deffee39-8d4a-4b3e-8aa8-9990e15de7fe · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-112-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01439-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A.

C. ir D. C. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1039-781/2016 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Karpis“ ieÅ¡kinį atsakovams A. C. ir D. C. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Audito ir turto vertinimo biuras“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Toplit“.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Karpis“ 2015-07-20 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2016-04-28 ir 2016-05-06 patikslinusi prašė priteisti iÅ¡ atsakovų A. C. ir D. C. solidariai 40 374,41 Eur skolÄ , už Å¡iÄ skolÄ priskaičiuotas 14 457,50 Eur palÅ«kanas laikotarpiu nuo 2010-01-21 iki 2015-07-20, 1 061,76 Eur kompensacines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2015-01-10 iki 2015-07-20, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad Å¡i skola susidarė trečiajam asmeniui neįvykdžius savo įsipareigojimų pagal Vilniaus apygardos teismas 2009-12-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6429-262/2009 patvirtintÄ ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ (vėliau reorganizuotos į UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“) 2009-12-09 sudarytÄ taikos sutartį, kuria pagrindinė skolininkė įsipareigojo iki 2011-05-20 sumokėti ieÅ¡kovei 160 000 Lt skolÄ , 15 000 Lt palÅ«kanas, 1 815 Lt ieÅ¡kovės iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir 609,75 Lt žyminio mokesčio, iÅ¡ viso – 177 424,75 Lt (51 385,76 Eur), taip pat mokėti 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Sudarant nurodytÄ taikos sutartį ir siekiant bÅ«simos prievolės įvykdymo užtikrinimo, ieÅ¡kovė 2009-12-09 sudarė laidavimo sutartį su atsakovu A. C. (kuris buvo pagrindinės skolininkės vadovas). Laidavimo sutartimi Å¡is atsakovas įsipareigojo įvykdyti visas prievoles pagal 2009-12-09 taikos sutartį, jeigu jų neįvykdys pagrindinė skolininkė, o ieÅ¡kovė, atitinkamai, sutiko, kad teismas, patvirtindamas taikos sutartį, panaikintų taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Kadangi skola pagal taikos sutartį nebuvo sumokėta, Vilniaus apygardos teismas 2011-04-28 ieÅ¡kovei iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl piniginių sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“.

Ä®tikinta atsakovų neskubėti su iÅ¡ieÅ¡kojimu, ieÅ¡kovė sutiko dar pratęsti skolos sumokėjimo terminus ir 2011-07-22, tuo tikslu sudarė dar vienÄ laidavimo sutartį su D. C., kuris asmeniÅ¡kai laidavo už ankstesnių skolininkų laiku neatliktus mokėjimus bei kitų įsipareigojimų pagal minėtÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Ä¯vykdymÄ tokia pačia apimtimi, kaip buvo įsipareigoję ir ankstesni skolininkai, taip pat įsipareigojo atlyginti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir / ar bylinėjimosi iÅ¡laidas, jeigu ginčas bÅ«tų nagrinėjamas teisme.

Po Å¡ios laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo ieÅ¡kovė pateikė antstoliui praÅ¡ymÄ sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ ir panaikinti taikytÄ turto areÅ¡tÄ . Skolininkai prašė dar kartÄ atidėti laidavimo sutartyse numatytus skolos sumokėjimo terminus, nurodydavo įvairias neatsiskaitymo priežastis, tačiau galiausiai skolos taip ir nesumokėjo, o pagrindinei skolininkei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai negrÄ Å¾intÄ skolÄ ir visas kitas nesumokėtas jai sumas solidariai iÅ¡ laiduotojų A.

C. ir D. C..             Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016-06-02 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei UAB „Karpis“ solidariai iÅ¡ atsakovų A. C. ir D. C. 40 374,41 Eur skolÄ , 13 939,84 Eur palÅ«kanas, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 40 374,41 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-07-23, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų A.

C. ir D. C. ieÅ¡kovei UAB „Karpis“ 3 285,39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; likusioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė; priteisė valstybei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų A. C. ir D. C. 6,58 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: Vilniaus apygardos teismo 2009-12-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7278-262/2009 (nutartyje klaidingai nurodytas bylos Nr. 2-6429-262/2009), buvo patvirtinta ieÅ¡kovės ir A. C. TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“ (vėliau reorganizuotos į UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“) 2009-12-09 sudaryta taikos sutartis, kuria pagrindinis skolininkas įsipareigojo iki 2011-05-20 sumokėti ieÅ¡kovei 160 000 Lt skolÄ , 15 000 Lt palÅ«kanas, 1 815 Lt ieÅ¡kovės iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir 609,75 Lt žyminio mokesčio, iÅ¡ viso – 177 424,75 Lt (51 385,76 Eur); taip pat pagrindinis skolininkas įsipareigojo sumokėti 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 50 Lt dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

IeÅ¡kovė ir atsakovas A. C. 2009-12-09 sudarė laidavimo sutartį, kuria nurodytas atsakovas įsipareigojo įvykdyti visas prievoles pagal ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens (pagrindinio skolininko) 2009-12-09 sudarytÄ taikos sutartį, jeigu jų neįvykdys pagrindinis skolininkas. Vilniaus apygardos teismas 2011-04-28 iÅ¡davė ieÅ¡kovei vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal 2009-12-17 nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis. IeÅ¡kovė ir atsakovas D. C. 2011-07-22 sudarė laidavimo sutartį, pagal kuriÄ nurodytas atsakovas laidavo už pagrindinį skolininkÄ ir jo narius (A.

C., I. C., M. J.) pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-04-28 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-7278-262/2009, jeigu jo neįvykdys pagrindinis skolininkas ir jo nariai.Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alis siejusius teisinius santykius, į jų įstatyminį reglamentavimÄ , į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutarties iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011, sprendė kad atsakovams, kaip laiduotojams, kyla solidari pareiga atsiskaityti su kreditore (ieÅ¡kove) tokia pačia apimtimi, kaip ir pagrindinei skolininkei (trečiajam asmeniui) (CK 6.76 str. 1 d., 6.81 str. 1 d.), o jos bankroto atveju kreditorė turi teisę pasirinkti, ar reikÅ¡ti reikalavimÄ skolininkei jos bankroto byloje, ar atskiroje byloje reikÅ¡ti reikalavimÄ tik laiduotojams, ar visiems jiems kartu.

Todėl atmetė kaip nepagrįstus ir teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo taisyklės prieÅ¡taraujančius tokius atsakovų atsikirtimo į ieÅ¡kinį argumentus, kad ieÅ¡kovė pirmiausiai turėjo savo reikalavimÄ reikÅ¡ti pagrindinei skolininkei, o pareiÅ¡kusi reikalavimai Å¡iai skolininkei, negalėjo reikÅ¡ti reikalavimų atsakovams, nes tai reikÅ¡tų dvigubo reikalavimo pareiÅ¡kimÄ .   Spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės dydžio, teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-20 iki 2012-10-02 A.

C. už pagrindinį skolininkÄ sumokėjo ieÅ¡kovui bendrÄ 37 000 Lt (10 715,94 Eur) sumÄ , o dalis skolos – 1 020 Lt (295,41 Eur) buvo iÅ¡ieÅ¡kota ieÅ¡kovei antstolio. Taigi likusi pagal taikos sutartį neiÅ¡ieÅ¡kota skola yra 40 374,41 Eur, kuriÄ , kaip pagrindinę skolÄ , solidariai ir priteisė iÅ¡ atsakovų (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str.–6.82 str.).Teismas nesutiko su atsakovų pozicija, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai neįskaitė R. B. už atsakovÄ A. C. į sÄ skaitÄ atlikto 3 000 Lt mokėjimo, nurodęs, kad nors visų ieÅ¡kovės bankuose esančių sÄ skaitų iÅ¡rašų už ginčo laikotarpį, t .y. 2010 m. sausio mėn., Å¡i nepateikė (yra pateiktas tik ieÅ¡kovės AB DNB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31 ir jame ginčijamo mokėjimo nėra), kita vertus, ieÅ¡kovės vyr. buhalterė 2016-04-04 buhalterinėje pažymoje patvirtino, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m. negavo 3 000 Lt iÅ¡ R.

B. nei į ieÅ¡kovės sÄ skaitas bankuose (AB SEB ir AB Nord (DNB) bankuose), nei grynaisiais pinigais. Teismas vertino, kad nurodyta buhalterinė pažyma paneigė atsakovų argumentus dėl galimai buvusio tokio mokėjimo (CPK 185 str.), juo labiau kad nei atsakovai, nei R. B. konkrečiai nenurodė nei kada Å¡is mokėjimas atliktas, nei kokiu bÅ«du, į kokiÄ sÄ skaitÄ (ieÅ¡kovės ar jo vadovo) mokėta. Be to, skiriasi ir atsakovų ir R. B. nurodoma, kaip sumokėta, suma – atsakovai nurodo 3 000 Lt sumÄ , R.

B. paaiÅ¡kinimuose nurodė 2 000 Lt sumÄ . Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į laidavimo sutartyse užfiksuotus susitarimus, kad yra laiduojama ne tik už pagrindinę skolÄ , bet ir už visas su ja susijusias prievoles, atitinkamai, antrojo laidavimo atveju – už visas prievoles pagal 211-04-28 iÅ¡duotÄ pagal teismo 2009-12-17 nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , o tokie Å¡alių susitarimai atitinka ir teisės normose užfiksuotas nuostatas (CK 6.78 str. 3 d., 6.81 str. 2 d.), padarė iÅ¡vadÄ , kad abu laiduotojai prisiėmė atsakomybę ir už pagrindinei skolininkei priskaičiuotas pagal taikos sutartį palÅ«kanas.

Todėl atsakovo D. C. atsikirtimus, kad jis nėra atsakingas už nuo 2009-12-17 nutarties, kuria patvirtinta taikos sutarties, įsiteisėjimo (realiai net vėliau, nuo 2010-01-21) skaičiuojamas palÅ«kanas teismas atmetė. Kita vertus, teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad po pagrindinės skolininkės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tokiai nutarčiai įsiteisėjus 2015-05-05, toliau palÅ«kanos negalėjo bÅ«ti skaičiuojamos.      Taigi teismas perskaičiavo ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti pagal taikos sutartį mokėtinas palÅ«kanas, apibrėžęs jų laikotarpį nuo 2010-01-21 iki 2015-05-04 (palÅ«kanos už keturias gegužės dienas paskaičiuotos pagal formulę 139 404,75 Lt / 100 proc. x 6 proc. / 365 d. x 4 d.), ir nustatė, kad bendra palÅ«kanų suma už nurodytÄ laikotarpį yra lygi 13 939,84 Eur.

Atsižvelgdamas į tai, kad tiek pagrindinė skolininkė, tiek laiduotojai ilgÄ laikÄ (pagrindinė skolininkė ir atsakovas A. C. iÅ¡ esmės nuo 2010 m. pradžios; D. C. nuo 2011 m. rugsėjo mėn.) netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, į tai, jog atsakovai nenurodė priežasčių, kodėl Å¡ie jų įsipareigojimai nebuvo tinkamai vykdomi, į palÅ«kanų normÄ (6 proc., kuri nustatyta ir įstatyme), teismas pripažino, kad Å¡ios sutartinės palÅ«kanos nėra nepagrįstai didelės, nepažeidžiančios iÅ¡ esmės Å¡alių interesų pusiausvyros, neprieÅ¡taraujančios sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams, ir, nesant byloje iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių nurodytos palÅ«kanos galėtų (turėtų) bÅ«ti mažinamos, 13 939,84 Eur dydžio palÅ«kanas taip pat priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų.Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti jai ir 1 061,76 Eur kompensacines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2015-01-10 (kai atsakovai dar kartÄ paprašė atidėti skolos sumokėjimo terminÄ , bet ieÅ¡kovė nesutiko) iki 2015-07-20 (kai teismui buvo pateiktas ieÅ¡kinys) pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dar vienų kompensacinių palÅ«kanų (pakartotinis) skaičiavimas negalimas, nes ieÅ¡kovės patiriamus minimalius nuostolius kompensavo Å¡iuo sprendimu jau priteistos palÅ«kanos, kurios buvo nustatytos pagrindinio skolininko ir ieÅ¡kovės sudarytoje taikos sutartyje.

Todėl šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ teismas atmetė kaip nepagrįstÄ .IeÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 5 procentų metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ atsakovų teismas pripažino pagrįstu ir jį patenkino, atkreipęs dėmesį į tai, kad Å¡ios palÅ«kanos skaičiuotinos tik nuo 40 374,41 Eur sumos ir pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalies nuostatas negali bÅ«ti skaičiuojamos nuo priteisiamų 13 939,84 Eur palÅ«kanų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovai A. C. ir D. C. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-02 sprendimÄ toje dalyje, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovės UAB „Karpis“ ieÅ¡kinys, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti; iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės skolos mokėjimo detalizacijÄ , kuri parodytų, kokius mokėjimus ieÅ¡kovei yra atlikusi pagrindinė skolininkė ir atsakovai; duomenis, ar ir kokia dalimi TŪB „Audito ir vertinimo biuras“ nariai I.

C., M. J., už kuriuos laidavo D. C., yra padengę bent dalį skolos; visų ieÅ¡kovės sÄ skaitų, turėtų AB DNB banke, iÅ¡raÅ¡us laikotarpiu nuo 2010-01-01 (ieÅ¡kovė pateikė nuo 2010-01-11) iki 2010-01-31; civilinę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iÅ¡kviesti į teismo posėdį bei apklausti liudytojÄ UAB „Karpis“ vadovÄ R. K.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:IeÅ¡kovei, nukreipus reikalavimÄ Ä¯ pagrindinį skolininkÄ , Å¡ioje civilinėje byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas laiduotojams reiÅ¡kia ne solidariÄ laiduotojų atsakomybę, tačiau dvigubÄ reikalavimÄ .

Teismas, spręsdamas dėl atsakovų atsakomybės pagal laidavimo sutartis, neatsižvelgė ir neįsigilino į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, bÅ«tinas teisingai įvertinti laidavimo sutarčių galiojimo ir atsakovų atsakomybės klausimÄ . Laidavimo sutartimis jie yra įsipareigoję atsakyti ieÅ¡kovei tik pagrindinei skolininkei neįvykdžius įsipareigojimų pagal taikos sutartį ir vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo neatliekant priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, ieÅ¡kovė sÄ moningai siekė perkelti visÄ jos reikalavimo sumÄ laiduotojams.

Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su paskolos sutarties sudarymu ir paskolos dalyko perdavimu, dėl ko buvo susitarta taikos sutartyje. Akcesorinės laidavimo prievolės atsiradimÄ Â lemia pagrindinės prievolės buvimas, o ieÅ¡kovas nepaaiÅ¡kino pradinio reikalavimo susidarymo pagrindo.    Laidavimas pasibaigė CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu. Nei vienoje iÅ¡ laidavimo sutarčių nesusitarta, kad skolininkės bankroto atveju laidavimas toliau lieka galioti. Teismas neįvertino, kad atsakovai, įvykdę prievolę už skolininkę, negali įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisės į jÄ (CK 6.83 str.)Byloje liko neatskleistos aplinkybės dėl skolos dydžio.

IeÅ¡kovė proceso metu keitė savo pozicijÄ dėl apmokėtos skolos sumos dydžio, nutylėjo reikÅ¡mingus faktus, nepateikė visų banko sÄ skaitų iÅ¡rašų. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pagrindinio reikalavimo sumÄ , privalėjo itin kruopščiai ir atidžiai įvertinti į bylÄ pateiktus įrodymus ir iÅ¡reikalauti papildomus duomenis. Nagrinėjamu atveju teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pagrindinės skolos suma byloje yra paremta ne iÅ¡samiu ir vienas kitam neprieÅ¡taraujančių įrodymų vertinimu, bet iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės teiginiais ir skaičiavimais, su kuriais atsakovai nesutinka.

PalÅ«kanos taip pat yra paskaičiuotos neteisingai, o jų suma yra neprotingai didelė. Atsakovams reikalavimas reiÅ¡kiamas 2009-12-09 bei 2011-07-22 sudarytų laidavimo sutarčių pagrindu. PalÅ«kanos paskaičiuotos už laikotarpį, kai už įsiskolinimo padengimÄ atsakovas D. C. negalėjo bÅ«ti atsakingas. Laidavimo sutartis su D. C. sudaryta po nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų ar paaiÅ¡kinimų, kurie pagrįstų ieÅ¡kovės turėtus nuostolius.

Dalis skolos, t. y. daugiau kaip 11 000 Eur pagal 2009-12-09 taikos sutartį, ieÅ¡kovei buvo sumokėta, kas taip pat sÄ lygoja palÅ«kanų mažinimÄ .IeÅ¡kovė UAB „Karpis“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovų apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2016-06-02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovei nukreipus reikalavimÄ Ä¯ pagrindinį skolininkÄ , Å¡ioje civilinėje byloje reikalavimas laiduotojams reiÅ¡kia ne solidariÄ laiduotojų atsakomybę, bet dvigubÄ reikalavimÄ .

Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad Å¡ioje byloje liko neatskleistos aplinkybės dėl skolos dydžio. Atsakovai neįrodė kitų mokėjimų ieÅ¡kovei, iÅ¡skyrus byloje pateiktus A. C. atliktus mokėjimus už pagrindinį skolininkÄ . Teismas vertino, ar yra byloje iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių nurodytos palÅ«kanos galėtų (turėtų) bÅ«ti mažinamos, tačiau pačių atsakovų veiksmai tokio pagrindo palÅ«kanų mažinimui nesuteikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovų priteisė ieÅ¡kovei solidariai 13 939,84 Eur palÅ«kanų sumÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojo apklausos ir kitų apeliantų procesinių praÅ¡ymųApeliantai A. C. ir D. C. praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , yra pripažįstama, kad įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Taigi byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nelemia žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

Apeliaciniame skunde praÅ¡ymas dėl žodinio proceso motyvuojamas poreikiu į teismo posėdį iÅ¡kviesti ir apklausti UAB „Karpis“ vadovÄ R. K.. Kaip matyti iÅ¡ bylos procesinės eigos, jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2016-03-15 teismo posėdyje apeliantų A. C. ir D. C. atstovė advokatė V. Ramanauskaitė pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯ teismo posėdį iÅ¡kviesti UAB „Karpis“ direktorių R. K., tačiau teismas nutarė netenkinti praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir netenkinti apeliantų praÅ¡ymo dėl Å¡io liudytojo iÅ¡kvietimo.

Kita vertus, teismo posėdis vis tik buvo atidėtas dėl kitų priežasčių, taigi apeliantai iki kito teismo posėdžio turėjo pakankamai laiko ir procesinę galimybę iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti tokį praÅ¡ymÄ . Pagal CPK 245 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu teismas atmeta praÅ¡ymÄ , tai neapriboja asmens, kurio praÅ¡ymas atmestas, teisės vėl pateikti jį vėliau, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos eigÄ . Bylos medžiaga leidžia įsitikinti, kad iki 2016-04-28 bei 2016-05-18 įvykusių teismo posėdžių ir / ar jų metu nei apeliantai, nei jų atstovė pakartotinio motyvuoto praÅ¡ymo iÅ¡kviesti apklausai liudytoju ieÅ¡kovės UAB „Karpis“ vadovo R.

K. nepareiškė. Taigi apeliantų procesinių įrodinėjimo teisių suvaržymo pirmosios instancijos teisme, galinčio nulemti žodinio proceso poreikį, teisėjų kolegija nenustatė. Be to, apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias nagrinėjamoje byloje sprendžiamam ginčui dėl laidavimo prievolių (ne)vykdymo reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti apeliantų prašomas apklausti liudytojas. Apeliantai teigia, kad liudytojas patvirtintų šalių tikruosius ketinimus ir tikslus, dėl kurių buvo sudaryti susitarimai dėl paskolos, tačiau sprendžiant, ar egzistuoja apeliantų prievolė ieškovei laidavimo sutarčių pagrindu, trečiojo asmens ir ieškovės susitarimo dėl paskolos tikslai bei motyvai nėra teisiškai reikšmingi.

Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria civilinėje byloje buvo patvirtinta taikos sutartis, nustatant skolininkės atitinkamo dydžio įsipareigojimus ieÅ¡kovei, turi res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas) galiÄ , draudžiančiÄ pareikÅ¡ti tapatų reikalavimÄ / atsikirtimus teisme (CPK 18 str.). Teisėjų kolegija nenustatė teisinių prielaidų ir kitų apeliantų procesinių praÅ¡ymų patenkinimui, t. y. iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės skolos mokėjimo detalizacijÄ , kuri parodytų, kokius mokėjimus ieÅ¡kovei yra atlikusi pagrindinė skolininkė ir atsakovai, duomenis, ar ir kokia dalimi TŪB „Audito ir vertinimo biuras“ nariai I.

C., M. J., už kuriuos laidavo D. C., yra padengę bent dalį skolos, visų ieÅ¡kovės sÄ skaitų, turėtų AB DNB banke, iÅ¡raÅ¡us laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31, ieÅ¡kovei pateikus vienos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä apie mokėjimus nuo 2010-01-11.Ä®statymų leidėjas Lietuvos Respublikos CPK yra įtvirtinęs ribotos apeliacijos modelį (CPK 320 str.). Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra ne pakartotinis paties ginčo ir tų pačių aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae).

Procesui apeliacinės instancijos teisme bÅ«dingos kitokios, specifinės proceso taisyklės, o naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir gali bÅ«ti įgyvendinamas tik esant tam tikroms sÄ lygoms (CPK 314 str.). Todėl ir įrodymai, susiję su byloje analizuojamų prievolių įvykdymo apimtimi, apeliantų turėjo bÅ«ti teikiami bÅ«tent pirmosios instancijos teismui (CPK 12 str., 178 str.). Å iuo konkrečiu atveju byla aiÅ¡kiai dispozityvi, taigi atitinkamų įrodymų, susijusių su atsikritimais į reikalavimus (skolos, jos atitinkamų dalių sumokėjimo dokumentų;

CPK 177 str. 3 d. ), pateikimo į bylÄ pareiga teko patiems apeliantams, siekiantiems paneigti argumentus dėl skolos dydžio, o ne ieÅ¡kovei ar teismui. Žinodami, kad prievolių negali pilna apimtimi įvykdyti, apeliantai turėjo fiksuoti skolos dalių mokėjimus ir mokėjimo dokumentus saugoti, todėl siekis perkelti jiems tenkančias įrodinėjimo pareigas ieÅ¡kovei ir, juo labiau, apeliacinės instancijos teisme neatitinka įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo procesinių taisyklių bei apeliacijos paskirties.    Tai konstatavus, apeliantų praÅ¡ymai nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, į teismo posėdį iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojÄ ieÅ¡kovės direktorių R.

K., įpareigoti ieÅ¡kovus pateikti apeliantų praÅ¡omus duomenis netenkinami.Dėl apeliantų solidariosios atsakomybės pagal laidavimo sutartis ir laidavimo termino Kaip matyti iÅ¡ 2009-12-09 taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus apygardos teismo 2009-12-17 nutartimi, skolininkė TŪB „Audito ir turto vertinimo biuras“, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra trečiasis asmuo BUAB „Audito ir turto vertinimo biuras“, įsipareigojo iki 2011-05-20 sumokėti ieÅ¡kovei 160 000 Lt skolÄ , 15 000 Lt palÅ«kanas, 1 815 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti taikos sutarties 3.1.

– 3.17. punktuose nustatyta tvarka. Pagal taikos sutarties 4 punktÄ skolininkė taip pat įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovė ir apeliantas A. C. tÄ pačiÄ dienÄ , t .y. 2009-12-09 sudarė laidavimo sutartį, pagal kurios 1 punktÄ laiduotojas įsipareigojo kreditoriui įvykdyti visas prievoles pagal 2009-12-09 taikos sutartį už skolininkę, jeigu skolininkė neįvykdys taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų taikos sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir terminais.

Pagal laidavimo sutarties 2 punktÄ Å¡alys susitarė, kad jeigu taikos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka skolininkė nesumokės taikos sutartyje numatytų sumų ir / ar kitų mokėjimų, tokiu atveju laiduotojas įsipareigoja, kreditoriui pareikalavus įvykdyti visiÅ¡kai Å¡ias prievoles, t. y. tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkė, taip pat atlyginti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir / ar bylinėjimosi iÅ¡laidas, jei ginčas bÅ«tų nagrinėjamas teisme. Laidavimo sutarties 5 punktas nustatė, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos ir galioja iki visiÅ¡ko piniginių prievolių įvykdymo.

Byloje yra nustatyta ir tokia aplinkybė, kad nei prievolė pagal taikos sutartį, nei laidavimo prievolė gera valia nebuvo vykdomos, todėl prasidėjo priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas 2011-04-28 iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to pagrindu, kuris buvo sustabdytas tik apeliantui D. C. pateikus ieÅ¡kovei dar vienÄ užtikrinimo priemonę – ir jo asmeninį laidavimÄ pagal 2011-07-22 laidavimo sutartį. Å ioje sutarties 1 punkte apeliantas D. C. įsipareigojo kreditoriui įvykdyti visas prievoles pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-04-28 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-7278-262/2009 už UAB „Audito ir vertinimo biuras“, A.

C., I. C., M. J., jeigu skolininkė neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų ir nesumokės 228 595,37 Lt skolos ir vykdymo išlaidų taikos sutartyje nustatytais terminais. Laidavimo sutarties 2 punkte šalys taip pat sulygo, kad jeigu nustatytu terminu skolininkė neatliks numatytų mokėjimų ir neįvykdys kitų įsipareigojimų, tokiu atveju laiduotojas įsipareigoja, kreditoriui pareikalavus, pilnai įvykdyti šias prievoles tokia pat apimtimi, kaip ir pati skolininkė bei atlyginti skolos išieškojimo ir / ar bylinėjimosi išlaidas, jei ginčas būtų nagrinėjamas teisme.

Ir Å¡ios laidavimo sutarties 5 punktas nustatė, kad laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos ir galioja iki visiÅ¡ko piniginių prievolių įvykdymo. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms bei jas pagrindžiantiems motyvams, kad ieÅ¡kovė turėjo diskrecijos teisę pasirinkti, kam nukreipti savo reikalavimus dėl negrÄ Å¾intos skolos dalies pagrindinės skolininkės bankroto atveju – pačiai skolininkei ar laiduotojams ar jiems kartu, apeliacinio skundo argumentus dėl dvigubos atsakomybės taikymo atmeta kaip deklaratyvius ir visiÅ¡kai nepagrįstus, prieÅ¡taraujančius tiek laidavimo teisinių santykių esmei, tiek laidavimo teisiniam reglamentavimui, tiek ir teisės normų taikymo bei aiÅ¡kinimo, įskaitant ir santykyje su bankrotu, kasacinio teismo praktikai.  Kasacinės instancijos yra pasisakęs, kad iÅ¡ laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis.

Akcesorinei prievolei bÅ«dinga, kad ji priklauso nuo pagrindinės prievolės. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali virÅ¡yti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Å ie laidavimo požymiai apibÅ«dina laiduotojo teisių apsaugÄ . Prievolės, kylančios iÅ¡ laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintÄ prievolę, įvykdyti jÄ kreditoriui kartu su skolininku. Å ios prievolės prieÅ¡ kreditorių mastÄ paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimÄ mastas.

Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali bÅ«ti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visiÅ¡kÄ , o dalinę atsakomybę už skolininkÄ . Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininkÄ atsako prieÅ¡ kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (CK 6.78 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taip pat kasacinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad, skolininkui bankrutuojant, kreditoriui iÅ¡lieka teisė pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ tiek skolininkui jo bankroto byloje, tiek iÅ¡ solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) kylanti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ laiduotojui, tiek jiems abiems kartu.

Taigi, pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laidavimo teisiniai santykiai grindžiami įstatyme nustatyta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, kuri yra bendrosios taisyklės, kad, esant skolininkų daugetui, jų prievolė yra dalinė, iÅ¡imtis (CK 6.5 str., 6.6 str. 1 d.). Kadangi tiek apeliantas A. C., tiek apeliantas D.

C. pagal 2009-12-09 bei 2011-07-22 laidavimo sutarčių 2 punktÄ Ä¯sipareigojo atsakyti ieÅ¡kovei lygiai tokia pačia apimtimi, kaip ir pati skolininkė, nagrinėjamoje civilinėje byloje jiems pareikÅ¡tas reikalavimas, nepaisant reikalavimų pareiÅ¡kimo skolininkės bankroto byloje, negali bÅ«ti interpretuojamas kaip dvigubos atsakomybės taikymo atvejis, nes tai yra solidarios laiduotojų atsakomybės taikymo iÅ¡raiÅ¡ka, reikalaujant skolininkės neįvykdytos prievolės dalies įvykdymo iÅ¡ laiduotojų.

