputėmis. Dėl blogo patalpų apšvietimo pareiškėjas negalėdavo skaityti, rašyti ar užsiimti kita turininga veikla. Įstaigos 1-me būryje netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas. Tuo metu būryje kalėjo 65 asmenys, tačiau įrengti tik 4 klozetai, 4 praustuvai, 2 veidrodžiai, lentynų higienos reikmenims susidėti iš viso nebuvo. Prie šių įrenginių tekdavo ilgai laukti, todėl dažnai kildavo įvairūs konfliktai. Tokios sąlygos kėlė didelį diskomfortą ir žemino orumą. Pravieniškių PN-AK I-o būrio virtuvėje nebuvo nei vieno puodo, keptuvės, virdulio ar kitų įrankių, o tai apsunkino galimybes tinkamai maitintis, nes pareiškėjas negalėjo gamintis maisto, nusipirkto Pravieniškių PN-AK parduotuvėje. Įstaigoje pažeidžiamos higienos normos, t. y. patalpos seniai remontuotos, inventorius susidėvėjęs, prausykloje ir tualete langų rėmai supuvę, praustuvės techniškai netvarkingos, gyvenamojoje patalpoje langai sunkiai varstomi, ant lubų ir sienų yra pelėsis, krenta tinkas ir dažai, švarai palaikyti neišduodami valikliai, temperatūra tik 16,2 °C, dirbtinis dieninis apšvietimas tik 23 lx, laiptai nutrupėję, nesaugūs. Ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK I-o būrio 3-je gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta 14 asmenų, tuo pažeidžiant gyvenamojo ploto normą, dėl to gyvenamasis plotas buvo ženkliai mažesnis, nei rekomenduoja teisės aktai. Dėl šio pažeidimo buvo suvaržyta pareiškėjo judėjimo laisvė, patalpoje būdavo tvankiau, sunkiau ventiliuodavosi oras. Gyvenant daugiau asmenų, tarpusavyje kildavo įvairių nesutarimų, konfliktų, sumažėdavo privatumas, ištisą parą jausdavosi emocinė įtampa.

2.2. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė didelį diskomfortą, orumo pažeminimą, fizinį skausmą, alkį, dvasinę kančią, emocinę įtampą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 8 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegama vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. Būrio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą bei būriui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę Įstaigoje, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

3.2. Pravieniškių PN-AK užtikrina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) įgyvendinimą dėl gyvenamųjų patalpų bendros dirbtinės apšvietos. Gavus informaciją apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Įstaiga užtikrina, kad nuteistųjų bendro naudojimo ir gyvenamosioms patalpoms apšviesti naudojamos liuminescencinės ir LED lemputės. Pareiškėjas turėjo galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė.

3.3. Įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, tame tarpe ir baudos izoliatoriaus kameras, turi tvarkyti ir valyti ten apgyvendinti nuteistieji. Nuteistiesiems sudaromos sąlygos jose palaikyti švarą ir tvarką. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis ar drėgmė. Nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu būtų kėlęs pretenzijas Įstaigos administracijai dėl laukimo eilėje prie prausimosi, unitazo, skunde šios aplinkybės taip pat išdėstytos abstrakčiai, jų nekonkretizuojant. Praustuvių, klozetų arba unitazų, pisuarų kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. Nr. V- 245 (toliau – ir Aprūpinimo normos, Normos). Normose numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

3.4. Pravieniškių PN-AK 1-o būrio 3-je gyvenamojoje patalpoje langai mediniai su rankenėlėmis, varstomi. Nuteistųjų sugadinti langų rėmai, išlaužtos rankenėlės nedelsiant tvarkomi, įdedamos naujos rankenėlės. Langai šaltajam metų laikui sandarinami ir sutvarkomi. Dušo patalpa valoma ir vėdinama. Jeigu dušo patalpose matėsi pelėsis, reiškia, kad nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo įstaigos administracijos, kad jas blogai atlieka kitas budėtojas. Nuolat valant ir vėdinant patalpas jose negalėtų kauptis drėgmė ir susidaryti pelėsis. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Sporto salėje lubos ir sienos tvarkingos, tinkas nebyra. I-ojo sektoriaus bendrojo naudojimo laiptinės laiptai tvarkingi. 2019 m. birželio mėn., pagal technines galimybes, buvo atliktas laiptų pakopų remontas. Laiptai saugūs, nenutrupėję. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, esant poreikiui pagal nuteistųjų prašymus išduodami šildytuvai.

3.5. Pareiškėjas, nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. atlikdamas bausmę I-ajame sektoriuje, nesikreipė į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos įkalinimo sąlygos. Nuteistasis ne kartą buvo konsultuotas gydytojų specialistų. Ginčo laikotarpiu į gydytojus kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) minimu laikotarpiu nuteistasis nesikreipė.

3.6. Pravieniškių PN-AK pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo patalpos ploto, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma yra 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Teismas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą vertino atsižvelgdamas į Pravieniškių PN-AK I-ojo sektoriaus 2020 m. gegužės 19 d. pažymą „Dėl nuteistojo A. V. Nr. 61-2583“, pagal kurią nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. pareiškėjas buvo laikomas 37,03 kv. m I-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengta 12 miegamųjų vietų, o faktinis nuteistųjų skaičius skyrimo į būrį dieną – 10. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui I-ojo sektoriaus 3-ioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,70 kv. m (37,03 kv. m / faktinio nuteistųjų skaičiaus gyvenamojoje patalpoje skyrimo į būrį dieną – 10 nuteistųjų), t. y. pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto, todėl minimali teisės aktuose įtvirtinta gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeistas.

6. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl nepakankamo apšvietimo, netinkamos temperatūros gyvenamosiose patalpose, prastos ventiliacijos, susidėvėjusio inventoriaus, teismas vadovavosi Higienos normos 134:2015 14 ir 37 punktų, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriuose vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūros, apšvietimo patikrinimus. Teismas byloje taip pat nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Teismas nurodė, kad Įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės, vykdymą. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsakovo atstovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti abstrakčius pareiškėjo skundo teiginius. Todėl pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos, patalpų oro temperatūros, netinkamo apšvietimo teismas atmetė.

7. Dėl pareiškėjo teiginių apie netinkamą sanitarinio mazgo įrengimą, sanitarinių įrenginių trūkumą, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Aprūpinimo normas vienas unitazas ir viena praustuvė teko 2 nuteistiesiems (10 asm. / 5 įreng.), todėl konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai dėl unitazų ir praustuvių trūkumo yra nepagrįsti. Faktiškai esantis įrenginių skaičius nepažeidė Aprūpinimo normose nustatyto skaičiaus.

8. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos, kildinamos iš virtuvėje neįrengtos jokios maisto ruošimo įrangos. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 5 punktas nereikalauja, jog virtuvėlė būtų privalomai įrengiama, nereglamentuoja virtuvėlės ploto ar maisto ruošimo įrangos joje buvimo. Tačiau atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą virtuvėlių aprūpinimą numatytu inventoriumi. I-o būrio virtuvėlėje ginčo laikotarpiu buvo numatytas inventorius ir įrankiai, tinkami maisto gaminimui.

9. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Apeliaciniame skunde nurodoma:

10.1. Pirmosios instancijos teismas ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusią gyvenamojo ploto normą nepagrįstai skaičiavo patalpos plotą padalindamas iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Byloje nėra pateikta konkrečių duomenų apie ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičių, todėl teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota taisykle, pagal kurią, jeigu byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo ir atsakovo argumentus, sprendimas turėtų būti priimtas pareiškėjo naudai ir tos šalies nenaudai, kuriai tenka įrodinėjimo našta. Atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių dėl gyvenamojo ploto trūkumo, t. y. kad tik ginčui aktualaus laikotarpio pabaigoje gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 11 miegamųjų vietų, o prieš tai buvo 14, todėl šis ploto pažeidimas teismo turėjo būti nustatytas.

10.2. Pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu taip pat buvo pažeistas dėl netinkamai įrengto sanitarinio įrenginio (nėra skląsčių ir kabliukų, dėl to durys atsidaro ir pareiškėjas gali būti matomas kitų asmenų). Analogiški pažeidimai buvo nustatyti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-319-505/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1707-492/2019.

11. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

11.1. Vien faktas, kad apeliaciniame skunde nurodytose bylose kilo ginčai dėl tokių pat sąlygų nėra pagrindas teismui priimti analogišką sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino pateiktus duomenis ir objektyviai pripažino, kad pažeidimų dėl kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nenustatyta.

11.2. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, pareiškėjas nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors procesines ar materialinės teisės normas.

11.3. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, pažeidimo mąstą, trukmę, teismas tinkamai padarė išvadą, kad nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl šioje byloje yra pagrindas atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl skunde nurodytų aplinkybių, taip pat pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino gyvenamojo ploto normos pažeidimą, t. y. nepagrįstai gyvenamojo ploto normą skaičiavo, patalpos plotą padalindamas iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus; teismas turėjo vadovautis pareiškėjo teiginiais apie gyvenamojoje patalpoje buvusių asmenų skaičių, kurių atsakovo atstovas nepaneigė.

16. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pirmiausiai pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punkte (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) įtvirtinta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Pagal suformuotą teismų praktiką, jei atsakovo atstovo byloje pateikti duomenys apie tai, kiek asmenų nurodytais laikotarpiais gyveno konkrečioje kameroje (gyvenamojoje patalpoje), taip pat, koks konkretus gyvenamasis plotas teko kiekvienam asmeniui, yra netikslūs ir nepakankami, skaičiuojant plotą, tekusį asmeniui pataisos įstaigų kamerose (gyvenamosiose patalpose), atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą šios patalpos plotą, t. y. minimalus vienam asmeniui šiose patalpose tekęs plotas apskaičiuojamas patalpų plotą padalijant iš jose buvusių lovų skaičiaus.

Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016; 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018; 2019 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-189-756/2019; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2330-662/2020; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-25-520/2021; ir kt.).

Jei atsakovo atstovas nurodo, kad duomenų apie tai, kiek asmenų pareiškėjo bausmės atlikimo metu ginčo laikotarpiu gyveno pataisos įstaigos gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami, o informacija apie konkretų miegamųjų vietų skaičių yra pateikta remiantis atsakymo parengimo dienos duomenimis, bet nepateikiami duomenys, kiek miegamųjų vietų buvo atskirai ginčui aktualiais laikotarpiais, t. y. atsakovo atstovas nepaneigia pareiškėjo pateiktų duomenų apie gyvenamosios patalpos plotą ir joje buvusių asmenų skaičių, vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis šio pobūdžio bylose, pripažįstama, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus plotas gyvenamojoje patalpoje, t. y.

šios aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai ir pripažįstamas minimalaus gyvenamojo ploto užtikrinimo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-959-858/2018; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3850-525/2018; 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2381-520/2020; ir kt.).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovavosi Pravieniškių PN-AK I-ojo sektoriaus 2020 m. gegužės 19 d. pažyma Nr. 61-2583 (b. l. 35) ir Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. 77-881 (b. l. 32-33). Pagal Pravieniškių PN-AK I-ojo sektoriaus 2020 m. gegužės 19 d. pažymą pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. buvo laikomas I-o būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, kurioje įrengta 12 miegamųjų vietų, o faktinis nuteistųjų skaičius skyrimo į būrį dieną buvo 10. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui I-ojo sektoriaus 3-ioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,70 kv. m (37,03 kv. m / faktinio nuteistųjų skaičiaus gyvenamojoje patalpoje skyrimo į būrį dieną – 10 nuteistųjų), t. y. pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto.

18. Pareiškėjas su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde tvirtindamas, jog tik ginčui aktualaus laikotarpio pabaigoje gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 11 miegamųjų vietų, o prieš tai buvo 14, todėl šis ploto pažeidimas teismo turėjo būti nustatytas.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad atsakovo atstovas paneigė pareiškėjo teiginius, kad I-ojo sektoriaus 3-ioje gyvenamojoje patalpoje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įrengta 14 miegamųjų vietų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui tekusią gyvenamojo ploto normą skaičiavo minėtos patalpos plotą (37,03 kv. m) padalindamas iš faktinio nuteistųjų skaičiaus gyvenamojoje patalpoje pareiškėjo skyrimo į būrį dieną (10 asmenų), kadangi šie atsakovo atstovo pateikti duomenys nepatvirtina, jog toks nuteistųjų skaičius I-ojo sektoriaus 3-ioje gyvenamojoje patalpoje buvo visą ginčo laikotarpį. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, o tai reiškia, kad nuteistųjų skaičius gyvenamojoje patalpoje kinta, todėl šiuo atveju vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje tekęs plotas turėjo būti skaičiuojamas atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių patalpoje ir bendrą šios patalpos plotą. Tokiu būdu pripažintina, kad pareiškėjui nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. I-ojo sektoriaus 3-ioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,08 kv. m ploto (37,03 kv. m / 12 miegamųjų vietų), t. y. buvo pažeista teisės aktuose reglamentuota minimali vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo laikotarpiu buvo pažeistas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu dėl netinkamai įrengto sanitarinio įrenginio (nėra skląsčių ir kabliukų, dėl to durys atsidaro ir pareiškėjas gali būti matomas kitų asmenų).

21. Dėl šių pareiškėjo teiginių teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.).

22. Pareiškėjas skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, negrindė argumentais dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo esant techniškai netvarkingam sanitariniam įrenginiui. Taigi pareiškėjas apeliacinės instancijos procese neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo faktinio pagrindo, todėl teisėjų kolegija nevertins tokių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. I-ojo sektoriaus 3-ioje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma, yra pagrindas šiuo aspektu pripažinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus ir spręsti klausimą dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo.

24. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, visų pirma, pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

25. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl nustatyto 0,02 kv. m gyvenamojo ploto trūkumo jis patyrė objektyvias neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegijos nuomone, 0,02 kv. m gyvenamojo ploto trūkumas vertintinas kaip ypatingai mažas nukrypimas nuo normos, negalėjęs sukelti žymius nepatogumus ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatytos pareiškėjo sveikatos problemos negali būti priežastiniame ryšyje su konstatuotu pažeidimu (b. l. 34), o ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo sukėlimo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti gyvenamojo ploto trūkumas. Pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, kuriuose dienotvarkėje nustatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Taigi pareiškėjas turėjo galimybę judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, mankštintis, pasivaikščioti lauke, kas nesudaro pagrindo vertinti, jog šiuo atveju buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

27. Teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.), todėl viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

28. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nepagrįstai nekonstatavo pažeidimo dėl gyvenamojo ploto trūkumo, tačiau pagrįstai vertino, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė