deff7b85-a337-484a-ad9b-29d9f45f1e8e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3945-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-04184-2015-8                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2015-07-14 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Nurodo, kad buvo kameroje Nr. 254, kurioje dėl per mažo ploto negalėjo laisvai judėti. Kameroje trÅ«ko oro ir Å¡viesos, nebuvo ventiliacijos, langas dėl grotų pilnai neatsidarė, buvo drėgna. Kameroje tualetas nebuvo atitvertas, gamtinius reikalus turėjo atlikti kitiems matant, jame nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija. Ä® duÅ¡Ä buvo nuvestas vienÄ kartÄ , jame nebuvo karÅ¡to vandens. Nurodo, kad buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Dėl tokių laikymo sÄ lygų patyrė siaubingus iÅ¡gyvenimus ir pažeminimus, kurie atsiliepė ne tik fizinei sveikatos bÅ«klei, bet ir psichologinei.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str., b. l. 3, 28).Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepime (b. l. 8-12) pateikė pareiÅ¡kėjo judėjimo grafikÄ , paaiÅ¡kino, jog maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Pažymėjo, kad Å¡is skaičius nuolat yra virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra iÅ¡duodami į kameras. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais.

Pažymėjo, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Dėl kamerų remonto LukiÅ¡kių TI-K paaiÅ¡kino, kad jis LukiÅ¡kių Tl-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose LukiÅ¡kių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinÄ remontÄ .Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms laikyti. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str., b. l. 24-25).

S k u n d a s  t e n k i n t i n a s  i Å¡Â Â d a l i e s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2015-07-14.IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, pareiÅ¡kėjo ir atsakovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2015-07-07 iki 2015-07-14 (b. l. 8, 13).CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2015-07-07 iki 2015-07-14) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 121 (plotas 7,38 m2, 1 asmuo kameroje),Nr. 254 (plotas 34,71 m2, 6-7 asmenys). PareiÅ¡kėjo judėjimo grafikas (b. l. 8, 13) patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m, nebuvo pažeista visÄ ginčo laikotarpį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

Pareiškėjas skunde taip pat argumentuoja, jog kameroje trūko oro ir šviesos, nebuvo ventiliacijos, langas dėl grotų pilnai neatsidarė, buvo drėgna. Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas);

Å¡iltuoju metų periodu gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-28 oC, santykinė oro drėgmė – 35-65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s; Å¡altuoju metų periodu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-22 oC, santykinė oro drėgmė – 35-60 proc., oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s (26 punktas).Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, kad dėl jo nurodomų aplinkybių bÅ«tų kreipęsis į kalinimo įstaigos administracijÄ ar kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi, todėl teiginiai dėl oro, Å¡viesos trÅ«kumo atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjo teigimu kameroje tualetas nebuvo atitvertas, gamtinius reikalus turėjo atlikti kitiems matant, jame nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija.

Remiantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (2011-06-14 redakcija), 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>.

Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovo teigimu, sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iÅ¡ faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog bÅ«tų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje AleksandrMakarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.).Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų laikymasis.Pagal HN 76:201068 punktÄ Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.Pagal Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus draudžiama rÅ«kyti visose Å¡vietimo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

To paties straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, ir kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. HN 76:2010 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Šios higienos normos 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.Teismas šiuo atveju negali pasisakyti dėl nurodytų pareiškėjo teiginių pagrįstumo dėl karšto vandens duše nebuvimo, laikymo kartu su rūkančiais asmenimis, nes atsakovas neatsikirto į šiuos skundo argumentus. LVAT formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga paneigti, pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT administracinėse bylose:

Nr. A442-1251/2013, Nr. A858 -977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Å iuo atveju į bylÄ atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo argumentus dėl jo laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis, karÅ¡to vandens duÅ¡e nebuvimo, todėl Å¡ios pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės laikytinos įrodytomis.Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kadLukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai (tinkamai neužtikrintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų laikymasis, pareiÅ¡kėjo laikymas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, karÅ¡to vandens duÅ¡e nebuvimas) pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti nepatogumų ir dvasinių kančių.

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į trumpÄ laikotarpio trukmę, kuria pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K buvo nustatyti neatitikimai kalinimo sÄ lygų reikalavimams (8 paros), į teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį (350 Eur), minimalų valandinį atlygį (2,13 Eur), valstybinę socialinio draudimo bazinę pensijÄ (112 Eur), bazinę socialinę iÅ¡mokÄ (38 Eur), į tai, kad pareiÅ¡kėjas rėmėsi iÅ¡ esmės bendro pobÅ«džio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiÅ¡kėjo iÅ¡laikymÄ valstybės lėšomis.

Taip pat į tai, kad byloje nenustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė tokiÄ neturtinę žalÄ , kuri turėtų bÅ«ti įvertinta 1 000 Eur. Teismo vertinimu praÅ¡oma priteisti suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas pareiÅ¡kėjui priteisia 50 Eur neturtinės žalos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

             pareiÅ¡kėjo G. T. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti G. T. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                         Henrikas Sadauskas