Skolininkei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , neabejotinai atsiranda materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių, turinčių įtakos ir solidariųjų skolininkų (laiduotojų) teisinei padėčiai. Materialieji teisiniai padariniai reiÅ¡kia, kad modifikuojamos skolininko prievolės kreditoriams. Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 16 straipsnyje nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad yra užfiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidariusi iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kreditoriai per teismo nustatytÄ terminÄ turi teisę bankrutuojančiai įmonei pareikÅ¡ti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos (Ä®BÄ® 10 str. 4 d. 5 p.). Å io reglamentavimo tikslas – bankroto byloje iÅ¡siaiÅ¡kinti kreditorių skaičių ir jų pareikÅ¡tų reikalavimų apimtį. Kreditoriaus reikalavimo apimtis nustatoma pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ patvirtinus teismui nutartimi (Ä®BÄ® 26 str.).

Vadinasi, bankroto bylos iÅ¡kėlimo skolininkei faktas turi reikÅ¡mės ir sprendžiant dėl apeliantų atsakomybės: skolininkės prievolė laikoma jau suėjusia, atitinkamai, atsiranda pagrindas ir reikalavimams pagal laidavimo sutartį pareikÅ¡ti; nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimas leidžia užfiksuoti pagrindinės skolininkės skolos dydį, ir, atitinkamai, laiduotojų atsakomybės apimtį, nes pagal ĮBÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas; laiduotojų atsakomybė negali bÅ«ti didesnė, nei pagrindinės skolininkės neįvykdyta prievolė.

Visus Å¡iuo aspektus pirmosios instancijos teismas įvertino ir į juos atsižvelgė, pavyzdžiui, apskaičiuodamas pagrindinės skolininkės nesumokėtas palÅ«kanas, nepratęsdamas jų, kaip pagrindinės skolos dalies, skaičiavimo ir apeliantams. Tačiau apeliantų skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismui 2015-04-24 nutartimi iÅ¡kėlus skolininkei, trečiajam asmeniui UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“, bankroto bylÄ , jų prievolė pagal laidavimo sutartis pasibaigė, o teismas turėjo taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ laidavimo sutarčių pabaigos pagrindÄ , stokoja pagrįstumo.

Bankroto bylos skolininkei iÅ¡kėlimo faktas nereiÅ¡kia laidavimo pabaigos. CK 6.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas prievolės pasibaigimo pagrindų – jos įvykdymas. CK 6.6 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas solidariosios skolininkų pareigos įvykdymo ypatumas: jeigu solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos įvykdymo kreditoriui; tai reiÅ¡kia, kad vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa solidarioji prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu.

Duomenų, kad pagrindinė skolininkė ar kuris nors iÅ¡ laiduotojų (arba jie visi kartu) bÅ«tų prievolę įvykdę, nėra, taigi ir prielaidų kalbėti apie prievolės pasibaigimÄ jos įvykdymu akivaizdžiai nėra. Be to, apeliantai 2009-12-09 ir 2011-07-22 laidavimo sutartimis yra įsipareigoję ieÅ¡kovei atsakyti už pagrindinę skolininkę tokia pačia apimtimi, kaip ir pati skolininkė, o Å¡alių susitarimu laidavimas galioja iki visiÅ¡ko pagrindinės prievolės įvykdymo (Å¡ios nutarties 25 ir 27 punktai).

Pasisakydamas dėl laidavimo prievolės pabaigos kasacinis teismas yra nurodęs, kad įsipareigojus iki prievolės visiÅ¡ko įvykdymo, laidavimas galios tol, kol bus grÄ Å¾intas visas įsiskolinimas, nes laidavimo sutarties Å¡alys laisva valia siekė tokių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2011).CK 6.87 straipsnio 4 dalis nustato, kad laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato kÄ kita.

Tačiau dėl bankroto fakto 2009-12-09 ir 2011-07-22 laidavimo sutartimis užtikrinta prievolė apeliantas nepadidėjo, t .y. nepadidėjo laiduotojų atsakomybė. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-10-19 nutartimi skolininkės UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ bankroto byloje Nr. eB2-4199-653/2015 (šiuo metu bylos Nr. eB2-627-653/2017; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys) buvo patvirtintas ieškovės UAB „Karpis“ 58 141,61 Eur finansinis reikalavimas.

Tai reiškia, kad ieškovei iš apeliantų nagrinėjamoje byloje priteista skolos suma nėra didesnė, nei teismo nutartimi buvo įtvirtintas pagrindinės skolininkės prievolės dydis (apeliantams nustatyta net mažesnė prievolė). Bankroto bylos iškėlimo pagrindinei skolininkei faktas taip pat negali būti aiškinamas kaip kitos nepalankios laiduotojui atsiradusios pasekmės CK 6.87 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, nes šalutine, papildoma laidavimo prievolė yra nustatyta būtent kreditoriaus naudai bei interesais, siekiant išvengti ir tokių padarinių, kaip galimas pagrindinio skolininko nemokumas.

Taigi vien tai, kad trečiajam asmeniui yra iÅ¡kelta bankroto byla, neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad prievolė, pagal kuriÄ apeliantai turėtų atsakyti ieÅ¡kovei, iÅ¡ esmės yra pasikeitusi (padidėjusi). Todėl ieÅ¡kovė pagrįstai pasinaudojo įstatymine teise pareikÅ¡ti savo reikalavimÄ trečiajam asmeniui bankroto byloje ir iÅ¡ solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) kylančia teise atskiroje civilinėje byloje pareikÅ¡ti reikalavimÄ taip pat ir laiduotojams. Apeliacinio skundo argumentai, kad nei vienoje iÅ¡ laidavimo sutarčių nesusitarta, kad skolininkės bankroto atveju laidavimas toliau lieka galioti, teisiÅ¡kai neaktualÅ«s, Å¡alims susitarus dėl laidavimo iki visiÅ¡ko pagrindinės skolininkės prievolių įvykdymo (laidavimo sutarčių 5 p.), kas, atitinkamai, reiÅ¡kia, neterminuotÄ laidavimÄ (CK 6.89 str.).

