def73015-e71c-4c8b-9a69-6e254289845f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                  Administracinė byla Nr. I-677-437/2013                                                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00400-2011-5                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74 (S)                                                                                                                                                VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS  TEISMAS                                S P R E N D I M A S                        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                 2013 m. vasario 11 d.                                         Vilnius   Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant pareiškėjams G.

M., A. J., pareiÅ¡kėjų atstovui advokatui G. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Â pagal pareiÅ¡kėjų G. M., A. J., H. K., J. K., Mečislovo A. K., G. J. skundÄ atsakovėms Elektrėnų savivaldybės administracijai, V. V. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,         n u s t a t ė:                PareiÅ¡kėjai G. M., A. J., H. K., J. K., Mečislovas A. K., G. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Â su skundu ir patikslintais skundais (t.1, b. l. 1-2, 13-17; t. 2, b. l. 1-7, t 3, b.l. 48-58 ). 2012-10-24 teisme registruotame patikslintame skunde pareiÅ¡kėjai praÅ¡o:

1. Priteisti solidariai iÅ¡Â atsakovų: G. M. 5 000 Lt neturtinės žalos; A. J. 5 000 Lt neturtinės žalos; H. K. 5 000 Lt neturtinės žalos; J. K. 5 000 Lt neturtinės žalos; Mečislovui A. K. 5 000 Lt neturtinės žalos; G. J. 5 000 Lt neturtinės žalos; 2. Priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai pareiÅ¡kėjai G. M. 1 600 Lt žalos, patirtos dėl apmokėjimo už turto vertinimÄ (1200 Lt) ir už žalos kapui nustatymÄ Â (400 Lt); 3. Priteisti turtinės žalos iÅ¡ atsakovų solidariai:

G. M. 2 617 Lt; A. J. 2 617 Lt; H. K. 2 617 Lt; J. K. 2 617 Lt; Mečislovui A. K. 2 617 Lt; G. J. 2 617 Lt. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėja G. M., atvykusi tvarkyti artimųjų kapų į Elektrėnų savivaldybėje, KazokiÅ¡kių seniÅ«nijoje esančias prie KazokiÅ¡kių bažnyčios senÄ sias kapines, rado pavogtÄ nuo U. K. kapavietės metalinę tvorelę. Kapavietėje mėtėsi tvorelės pamatų betono liekanos, Å¡alia paminklo buvo likęs tvorelę laikantis kampas. Po Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«ros ikiteisminio tyrimo paaiÅ¡kėjo, kad kapų tvorelę iÅ¡griovė ir iÅ¡vežė į metalo lauÅ¾Ä kapinių prižiÅ«rėtojas - Elektrėnų savivaldybės, KazokiÅ¡kių seniÅ«nija, seniÅ«nės V.

V. nurodymu. KazokiÅ¡kių seniÅ«nė V. V., pasitelkusi seniÅ«nijoje vieÅ¡uosius darbus dirbusius darbuotojus, nurodė jiems nugriauti nuo U. K. kapavietės metalinę tvorelę, kuri kartu su kitomis tvorelėmis buvo iÅ¡vežta į metalo lauÅ¾Ä . Pažymi, kad be U. K. kapavietės Å¡iose kapinėse yra dar senelių kapavietės. Vertina, kad dėl Elektrėnų savivaldybės ir KazokiÅ¡kių seniÅ«nės V. V. neteisėtų veiksmų buvo padaryta tiek materialinė, tiek neturtinė žala.

Buvo pažeminta pareiÅ¡kėjų Å¡eimos ir giminės garbė rÅ«pintis ir iÅ¡saugoti artimųjų atminimÄ , ir jį skiepyti ateinančioms kartoms. Pažymi, kad giminaičiai A. J., H. K., J. K. ir M. A. K. bei G. J., siekdami apginti savo pažeistus interesus, dėl neteisėtais Elektrėnų savivaldybės bei KazokiÅ¡kių seniÅ«nės V. V. veiksmais iÅ¡niekinto U. K. kapo, įgaliojo pareiÅ¡kėjÄ G. M. atstovauti juos Å¡ioje byloje. Mirusioji U. K. A. J., H. K., J. K. ir M. A. K. taip pat kaip ir pareiÅ¡kėjai G.

M. yra prosenelė, o pareiÅ¡kėjai G. J. - senelė. Vertina, kad atsakovai nesilaikė tokių elgesio taisyklių ir teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitiems asmenims žalos, tai pat pažeidė ir nevykdė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-13 nutarimo Nr. 144 „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimų - kapinėse esantys statiniai prižiÅ«rimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymu nustatytÄ statinių naudojimo ir priežiÅ«ros tvarkÄ (29 punktas), nutarimus panaikinti kapines, pripažinimÄ kitokio visuomenės poreikio virÅ¡enybę, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Palaikų perlaidojimo ir kapaviečių statinių perkėlimo tvarka nustatomos nutarime dėl kapinių panaikinimo (taisyklių 37 punktas). Pažymi, kad ginčo metu kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti iÅ¡davimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiÅ«ros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarkÄ reglamentavo Vyriausybės 2006-02-13 nutarimu Nr. 144 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės (toliau tekste - Taisyklės).

Å ių taisyklių 15 p. nustatė, kad už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo, kurio praÅ¡ymu iÅ¡duotas leidimas laidoti ar skirta kapavietė (atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo), o jo duomenys nurodomi specialiame žurnale. KazokiÅ¡kių seniÅ«nė V. V. patvirtino, kad, žurnalas, kuriame užpildoma informacija kas prižiÅ«ri konkretų kapÄ , nebuvo pildomas iki 2008 metų. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos Kapinių tvarkymo taisyklės, kadangi toks žurnalas tÅ«rėjo bÅ«ti vedamas.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėja G. M. ne vienÄ kartÄ buvo nuėjusi pas KazokiÅ¡kių seniÅ«nę, pagal galiojančiÄ tvarkÄ , įsiraÅ¡yti į kapus prižiÅ«rinčių asmenų žurnalÄ , tačiau seniÅ«nė jos į kapus prižiÅ«rinčių asmenų žurnalÄ dėl neaiÅ¡kių priežasčių neįrašė. Tokiu bÅ«du, nesilaikant Kapinių tvarkymo taisyklių ir pagal nustatytÄ tvarkÄ nepildant žurnalo, kuriame nurodomi už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens duomenys, dėl pačių atsakovų kaltės jie neturėjo duomenų, kas prižiÅ«ri U.

K. kapavietę. SeniÅ«nė V. V. patvirtino, kad seniÅ«nija nesiėmė jokių priemonių praneÅ¡ti, kad asmenys, kurie nori bÅ«ti įraÅ¡yti kaip už kapaviečių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys, informuotų seniÅ«nijÄ . Pasak seniÅ«nės kapaviečių prižiÅ«rėtojai bÅ«davo registruojami tik tada, kai jiems bÅ«davo iÅ¡duodami leidimai laidoti. Tokiu bÅ«du, seniÅ«nija nesilaikė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, ir tokiu savo neveikimu užkirto keliÄ ir nesudarė sÄ lygų asmenims, norintiems bÅ«ti įraÅ¡ytais kaip kapavietę prižiÅ«rinčiais asmenimis, tokiu atveju kai į jų prižiÅ«rimÄ kapavietę niekas daugiau nebus laidojama. Remiantis Kapinių tvarkymo taisyklių 23 p. jeigu kapavietė netvarkoma daugiau kaip metus, kapinių prižiÅ«rėtojas raÅ¡tu įspėja atsakingÄ už kapavietės priežiÅ«rÄ asmenį, kad bÅ«tina jÄ sutvarkyti.

Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiÅ«rėtojo iniciatyva savivaldybė (seniÅ«nija) arba religinė bendruomenė ar bendrija, gali sudaryti komisijÄ , kuri pripažintų Å¡iÄ kapavietę neprižiÅ«rima, ir tada jos tvarkymas bÅ«tų organizuotas Taisyklių 25 p. nustatyta tvarka. Vadovaujantis Taisyklių 23 p. nuostatomis, 2007 metais, kada pirmÄ kartÄ buvo apžiÅ«rėtos KazokiÅ¡kių kapinės ir nuspręsta, kad kai kurios kapavietės yra neva neprižiÅ«rimos, kapinių prižiÅ«rėtojas turėjo raÅ¡tu įspėti U.

K. kapavietę prižiÅ«rinčiÄ pareiÅ¡kėjÄ G. M. ir tik per metus laiko nuo įspėjimo, jei kapavietė bÅ«tų buvusi nesutvarkyta, turėjo teisę savo iniciatyva imtis kapavietės priežiÅ«ros. Tačiau kaip numatė Taisyklių 23 p. nei pareiÅ¡kėja G. M., kuriÄ kiti giminaičiai buvo paskyrę atsakinga už prosenelės kapavietės priežiÅ«rÄ , nei kiti pareiÅ¡kėjai pagal nustatytÄ tvarkÄ nebuvo įspėti. Duomenų apie kapavietę prižiÅ«rinčius asmenis atsakovai neturėjo iki 2008 metų, kaip reikalavo Taisyklių 15 p., nepildė žurnalo, kuriame nurodomi už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens duomenys.

Todėl dėl pačių atsakovų kaltės, jie neturėjo galimybės tinkamai informuoti pareiškėjų. Atsakovai, viešojo administravimo subjektai, kuriems kaip valdžios institucijoms keliami aukštesni elgesio ir pareigų, rūpestingumo ir atidumo standartai, dėl savo pačių kaltės neturėdami duomenų apie kapavietę prižiūrinčius asmenis, nesiėmė jokių kitų priemonių informuoti pareiškėjus apie tai, kad priimtas sprendimas jų giminės kapavietę pripažinti neprižiūrima.

Kaip liudytojais apklausti asmenys tvirtino, kad per miÅ¡ias kunigas skelbė apie tvarkomas kapavietes ir prašė kreiptis, jeigu yra pretenzijų dėl nuimtų tvorelių. Pažymi, kad tvorelės buvo nuimtos neteisėtai, nes atsakovai tinkamai neįspėję pareiÅ¡kėjų ir kitų asmenų, nepraėjus vienerių metų nuo įspėjimo terminui apskritai neturėjo teisės nuimti kapaviečių tvorelių, tame tarpe ir ginčo tvorelės. PareiÅ¡kėjai nėra vietiniai gyventojai, o į kapines atvyksta nors ir dažnai, tačiau ne visada turi galimybę lankytis miÅ¡iose ar atvykti bÅ«tent tÄ dienÄ kai vyksta miÅ¡ios, Å¡iuo atveju kunigo praneÅ¡imas per miÅ¡ias dėl atliekamų kapinių tvarkymo darbų, nėra laikytinas pakankama priemone tinkamai informuoti kapavietes prižiÅ«rinčius asmenis.

Pažymi, kad KazokiÅ¡kių seniÅ«nė V. V. patvirtino, kad jokių praneÅ¡imų prie kapinių ir vietinėje spaudoje dėl kapinių tvarkymo darbų taip pat neskelbė. Vertina, kad atsakovai nesilaikė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai ir tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė pareiÅ¡kėjams žalÄ - neteisėtai nuėmė ir sunaikino kapavietės tvorelę, kuri pareiÅ¡kėjams buvo svarbi ne tik emociniu, bet ir kultÅ«riniu, istoriniu požiÅ«riu, ir dėl ko pareiÅ¡kėjai patyrė ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalÄ . Pažymi, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala, kuriÄ sudaro Å¡ie nuostoliai: remiantis turto vertės nustatymo ataskaita Reg.

Nr. 674/57 dėl U. K. kapo tvoros, esančios Kazokiškių k., Elektrėnų sav.  nugriovimo, padaryta žala paskaičiuota atkuriamosios vertės (kaštų) metodu yra 15 700 Lt (penkiolika tūkstančių septyni šimtai litų). Vertina, kad atitinkamai kiekvienam iš pareiškėjų proporcingai turėtų būti priteista po 2 617 Lt žalos (15 700 Lt/6 = 2 617 Lt). 2. Turto vertinimas kainavo (2011-10-10 SF serija ROBI Nr. 0000113 pateikta byloje) 1 200 Lt . Žalos nustatymas kapui kainavo 400 Lt (keturi šimtai litų). G.

M., siekdama nustatyti padarytÄ Å¾alÄ , buvo priversta kreiptis į kvalifikuotus ekspertus, dėl ko ji vertina, kad patyrė viso 1 600 Lt nuostolių (tiesioginių iÅ¡laidų) (l 200 Lt + 400 Lt = 1 600 Lt), visÄ Â turtinę žalÄ Â Ä¯vertina 17 300 Lt.                Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo paaiÅ¡kina, kad neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų iÅ¡gyvenimų, paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.

Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimÄ gali bÅ«ti adekvati ir neadekvati, tačiau neturtine žala laikomi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai iÅ¡gyvenimai, sukrėtimai ir kančios, visada individualÅ«s, todėl, remdamasis tokiais vidiniais iÅ¡gyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobÅ«džio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.

PareiÅ¡kėjai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirtÄ neturtinę žalÄ kiekvienas individualiai vertina po 5 000 Lt. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai patyrė šokÄ Â dėl atsakovų neteisėtų ir savavaliÅ¡kų veiksmų, dvasinį, emocinį diskomfortÄ bei iÅ¡gyvenimus, patirtus dėl artimos giminaitės kapo suniokojimo ir autentiÅ¡kos metalinės kapavietės nugriovimo bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (autentiÅ¡ka kapavietės metalinė tvorelė buvo svarbi ne tik dvasiniu ar emociniu požiÅ«riu, bet ir nacionaliniu, istoriniu bei kultÅ«riniu), taip pat į sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus.         Pažymi, kad turi bÅ«ti taikomas solidariosios atsakomybės principas remiantis LR CK 6.279 str. 1 d., pagal kuriÄ bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, nes žalÄ Â padarė abu atsakovai.

         Dėl skundo padavimo senaties termino paaiÅ¡kina, kad santykius, susijusius su žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimÄ reglamentuoja LR CK ir LR vieÅ¡ojo administravimo įstatymas. LR CK 1.125 str. 8 d. numato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Remiantis LR CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). 2007-10-20 pareiÅ¡kėjai G. M., A. J. bei G. J., atvykę į kapines pamatė, kad ant jų prosenelės U. K. kapo nebėra kapo tvorelės. Tačiau Å¡is momentas nelaikytinas skundo padavimo senaties termino pradžia, kadangi pareiÅ¡kėjams tuo momentu, t.y. 2007-10-20 atvykus į kapines ir pamačius, kad dingo kapavietės tvorelė dar nebuvo žinoma ir jie nesuprato, kad jų teisės yra pažeistos.

PareiÅ¡kėjams nieko nebuvo žinoma apie jokius atliktus kapinių tvarkymo darbus ar kokias nors kitas priežastis, dėl ko nuo jų prosenelės kapo buvo nuimta tvorelė. Nežinant dėl kokių priežasčių nuo kapo dingo tvorelė ir pirmiausia manant, kad tai vagių darbas, pareiÅ¡kėja G. M. su 2007-12-11 praÅ¡ymu kreipėsi į Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ , kad Å¡i savo ruožtu pradėtų ikiteisminį tyrimÄ ir nustatytų kaltus, dėl tvorelės dingimo, asmenis. Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«ra, 2008-02-29 nutarimu nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimÄ pagal G.

M. pareiÅ¡kimÄ ir nurodė, kad dėl kapo tvorelės sunaikinimo ji gali kreiptis į teismÄ , kadangi prokuratÅ«ra, atlikusi ikiteisminį tyrimÄ nustatė, kad tvorelė nuo G. M. prosenelės U. K. kapo buvo nuimta 2007 metų vasaros viduryje, o vėliau iÅ¡vežta į metalo lauÅ¾Ä , tikslu sutvarkyti KazokiÅ¡kių kapines. SprendimÄ dėl kapo tvorelės nuėmimo priėmė tam specialiai sudaryta komisija, o tvorelės griovimo darbus atliko KazokiÅ¡kių seniÅ«nė V. V., pasitelkusi seniÅ«nijoje vieÅ¡uosius darbus dirbusius darbuotojus.

Tik gavusi Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2008-02-29 nutarimÄ pareiÅ¡kėja G. M. suprato ir faktiÅ¡kai suvokė, kad jos teisė yra pažeista, kadangi iki to momento, t.y. iki kol buvo priimtas minėtas 2008-02-29 nutarimas, nebuvo žinoma dėl kokių priežasčių nuo prosenelės kapo buvo dingusi tvorelė ir ar yra padaryta žala - ar ji pavogta, ar nuimta dėl kitų priežasčių, nebuvo aiÅ¡ku ar tvorelė bus surasta, ar ji sunaikinta ir kas dėl to kaltas. Tik gavus 2008-02-29 prokuratÅ«ros nutarimÄ tapo aiÅ¡ku ir G.

M. suvokė, kad yra pažeista jos ir kitų pareiÅ¡kėjų teisė, todėl atitinkamai nuo to momento t.y. nuo 2008-02-29 atsirado teisė į ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, todėl senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas bÅ«tent nuo 2008-02-29, nes tik iÅ¡ Å¡io prokuratÅ«ros nutarimo paaiÅ¡kėjo, kad buvo padaryta žala. Pažymi, kad tik viena iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, G. M. nuo 2008-02-29 sužinojo ir suprato apie savo pažeistÄ teisę ir padarytÄ Å¾alÄ , o kitiems pareiÅ¡kėjams apie jų pažeistus interesus tapo žinoma vėliau, kadangi tik po to kai pareiÅ¡kėja G.

M. gavo 2008-02-29 prokuratÅ«ros nutarimÄ ir tapo aiÅ¡ku kas kaltas dėl tvorelės dingimo, pareiÅ¡kėja G. M. informavo kitus giminaičius - pareiÅ¡kėjus apie susidariusiÄ situacijÄ . Todėl pareiÅ¡kėjams A. J., G. J., H. K., J. K., M. A. K. apie neteisėtai nuo kapo nuimtÄ kapavietės tvorelę ir tokiais neteisėtais ir nesÄ Å¾iningais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ jiems tapo žinoma gerokai vėliau, t.y. jiems tapo žinoma apie padarytÄ Å¾alÄ po to, kai pareiÅ¡kėja G. M. gavo 2008-02-29 prokuratÅ«ros nutarimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja G. M., siekdama apginti pažeistus interesus su 2011-02-21 ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ (ieÅ¡kinys teisme gautas 2011-02-24). Todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja G. M. apie pažeistÄ teisę sužinojo 2008-02-29, o kiti pareiÅ¡kėjai dar vėliau - tik po to, kai pareiÅ¡kėja G. M. gavo 2008-02-29 prokuratÅ«ros nutarimÄ ir juos informavo, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2011-02-24, įstatymo nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas nėra praleistas, todėl laikytina, kad skundas paduotas per nustatytÄ terminÄ . Vertina, kad pareiÅ¡kėjai skundÄ Â padavė per nustatytÄ terminÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CK nuostatų, susijusių su ieÅ¡kinio senaties taikymu, yra nurodęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai.          PareiÅ¡kėjai G. M. ir A. J. bei jų atstovas advokatas G. K. teismo posėdžio metu skundÄ Â palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais.            Atsakovai Elektrėnų savivaldybės administracija ir V.

V. atsiliepime su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka (t 3, b.l. 68-76). Vertina, kad  pareiÅ¡kėjai praleido skundo padavimo senatį. IÅ¡ pridėto Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2008-02-29 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad kapinėse pareiÅ¡kėja sužinojo, jog tvorelė nukelta tvarkant kapines ir kad ji tai sužinojo 2007-10-20. Patikslinto skundo teiginys, kad G. M. 2007-12-11 kreipėsi į prokuratÅ«rÄ manydama, kad kapo tvorelė buvo pavogta vagių, ir, kad pareiÅ¡kėjams nebuvo žinoma apie jokius atliktus kapinių tvarkymo darbus, prieÅ¡tarauja Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«ros ikiteisminio tyrimo Nr.87-2-067-07 medžiagai, kurioje yra jos pačios paaiÅ¡kinimas, iÅ¡ kurio matyti, kad G.

M. apie tai, kad metalinė tvorelė nuo ginčo kapavietės buvo patraukta KazokiÅ¡kių seniÅ«nijos darbuotojų, sužinojo 2007-10-20 kartu su kitais pareiÅ¡kėjais lankydamasi kapinėse. LR CK 1.125 str. 8 d. numato, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. LR CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , todėl ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas baigėsi 2010-10-20, tačiau ieÅ¡kovė G.

M. tik 2011-02-21 su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismÄ . IeÅ¡kovės 2011-02-21 ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2011-02-24, taigi akivaizdu, kad jis yra pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senatį. Ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kėja G. M. teigė, kad 2007-10-20 kapinėse ji sužinojo, jog tvorelė nukelta tvarkant kapines, o patikslintame skunde ji teigia, kad tai sužinojo tik 2008-02-29, gavusi prokuratÅ«ros nutarimÄ .                   Pažymi, kad G.

M. teisme veikia visų pareiÅ¡kėjų vardu, be to, G. M. teigia, kad ji yra visos giminės įpareigota prižiÅ«rėti ir tvarkyti ginčo kapÄ (tai tvirtino ir kiti pareiÅ¡kėjai ir liudytojai: V. L. (t 1 b.l. 120; t. 2 b.l. 62), M. A. K. (t 1 b.l. 122, 121, t. 2 b.l. 59), todėl visų esamų ir galimai bÅ«simų pareiÅ¡kėjų (anot M. A. K., jų giminė labai plati (t 1 b.l. 122, 121, t. 2 b.l. 59), sužinojimo apie tvorelės nukėlimÄ tvarkant kapines data laikytina ta, kuriÄ apie tai sužinojo pati G.

M., todėl teismas teisingai nustatė dienÄ , nuo kurios pareiÅ¡kėjai sužinojo apie savo ginčytinai pažeistÄ teisę. Atkreipia dėmesį į tai, kad prie G. M. pareiÅ¡kimo prisijungę pareiÅ¡kėjai prieÅ¡ tai buvo apklausti byloje kaip liudytojai. Mano, kad pareiÅ¡kėjų ir liudytojų statusas toje pačioje byloje nėra tarpusavyje suderinamas, todėl pastarieji negali bÅ«ti laikomi pareiÅ¡kėjais, o jeigu jie yra laikomi pareiÅ¡kėjais, tai jų kaip liudytojų parodymai Å¡ioje byloje neturi įrodomosios galios.          Pažymi, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, kad jie turi teisę į skundÄ . PareiÅ¡kėjai nurodo, kad nuo U.

K. kapavietės buvo pavogta metalinė tvorelė ir kad jie dėl to patyrė 20 000 Lt (patikslintame skunde padidino Å¡iÄ sumÄ iki 30 000 Lt ir iÅ¡skaidė jÄ Ä¯ 6 dalis - kiekvienam pareiÅ¡kėjui po 5 000 lt) neturtinę žalÄ bei 17 300 (patikslintame skunde padidindami Å¡iÄ sumÄ 2 litais) Lt turtinę žalÄ , tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad bÅ«tent jie ar bent vienas iÅ¡ jų yra už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys, kad jiems ar bent vienam iÅ¡ jų buvo iÅ¡duotas leidimas laidoti palaikus ginčo kapavietėje, kad jų visų ar bent vieno iÅ¡ jų jėgomis ar lėšomis, ar jo naudai buvo pastatyta metalinė kapo tvorelė ir kad tai apskritai yra U.

K. kapas. Byloje pateiktas KazokiÅ¡kių seniÅ«nijos 2011-09-26 raÅ¡tas Nr.26.03-11 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai nėra už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys, o ir jų tapimas tokiais yra labai probleminis, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktÄ kapinių prižiÅ«rėtojas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įraÅ¡o už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens duomenis.

Ten pat numatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ atsakingas laidojantis asmuo yra tas asmuo, kurio praÅ¡ymu iÅ¡duotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niÅ¡a. PareiÅ¡kėjai nepateikė ir Elektrėnų savivaldybės administracija, taip pat ir KazokiÅ¡kių seniÅ«nija neturi duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas laidoti jų praÅ¡yme nurodytus asmenis ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niÅ¡a, todėl Elektrėnų savivaldybės administracijos KazokiÅ¡kių seniÅ«nija neturi teisinio pagrindo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įraÅ¡yti G.

M. ar kitų pareiÅ¡kėjų, kaip už kapaviečių priežiÅ«rÄ atsakingo asmens, duomenų. Atkreipia dėmesį į tai, kad tokių duomenų savivaldos institucijos ir negali turėti, nes tarpukario Lietuvoje gimimo, jungtuvių ir mirimo aktus atlikinėdavo įvairių konfesijų dvasininkai, o civilinę metrikacijÄ veikė tik Klaipėdos kraÅ¡te (Lietuvos istorija, V. D.-Sruogienė, Vilnius, „Vyturys“, 1990 m., 351 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte numatyta laidojančio asmens pareiga prižiÅ«rėti kapavietę ir kolumbariumo niÅ¡Ä , kad jos bÅ«tų tvarkingos.

Å i pareiga kartu suponuoja ir Å¡io asmens teisę reikalauti iÅ¡ kitų asmenų nedaryti žalos kapavietei ir reikalauti tÄ Å¾alÄ atlyginti. PareiÅ¡kėjai nėra už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingi laidojantys asmenys, todėl neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo. Pažymi, kad KazokiÅ¡kių seniÅ«nijos ir KazokiÅ¡kių bažnyčios bendromis pastangomis vykdyto kapinių sutvarkymo metu ginčo kapas ir paminklas buvo labai seni ir apleisti, todėl paminkle negalima buvo nei įžvelgti, nei apčiuopti nei vardo, nei pavardės. Ir tik po 2011-04-15, t. y. po to, kai seniÅ«nijos ir parapijos darbuotojai sutvarkė nežinomo asmens - ginčo kapÄ jo paminkle atsirado ar buvo paryÅ¡kintas, ar atnaujintas, ar perdarytas tekstas „KOZLOWSKA URSULIA URODZONA, 1863.

R. ZMARLA, 1938. R.“. Kitoje ginčo kapo paminko pusėje nuo seno buvo ir yra išlikęs ir gerai įskaitomas iškaltas su U. K. niekuo nesiejamas tekstas: „Hier ruhot in Gott mein theurer G. L. Fridrich ECKARDT gel. 5 Febr 1828, gest. 26 Juny 1869. Friede seiner Asche“ (tai patvirtina Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus 2011-07-14 raštu Nr. 13.1-64 pateiktos nuotraukos). Kazokiškių seniūnija neturi faktinių duomenų apie tai, kokie asmenys ir kada buvo palaidoti ginčo kape.

Å ios aplinkybės iki Å¡iol neleidžia daryti iÅ¡vadų, kurie konkrečiai asmenys yra palaidoti ginčo kape, todėl Å¡ie juridinę reikÅ¡mę turintys faktai suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu turi bÅ«ti nustatinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja G. M. 2011-09-09; 2011-09-12; 2012-03-17; 2012-06-06; 2012-07-10; 2012-09-18 raÅ¡tais kreipėsi į KazokiÅ¡kių seniÅ«nijÄ ir Elektrėnų savivaldybės administracijÄ dėl jos įtraukimo į žurnalÄ kaip asmens, atsakingo už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ (ir su tuo susijusiais klausimais).

PareiÅ¡kėja G. M. į Å¡iuos praÅ¡ymus gavo motyvuotus pagrįstus neigiamus atsakymus 2011-09-26; 2012-06-05; 2012-07-04; 2012-09-05 ir 2012-10-23 raÅ¡tais. Nė vieno iÅ¡ neigiamų atsakymų pareiÅ¡kėja G. M. įstatymu nustatytais terminais teismui neskundė.           Atsakovai vertina, kad pareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, kad patyrė 30 000 Lt neturtinę žalÄ . LR CK 6.251 str. 1 d. yra įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, kuris reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tiesų prarado.

Jeigu atlyginama daugiau, atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkcijÄ . PareiÅ¡kėjai nepateikė jokių faktinių duomenų, kuriais remiantis galima bÅ«tų konstatuoti, kad jie patyrė tokiÄ didelę neturtinę žalÄ ar kad jie apskritai patyrė bet kokiÄ neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėja G. M. skunde nurodė, kad dėl kapo tvorelės dingimo ji patyrė 20 000 Lt neturtinę žalÄ o patikslintu skundu net 6 pareiÅ¡kėjai nurodo, kad dėl to paties įvykio visi jie (įskaitant ir G.

M.) patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ bendrai įvertino ta pačia 20 000 Lt suma. Paskutiniame patikslintame skunde nemotyvuotai padidino Å¡iÄ sumÄ iki 30 000 Lt ir iÅ¡skaidė jÄ Ä¯ 6 dalis - kiekvienam pareiÅ¡kėjui po 5 000 lt. Skunde neatskleidžiama, kokiu bÅ«du jų patirta neturtinė žala padidėjo nuo 20 000 iki 30 000 Lt. Neturtinei žalai atsirasti neužtenka ir vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų neteisėtumo (nors nagrinėjamu atveju to neteisėtumo ir nėra), nes ne kiekvienas neteisėtas veiksmas, o tik tas, kuris konkrečiai nurodytas įstatymuose (kaip nurodoma LR CK 6.250 str.) užtraukia neturtinės žalos atlyginimÄ .

Nagrinėjamu atveju įstatymai nenustato, kad už skundžiamus vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus gali kilti neturtinės žalos atsakomybė. Todėl nėra pagrindo tenkinti skundo.                 Atsakovai vertina, kad pareiÅ¡kėjai nepagrindė turtinės žalos dydžio. Patikslinto skundo 6 lape teigiama, kad bendra jų patirta turtinė žala sudaro 17 300 Lt, ir 11 lape teismo praÅ¡o priteisti 17 302 Lt turtinę žalÄ . Vertina, kad turto vertės nustatymo ataskaita negali bÅ«ti objektyvi, nes vertės nustatymas atliktas atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjų pateiktÄ neteisingÄ informacijÄ .

Turto vertės nustatymo ataskaita ydinga, nes vertintojas vertino objektÄ , kurio nematė ir negalėjo matyti. Ataskaitos 5 lape nurodoma, kad vertinimas yra atliekamas remiantis užsakovo pateiktomis žiniomis apie vertinamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ir duomenų banko informacija apie nekilnojamojo turto rinkÄ . Metalinė kapo tvorelė pagal LR CK 4.2. str. nelaikoma nekilnojamuoju turtu. Ataskaitos 21 lape nurodoma, kad vertinami žalvario tvorelės atstatymo kaÅ¡tai. PareiÅ¡kėja G. M. ir jos kviesti liudytojai teismÄ Ä¯tikinėjo, kad tai buvo kalta iÅ¡ bronzos metalo tvorelė. Atsakovų kviesti liudytojai patvirtino, kad ta tvorelė buvo plieninė, surÅ«dijusi ir apkerpėjusi.

IÅ¡ ataskaitos turinio matyti, kad atliekant tyrimÄ nebuvo atsižvelgta į svarbias faktines aplinkybes - kad ginčo kape buvo plieninė, surÅ«dijusi ir apkerpėjusi tvorelė, kuri gadino kapo ir kapinių vaizdÄ , dėl savo aukščio ir vartelių stokos trukdė patekti į kapo vidų tvarkyti kapo, kapas buvo apleistas, apžėlęs velėna. Be to, atsakovams nebuvo suteikta galimybė užduoti turto vertintojams klausimų, todėl jis ir nebuvo atliktas objektyviai. Be to, Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodytos tvorelės atstatymo sÄ naudos yra akivaizdžiai smarkiai padidintos.

Rinkoje tokių kainų nėra. 2007 m. vasarÄ Elektrėnų savivaldybės administracijos KazokiÅ¡kių seniÅ«no 2006-12-19 įsakymu Nr. V-10 sudaryta KazokiÅ¡kių seniÅ«nijoje esančių kapinių kapaviečių priežiÅ«ros komisija, kurios nariai: V. V., KazokiÅ¡kių seniÅ«nė, A. K., KazokiÅ¡kių parapijos administratorius, K. G., KazokiÅ¡kių bažnyčios prižiÅ«rėtoja, ir D. Å ., KazokiÅ¡kių seniÅ«nijos darbininkė, kapinėse prie KazokiÅ¡kių bažnyčios apžiÅ«rėjo kapus, kurie netvarkomi daug metų ir apie kuriuos seniÅ«nija ir parapija neturi jokių žinių (žinių apie tai, kas palaidota Å¡iuose kapuose ir kas turėtų ar galėtų juos prižiÅ«rėti).

Komisija kolegialiai nusprendė pripažinti šias kapavietes neprižiūrimomis ir kolegialiai nutarė jas sutvarkyti, nes paliekant taip, kaip buvo, būtų toleruojama nepagarba palaidotiems asmenims ir darkomas bendras kapinių vaizdas. Viena iš tokių kapaviečių buvo ir ginčo kapavietė. Kadangi pastaroji kapavietė buvo labai apleista, daug metų netvarkoma, apžėlusi lauko žolėmis ir aptverta sena metaline surūdijusia ir apkerpėjusia tvorele, paminkle negalima buvo nei įžvelgti, nei apčiuopti nei vardo, nei pavardės, komisija nusprendė tvorelę pašalinti, kad galima būtų nekliudomai tvarkyti kapavietę (pjauti žolę, grėbti lapus).

Priimtas komisijos sprendimas buvo įvykdytas bendromis seniÅ«nijos darbuotojų ir parapijos pastangomis. Metalinės tvorelės nuo kapų (taip pat ir nuo ginčo kapo) buvo nuimtos, o vėliau kun. A. K. paprašė, kad metalo supirkimu užsiimantys asmenys neatlygintinai iÅ¡sivežtų šį metalo lauÅ¾Ä , kas ir buvo padaryta. Å ias aplinkybes teismui paliudijo liudytojai kun. A. K. ir D. Å .. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių skundo teiginius, kad KazokiÅ¡kių seniÅ«nė V. V. nurodė darbuotojams nugriauti nuo ginčo kapavietės metalinę tvorelę.

KazokiÅ¡kių seniÅ«nė V. V. apskritai nedalyvavo kapinių tvarkymo darbuose, nes nuo 2007-06-18 iki 2007-07-03 atostogavo (tai patvirtina pridedamas darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis). KazokiÅ¡kių seniÅ«nė V. V. nesprendė nuimtų nuo kapaviečių tvorelių iÅ¡gabenimo iÅ¡ kapinių klausimo. Todėl skunde pateikti kaltinimai seniÅ«nei nėra pagrįsti. Pažymi, kad paÅ¡alinant nuo ginčo kapo metalinę tvorelę, buvo siekiama užtikrinti tinkamÄ kapavietės priežiÅ«rÄ , pareiga atlikta tinkamai, todėl buvo elgiamasi teisėtai ir nesudarytos sÄ lygos materialinei atsakomybei atsirasti. Įtraukimo į žurnalÄ atsakingu už kapo priežiÅ«rÄ asmeniu klausimu G.

M. į KazokiÅ¡kių seniÅ«nijÄ kreipėsi tik 2011-09-09 ir 2011-09-19, t. y. praėjus 4 metams po neprižiÅ«rėtų kapaviečių sutvarkymo, todėl dėl 2011 metais pateiktų G. M. praÅ¡ymų KazokiÅ¡kių seniÅ«nija negalėjo apie G. M. galėjimÄ prižiÅ«rėti ginčo kapavietę žinoti 2007 metų vasarÄ kuomet kartu su parapija sprendė neprižiÅ«rimų kapaviečių klausimÄ . Pažymi, kad iki 2007 metų vasaros, kuomet buvo sprendžiamas neprižiÅ«rimų kapaviečių klausimas, KazokiÅ¡kių seniÅ«nija neturėjo jokios informacijos apie tai, kas palaidotas ginčo kape ir kas turėtų ar galėtų jį prižiÅ«rėti.

Neturėdama Å¡ios informacijos KazokiÅ¡kių seniÅ«nija negalėjo įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 23 punkto, numatančio, kad jeigu kapavietė netvarkoma daugiau kaip metus, kapinių prižiÅ«rėtojas raÅ¡tu įspėja atsakingÄ už kapavietės priežiÅ«rÄ asmenį, kad bÅ«tina jÄ sutvarkyti. G. M. duomenys negalėjo atsirasti Å¡iame žurnale nei iki 2008 metų, nei po jų ne dėl tokio žurnalo nepildymo, o dėl to, kad seniÅ«nija neturėjo ir Å¡iuo metu neturi duomenų, patvirtinančių, kad G.

M. praÅ¡ymu bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas laidoti jos praÅ¡yme nurodytus asmenis ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niÅ¡a (žurnalas bÅ«tų teisės aktų nustatyta tvarka užpildytas, jei tam bÅ«tų teisinis ir faktinis pagrindas). G. M. negalėjo ir Å¡iuo metu negali bÅ«ti laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įraÅ¡yta už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingu asmeniu. Neturi pagrindo teiginys, kad kapinių prižiÅ«rėtojas, prieÅ¡ atlikdamas skundžiamus veiksmus, turėjo raÅ¡tu įspėti pareiÅ¡kėjÄ G.

M., nes vadovaujantis Taisyklių 23 p. įspėti buvo reikalaujamÄ už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingÄ asmenį, o G. M. nebuvo ir nėra už ginčo kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingas asmuo, seniÅ«nija neturėjo duomenų, kad G. M. ar koks nors kitas asmuo gali bÅ«ti kokiais nors ryÅ¡iais susijusi su ginčo kapaviete.Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtų duomenų neturėjimas neatleidžia kapinių prižiÅ«rėtojo (seniÅ«nijos) nuo pareigos užtikrinti tinkamÄ kapinių priežiÅ«rÄ .

SeniÅ«nija neturėjo realios galimybės prieÅ¡ kapo sutvarkymÄ Ä¯spėti už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens (nes to asmens nebuvo) ir vis tiek privalėjo spręsti tinkamos kapinių priežiÅ«ros klausimÄ , nes tai įpareigojo Taisyklių 16 p. įpareigojantį kapinių prižiÅ«rėtojÄ kapinėse palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ , tvarkyti kapaviečių skyrimÄ , atlikti kitas Å¡iose Taisyklėse ir sutartyje su savivaldybe (seniÅ«nija), religine bendruomene ar bendrija numatytas funkcijas. Pažymi, kad patikslintame skunde liko neatskleista kokiÄ teisės normÄ ir kokiais veiksmais atsakovai pažeidė.           Teismo posėdžio metu atsakovė V.

V. ir atsakovės Eleektrėnų savivaldybės administracijos atstovas pareiÅ¡kėjų skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ Â atsiliepime į skundÄ Â iÅ¡dėstytais motyvais.           Skundas atmestinas.           Byloje nustatyta, kad 2006-12-19 Elektrėnų savivaldybės administracijos KazokiÅ¡kių seniÅ«nės V. V. įsakymu Nr. V-0 „Dėl komisijos sudarymo“ buvo sudaryta KazokiÅ¡kių seniÅ«nijoje esančių kapinių kapaviečių priežiÅ«ros komisija (t 1, b.l. 35).           PareiÅ¡kėja 2007-12-17 su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Trakų rajono prokuratÅ«rÄ Â dėl kapo tvorelės dingimo, kuri 2008-02-29 priėmė nutarimÄ Â ikiteisminį tyrimÄ Â nutraukti, nes nustatė, kad tvorelė nuo U.

K. kapo, esančio KazokiÅ¡kių kapinėse buvo nuimta kapinių sutvarkymo tikslu (t 1, b.l. 19-20).          Liudytoja apklausta V. L. parodė, kad velionė U. K. buvo jos močiutė - mamos mama. Tais metais, kai buvo sunaikinti nuimta tvorelė, giminių kapus sutvarkė prieÅ¡ Sekmines. Tuomet tvorelė dar buvo, o kai atvyko sutvarkyti kapo prieÅ¡Â Visų Å¡ventųjų dienÄ , jos jau nerado. U. K. kapÄ Ä¯pareigota tvarkyti jauniausia giminės atstovė G.

M., kuri KazokiÅ¡kėse turi sodybÄ ir dažnai ten atvažiuoja. Nuimta tvorelė buvo senoviÅ¡ka, kiek pamena, kapas visada buvo aptvertas ta pačia tvorele, kuri galėjo bÅ«ti apytiksliai 1,5 m ilgio ir 2,5 m pločio, tiksliai pasakyti negali, padaryta iÅ¡ bronzos. Tvorelė buvo stipri, geros bÅ«klės. Lyginant su Å¡alia esančia G. M. senelių kapavietės tvorele, nuverstoji tvorelė buvo Å¡iek tiek mažesnė. Liudytoja buvo nuėjusi aiÅ¡kintis į seniÅ«nijÄ . Sekretorė pasakė, kad tuo klausimu reikia kreiptis į kunigÄ , kuris viskÄ Â tvarkė (t 1 b.l. 120; t 2 b.l.62).          Liudytojas A.

K. parodė, kad jis yra KazokiÅ¡kių bažnyčios administratorius. Kapinės yra savivaldybei priklausančioje teritorijoje. Kapinės, esančios prie pat bažnyčios, prižiÅ«rimos bendru susitarimu. Bažnyčiose nebuvo ir nėra fiksuojama konkreti palaidojimo vieta, t. y. kapas. Kai jį paskyrė į KazokiÅ¡kes, bažnyčia ir kapinės buvo labai apleistos            Jis ne kartÄ ragino žmones tvarkyti kapus. Per dvejus metus kol buvo tvarkoma bažnyčia, buvo matyti kurie kapai tvarkomi, kurie ne.

Apie tai, kad bus nuimamos netvarkomų kapų tvorelės, jis pranešė per pamokslÄ . Nuo kapų nuimtos tvorelės apie du mėnesius gulėjo prie bažnyčios varpinės. Norintys galėjo jas pasiimti, tačiau niekas neėmė, bet atnešė dar daugiau. Paminklų nelietė, bažnyčios lėšomis 12 avarinės bÅ«klės paminklų sutvarkė. Kapines Å¡iek tiek aptvarkė ir nutarė, kad esantys gyvi giminės, jei norės, galės pasilaidoti giminės kapavietėje. Nuo tada prasidėjo visos problemos.

Ar buvo suraÅ¡omas kapų apžiÅ«ros aktas nežino. Dalyvavo apžiÅ«rint kiekvienÄ kapÄ . Atrinkti kapai tikrai buvo apleisti ir neprižiÅ«rėti ilgÄ laikÄ . Kapų nuo kurių buvo nukeltos tvorelės nuotraukose nefiksavo. Tai, kad po žiemos ant kapo yra plastmasinė gėlė ar žvakės liekana, nerodo, kad kapas yra prižiÅ«rimas. Jų atneÅ¡a ir savo artimųjų pagerbti atėję žmonės, tačiau netvarko. Tvorelių iÅ¡vežimÄ organizavo jis pats. Lėšų nei seniÅ«nija, nei parapija neturėjo.

Laužo išvežimo paslauga buvo teikiama kaip pagalba bažnyčiai ir dokumentuose nebuvo įforminta. (t 1 b.l. 119-120).           Liudytoja apklausta D. Š. paaiškino, kad jau 6 metus gyvena Kazokiškėse, anksčiau gyveno kaime, esančiame 6 km nuo Kazokiškių. Kaime kur anksčiau gyveno, kapinių nebuvo, todėl aplinkinių kaimų žmonės buvo laidojami Kazokiškių kapinėse, jose taip pat yra palaidoti jos giminės. Kazokiškių žmones maždaug pažįsta. Kas buvo U.

K. ir kas jos giminaičiai nežino. PareiÅ¡kėjos G. M. ir jos mamos nepažįsta. Kapinėse dirba kaip seniÅ«nijos darbuotoja. Kapinių priežiÅ«ros komisijoje dalyvavo. Ginčo tvorelė jai buvo iki liemens, surÅ«dijusi, juoda, be vartelių; tvorelė stovėjo, nebuvo nuvirtusi. MetalÄ pagal rūšį atskiria, tvorelė buvo pagaminta iÅ¡ paprastos geležies. Kapavietėje yra likusi viena detalė – kampuotis. Buvo priimtas sprendimas minėtÄ tvorelę nuimti. JÄ kilstelėjo ir ji nusiėmė, liko tik kampuotis, įkaltas į žemę.

Minimas kapas buvo neprižiūrimas. Reikėjo griebti lapus, ravėti žolę, o tvorelė trukdė atlikti šiuos darbus. Lelijos ar kitos gėlės ten neaugo. Dabar ant kapo kažkas pasodinta, bet anksčiau gėlių nebuvo. Nėra mačiusi, kad kiti kapai būtų sutvarkyti naudojant brangaus metalo elementus. Kapinėse vagysčių pasitaiko, todėl bronzinė neįbetonuota tvorelė jau senai būtų dingusi (t 1 b.l. 123-124).           Liudytoja apklausta K. G. parodė, kad ji Kazokiškių kaime gyvena virš 30 metų.

Kazokiškių kapinėse prie bažnyčios yra jos tėvų, senelių, tetų ir sesutės kapai. Žino, kad bažnyčia su seniūnija tvarkė kapines, nes bažnyčioje dirba 23 metus. Ne visi kapai buvo apleisti, tačiau tie, kuriuos tvarkė bažnyčia ir seniūnija, buvo labai apleisti: tvorelės surūdiję, supuvę, kapavietės žolėmis užžėlusios ir netvarkytos. Visi parapijiečiai tarėsi, kad kapus reikia sutvarkyti. Negali pasakyti, ar tarp nuo kapaviečių patrauktų tvorelių buvo bronzinių.

Kapinėse nematė bronzinių tvorelių. Nuėmė tik tas tvoreles, kurios buvo labai blogos: sulankstytos ir surÅ«dijusios. Tvorelės nuimtos nuo trijų apleistų, neprižiÅ«rimų kapų. Ji pati atidavė savo senelių ir tėvų kapų tvoreles. Nuimtos tvorelės prie varpinės stovėjo du mėnesius. Kunigas per pamokslÄ pasakė, kad praÅ¡o ateiti pas jį tuos žmones, kurie reikalauja nuimtų tvorelių. Niekas į kunigo praÅ¡ymÄ neatsiliepė. Kunigas per miÅ¡ias informavo, kad ketina nuimti tvoreles .

Mišios laikomos tik šeštadieniais ir sekmadieniais, būna apie 50-70 žmonių. Jie nuėmė tris tvoreles, kitas patys žmonės nusikėlė. Kapai nuo kurių nuėmė surūdijusias, be vartelių tvoreles buvo ilgai neprižiūrėti. Iš pradžių ant jų matė gėles, vėliau neatsimena. Kad ant tų kapų buvo gėlių ir žvakių, matė po visų Šventųjų dienos (t 2 b.l. 60).           Liudytoju apklaustas A. P. Bigelis ir pareiškė, kad jis yra UAB „Robinta“ darbuotojas, buvo vertinamas nekilnojamasis turtas – kapinių tvorelė.

Pats buvo nuvykęs į kapines, kur stovėjo nuversta tvorelė. Ar tai buvo meninė vertybė, jis pasakyti negali; gali pasakyti kokia tos tvorelės atstatomoji vertė. Jis yra nekilnojamojo turto vertintojas, vadovavo vertinimo procesui, o vertinimÄ atliko Pyragienė. Jie aprašė kapÄ , antkapį ir likučius, liudijančius, kad tas kapas buvo aptvertas. Realiai tvorelės rasta nebuvo. Kreipėsi į prižiÅ«rintį tÄ kapÄ asmenį, kad pateiktų duomenis apie tai kokia tai buvo tvorelė. Jiems buvo pateiktas eskizinis projektas.

UAB „Skena“ apskaičiavo tos tvorelės kainÄ . Nustatant vertę, skaičiuodami rėmėsi UAB „Skena“ skaičiavimais ir eskiziniu projektu. Buvo nuvykę pas vietos gyventojÄ , kalbantį pusiau lietuviÅ¡kai, pusiau lenkiÅ¡kai ir tas asmuo pasirašė po eskizu – tai R. Ž., t.y. patvirtino, kad buvo tvorelė. Kai turto vertintojai neturi visos reikiamos informacijos, jie turi teisę kreiptis pas kitus ekspertus ar specialistus, siekiant gauti papildomÄ informacijÄ . Jis pats nėra žalvario specialistas, todėl ir kreipėsi pas ekspertÄ , kuris tas žinias turi, kuris atliko tos tvorelės skaičiavimus ir nustatė statybinę vertę.

Tas specialistas tai A. Z.. Jis nustatė tvorelės statybinius skaičiavimus ir jos statybų vertę, kuri buvo panaudota tvorelės atstatymo sÄ naudoms nustatyti pagal turto vertinimo įstatymÄ . Nagrinėjamas nekilnojamojo turto vertinimas buvo sudėtingas, jis konsultavosi su Zeltiniu. UAB „Skena“ apskaičiavimus jiems pateikė G. M.. Apskaičiuodami tvorelės atstatymo vertę, turėjo tik minėtÄ tvorelės eskizÄ . Tvorelės projekto neruošė, nes nesudėtingiems statiniams projektas nereikalingas.

Zeltinis nustatė statybos vertę, o jie nustatė E. M. padarytÄ Å¾alÄ , nuėmus kapavietės tvorelę. Žala buvo apskaičiuota atkuriamosios vertė metodu. Komentuodamas akte nurodytus vertės nustatymo-skaičiavimo kriterijus, liudytojas aiÅ¡kino, kad akte nurodyto ekonominio nusidėvėjimo neskaičiavo, nes ekonominio nusidėvėjimo nėra. Funkcinio nusidėvėjimo neskaičiavo, nors toks kriterijus akte nurodytas. Jų naudojama turto vertinimo metodika ekonominio ir funkcinio nusidėvėjimo leidžia neskaičiuoti, kadangi tiems skaičiavimams nėra metodikos.

Fizinį nusidėvėjimÄ skaičiavo ne tvorelei, o jos pamatams. Turto funkcinio nusidėvėjimo paskaičiuoti negalima, nes nėra skaičiavimo metodikos. Tvorelės pamatų vertė buvo nustatyta pagal A. Z. skaičiavimus, nurodytus lentelėje. Atsakydamas į dalyvaujančių posėdyje asmenų klausimus, liudytojas teigė, kad jis vertino žalÄ , patirtÄ netekus tos tvorelės, kuriÄ reikia atstatyti tokiÄ , kokia buvo anksčiau, o A. Z. vertino tvorelės atstatymo darbus. Jis nustatė, kad tvorelė atrodė taip, kaip nupieÅ¡ta eskize, kurį pateikė pareiÅ¡kėja ir UAB „Skena“.

Buvo renkami duomenys internete apie tvoreles ir kryžius, tačiau Å¡ia informacija nesinaudota. Duomenų apie tvorelės istorinę vertę nėra, nes nėra pačios tvorelės. Kuoliukų duomenis jam pateikė užsakovė, o jis vadovavosi Å¡iais duomenimis. Kokia buvo tvorelės bÅ«klė, ar buvo surÅ«dijusi- pareiÅ¡kėja jiems nieko nesakė, ar visi tvorelės kampai buvo pritvirtinti – pareiÅ¡kėja nieko nesakė, bet daro iÅ¡vadÄ , kad buvo pritvirtinti visi keturi kampai, nes kitaip negali bÅ«ti.

ApžiÅ«rint kapavietę matėsi pamatų likučiai, tačiau patys pamatai nebuvo kasinėjami. Matėsi įtvirtintas metalinis pamatų kampuotis. Ar iÅ¡likę tvorelės pamatų blokeliai jie netyrė ir žemės nekasinėjo, tačiau du kampuočiai, prie kurių turėjo bÅ«ti tvirtinama tvorelė, tikrai matėsi. Tvorelės bÅ«klę vertino pagal tai, kÄ sakė pareiÅ¡kėja. Nuotraukų, padarytų apžiÅ«rint kapavietę, pakako vertei nustatyti (t 2 b.l. 88-94).          Liudytoja apklausta R.

P. parodė, kad atliko tvorelės vertinimÄ . Faktinė medžiaga, kuria ji rėmėsi – tai objekto apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros vietoje tvorelės nebuvo, buvo likęs tik paminklas bei aplūžusių pamatų likučiai. Jie vertino tai, ko nebuvo. Buvo pasitelktas statybos ekspertas, kuris viskÄ apskaičiavo ir padarė sÄ matÄ . Remiantis Å¡ia sÄ mata ir taikant atstatomosios vertės metodÄ , buvo apskaičiuota buvusios tvorelės vertė. Atlikdama vertinimÄ ji turėjo schemÄ â€“ eskizÄ , kadangi tos buvusios tvorelės nematė, tai negalėjo jos įvertinti.

Todėl buvo pasitelktas statybos ekspertas, kuris nustatė kiek kainuotų atstatomieji darbai. Atlikdama vertinimus ji vadovavosi statybos eksperto pateikta verte ir vertino tvorelę, kurios nėra ir nebuvo mačiusi. Kad tvorelė buvo pagaminta iÅ¡ žalvario ji suprato iÅ¡ parodymų ir pareiÅ¡kėjos pateiktos informacijos. Atlikdama vertinimÄ ji turėjo A. Z. padarytÄ sÄ matÄ ir ataskaitÄ . Kadangi nebuvo jokio nusidėvėjimo, tai buvo tik sudaryta sÄ mata dėl naujo tokio pat objekto sukÅ«rimo. Jie nusprendė, kad reik taikyti vien atstatomÄ jį metodÄ .

Ar statinys, kurį vertino, buvo suprojektuotas, ji nežino. Ji negalėjo apskaičiuoti nei didesnės, nei mažesnės vertės už tÄ , kuriÄ nurodė statybos ekspertas. Liudytoja teigė, jog rėmėsi Turto vertinimo metodika. Teigia, jog vienÄ kartÄ tikrai buvo nuvykusi į vietÄ . ApžiÅ«rint kapavietę dalyvavo A. B., J. P., užsakovė ir A. Z.. Kaip turto vertintoja ji neturi teisės nei kasti nei matuoti, tad rėmėsi tuo, kÄ paskaičiavo statybos ekspertas. Vertinant statinius jie vadovaujasi VÄ® registrų centras duomenimis.

RaÅ¡ydama turto vertinimo atskaitÄ ji jau buvo gavusi iÅ¡ įmonės direktoriaus A. Z. paskaičiavimus (t 2 b.l. 105-107).            Liudytojas A. Z. paaiÅ¡kino, kad turi teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statinių grupė: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Jam buvo pateiktas užsakymas padaryti KazokiÅ¡kių seniÅ«nijoje nuverstos kapavietės tvorelės žalos sÄ matÄ . Buvo nuvykę į vietÄ ir pamatė kapavietę, tačiau neturėjo duomenų, kuriais remiantis galėtų skaičiuoti.

Jam buvo pateiktas tvorelės eskizas, pasiraÅ¡ytas kelių liudytojų. Pateiktame eskize buvo nurodyti tvorelės matmenys ir medžiaga, iÅ¡ kurios ji buvo pagaminta. Jis neteigia, kad bÅ«tent taip buvo realybėje, jis tik tenkino praÅ¡ymÄ ir rėmėsi pateikta medžiaga, nes pats tos tvorelės nematė. Paskaičiavo kapinių tvorelės, pagamintos iÅ¡ bronzos, lokalinę sÄ matÄ remdamasis Aplinkos ministerijos aprobuotais ir rekomenduotais įkainiais. Jo paskaičiuoti įkainiai rodo, kiek kainuotų Å¡iandien pastatyti užsakovo pageidaujamÄ tvorelę, tai orientacinė suma.

NesančiÄ tvorelę vertino pagal užsakovo pateiktÄ eskizÄ . Realių tvorelės duomenų neturėjo, rėmėsi tik informacija, kuriÄ pateikė užsakovai. Kapavietėje buvo vienintelis surÅ«dijęs įbetonuotas kampuotis, kurio paskirtis – pritvirtinti tvorelę, kad jos nepavogtų. (t 2 b.l. 107-108).          PareiÅ¡kėjai teismui pateikė UAB „Robinta“ sudarytÄ Â turto vertės nustatymo ataskaitÄ (Reg. Nr. 674/57), pagal kuriÄ Â kapo tvorelė vertinama kaip nekilnojamasis turtas, o dėl jos nugriovimo padaryta 15 700 Lt žala. (t 1, b.l.133-167).

Turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo aktas suraÅ¡ytas 2011-09-09 (t 1 b.l.157). Byloje yra ir UAB „Skena“ padarytos žalos nustatymo 2011-09-09 atskaita Nr. 11-09/06, kuriÄ atliko statinio ekspertas A. Z.. Apskaičiuotas kapo aptvėrimo tvorelei atstatyti reikalingos lėšos darbus atliekant rangovinei organizacijai – 15 718,87 Lt (t.1 b.l.162-164, 165).           UAB „Robinta“ 2011-10-10 pareiÅ¡kėjai G. M. iÅ¡rašė sÄ skaitÄ Â faktÅ«rÄ Â 1200 Lt sumai už padarytos žalos rinkos vertės nustatymÄ Â (t 1, b.l. 132).         UAB „Skena“ 2011-09-14 pareiÅ¡kėjai iÅ¡davė kasos pajamų orderį 400 Lt sumai už žalos nustatymÄ Â kapui (t 1, b.l. 131).               Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja G.

M. 2008-12-02 pareiÅ¡kime Elektrėnų savivaldybės tarybai ir Elektrėnų savivaldybės merui pripažino, kad 2007 metais per vėlines nuvykusi į senÄ sias KazokiÅ¡kių kapines, nerado prosenelės U. K. kapo tvorelės, buvo likęs tik vienas jos kampas (t 1, b.l. 9). PareiÅ¡kėjai skunde ir patikslintuose skunduose toliau tvirtina, kad tai buvo ne tvorelės kampas, bet jÄ Â laikantis kampas. PareiÅ¡kėja G. M. 2007-12-11 praÅ¡yme Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«rai dėl velionės kapo iÅ¡niekinimo pripažino, kad nuo U.

K. kapo buvo pavogta geležinė tvorelė, buvo išlikęs tik vienas tvorelės kampas (baudžiamosios bylos medžiaga, b.l. 9-11). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad tai paprasto, nespalvoto metalo kampuotis (t 1, b.l. 36-37, 70-72, 98). Aplinkybę, kad tvorelė buvo paprasto metalo byloje patvirtino liudytojai D. Š., K. G.. Šių liudytojų parodymai sutapo su pareiškėjos G. M. 2008-12-02 pareiškime Elektrėnų savivaldybės merui ir Elektrėnų savivaldybės tarybai pateikta informacija, kad yra išlikęs vienas tvorelės kampas.

Pažymėtina, kad turto apžiÅ«rėjimo ir įvertinimo akte Nr. 1 raÅ¡oma, jog kampuotis buvo įbetonuotas į tvorelės pamatÄ (t 1 b.l. 157). Taigi, teismas tiki minėtu G. M. paaiÅ¡kinimu, kad iÅ¡likęs ne tvorelę laikantis strypas, o tvorelės kampas. Minėtų liudytojų parodymai tai patvirtina. Liudytoju apklaustas kunigas A. K. patvirtino, kad surÅ«dijosios, aplankstytos tvorelės buvo nuimtos nuo apleistų kapų. Vertintina, kad tvorelė buvo paprasto metalo.

Atsakovė V. V., kunigas A. K., K. G., D. Š. teigė, kad kapavietė buvo apleista, neprižiūrima, tvorelė metalinė, surūdijusi ir klibanti. Todėl buvo priimtas sprendimas tvorelę nuimti. Atsakovų parodymai, apklausti teisminio nagrinėjimo metu liudytojai teigė, kad tvarkė tik tas kapavietes, kurios buvo apleistos, nuėmė nuo apleistų kapaviečių tik tas tvoreles, kurios buvo surūdijusios ir netinkamos naudoti, bronzinių tvorelių kapinėse nematė. Pastarųjų parodymai buvo vienodi, sutapo tarpusavyje.

SeniÅ«nija kaip savivaldos institucija privalo rÅ«pintis jos teritorijoje esančiomis kapinėmis. Vertintina, jog neįrodyta, kad atsakovai elgėsi neteisėtai ir nuėmė bei iÅ¡metė tvorelę nuo tinkamai tvarkomos ir prižiÅ«rėtos kapavietės. Komisija tvarkė KazokiÅ¡kių kapines ir nuo netvarkomų – apleistų kapaviečių nuėmė senas sulūžusias tvoreles, kurios taip pat trukdė prieiti ir tvarkyti kapavietę.           Kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti iÅ¡davimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiÅ«ros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarkÄ tvorelės paÅ¡alinimo metu (2007 metų vasarÄ ) reglamentavo Vyriausybės 2006 02 13 nutarimu Nr. 144 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės. Taisyklių 15 punktas nustato, kak už kapavietės priežiÅ«rÄ atsako asmuo, kurio praÅ¡ymu iÅ¡duotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė.

Jo duomenys nurodomi specialiame žurnale. Kapinių prižiÅ«rėtojas Å¡iuos asmenis supažindina su Taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo turi kapavietę prižiÅ«rėti arba sudaryti jos priežiÅ«ros sutartį su kitais asmenimis, kad kapavietė bÅ«tų tvarkinga. Atsakingas už kapavietės priežiÅ«rÄ asmuo privalo paÅ¡alinti pažeidimus ar atlyginti žalÄ , kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklÄ , antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės tvarkymo darbus, padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms (Taisyklių 19 p.).

Taisyklių 23 p. buvo nustatyta, kad jeigu kapavietė netvarkoma daugiau kaip metus, kapinių prižiÅ«rėtojas raÅ¡tu įspėja atsakingÄ už kapavietės priežiÅ«rÄ asmenį, kad bÅ«tina jÄ sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiÅ«rėtojo iniciatyva savivaldybė (seniÅ«nija) arba religinė bendruomenė ar bendrija, gali sudaryti komisijÄ , kuri pripažintų Å¡iÄ kapavietę neprižiÅ«rima, ir tada jos tvarkymas bÅ«tų organizuotas Å¡ių Taisyklių 25 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 25 punktas numatė, kad Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pripažintų neprižiÅ«rimomis kapaviečių priežiÅ«rÄ organizuoja savivaldybė (seniÅ«nija) arba religinė bendruomenė ar bendrija, kuri pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja konfesinių kapinių priežiÅ«rÄ .

Asmenys, pageidaujantys tvarkyti neprižiÅ«rimas kapavietes, raÅ¡tu kreipiasi atitinkamai į savivaldybę (seniÅ«nijÄ ) arba religinę bendruomenę ar bendrijÄ . Asmuo gali bÅ«ti paskirtas atsakingu už neprižiÅ«rimos kapavietės priežiÅ«rÄ savivaldybės sprendimu, o konfesinėse kapinėse, kurių priežiÅ«rÄ pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, – religinės bendruomenės ar bendrijos leidimu. Tokios kapavietės toliau prižiÅ«rimos pagal Å¡ių Taisyklių 19 punktÄ .

KazokiÅ¡kių seniÅ«nija ruoÅ¡damasi nusprendė sutvarkyti kapines, todėl nuo neprižiÅ«rimų kapų 2007 metų pavasarį nukėlė sulūžusias tvoreles. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nė vienas pareiÅ¡kėjų nebuvo įraÅ¡ytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiÅ«rÄ , todėl praneÅ¡ti apie kapinių tvarkymÄ konkrečiam asmeniui seniÅ«nija negalėjo. Liudytojai parodė, kad apie kapaviečių tvarkymÄ , tvorelių nuėmimÄ Â kunigas pranešė per pamokslÄ . PareiÅ¡kėjai tvirtino, kad už kapo tvarkymÄ Â atsakinga buvo paskirta G.

M.. Kapinių tvarkymo taisyklės nenumatė kokios nors prievolės seniÅ«nijoms imtis priemonių ir kokiais nors kitais bÅ«dais ieÅ¡koti konkrečiose kapavietėse palaidotų asmenų palikuonių ir juos informuoti apie bÅ«tinumÄ prižiÅ«rėti kapavietes. Pažymėtina, kad G. M. seniÅ«nijoje negalėjo bÅ«ti įraÅ¡yta kapÄ Â tvarkančiu asmeniu, nes ji nebuvo U. K. laidojusiu asmeniu. Dėl kitų pareiÅ¡kėjų įraÅ¡ymo seniÅ«nijoje kapÄ Â tvarkančiais asmenimis, seniÅ«nija negalėjo iÅ¡spręsti, nes jie tuo klausimu į seniÅ«nijÄ Â nesikreipė.

Tokiu bÅ«du, seniÅ«nija neturėjo galimybės informuoti pareiÅ¡kėjų apie vykdomus tvarkymus. Tačiau duomenų neturėjimas apie mirusiosios giminaičius seniÅ«nijos neatleido nuo pareigos tvarkyti jos teritorijoje esančias kapines. Vertintina, kad atsakovų veiksmai teisėti.           Pagal LR CK 6.271 str. 1 d. žalÄ Â dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡Â valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡Â savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi, žalos atlyginimo galima reikalauti tik iÅ¡Â savivaldybės valdžios institucijų, bet ne iÅ¡ konkretaus valdžios institucijos tarnautojo.

Žalos atlyginimo byloje V. V., kaip institucijos atstovė – KazokiÅ¡kių seniÅ«nė, negali bÅ«ti atsakove, reikalavimas pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. Net ir tuo atveju, jeigu ir bÅ«tų buvusi konstatuota jos kaltė, žalos atlyginimas iÅ¡Â institucijos atstovo negalėtų bÅ«ti priteistas. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. LR VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnis numato, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.           LR CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjai šį terminÄ Â praleido. PareiÅ¡kėja G.

M., apklausta liudytoja Trakų rajono apylinkės prokuratūroje, 2008-02-08 parodė, kad ji 2007-10-20 buvo atvykusi į Kazokiškių kapines, kur palaidota jos prosenelė U. K. ir nerado kapo tvorelės. Apklausos protokole fiksuoti jos parodymai, kur ji pripažino, jog kadangi kapinėse buvo nemažai žmonių, pastarųjų ėmė klausinėti ir žmonės pasakė, jog tvorelę nukėlė seniūnijos pasamdyti žmonės (baudžiamosios bylos medžiaga, b.l. 9-11). Taigi, šie jos paliudijimai patvirtina, jog apie aplinkybę, kad kapo tvorelė buvo nuimta Kazokiškių seniūnijos samdytų žmonių, G.

M. sužinojo jau 2007-10-20 bÅ«dama kapinėse iÅ¡Â jose buvusių kitų žmonių. Å is pareiÅ¡kėjos G. M. liudijimas patikimai patvirtina, kad ji apie tvorelės dingimÄ Â sužinojo ne po to, kai gavo 2008-02-29 Trakų rajono prokuratÅ«ros nutarimÄ , kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl tvorelės dingimo nutrauktas. PareiÅ¡kėja į teismÄ Â su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2011-02-24, praleidusi sutrumpintÄ Â trijų metų ieÅ¡kininės senaties terminÄ Â (t 1, b.l. 1-2).

LR CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. G. M. ir kiti pareiÅ¡kėjai – A. J., H. K., J. K., M. A. K., G. J. tvirtina, kad bÅ«tent G. K. jie buvo įgalioję tvarkyti velionės U. K. kapÄ . PareiÅ¡kėjai neginčija šio įgaliojimo fakto. Vertintina, kad kiti pareiÅ¡kėjai taip pat praleido trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes jis turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo tos dienos, kuriÄ Â apie kapo tvorelės dingimÄ Â sužinojo jų įgaliota pareiÅ¡kėja G.

M. (LR CK 2.137 sr. 1 d.).         Mirusioji U. K. A. J., H. K., J. K. ir M. A. K. taip pat kaip ir pareiÅ¡kėjai G. M. yra prosenelė, o pareiÅ¡kėjai G. J. - senelė.           PareiÅ¡kėjai nepateikė įrodymų, kad jie turi teisę į skundÄ . PareiÅ¡kėjai nurodo, kad dėl U. K. kapavietės tvorelės dingimo jie patyrė 30 000 litų neturtinę žalÄ , kiekvienas po 5000 Lt ir 17 302 Lt turtinę žalÄ Â (kiekvienas po 2617 Lt).

Be to, pareiÅ¡kėja G. M. nurodo, kad ji turėjo 1600 litų dėl žalos nustatymo. PraÅ¡o šias sumas priteisti. Tačiau nepateikiami įrodymai, kad jiems buvo iÅ¡duotas leidimas laidoti palaikus kapavietėje. Neįrodinėja, kad kapo tvorelė buvo pastatyta jų lėšomis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktÄ kapinių prižiÅ«rėtojas laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įraÅ¡o už kapavietės priežiÅ«rÄ atsakingo asmens duomenis.

Nustatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ atsakingas laidojantis asmuo yra tas asmuo, kurio praÅ¡ymu iÅ¡duotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niÅ¡a.                Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str.,          n u s p r e n d ė:            PareiÅ¡kėjų G.

M., A. J., H. K., J. K., Mečislovo A. K., G. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .                                  Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .           Teisėjas                                                 Raimondas Blauzdžius Â