defdf4b3-2eef-4442-a731-e3bb9b8b5fea · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-482-260/2015,Proceso Nr. 2-13-3-04405-2014-9,Procesinio sprendimo kategorijos: 113.6.1.1; 122.4; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5064-835/2014 pagal ieÅ¡kovo G.

M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl naudojimosi miÅ¡ko valda tvarkos nustatymo, ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1–3), kuriame prašė nustatyti 3,45 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tarp bendraturčių tvarkÄ pagal pateiktÄ projektÄ nustatant, kad žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide „A“, naudojasi ieÅ¡kovas, o žemės sklypo dalimi, projekte pažymėta raide „B“, naudojasi atsakovė.Nurodė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso 230/345 dalys miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Likusi minėto žemės sklypo dalis - 115/345 dalys - nuosavybės teise priklausė A. K., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Palikimo, atsiradusio po A. K. mirties, įpėdiniai nepriėmė, todėl laikytina, kad palikėjos turtas perėjo valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo nuostatas privati miÅ¡ko valda neskaidoma į dalis, jei miÅ¡ko žemės sklypo plotas yra mažesnis nei 5 ha, todėl nesant galimybės atidalyti bendraturčiams priklausančias žemės sklypo dalis, galima tik nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ .

Tokios tvarkos nustatymas yra reikalingas siekiant ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, atlikti miško valymo ir priežiūros darbus.Atsiliepime į ieškinį (b.l.

19) atsakovė prašė sustabdyti bylos nagrinėjimÄ iki tol, kol bus nustatyti mirusios A. K. turto paveldėtojai. Nurodė, kad Lietuvos Respublika Å¡iuo metu nėra ginčo žemės sklypo savininkė, tačiau gavusi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pradės palikimo perėmimo procesÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi (b.l.

23) sustabdė civilinę bylÄ Nr. 2-5064-835/2014 pagal ieÅ¡kovo G. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl naudojimosi miÅ¡ko valda tvarkos nustatymo, iki paaiÅ¡kės mirusios A. K. asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Teismas, nurodęs, kad A. K. mirė (duomenys neskelbtini), remdamasis CPK 163 straipsnio 1 punktu nagrinėjamÄ civilinę bylÄ sustabdė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ motyvai IeÅ¡kovas atskirajame skunde (b.l. 29–30) praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymÄ . Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo, nepagrįstai rėmėsi CPK 163 straipsnio 1 punktu.

A. K. nėra ir niekada nebuvo nagrinėjamos bylos Å¡alimi, o be to, ji mirė dar iki užvedant civilinę bylÄ teisme.A. K. yra buvusi turto savininkė, tačiau po jos mirties nepriėmus palikimo, turtas, remiantis CK 5.2 straipsnio nuostatomis, perėjo valstybei. Aplinkybė, kad valstybė per tokį ilgÄ laiko tarpÄ nėra įforminusi palikimo priėmimo, tik patvirtina, kad nėra aiÅ¡ku, ar Å¡is procesas kada nors bus pradėtas ir pabaigtas. Tokia neapibrėžta situacija negali tęstis nežinia kiek, kadangi tokiu bÅ«du yra pažeidžiami ieÅ¡kovo, kaip bendraturčio, interesai.PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas siekia tik nusistatyti naudojimosi turtu tvarkÄ , dėl ko vėlesnis savininkų pasikeitimas turimai jų nuosavybei jokios įtakos neturės. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (b.l. 38–39) atsakovė praÅ¡o įtraukti į bylÄ atsakove L.

A. ir palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistÄ . Nurodė, kad Lietuvos Respublika nėra ginčo miÅ¡ko sklypo savininkė. Gavus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį buvo ketinama pradėti palikimo perėmimo procesÄ , tačiau paaiÅ¡kėjo, kad mirusios turto savininkės A. K. anÅ«kė L. A. ketina kreiptis į notarÄ ir teismÄ dėl palikimo priėmimo. L. A. atsakovei nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie močiutės turėtÄ turtÄ , todėl, siekdama įgyvendinti savo teises, prašė sustabdyti paveldėjimo valstybės vardu procedÅ«rÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

Byla gali bÅ«ti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių iÅ¡spręsti konkrečiÄ bylÄ . Teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylÄ teismo procesas neiÅ¡vengiamai užsitęsia. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau iÅ¡nagrinėti bylÄ ir atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, nesudarytų sÄ lygų vilkinti bylÄ , dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iÅ¡ tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytÄ pagrindÄ sustabdyti konkrečiÄ bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2012).CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai mirÅ¡ta fizinis asmuo arba pasibaigia juridinis asmuo, kuris buvo bylos Å¡alis, jeigu, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, yra leidžiamas teisių perėmimas.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiama nutartimi sustabdė civilinės bylos pagal ieÅ¡kovo G.

M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl naudojimosi miÅ¡ko valda tvarkos nustatymo nagrinėjimÄ , iki paaiÅ¡kės mirusios A. K. teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Civiliniame procese Å¡alys yra ieÅ¡kovas ir atsakovas, kuriais gali bÅ«ti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Kaip matyti iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, kurį priėmus užvesta nagrinėjama civilinė byla, ieÅ¡kovu jame yra nurodytas G.

M., o atsakove – Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. A. K., kuri, remiantis bylos duomenimis, yra mirusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 12), pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nėra nei ieÅ¡kove, nei atsakove byloje. Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad CPK 163 straipsnio 1 punkte reglamentuojamas privalomas bylos sustabdymo pagrindas tais atvejais, kai mirÅ¡ta fizinis asmuo, buvęs bylos Å¡alimi, jeigu, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, yra leidžiamas teisių perėmimas.

A. K. nesant nagrinėjamos civilinės bylos Å¡alimi, taip pat jai mirus dar iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo, t. y. ne civilinio proceso metu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis CPK 163 straipsnio 1 punktu nagrinėjamÄ civilinę bylÄ sustabdė iki paaiÅ¡kės mirusios A. K. asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, numatytos CPK 163 straipsnio 1 punkte, sudarančios pagrindÄ sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ , ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ nutartį dėl civilinės bylos sustabdymo.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad civilinės bylos sustabdymas nagrinėjamu atveju nepagrįstai pažeistų ieÅ¡kovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teises ir teisėtus interesus, jo galimybes laisvai ir savo nuožiÅ«ra valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 230/345 dalys miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Likusi minėto žemės sklypo dalis – 115/345 dalys – Nekilnojamojo turto registre įregistruota A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu (b.l. 8–9). Pagal A. K. mirties metu galiojusio 1964 metų CK nuostatas tais atvejais, kai nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (1964 metų CK 567 str. 3 d.).

Byloje nėra duomenų, kad A. K. įpėdiniai per įstatyme nustatytus terminus bÅ«tų priėmę palikimÄ , atsiradusį po jos mirties, todėl laikytina, kad turtas paveldėjimo teise yra perėjęs valstybei. Nors, kaip galima spręsti iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų duomenų, ji iki Å¡iol nėra pradėjusi palikimo perėmimo proceso po A. K. mirties, tačiau nurodyta aplinkybė, remiantis CK nuostatomis ir formuojama kasacinio teismo praktika, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovas byloje atsakove nepagrįstai nurodė Lietuvos RespublikÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl palikimo perėjimo valstybei specifikos, savo praktikoje yra nurodęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus.

Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimÄ , turi jį priimti, reiÅ¡kia ne tai, kad ji privalo pareikÅ¡ti savo valiÄ dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktÄ , kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str.1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nors nurodyti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti aiÅ¡kinant ir taikant 2000 metų CK nuostatas, tačiau pripažintina, kad jie yra reikÅ¡mingi ir tais atvejais, kai paveldėjimo procedÅ«roms taikytinos iki tol galiojusio 1964 metų CK nuostatos. Taigi nors valstybę atstovaujanti institucija ir nėra atlikusi veiksmų, kuriais įforminamas įvykęs palikimo perėjimo valstybei juridinis faktas, laikoma, kas toks juridinis faktas jau yra įvykęs. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, nesant duomenų, kad per įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimÄ , atsiradusį po A.

K. mirties, bÅ«tų priėmę jos įpėdiniai, laikytina, kad jau yra aiÅ¡kus ir mirusios žemės sklypo bendraturtės teisių ir pareigų perėmėjas, dėl ko civilinės bylos sustabdymas iki paaiÅ¡kės A. K. asmens teisių perėmėjas ar aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko, negali bÅ«ti laikomas pagrįstu. Civilinės bylos sustabdymas sudarytų sÄ lygas vilkinti bylÄ , o kartu ir teisinė taika tarp Å¡alių nebÅ«tų atkurta kuo greičiau.Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad valstybę atstovaujančiai institucijai pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ iki Å¡iol neatlikus palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmų ir nesant duomenų, kada Å¡ie veiksmai gali bÅ«ti atlikti, ieÅ¡kovo teisės ir teisėti interesai valdyti ir naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi yra nepagrįstai suvaržyti.

Tuo tarpu sustabdžius civilinės bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovo teisės nepagrįstai bÅ«tų pažeidinėjamos ir toliau.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytos aplinkybės, kad dėl palikimo, atsiradusio po A. K. mirties, priėmimo kreipsis jos anÅ«kė L. A., taip pat Å¡iuo metu nesudaro pagrindo pripažinti egzistuojant civilinės bylos sustabdymo pagrindus. Nurodyta iÅ¡vada grindžiama tuo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog nurodytas asmuo yra A. K. įpėdinis, kad minėtas asmuo jau yra atlikęs kokius nors veiksmus, kurie patvirtintų egzistuojant jo valiÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po palikėjos mirties, ar kad tokius veiksmus planuojama atlikti.

Nesant duomenų apie tai, kiek ilgai gali užtrukti paveldėjimo procedÅ«ros, civilinės bylos sustabdymas neapibrėžtam laiko tarpui nepagrįstai suvaržytų ieÅ¡kovo teises. Tuo atveju, jei atsakovės nurodytas asmuo – L. A. – mano, kad nagrinėjama byla yra susijusi su jos teisėmis ar pareigomis, ji, o taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys, gali pateikti teismui praÅ¡ymÄ dėl jos įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiu asmeniu. Be to, bylÄ nagrinėjančiam teismui yra suteikta teisė ir savo iniciatyva įtraukti į bylÄ trečiuosius asmenis (CPK 47 str. 1 d.).Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės nepasisako dėl atsakovės praÅ¡ymo įtraukti į bylÄ atsakove L.

A.. Nesant žinomai tiek L. A., tiek ir ieÅ¡kovo pozicijai dėl Å¡io asmens teisinio statuso byloje, Å¡is praÅ¡ymas nagrinėtinas bylÄ nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo.Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias privalomÄ bylos sustabdymÄ , nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje paaiÅ¡kėjusios aplinkybės sudaro pagrindÄ sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ , todėl nepagrįstai, netinkamai taikydamas CPK 163 straipsnio 1 punkto nuostatas, sustabdė civilinę bylÄ .

Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ji remiantis atskirojo skundo argumentais naikintina, o atsakovės praÅ¡ymas dėl civilinės bylos sustabdymo iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės ir jį atsisakytina tenkinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ tenkinti.Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – netenkinti atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, praÅ¡ymo dėl civilinės bylos sustabdymo.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                        Raimondas Buzelis