2025-03-05 Nr. AB-3854-3-65-3-00533-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00533-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. ir R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai S. A. ir R. A. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) nario E. J. 2024 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 21RE-492 (AG-498/03-2024) „Atsisakyti priimti skundą nagrinėti“ (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir perduoti Komisijai nagrinėti iš naujo pareiškėjų 2024 m. birželio 7 d. skundo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2024 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. KT43-A-S36/2024 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-18/2024“ (toliau – ir 2024 m. gegužės 15 d. Sprendimas) dalies panaikinimo (toliau – ir 2024 m. birželio 7 d. skundas) priėmimo klausimą.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, ABTĮ 5 straipsniu, kuriuose įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teismas pažymėjo, kad minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti.

Teismas pabrėžė, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Vadovaudamasis oficialiąją konstitucine doktrina, teismas pažymėjo, kad administracinio ginčo dalykas negali būti tokia veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia, t. y. Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Teismo konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valstybės valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, inter alia, suponuoja tai, kad šios institucijos negali perimti viena kitos konstitucinių įgaliojimų, taigi ir teismai, į kuriuos suinteresuoti asmenys kreipiasi su prašymais išnagrinėti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės aktus arba kitaip pasireiškiančią šių institucijų veiklą, negali perimti Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės konstitucinių įgaliojimų.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovu šioje byloje negali būti Konstitucinis Teismas, kuris neveikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl tarp pareiškėjų ir atsakovo Konstitucinio Teismo negali atsirasti administraciniai teisiniai santykiai. Buvo nurodyta, kad nors pareiškėjai ir prašo savo skundu panaikinti Komisijos sprendimą, tačiau pabrėžė, kad atsakovu šioje byloje yra Konstitucinis Teismas (ABTĮ 28 str. 3 d.). Be to, pareiškėjai su skundu į Komisiją kreipėsi dėl Konstitucinio Teismo 2024 m. gegužės 15 d. Sprendimo, kuris buvo galutinis ir neskundžiamas.

Teismas darė išvadą, kad skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos sprendimą ir perduoti pareiškėjų 2024 m. birželio 7 d. skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti Komisijai, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartį, Komisijos sprendimą ir pareiškėjų 2024 m. birželio 7 d. skundo priėmimo klausimą perduoti Komisijai nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl ABTĮ 18 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto atitikties Konstitucijai, išreikalauti iš Komisijos ir Konstitucinio Teismo medžiagą, susijusią su ginčijamų sprendimų priėmimu, ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjai tvirtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta, pirmosios instancijos teismas nenurodė teisės normos, kuria vadovavosi Konstitucinis Teismas savo 2024 m. gegužės 15 d. Sprendime nurodydamas, kad jis galutinis ir neskundžiamas.

Pareiškėjai nurodo nesutikimo su Konstitucinio Teismo statusu, šio teismo veikla ir 2024 m. gegužės 15 d. Sprendimu argumentus bei teigia, kad Konstitucinis Teismas nedalyvauja teisingumo vykdyme ir nelaikytinas teismu Konstitucijos 109 straipsnio taikymo prasme. Pareiškėjų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jau skundo priėmimo stadijoje paneigė pareiškėjų teisę kreiptis į teismą, neišnagrinėjo pareiškėjų prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir priėmė neteisėtą nutartį, vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsniu, kurio nuostatos neatitinka Konstitucijos. Pareiškėjai pastebi, kad atsisakęs priimti jų skundą, pirmosios instancijos teismas nenurodė, į kokią instituciją kreiptis, jei byla nenagrinėtina teisme, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjai suformulavo procesinio pobūdžio prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Pasisakydama dėl šio prašymo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjų atskirasis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl administracinė byla pagal pareiškėjų atskirąjį skundą išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną administracinio teismo kompetencijai, kadangi administraciniai teismai neturi ABTĮ nustatytų įgaliojimų tirti Konstitucinio Teismo veiklą.

Pareiškėjai atskirajame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai varžo jų teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai su 2024 m. birželio 7 d. skundu kreipėsi į Komisiją, kuriame prašė panaikinti Konstitucinio Teismo 2024 m. gegužės 15 d. Sprendimo dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjų prašymą Nr. 1A-18/2024 ir nurodyta, kad šis Konstitucinio Teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas, bei įpareigoti Konstitucinį Teismą nagrinėti iš esmės pareiškėjų prašymą.

Komisija sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Dėl Komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti jų skundą pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą.

ABTĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Regionų administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.).

IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos šalys, nesutinkančios su Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito Komisijos nario arba su Komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Minėta, kad pareiškėjai skunde administraciniam teismui suformulavo reikalavimą panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti jų skundą iš naujo. Pareiškėjai skunde teismui neformulavo reikalavimo dėl Konstitucinio Teismo akto panaikinimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai siekia administracinį ginčą perkelti į teismą, ir spręsti dėl Konstitucinio Teismo galimos procesinės padėties (ABTĮ 28 str. 3 d.). Taigi, pareiškėjai siekia inicijuoti administraciniame teisme ginčą dėl Komisijos sprendimo, priimto IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, ir kurį pareiškėjai turi teisę pagal IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalį per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai teismui siekia apskųsti Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti jų skundą dėl Konstitucinio Teismo 2024 m. gegužės 15 d. Sprendimo dalies panaikinimo (IAGNTĮ 10 str. 2 d. 1 p.) ir aptartą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjų skundas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai, kadangi tokią administracinio teismo kompetenciją tiesiogiai įtvirtina ABTĮ ir IAGNTĮ nuostatos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė kitų atsisakymo priimti pareiškėjų skundą pagrindų, nustatytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje. Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas atskirojo skundo reikalavimas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo Komisiją nagrinėti pareiškėjų skundą, taip pat procesinio pobūdžio prašymas dėl duomenų iš Komisijos ir Konstitucinio Teismo išreikalavimo. Akcentuotina, kad apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjų skundo priėmimo klausimas nėra galutinai išspręstas, t. y. teismo žinioje dar nėra administracinės bylos pagal pareiškėjų skundą, todėl šioje proceso stadijoje nespręstini klausimai, susiję su pareiškėjų ketinamo inicijuoti ginčo dalyku, įrodymų rinkimu ir pan.

Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjų prašymo sustabdyti bylą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jų nurodytų ABTĮ ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų ištyrimo.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka tikrinant pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą sprendžiant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, nebuvo taikytos ABTĮ 18 straipsnio bei Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, todėl nėra teisinių prielaidų svarstyti klausimą dėl konstitucinės justicijos bylos inicijavimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. A. ir R. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius