df007dc7-bb0b-4d10-abe9-fe0f5e7e0c28 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1131-221/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08620-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.2.4.2; 44.5.2; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Palubinskaitės ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant apeliantui E. S., jo atstovui advokatui S. D., atsakovės atstovei I.

K., tretiesiems asmenims R. S., jos atstovui advokatui S. D., Z. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. S. atstovo advokato S. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei I. L., tretiesiems asmenims Z. K., O. L., R. S. dėl turtinės žalos atliginimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė Ieškovas ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės 140 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patikslintame ieškinyje (t. 1, b. l. 82-87), dublike (t. 2, b. l. 10-13) nurodė, kad 2012 m. birželio 3 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kieme esančiame ūkiniame pastate – sandėliukuose (unikalus (duomenys neskelbtini)), kilo gaisras.

Gaisro metu visiškai sudegė sandėliukai ir apdegė ieškovui priklausantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Po gaisro name gyventi negalima. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012 m. birželio 8 d. pažymoje nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinis. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise gaisro metu priklausė atsakovei I. L. ir trečiajam asmeniui O. L.. Gaisras kilo būtent I.

L. naudojamoje Å«kinio pastato dalyje. Tokiu bÅ«du atsakovė savo neteisėtais veiksmais padarė žalÄ ieÅ¡kovui, kuriÄ privalo atlyginti. Tinkamai tvarkant sandėliukus gyvenamasis namas nebÅ«tų užsidegęs. Sandėliukai buvo per aukÅ¡ti, per arti ir pasvirę. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad 2012 m. gegužės 18 d. atsakovė su trečiuoju asmeniu Z. K. sudarė sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo parduoti, o trečiasis asmuo - pirkti atsakovei priklausančias žemės sklypo ir nekilnojamojo turto dalis už ne didesnę kaip 60 000 Lt sumÄ .

Ir nors sutarties 2 punktu Å¡alys sulygo, kad Å¡i sutartis nėra pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau pagal sutarties 4 punktÄ trečiasis asmuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo metu sumokėjo atsakovei, kaip pardavėjai, 50 242,11 Lt avansinį mokėjimÄ . Kilus gaisrui atsakovės naudojamuose sandėliukuose, jiems visiÅ¡kai sudegus bei stipriai apdegus atsakovei ir trečiajam asmeniui O. L. priklausančiam nekilnojamajam turtui, Å¡alys vis dėlto užbaigė aukščiau minėtÄ sutartį ir 2012 m. birželio 26 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį.

Tačiau sutarties kaina nemažinta, o atsakovė piniginių lėšų, gautų pagal Å¡iÄ sutartį, nebeturi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė argumentai Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu (t. 2, b. l. 144-149) ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinį atmetė; priteisė trečiajam asmeniui Z. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų bei 3778,11 Lt iÅ¡laidas valstybei.Teismas iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos UAB „Asistavita“ 2012 m. spalio 22 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, vertinimo teisėtumu neabejodamas, nustatė, kad ieÅ¡kovui padaryta 117 000 Lt dydžio nuostolių.

Pažymėjo, kad atsakovė Å¡ios vertinimo ataskaitos neginčijo, neprašė skirti ekspertizės. IeÅ¡kovas taip pat nurodė daiktus ir jų vertes, kurie visiÅ¡kai sudegė. Å ių daiktų buvimÄ ieÅ¡kovas grindė tik savo paaiÅ¡kinimais, nepateikdamas jokių Å¡ių daiktų įsigijimÄ ar naudojimÄ iki gaisro patvirtinančių dokumentų. Tačiau teismui nekėlė abejonių daiktų, nurodytų, kaip visiÅ¡kai sudegusių sÄ raÅ¡as. Teismas, įvertinęs daiktų vertes, laikė, kad Å¡ių daiktų kainos nėra nepagrįstai padidintos.

Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo nurodytu žalos dydžiu, taip pat privalėjo teikti įrodymus, patvirtinančius mažesnį žalos dydį arba įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje ar daiktų sÄ raÅ¡e nurodytas sumas, daiktų kiekius (jų nebuvimo), tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog žala buvo padaryta dėl pastato (statinio) trÅ«kumų, dėl kurių galėjo kilti gaisras, bei priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir pastato (statinio) trÅ«kumų, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti CK 6.266 straipsnio pagrindu.

Teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų sprendė, kad gaisras galimai kilo dėl trečiųjų asmenų, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga, veiksmų. Å alys neginčijo prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos konstatuotų kilusio gaisro aplinkybių, byloje jokių duomenų, kad gaisrÄ galimai sukėlė atsakovė nėra. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad atsakovei I. L. ir trečiajam asmeniui O. L. priklausantis sandėliukas buvo per aukÅ¡tas, per arti gyvenamojo namo, pasviręs. Atsakovei I.

L. priklausančio sandėliuko (dalies Å«kinio pastato) statyba baigta 1929 metais, o tuo metu negaliojo dabartiniai atstumo tarp pastatų reikalavimai (Statybos techninio reglamento reikalavimai). Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės baustumÄ administracine tvarka už prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus, ar, kad ji bÅ«tų įpareigota paÅ¡alinti kokius nors prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus (trÅ«kumus), ar apie Å¡iame pastate anksčiau kilusį gaisrÄ . Sandėliukas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jokių duomenų, kad tai savavaliÅ¡kos statybos statinys bei, kad jis kelia grėsmę Å¡alia esantiems pastatams, byloje nėra.

Teismas nenustatė, kad sandėliuko pasvirimo kampas buvo keliantis grėsmę Å¡alia buvusiems pastatams, ar, kad ieÅ¡kovui priklausantis namas užsidegė bÅ«tent dėl to, kad sandėliukas buvo Å¡iek tiek pasviręs į ieÅ¡kovui priklausančio namo (buto) pusę. Teismas pažymėjo, kad nei specialisto iÅ¡vadoje, nei bylos nagrinėjimo metu, nenustatyta gaisro židinio vieta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad ginčo Å¡alių nuosavybės teise valdomų pastatų atstumas yra tiesioginė atsiradusios žalos priežastis.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bylos duomenimis atsakovė buvo pakankamai rÅ«pestinga ir ėmėsi reikiamų priemonių tiek, kiek jų buvo galima protingai tikėtis iÅ¡ sandėliuko (jo dalies) savininko, kurio pareiga spręsti, kokias priemones naudoti, organizuoti užtikrinant savo nekilnojamojo turto priežiÅ«rÄ . Vien tai, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens Z. K. 2012 m. birželio 26 d. tomis pačiomis sÄ lygomis kaip 2012 m. gegužės 18 d. preliminarioje sutartyje buvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, nėra pagrindas teigti, kad atsakovė ar trečiasis asmuo veikė neteisėtai, ar kad netinkamai prižiÅ«rėjo pastatÄ bei nesirÅ«pino jo tinkama apsauga, ar siekė turto sugadinimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui neįrodžius atsakovės deliktinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas E. S. praÅ¡o teismo (t. 3, b. l. 2-10) panaikinti Kauno apylinkės  teismo  2013 m. vasario 11 d. sprendimÄ Â ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti pilnai – priteisti iÅ¡ atsakovės I.

L. padarytÄ turtinę žalÄ 140 000 Lt ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Netinkamai kvalifikavęs teisinius santykius teismas netinkamai nustatė civilinės atsakomybės sÄ lygas. Teismas tiesiog nevertino apelianto nurodytos aktualios kasacinio teismo praktikos. Apeliantas savo reikalavimus ir teisinę pozicijÄ nuosekliai ir aiÅ¡kiai grindė ne CK 6.266 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, bet bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais ir sÄ lygomis.

Tuo tarpu teismas atmetė ieÅ¡kinį bÅ«tent dėl to, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti CK 6.266 straipsnio pagrindu, neįrodžius, kad žala buvo padaryta dėl pastato (statinio) trÅ«kumų. Tuo tarpu apeliantas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad žalÄ jis patyrė dėl gaisro, kilusio atsakovei priklausančiame turte, tačiau ne dėl pastato (statinio) trÅ«kumų, o dėl sandėliukų nepriežiÅ«ros, kaip atsakovės neteisėtų veiksmų.

Apeliantas įrodinėjo priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir atsakovei priklausančiame turte kilusio gaisro, o ne tarp žalos ir pastato (statinio) trÅ«kumų. Teismas Å¡ių apelianto įrodinėtų civilinės atsakomybės pagrindų ir sÄ lygų tiesiog nenustatinėjo ir skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė.2. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir nukrypo nuo apelianto nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės konstatuojama, kad nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės veiksmų neteisėtumÄ ir kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Ä®rodyti tokias aplinkybes kaip, kas sukėlė gaisrÄ , gaisro kilimo priežastis ir tai, kad atsakovė buvo pakankamai rÅ«pestinga, kad gaisras nekiltų, tenka atsakovei, ko atsakovė neįrodė. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad gaisrÄ sukėlė ne atsakovė, o kitas asmuo.            3.

Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sÄ lygos ugniai persimesti iÅ¡ atsakovės sandėliuko į ieÅ¡kovo namÄ buvo dėl atsakovės statinio neatitikimo gaisrinės saugos reikalavimams, avarinės bÅ«klės ir pan. Tokia teismo pozicija nepagrįsta. Jeigu atsakovei priklausantis sandėliukas bÅ«tų tinkamai prižiÅ«rėtas ir atitiktų gaisrinės saugos reikalavimus, apeliantas nebÅ«tų patyręs žalos. Sandėliukų bendraturtės, trečiojo asmens O.

L., atskirai naudojama sandėliukų dalis buvo tvarkinga ir prižiÅ«rėta. Atitinkamai iÅ¡ Å¡ios sandėliukų dalies nebuvo patirta jokio gadinančio, griaunančio neigiamo poveikio.4. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė netinkamai kvalifikavęs susiklosčiusius teisinius santykius. Byloje net nekilo ginčo dėl to, kad apeliantui priklausantis gyvenamasis namas užsidegė nuo atsakovei nuosavybės teise priklausiusiame sandėliuke kilusio gaisro.

Todėl, nagrinėjamu atveju yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų bei kilusio gaisro.5. Skundžiamame sprendime teismas iÅ¡ esmės nurodė, kad byloje nėra duomenų apie gaisro židinio kilimo vietÄ . Tokia teismo pozicija neatitinka byloje surinktų įrodymų. Gaisro kilimo židinys buvo atsakovei priklausęs sandėliukas. Tai patvirtina tiek raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai. Nurodytos aplinkybės laikytinos pakankamais atsakovės veiksmų neteisėtumo ir priežastingumo tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių) buvimo įrodymais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė I. L. (t. 3, b. l. 29-34) praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimÄ ; priteisti atsakovei iÅ¡ apelianto iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti – 1000 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ .Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė dviem CK straipsniais, reglamentuojančiais civilinės atsakomybės atsiradimÄ (CK 6.263 ir 6.266 straipsniai), todėl teismas pagrįstai pasisakė tiek dėl civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų tiek CK 6.263 straipsnio, tiek 6.266 straipsnio pagrindu.

Atsakovė sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kad ieškovas neįrodė, jog žala buvo padaryta dėl pastato (statinio) trūkumų, dėl kurių galėjo kilti gaisras, bei priežastinio ryšio tarp žalos ir pastato (statinio) trūkumų, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ieškinį tenkinti CK 6.266 straipsnio pagrindu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad sandėliuko pasvirimas kėlė grėsmę šalia esantiems pastatams, kad ieškovo namas užsidegė būtent dėl to, kad sandėliukas buvo šiek tiek pasviręs į ieškovui priklausančio namo pusę, ir jie šio pasvirimo nebūtų buvę – būtų išvengta šalia buvusio namo gaisro.

2. Teismas tinkamai vertino ir byloje pateiktÄ ikiteisminio tyrimo metu gautÄ 2012 m. birželio 23 d. Kauno apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos specialisto D. A. iÅ¡vadÄ Nr. 39-483, kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad techninių priežasčių kilti gaisrui nenustatyta. Todėl, darytina iÅ¡vada, kad byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog nebuvo nustatyti tokie statinio trÅ«kumai, dėl kurių galėjo atsirasti žala.3. Atsakovė nesutinka su apelianto teiginiu, kad 2012 m. birželio 3 d. gyvenamojo namo AuÅ¡ros g. 26, Kaunas, kieme esančiame Å«kiniame pastate – sandėliukuose (unikalus Nr. 1992-9000-7028), kilo gaisras, kadangi duomenų, įrodančių, kad gaisras kilo bÅ«tent sandėliukų viduje, nebuvo ir nėra.

Nepagrįsti apelianto argumentai, kad sandėliukas buvo neprižiÅ«rimas, kad į sandėliuko vidų galėjo patekti paÅ¡aliniai asmenys.  4. Atsakovė sutinka su teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kad ieÅ¡kovas nenurodė ir neįrodė veiksmų, kuriais atsakovė bÅ«tų pažeidusi bendrÄ pareigÄ elgtis atsargiai ir rÅ«pestingai, kad kitam asmeniui nebÅ«tų padaryta žalos. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sandėliukas buvo pastatytas 1929 metais, o atsakovė tapo namo dalies ir sandėliuko savininkė tik 1994 metais. 1929 metais negaliojo dabartiniai reikalavimai dėl atstumų tarp pastatų.

Taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė bÅ«tų bausta administracine tvarka už prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių pažeidimÄ arba kad buvo įpareigota paÅ¡alinti kokius nors prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus. Nėra jokių duomenų, kad sandėliuke anksčiau bÅ«tų buvęs gaisras, kad jis yra savavaliÅ¡kai pastatytas, pažeidžiant kokius nors normatyvinius reikalavimus. 5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi skolininko kaltė preziumuojama.

Tik nustačius, jog atsakovė padarė neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimÄ , galima teigti, kad jos kaltė preziumuojama. Å iuo atveju nebuvo įrodyta, kad atsakovė padarė neteisėtus veiksmus, nes jai priklausantis turtas buvo prižiÅ«rimas, aptvertas ir užtikrinta, kad niekas iÅ¡ gatvės nepatektų. Ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys atsakingi už gaisro kilimÄ savaime neįrodo, kad kalta yra atsakovė. Apeliantas vis nurodo, kad gaisras kilo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, tačiau neįvardina, kÄ jis laiko tais neteisėtais veiksmais.

Apeliantas nenurodo jokio teisinio akto ar teisės normos, kurios bÅ«tų atsakovės pažeistos ar netinkamai vykdomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai.6. Apelianto pateikti teismų praktikos pavyzdžiai visiÅ¡kai neatitinka esamos nagrinėjamos situacijos, kadangi ten yra visai kitokios aplinkybės. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l.

22) trečiasis asmuo R. S. praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, o apeliacinis skundas yra pagrįstas visais jame iÅ¡dėstytais motyvais. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Z. K. praÅ¡o teismo (t. 3, b. l. 23-26)  apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti nepakeistÄ Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimÄ ; iÅ¡ apelianto priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas - 700 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagal pateiktus iÅ¡laidas įrodančius dokumentus.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Apelianto reikalavimas iÅ¡ atsakovės atlyginti jo patirtÄ turtinę žalÄ , įvertintÄ 140 000 Lt, yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi nėra nustatyta akivaizdi gaisro židinio vieta, nėra nustatyti dėl Å¡io gaisro kalti subjektai, juo labiau atsakovės kaltė negali bÅ«ti grindžiama ir tarp trečiojo asmens bei atsakovės sudaryta preliminariÄ ja sutartimi. Apelianto teiginiai, kad trečiojo asmens Z. K. ir atsakovės I. L. sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis dėl 166/333 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 47/100 dalių gyvenamojo namo 1A1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies Å«kinio pastato 2Jlm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), yra kaip įrodymas dėl neteisėtų I.

L. ir Z. K. veiksmų – niekuo nepagrįsti ir turi būti vertinami teismo kritiškai.2. Atsakovė pateikė visus būtinus įrodymus, patvirtinančius, kad jos kaltės, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio nėra, o apeliantas savo ruoštu atsakovės kaltų veiksmų arba neveikimo, neatsakingumo prižiūrint savo asmeninę nuosavybę, taip pat neįrodė.

3. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad sandėliukas buvo neprižiÅ«rimas, kadangi jis buvo tvarkingas, atjungta elektra, tuščias. Visa gyvenamojo namo teritorija buvo aptverta, rakinami pagrindiniai vartai, paÅ¡aliniai asmenys patekti į Å¡iÄ teritorijÄ negalėjo, taigi buvo imtasi visų priemonių užtikrinti saugumui. Aplinkybė, kad gaisro dienÄ gyvenama valda buvo tuščia, negali bÅ«ti vertinama kaip įrodymas, jog tokiu bÅ«du buvo neužtikrinta sandėliukų priežiÅ«ra. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados           Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma.

Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau apeliacija yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir/ar pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).            Dėl atsakomybės sÄ lygų            Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo santykiams taikytinos CK 6.266 straipsnio nuostatos, o, apelianto teigimu, – deliktinę sakomybę reglamentuojančios CK normos (CK 6.246–6.249, 6.251, 6.263 straipsniai).   Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų.

Tik už tokiu bÅ«du padarytÄ Å¾alÄ pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalÄ , padarytÄ ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali bÅ«ti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sÄ lygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trÅ«kumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Tais atvejais, kai gaisro kilimÄ lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trÅ«kumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje neteisingai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius, pritaikydamas jiems CK 6.266 straipsnį, kuriuo ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio negrindė. Kolegijos nuomone, atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį galėtų bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jei bÅ«tų konstatuota, kad gaisras kilo bÅ«tent dėl pastato trÅ«kumų nulemtų priežasčių.

Kaip nustatyta byloje, gaisras kilo ne dėl pastato senumo ar techninės būklės, tačiau dėl atsakovės netinkamai prižiūrimo jai priklausančio sandėliuko (sandėliuko pasvirimas, avarinė būklė, priešgaisrinės saugos reikalavimų neatitikimas), esančio jos namų valdoje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gaisro židinio zona – sandėliuko buvimo vieta, kur matosi labiausiai išdegusi vieta, gaisro priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinis (t. 1, b. l. 161; t. 2, b. l. 40, 89).

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad žala apeliantui padaryta ne CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytu kuriuo nors būdu, bet kitu, šioje įstatymo normoje nenustatytu būdu – gaisru, kilusiu sandėliuko viduje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010). Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios, įstatyme įtvirtintos, rÅ«pestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus, laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 1, 3 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 pažymėjusi, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtÄ poveikis iÅ¡ jo patalpų, o ne iÅ¡ kitų Å¡altinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiÅ¡ki, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rÅ«pestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimÄ ir imtis veiksmų jam iÅ¡vengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo.

Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimÄ yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Ä®rodytas gaisro židinio faktas bÅ«tų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Å¡is asmuo elgėsi nerÅ«pestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas.

Taigi, asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).           Kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Å ios įstatyme  įtvirtintos  rÅ«pestingumo  pareigos  pažeidimas  suponuoja  deliktinės  civilinės atsakomybės atsiradimÄ .           Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir nukrypo nuo apelianto nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Remiantis aptartomis CK normomis, kasacinio teismo praktika bÅ«tent atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kas sukėlė gaisrÄ , gaisro kilimo priežastis ir tai, kad atsakovė buvo pakankamai rÅ«pestinga, jog gaisras nekiltų.           Byloje nustatyta, kad sandėliukas, kuriame buvo gaisro židinys, priklausė atsakovei. Atmestinas atsakovės argumentas, kad gaisras kilo nuo paÅ¡alinių asmenų uždegto krÅ«mo, nes tokios aplinkybės byloje nenustatytos, joms pagrįsti atsakovė jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Kolegijos nuomone, apeliantė neįrodė, kad gaisras kilo ne dėl jos kaltės, t. y. dėl priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga (trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos jėgų veikimas ir kt.), tokios aplinkybės nenustatytos ir atliekant ikiteisminį tyrimÄ , kuris Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2012 m. spalio 30 d. nutarimu sustabdytas, nenustačius nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį (t. 2, b. l. 68), todėl konstatuotina, jog atsakovė pažeidė pareigÄ elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, užtikrinti, kad į atsakovei priklausančiÄ namų valdÄ nepatektų kiti asmenys, tinkamai prižiÅ«rėti ir eksploatuoti sandėliukÄ , kad jame nekiltų gaisras.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip patvirtina bylos medžiaga, į atsakovei priklausantį sandėliukÄ buvo galima patekti, durys buvo netvarkingos, ten bÅ«davo rÅ«koma (t. 2, b. l. 72, 90-91, 94-95, 135-136), pati atsakovė, dar bÅ«dama sandėliuko savininke, jau buvo perdavusi raktus trečiajam asmeniui. Nuo atsakovei priklausančiame sandėliuke kilusio gaisro, užsidegė ir apelianto namas. Taigi žala apeliantui (ieÅ¡kovui) padaryta dėl kilusio gaisro atsakovės sandėliuke, t. y. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Dėl žalos dydžio Apeliantas sutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje nustatytas apelianto patirtų nuostolių dydis. Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo, teismas, neabejodamas UAB „Asistavita“ atlikto vertinimo teisėtumu, remdamasis 2012 m. spalio 22 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, konstatavo, kad ieÅ¡kovui padaryta 117 000 Lt dydžio nuostolių dėl sudegusio namo, nekėlė abejonių ir daiktų, nurodytų, kaip visiÅ¡kai sudegusių, sÄ raÅ¡as bei daiktų vertė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo nurodytu žalos dydžiu, privalėjo teikti įrodymus, patvirtinančius mažesnį žalos dydį, arba įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje ar daiktų sÄ raÅ¡e nurodytas sumas, daiktų kiekius (jų nebuvimo) (CPK 178 straipsnis), tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė Å¡ių teismo motyvų neginčijo, atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad visiÅ¡kai sutinka su Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. motyvais ir priimtu sprendimu.

Taigi, atsakovė visiškai sutinka su tuo, kad žalos dydis yra įrodytas. Žodinio skundo nagrinėjimo metu papildomai buvo paaiškintos aplinkybės apie name buvusius daiktus, jų priklausomybę bei vertes.          Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia, kad nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas, t. y.

žalÄ patyrusį asmenį siekiama grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).           Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių nuostatų taikymo taisykles, todėl priėmė neteisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

CK 6.2 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad prievolės atsiranda iÅ¡ sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Å iuo atveju prievoliniai santykiai atsirado iÅ¡ delikto (CK 6.263 straipsnis). Todėl atsakovė privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinį patenkinus, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudarė 100 Lt (t. 1, b. l. 6, 59) dydžio žyminis mokestis, 2600 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 50, 52) bei 1200 Lt – už turto vertinimÄ (t. 2, b. l.

51) ir valstybei priteistinos paÅ¡to iÅ¡laidos bei žyminis mokestis 3700 Lt, kurio mokėjimas ieÅ¡kovui buvo atidėtas (t. 1, b. l. 105-106) (CPK 88, 93, 96 straipsniai). Kolegija pažymi, kad iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16, 8.18 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Kadangi trečiasis asmuo atsakovės pusėje, bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.           Apeliacinį skundÄ patenkinus, apeliantui priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis 100 Lt (t. 3, b. l.

11) bei 2000 Lt už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 39-40). Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Kadangi apeliantas apylinkės teismo buvo atleistas nuo 3700 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo (t. 3, b. l. 15-16), apeliacinį skundÄ patenkinus, Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: apeliacinį skundÄ patenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti iÅ¡ atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 140 000 (vienas Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) Lt turtinę žalÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3900 (trys tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai) Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 78,11 (septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni litai 11 centų) Lt paÅ¡to iÅ¡laidų bei 3700 (trys tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai) Lt žyminį mokestį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Priteisti iÅ¡ atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliantui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laidas, patirtas apeliaciniame procese – 100 (vienas Å¡imtas) Lt žyminio mokesčio ir 2000 (du tÅ«kstančiai) Lt – advokato pagalbai apmokėti, iÅ¡ viso 2100 (du tÅ«kstančiai vienas Å¡imtas) Lt. Priteisti iÅ¡ atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 3700 (trys tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai) Lt žyminį mokestį ir 33,26 (trisdeÅ¡imt trys litai 26 centai) Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Teisėjai                                                                 Virginija Lozoraitytė RÅ«ta Palubinskaitė Albina Rimdeikaitė                                      Â