Nepagrįsta apeliantų pozicija ir tuo aspektu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jų pačių negalėjimo įgyvendinti atgręžtinio reikalavimo teisės į skolininkę, įvykdžius už jÄ prievolę (CK 6.83 str.). SolidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 str. 1 d.). Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininkÄ Ä¯statymo pagrindu įvyksta subrogacija, t. y. jis perima kreditoriaus reikalavimÄ pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininkÄ .

Kartu su pagrindine prievole pereina ir akcesorinės prievolės. Ä®gyvendindamas regreso teisę trečiasis asmuo gali pasinaudoti teise reikÅ¡ti reikalavimÄ tiek skolininkui, tiek kitų tos pačios prievolės užtikrinimÄ suteikusiems davėjams, jei tos sumos negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ skolininko (toks atvejis įtvirtintas CK 6.84 str.)Taigi laiduotojui (ar laiduotojams) įvykdžius prievolę už pagrindinę skolininkę, atsirastų prielaidos spręsti ieÅ¡kovės procesinių teisių perėmimo skolininkės bankroto byloje klausimÄ .

Todėl patys apeliantai, siekdami pasinaudoti šia teise iki skolininkės įmonės bankroto bylos pabaigos, turėtų nedelsti įvykdyti iš laidavimo kylančių savo asmeninių prievolių ieškovei.  Dėl skolos dydžio nustatymoApeliantai A. C. ir D. C. apeliaciniame skunde nurodo ir tokius argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė byloje faktinių aplinkybių, susijusių su skolos ieškovei dydžiu. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.).

Kaip Å¡ioje nutartyje jau aptrata, analizuojamoje situacijoje patiems apeliantams teko tokių jų atsikirtimų argumentų, kad ieÅ¡kovės nurodyta negrÄ Å¾intos skolos suma yra suskaičiuota neteisingai, įrodinėjimo pareiga, pateikiant atitinkamų piniginių lėšų sumokėjimo ar iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka dokumentus ar kitus objektyvius duomenis (CPK 177 str. 4 d.). Vien paaiÅ¡kinimų, kad grÄ Å¾inta daugiau skolos, kilus dėl to suinteresuotų asmenų ginčui, aiÅ¡kiai nepakanka. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, trečiojo asmens ir apeliantų mokėjimai užfiksuoti (ar prieÅ¡ingai, neužfiksuoti) Å¡iuose įrodymuose: 2010-01-20 (5 000 Lt), 2011-10-20 (8 000 Lt), 2011-09-19 (8 000 Lt), 2011-11-21 (8 000 Lt), 2012-10-02 (8 000 Lt) mokėjimo nurodymuose, kuriais apeliantas A.

C. pervedė į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ 10 715,94 Eur (37 000 Lt); ieÅ¡kovės 2016-04-28 buhalterinėje pažymoje apie skolos likučius; ieÅ¡kovės AB DNB banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31 (jame nėra R. B. atlikto mokėjimo). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taip pat patvirtino, kad 295,41 Eur dalis skolos iÅ¡ieÅ¡kota antstolio pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-04-28 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-7278-262/2009 (Å¡ių aplinkybių neginčija ir apeliantai).

Be to, tarpiniai skolų dydžiai atitinkamais laikotarpiais taip pat įvardijami ir elektroniniame susiraÅ¡inėjime tarp ieÅ¡kovės ir apelianto D. C.. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas į bylÄ pateiktus įrodymus įvertino tinkamai, nepažeisdamas įrodinėjimo procesinių taisyklių, pagrįstai atsižvelgė ir į apelianto A.

C. bei R. B. teiginių dėl galimai sumokėtos sumos dydžio prieÅ¡taringumÄ , juolab nesant jokių kitų neginčijamų įrodymų apie nei apie 3 000 Lt, nei apie 2 000 Lt sumokėjimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės įmonės sÄ skaitÄ už apeliantÄ . Taigi vien skundo teiginiai apie neteisingai nustatytÄ skolos ieÅ¡kovei dydį pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo nepaneigia ir kitokių iÅ¡vadų dėl apeliantų prievolės apimties nesuponuoja (CPK 185 str.). Nors apeliaciniame skunde apeliantai praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės jos sÄ skaitų, esančių AB DNB banke, iÅ¡raÅ¡us laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31, teigdami, jog ieÅ¡kovė pateikė sÄ skaitos, esančios AB DNB banke, iÅ¡raÅ¡Ä tik už laikotarpį nuo 2010-01-11 iki 2010-01-31, toks praÅ¡ymas nepagrįstas.

Byloje esantis sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as apima laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-01-31 (terminas apibrėžtas po žodžiais „SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as“), o 2011-01-11 data Å¡iame iÅ¡raÅ¡e reiÅ¡kia tik pirmosios finansinės operacijos, o ne laikotarpio pradžios datÄ . Dėl priteistų palÅ«kanų ir jų dydžioApeliaciniame skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jų ieÅ¡kovei palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2010-01-21 iki 2015-05-04, pagrįsdami Å¡iuos teiginius motyvais, jog palÅ«kanos suskaičiuotos už laikÄ , kai už įsiskolinimo padengimÄ atsakovas D.

C. negalėjo būti atsakingas, nes laidavimo sutartis su apeliantu D. C. sudaryta jau po nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo. Su tokiais skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos 2009-12-09 taikos sutarties, patvirtintos 2009-12*07 teismo nutartimi, 4 punktas nurodyta, kad trečiasis asmuo įsipareigoja ieškovei mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pradėjus atsiskaitymus pagal taikos sutartį, palÅ«kanos skaičiuojamos ir mokamos nuo negrÄ Å¾intos sumos. Pagal ieÅ¡kovės ir apelianto A. C. sudarytos 2009-12-09 laidavimo sutarties 2 punktÄ Å¡alys susitarė, kad jeigu taikos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka skolininkas nesumokės taikos sutartyje numatytų sumų ir / ar kitų mokėjimų, tokiu atveju laiduotojas įsipareigoja, kreditoriui pareikalavus, įvykdyti visiÅ¡kai Å¡ias prievoles, t. y. tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas, taip pat atlyginti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir / ar bylinėjimosi iÅ¡laidas, jei ginčas bÅ«tų nagrinėjamas teisme.

Pagal ieÅ¡kovės ir apelianto D. C. sudarytos 2011-07-22 laidavimo sutarties 2 punktÄ Å¡alys susitarė, kad jeigu nustatytu terminu skolininkas neatliks numatytų mokėjimų ir neįvykdys kitų įsipareigojimų, tokiu atveju laiduotojas įsipareigoja, kreditoriui pareikalavus, pilnai įvykdyti Å¡ias prievoles, t. y. tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas bei atlyginti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir / ar bylinėjimosi iÅ¡laidas, jei ginčas bÅ«tų nagrinėjamas teisme. Laidavimo sutarties 1 punkte nustatyta, kad laiduojama už visų skolininko prievolių įvykdymÄ pagal Vilniaus apygardos teismo 2011-04-28 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ civilinėje byloje Nr. 2-7278-262/2009, o vienu iÅ¡ skolininku laidavimo sutartyje nurodytas trečiasis asmuo (sutarties 1.1. p.).

Vadinasi, apeliantas D. C. prisiėmė asmeninę prievolę laiduoti už taikos sutartyje įtvirtintus skolininkės ir ieÅ¡kovės susitarimus, jau pradėtus vykdyti CPK nustatyta priverstine procesinių teismų sprendimų vykdymo tvarka, todėl tokia aplinkybė, kad laidavimo sutartis buvo sudaryta po nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo, teisiÅ¡kai neaktuali ir jo atsakomybės skolininkei neeliminuoja.Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos dvejopos paskirties palÅ«kanas, t.y. kaip atlyginimÄ , kurį skolininkas moka už naudojimÄ si svetimais pinigais, ir kaip kompensacijÄ už nuostolius, kurių atsiradimÄ kreditoriui Å¡alys ar įstatymas preziumuoja.

CK 6.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai. IeÅ¡kovė ir trečiasis asmuo 2009-12-09 taikos sutartimi buvo susitarę dėl 6 proc. dydžio metinių palÅ«kanų mokėjimo, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo procesinio sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (teismo 2009-12-17 nutarties rezoliucinės dalies 4 punktas). Laidavus už taikos sutarties įvykdymÄ visa apimtimi, Å¡ios palÅ«kanos tampa skolos dalimi ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡sprendė ir jų priteisimo klausimÄ . Apeliacinio skundo deklaratyvÅ«s teiginiai dėl apeliantams nepagrįstai net iki 2015-07-20 skaičiuojamų palÅ«kanų, nors trečiajam asmeniui UAB „Audito ir turto vertinimo biuras“ Vilniaus apygardos teismo 2015-04-24 nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, paneigiami Å¡ios nutarties 32 ir 33 punktuose iÅ¡dėstytais teisėjų kolegijos argumentais.

Nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje iÅ¡ tiesų prašė priteisti iÅ¡ apeliantų 14 457,50 Eur dydžio palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2010-01-21 iki 2015-07-20, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į trečiajam asmeniui UAB „Audito ir vertinimo biuras“ Vilniaus apygardos teisme 2015-04-24 nutartimi iÅ¡keltos bankroto bylos faktÄ (Å¡i nutartis įsiteisėjo 2015-05-04), ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas perskaičiavo, aiÅ¡kiai nurodydamas, kad Å¡alių susitarimu nustatytos palÅ«kanos gali bÅ«ti priteistos ieÅ¡kovei tik iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo trečiajam asmeniui.

Apeliantai taip pat tvirtina, kad priteistos iš jų ieškovei palūkanos yra akivaizdžiai per didelės, o ieškovė savo minimalių nuostolių neįrodė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ir trečiasis asmuo 2009-12-09 taikos sutartimi susitarė dėl būtent tokio dydžio palūkanų ir jų skaičiavimo laikotarpio. Apeliantai 2009-12-09 bei 2011-07-22 laidavimo sutartimis laisva valia visa apimti laidavo už pagrindinio skolininko prievolę kreditoriui (įskaitant palūkanas).

Be to, pirmosios instancijos teismas jau įvertino analogiÅ¡kus apeliantų teiginius dėl per didelių palÅ«kanų ir nenustatė, kad sutartinė palÅ«kanų norma, analogiÅ¡ka ir įstatyminiam jų dydžiui, pažeistų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ar prieÅ¡tarautų protingumui, teisingumui bei sÄ Å¾iningumui. Teisėjų kolegija, Å¡iam vertinimui pritardama, atkreipia dėmesį į tai, kad už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ nustatytos sutartyje ar įstatyme palÅ«kanos bÅ«tent ir yra skiriamos kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, o kreditorius, įrodęs kitus savo nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimÄ (CK 6.261 str.) Taigi prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, sulygus dėl palÅ«kanų, kaip minimalių nuostolių, dydžio papildomai įrodinėtini tik didesni kreditoriaus nuostoliai.

Dėl 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų priteisimo, kaip iÅ¡vestinio reikalavimo tenkinimo, iÅ¡samiau nepasisakytina.            Tokiu atveju konstatuotina, kad ginčas yra iÅ¡spręstas teisingai, o aplinkybių pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ teisėjų kolegija nenustatė.    Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė dokumentų, pagrindžiančių jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme faktÄ bei dydį (CPK 98 str. 1 d.).

Todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų kompensavimo ieÅ¡kovei klausimas nekyla. Vilniaus apygardos teismo 2016-06-30 nutartimi apeliantai buvo atleisti nuo 700 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už paduodamÄ apeliacinį skundÄ , o likusios 331 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo netenkinant, iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis priteistina valstybei 331 Eur už apeliacinį skundÄ nesumokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 84 str., 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 165,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus ir penkiasdeÅ¡imt centų) žyminio mokesčio.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo D. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 165,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus ir penkiasdeÅ¡imt centų) žyminio mokesčio.             TeisėjosDalia Kačinskienė Nijolė PiÅ¡kinaitė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė