2022-10-12 Nr. AB-25066-3-61-3-02474-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3859-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02474-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. O. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 22S5457 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad priklauso tam tikrai socialinei grupei – protestantų tikėjimą išpažįstančių asmenų grupei, kurie yra nukentėję nuo (duomenys neskelbtini) genties klajoklių. Jo tėvai buvo nužudyti būtent (duomenys neskelbtini) genties klajoklių, todėl jis baiminasi, kad sugrįžęs į kilmės šalį patirs smurtą ir persekiojimą dėl savo tikėjimo. Pareiškėjo vertinimu, jo sprendimas išvykti iš kilmės šalies yra motyvuotas persekiojimo ir žiaurių kankinimų baimės aspektu ir bandymu išvengti smurto ar nežmoniško elgesio. Pasakojimo autentiškumas ir tikrumas nekelia pagrįstų abejonių, o tyrimo metu buvo nustatyta genčių konfliktų faktai, kuriuos nurodė ir pareiškėjas. Be to, objektyviai įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimas neturėjo formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, buvo nustatytos individualios aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį.

3. Pareiškėjas manė, jog sprendžiant klausimą dėl jo atitikties Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio nuostatoms buvo neteisingai įvertinti visi aspektai bei aplinkybės. Nebuvo tinkamai įvertinta įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatų atitiktis su pareiškėjo individualiu santykiu. Tuo pačiu manė, jog nebuvo teisingai įvertinta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies atitiktis. Be to, liko neįvertinti pareiškėjo argumentai dėl jo išsiuntimo, nesudarytos galimybės pareiškėjui savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai nebuvo įvertinta maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumas bei būtinybė.

4. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad jo tėvas buvo ūkininkas ir pastorius. Vieną dieną (duomenys neskelbtini) gentis atėjo į jų kaimą. Pareiškėjo tėvas bandė ginti kaimą, tačiau 2021 m. vasario 12 d. kaimas buvo visiškai sunaikintas. Įvyko daug grobimų ir žaginimų. Didelė dalis moterų (tarp jų ir pareiškėjo motina) taip pat protestavo, tam, kad (duomenys neskelbtini) gentis nustotų žudyti žmones. Pareiškėjas nurodė, jog 2021 m. birželio mėn. (duomenys neskelbtini) gentis nužudė jo tėvą ir motiną. Dėl šių priežasčių pareiškėjas pabėgo į džiungles, kur sutiko A. A., kuris jam padėjo pabėgti į (duomenys neskelbtini), tačiau ten taip pat nebuvo saugu, todėl jis bėgo į (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad įvertinus išpuolių (duomenys neskelbtini) valstijoje pobūdį, mastą ir dažnumą, rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti nuo (duomenys neskelbtini) klajoklių vertintina kaip hipotetinio pobūdžio ir grindžiama neapibrėžta tikimybe. Pareiškėjas savo baimes grindė samprotavimais, bendro pobūdžio informacija, neatskleidė individualių aplinkybių, kodėl jis galėtų būti asmeniškai persekiojamas, grasinimų iki tol nebuvo patyręs, jam kylančių grėsmių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais. Savo pasakojimo metu prieglobsčio prašytojas nesugebėjo išsiplėsti už bendro pobūdžio informacijos. Iš esmės, jo pasakojimas apsiribojo bendro pobūdžio informacija ir abstrakcijomis, o ne jo asmenine patirtimi. Prieglobsčio prašytojo pateikta istorija neleido identifikuoti tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją bei atitinkamai nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

7. Atsakovas teigė, jog šiuo atveju pareiškėjas nedalyvavo ginkluotuose konfliktuose, jis taip pat nebuvo pažeidžiamas asmuo, jis yra jaunas, darbingo (gimęs (duomenys neskelbtini)) amžiaus vyras, turintis gyvenimo ir darbo (duomenys neskelbtini) regione patirties. Vertinant prieglobsčio prašytojo galimybes saugiai įsikurti (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentas pastebėjo, jog asmuo visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Įvertinęs kilmės valstybės informaciją apie saugumo situaciją jo gyvenamojoje vietoje taip pat atsakovas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) valstijoje apskritai nėra jokios realios rizikos prieglobsčio prašytojui patirti veiksmus, nurodytus Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje. Atitinkamai, nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sudarytų sąlygas prielaidai, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, t. y. prieglobsčio prašytojas tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama „baimė“ grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustatė pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (kad pareiškėjas ateityje nesusidurs su grėsmėmis, grasinimais), nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Šiuo atveju, įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją, pateiktus paaiškinimus bei surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas nenustatė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, žeminantis elgesys. Taip pat nebuvo patvirtinta, kad grįžus į kilmės šalį jam nebus sudarytos sąlygos dirbti pagal jo gebėjimus ar jis bus diskriminuojamas, nėra pagrįstos tikimybės, kad šalies kontekstas sąlygotų pareiškėjo diskriminavimą visuomenėje, priešingai, atsižvelgiant į jo paties paaiškinimus, jis visą gyvenimą praleido kilmės valstybėje, yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra, savęs neidentifikuoja kaip išsiskiriančio kultūriniame šalies kontekste. Be to, 2021 m. ESPA ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) valstijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ir todėl nekyla rimta ir asmeninė grėsmė civilio gyvybei ar asmeniui.

9. Migracijos departamentas paaiškino, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Šiuo atveju 5 metų draudimo laikotarpis atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcingas ir protingas. Nustatyto draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Be to, 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes taip pat šiuo atveju proporcingas. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdino jo elgesio kaip sąžiningo, nerodė, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtino pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę. Be to, pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai išvykti į kilmės valstybę. Jeigu pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), t. y. jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjo S. O. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus teismas atmetė.

11. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

11.1. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Pagėgių pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini), sulaikė pareiškėją.

11.2. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 12 d. Migracijos departamente apklausos metu nurodė, kad jo tėvas buvo ūkininkas ir protestantų (duomenys neskelbtini) denominacijos pastorius, o motina namų šeimininkė. Viena dieną (duomenys neskelbtini) genties klajokliai užpuolė pareiškėjo kaimą. Užpuolimo metu žuvo prieglobsčio prašytojo tėvai, tačiau jis pats sugebėjo pasislėpti ir išgyveno. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) klajokliai yra labai įtakingi, jie yra (duomenys neskelbtini) ir nekenčia (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina su kitomis moterimis dalyvavo protestuose prieš klajoklių nebaudžiamumą. 2021 m. vasario 3 d. kai pareiškėjo abu tėvai buvo laukuose, (duomenys neskelbtini) klajokliai užpuolė juos ir nužudė. Po užpuolimo prieglobsčio prašytojas pabėgo nuo klajoklių į džiungles, pastarieji bandė vytis, tačiau jam pavyko pabėgti į (duomenys neskelbtini). Džiunglėse jis sutiko žmogų vardu A. A., kuris priglaudė prieglobsčio prašytoją, tačiau ten taip pat buvo nesaugu, todėl pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini).

11.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

12. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatomis, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu.

13. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

14. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes.

15. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jo kilmės valstybėje. Visu pirma, pareiškėjas nei apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nepateikė jokių aplinkybių, jog jis kilmės valstybėje būtų persekiotas asmeniškai, t. y. jam būtų kilusi tiesioginė grėsmė. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjas pasakodamas pateikė daug abejotinos informacijos, kai kurie įvykiai atrodė mažai tikėtini, tuo pačiu ir neatitiko kilmės valstybės informacijos.

16. Teismas pastebėjo, kad dalis pareiškėjo pasakojimo detalių nebuvo išsamios, tikslios. Dalis nurodytų aplinkybių prieštaringos bei keliančios pagrįstų abejonių. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog bėgdamas iš (duomenys neskelbtini) džiunglėse sutiko A. A., kuris padėjo jam pabėgti į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl vykstančių konfliktų tarp šalyje (duomenys neskelbtini) esančios vyriausybės A. A. pareiškėjui pasiūlė bėgti į (duomenys neskelbtini), kadangi ten pareiškėjas būtų gavęs prieglobstį. Sutiktas asmuo jam parūpino kambarį, kuriame pareiškėjas laikinai apsigyveno (iki kelionės į (duomenys neskelbtini)). Tačiau jau vėliau pareiškėjas apklausos metu aiškino, jog jis bijojo A. A., nes jo nepažinojo, buvo išsigandęs. Visgi šie pareiškėjo pasakojimo elementai, teismo vertinimu, nedera tarpusavyje ir logiškai prieštarauja (jei pareiškėjas būtų bijojęs A. A., nebūtų priėmęs jo pagalbos).

17. Be kita ko, teismo posėdžio metu pareiškėjas paklaustas koks pavojus jam grėsė (duomenys neskelbtini), nurodė, jog šalies vyriausybėje (tarpusavyje) vyko kovos. Dar kartą paklaustas kaip jį tai lietė asmeniškai, nurodė, jog baimę visgi jautė dėl A. A. (žmogaus, kurį sutiko džiunglėse ir kuris padėjo pabėgti). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjo istorija apie grasinimus, kurių sulaukė jau pabėgęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kito pasakojimo eigoje. Toks pozicijų pateikimas, pagrįstai leido vertinti, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra mažai tikėtinos ar net netikros.

18. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo istorija nepagrindė realios persekiojimo rizikos tikimybės bei, atitinkamai, nesąlygojo tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Pareiškėjas nepagrindė rizikos patirti individualaus pobūdžio persekiojimą kilmės valstybėje realumo, todėl jo deklaruojama baimė nelaikyta visiškai pagrįsta. Atitinkamai atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

19. Teismo vertinimu, pagal byloje sutrinktus duomenis, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nebuvo pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra.

20. Atitinkamai, pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Migracijos departamento Sprendime padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

21. Teismas akcentavo ir tai, kad iš byloje esančių aplinkybių, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas siekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai sutiko VSAT pareigūnus, ir buvo pristatytas į užkardą, kas nelaikytina, jog pareiškėjas elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.

22. Teismas pastebėjo, jog pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu kėlė klausimą, kad pareiškėjas galimai nepilnai suprato jam pateiktą vertimą į anglų kalbą. Pareiškėjo atstovo vertinimu, pareiškėjui turėjo būti verčiama į jo gimtąją kalbą. Teismas, pasisakydamas dėl minėtų pareiškėjo atstovo argumentų, nurodė, jog pareiškėjas nei apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė, jog nesuprato vertėjo. Priešingai, teismo posėdžio metu paklaustas dėl pateikto vertimo patvirtino, jog viską suprato, t. y., nenurodė, kad vertimas į anglų kalbą būtų buvęs netinkamas (tiek apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atstovo teiginiai, kad jis nepilnai suprato vertėją teismo atmesti kaip nepagrįsti, kadangi pats pareiškėjas patvirtino, jog vertimas jam buvo tinkamas ir aiškus.

23. Dėl Migracijos departamento Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad šiuo atveju negali sutikti su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas, vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) (toliau – ir Tvarka) nuostatomis, įvertinino, kad Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 (penkerius) metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas sprendė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

24. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

25. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, kadangi išnagrinėjus bylos medžiagą teismas nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 26. Pareiškėjas S. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio S. O. skundą patenkinti. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

28. Pareiškėjas teigia, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, klesti nusikalstamumas ir banditizmas, nuo 2021 m. sausio iki lapkričio mėnesio (duomenys neskelbtini) buvo pagrobta daugiau nei 2 000 asmenų. Pareiškėjas nurodo, kad buvo persekiotas asmeniškai, jis savo baimes grindė ne bendro pobūdžio informacija, bet konkrečia individualia aplinkybe. Pareiškėjo tvirtinimu, jo pateikta istorija leidžia identifikuoti tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją bei atitinkamai pagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybę. Taigi, nėra jokio pagrindo pareiškėju netikėti ir jo duotus paaiškinimus vertinti kritiškai. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jo kilmės šalyje gresia pavojus dėl to, kad jis yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) genties ir bendra saugumo situacija šalyje patvirtina, kad padėtis šalyje yra pavojinga taikiems civiliams.

29. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėjas yra paprastas žmogus, užaugęs ne europietiškoje kultūroje, neturintis gyvenimiškos patirties, todėl teisinių kategorijų valdymas ir įstatyme apibrėžtų pagrindų išskyrimas jam yra pernelyg sudėtingas. Pareiškėjas, atvykęs ir pasiprašęs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias jis subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik pareiškėjui. Be to, Migracijos departamentas spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, turėjo atsakyti ar pareiškėjas gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) režimo, ar tai gresia sankcijomis ir rizikomis tiek tiesiogiai iš vyriausybės, tiek iš sukarintų ir jėgos politiką vykdančių politinių partijų.

30. Pareiškėjo nuomone, atsakovas ir teismas, pasisakydami dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, nepagrįstai konstatavo, jog aktualios yra tos pačios faktinės aplinkybės ir tie patys kriterijai, kaip ir dėl prieglobsčio prašymo nesuteikimo, nes iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

31. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Be to, atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

33. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į skundą, bei akcentuoja, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į (duomenys neskelbtini) grindžiama tik paties pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą teismas pagrįstai nustatė patikimumo trūkumus, todėl pareiškėjo pasakojimas apie tariamą jo persekiojimą vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu tarptautinės apsaugos bei pabėgėlio statuso suteikimo poreikį. Kadangi pareiškėjo baimė grįžti į kilmės šalį nėra visiškai pagrįsta – pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra laikoma įvykdyta, tad šiuo pagrindu pareiškėjui pabėgėlio statusas negali būti suteikiamas. Atsakovas, atsižvelgdamas į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) beatodairiškas smurtas nevyksta, konstatuoja, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, kartu atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį. Atsakovas nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Pareiškėjas S. O. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių pareiškėjas nenurodo.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žodinis procesas reikalingas siekiant pareiškėjui užtikrinti teisę būti tiesiogiai išklausytam. Pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjui buvo užtikrinta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu duoti paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta ir raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį pareiškėjui S. O. Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

38. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, laikosi pozicijos, jog jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

40. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

41. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

42. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

43. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

44. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

45. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

46. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog kilmės šalyje jis bijo būti nužudytas (duomenys neskelbtini) klajoklių, kadangi jie nužudė jo tėvus.

47. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą. Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina pareiškėjo teiginiais, kad jo šalyje egzistuoja tarpetninių ir tarpreliginių įtampų, kadangi ilgą laiką (duomenys neskelbtini) ūkininkai (dažniausiai (duomenys neskelbtini)) kenčia nuo (duomenys neskelbtini) klajoklių, ateinančių iš šiaurės, išpuolių. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piemenys arba (duomenys neskelbtini) ganytojai yra (duomenys neskelbtini) tautybės klajokliai, kurių pagrindinis užsiėmimas yra gyvulių auginimas. Dėl klimato kaitos (duomenys neskelbtini) piemenys iš (duomenys neskelbtini) regiono persikėlė į pietus, į (duomenys neskelbtini) savaną ir atogrąžų miškų juostą. (duomenys neskelbtini) piemenys klajoja tokiose šalyse kaip (duomenys neskelbtini). Daugelyje šių šalių (duomenys neskelbtini) sudaro etninę mažumą. (duomenys neskelbtini) daugiausia yra susitelkę šiaurėje. Nuo 2015 m. vyko smurto protrūkiai, ypač ginkluoti (duomenys neskelbtini) klajoklių išpuoliai prieš ūkininkų bendruomenes, pražudė tūkstančius žmonių, sutrikdė kaimo ekonomiką ir kėlė grėsmę šalies stabilumui. Per 2018–2021 metus konfliktuose tarp (duomenys neskelbtini) klajoklių ir ūkininkų bendruomenių žuvo daugiau nei 3 494 žmonės ir tūkstančiai buvo priversti persikelti. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtino, jog ūkininkai (duomenys neskelbtini) galimai kenčia nuo (duomenys neskelbtini) klajoklių, tačiau didžioji dalis klajoklių atakos yra sutelktos (duomenys neskelbtini) regione. Tuo pačiu pastebėjo, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstijoje, kur gyveno pareiškėjas, panašūs išpuoliai pasitaikė rečiau, o didmiesčiuose ir jų regionuose itin retai, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra nesaugu dėl (duomenys neskelbtini) klajoklių neatitinka atsakovo surinktai informacija apie padėtį kilmės valstybėje.

49. Pareiškėjas Migracijos departamente apklausos metu nurodė, jog bėgdamas iš (duomenys neskelbtini) džiunglėse sutiko A. A., kuris padėjo jam pabėgti į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl vykstančių konfliktų tarp šalyje (duomenys neskelbtini) esančios vyriausybės A. A. pareiškėjui pasiūlė bėgti į (duomenys neskelbtini), kadangi ten pareiškėjas būtų gavęs prieglobstį. Vėliau pareiškėjas apklausos metu aiškino, jog jis bijojo A. A., nes jo nepažinojo, buvo išsigandęs. Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas, kaip grėsmę jam nurodė (duomenys neskelbtini) šalies vyriausybėje (tarpusavyje) vykstančias kovas ir baimę dėl A. A. (žmogaus, kurį sutiko džiunglėse ir kuris padėjo pabėgti). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėjo istorija apie grasinimus, kurių sulaukė jau pabėgęs iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), keitėsi pasakojimo eigoje, bei pastebėjo, kad dalis pareiškėjo pasakojimo detalių nebuvo išsamios, tikslios, o dalis nurodytų aplinkybių prieštaringos bei keliančios pagrįstų abejonių.

50. Byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybių, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, jokių argumentų, susijusių su visiškai pagrįsta baime būti persekiojamam, nepateikė. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas aptaria (duomenys neskelbtini) klajoklių išpuolius ir bendrą situaciją kilmės valstybėje, tačiau ši informacija vertintina kaip pernelyg bendro pobūdžio, nepatvirtinanti konkrečiai pareiškėjui tariamai gresiančio pavojaus. Pareiškėjas prieglobsčio procedūros metu neidentifikavo jokių jo individualaus persekiojimo atvejų, tokio pobūdžio argumentų nėra ir apeliaciniame skunde. Byloje nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta.

51. Nėra jokio pagrindo kitaip nei Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas vertinti byloje nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl nepagrįstos pareiškėjo baimės grįžti į kilmės valstybę. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas apklausos metu tik abstrakčiai nurodė, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) jo gyvybei grėstų didelis pavojus, nes jo tėvas buvo pastorius, o (duomenys neskelbtini) gentis (kuri, pareiškėjo teigimu, nužudė jo tėvus) pareiškėją pagautų ir galbūt nužudytų. Tokia pareiškėjo deklaruojama baimė pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta išimtinai kaip hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Be kita ko, Migracijos departamentas ginčijame Sprendime konstatavo, jog pagal kilmės valstybės informaciją buvo rasta duomenų apie klajoklių išpuolius (duomenys neskelbtini) valstijoje 2021 m. vasarį 14–16 dienomis, tačiau nei viename pranešime nebuvo paminėta pareiškėjo (duomenys neskelbtini) vietovė, kurioje, kaip teigė pareiškėjas, taip pat įvyko išpuolis prieš ūkininkus. Taigi, buvo paneigti pareiškėjo argumentai, jog jo kilmės vietovėje (duomenys neskelbtini) buvo vykdomi išpuoliai prieš ūkininkus 2021 m. vasario mėn. Be to, pagal kilmės valstybės informaciją, klajoklių išpuoliai yra atsitiktiniai ir labiau priklauso nuo ganykloms tinkamų laukų išsidėstymo, nei ūkininkų religijos ir / ar etninės priklausomybės.

52. Įvertinusi visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti sprendžiant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, tačiau nenurodė ir nedetalizavo, į kokias asmenines pareiškėjo savybes atsakovas neatsižvelgė, kokių įrodymų visapusiškai neištyrė. Tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie kilmės valstybę, tačiau tai savaime nereiškia Migracijos departamento pareigos informaciją rinkti visais pareiškėjo norimais aspektais. Nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Kaip minėta, ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas turi surinkti ne tik bendrą informaciją apie kilmės valstybę, bet ir informaciją, pagrindžiančią individualias aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas bei pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

54. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime ir Komisijos sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki dvejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas dvejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys